Byla 2-6389-639/2012
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant L. P., dalyvaujant ieškovui R. Z., jo atstovui advokatui R. J., atsakovui J. J., trečiajam asmeniui M. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Z. ir J. M. Z. ieškinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui M. D., dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 13589,44 Lt žalos, 84,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J.M. Z. yra automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) savininkė, sūnus R. Z. yra automobilio naudotojas. Atsakovo prašymu automobilis 2012-02-03 buvo paskolintas atsakovui J. J., kuris įsipareigojo automobilį grąžinti ne vėliau kaip iki 2012-02-07. Sutartai dienai atsakovas automobilio negrąžino, be savininko sutikimo automobilį davė vairuoti M. D., kuris kelyje Vėžaičiai - Plungė padarė autoįvykį, automobilį nepataisomai sudaužė. Atsakovas, iš pradžių geranoriškai žadėjęs atlyginti žalą, pažado netęsi, vengia bendrauti, į telefoninius skambučius neatsiliepia. UAB „Klaipėdos remsta“ 2012-02-21 atlikta automobilio apžiūra, kelių transporto vertinimo ataskaitoje Nr. 4299, nustatyta padaryta žala – 13339,44 Lt. Transporto priemonės remontas netikslingas, kadangi remonto kaštai didesni kaip 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės. Kadangi atsakovas gera valia žalos neatlygina, ieškovai prašė priteisti 84,00 Lt palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo žalos dydžio nustatymo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovui praleidus prievolės įvykdymo terminą, taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

3Teismo posėdžio metu ieškovas R. Z. ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, jog automobilis parduotas už 3500,00 Lt sąvartynui. Ieškovas automobilį paskolino atsakovui savaitgaliui nuvykti į sodus, jo paties prašymu, o atsakovas automobilį perdavė trečiajam asmeniui M. D.. Ieškovas M. D. nepažįsta, susitiko tik po incidento. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, techninė patikra praeita prieš 3 mėnesius. Po autoįvykio automobilį siūlė suremontuoti per pusę metų, paprašius parodyti dirbtuves, įmonę, patentą tretysis asmuo nieko negalėjo pateikti, pasiūlymai ieškovo netenkino. Ieškovas prašė pasirašyti vekselį ir siūlė pasiimti automobilį, laiduojant trečiajam asmeniui M. D.. Vietoje sugadinto automobilio buvo pasiūlytas automobilis „Peugeot“, tačiau ieškovas nesutiko. Atsakovas visą kaltę vertė trečiajam asmeniui M. D.. Ieškovas nurodė, kad trečiajam asmeniui M. D. pretenzijų neturi ir prašo ieškinį tenkinti.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad jis automobilio nesiskolino, nes nebuvo tam būtinybės, kadangi turėjo savo automobilį AUDI A8, pirktą įmonės vardu. Taip pat nurodė, kad ieškovas R. Z. pats asmeniškai primygtinai trečiojo asmens M. D. ir jo (atsakovo J. J.) prašė, kad jį vežtų tvarkyti jo (ieškovo) asmenines teisines problemas. Po autoįvykio ieškovas R. Z. net nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, su atsakovu dėl žalos atlyginimo nekalbėjo ir neprašė jos atlyginti, atsakovas automobilio nevairavo ir avarijos nepadarė. Tretysis asmuo M. D. pasiūlė ieškovui R. Z. automobilį suremontuoti be jokio atlygio, likusią žalos dalį atiduoti pinigais, arba sugadintą automobilį keisti į to paties modelio du naujesnius automobilius, tačiau susitarti nepavyko. Žalos dydžio nustatyme atsakovas nedalyvavo. Žalos dydis nepagrįstas, ieškovo R. Z. automobilis buvo apleistas, ne kartą daužtas, padaryta žala neatitinka tikrovės, todėl ieškinį prašė atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas J. J. papildomai nurodė, kad automobilio nevairavo, asmeniškai juo nesinaudojo, automobilį vairavo ir autoįvykio metu už vairo sėdėjo tretysis asmuo M. D.. Teigė, kad šiuo atveju atsakovu turėtų būti M. D.. Prašo ieškinį atmesti.

