Byla 2A-602-544/2016
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti pratęsimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-786/2016 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. D., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Anykščių rajono savivaldybės ( - ) – ojo notarų biuro notarei B. D. – I., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti pratęsimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

3ieškovė J. G. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 str. pagrindu ( - ) Anykščių rajono ( - ) – ojo notarų biuro notarės B. D. – I. patvirtintą oficialųjį testamentą, pagal kurį ( - ) dieną mirusi šalių motina B. D. visą turtą savo mirties dieną paliko sūnui A. D.. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad yra testamentas, kuris surašytas Anykščių rajono ( - ) – ajame notarų biure notarės B. D. – I., ir ji neturi teisės paveldėti turto po motinos mirties. Sergančią šalių motiną B. D. atsakovas A. D. neteisėtai nuvežė pas notarę, kur ji ( - ) surašė oficialųjį testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko atsakovui A. D.. Tuo laiku motina nevaikščiojo ir ( - ) jau buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes sunkiai sirgo onkologine liga, jai buvo leidžiami stiprūs vaistai, dėl psichikos sutrikimo ji negalėjo suprasti, ką pasirašo. Galimai atsakovas A. D. nuslėpė tai nuo notaro siekdamas gauti turtinės naudos ir vienas paveldėti visą motinos turtą.

4Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės J. G. ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu B. D. ( - ) testamentą, patvirtintą Anykščių rajono ( - ) – ojo notaro biuro notarės B. D. – I., registro Nr. ( - ), ieškovei J. G. atnaujino praleistą trijų mėnesių terminą B. D., mirusios ( - ), palikimui priimti, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys, tarp jų teismo paskirtos pomirtinės teisminės psichiatrinės ekspertizės išvados, eksperto apklausos duomenys, mirusiąją gydžiusios gydytojos ir liudytojų parodymai, leidžia pagrįstai spręsti, kad ginčo testamento sudarymo metu mirusioji B. D. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, dėl ko jos ( - ) sudarytas ir Anykščių rajono ( - ) – ojo notarų biuro notarės B. D. – I. patvirtintas oficialusis testamentas pripažintinas negaliojančiu.

5Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. G. ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei elgėsi šališkai, nes byloje nebuvo neginčijamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog mirusioji B. D. negebėjo išreikšti savo valios, suprasti savo veiksmų reikšmė ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti ekspertizės išvadas, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą bei nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą eksperto išvadą vertinti, kaip patikimą įrodymą. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog, nors ieškovė ir jos pakviesti liudytojai teigė, kad B. D. buvo neorientuota aplinkoje ir nesuvokė, ką kalba, tačiau apeliantas ir jo liudytojai D. Ž., S. O. L. K. bei A. K. teigė priešingai. Negana to, liudytoja G. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad testamento sudarymo dieną senelė jai sakė, kad vyksta pas notarą ir prašė padėti apsirengti. Liudytoja G. B., gydžiusi velionę, bei notarė B. D. – I. nurodė, jog B. D. buvo orientuota ir suvokė savo veiksmus bei aplinką. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad velionė surašyti testamento pas notarę buvo atvykusi iki testamento sudarymo 2014 m. rugsėjo 29 d. Todėl apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik kad selektyviai vertino byloje esančius liudytojų parodymus, išskirdamas tik parodymų fragmentus, kurie patvirtina byloje atliktos ekspertizės išvadas, tačiau visiškai neatsižvelgė į liudytojų parodymus apie tai, kad mirusioji orientavosi aplinkoje ir suvokė savo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas net nevertino ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, jog velionė sirgo psichikos liga, nors tokių duomenų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Mano, jog teismas turėjo kritiškai vertinti eksperto V. D. paaiškinimus, kadangi bylos nagrinėjimo metu jis negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl atliekant teismo medicinos ekspertizę buvo vertinami tik konkretūs velionės ligos istorijos įrašai. Vien tai, kad šie įrašai yra artimiausi testamento sudarymo dienai, nesudaro pagrindo nustatyti, ar miręs asmuo išties sirgo psichine liga. Negana to, ekspertizės metu nebuvo vadovaujamasi visų liudytojų parodymais, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-616 „Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų reikalavimai. Be to, eksperto V. D. ir velionę gydžiusios gydytojos G. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo prieštaringi, o tai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė ekspertizės išvadai, o tai turėjo tiesioginės įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Teismo padarytos išvados dėl aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o teismas nevertino byloje esančių įrodymų tarpusavio esminių prieštaravimų.

7Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma, kurie buvo tinkamai surinkti ir ištirti. Pabrėžia, jog apelianto tvirtinimai, kad B. D. buvo orientuota ir puikiai suvokė aplinką, yra nepagrįsti, nes tokias išvadas apeliantas daro pabrėždamas jam naudingų liudytojų parodymų ir kitų įrodymų turinį. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertizės išvadą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, įvertino byloje esančių duomenų visumą, juo labiau, kad nėra jokių objektyvių duomenų abejoti ekspertizę atlikusio eksperto kompetencija ir nešališkumu. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog aplinkybę, kad velionės sveikata testamento sudarymo metu buvo prasta, patvirtina ir tai, kad atvykus į notaro biurą B. D. nesugebėjo išlipti iš automobilio, perskaityti testamento, dėl ko pati notarė ėjo į automobilį, jame bendravo su testatore, perskaitė dokumentus.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Anykščių rajono ( - ) – ojo notaro biuro notarė B. D. – I. prašo atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Vertina, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas, nes testamento sudarymo metu velionė B. D. buvo nuovoki ir visiškai suprato atliekamo veiksmo pasekmes bei jo atitiktį jos valiai. ( - ) testamentas atsitinka visus teisės aktų reikalavimus, o testatorė testamento dieną su notare bendravo sklandžiai, rišliai dėstė mintis bei atsakinėjo į klausimus. Vien tai, kad testatorė testamento sudarymo metu sirgo onkologine liga, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo, juo labiau, kad testatorė testamento sudarymo ir pasirašymo metu notarei paaiškino, jog būtent atsakovas yra tas asmuo, kuris ja rūpinasi ir kuriuo ji labiausiai pasitiki.

9Apeliacinis skundas atmetamas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Apeliaciniame skunde atsakovas A. D. tvirtina, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nes teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nurodo, kad ekspertizės akto duomenys yra nepatikimi, nes tiek teismas, tiek teismo ekspertas V. D. selektyviai vertino duomenis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo apeliacinį skundą, atsiliepimus į jį, civilinėje byloje esančius įrodymus ir medicininius duomenis padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinus visus byloje esančius ir tinkamai nustačius teisingo sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis.

11Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str. 2 d.). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015 ir kt.).

12Byloje nustatyta, kad šalių motina B. D. ( - ) sudarė oficialųjį testamentą Anykščių rajono ( - )– ajame notaro biure, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko savo sūnui atsakovui A. D., o ( - ) mirė. Mirusiajai B. D. 2014 m. rugpjūčio 21 d. buvo diagnozuota išeminė širdies liga, IV stadijos kasos galvutės navikas su metastazėmis, atliktas stentavimas, paskirtas gydymas chemoterapija, paskirti naudoti vaistai nuo skausmo – tramadolis (asmens sveikatos istorija ir kiti medicininių dokumentų įrašai). Mirusiosios dukra J. G. (buvusi P.), nesutikdama su oficialiuoju testamentu, įrodinėja, jog dėl ligos ir vartotų vaistų B. D. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jos sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai ir teismo psichologė, atlikę teismo nutartimi paskirtą ekspertizę, pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. 87TPK-89/2015, kuriuo nustatė, kad B. D. testamento sudarymo dieną ( - ) sirgo psichikos sutrikimu – kiti nepatikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos ir ji dėl savo psichikos sveikatos būsenos, sudarydama testamentą ( - ), nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti (70 – 72 b. l.). Atsižvelgęs į tai, o taip pat į liudytojų parodymų visumą bei įvertinęs kitus reikšmingus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas ieškovės J. G. ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu B. D. ( - ) testamentą (registro Nr. ( - )) ir atnaujino praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

13Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu sprendė, jog B. D. dėl vėžinės intoksikacijos ir taikant gydymą nuo onkologinės ligos chemoterapija ir vaistu tramadoliu dėl jų šalutinio poveikio išsivystė psichikos sutrikimai. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nes ji patvirtinta byloje esančių duomenų visuma, kurią teismas įvertino pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, šių reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos pirmosios instancijos teismas laikėsi, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

14Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-89/2015 duomenimis nustatyta, kad B. D. testamento sudarymo dieną ( - ) sirgo psichikos sutrikimu – kiti nepatikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos ir ji dėl savo psichikos sveikatos būsenos, sudarydama testamentą ( - ), nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Ekspertizės akte yra konstatuota, kad B. D. buvo nustatyta blogai deferencijuota adenokarcinoma (kasos vėžys) su daugybinėmis metastazėmis kepenyse, pilvaplėvėje, kas sąlygojo organizmo apnuodijimą; kad B. D. dėl vėžinės intoksikacijos, organizmo apnuodijimo, taikytos chemoterapijos pašalinio poveikio, galimo nuskausminančio vaisto tramadolio pašalinio poveikio, testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jai konstatuojamas psichikos veiklos sutrikimas – kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos.

15Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ekspertizės akte yra nurodoma ir tai, kad B. D. dar 1990 metais nustatyta somatoforminė autonominė disfunkcija, 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo skirti vaistai – tramadolis, tuo laikotarpiu, kuomet buvo sudarytas ginčijamas testamentas bei rengiamasi jį sudaryti, ji karščiavo, buvo atlikta chemoterapija (2014 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d.), į namus buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl prastos būklės (2014 m. rugsėjo 30 d. ji nesiorientavo aplinkoje, nebuvo kritiška, nesuprato, kas ją lanko (2014 m. spalio 1, 6 dienos). Kartu pažymėtina ir tai, kad dvi dienos iki ginčijamo testamento sudarymo B. D. buvo skitas ir raminantis vaistas – bromazepamas (70 – 72 b. l.). Taigi, išdėstyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių visuma išties patvirtina, kad velionė B. D. ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko šis testamentas skundžiamus sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu visiškai pagrįstai.

16Kaip jau minėta pirmiau, mirusioji B. D. nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sirgo onkologine liga, kurios gydymas stipriais nuskausminamaisiais vaistais, kaip apklausoje nurodė teismo ekspertas V. D., ne tik toksinais apnuodijo organizmą, bet ir paveikė jos psichinę būklę, galimas vaistų šalutinis poveikis yra jutimų sutrikimas, haliucinacijos. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos G. B. ir L. K. nurodė, jog, onkologinei ligai progresuojant, B. D. jau nebepakakdavo nurodytos tramadolio dozės, ji būdavo didinama, o vėliau leistas morfijus. Taigi viena iš aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog mirusioji, sudarydama ginčijamą testamentą, galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra virš išdėstyti duomenys dėl organizmo intoksikacijos onkologinės ligos gydymo metu išsiskiriančiomis medžiagomis bei vartotų stiprių opiatinių skausmą malšinančių preparatų šalutinis poveikis. Paminėtina, kad šiuo atveju buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, testatorės psichinę būseną vertino dviejų skirtingų sričių (psichiatras ir psichologas) specialistai, kas taip pat didina jos patikimumą. Minėtos ekspertizės akto išvadoms dėl esminių aplinkybių neprieštarauja ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojos G. P. ir L. K., kuriuos iš esmės rūpinosi ir prižiūrėjo B. D. jai sergant onkologine liga, parodė, kad velionei pasireikšdavo praktiškai visi nuskausminamųjų vaistų sukeliami šalutiniai pokalbiai, ji nusišnekėdavo (kambaryje byrėdavo karoliukai), o likus 2 – 3 savaitėms iki mirties su velione praktiškai nebuvo galima susikalbėti. Be to, mirusiąją gydžiusi gydytoja G. B. teismo posėdžio metu nepaneigė ligos istorijoje padarytų įrašų, kuriuose nurodyta, jog B. D. nesiorientuoja aplinkoje, nesupranta, kas ją lanko bei yra nekritiška. Liudytoja G. B. parodė, kad ambulatorinėje kortelėje padarė įrašus apie tai, koks buvo B. D. požiūris į ligą, tačiau gydytoja nepaneigė aplinkybės, jog fiksavo, ką faktiškai matė tuo metu. Prie gydytojos G. B. medicininiuose dokumentuose padarytų įrašų nėra papildomai nurodyta, jog nurodomos aplinkybės yra susijusios tik su ligos suvokimu ar savo sveikatos būklės įvertinimu. Gydytojos G. B. įrašas ligos istorijoje, kad B. D. nesupranta, kas ją lanko, pagal turinį negali būti vertinamas kaip velionės kritiškumas savo ligai, nes tai apibudina ligonio būseną šiam reaguojant į aplinką. Todėl gydytojos G. B. 2014 m. spalio 1 d. bei 2014 m. spalio 6 d. įrašai (praėjus 3 dienoms nuo testamento sudarymo) apie tai, kad B. D. būklė pablogėjo, ji tapo nekritiška, neorientuota, nesupranta, kas ją lanko, (71 b. l., B. D. medicininiai dokumentai) tik patvirtina ekspertizės akto pagrįstumą.

