Byla 1A-68-531/2020
Dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei, nukentėjusiesiems L. R. ir V. Š., nukentėjusiosios L. R. atstovui advokatui Karoliui Rugiui, nuteistajam A. T., gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. R. ir nuteistojo A. T. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

4Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

5Nukentėjusiųjų E. P. ir E. P. ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš A. T. kiekvienam iš jų priteista po 10 000 Eur.

6Iš A. T. E. P. priteista 1 337,05 Eur už advokato pagalbą ruošiant ieškinį ir atstovaujant nukentėjusiuosius nagrinėjant baudžiamąją bylą.

7Įsiteisėjus nuosprendžiui, Utenos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančius 400 Eur nuspręsta pervesti į E. P. ir E. P. sąskaitas, kiekvienam po 200 Eur.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Bylos esmė

111.

12A. T. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 15 d., apie 09.03 val., (duomenys neskelbtini) km., vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į vietovės reljefą bei kelio posūkį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, vingyje į dešinę nevažiavo kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies vidurį, nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkimas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu būtų saugus ir dėl to jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. P.. Eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) keleiviui V. Š. dėl IV - V dešinės pusės šonkaulių kremzlinių dalių ir avulsinio krūtinkaulio dešinio krašto lūžių, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o vairuotojas M. P., dėl uždarų krūtinės ir pilvo ertmių sužalojimų bei dėl ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo, mirė.

13II.

14Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

152.

16Nukentėjusioji L. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį – neatidėti A. T. bausmės vykdymo 3 metams. Nurodo, kad A. T. buvo paskirta pernelyg švelni bausmė, kuri nepasieks savo tikslų ir yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad A. T. nebuvo tinkamai charakterizuotas. Jis yra bedarbis (nedirba jau apie dvejus metus), neturi jokios profesijos ir dėl to nesiima jokių veiksmų. Po įvykdytos nusikalstamos veikos buvo akivaizdu, kad A. T. ilgą laiką negalės vairuoti transporto priemonės, kaip ir dirbti vairuotoju, tačiau jis žinodamas, kad privalės atlyginti nukentėjusiesiems žalą, nesiėmė jokių veiksmų, kad persikvalifikuotų, ir susiradęs darbą, pradėtų dengti žalą. A. T. teiginiai, kad jam nepavyksta susirasti darbo, nes darbdaviai reikalauja turėti vairuotojo pažymėjimą, laikytini deklaratyviais. Atkreipia dėmesį, kad darbo rinkoje norintis įsitvirtinti asmuo privalo ne tik pasyviai laukti Užimtumo tarnybos teikiamų įdarbinimo siūlymų, tačiau ir pats aktyviai domėtis darbo skelbimais bei vykdomomis darbuotojų atrankomis. Be to, toks asmuo turi stengtis įsigyti konkretų amatą ar profesiją, kad palengvintų integravimąsi į darbo rinką. Kad A. T. nesiekia įsidarbinti patvirtinto jo brolis, kuris nurodė, kad bandė jį įdarbinti savo įmonėje, tačiau pastarasis nenorėjo, nes nori dirbti vairuotoju. Pabrėžia, kad A. T. galimai siekė įsidarbinti vairuotoju po nusikalstamos veikos padarymo, kas galimai reiškia, kad jis toliau negerbia įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Tai, kad A. T. negerbia teisės aktų reikalavimų, nejaučia atsakomybės ir nesigaili dėl sukeltų pasekmių, patvirtina jo teismo posėdžio metu išsakyti pareiškimai, iš kurių matyti, kad jis labiau gaili savęs ir to fakto, kad jam teks dengti žalą, nei jaučia atgailą, kad dėl jo veiksmų žuvo žmogus. Be to, A. T. mano, kad sukelti padariniai yra darbdavio atsakomybė, nes jis jam liepė vykdyti darbus. Toks A. T. požiūris įrodo, kad jo išreikštas gailestis nėra nuoširdus ir iš esmės yra išreiškiamas tik tam, kad būtų skirta švelnesnė bausmė ir jis būtų finansiškai mažiau apribotas. Juo labiau, kad jo šeimą, kurioje auga du vaikai, išlaiko A. T. draugė, nors pastarasis yra sveikas, jaunas ir darbingas vyras, tačiau dėl to, kad jis negauna norimo darbo, naštą perleidžia savo gyvenimo draugei. Aplinkybę, kad A. T. nesigaili dėl savo veiksmų įrodo ir tai, kad jis kaltę pripažino tik po to kai ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta techninė ekspertizė. Kaltė buvo pripažinta dėl to, kad buvo suvokta, jog ji bus įrodyta, taip siekiant sušvelninti bausmę. Tai patvirtina tolimesnė veiksmų seka, kuomet laiškas nukentėjusiesiems buvo surašytas ir išsiųstas advokato, o ne A. T., taip pat pervesta minimali 400 Eur suma (kiekvienam nukentėjusiajam po 200 Eur), siekiant viso proceso metu akcentuoti, kad šis mokėjimas buvo atliktas parodyti, jog A. T. gailisi. Be to, pavedimas buvo padarytas į teismo depozitinę sąskaitą, taip siekiant demonstratyviai parodyti gailėjimąsi. A. T. atsiprašė tik po pusantrų metų, o mirusio asmens laidotuvėse nedalyvavo. Akivaizdu, kad A. T. tinkamai neįvertino savo atliktų veiksmų, kilusių padarinių ir iš esmės nuoširdžiai nesigaili. Pažymi, kad A. T. yra ne pirmą kartą teisiamas, iš padarytų nusikalstamų veikų nepasimokė, nesuvokia savo veiksmų pasekmių ir netgi yra linkęs pažeisti įstatymus. Taigi jam paskirta bausmė yra per švelni ir nepasieks jokių tikslų, todėl jam yra reikalinga skirti griežtesnę bausmę. T. y. šiuo atveju yra reikalinga skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo neatidedant. Tik tokia bausmė pasieks savo tikslus ir užkirs kelią tolimesnių nusikalstamų veikų vykdymui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pažymą apie A. T. teistumą (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad nesutinka tik su paskirtu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, mano, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė tinkama.