5Tretysis asmuo M. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdžio metu pakeitė savo poziciją ir teigė, kad automobilį iš ieškovo pasiskolino atsakovas J. J.. Jis tik vairavo automobilį. Kadangi buvo slidu jis padarė avariją. Ieškovo nepažįsta, ieškovą pamatė tik po autoįvykio. Nustatyta žala yra per didelė, teigė, kad automobilis vertas 9000,00 Lt. Su ieškiniu sutinka, tik nustatyta žala yra per didelė. Pripažįsta, jog automobilį vairavo, tačiau iš ieškovo transporto priemonę paėmė atsakovas, todėl ir atsakomybė tenka atsakovui.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Byloje esančiais šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2012-02-03 d., paskolino atsakovui automobilį ( - ) valst., ( - ) Dėl to teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostė neatlygintino naudojimo daiktu (panaudos teisiniais santykiai). Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Šalys rašytinės panaudos sutarties nesudarė, todėl tarp šalių kilo ginčas, dėl to kam konkrečiai automobilį perdavė ieškovas. Pats ieškovas kategoriškai tvirtino, kad automobilį jis perdavė atsakovui J. J., su kuriuo jis senai pažįstamas. Tuo tarpu trečiojo asmens M. D. jis nepažįsta ir jam jokių pretenzijų jis neturi. Atsakovas pripažino, kad pažįsta ieškovą, ėmėsi tvarkyti kažkokių ieškovo teisinių problemų (kokių konkrečiai paaiškinti negalėjo) tam anot atsakovo reikėjo išvažiuoti į kitą miestą, tačiau paminėto automobilio jis iš ieškovo nesiskolino. Tretysis asmuo M. D. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilį iš ieškovo pasiskolino atsakovas J. J.. Tai, kad ieškovo automobilį skolindavosi atsakovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas A. Š. kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovą pažįsta, kadangi dirba taksistu. Jis ieškovą vežė į sodus, matė, kaip ieškovas padavė atsakovui raktus, dokumentus. Automobiliu BMW 7 klasės išvažiavo atsakovas.

8Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

9Šiuo atveju atsakovo tvirtinimą, jog ne jis, o tretysis asmuo pasiskolino iš ieškovo automobilį teisminio nagrinėjimo metu paneigė tretysis asmuo M. D.. Tai, kad automobilį skolino būtent atsakovas patvirtino paminėtas liudytojas. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog ankščiau užėmė policijos komisaro pareigas, o šiuo metu teikia teisines paslaugas. M. D. pripažino, kad tą dieną kai įvyko autoįvykis (2012-02-06) jis, t.y. M. D. buvo kviečiamas atvykti pas Plungės policijos tyrėją. Nustatyta, kad M. D. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ( b.l. 48). M. D. parodė, kad ankščiau ieškovo nepažinojo. Taigi įvertinus tai teismas mano, jog labiau tikėtina, kad ieškovas automobilį paskolino atsakovui, o ne trečiajam asmeniui.

10Kaip minėta pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį panaudos gavėjas privalo grąžinti daiktą tokios būklės, kokia jam buvo perduota atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Taigi, kadangi pripažinta, jog panaudos davėjo ir panaudos gavėjo santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo, tai ir pareigą grąžinti daiktą atitinkamos būklės tenka atsakovui kaip panaudos gavėjui.

11Nustatyta, kad panaudos daiktas (automobilis) nepataisomai sugadintas. Pagal CK 6.638 straipsnio 1 dalį panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jeigu daiktas žūtų ar būtų sugadintas naudojant jį ne pagal sutartyje numatytą paskirtį arba būtų perduotas trečiajam asmeniui be išankstinio panaudos davėjo rašytinio sutikimo. Taigi, tai, jog kaip nustatyta šiuo konkrečiu atveju autoįvykį padarė (vairavo automobilį) tretysis asmuo M. D., teisinės reikšmės neturi, nes kaip minėta panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika.

