Byla 2K-294-303/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovo advokato A. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuteistajam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus.

3Iš civilinės atsakovės G. S. IĮ priteista nukentėjusiajai Z. Ž. 30 000 Eur ir nukentėjusiajai S. Ž. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4Taip pat skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutartis, kuria civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovo advokato A. G. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Bylos esmė

81.

9M. U. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, todėl įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: jis 2014 m. liepos 1 d. apie 19.22 val. ( - ), Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH12“ (valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Prexor G10101“ (valst. Nr. ( - )) keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja žaliąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusį, dviratį besivedusį pėsčiąjį E. Ž.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. Ž. žuvo. Šiais savo veiksmais M. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 37 punkto (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

10II.

11Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

122.

13Kasaciniu skundu civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovas advokatas A. G. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

142.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, dėl to netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiosioms klausimą, o apeliacinės instancijos teismas padarytų teisės pažeidimų neištaisė.

152.2.

16Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiosioms, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, iš esmės siekė atlyginti nukentėjusiosioms pajamų netekimą ir užtikrinti tam tikrą finansinį stabilumą ateityje, o ne įvertinti ir kompensuoti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., ir tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neturtinės žalos turinio. Be to, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

172.3.

18Priteistos neturtinės žalos dydis šioje byloje viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteisiamų žalų dydžius panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015), kur dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (4344,30 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 60 000 Lt (17 377,20 Eur).

192.4.

20Be to, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dalį neturtinės žalos, t. y. 5000 Eur, bei turtinę žalą nukentėjusiajai Z. Ž. atlygino draudimo bendrovė. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ne tik į CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą.

212.5.

22Apeliacinės instancijos teismo nutartyje tik formaliai išvardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai ir paminėta teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, tačiau nurodyti kriterijai konkrečios bylos kontekste neišnagrinėti, neįvertinta kiekvieno jų reikšmė nustatant konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje faktiškai pažodžiui perrašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti argumentai, neva pagrindžiantys neturtinę žalą, ir papildomai konstatuota, kad, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai Z. Ž. nuo prašomos priteisti 70 000 Eur dydžio sumos iki 30 000 Eur, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog M. U. padarė neatsargų nusikaltimą būdamas blaivus, partrenkęs nukentėjusįjį iš eismo įvykio vietos nepasišalino, netrukdė pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgė ir į tai, kad M. U. yra darbingo amžiaus, dirba, ūkininkauja, turi šeimą. Tačiau priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas skaičiuojant ne nuo prašomos priteisti sumos, o remiantis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio bei atsižvelgiant į tai, kokios sumos paprastai yra priteisiamos nukentėjusiesiems tokio pobūdžio bylose. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas aiškiai netinkamai taikė BPK 115 straipsnio 1 dalies normą, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų išaiškinimų.

232.6.

24Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad civilinis atsakovas neturi realių galimybių nukentėjusiosioms atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistą 45 000 Eur neturtinę žalą, nutartyje akcentavo, jog teismų praktikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, ir nurodė, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Šiems argumentams pagrįsti paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-310-699/2017. Tačiau baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-699/2017 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas išaiškinimas, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, nereiškia, jog šis kriterijus apskritai neturi būti vertinamas. Bylose dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio kriterijų nustatymo visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

252.7.

26Baudžiamojoje byloje, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016), nagrinėti klausimai dėl asmens nuteisimo pagal BK 129, 135, 138, 187, 284 straipsnius, taigi tai nėra tinkamas precedentas nagrinėjamai baudžiamajai bylai.

272.8.

28Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai atitinka formuojamą teismų praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, buvo padaryta tik formaliai patikrinus, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis neviršija kai kuriose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytų priteistų neturtinės žalos dydžių, bet neįsigilinus į konkrečių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų bylų aplinkybes, nepalyginus jų su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, netinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Be to, apeliacinės instancijos teismas aiškiai pažeidė BPK numatytą pareigą kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

293.

30Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras A. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės atsakovės G. S.IĮ atstovo advokato A. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

313.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios teismo nuosprendį pagal civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovo paduotą apeliacinį skundą, pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 115 straipsnio reikalavimų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą, o tokiais atvejais už padarytą žalą atsako didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017). Byloje nuteistasis M. U. inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas civilinei atsakovei priklausančią transporto priemonę ir atlikdamas darbo funkcijas, todėl padarytą žalą atlyginti pirmosios instancijos teismas priteisė iš civilinės atsakovės.

