Byla 3K-3-529/2011
Dėl dalies sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – Vilniaus m. 17-ojo biuro notarė L. M

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. J. ieškinį atsakovėms J. J., B.J. dėl dalies sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – Vilniaus m. 17-ojo biuro notarė L. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl to, ar sutuoktinių (vieno jų) reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo gali būti nagrinėjami kitoje nei santuokos nutraukimo byloje.

5Ieškovas ir atsakovė J. J. 2000 m. vasario 12 d. sudarė santuoką; 2007 m. lapkričio 9 d. šalys pasirašė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurioje, be kita ko, susitarė, kad bendrąja jungtine nuosavybe esanti negyvenamoji patalpa (administracinės (įstaigos) paskirties), unikalus numeris ( - ), plotas 125,23 kv. m, ir negyvenamoji patalpa (sandėliavimo (sandėlio) paskirties), unikalus numeris ( - ), plotas 109,75 kv. m, esančios pastate adresu: ( - ), yra atsakovės J. J. asmeninė nuosavybė ir kad ieškovas atsisako kompensacijos už jam tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. 2007 m. gruodžio 6 d. nurodytą turtą dovanojimo sutartimi atsakovė perleido savo motinai atsakovei B. J.; 2008 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi negyvenamoji patalpa – sandėlis perleistas A. D. ir A. D. nuosavybėn, 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi negyvenamoji patalpa – įstaiga – A. B. ir N. B. nuosavybėn. 2008 m. vasario 20 d. atsakovė J. J. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydama nutraukti su ieškovu sudarytą santuoką, nurodydama, kad sutinka, jog, nutraukus santuoką, bendrąja jungtine nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas (kontrolės perėjimo punktas, esantis ( - ), gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, dalis žemės sklypų, esančių ( - )) atitektų atsakovui. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, atsižvelgiant į pareikštus ieškovo ir atsakovės J. J. reikalavimus ir sudarytą susitarimą dėl santuokinio turto padalijimo, ieškovo ir atsakovės J. J. santuoka nutraukta; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi šis sprendimas paliktas galioti.

6Ieškovas 2010 m. spalio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 9 d. sudarytos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties dalį, kuria negyvenamosios patalpos, esančios pastate adresu: ( - ), priskirtos atsakovės J. J. nuosavybėn; 2) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2007 m. gruodžio 6 d. atsakovių sudarytas dovanojimo sutartis; 3) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių 212 700 Lt neteisėtų sandorių pagrindu įgyto turto vertės atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo teigimu, turto pasidalijimo sutartis sudaryta apgaule, todėl dalis jos naikintina, atitinkamai dovanojimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi bylą nutraukė.

9Teismas, vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu, sprendė, kad ginčyti santuokoje įgyto turto pasidalijimą atskiroje byloje galima tik tuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukta. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia tada, kai dar nebuvo baigta nagrinėti civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, ir, teismo nuomone, būtent šioje byloje turėjo būti sprendžiami visi su santuokoje įgytu turtu susiję ginčai. Teismas konstatavo, kad šalių ginčas dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas); pažymėjo, kad ieškovas, manydamas, jog egzistuoja aplinkybės, kurių jis nežinojo nutraukiant santuoką, turi teisę prašyti atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo A. R. J. atskirąjį skundą, 2011 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

11Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo; teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodė, kad išvardyti ieškinio reikalavimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti; ieškovui ir jo atstovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Ieškovas 2010 m. vasario 8 d. pateikė tapatų ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Šiam teismui 2010 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakius priimti dalį ieškinio reikalavimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, esančiu Palangos mieste, ieškinys su atsisakyta priimti ieškinio reikalavimų dalimi 2010 m. spalio 29 d. buvo gautas Klaipėdos apygardos teisme, išnagrinėtas ir priimta skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis. Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjusiam ieškovo ir atsakovės J. J. santuokos nutraukimo bylą apeliacine tvarka, buvo žinoma apie ieškovo pareikštus reikalavimus dėl santuokinio turto padalijimo kitoje byloje, tačiau į šią aplinkybę, priimant 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą nepakeistą, neatsižvelgta.

12Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendė, kad bylos dėl ieškovo ir atsakovės J. J. santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, t. y. kada dar nebuvo įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti santuoką, ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą kitoje civilinėje byloje dėl konkretaus nekilnojamojo turto, buvusio jo sutuoktinės asmenine nuosavybe, pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir apie tai informavo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantį teismą; sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas buvo sprendžiamas dviejose, vėliau – net trijose (įskaitant šią) atskirose civilinėse bylose. Teisėjų kolegija konstatavo, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas viso sutuoktinių turimo bendro turto padalijimo klausimas. Dėl to teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad santuokos nutraukimo byloje dalyvaujančių asmenų pareikštų ieškinio ir priešieškinio dalis reikalavimų dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bei šioje byloje pareikšti ieškovo reikalavimai nėra tapatūs, nes jie pareikšti dėl skirtingo turto, tačiau kartu pabrėžė, jog yra glaudžiai susiję, nes jų tenkinimas (netenkinimas) turi tiesioginę įtaką bendro sutuoktinių turto vertei ir atitinkamai sutuoktiniams tenkančių turto dalių dydžiui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo reikalavimai padalyti ieškinyje nurodytą turtą turi būti išspręsti šioje civilinėje byloje.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovė J. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

151. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ir kasatorės santuokos nutraukimo byloje ir šioje byloje buvo sprendžiama ne dėl tų pačių reikalavimų, t. y. kad nėra ieškinio tapatumo, kaip sąlygos nutraukti civilinę bylą; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos sutuoktinių turto padalijimo klausimais. Santuokos nutraukimo byloje turi būti išsprendžiami ne tik bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo klausimai, bet ir visi ginčai dėl turto teisinio režimo, nuosavybės teisės konstatavimo ar nuginčijimo ir pan. CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad santuokos nutraukimas – bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas. Tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad, santuokos nutraukimo byloje nepareiškus reikalavimų dėl sandorių, sudarytų dėl turto, esančio bendrąja nuosavybe, nuginčijimo ir teismui priėmus galutinį sprendimą, laikoma, jog sutuoktiniai daugiau bendro turto neturėjo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006; 2010 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-258/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos nutraukiant santuoką, ieškovas galėtų kreiptis dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo. Kasatorės teigimu, formuluodama ieškinio nutraukti santuoką reikalavimus, ji atsižvelgė į šalių pasirašytą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ir todėl visą nekilnojamąjį turtą, nenurodytą sutartyje, sutiko palikti ieškovui. Jeigu ieškovas būtų tokio susitarimo nepasirašęs ir su jame nurodytu turto padalijimo būdu nesutikęs, kasatorė būtų pareiškusi kitokius reikalavimus padalyti santuokinį turtą. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas pareiškė netapačius reikalavimus tiems, kurie buvo nagrinėti santuokos nutraukimo byloje, nes jie pareikšti dėl skirtingo turto, nepagrįstai sutapatino ginčo objektą ir dalyką. Kasatorės įsitikinimu, ieškinio dalykas santuokos nutraukimo bylose yra reikalavimas padalyti bendrą sutuoktinių turtą, taigi turtas yra ginčo objektas. Ieškinio tapatumui nustatyti yra reikšmingas ieškinio dalykas, ne objektas. Ieškovas santuokos nutraukimo byloje patvirtino, kad jam tinka kasatorės siūlomas turto pasidalijimo būdas, taip jis įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą dalijant santuokinį turtą ir ši teisė išnyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje BUAB „Vevira“ v. D. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-164/2011).

162. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kompensacijos priteisimo nagrinėtini atskiroje byloje, sudaro pagrindą ieškovui piktnaudžiauti procesu. Tik praėjus keliems mėnesiams po sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo, ieškovas kreipėsi į teismą, ginčydamas sandorius, su kuriais nutraukiant santuoką sutiko. Ieškovo reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo buvo nagrinėjami net trijose atskirose bylose. Kasatorė visose bylose turėjo teikti procesinius dokumentus, argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus, kurie jau buvo pateikti santuokos nutraukimo byloje; patenkinus ieškovo reikalavimus, ji turės kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo, nes bus pasikeitęs šalims dalytino santuokinio turto balansas. Kasatorės teigimu, šeimos turtinius santykius ir iš jų kylančių ginčų sprendimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančių materialiosios bei proceso teisės normų turinį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką atitiktų ieškovo kreipimasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.

17Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė B. J., remdamasi kasaciniame skunde nurodytais motyvais, prašo kasacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. R. J. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19Ieškovas nesutinka su kasatorės teiginiu, kad šalių ginčas jau išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 4 d. sprendimu; jame nepasisakyta dėl ieškinyje šioje byloje keliamų reikalavimų (dėl dalies sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kt.). Vilniaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovo ir kasatorės santuokos nutraukimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 24 d. įvykusio teismo posėdžio metu buvo informuotas, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kompensacijos priteisimo ir žalos atlyginimo, ieškovas prašė sustabdyti santuokos nutraukimo bylą, kol bus išspręsti jo reikalavimai, tačiau teismas prašymą atmetė, taip pat netenkino prašymo sujungti bylas į vieną. Ieškovo nuomone, šiuo atveju teismas nesivadovavo taisykle, kad šeimos bylose jis turi būti aktyvus, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnis). Ieškovo nuomone, nutraukus bylą, jis negalėtų įgyvendinti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nes nė vienoje byloje teismas nenagrinėtų jo reikalavimų. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje neatmeta galimybės tam tikrus sutuoktinių turto padalijimo klausimus nagrinėti kitoje nei ištuokos byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009). Ieškovo įsitikinimu, santuokos nutraukimo byloje dalyvaujančių asmenų pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo ir nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai netapatūs, nes pareikšti dėl skirtingo turto ir turi būti išspręsti šioje byloje.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl galimybės sutuoktinių turtinius klausimus nagrinėti kitoje nei santuokos nutraukimo byloje

23Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

24Turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Kai nenutraukdami santuokos sutuoktiniai tokia sutartimi pasidalija ne visą santuokos metu įgytą turtą, nepadalyta dalis lieka bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr.3K-3-365/2011), kaip ir po padalijimo įgytas turtas. Kai ginčo šalys pateikia įrodymus apie santuokos metu pasidalytą turtą, toks turtas išbraukiamas iš dalytino buvusių sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-493/2011). Tačiau bet kuriuo atveju, nutraukus santuoką, neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006; 2010 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-258/2010). Santuokos nutraukimo byloje neišsprendus visų klausimų, susijusių su bendro turto padalijimu, buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2007).

26Kita vertus, pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis), yra ribojamas prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis). Todėl gali susiklostyti situacija, kai buvę sutuoktiniai dėl civilinio proceso atnaujinimui nustatytų ribojimų negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Dėl to tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Paminėtina, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Jeigu sutuoktiniai turtą (visą ar jo dalį) yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, apie tai turi būti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis), vieno sutuoktinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) arba ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje; nustatęs, kad reikalavimai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, pareikšti kitoje byloje, turi spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Bendroji taisyklė yra tokia, kad jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungiama ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla.

27Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo

28CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, jeigu šie turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009; 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. O. S. v. S. S. ir kt. , bylos Nr. 3K-3-495/2011).

29Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas šioje byloje, ir kasacinės instancijos teismas negali keisti tos bylos išnagrinėjimo rezultatų, tačiau joje atlikti procesiniai veiksmai yra reikšmingi, sprendžiant šią bylą, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako. Šiuo atveju dalis turto iki santuokos nutraukimo buvo padalyta notaro patvirtinta sutartimi (CK 3.116 straipsnis), kitą turtą sutuoktiniai prašė padalyti nutraukiant santuoką. Šios aplinkybės bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinomos nuo ieškinio pareiškimo momento. Teismo proceso metu ieškovas informavo teismą, kad jis reiškia ieškinį dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokio ieškinio patenkinimas gali lemti sutuoktinių turto apimties ir bendros jo vertės pasikeitimą, turėti įtakos sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) ir dalijant sutuoktiniams konkretų turtą natūra. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad CPK 136 straipsnio, reglamentuojančio bylų sujungimą ir išskyrimą, nuostatos taikytinos sistemiškai su materialiosios teisės normomis, nustatančiomis, kokie klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo bylose (CK 3.59 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009), toks reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, visus su turto padalijimu susijusius klausimus sprendžiant kompleksiškai.

30Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ieškinio dėl turto padalijimo sutarties nuginčijimo priėmimo klausimas dar neišspręstas, atmetė atsakovo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti ar bylas sujungti ir santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo, išspręsdamas ir bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, nors tuo metu byla dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia jau buvo priimta nagrinėti teisme. Teismams netinkamai pritaikius procesines priemones, susidarė situacija, neatitinkanti teisinio reglamentavimo: santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne visi turtiniai sutuoktinių klausimai.

31Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė konstatavęs, kad tapatus ieškinys dėl turto padalijimo jau išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą – kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši teisės norma skirta tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, nes, išsprendus ginčą ir dėl jo įsiteisėjus teismo sprendimui, subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad būtų taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas, turi būti konstatuotas ieškinių tapatumas ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui (pareiškimui). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: 1) šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) ieškinio faktinis pagrindas. Šiuo atveju santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręsti reikalavimai pripažinti turto pasidalijimo bei dovanojimo sutartis negaliojančiomis bei dėl negaliojimo padarinių, dėl jų nepriimtas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad nesutampa ieškinio dalykas. Be to, šie reikalavimai grindžiami ir kitu teisiniu pagrindu– sandorių negaliojimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Vadinasi, nėra būtinų ieškinio tapatumo sąlygų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nutraukė civilinę bylą. Tokiu išimtiniu atveju, kai santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiems teismams netinkamai pritaikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas liko neišnagrinėta dalis su sutuoktinių turto padalijimu susijusių reikalavimų, likę neišspręsti turtiniai sutuoktinių klausimai nagrinėtini atskiroje byloje. Priešingu atveju būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), liktų neapginta galbūt pažeista (tai galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės) vieno iš sutuoktinių turtinė teisė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir byloje aktualių teisės normų aiškinimą ir taikymą, konstatuoja, kad kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir jos naikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teikiant prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytas išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl jo prašymas netenkintinas. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 90,10 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš atsakovės J. J. valstybei 90,10 Lt (devyniasdešimt litų 10 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl to, ar sutuoktinių (vieno jų) reikalavimai dėl... 5. Ieškovas ir atsakovė J. J. 2000 m. vasario 12 d. sudarė santuoką; 2007 m.... 6. Ieškovas 2010 m. spalio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi bylą nutraukė.... 9. Teismas, vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu, sprendė, kad ginčyti santuokoje... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 24 d. pateikė... 12. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendė, kad bylos... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovė J. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. 1. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė,... 16. 2. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo... 17. Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė B. J., remdamasi kasaciniame... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. R. J. prašo skundžiamą... 19. Ieškovas nesutinka su kasatorės teiginiu, kad šalių ginčas jau... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl galimybės sutuoktinių turtinius klausimus nagrinėti kitoje nei... 23. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų... 24. Turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas teisės... 26. Kita vertus, pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas... 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė... 28. CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių... 29. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje nėra... 30. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas,... 31. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė konstatavęs, kad tapatus... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo priteisti jo turėtų... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 36. Priteisti iš atsakovės J. J. valstybei 90,10 Lt (devyniasdešimt litų 10 ct)... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...