173.

18A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, o civilinį ieškinį atmesti, arba pakeisti nuosprendį ir sumažinti laisvės atėmimo bausmės terminą, sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, ieškinį atmesti, panaikinti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę arba sutrumpinti jos taikymo terminą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai išnagrinėjo bylą.

193.1.

20Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nenustatė šių sąlygų: 1) asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 2) nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. T. su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad jis atlygino dalį žalos. Be to, teismo posėdžio metu jis išdėstė poziciją, kad civilinis ieškovas netinkamai parinko civilinį atsakovą. Jam šiuo atveju nekyla pareiga atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek jis, tiek laiduotojas buvo teisti (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie galiojantį teistumą, be to, nėra aišku, ar kadaise padaryta veika pripažįstama nusikalstama pagal BK. Mano, kad yra visi BK 40 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, t. y. jo padaryta veika neatsargi, įvykio metu jis buvo blaivus, nebuvo padarytas šiurkštus KET pažeidimas, jo vairavimas nebuvo chuliganiško pobūdžio, jis neviršijo leistino greičio.

213.2.

22Pažymi, kad apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl ja paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam terminui. Nurodo, kad Lietuvoje jis nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, augina mažamečius vaikus, nuo pat tyrimo pradžios prisipažino ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl visko skaudžiai išgyveno, patyrė šoką. Jis nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, dirbo vairuotoju, įvykio metu važiavo 46 km/h greičiu ir tik dėl to, kad kelio atkarpoje yra itin vingiuotas ir siauras kelias, įvyko įvykis. Teigia, kad valstybė, siekdama saugumo keliuose turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu kelių pločiu ir matomumu. Eismo įvykį šiuo atveju lėmė atsitiktinių aplinkybių sutapimas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėtų būti trumpinamas iki minimalaus.

233.3.

24Mano, kad buvo netinkamai išspręstas pareikštas civilinis ieškinys. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai turėjo spręsti dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio, t. y. ar (duomenys neskelbtini) sumokėta nukentėjusiesiems suma – po 12 500 Eur, pilnai padengė/nepadengė neturtinės žalos dydžio. Paaiškina, kad draudikas atlygino tik 3 000 Eur, nors jo prievolė, pagal teisės aktus – 5 000 Eur, todėl apylinkės teismui manant, kad neturtinės žalos dydis turėjo būti didesnis nei 12 500 Eur, turėjo 2 000 Eur priteisti iš draudiko. Nurodo, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kyla pareiga atlyginti už padidinto pavojaus šaltinio valdytojo (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė imperatyvias normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o būtent tuo, kad jis negalėjo būti civiliniu atsakovu šioje byloje. Atkreipia dėmesį, kad asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Atsižvelgiant į tai, iš jo nepagrįstai nukentėjusiesiems buvo priteista po 10 000 Eur.