12Nustatyta, kad automobilis vairuojamas M. D. pateko į autoįvykį. Dėl šio autoįvykio kaltu buvo pripažintas M. D.. Taip pat nustatyta, kad automobilis nebuvo draustas KASKO draudimu, todėl atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, jog ieškovas nesikreipė į draudiką yra nepagrįsti, kadangi nesant KASKO draudimo, kai pats automobilio vairuotojas atsakingas dėl autoįvykio, draudimo kompanija žalos neatlygintų. Kadangi automobilis buvo sugadintas ir dėl to atsakovas (panaudos gavėjas) negali daikto grąžinti tokios pat būklės, ieškovas prašė atlyginti žalą. Ieškovas pažymėjo, kad automobilis buvo pagerintos komplektacijos, turėjo įvairių privalumų, buvo šarvuotas. Žalos dydžiui nustatyti ieškovas kreipėsi į turto vertintojus. UAB „Klaipėdos remsta“ 2012-02-21 atliko automobilio apžiūrą ir pateikė kelių transporto vertinimo ataskaitą Nr. 4299, kurioje nustatyta padaryta žala – 13339,44 Lt. Ataskaitoje taip pat konstatuota, kad transporto priemonės remontas netikslingas, kadangi remonto kaštai didesni kaip 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės (b.l. 8-28). Atsakovas ir tretysis asmuo kritikavo ieškovo pateiktą automobilio vertinimo ataskaitą, teigdami, kad ieškovo pasitelkti turto vertintojai nustatė per didelį nuostolių dydį. Tačiau atsakovas J. J. taip pat ir tretysis asmuo M. D. konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atestuoto turto vertintojo P. B. (http://www.atvi.lt/index.php/vertintojas/52?&estimator_id=315&user_type=2) pateiktai ataskaitai nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį . Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties paminėto įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nenustatyta, jog vertinimo ataskaita neatitiktų paminėto įstatymo 22 straipsnio reikalavimas, taip pat minėta ataskaita nėra nuginčyta teisme, todėl laikytina teisinga ir pagrįsta (CPK 197 str. ).

13Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 procentų palūkanas nuo 2012-02-21, t.y. nuo dienos kai buvo nustatytas žalos dydis iki ieškinio pateikimo dienos. Kurias paskaičiavo taip 13589 Lt x 5 proc., = 679,5 Lt : 365 d. x 45 d. = 83,8 Lt. Įvertinus tai ieškovas prašė priteisti 84 litus palūkanų. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010).

14Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua”, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006). Apibendrinant pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos įmonė C. I. de Pelleteries, S.A. v. UAB „Vobekra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2011).

15Taigi ieškovas teisingai paskaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo 2012-02-21 iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. 84 litai. Procesinės 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo sumos, kurią sudaro 13339,44 Lt nuostolių suma ir priteisiamos 84,00 Lt palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos, viso 13339,44 + 84,00 Lt = 13423,44 Lt. Ieškovas taip pat prašė prie nuostolių sumos priskaičiuoti ir 250,00 Lt turto vertinimo išlaidas (b.l. 6-7). Tačiau pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumos išmokėtos ekspertams, ar ekspertinėms įstaigoms priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos (Teismų praktika Nr. 23 psl.382 ). Tokiu būdu ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovo patirtos 250,00 litų išlaidos priteistinos kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis.

16Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro – 410,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 250,00 Lt išlaidų už nepriklausomo vertintojo paslaugas, 263,12 Lt išlaidų dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, iš viso 3423,12 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl ieškovams iš atsakovo priteistina iš viso 3423,12 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui. Teismui patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį tenkinti iš dalies.

20Priteisti iš atsakovo J. J. 13339,44 Lt žalos, 84,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 13423,44 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3423,12 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams R. Z. ir J. M. Z..

21Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - atsakovo J. J. turto arešto palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius... 2. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo... 3. Teismo posėdžio metu ieškovas R. Z. ieškinio reikalavimus palaikė.... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad jis automobilio nesiskolino, nes... 5. Tretysis asmuo M. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Byloje esančiais šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais... 8. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 9. Šiuo atveju atsakovo tvirtinimą, jog ne jis, o tretysis asmuo pasiskolino iš... 10. Kaip minėta pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį panaudos gavėjas privalo... 11. Nustatyta, kad panaudos daiktas (automobilis) nepataisomai sugadintas. Pagal CK... 12. Nustatyta, kad automobilis vairuojamas M. D. pateko į autoįvykį. Dėl šio... 13. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 procentų palūkanas nuo 2012-02-21,... 14. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti... 15. Taigi ieškovas teisingai paskaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo... 16. Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 17. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytos... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 19. ieškinį tenkinti iš dalies.... 20. Priteisti iš atsakovo J. J. 13339,44 Lt žalos, 84,00 Lt palūkanų, 5... 21. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį, dėl... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...