323.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priteisti nukentėjusiosioms neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neprieštarauja teismų praktikai, kurioje yra susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ar motinai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017) arba nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Nustatant neturtinės žalos dydį, vertintina ne tik civilinio atsakovo turtinė padėtis, bet ir ateities galimybės atlyginti neturtinę žalą.

333.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-4/2011, 2K-155-511/2017, 2K-359-697/2017). Klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, išsamiai išanalizavo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pateikė šiuo klausimu argumentuotas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pripažinti, kad sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą buvo pažeisti BPK ir CK normų reikalavimai, neatsižvelgta į jos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus ir nukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nėra teisinio pagrindo.

344.

35Nukentėjusioji Z. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutartį. Nukentėjusioji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

364.1. Advokatas A. G. savo kasaciniame skunde pasirašo kaip civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovas ir kaip kasatorę pristato civilinę atsakovę G. S. IĮ, atstovaujamą direktoriaus G. S., tačiau šiame skunde G. S. IĮ direktoriaus G. S. parašo nėra, todėl skundas neteisėtas. Advokatas šiuo atveju veikia be šios įmonės žinios. 2018 m. kovo 1 d. Klaipėdos apygardos teismui paskelbus nutartį, kitą dieną su nukentėjusiąja susisiekė G. S. IĮ direktorius G. S. dėl ieškiniuose reikalaujamų sumų išmokėjimo. 2018 m. kovo 5 d. jai įteikė įsipareigojimo išmokėti ieškinyje reikalaujamą sumą raštą pagal bendrą jų susitarimą, nustatytą skolos grąžinimo grafiką. Jis buvo nustatytas pagal įmonės galimybes įsipareigoti išmokėti šias sumas kas mėnesį ir grafiko įmonė laikėsi, viską laiku pervedė. Todėl advokato A. G. teiginiai, kad įmonė nepajėgi išmokėti ieškiniuose reikalaujamų sumų, nepagrįsti ir neteisingi. Įmonės direktorius apie vairuotoją M. U., kuris įvykio metu dirbo jo įmonėje, gerai neatsiliepė, jį apibūdino kaip neadekvatų žmogų, pridariusį jo įmonei ir daugiau bėdų.

374.2. Kai buvo paskambinta įmonės direktoriui G. S. ir pasakyta apie kasacinį skundą, jis nesuprato, apie ką kalbama. Tai įrodymas, kad advokatas A. G. veikia savarankiškai, be G. S. žinios.

384.3. Ieškinius pateikė tik ji (žuvusiojo sutuoktinė) ir dukra S. Ž.. Be dukros, jie su vyru užaugino dar tris sūnus. Pastarieji taip pat turėjo teisinę galimybę pateikti civilinius ieškinius moralinei žalai atlyginti, bet to nepadarė. Nors jie jau suaugę ir dirbantys, tėtis jų gyvenime taip pat buvo reikalingas. E. Ž. sugebėjo dirbti visus vyriškus darbus, viską išmanė, tad būtų galėjęs visiems vaikams daug pagelbėti. Paremdavo ir finansiškai, kai jiems reikėdavo pagalbos. Tad jei sūnūs būtų pateikę ieškinius, jų suma būtų buvusi didesnė.

394.4. Advokato A. G. teiginys, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė esmines įstatymo nuostatas dėl žalos atlyginimo, nepagrįstas. Nukentėjusioji turėjo sveiką vyrą, 2014 m. ruošėsi sutikti 35 metų santuokos sukaktį. Vyras buvo šeimos žmogus, nukentėjusiajai dėl sveikatos nustojus dirbti, buvo ir vienintelis šeimos maitintojas, būsto išlaikytojas. Nukentėjusiosios invalidumo išmoka 2014 m. tesiekė 89 Eur, reikalingi nuolatiniai vaistai, su metais ir dėl tokių išgyvenimų, streso ligų prisidėjo dar daugiau. Vairuotojas M. U. net neatsiprašė nei jos, nei vaikų.

405.