253.4.

26Taip pat apylinkės teismas nemotyvavo priteistinos žalos dydžio. Pažymi, kad jam inkriminuota nusikalstama veika priskirta prie neatsargių nusikaltimų. Apylinkės teismas netinkamai įvertindamas šią aplinkybę iš jo papildomai priteisė net po 10 000 Eur neturtinės žalos, nors jau buvo atlyginta 12 700 Eur ((duomenys neskelbtini) – 12 500 Eur, jis – 200 Eur). Be to, atkreipia dėmesį, kad po įvykio buvo atleistas, niekur nedirba, augina du mažamečius vaikus, o sutuoktinės pajamos yra minimalios. Taigi iš viso iš jo priteistas 20 000 Eur ieškinio dydis yra neproporcingas, neprotingas ir jam gali sukelti itin sunkias pasekmes. Taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į vykstantį teisminį procesą, atsiliepimus apie įvykį, nedidelio miesto rate visiems viską žinant bei vengiant su juo bendrauti, jam yra ribojama galimybė įsidarbinti.

273.5.

28Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės poreikio bei maksimalaus termino nustatymo privalomumo. Jo pagrindinė profesija – darbas vairuotoju, jis augina du mažamečius vaikus, kuriuos būtina vežti į darželį, mokyklą, gydymo įstaigas. Tik dirbdamas vairuotoju jis gali padėti savo šeimai, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju neproporcingas ir perteklinis. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius ir kitas baudžiamojo poveikio priemones.

294.

30Civilinis atsakovas - (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl A. T. atsakomybės ir bausmės, prašo spręsti teismo nuožiūra. A. T. apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) prašo atmesti. Nurodo, kad E. P. ir E. P. 2018 m. rugsėjo 20 d. sudarė su (duomenys neskelbtini) sutartį dėl žalos atlyginimo, kuria numatė, kad (duomenys neskelbtini) atlygins sutartimi numatytą žalą. Nukentėjusieji įsipareigojo daugiau nereikšti jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusieji žalos atlyginimo iš (duomenys neskelbtini) atsisakė. Taigi, laikytina, kad (duomenys neskelbtini), išmokėjęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam V. Š. 3 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji atsisakė žalos atlyginimo, tinkamai ir pilnai įvykdė savo, kaip atsakingo draudiko prievolę atlyginti padarytą žalą ir papildomų išmokų priteisimas iš (duomenys neskelbtini) yra negalimas.

315.

32L. R. atsiliepimu į A. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju nėra sąlygų taikyti laidavimo institutą. Asmuo, kurio priežiūrai prašoma perduoti A. T., nėra vertas pasitikėjimo ir negali padaryti jam įtakos. Pažymi, kad A. T. ir jo brolis yra kartu teisti (duomenys neskelbtini) už vagystę. Taip pat laidavimas negali būti taikomas ir dėl to, kad A. T. neatlygino žalos ir iš jo formuojamos pozicijos galima spręsti, kad ateityje žala taip pat nebus atlyginta. Teigia, kad nėra pagrindo A. T. trumpesniam laikotarpiui atidėti bausmės vykdymą. Šiuo atveju kaip tik pažymėtina, kad jam buvo paskirta pernelyg švelni bausmė, kuri nepasieks savo tikslų ir yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nurodo, kad A. T. bausmės vykdymo atidėjimas turi būti panaikintas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Mano, kad apylinkės teismas tinkamai pagrindė ir motyvavo nuosprendžio dalį dėl specialiosios teisės atėmimo skyrimo A. T., o vien tai, kad jis nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra netinkami. A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga.

336.

34Nukentėjusieji E. P. ir E. P. atsiliepimu į pareikštus apeliacinius skundus prašo A. T. apeliacinį skundą atmesti, o L. R. – tenkinti. Taip pat prašo iš A. T. priteisti jiems apeliacinio proceso metu patirtas proceso išlaidas.

356.1.

