Byla 2K-374/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio byloje, kurioje:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

3dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

4nuteistajam A. G.,

5nuteistojo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,

6nukentėjusiajai A. L.,

7nukentėjusiosios atstovui advokatui Justui Viliui,

8teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. L. ir nuteistojo A. G. (A. G. ) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio byloje, kurioje:

9Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 68 straipsniu, atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejus metus; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Priteista iš A. G. Valstybinei ligonių kasai 20 061,33 Lt, A. L. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2200 Lt advokato pagalbai apmokėti.

10Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendis pakeistas: panaikintas BK 75 straipsnio taikymas A. G., vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje, priteista iš A. G. suma A. L. neturtinės žalai atlyginti padidinta iki 70 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovo, prašiusio nukentėjusiosios skundą tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

12A. G. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 37, 38 ir 328 punktų reikalavimus, 2010 m. spalio 13 d. apie 13.24 val., neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, vairavo motociklą „Honda“, neregistruotą Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka; važiuodamas Vilniuje, Ukmergės gatve Pašilaičių mikrorajono link, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, už Šeškinės ir Ukmergės gatvių sankryžos, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją žymintį kelio ženklą, kai tuo metu gretimose eismo juostose transporto priemonės sustojo praleisti pėsčiuosius, nepraleido jam iš dešinės į kairę einančios pėsčiosios A. L. ir ją partrenkė, dėl to nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

13Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

14Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, buvo pagrįsta, o apeliacinės instancijos teismo išvada netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų - nepagrįsta, todėl šis teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Jis nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, po įvykio, nors ir nebuvo sužalotas, prarado atmintį, baustas už trylika Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bet nė vienas iš jų nebuvo šiurkštus, o tai, kad motociklas nebuvo registruotas teisės aktų nustatyta tvarka, priežastiniu ryšiu nesusiję su padaryta veika ir negali būti pripažinta reikšminga sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo, padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nors ir sukėlė labai sunkius padarinius. Kasatorius nurodo, kad nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymą užtikrina tik ta aplinkybė, kad jis dirbs, ir pažymi, kad iš jo priteistos labai didelės sumos. Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad jo darbinė vadybininko veikla susijusi su vairavimu, prašė sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, bet šis argumentas atmestas formaliu pagrindu, kad jis nepateikė duomenų, jog netekęs teisės vairuoti šiam terminui nebeturės galimybės dirbti.

15Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turtinės žalos atlyginimo dydžio nemotyvavo, nurodydamas vien formalius teiginius. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, be pakankamo pagrindo padidino priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jo argumentų nenagrinėjo, atmesdamas juos nukentėjusiosios apeliacinį skundą patvirtinančiais motyvais. Šis teismas, vadovaudamasis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, bet padarė įstatymo neatitinkančią išvadą, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį, yra sveikatos sutrikdymo atveju sukelti padariniai, o ne nuteistojo turtinė padėtis. Kasatorius mano, kad reali žalos atlyginimo galimybė turi būti įvertinta, o būtent tai, kad jo turtinė padėtis yra vos patenkinama, nes jis neturi jokio turto, turtinės žalos dėl neatsargios jo nusikalstamos veikos teismai nekonstatavo, o vienintelis realus šaltinis atlyginti neturtinę žalą yra galimas darbo užmokestis, kurio atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis negaus, be to, darbinę veiklą apsunkina ir jo sveikata.

16Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. L. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį arba iš dalies pakeisti ir priteisti iš nuteistojo A. G. 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, arba panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl civilinio ieškinio dalies, taip pat priteisti iš nuteistojo visas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas pridedamais dokumentais.

17Kasaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad dėl patirtos traumos po eismo įvykio neteko 85 procentų darbingumo, jai sutriko kalba, visiškai paralyžiuota kairioji kūno pusė, ji nevaikšto, negali atlikti elementarių buities ar apsitarnavimo veiksmų, todėl reikalinga didelė aplinkinių pagalba. Ji visiškai priklausoma nuo artimųjų, negali gyventi visaverčio gyvenimo, jaučia didelį diskomfortą ir depresiją, nebegali tinkamai pasirūpinti šeima, jaučiasi morališkai sugniuždyta, nepasitiki savo jėgomis, emocines kančias didina ir tai, kad ji jaučiasi našta artimiesiems, sugriuvo jos šeiminis gyvenimas, sutuoktinis susirgo depresija ir, neatlaikęs įtampos, bandė pasitraukti iš gyvenimo iššokdamas iš balkono šeštajame namo aukšte. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog dėl A. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji akivaizdžiai patyrė ne tik didelį ilgalaikį fizinį skausmą, bet ir ypatingus dvasinius išgyvenimus bei emocinį sukrėtimą, nes būdama 43 metų amžiaus staiga tapo nedarbinga ir visiškai priklausoma nuo savo artimųjų, kardinaliai pasikeitė jos išvaizda. Kasatorė pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, teismas turi įvertinti ne tik įvykusį faktą, bet ir padarinius ateities požiūriu (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-3-450/2006). Po nuteistojo sukelto įvykio praėjus net 17 mėnesių jos sveikata iš esmės nepagerėjo, pagal 2012 m. kovo 5 d. darbingumo lygio pažymą netektas darbingumas yra 80 procentų, patirtos traumos liekamieji reiškiniai itin sunkūs, visiško pasveikimo galimybių nėra, todėl akivaizdu, kad ji nebegalės gyventi normalaus visaverčio socialinio gyvenimo, iki minimumo sumažėjo jos bendravimo, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, BPK 113 straipsnio 1 dalies, CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalių, 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio nuostatomis, kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, didindamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo sumą, nepakankamai įvertino nuteistojo nusikalstamais veiksmais jai sukeltų padarinių sunkumą, netinkamai įvertino CK numatyto visiško žalos atlyginimo principą, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos kompensaciją, taip pažeisdamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jos prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Ji pažymi, kad panašiose bylose priteisiamos didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-204/2009, 2K-228/2007), o panašios į šiuo atveju teismo priteistą sumą priteisiamos sunkių sveikatos sutrikdymų bylose esant lengvesniems padariniams (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-529/2008, 2K-181/2010). Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ir nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika orientuoja į tam tikrus neturtinės žalos dydžius atitinkamais atvejais, bet kartu ir nurodo, jog kiekvienu atveju teismas, vertindamas nukentėjusiojo patirtą žalą nagrinėjamoje byloje, privalo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, įrodymus ir nustatytus faktus bei situacijos ypatumus (kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011). Šioje byloje priteista neturtinės žalos suma neadekvati sužalojimams, patirtoms psichologinėms kančioms, esamiems ir būsimiems išgyvenimams. Be to, svarbu atsižvelgti ir į kitą neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingą kriterijų – žalą padariusio asmens kaltę. Nusikalstama veika padaryta neatsargiais A. G. veiksmais, tačiau teismai nepasisakė dėl neatsargumo laipsnio (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-255/2005). Teismų konstatuoti faktai įrodo, kad A. G. veiką padarė dėl didelio neatsargumo, t. y. būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas neregistruotą transporto priemonę neturėdamas tam teisės vairuoti, nesilaikė elementarių saugumo reikalavimų, nesustojo praleisti per perėją ėjusių pėsčiųjų, nors kitos transporto priemonės ir buvo sustojusios.

18Kasaciniai skundai atmestini.

19Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

20Esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, net ir esant formaliems BK 75 straipsnyje numatytiems, bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams, bausmės vykdymas neprivalo būti atidėtas. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tai bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

21Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, nurodė išsamius savo sprendimo motyvus. Šis teismas įvertino ne tik tai, kad A. G. dirba, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, tačiau nurodė ir tai, kad nuteistasis neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – nukentėjusiąją partrenkė pėsčiųjų perėjoje dienos metu, kai gretimose eismo juostose esančios transporto priemonės buvo sustojusios praleisti pėsčiųjų, vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių bei neįregistravęs šios transporto priemonės teisės aktų nustatyta tvarka, iki šio nusikaltimo padarymo net trylika kartų buvo baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir už sukeltus eismo įvykius, iki nagrinėjamo eismo įvykio buvo padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, o praeityje buvo padaręs nusikaltimą, už kurį teistumas šiuo metu yra išnykęs. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nuteistasis itin abejingas teisės aktų, reglamentuojančių saugų elgesį kelyje, reikalavimams, linkęs daryti įvairius teisės pažeidimus ir reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai A. G. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus bausmės atlikimas bus pakankamai efektyvi priemonė norint sulaikyti jį nuo teisės pažeidimų padarymo ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

22Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, išdėstė svarius sprendimo netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo argumentus, todėl tinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas.

23Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo

24Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas netenkinti nuteistojo prašymo ir netrumpinti poveikio priemonės taikymo termino priimtas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Bet kurių sankcijų taikymas nuteistajam sukelia tam tikrus ribojimus ir nepatogumus. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl galimybių dirbti apribojimo nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nuteistajam A. G. nustatytas neteisingai.

25Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio

26Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus gali nagrinėti tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

27Civilinio ieškinio klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio buvo iškeltas tiek nukentėjusiosios atstovo, tiek nuteistojo apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 300 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos, ir prašymą didinti neturtinės žalos dydį tenkino tik iš dalies. Nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, teisingai nurodė, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistojo A. G. sveikatos sutrikimai kilo tik dėl jo paties neatsargių nusikalstamų veiksmų, todėl negali turėti esminės įtakos nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgė į A. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padaryti sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ligos istoriją, dėl sužalojimu kilusius padarinius. Taigi iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, vertintos visos reikšmingos bylos aplinkybes ir vadovautasi CK 6.250, 6.251, 6.282 ir 6.283 straipsniuose įtvirtintomis normomis, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, atsižvelgta į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl fizinės negalios, gyvenimo kokybės praradimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, į nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jo neatsargią kaltę

28Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžiu iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą ir padidindamas pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, nepažeidė nei BPK, nei Civilinio kodekso normų ir nenukrypo nuo teismų praktikos dėl nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių, todėl keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.

29Dėl proceso išlaidų

30Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios kasacinis skundas yra atmetamas, todėl priteisti proceso išlaidas už teisinę pagalbą nukentėjusiajai paduodant ir palaikant kasacinį skundą nėra pagrindo, tačiau nukentėjusiajai teisinė pagalba buvo reikalinga dar ir todėl, kad byla kasacine tvarka buvo nagrinėjama taip pat ir pagal nuteistojo skundą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiai priteistina ne visa prašoma atlyginti proceso išlaidų suma.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nukentėjusiosios A. L. ir nuteistojo A. G. (A. G. ) kasacinius skundus atmesti.

33Iš A. G. nukentėjusiajai A. L. priteisti 900 (devynis šimtus) litų teisinių paslaugų išlaidoms kasaciniame procese apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,... 3. dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,... 4. nuteistajam A. G.,... 5. nuteistojo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,... 6. nukentėjusiajai A. L.,... 7. nukentėjusiosios atstovui advokatui Justui Viliui,... 8. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 9. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu A. G.... 10. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, nuteistojo ir... 12. A. G. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 37, 38... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai... 15. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios... 16. Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. L. prašo Vilniaus apygardos teismo... 17. Kasaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad dėl patirtos traumos po eismo... 18. Kasaciniai skundai atmestini.... 19. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo... 20. Esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės... 21. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 23. Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo... 24. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto... 25. Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio... 26. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus gali... 27. Civilinio ieškinio klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio buvo... 28. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 29. Dėl proceso išlaidų... 30. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Nukentėjusiosios A. L. ir nuteistojo A. G. (A. G. ) kasacinius skundus... 33. Iš A. G. nukentėjusiajai A. L. priteisti 900 (devynis šimtus) litų...