41Nukentėjusioji S. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutartį. Nukentėjusioji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

425.1. Jos prašyta civilinio ieškinio suma nėra didelė, atsižvelgiant į tai, ką teko patirti ir kaip gyvenimas būtų klostęsis toliau, jei tėvas būtų buvęs gyvas. Turėjo planų dėl mokslų, tačiau jų, tėvui žuvus, teko atsisakyti, nes su mama liko be pragyvenimo šaltinio. Nebūtų galėjusi susimokėti už studijas ir kartu pragyventi kitame mieste. Taip pat nebuvo galimybės palikti mamą su jos nedidele invalidumo ir našlės išmoka, nors pagal vidurinės mokyklos baigimo rezultatus turėjo galimybę stoti į bet kurį universitetą. Apskaičiavus, kiek būtų kainavęs mokslas ir pragyvenimas kitame mieste, tos ieškinio sumos nebūtų užtekę, todėl ji nėra didelė. Tėvas buvo šeimos išlaikytojas, su juo turėjo labai artimą ryšį, jis buvo pavyzdys, koks turi būti tikras vyras ir atsidavęs šeimai tėvas. Dėl jo netekties ir pasikeitusio gyvenimo nebeliko džiaugsmo, pasitikėjimo ateitimi ir teigiamų minčių apie ateitį, nes nukentėjusiosios planai žlugo. Pozityvumą pakeitė depresija ir skausmas. Nebuvo pasiruošusi tėvo netekčiai, labai jį mylėjo, todėl iki šiol negali atsigauti nuo šoko, kurį patyrė sužinojusi apie žūtį.

436.

44Nuteistojo M. U. gynėja advokatė N. F. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo patenkinti kasacinį skundą, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 1 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo sumažinant neturtinės žalos dydį. Nuteistojo gynėja atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

456.1. Kasaciniame skunde teisingai pabrėžta, kad asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė turtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju, ir apie tai ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso atsakomybės ribos, dydis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šią aplinkybę, kaip ir tai, kad M. U. nepasišalino iš įvykio vietos, įvykio metu buvo blaivus, niekada nebuvo teistas, augino ir išlaikė du vaikus. Teismai taip pat neįvertino M. U. turtinės padėties – apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta informacija apie tai, kad M. U. žmona po įvykio inicijavo santuokos nutraukimo procesą, reikalauja priteisti jai visą butą ir 6153 Eur skolą.

466.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo nuostatas, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Mirtinai sužaloto asmens sutuoktinė ir dukra nedalyvavo procese kaip tiesiogiai nukentėjusiosios nuo eismo įvykio. Jos turėjo būti pripažintos nukentėjusiosiomis, nes yra žuvusio dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jos tokią žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 61-696/2016). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Būtent šios aplinkybės teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, tinkamai neįvertino, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priimdami neteisingą sprendimą dėl priteistos ieškinio sumos dydžio. Žuvusiojo sutuoktinė dėmesį kreipė į maitintojo praradimą, o ne įrodinėjo neturtinės žalos, apibrėžtos CK 6.250 straipsnyje, buvimą.

476.3. 45 000 Eur neturtinė žala yra priteista iš M. U. darbdavio G. S. I. D. turi teisę išreikalauti sumokėtas sumas regreso tvarka iš kalto dėl žalos padarymo asmens (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai turėjo numatyti ateityje tokio įmonės civilinio (regresinio) ieškinio pateikimą fiziniam asmeniui M. U..

48I. K. instancijos teismo argumentai ir išvados

497.

50Civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovo advokato A. G. kasacinis skundas atmestinas.

51Dėl neturtinės žalos dydžio

528.

53Kasatorius skunde nurodo, kad nesutinka su nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžiu, tvirtina, kad teismai pažeidė CK 6.250 straipsnyje nustatytas taisykles, priteistas neturtinės žalos dydis viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteisiamų žalų dydžius panašaus pobūdžio bylose.

549.

55Su tokiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi jokio pagrindo; pažymi, kad neturtinės žalos dydis pats savaime yra fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai buvo taikytos teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, t. y. ar teismai, spręsdami dėl civilinio ieškinio, įvertino visus neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo kriterijus ir ar nepažeidė proceso nuostatų. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti neturtinės žalos požymiai bei jos dydžio vertinimo kriterijai, kuriuos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, kartu šie teismai privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-7-788/2016 ir kt.). 10. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios CK 6.270 straipsnio normos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007). Tokiais atvejais už padarytą žalą atsako didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017). Šioje byloje nuteistasis M. U. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas civilinei atsakovei G. S. IĮ priklausančią transporto priemonę ir atlikdamas darbines funkcijas, todėl ir padaryta žala teismų pagrįstai priteista iš civilinės atsakovės. 11. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus dėl nukentėjusiosioms Z. Ž. ir S. Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismai tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir, išsamiai išanalizavę visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti (padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kt.), įvertino jų visumą.

