Byla e2A-85-368/2019
Dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu, negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. patikslintą ieškinį atsakovams L. U., E. G., A. V., E. V. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu, negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas G. V. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti galiojančia pastato-sandėlio 110/1000 dalies pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjos atsakovės E. G. ir pirkėjų sutuoktinių ieškovo G. V. ir atsakovės L. U.; 2) pripažinti, kad ieškovas G. V., po santuokos, 2007-03-29 nutraukimo, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 55/1000 dalis pastato – sandėlio; 3) pripažinti apsimestine 2016-10-03 pastato – Sandėlio pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl sandorio šalies (pardavėjo), nustatant, kad tikroji šio sandorio šalimi (pardavėja) yra atsakovė L. U.; 4) pripažinti negaliojančia 2016-10-03 pastato – sandėlio pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl šio pastato – sandėlio 55/1000 dalių perdavimo atsakovų A. V. ir E. V. bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir taikyti restituciją – ieškovo G. V. nuosavybėn grąžinti 55/1000 dalis pastato – sandėlio bei priteisti ieškovui iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad būnant santuokoje su L. U. 2000 metais iš E. G. pirko du aruodus, sumokėjo 1 000 Lt. Su L. U. išsiskyrė 2007 metais. Kai skyrėsi aruodai nebuvo įtraukti į dalintiną turtą, nes nebuvo įteisinti. Jis naudojosi aruodais, o kai išsiskyrė sandėliu leido naudotis broliui A. V. Kai pirko aruodus su E. G. notarinės sutarties nesudarė. E. G. jokių pinigų neskolino, paskolos rašto niekas nerašė. Byloje nėra aruodų pirkimo-pardavimo sutarties, kurią prašo pripažinti galiojančia. Šią sutartį 2000 metais surašė E. G., kad ji parduoda G. ir L. V. aruodus ir ji nepretenduos įteisinant aruodus. Sutartyje nebuvo numatyta, kada įteisins. Santuokos nutraukimo byloje teikė priešieškinį, tačiau aruodų neįtraukė į priešieškinį, nes nebuvo dokumentų. E. G. pinigus už aruodus sumokėjo. Nesinaudoja sandėliu gal nuo 2009 metų. Sandėliu naudojasi A. V., kuris mokėjo už elektrą. Neįteisino notariškai aruodų pirkimo-pardavimo sutarties, nes neturėjo dokumentų. Po santuokos nutraukimo iš L. U. dokumentų neprašė. Brolis su juo nesitarė, kai supirkinėjo aruodus. E. G. raštu patvirtino, kad 2000 metais pardavė jam ir buvusiai žmonai du aruodus. Kad dalis sandėlio parduota A. ir E. V. sužinojo 2017 m. pradžioje. 2.

6Atsakovė L. U. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skyrybų su ieškovu metu turėjo ir daugiau turto, turėjo dar vieną sandėlį fermoje, kurį leido įsiteisinti ieškovui, o ieškovas žodžiu sutiko abu aruodus palikti jai. Aruodų nusipirkę nebuvo. 2003 metais atėjo pas ją E. G. ir pasiūlė užstatyti aruodus. Susirašė sutartį, kad ji paskolina 1 000 Lt E. G., o ši, jei negrąžins pinigų, leidžia įteisinti aruodus. E. G. surašė 2003 m. birželio 26 d. sutartį, kitus aktus. Suprato, kad ji, pasirašiusi šiuos raštus, nepasidarė turto savininkė. Po santuokos nutraukimo ieškovas neprašė leidimo naudotis aruodais, ji raktus davė jo broliui A., jie abu naudojosi. Žino, kad E. G. su E. ir A. V. sudarė aruodų pirkimo-pardavimo sutartį. Ji įsiteisinti aruodų nenorėjo. Pastatą prižiūri A. V. Nuo 2003 metų aruodais pasinaudojo gal kartą, kai gyveno su ieškovu. Prieš sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, A. V. perdavė sandėlio inventorizacinę bylą, aruodų paskyrimo aktus. Nutraukiant santuoką neįtraukė į sutartį aruodų, nes jie nebuvo įteisinti. Prašė taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti. 3.

