Byla e2-597-330/2017

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo J. E. P. prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3261-560/2017 pagal ieškovo J. E. P. ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. E. P. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl 2 192 084,84 Eur skolos priteisimo iš atsakovo A. B. (A. B.). Ieškovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
2. Ieškovas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą grindė bloga turtine padėtimi. Nurodė, kad jo kasmėnesinės pajamos sudaro tik 115,57 Eur, tvirtino negalįs disponuoti atsakovui paskolintomis lėšomis. Ieškovas paaiškino, kad jam priklauso butas, kurio jis šiuo metu negali realizuoti, tačiau tai galėtų padaryti, jeigu kiltų pareiga vykdyti prievoles.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė ieškovui J. E. P. terminą iki 2017 m. vasario 6 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei sumokėti 9 416 Eur žyminį mokestį.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas ieškinys turi trūkumų, be to, ieškovas nepagrindė argumentų dėl jo sunkios finansinės padėties. Teismas akcentavo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie sutuoktinės visų rūšių gaunamas pajamas, registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Be tokių duomenų teismas neturėjo galimybės realiai įvertinti ir konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis sudaro pagrindą jo prašymą tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas naudojasi advokato paslaugomis šioje ir kitose bylose, laikėsi nuostatos, jog šio asmens turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neįstengtų sumokėti žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog ateityje jo finansinė padėtis pagerės.

3. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas J. E. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki byloje bus priimtas sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog ieškovo banko sąskaitos uždarytos nuo 2014 m. vasario 24 d. Banko sąskaita buvo nenaudojama nuo 2014 m. vasario 24 d, o uždaryta 2016 m. spalio 14 d. Tai, kad ieškovas neturi kitų aktyvių banko sąskaitų, patvirtina AB DNB banko pažyma apie sąskaitos areštus, taip pat UAB „Kukabara“ pažyma apie darbo užmokesčio ieškovui išmokėjimą grynaisiais pinigais.
2. Ieškovas J. E. P. turės galimybę sumokėti žyminį mokestį ateityje. Ieškovas siekia parduoti jam bei sutuoktinei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovas kreipėsi į banką prašydamas dalį lėšų, gautų pardavus bankui įkeistą butą, pervesti ieškovui, tačiau bankas į šį prašymą neatsakė. Taip pat UAB „Kukabara“ kasmet skolina J. E. P. ir jo sutuoktinei 17 377,20 Eur būtinosioms išlaidoms. Ieškovas negali ignoruoti šeimos poreikių ir iš karto skirti pinigus žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau atidėjus mokėjimą jis galėtų sutaupyti reikiamą 9 419 Eur sumą.
3. Nors ieškovas naudojasi advokato teisinėmis paslaugomis, tačiau nėra apmokėjęs nei vienos advokato J. V. jam pateiktos sąskaitos. Kitose bylose sąskaitos advokatams taip pat yra neapmokėtos, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovo finansinė padėtis nėra tokia beviltiška.
4. Ieškovo sutuoktinei mokamas 218,40 Eur darbo užmokestis, jos vardu registruoti du automobiliai, kurių vienas turi variklio gedimų.
6. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.

4Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5Dėl naujų įrodymų pateikimo

8. Ieškovas J. E. P. (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: pažymą apie transporto priemonių registraciją, susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, PVM sąskaitą faktūrą, 2017 m. sausio 18 d. pažymą, 2017 m. sausio 28 d. aiškinamąjį raštą, pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 2017 m. sausio 9 d. raštą AB SEB bankui, 2016 m. gruodžio 14 d. raštą AB SEB bankui, AB SEB banko 2016 m. lapkričio 25 d. raštą dėl leidimo parduoti bankui įkeistą turtą, 2017 m. sausio 11 d. pažymą, studento paskyros duomenis.
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis) Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apelianto turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus duomenis (CPK 314 straipsnis).

6Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

10. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
11. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
12. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
13. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
14. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi teismų praktikoje, kurioje nurodyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012).
15. Toks teisinis reguliavimas lemia, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai nėra pakankami visapusiškai spręsti apie jo finansinę padėtį. Apeliantas nepateikė duomenų apie sąskaitų turėjimą kitose kredito įstaigose, lėšas jose, kitų rūšių pajamas, vertybinius popierius, turimas santaupas. Vien tik duomenys apie draudžiamąsias pajamas už konkretų laikotarpį ir duomenys apie nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones nėra pakankami įvertinti, kad apelianto finansinė padėtis yra tokia, jog jis ieškinio pateikimo metu nėra pajėgus sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, jog iki teismo sprendimo priėmimo apelianto turtinė padėtis pagerės tiek, kad jis galės šią prievolę įvykdyti.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ieškovas naudojasi mokamomis advokato paslaugomis ir ši aplinkybė paneigia argumentus dėl sudėtingos jo (ieškovo) finansinės padėties. Nesutikdamas su šia teismo išvada apeliantas tvirtino už teisines paslaugas iki šiol nesumokėjęs. Apeliacinis teismas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi jis nepaneigia aplinkybės dėl apelianto pasirinkimo naudotis mokamomis teisinėmis paslaugomis. Sąskaitų už teikiamas paslaugas neapmokėjimo faktas nepaneigia apelianto prisiimtų prievolių masto, kuris tiesiogiai atspindi jo finansinį pajėgumą. Kita vertus, suteiktų teisinių paslaugų neapmokėjimo net ir nutraukus teisinių paslaugų teikimo sutartį faktas, sumenkina apelianto reiškiamas prielaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ateityje perspektyvų.
18. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas savo šeimos finansinę padėtį apspindinčius duomenis teikia selektyviai. Informuodamas apie šeimos valdomą turtą jis nurodė nuosavybės teise turįs butą, kurio realizavimas apsunkintas. Tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina argumento, jog kito vertingo turto (įskaitant ir kilnojamąjį) ieškovo šeima neturi. Priešingai, ieškovas tvirtina siekiantis parduoti šeimai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Toks padėties formulavimas duoda pagrindo išvadai, jog apeliantas nenurodo viso jam priklausančio turto. Pažymėtina ir tai, jog savaime aplinkybė, jog vienas iš apelianto šeimai priklausančių automobilių turi techninių defektų, nelemia išvados, jog šis turtas yra bevertis ir negali būti realizuotas žyminio mokesčio mokėjimo tikslais. Apelianto pozicija leidžia daryti priešingą išvadą, kad jis dėl tenkančios pareigos mokėti žyminį mokestį nenori ir realiai nesiekia parduoti automobilių ar kito likvidaus turto.
19. Apeliantas nurodė, kad jam priklausantis bankui įkeistas turtas buvo realizuotas ir jis kreipėsi į banką prašydamas jam pervesti dalį iš turto pardavimo gautų lėšų, tačiau bankas į šį prašymą nereaguoja. Apeliacinio teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga nei vertinant dabartinę apelianto turtinę padėtį, nei jos perspektyvas galimo teismo sprendimo priėmimo metu. Apeliantas tai pat nepagrįstai akcentuoja pagal jo reiškiamą ieškinį spręstino ginčo esmę (jog atsakovas negrąžina reikalaujamų lėšų), kas esą turi neigiamos įtakos apelianto turtinei padėčiai. Apeliacinis teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimo pagrįstumas ir kitos su tuo susijusios aplinkybės bus įvertintos ir nustatytos tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės. Vien reikalavimo pareiškimas nesudaro pagrindo manyti, jog jame nurodytos aplinkybės yra realios ir pagrįstos.
20. Skundžiamos nutarties teisėtumo nepaneigia ir apelianto akcentuojama asmens teisė į teisminę gynybą. Ši teisė negali būti traktuojama kaip teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nesilaikant teisės aktuose nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos, paneigiant reikalavimą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pasak apelianto, jis kasmet iš UAB „Kukabara“ gauna 17 377,20 Eur paskolos kasdienėms išlaidoms (maždaug po 1 400 Eur per mėnesį). Tačiau atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad kasdienių poreikių tenkinimas aptariamu atveju nusveria įstatyme įvirtintą bylinėjimosi sąlygą – pareigą sumokėti žyminį mokestį.
21. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas šiuo metu turi tam tikrų finansinių sunkumų, kuriuos lemia įvykę ir vykstantys teisminiai procesai. Tačiau apelianto selektyviai pateikti duomenys ir tendencingai akcentuojamos turtinę padėtį atspindinčios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo (apelianto) turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis nebeturi objektyvios galimybės sumokėti apskaičiuoto žyminio mokesčio. O jeigu apelianto argumentai dėl šiuo metu sunkios turtinės padėties būtų pasitvirtinę (nors to aptariamu atveju nėra), jo pateikti duomenys nepagrindžia turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų. Tai lemia, jog ir priėmus teismo sprendimą pagal reiškiamą ieškinį, egzistuotų reali tikimybė, jog ieškovas neturėtų galimybės sumokėti žyminio mokesčio, jeigu po ginčo išsprendimo ieškovui išliktų tokia pareiga.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.
23. Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties dalis, kuria ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo buvo netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apskųstą nutartį panaikinti arba pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsižvelgiant į tai, kad yra praėjęs pirmosios instancijos teismo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį įvykdymo terminas, įsiteisėjus apskųstai nutarčiai pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti ieškovui naują žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo J. E. P. prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, palikti nepakeistą.