5611.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pavyzdžiui, amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

5711.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai šioje byloje tinkamai įvertino nusikaltimu nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Byloje nustatyta, kad dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo žuvo E. Ž., o nukentėjusiosiomis pripažintos jo žmona Z. Ž. ir dukra S. Ž.. Abiejų instancijų teismai, priimdami sprendimus dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, individualizavo žalos dydį kiekvienai iš nukentėjusiųjų. Kasatorius neteisus, skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, iš esmės siekė atlyginti nukentėjusiosioms jų pajamų netekimą ir užtikrinti finansinį stabilumą ateityje, o ne įvertinti ir kompensuoti skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas įvertino visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgė į abiejų šalių – nukentėjusiųjų ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą, žymiai sumažino nukentėjusiosios Z. Ž. prašytą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį (nuo 70 000 Eur iki 30 000 Eur). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiosios dėl vyro ir tėvo netekties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą bei skausmą, subyrėjo buvusi darni šeima, žlugo jų ateities planai, žymiai pasunkėjo jų buitis. Šis teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiąsias su žuvusiuoju siejo glaudus ryšys, jis buvo vienintelis šeimos maitintojas, išlaikytojas, nes nukentėjusioji Z. Ž. neįgali, eismo įvykio metu ir dabar dėl neįgalumo niekur nedirba, S. Ž. eismo įvykio metu buvo moksleivė (mokėsi vienuoliktoje klasėje), niekur nedirbo. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nuosprendyje išdėstė ir kitas, apibūdinančias M. U. padarytą veiką, jo asmenybę, aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad M. U. padarė neatsargų nusikaltimą būdamas blaivus, partrenkęs pėsčiąjį, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, netrukdė pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. U. yra darbingo amžiaus, dirba, ūkininkauja, yra vedęs, turi šeimą. Teismas įvertino ir tai, kad dėl neatsargių nuteistojo veiksmų neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžio pritarė, akcentuodamas nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą dėl nuteistojo sukelto eismo įvykio ir jo padarinių, nuteistojo kaltės formą, kitus kriterijus, tokius kaip kaltininko šeiminė padėtis, darbas, pažymėdamas, kad žuvusysis jokių KET reikalavimų nepažeidė, taip pat kad nėra ir kitų duomenų, jog jis būtų buvęs neatsargus ar kitaip jo veiksmai būtų lėmę kilusių padarinių atsiradimą. Įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas paliko žemesnės instancijos teismo nukentėjusiosioms priteistus neturtinės žalos dydžius. Kasatorius yra neteisus teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas, sureikšmindamas padarinius, formaliai atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad civilinis atsakovas dėl turtinės padėties neturi realių galimybių atlyginti nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžius. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, jog buvo vertinama neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmės turinčių kriterijų bei aplinkybių visuma, neišskiriant nė vieno kriterijaus ar aplinkybės. Nuteistojo turtinė padėtis taip pat įvertinta (pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriam negalima suteikti išskirtinės reikšmės), pažymint, kad, kaip buvo minėta, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

5811.3. Kasaciniame skunde ypač daug dėmesio skiriama teismų praktikai, teigiant, jog šioje byloje teismai, nustatydami nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydžius, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pateikiant ir pavyzdžius, neva patvirtinančius minėtą kasacinio skundo argumentą. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius skunde selektyviai nurodo tas kasacines nutartis, kuriomis buvo priteisti mažesni neturtinės žalos dydžiai. Tuo tarpu naujausia teismų praktika, kurioje suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai), buvo ignoruota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Taigi teismai, priteisę iš civilinės atsakovės sutuoktinei Z. Ž. 30 000 Eur, o dukrai S. Ž. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nuo formuojamos teismų praktikos šioje byloje nenukrypo. Kita vertus, nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant vis naujas bylas, ankstesniuose jo sprendimuose suformuota praktika yra papildoma vis naujais fragmentais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

5911.4. Kasaciniame skunde civilinės atsakovės atstovas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, neatsižvelgė į tai, jog dalį neturtinės žalos (5000 Eur) Z. Ž. atlygino draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ 2016 m. spalio 16 d. nukentėjusiajai Z. Ž. pervedė 6702,62 Eur turtinei (1702,62 Eur) ir neturtinei (5000 Eur) žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iš jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti 5000 Eur dydžio neturtinę žalą ir šią prievolę įvykdė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji Z. Ž. byloje buvo pareiškusi pradinį 77 004 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės, kurią sudarė 75 000 Eur, žalos atlyginimo (1 t., b. l. 162–163). Ir tik po to, kai draudimo bendrovė Z. Ž. atlygino turtinę, taip pat ir 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, nukentėjusioji civilinį ieškinį patikslino, sumažindama jį iki 70 000 Eur neatlygintos neturtinės žalos dydžio (1 t., b. l. 25–26). Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismui visos šios aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos, sprendimas aiškus – neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosioms priteistas iš civilinės atsakovės G. S. IĮ, kaip už kaltinamojo veiką materialiai atsakingo asmens.