36Pritaria L. R. apeliacinio skundo argumentams. Papildomai nurodo, kad A. T. nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, kad jis buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) ir/arba teistumas jo atžvilgiu dėl šios veikos yra išnykęs. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo bandomas ginčyti, atsakingos (duomenys neskelbtini) institucijos išduotos pažymos, apie A. T. teistumą, autentiškumas. Atkreipia dėmesį, kad iš minėtos pažymos matyti, jog A. T. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 242 (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso paragrafe, t. y. vagystę, kuri laikytina nusikaltimu, o ne administraciniu ar baudžiamuoju nusižengimu. Pažymi, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių ir nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. T. siekė susitarti su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo tvarkos ir/arba atlygintinų sumų dydžio arba A. T. valia tokius veiksmus inicijuoti, todėl mano, kad jis neišreiškė valios įsipareigoti jiems atlyginti padarytą žalą. Pabrėžia, kad A. T. ne tik ateityje neketina atlyginti padarytos žalos, tačiau yra linkęs nesilaikyti ir teisės aktų reikalavimų. Taigi, dėl to, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo A. T. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

376.2.

38Mano, kad vien ta aplinkybė, jog buvęs A. T. darbdavys - (duomenys neskelbtini) jiems atlygino dalį žalos, dar savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jie neteko teisės išieškoti neturtinę žalą tiesiogiai iš A. T.. Teigia, kad dėl A. T. padarytos nusikalstamos veikos jiems kilo sunkiausi ir negrįžtami padariniai, jie neteko artimiausio jiems žmogaus, t. y. tėvo ir sutuoktinio. M. P. žuvo pakankamai jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, jis nesirgo jokiomis sunkiomis ligomis. Šiuo atveju buvo išardyti darnūs bei itin tvirti šeimyniniai ryšiai, kurie galėjo tęstis dar ne vieną dešimtmetį. Po M. P. žūties E. P. patiria itin neigiamą psichinį poveikį, pasireiškiantį vienišumo, nerimo ir baimės dėl ateities jausmais, jai jau pusmetį sudėtinga išsimiegoti. Ji jaučiasi emociškai ir dvasiškai palaužta, izoliuota nuo įprasto socialinio gyvenimo, nebeturi ateities planų, svajonių. Taip pat jai sudėtinga atlikti net kasdienius buities darbus. Dėl sutuoktinio mirties jai prasidėjo sunki depresija, dėl ko turi lankytis pas psichiatrą, gerti vaistus, taip pat vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo. E. P. turėjo gražius ir darnius santykius su tėvu – M. P.. Tėvas sūnų visuomet remdavo, patardavo, betarpiškai bendravo, atsakingai auklėjo, suteikdavo reikiamos pagalbos. Net ir tapęs pilnamečiu, sūnus gyveno kartu su tėvais ir palaikė su tėvu artimus ryšius, kartu leisdavo laisvalaikį, pramogaudavo, švęsdavo, o sunkiais momentais kreipdavosi patarimo, pagalbos ir paramos. Sūnus su tėvu taip pat dalijosi ateities planais. E. P. vylėsi, kad tėvas ir toliau dalyvaus jo gyvenime. Nutikus nelaimei visi ateities planai ir svajonės žlugo. E. P. prarado viena iš dviejų artimiausių žmonių. E. P. matė eismo įvykio pasekmes, nes tą pačią dieną važiavo pro eismo įvykio vietą. Artimo žmogaus netektis ir eismo įvykio pasekmių pamatymas lėmė itin stiprius jo išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ar atsiradusį nerimą, baimę dėl ateities, be to, tuo pačiu jis dar turi rūpintis ir dvasiškai palaužta motina. Vertinant neturtinę žalą atsižvelgtina į tai, kad ji kilo dėl itin neatsakingo, neapdairaus A. T. elgesio. A. T. vairavo didesnį pavojaus šaltinį, todėl turėjo elgtis itin atidžiai, griežtai laikytis KET, atsižvelgti į galimus pavojus kelyje, pasirinkti saugų greitį. Mano, kad A. T. argumentai, dėl jo sunkios finansinės padėties yra deklaratyvūs.

397.

40A. T. atsiliepime į nukentėjusiosios L. R. apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Pabrėžia, kad savo kaltę jis pripažino nuo pirmosios apklausos ir viso tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Išsiuntė atsiprašymo laišką. Jį siuntė nukentėjusiojo advokatei, kadangi proceso dalyvių duomenys yra nevieši, laikomi atskirai nuo bylos ir jam neteikiami. Pažymi, kad nukentėjusioji viso proceso metu nebuvo linkusi su juo bendrauti, nepateikė duomenų apie savo banko sąskaitą, todėl, jis norėdamas savanoriškai padėti atlyginti žalą, pervedė lėšas į teismo depozitinę sąskaitą. Be to, jis atsiprašė ir teismo posėdžio metu. Nesutinka, kad privalėjo dalyvauti žuvusiojo laidotuvėse ir jo nedalyvavimas vertinimas kaip nenuoširdus gailėjimasis. Taip pat nesutinka su tuo, jog yra linkęs pažeisti įstatymus.