17Pirmiau išdėstytos įrodymų visumos nepaneigia ir apelianto tvirtinimai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai A. K., D. Ž., S. O. bei notarė B. D. I. nurodė, kad velionė B. D. buvo adekvati, suvokė aplinką bei savo veiksmus, suprato savo atliekamų veiksmų esmę. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad minėti liudytojai nenurodė, jog velionė nesiorientavo aplinkoje ar nesuvokė savo veiksmų. Tačiau pažymėtina, kad liudytojai neturi specialių žinių įvertinti kito asmens psichinę būklę bei diagnozuoti psichinius susirgimus. Iš liudytojos G. P., kuri kartu gyveno ir slaugė B. D., parodymų sektų, jog mirusioji su dalimi liudytojų matėsi retai. Vien ta aplinkybė, jog daliai testatorės aplinkos žmonių subjektyviai atrodė, kad ji orientuota aplinkoje ir suvokia savo veiksmų dėl savo palikimo paskirstymo, nesudaro pagrindo pagrįstam tvirtinimui, jog testamento sudarymo metu testatorė nesirgo jokiu psichikos sutrikimu ir kad teismo ekspertizės akto, medicininių dokumentų duomenys yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo ne skundą pagrindžiančių įrodymų visumą, o tam tikrus liudytojų parodymų fragmentus, neatskleidžiančius bendros B. D. būsenos būtent testamento sudarymo metu. Vien tai, kad liudytoja G. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog testamento sudarymo dieną B. D. pati paprašė ją aprengti, savaime nepaneigia virš aptartų įrodymų pagrindu nustatytų bylos aplinkybių, juo labiau, kad ši liudytoja taip pat parodė ir tai, kad būtent atsakovas A. D., kurio naudai ir yra surašytas ginčijamas testamentas, paprašė suruošti velionę ir nieko papildomai neaiškindamas B. D. kažkur vežė.

18Kitas apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad psichikos sutrikimas B. D. yra nustatytas nepagrįstai, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ji būtų gydžiusis tokius susirgimus. Argumentas yra atmetamas, kadangi byloje nustatyta, jog vienas iš esminių veiksnių, lėmusių velionės psichikos sutrikimą, buvo vėžinė intoksikacija, organizmo apnuodijimas stipriai veikiančiais vaistais skausmui malšinti, taikytos chemoterapijos pašalinis poveikis, o onkologinė liga B. D. buvo diagnozuota tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi aplinkybė, kad psichikos sveikatos sutrikimai negydyti anksčiau, atitinka faktines bylos aplinkybes bei ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, bet virš išdėstytų išvadų pagrįstumo nepaneigia. Papildomai pažymėtina, jog tai, kad asmuo nesigydė psichikos sutrikimų, niekaip nepaneigia, jog jis jais negalėjo sirgti.

