Byla e2A-265-459/2019

Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, I. M

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transedda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, I. M..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Manvesta“ kreipėsi į teismą, prašydama regreso tvarka priteisti jai iš atsakovės UAB „Transedda“ 9 369,94 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį pagrindžiančiomis aplinkybėmis nurodė tai, kad 2016-04-27 su atsakove sudarė automobilių pervežimo užsakymą-sutartį Nr. ( - ) (toliau – ir Sutartis) dėl 3 transporto priemonių pervežimo paslaugos iš T. I. į ( - ) Prancūzijoje per kuo trumpesnį laiką. Krovinys atsakovės vilkiku, valst. Nr. ( - ) į paskirties vietą 2016-04-28 pristatytas su apgadinimais, dėl to transporto priemonės savininkas FCA ITALY S.p.A. pagal tarpusavio sudarytos sutarties sąlygas nustatė žalos dydį – 16 426,51 Eur, kurią sudaro: 28 proc. komercinis transporto priemonės vertės nuvertėjimas – 8 855,31 Eur, 20 proc. nuvertėjimas dėl garantijos netekimo – 6 325,22 Eur, 800,97 Eur remonto darbų išlaidos, 200 Eur transportavimo išlaidos ir 245 Eur techninio vertinimo išlaidos. Nors atsakovei buvo išrašyta šios sumos sąskaita faktūra, pateikta pretenzija, išsiųsti pakartotiniai reikalavimai sumokėti skolą ir tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu įskaityta dalis žalos sumos, atsakovės įsiskolinimas už padarytą žalą yra 9 369,94 Eur.

72.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad, Sutarties pagrindu pristačius krovinį, nustatyti tik minimalūs gabento automobilio „F. D.“ apgadinimai, o ieškovė reikalauja atlyginti daugiau nei pusę automobilio vertės. Tokiu būdu ieškovė siekia atsakovei perkelti jos prisiimtus papildomus įsipareigojimus pagal susitarimą su automobilio savininku, priimtą tik tarp šių asmenų, apie tai neinformuojant atsakovės. Atsakovei apie žalą informavus AB „Lietuvos draudimas“, pastaroji, remdamasi „Dekros“ nepriklausomų ekspertų išvadomis, nustatė patirtų nuostolių dydį – 7 367,80 Eur, kuriuos sudaro: 1 042,58 Eur remonto darbų išlaidos, 6 325,22 Eur nuvertėjimo suma. Atsakovė bei draudimo bendrovė visą žalą – 6 824,13 Eur ieškovei atlygino, todėl ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Ieškinys grindžiamas automobilio „F. D.“ savininko FCA ITALY S.p.A. išrašyta sąskaita ieškovei, tačiau jokių įrodymų apie realius nuostolius ieškovė nepateikė, ieškovė neginčijo preliminaraus žalos apskaičiavimo, taigi ji dalį nuostolių priskyrė savo civilinėn atsakomybėn.

93.

10Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žala ieškovei jau atlyginta. Įvykio metu padaryti tik paviršiniai gabento automobilio apgadinimai, nėra jokių įrodymų, kad buvo kėbulo geometrijos pažeidimų, tai įrodo ir atlikti remonto darbai. Tiesioginiai remonto kaštai sudaro apie 3 procentus automobilio vertės, o reikalavimas viršija 50 procentų jo vertės. AB „Lietuvos draudimas“ administravimo veiksmai buvo aktyvūs, prašyta pateikti automobilį apžiūrai, tačiau to nepadaryta. Fotofiksacijos buvo informatyvios, todėl jų ir krovinio savininko sudarytų defektų aktų pagrindu didžiausia ir autoritetingiausia įmonė „Dekra“, į kurią jos kreipėsi, nustatė 20 procentų automobilio nuvertėjimą – jie teigė, kad taikomas tik vienas nuvertėjimas ir jis apima visus praradimus. Byloje yra tik šis vienas ekspertinis įvertinimas. Krovinio savininko pateiktas žalos apskaičiavimas nelaikytinas ekspertiniu vertinimu – tai yra automobilio gamintojo ir ekspeditoriaus susitarimas, ieškovės sudarytas dėl to, kad ji tiesiog nenorėjo gadinti santykių su verslo partneriais.

11II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

124.

13Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Manvesta“ ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteista 742,67 Eur žalos atlyginimo; iš ieškovės atsakovei priteista 911,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

144.1.