418.

42Teismo posėdyje A. T. ir jo gynėjas palaikė jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o L. R. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji L. R. ir jos atstovas prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o A. T. atmesti.

43III.

44Apeliacinės instancijos teismo argumentai

459.

46L. R. apeliacinis skundas atmetamas, o A. T. tenkinamas iš dalies.

4710.

48Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendis yra ginčijamas dėl netinkamai išspręstų klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu, A. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės bei taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, todėl apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

49Dėl neturtinės žalos

5011.

51Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. spalio 25 d. nukentėjusieji E. P. ir E. P. pateiktu civiliniu ieškiniu prašė iš A. T. priteisti kiekvienam po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš nuteistojo po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų. A. T. apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju, civilinis ieškinys buvo išspręstas netinkamai. Mano, kad šioje byloje negalėjo būti civiliniu atsakovu, kadangi jis nėra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiesiems neatsako. Apeliacinės instancijos teismas su šiais A. T. apeliacinio skundo argumentais sutinka.

5212.

53Pažymėtina, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios CK 6.270 straipsnio normos, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Tokiais atvejais už padarytą žalą atsako didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018). Šioje byloje nuteistasis A. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę ir atliko darbines tiesiogines funkcijas, todėl padaryta žala turėjo būti priteisiama būtent iš (duomenys neskelbtini).

5413.

55Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. A. T. darbdavys (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusieji E. P. ir E. P. sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo. Sutartyje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. T. sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo M. P. – po 12 500 Eur kiekvienam, o nukentėjusieji sutinka su tokiu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir įsipareigoja nereikalauti iš (duomenys neskelbtini) ir/ar (duomenys neskelbtini) (kuri buvo apdraudusi transporto priemonę, kurią vairavo A. T.) jokios neturtinės ir/ar bet kokios turtinės žalos, dėl A. T. sukelto eismo įvykio. Taigi, kaip matyti, nukentėjusieji E. P. ir E. P., jų pasirašyta sutartimi sutiko su (duomenys neskelbtini) siūlomu atlyginti neturtinės žalos dydžiu ir savanoriškai atsisakė kreiptis tiek į įmonę, tiek į draudiką - (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo.

5614.

57Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakingo už neturtinę žalą asmens, turi pasisakyti ir dėl teisingo atlyginimo už ją, nes teismo funkcija yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Kaip minėta aukščiau, nukentėjusiesiems buvo sumokėta po 12500 Eur kiekvienam, t.y. viso 25 000 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgiant į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje - nukentėjusiųjų patirtą darbingo amžiaus šeimos nario, su kuriuo siejo artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai, staigią netektį, išgyvenimus po įvykio, atsiradusius nepatogumus ir rūpesčius, emocinį stresą, dvasinį sukrėtimą, taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (priteisiama nuo 15000 Eur iki 30000 Eur), galima daryti išvadą, jog sutarties šalių sulygtas ir nukentėjusiųjų gautas 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, laikytinas tinkama ir adekvačia kompensacija jų patirtiems išgyvenimams, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

5815.

59Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš A. T. priteisė nukentėjusiesiems 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (po 10 000 Eur kiekvienam), todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir E. P. ir E. P. byloje pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

60Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

6116.

62A. T. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

6317.

64BK 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu ar be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas, norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra būtinas. BK 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

6518.

66Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti A. T. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvavo tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad A. T. atlygins nukentėjusiesiems neturtinę žalą, kadangi pareikšto civilinio ieškinio jis nepripažino. Be to, buvo konstatuota, kad laiduotoju prašomo skirti A. T. brolio D. T. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su A. T., neleis daryti jam teigiamos įtakos.

6719.

68Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad 20 000 Eur neturtinė žala nukentėjusiesiems iš A. T. buvo priteista nepagrįstai, nebėra pagrindo teigti, kad jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Tačiau, net ir esant visoms minėtame straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu nėra apelianto teisė. Galutinį sprendimą dėl BK 40 straipsnio normos jam taikymo priima teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios normos taikymas laikytinas teismo teise, bet ne pareiga. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius, kad A. T. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. T. negalės daryti teigiamos įtakos apeliantui. Pagal bylos duomenis, jie abu 2012 m. vasario 28 d. buvo teisti (duomenys neskelbtini). Nors, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, iš byloje esančių registro duomenų nėra aišku, už kokių veikų padarymą A. T. ir D. T. buvo nuteisti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, ši aplinkybė, vertinant D. T., kaip galimo laiduotojo asmenybę, teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju yra svarbiausia tai, jog neteisėti veiksmai buvo padaryti jiems veikiant kartu. Esant šioms aplinkybėms, A. T. apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

6920.

70Papildomai pažymėtina, kad į bylą nukentėjusiųjų atstovė A. Ustonovičienė pateikė (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 242 ir 25 straipsnių, kurie nurodyti registre, vertimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų turinys nėra oficialus, teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo ir jo brolio D. T. teistumą (duomenys neskelbtini), šia patekta informacija nesiremia.

71Dėl A. T. paskirtos bausmės

7221.

73BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. T. už šio nusikaltimo padarymą skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo 3 metams.

7422.

75Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. T. teisingai paskyrė bausmę, nustatė jos dydį bei atidėjo jos vykdymą 3 metams. Teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį.

7623.

77Nagrinėjamu atveju A. T. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio vienam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kitas žuvo. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių A. T. atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. A. T. Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nevedęs, su drauge augina du nepilnamečius vaikus, 2020 m. sausio 16 d. sudarė trišalę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir Užimtumo tarnyba dėl profesinio mokymo organizavimo paslaugų pagal formaliojo profesinio mokymo ir/ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas teikimo A. T. ir jo į(si)darbinimo, užbaigus profesinį mokymą. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. T. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl ko apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta, jų nenurodė ir pats A. T..

7824.

79BK 75 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi ne tik vadovautis formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).

8025.

81Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. T. padarytą nusikaltimą, jį charakterizuojančias aplinkybes bei pateiktą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad šiuo atveju apylinkės teismas teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai A. T. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės bausmės atlikimo. Vien tik tai, kad A. T. prieš 8 metus buvo teistas(duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo manyti, kad jis yra linkęs piktybiškai pažeidinėti įstatymus, daryti nusikalstamas veikas ir nėra vertas teismo pasitikėjimo. Be kita ko, kaip jau minėta, šiuo atveju iš registro duomenų nėra visiškai aišku, už kokias veikas (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas kaltu, ar tai buvo nusikaltimas, ar baudžiamasis nusižengimas, o gal net administracinis nusižengimas.

8226.

83Nukentėjusioji L. R., ginčydama A. T. pritaikytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, akcentuoja, kad nuteistasis yra bedarbis ir nesiekia įsidarbinti, jo išreikštas gailesnis yra nenuoširdus, jis kaltę pripažino tik po to kai buvo atlikta ekspertizė, atsiprašymo laišką išsiuntė advokatas, o ne jis pats, 400 Eur žalos atlyginimas buvo pervestas į teismo depozitinę sąskaitą, A. T. žuvusiojo laidotuvėse nedalyvavo. Šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais ir yra atmetami. Visų pirma pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik tam tikras atskiras aplinkybes. Be to, šiuo atveju apeliantė pateikia tik subjektyviai suvoktą aplinkybių vertinimą, kuris prieštarauja byloje nustatytiems duomenims ir neatspindi objektyvios situacijos. Kaip jau minėta, A. T., nors šiuo metu vis dar yra bedarbis, tačiau 2020 m. sausio 16 d. sudarė trišalę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir Užimtumo tarnyba dėl profesinio mokymo su galimybe jį pabaigus įsidarbinti, todėl apeliantės teiginiai, jog jis nesiekia įsidarbinti yra visiškai nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. T. jau nuo pat pirmosios apklausos, įvykusios 2018 m. rugsėjo 6 d., momento, savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Vien tik tai, kad nuteistasis pirmą kartą buvo apklausiamas jau gavus Lietuvos teismo ekspertizių centro išvadą dėl tikėtinos įvykio eigos bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadą dėl M. P. mirties priežasties, nereiškia, jog jis kaltę pripažino nenuoširdžiai ir tik siekdamas sušvelninti jam gresiančią atsakomybę. Bylos duomenimis A. T., priešingai nei teigia apeliantė, pats, 2018 m. rugsėjo 7 d., parašė atsiprašymo laišką dėl įvykusios nelaimės, kurį perdavė nukentėjusiųjų atstovei advokatei. Šiuo atveju, aplinkybė, jog 400 Eur kaip patirtos žalos atlyginimą, A. T. pervedė ne tiesiogiai nukentėjusiesiems, o į teismo depozitinę sąskaitą, nesudaro pagrindo manyti, kad jo gailestis ir prisipažinimas tėra deklaratyvūs. A. T. atsiliepime į L. R. skundą nurodė, kad taip pasielgė dėl to, jog nežinojo nukentėjusiųjų banko sąskaitų numerių. Teisėjų kolegija neabejoja tokiais nuteistojo teiginiais, kadangi nebuvo pateikta jokių juos paneigiančių duomenų. Taip pat tai, kad A. T. nedalyvavo M. P. laidotuvėse, negali būti priežastimi teigti, jog jo gailesnis nenuoširdus. Be kita ko, tiek iš L. R. apeliacinio skundo, tiek iš nukentėjusiųjų E. P. ir E. P. pateikto atsiliepimo, matyti, kad A. T. jie vertina neigiamai, todėl jo dalyvavimas laidotuvėse, būtų sukėlęs tik didesnį artimųjų nepasitenkinimą, todėl šis nukentėjusiosios argumentas taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