19Apeliantas taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi ekspertizės aktu, kadangi jame išdėstyti selektyvūs liudytojų parodymai, aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, ekspertizė nenagrinėjo velionės būsenos testamento sudarymo metu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Be to, kas jau nurodyta, papildomai pažymėtina tai, kad posėdžio metu teismo ekspertas V. D. patvirtino byloje pateiktą ekspertizės aktą bei nurodė, kad rėmėsi tyrimui reikšmingais liudytojų parodymais, t. y. ekspertizės akte aptarė ne visų liudytojų parodymus todėl, kad rėmėsi tik ekspertizės atlikimui svarbiais faktiniais duomenimis. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad atliekant ekspertizę buvo padaryti kokie nors esminiai jos atlikimą reglamentuojančių teisė aktų pažeidimai, dėl ko šis įrodymas galėtų būti pripažintas neleistinu įrodymu ar nebūtų galima juo remtis priimant teismo sprendimą. Nors apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ekspertas pripažino, jog liudytojos G. B. išsakyti parodymai, jog ji, pildydama velionės ligos istoriją, fiksavo B. D. požiūrį į ligą, galbūt galėtų turėti įtakos ekspertizės išvadai, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti byloje esančiu ekspertizės aktu ar spręsti, kad turėjo būti skirta pakartotinė ekspertizė. Iš visų šių asmenų parodymų ir apklausos turinio matyti, kad šiuo atveju teismo ekspertas išsakė tik hipotetinę galimybę, ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, pasiliko prie savo nuomonės ir visiškai patvirtino teismo ekspertizės išvadas. Pažymėtina, kad apeliantas tik deklaratyviai pasisako apie pakartotinės ekspertizės reikalingumą, tačiau konkrečių prašymų nereiškia, klausimų neužduota, nenurodo, ar sutinka apmokėti ekspertizės išlaidas.

20Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atliktoje ekspertizėje nebuvo nagrinėjama B. D. būsena 2014 m. rugsėjo 29 d., nepaneigia ekspertizės akte nurodytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamos bylos dalykas yra mirusios B. D. būklė būtent ginčijamo testamento sudarymo metu. Nepaisant to, iš ekspertizės akto matyti, jog net ir apelianto nurodomu laikotarpiu testatorė buvo silpnos sveikatos, karščiavo, jai buvo skirti vaistai tramadolis ir bromazepamas, ji buvo nekritiška ir neorientuota, onkologinė liga buvo prasidėjusi jau prieš mėnesį (diagnozuota 2014 m. rugpjūčio 21 d.), o ( - ) ji mirė.

21Be to, kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22Taigi, teisėjų koelgijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

23Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, kurios susidarė apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti teikiant antrinę teisinę pagalbą ir kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

24Apeliantas apeliaciniame skunde išdėstė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto apeliaciniu skundu, atsiliepimais į apeliacinį skundą, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą yra išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš apelianto A. D. į valstybės biudžetą 81,06 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 06 ct) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630 sąsk. Nr. ( - ), mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 3. ieškovė J. G. kreipėsi į pirmosios instancijos... 4. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės 5. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo skundžiamą... 6. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų... 7. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė J.... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Anykščių rajono ( - )... 9. Apeliacinis skundas atmetamas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m.... 10. Apeliaciniame skunde atsakovas A. D. tvirtina, jog jis... 11. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų... 12. Byloje nustatyta, kad šalių motina B. D. ( - ) sudarė... 13. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu sprendė, jog... 14. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 15. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ekspertizės akte yra... 16. Kaip jau minėta pirmiau, mirusioji B. D. nuo 2014 m.... 17. Pirmiau išdėstytos įrodymų visumos nepaneigia ir apelianto tvirtinimai, jog... 18. Kitas apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad psichikos sutrikimas 19. Apeliantas taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atliktoje... 21. Be to, kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 22. Taigi, teisėjų koelgijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė... 23. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, iš atsakovo į valstybės biudžetą... 24. Apeliantas apeliaciniame skunde išdėstė prašymą apeliacinį skundą... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš apelianto A. D. į valstybės biudžetą...