7Atsakovė E. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad gavo du aruodus pagal likvidacinės komisijos aktą, jais nesinaudojo, todėl L. U. perėmė abu aruodus. Iš L. U. paėmė 1 000 Lt, įformino, kad skolinosi 1 000 Lt, pinigų negrąžino, tai L. U. perleido aruodus. Surašė aktus, kad perdavė inventorizacijos bylą, dėl pinigų paėmimo ir, kad įteisinant aruodus iš jos (E. G.) nereikalaus jokio mokesčio. Šį susitarimą laikė ketinimu ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. 2003 m. birželio 26 d. surašė pinigų skolinimosi sutartį ir pastato paskyrimo akto perdavimo sutartį. Inventorizacijos bylos perdavimo-priėmimo aktą surašė L. U. Žinojo, kad pastato pirkimui-pardavimui reikia notarinio patvirtinimo, kurį paliko ateičiai. 2016 metais sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą dalyvavo jos įgaliotas asmuo. 4.

8Atsakovė E. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl sandėlio tvarkė teisinius įregistravimus, kad įteisinti 1998 metais paskirtas žmonėms dalis. Kai jos vyrui A. V. L. U. perdavė dokumentus gautus iš E. G., pamatė, kad sandėlis įregistruotas Registrų centre likviduojamos (žemės ūkio bendrovės) vardu. Ji su paskyrimo aktais, kur buvo paskirtos dalys žmonėms, ėjo pas notarę aiškintis kaip teisiškai įregistruoti paskirtas sandėlio dalis ir išsiaiškino. Žmonės įgaliojo ją ir L. S. atlikti teisinę registraciją. Pirkimus ir mokėjimus atliko vyras A. V. Vyras sandėliu naudojosi nuo 2007 metų, kai perėmė iš L. U. Dėl sandėlio patyrė išlaidas, nes mokėjo elektros mokestį, remontavo stogą, tvarkė. Prie sandėlio priežiūros ieškovas niekada neprisidėjo. 2016 m. liepos mėn. ginčo aruodų dokumentus L. U. perdavė A. V.. E. G. vardu įregistravo jos dalį pagal pateiktus dokumentus. Teisinei registracijai užteko ginčo aruodų paskyrimo E. G. akto. Teisinę registraciją galėjo inicijuoti ieškovas prieš trylika metų. A. V. visą laiką prižiūrėjo sandėlį, mokėjo už elektros energiją, remontavo, jei nebūtų prižiūrėjęs, tai būtų tas pastatas nugriuvęs. Ieškovas nebuvo prisidėjęs prie sandėlio tvarkymo, gerinimo. 5.

9Atsakovas A. V. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1998 metais jis gavo dalį sandėlio pagal paskyrimo aktą. Iki santuokos nutraukimo L. U. buvo atsakinga už elektrą, turėjo sandėlio raktą. 2007 metais L. U. atsisakė elektros, jis persirašė ant savo vardo elektrą ir nusprendė perimti sandėlį. Aruodai buvo avariniai, todėl juos išvertė. Daug investavo į sandėlį. Nuo 1998 m. iki 2007 m. sandėliu naudojosi L. U. su ieškovu. Pirkimo-pardavimo sąlygas derino su L. U., nes ieškovas nurodė, kad dėl aruodų pirkimo-pardavimo reikia kreiptis pas L. U., nes jie jai priklauso. Nuo 2007 metų ieškovas sandėliu nesinaudojo, raktų neturėjo. 2007 metais L. U. perdavė raktus jam, o 2016 metais perdavė dokumentus, kai reikėjo įteisinti.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

116.

12Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė. 7.