8427.

85Nukentėjusiajai L. R. primintina, jog nustačius, kad A. T. piktybiškai pažeidžia jam nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, yra galimybė spręsti dėl jo pasiuntimo atlikti paskirtąją bausmę.

8628.

87Nagrinėjamu atveju A. T. nesutinka su jam skirto bausmės vykdymo atidėjimo terminu ir prašo jį sutrumpinti. Šis nuteistojo prašymas atmetamas. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinęs A. T. padarytą nusikalstamą veiką, kilusias pasekmes ir jam paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas A. T. pagrįstai nustatė maksimalų – 3 metų, bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Jis nėra laikytinas per ilgu ir suvaržančiu apelianto teises labiau, nei tai yra būtina bausmės tikslams pasiekti.

88Dėl A. T. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės

8929.

90A. T. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba sutrumpinti jos taikymo terminą.

9130.

92Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei nustatytu 3 metų jos taikymo terminu nėra objektyvaus pagrindo.

9331.

94BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.

9532.

96Nagrinėjamu atveju įvertinus A. T. nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą – apeliantas padarė neatsargų nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET reikalavimų pažeidimu, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į vietovės reljefą bei kelio posūkį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, vingyje į dešinę nevažiavo kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies vidurį, nepaliko tarpo iš šono, kad prasilenkdamas su priešpriešais važiuojančiu automobiliu būtų saugus ir dėl to sukėlė eismo įvykį – susidūrė su priešpriešais važiavusiu krovininiu automobiliu, kurio metu žuvo M. P., o V. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat tai, jog jis ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam – 3 metų terminui.

9733.

98Apeliaciniame skunde A. T. išdėstė aplinkybes dėl jam kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti, t. y. jo pagrindinė profesija – vairuotojas, jis augina du mažamečius vaikus, kuriuos būtina vežti į darželį, mokyklą, gydymo įstaigas, be to, tik dirbdamas vairuotoju jis gali padėti savo šeimai, nėra laikytinos pakankamu pagrindu panaikinti jam taikomą baudžiamojo poveikio priemonę ar švelninti jos terminą. Sutiktina, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės A. T. bus sunkiau susirasti darbą ir įsidarbinti bei rūpintis artimaisiais, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti KET pažeidimų, galinčių lemti šios teisės netekimą. A. T. šia teise naudojosi nepakankamai atsakingai, dėl ko kilo itin skaudžios pasekmės. Todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytini suvaržančiais asmenį labiau, negu tai šiuo atveju yra būtina. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes.

99Dėl procesinių išlaidų

10034.

101Nukentėjusieji E. P. ir E. P. atsiliepimu į pareikštus apeliacinius skundus prašo iš A. T. priteisti jiems apeliacinio proceso metu patirtas proceso išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis A. T. ir nukentėjusioji L. R.. Nustatyta, kad nukentėjusieji E. P. ir E. P. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė L. R. apeliacinį skundą tenkinti, o A. T. - atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, L. R. apeliacinį skundą atmeta, o A. T. tenkina iš dalies – atmeta nukentėjusiųjų E. P. ir E. P. pareikštą civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju E. P. ir E. P. apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidųs, dėl kurių nebuvo pateikti jas patvirtinantys dokumentai, nėra pagrindo priteisti.

102Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

103Nukentėjusiosios L. R. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. T. tenkinti iš dalies.

104Pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį:

105Nukentėjusiųjų E. P. ir E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą A. T., atmesti.

106Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.... 4. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė... 5. Nukentėjusiųjų E. P. ir E. P. ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš A. T.... 6. Iš A. T. E. P. priteista 1 337,05 Eur už advokato pagalbą ruošiant... 7. Įsiteisėjus nuosprendžiui, Utenos apylinkės teismo depozitinėje... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Bylos esmė... 11. 1.... 12. A. T. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 15 d., apie 09.03 val.,... 13. II.... 14. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. 2.... 16. Nukentėjusioji L. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės... 17. 3.... 18. A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų... 19. 3.1.... 20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatleido jo nuo baudžiamosios... 21. 3.2.... 22. Pažymi, kad apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl ja paskirtos laisvės... 23. 3.3.... 24. Mano, kad buvo netinkamai išspręstas pareikštas civilinis ieškinys. Nurodo,... 25. 3.4.... 26. Taip pat apylinkės teismas nemotyvavo priteistinos žalos dydžio. Pažymi,... 27. 3.5.... 28. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo jam paskirtos... 29. 4.... 30. Civilinis atsakovas - (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde keliamą... 31. 5.... 32. L. R. atsiliepimu į A. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad... 33. 6.... 34. Nukentėjusieji E. P. ir E. P. atsiliepimu į pareikštus apeliacinius skundus... 35. 6.1.... 36. Pritaria L. R. apeliacinio skundo argumentams. Papildomai nurodo, kad A. T.... 37. 6.2.... 38. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog buvęs A. T. darbdavys - (duomenys... 39. 7.... 40. A. T. atsiliepime į nukentėjusiosios L. R. apeliacinį skundą prašė jį... 41. 8.... 42. Teismo posėdyje A. T. ir jo gynėjas palaikė jo apeliaciniame skunde... 43. III.... 44. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 45. 9.... 46. L. R. apeliacinis skundas atmetamas, o A. T. tenkinamas iš dalies.... 47. 10.... 48. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies... 49. Dėl neturtinės žalos... 50. 11.... 51. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. spalio 25 d.... 52. 12.... 53. Pažymėtina, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 54. 13.... 55. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. A. T. darbdavys... 56. 14.... 57. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakingo už neturtinę... 58. 15.... 59. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 60. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 61. 16.... 62. A. T. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 63. 17.... 64. BK 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 65. 18.... 66. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 67. 19.... 68. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad 20 000 Eur neturtinė žala... 69. 20.... 70. Papildomai pažymėtina, kad į bylą nukentėjusiųjų atstovė A.... 71. Dėl A. T. paskirtos bausmės... 72. 21.... 73. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės... 74. 22.... 75. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinių skundų ir... 76. 23.... 77. Nagrinėjamu atveju A. T. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio vienam... 78. 24.... 79. BK 75 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 80. 25.... 81. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. T. padarytą nusikaltimą, jį... 82. 26.... 83. Nukentėjusioji L. R., ginčydama A. T. pritaikytą paskirtos laisvės atėmimo... 84. 27.... 85. Nukentėjusiajai L. R. primintina, jog nustačius, kad A. T. piktybiškai... 86. 28.... 87. Nagrinėjamu atveju A. T. nesutinka su jam skirto bausmės vykdymo atidėjimo... 88. Dėl A. T. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės... 89. 29.... 90. A. T. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo... 91. 30.... 92. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis... 93. 31.... 94. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui... 95. 32.... 96. Nagrinėjamu atveju įvertinus A. T. nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą –... 97. 33.... 98. Apeliaciniame skunde A. T. išdėstė aplinkybes dėl jam kilsiančių... 99. Dėl procesinių išlaidų... 100. 34.... 101. Nukentėjusieji E. P. ir E. P. atsiliepimu į pareikštus apeliacinius skundus... 102. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 103. Nukentėjusiosios L. R. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. T.... 104. Pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d.... 105. Nukentėjusiųjų E. P. ir E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos... 106. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....