6011.5. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nėra tinkamas precedentas. Kasatoriaus nurodoma nutartis, kuria neva nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, yra tik viena iš dviejų nutarčių, kurias savo nutartyje pagrįstai paminėjo apeliacinės instancijos teismas, kalbėdamas apie gyvybę ir sveikatą kaip vertybes vertinant padarytą neturtinę žalą, o ne kaip apie precedentą dėl neturtinės žalos dydžių nustatymo.

6111.6. Kaip deklaratyvūs atmetami ir kiti kasatoriaus teiginiai, neva apeliacinės instancijos teismas aiškiai pažeidė BPK numatytą pareigą kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvieną apeliacinio skundo argumentą nėra apeliacinės instancijos teismo pareiga. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų, pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir nurodė išsamius motyvus, kodėl pripažįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisingu ir pagrįstu. Tuo tarpu kasatorius savo skunde nenurodo, į kokius konkrečius apeliacinio skundo argumentus tariamai neatsakė apeliacinės instancijos teismas. 12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, o apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai jiems pritardamas, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, įvertino visas reikšmingas neturtinės žalos ir jos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes ir įstatymo taikymo aspektu šį klausimą išsprendė nepažeidę įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo klausimus, reikalavimų.

6213. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, skundžiami pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintini teisėtais ir nekeičiami.

63Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

64Civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovo advokato A. G. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš civilinės atsakovės G. S. IĮ priteista nukentėjusiajai Z. Ž. 30 000... 4. Taip pat skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Bylos esmė... 8. 1.... 9. M. U. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių... 10. II.... 11. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. 2.... 13. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovas advokatas A. G.... 14. 2.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinės teisės normų... 15. 2.2.... 16. Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus... 17. 2.3.... 18. Priteistos neturtinės žalos dydis šioje byloje viršija Lietuvos... 19. 2.4.... 20. Be to, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos... 21. 2.5.... 22. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje tik formaliai išvardyti CK 6.250... 23. 2.6.... 24. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliaciniame skunde nurodytą... 25. 2.7.... 26. Baudžiamojoje byloje, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas... 27. 2.8.... 28. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos... 29. 3.... 30. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 31. 3.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios... 32. 3.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos... 33. 3.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad... 34. 4.... 35. Nukentėjusioji Z. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti... 36. 4.1. Advokatas A. G. savo kasaciniame skunde pasirašo kaip civilinės... 37. 4.2. Kai buvo paskambinta įmonės direktoriui G. S. ir pasakyta apie kasacinį... 38. 4.3. Ieškinius pateikė tik ji (žuvusiojo sutuoktinė) ir dukra S. Ž.. Be... 39. 4.4. Advokato A. G. teiginys, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 40. 5.... 41. Nukentėjusioji S. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti... 42. 5.1. Jos prašyta civilinio ieškinio suma nėra didelė, atsižvelgiant į... 43. 6.... 44. Nuteistojo M. U. gynėja advokatė N. F. atsiliepimu į kasacinį skundą... 45. 6.1. Kasaciniame skunde teisingai pabrėžta, kad asmeniui veikiant tyčia... 46. 6.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo nuostatas, kad neturtinė... 47. 6.3. 45 000 Eur neturtinė žala yra priteista iš M. U. darbdavio G. S. I. D.... 48. I. K. instancijos teismo argumentai ir išvados... 49. 7.... 50. Civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovo advokato A. G. kasacinis skundas... 51. Dėl neturtinės žalos dydžio... 52. 8.... 53. Kasatorius skunde nurodo, kad nesutinka su nukentėjusiosioms priteistos... 54. 9.... 55. Su tokiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi jokio... 56. 11.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama... 57. 11.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai šioje byloje tinkamai įvertino... 58. 11.3. Kasaciniame skunde ypač daug dėmesio skiriama teismų praktikai,... 59. 11.4. Kasaciniame skunde civilinės atsakovės atstovas nurodo ir tai, kad... 60. 11.5. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad kasacinė nutartis... 61. 11.6. Kaip deklaratyvūs atmetami ir kiti kasatoriaus teiginiai, neva... 62. 13. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, skundžiami pirmosios... 63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 64. Civilinės atsakovės G. S. IĮ atstovo advokato A. G. kasacinį skundą...