13Teismas pripažino, kad ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas dėl turtinės teisės perleidimo, o ne kaip ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų neteisėto perleidimo. Teismas nustatė, jog ieškovas žinojo visą ieškinio senaties terminą, kad nuosavybės teisės į ginčo sandėlio dalį nerealizavo ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei apginti, taip pat nenurodė jokių priežasčių dėl ko praleido ieškinio senaties terminą pats įregistruoti ginčo sandėlio dalį Nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieškovas ieškinį pareiškė tik 2017 m. rugsėjo 13 d., tai yra ne tik praleidęs sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, bet praleidęs ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2017 m. balandžio 29 d., teismas padarė išvadą, kad esant atsakovų prašymui, byloje yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

158.

16Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) G. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo ir priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 8.1.Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Tai yra teismas pritaikė 5 metų ieškinio senaties terminą ieškovo turtinių teisių gynimui, vietoje visiško ieškinio senaties netaikymo reikalavimui dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir 10 metų ieškinio senaties termino kitiems ieškovo ieškinio reikalavimams. Ginčo pastatas - sandėlis nuo 1997-08-11 yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis yra nekilnojamasis daiktas ir šioje byloje ginčas yra dėl nekilnojamojo daikto, o ne dėl turtinės teisės. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino to, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti pastato - sandėlio dalis atsakovų A. V. ir E. V. nuosavybėn buvo perduota 2016-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo išviešinta tik 2017-10-12, todėl nuo šios datos ieškovas objektyviai galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino pradžios momentas visiems ieškovo ieškinio reikalavimams negali būti nustatytas anksčiau nei 2009-04-29 d., kadangi iki tos datos nekliudomai naudodamasis ginčo pastato dalimis ieškovas negalėjo objektyviai žinoti apie jokį savo teisių pažeidimą. 8.2. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvusius sutuoktinius ieškovą ir atsakovę L. U. su atsakove E. G. siejo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo santykiai. Nė vienas įrodymas byloje nepatvirtina, kad ieškovas ar atsakovė L. U. būtų reikalavusi iš atsakovės E. G., kad ši grąžintų tariamą skolą. Atsakovė E. G. tuometiniams sutuoktiniams perdavė tiek aruodus, tiek jų dokumentus. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įforminta notariškai būtent dėl atsakovės E. G. kaltės (kadangi ji savo daiktinių teisių nebuvo įregistravusi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke), todėl negalėjo sudaryti turto perleidimo sandorio notarine tvarka. Sutuoktiniai ieškovas ir atsakovė L. U. buvo įgiję nekilnojamąjį turtą, kuris nebuvo įtrauktas į dalintino turto masę ir nebuvo padalintas tarp sutuoktinių. Tokiems reikalavimams - padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - ieškinio senatis nėra taikoma. 9. Atsiliepimu į ieškovo G. V. apeliacinį skundą, atsakovė L. U. prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais: 9.1. Teismas pagrįstai ginčą šioje byloje kvalifikavo kaip ginčą dėl turtinės teisės perleidimo, o ne kaip ginčą dėl nekilnojamųjų daiktų neteisėto perleidimo. Ieškovas prašo pripažinti galiojančia sandėlio dalies pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjos atsakovės E. G. ir pirkėjų sutuoktinių L. U. ir G. V.. Šis ieškovo įrodinėjamas kaip sudarytas sandoris vyko 2003 m. birželio 26 d., kai buvo surašyti dokumentai tarp atsakovių L. U. (buv. V.) ir E. G. Ieškovas taip pat buvo šio sandorio šalimi, kas reiškia, jog jis sužinojo apie ieškinio senaties pradžią jo sudarymo momentu - 2003 m. birželio 26 d. Tokiu būdu akivaizdu, jog net bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio pageidautų ieškovas, iki bylos iškėlimo teisme dienos jau buvo pasibaigęs. Be to, ieškovas reikalavimą dėl sandorio ginčijimo, dėl nuosavybės teisių pripažinimo pareiškė ne bylos iškėlimo metu, bet 2017 m. gruodžio 6 d., nes pradiniu ieškiniu ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovės L. U. nuostolių atlyginimą. 9.2. Apeliantas tvirtina, jog teismas nenustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios, t. y. neatskleidė bylos esmės. Apeliantas nurodo keletą ieškinio senaties termino eigos pradžios datų: 2016-10-03, 2017-10-12 ir 2009-04-29, tačiau nesukonkretiną, kurią iš jų prašo laikyti ieškinio senaties termino eigos pradžios data. Pirmosios instancijos teismas – priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde – nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią: 2007 m. balandžio 29 d. ir laikė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

19teisiniai argumentai ir išvados

20 Apelianto (ieškovo) G. V. apeliacinis skundas atmestinas. 10.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 11.

22Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakovų prašymu pritaikytos ieškinio senaties byloje pagrįstumo. Dėl ginčo esmės 12.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). 13.

24Bylos duomenimis nustatyta, 1998 m. vasario 26 d. likviduojamos (žemės ūkio bendrovės) likvidacinės komisijos susirinkimo protokolu Nr. 4 atsakovei E. G. buvo paskirta grūdų sandėlio, esančio (kaime), 1,98/18 dalis, tai yra 8 ir 11 aruodai (1 t., b. l. 5-16). Iš 1998 m. birželio 22 d. pastato paskyrimo akto nustatyta, kad likvidavimo komisija paskyrė atsakovei E. G. 1,98/18 dalį centrinio sandėlio (kaime), o atsakovė E. G. minėtą turtą gavo (medžiaga Nr. M-1-01-34704-17, b. l. 50). 2003 m. birželio 26 d. pinigų skolinimo sutartimi atsakovė L. U. (buvusi V.) paskolino atsakovei E. G. 1 000 Lt; ši, nesant galimybės grąžinti skolos, pasižadėjo užstatyti du jai priklausančius aruodus, esančius grūdų sandėlyje (adresu: duomenys neskelbtini); atsakovė E. G. pasižadėjo darant sandėlio inventorizaciją ar tvarkant kitokius dokumentus dalyvauti, tačiau nereikalauti jai priklausančios sandėlio dalies; nurodė, kad sutinka, jog aruodų teisinės registracijos metu jai priklausanti sandėlio dalis būtų registruojama L. U. (buvusios V.) vardu; atsakovė L. U. (buvusi V.) sutiko nereikalauti išlaidų iš atsakovės E. G. susijusių su sandėlio inventorizacija ir teisine registracija bei kitų dokumentų tvarkymu (2 t., b. l. 51-52). 2003 m. birželio 26 d. pastato paskyrimo akto perdavimo sutartimi atsakovė E. G. perdavė jai paskirtų aruodų grūdų sandėlyje aktą atsakovei L. U. (buvusiai V.) (1 t., b. l. 151). 2003 m. birželio 26 d. inventorizacijos bylos Nr. 5529 perdavimo-priėmimo aktu atsakovė E. G. perdavė grūdų sandėlio inventorizacijos bylą Nr. 5529 L. U. (buvusiai V.) saugojimui (1 t., b. l. 152). Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-481/2007 nutraukta ieškovo G. V. ir atsakovės L. U. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje padalintas santuokoje įgytas turtas (1 t., b. l. 28-30). Santuokos nutraukimo byla buvo pradėta ginčo teisenos tvarka: atsakovė L. U. reiškė ieškinį G. V. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio G. V. kaltei; ieškinyje L. U. nurodė, kokį turtą santuokoje įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir pateikė reikalavimą dėl jo padalijimo (1 t., b. l. 63-68). Minėtoje byloje G. V. reiškė priešieškinį su reikalavimu padalinti santuokoje įgytą turtą (1 t., b. l. 69-72). Nei L. U., nei G. V. sudarytame turto balanse, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodytas nekilnojamasis daiktas – 1,98/18 dalis grūdų sandėlio (8 ir 11 aruodai). 2007 m. rugpjūčio 1 d. akcinė bendrovė „VST“ ir atsakovas A. V. sudarė elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartį Nr. 617 dėl elektros energijos tiekimo į grūdų sandėlį, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40-45). Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ginčo sandėlyje už elektrą nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. mokėjo atsakovas A. V. (1 t., b. l. 154-189, 2 t., b. l. 37-39). Teismo posėdžio metu atsakovai L. U., E. V., A. V. nurodė, kad 2016 m. liepos mėn. L. U. perdavė A. V. ginčo aruodų dokumentus: 1998 m. ginčo aruodų paskyrimo E. G. aktą, inventorizacijos bylą, inventorizacijos bylos perdavimo-priėmimo aktą. 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-11620 atsakovė E. G., pagal įgaliojimą atstovaujama L. S., pardavė atsakovui A. V. 110/1000 dalis pastato-sandėlio, unikalus Nr. ( - ), 110/1000 dalis pastato-svarstyklių, unikalus Nr. ( - ), 110/1000 dalis kitų inžinerinių statinių-stoginės, unikalus Nr. ( - ), esančių (adresu: duomenys neskelbtini) už 150 Eur (1 t., b. l. 139-150). Nekilnojamojo turto registre minėtas turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė atsakovų E. V. ir A. V. vardu. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija nustatyta, kad minėtos 110/1000 dalys turto pagal 1998 m. birželio 22 d. aktą priklausė atsakovei E. G., kuri nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. asmens prašymą; įrašas apie atsakovės E. G. nuosavybės teisę galiojo nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. spalio 12 d. (1 t., b. l. 18-27). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. R. 2017 m. gegužės 12 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį pagal G. V. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad E. G. pardavė jai nebepriklausančią sandėlio dalį. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė I. Z.-S. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu atsisakė patenkinti G. V. skundą dėl tyrėjos M. R. 2017 m. gegužės 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atmestas G. V. skundas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Z.-S. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą (medžiaga Nr. M-1-01-34704-17, b. l. 1-6, 97-98, 126-129). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. R. 2018 m. kovo 9 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pagal G. V. pareiškimą dėl civilinėje byloje Nr. e2-207-457/2018 pateiktų suklastotų dokumentų (2003 m. birželio 26 d. pinigų skolinimo sutartis, pastato paskyrimo akto perdavimo sutartis ir inventorizacijos bylos perdavimo-priėmimo aktas) (medžiaga Nr. M-1-01-00065-18, b. l. 1-7). 14.

25Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Apelianto nuomone, teismas turėjo aplamai netaikyti ieškinio senaties, nes šioje byloje ginčas yra dėl nekilnojamojo daikto, o ne dėl turinės teisės. 15.

26Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. birželio 26 d. pinigų skolinimo sutartimi atsakovė L. U. (buvusi V.) paskolino atsakovei E. G. 1 000 Lt; ši, nesant galimybės grąžinti skolos, pasižadėjo užstatyti du jai priklausančius aruodus, esančius grūdų sandėlyje (adresu: duomenys neskelbtini); atsakovė E. G. pasižadėjo darant sandėlio inventorizaciją ar tvarkant kitokius dokumentus dalyvauti, tačiau nereikalauti jai priklausančios sandėlio dalies; nurodė, kad sutinka, jog aruodų teisinės registracijos metu jai priklausanti sandėlio dalis būtų registruojama L. U. (buvusios V.) vardu; atsakovė L. U. (buvusi V.) sutiko nereikalauti išlaidų iš atsakovės E. G. susijusių su sandėlio inventorizacija ir teisine registracija bei kitų dokumentų tvarkymu (2 t., b. l. 51-52). 2003 m. birželio 26 d. pastato paskyrimo akto perdavimo sutartimi atsakovė E. G. perdavė jai paskirtų aruodų grūdų sandėlyje aktą atsakovei L. U. (buvusiai V.) (1 t., b. l. 151). 2003 m. birželio 26 d. inventorizacijos bylos Nr. 5529 perdavimo-priėmimo aktu atsakovė E. G. perdavė grūdų sandėlio inventorizacijos bylą Nr. 5529 L. U. (buvusiai V.) saugojimui (1 t., b. l. 152). Taigi, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina faktą, kad E. G. už paskolintų 1000 Lt sumą perleido atsakovei L. U. teisę į teisiškai neįformintus grūdų aruodus, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ginčas byloje kilęs ne dėl nekilnojamojo daikto perleidimo, o dėl turtinės teisės perleidimo. 16.

27Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino to, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti pastato - sandėlio dalis atsakovų A. V. ir E. V. nuosavybėn buvo perduota 2016-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo išviešinta tik 2017-10-12, todėl nuo šios datos ieškovas objektyviai galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Apelianto nuomone, ieškinio senaties termino pradžios momentas visiems ieškovo ieškinio reikalavimams negali būti nustatytas anksčiau nei 2009-04-29, kadangi iki tos datos nekliudomai naudodamasis ginčo pastato dalimis ieškovas negalėjo objektyviai žinoti apie jokį savo teisių pažeidimą. 17.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.129 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). 18.

29CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. 19.

30Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. 20.

31Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas G. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino žinojęs visą ieškinio senaties terminą, jog nuosavybės teisės į ginčo sandėlio dalį nerealizavo ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei apginti, kas reiškia, jog apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių dėl ko praleido ieškinio senaties terminą pats įregistruoti ginčo sandėlio dalį Nekilnojamojo turto registre, todėl vertinti apelianto elgesį kitaip nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. 21.

32Apeliantas taip pat teigia, kad buvo perleista bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri po santuokos nutraukimo transformavosi į dalinę nuosavybę. Nurodo, kad ieškinio senaties pradžia negali būti nustatyta anksčiau nei 2009-04-29. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai ir sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškovo reikalavimams skaičiuotina, ne nuo 2009-04-29, 2016-10-03 (kai buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis), ar 2017-10-12 (nuo Nekilnojamojo turto registre išviešinimo momento), o nuo Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo nutraukti ieškovo G. V. ir atsakovės L. U. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu įsiteisėjimo dienos - 2007 m. balandžio 29 d. Pabrėžtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018). 22.

33Akcentuotina, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011), o jeigu vėliau paaiškėja, kad kažkoks turtas nebuvo padalintas – taikomas proceso atnaujinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). 23.

34Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, apeliantas jokių pretenzijų dėl santuokoje įgyto turto (ar turtinių teisių) grūdų sandėlio, esančio (kaime), 1,98/18 dalies, tai yra 8 ir 11 aruodų atžvilgiu ne tik, kad santuokos nutraukimo byloje, bet ir praėjus 10 metų, po santuokos nutraukimo nereiškė. Ieškinį G. V. pareiškė tik 2017 m. rugsėjo 13 d., tai yra ne tik praleidęs sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą (nutarties 17 punktas), bet praleidęs ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2017 m. balandžio 29 d. dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. 24.

35Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Dėl bylinėjimosi išlaidų 25.

36Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovės turėtos 302,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 26.

37Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš apelianto G. V. 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) atsakovei L. U. teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas G. V. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti galiojančia... 6. Atsakovė L. U. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 7. Atsakovė E. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė,... 8. Atsakovė E. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl sandėlio... 9. Atsakovas A. V. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 6.... 12. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu... 13. Teismas pripažino, kad ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas dėl turtinės... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. 8.... 16. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) G. V. prašo panaikinti Šiaulių... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 19. teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apelianto (ieškovo) G. V. apeliacinis skundas atmestinas. 10.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakovų prašymu pritaikytos... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus,... 24. Bylos duomenimis nustatyta, 1998 m. vasario 26 d. likviduojamos (žemės ūkio... 25. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius... 26. Iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. birželio 26 d. pinigų skolinimo... 27. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas... 29. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas... 30. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas... 31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas G. V. bylos... 32. Apeliantas taip pat teigia, kad buvo perleista bendroji jungtinė sutuoktinių... 33. Akcentuotina, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą... 34. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, apeliantas jokių pretenzijų... 35. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės... 36. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovės turėtos... 37. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios... 38. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą... 40. Priteisti iš apelianto G. V. 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct)...