15Nurodė, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalėjo įrodyti ieškovė, prašanti priteisti daug didesnę sumą, nei ji apskaičiuota „Dekros“ ekspertizės ataskaitoje. Pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog prašoma atlyginti žala buvo nustatyta pagal PGK procedūrą, tačiau kas tai per procedūra ir kaip ji pritaikyta atliekant konkretų žalos įvertinimą, įrodymų nepateikė, o teigdama, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nesigilino ir negalėjo paaiškinti šio metodo esmės, nepagrįstai bandė įrodinėjimo naštą perkelti trečiajam asmeniui, nes automobilio savininko nustatytos transporto priemonės vertės netekimo masto pagrįstumą privalo įrodyti ieškovė.

164.2.

17Nurodė, kad „Dekra“, trečiojo asmens prašymu atlikusi žalos įvertinimą, pavaldumo ar kitais ryšiais nėra susijusi su šia draudimo bendrove, todėl ji laikytina tinkamu žalos įvertinimo subjektu. „Dekros“ ekspertai padarytą žalą įvertino krovinio savininko sudarytų defektų aktų ir pateiktų fotofiksacijų pagrindu, tai yra turėjo pakankamai informacijos ekspertizei atlikti. Šis įrodymas pripažintas tinkamu leistinumo požiūriu, pakankamu ir patikimu. Nusprendė, kad pateiktoje ekspertizės ataskaitoje objektyviai įvertintas transporto priemonės nuvertėjimo mastas dėl jos apgadinimo. Teismo įsitikinimu, joje nurodyta 20 procentų (6 323,22 Eur) transporto priemonės nuvertėjimo (ataskaitoje nurodyto „diskontas“) suma apima ir jos nuvertėjimą dėl garantijos netekimo, jei toks apskritai buvo taikytas.

184.3.

19Nurodė, kad nesivadovavo ieškovės pateiktais žalos apskaičiavimais, nes ieškovė neįrodė, kad jie atlikti ekspertinės įstaigos, nepagrindė, kodėl du kartus reikia taikyti automobilio nuvertėjimą: ir dėl apgadinimo, ir dėl garantijos netekimo.

204.4.

21Sutiko su trečiojo asmens paaiškinimais, kad prašoma priteisti suma nėra adekvati patirtos žalos mastui, kadangi automobilio „F. D.“ vertė yra 31 626,12 Eur, automobilio apgadinimų remonto suma, įskaitant detales ir darbą, sudaro 1 042,58 Eur, kas sudaro kiek daugiau nei 3 procentus automobilio vertės, o ieškovė teigia, kad bendras žalos dydis sudaro 16 426,51 Eur, taigi beveik 52 procentus automobilio vertės.

224.5.

23Nurodė, kad ieškovę su krovinio savininku sieja ilgalaikiai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai, todėl galbūt dėl šios priežasties ieškovė neginčijo gamintojo apskaičiuoto žalos dydžio, tokiu būdu prisiimdama riziką, jog ieškinys teismui gali būti atmestas ar patenkintas iš dalies.

244.6.

25Nurodė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 4 053,50 Eur sumą 2017-04-27 Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo suderinimo aktu Nr. ( - ) ir 2 770,63 Eur 2017-12-13 mokėjimo nurodymu, iš viso – 6 824,13 Eur. Iš „Dekros“ Prancūzijos filialo 2017-07-11 surašytos ekspertizės ataskaitos matyti, kad automobilio apgadinimo nuostoliai sudaro 7 367,80 Eur. Taip pat teismas sutiko su 200 Eur transportavimo išlaidų suma, kadangi akivaizdu, jog apgadinta transporto priemonė nebuvo remontuojama iškrovimo vietoje, o šių išlaidų „Dekros“ ekspertai nepriskaičiavo, todėl regreso tvarka iš atsakovės ieškovei priteistas 743,67 Eur žalos atlyginimas, 6 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

275.

28Ieškovė UAB „Manvesta“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Manvesta“ nebuvo priteista 8 627,27 Eur nuostolių ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą — tenkinti ieškovės UAB „Manvesta“ ieškinį visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

295.1.

30Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, kadangi teismas nepagrįstai vadovavosi „Dekros“ atliktu automobilio vertinimu ir nesivadovavo automobilių gamintojo FCA ITALY S.p.A. atliktu žalos apskaičiavimu. Nurodo, kad FCA ITALY S.p.A. atliktas vertinimas yra patikimesnis nei „Dekros“, kadangi FCA ITALY S.p.A. yra automobilio gamintojas, jis nustato pardavimo kainas, žino savo parduodamų automobilių rinkos vertę tiksliausiai, todėl nėra pagrindo abejoti automobilio gamintojo ir jo ekspertų išvada. Nurodo, kad „Dekros“ žalos skaičiavimas atliktas faktiškai neapžiūrėjus automobilio, tik iš kelių nuotraukų, praėjus ilgam laikui po autoįvykio, kurio metu apgadintas automobilis. Nurodo, kad FCA ITALY S.p.A. vertindamas žalą vadovavosi PGK procedūra (pardavimo geriausia kaina), kuri yra aiški, suprantama ir atlikta paties automobilio gamintojo.

315.2.

32Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi priimto sprendimo motyvuose padarė fakto klaidų vertindamas įrodymus, dalies jų apskritai nevertino. Netinkamai – prieštaringai motyvavo sprendimo dalį dėl „Dekros“ ataskaitoje įtrauktos automobilio garantijos netekimo vertės.

335.3.

34Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamą motyvavimą ir nepagrįstumą įrodo faktas, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, jog priteisia ieškovei 6 procentų procesines palūkanas, tačiau rezoliucinėje dalyje nenusprendė, jog minėtos palūkanos yra priteisiamos.

356.

36Atsakovė UAB „Transedda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

376.1.

38Pažymi, kad automobilis „F. D.“ nebuvo tiesiogiai apžiūrėtas dėl apeliantės kaltės. AB „Lietuvos draudimas“ teismo posėdžio metu pateikė susirašinėjimą su apeliantės interesams atstovaujančia UAB „Lugus“. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Lugus“, siekdama apžiūrėti apgadintą automobilį. UAB „Lugus“ teisininkas, žinodamas apie AB „Lietuvos draudimas“ ekspertų siekį apžiūrėti automobilį, nesiėmė jokių priemonių, kad „Dekros“ ekspertams būtų galimybė tai atlikti, nors minėtam teisininkui buvo žinoma, kad kyla ginčas dėl automobiliui „F. D.“ padarytos žalos vertinimo.

396.2.

40Nurodo, kad FCA ITALY S.p.A. pateiktas žalos vertinimas kelia pagrįstų abejonių, apeliantė nepateikė realius nuostolius pagrindžiančių dokumentų dėl nuvertėjimo netekus garantijos, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas.

416.3.

42Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su apeliantės žalos dydžio apskaičiavimu, kadangi prašomas priteisti žalos atlyginimas neadekvatus padarytos žalos mastui.

436.4.

44Nurodo, kad apeliantės pareikštas apeliacinis skundas ir jame išdėstyti pasvarstymai prieštarauja teismų formuojamai praktikai.

456.5.

46Nurodo, kad apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo tvarką. Apeliantės teiginys, kuris įvardytas kaip vienas iš teismo sprendimo naikinimo pagrindų, jog teismas privalėjo vadovautis FCA ITARLY S.p.A. pateikta išvada dėl žalos dydžio, laikytinas visiškai nepagrįstu.

476.6.

48Prašo nepridėti apeliantės naujų pateiktų įrodymų, kadangi ieškovė turėjo visas procesines galimybes minėtus dokumentus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

527.

53Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

548.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

56Dėl naujų įrodymų pridėjimo

579.

58Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: „F. D.“ furgono kainininką, papildomas garantijos sąlygas. Apeliantė nurodo, kad pateikiami papildomi įrodymai susiję su naujo automobilio garantijos kaip atskiro produkto, kurio kaina gali būti įvertinama atskirai nuo automobilio, įrodinėjimu. Būtinybė pateikti įrodymus atsirado susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi iš sprendimo turinio matyti, jog teismo vidinį įsitikinimą lėmė nuomonė, jog garantija negali būti atskirai vertinama nuo automobilio vertės.

5910.

60Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

6111.

62CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

6312.

64Apeliantė pateikusi naujus įrodymus, kuriais grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, nors jie jau egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks elgesys, kai nauji įrodymai pateikiami tik po nepalankaus apeliantei teismo sprendimo priėmimo, kelia abejonių dėl ieškovės sąžiningumo ir rungtyniškumo principo pažeidimo, kadangi šiuos įrodymus ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, atsisakytina priimti šiuos naujus įrodymus ir jų apeliacinės instancijos teismas nevertina.

65Dėl apeliacinio skundo dalyko

6613.

67Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. ieškovas su atsakovu sudarė automobilių pervežimo užsakymą-sutartį Nr. ( - ) dėl trijų automobilių pervežimo maršrutu (T., I.)–L. (P.) už 900 Eur per kuo trumpesnį terminą. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR ir transportavimo dokumento matyti, kad gabenti trys „F. D.“ modelio automobiliai vilkiku „M. B.“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „( - )“, valst. Nr. ( - ). Iš fotonuotraukų, FCA formos „Techninis įvertinimas“ ir nuostolių bei žalos transporto priemonėms ataskaitos matyti, kad į paskirties vietą vienas iš gabentų automobilių (kėbulo Nr. ( - )) pristatytas su tam tikrais apgadinimais – pažeistas kairysis galinis žibintas, kairiojo galinio buferio kampas, galinio dešinio buferio kampas. Transporto priemonės savininkas FCA ITALY S.p.A pagal tarpusavio sudarytos sutarties sąlygas nustatė žalos dydį – 16 426,51 Eur. Ją sudaro: 28 proc. komercinis transporto priemonės vertės nuvertėjimas – 8 855,31 Eur, 20 proc. nuvertėjimas dėl garantijos netekimo – 6 325,22 Eur, 800,97 Eur remonto darbų išlaidos, 200 Eur transportavimo išlaidos ir 245 Eur techninio vertinimo išlaidos. 2017-03-14 krovinio savininko klientas SAS „Tea R. P.“ išrašė faktūrą pagal krovinio savininko 2017-02-17 debetinę sąskaitą SAS „BLANC TRS DE VEHICULES“ 16 426,51 Eur sumai, o pastarasis analogiškai sumai 2017-03-16 išrašė sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) ieškovei. 2017-04-19 SAS „BLANC TRS DE VEHICULES“ atliko 16 426,51 Eur išskaitą iš ieškovės UAB „Manvesta“ mokėtinų sumų, taigi ieškovė teigia padengusi atsakovės padarytą žalą savo lėšomis. 2017-03-24 ieškovė pateikė pretenziją Nr. ( - ) atsakovei su minėta sąskaita faktūra Nr. ( - ), atsakovė į ją neatsakė, todėl 2017-04-27 Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu Nr. ( - ) įskaitytas ieškovės turėtas 4 053,50 Eur įsiskolinimas atsakovei. Atsakovei 2017-07-14, 2017-07-21, 2017-07-31 ir 2017-09-06 buvo išsiųsti pakartotiniai reikalavimai sumokėti likusią 12 140,57 Eur skolą, 2017-10-20 ir 2017-11-10 ieškovė pateikė papildomą pretenziją ir pakartotinį pranešimą, tačiau atsakovė į juos nereagavo, tik 2017-12-13 sumokėjo 2 770,63 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė sutiko atlyginti tik dalį žalos, vadovaudamasi „Dekros“ Prancūzijos filialo nepriklausomų ekspertų 2017-07-11 surašytos ekspertizės ataskaitos išvadomis, kuriomis nuostolių dydis įvertintas 7 367,80 Eur suma: 1 042,58 Eur remonto darbų išlaidos ir 6 325,22 Eur nuvertėjimo suma. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteista 742,67 Eur žalos atlyginimo; iš ieškovės atsakovei priteista 911,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6814.

69Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės transporto priemonės savininkui atlygintos (kompensuotos) žalos apimties ir dydžio pagrįstumo ir dėl įrodymų vertinimo.

7015.

71Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo skundą daugiausia grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, kadangi teismas nepagrįstai vadovavosi „Dekros“ atliktu automobilio vertinimu ir nesivadovavo automobilių gamintojo FCA ITALY S.p.A. atliktu žalos apskaičiavimu. Nurodo, kad FCA ITALY S.p.A. atliktas vertinimas yra patikimesnis nei „Dekros“, kadangi FCA ITALY S.p.A. yra automobilio gamintojas, jis nustato pardavimo kainas, žino savo parduodamų automobilių rinkos vertę tiksliausiai, todėl nėra pagrindo abejoti automobilio gamintojo ir jo ekspertų išvada. Nurodo, kad „Dekros“ žalos skaičiavimas atliktas faktiškai neapžiūrėjus automobilio, tik iš kelių nuotraukų, praėjus ilgam laikui po autoįvykio, kurio metu apgadintas automobilis. Nurodo, kad FCA ITALY S.p.A. vertindamas žalą vadovavosi PGK procedūra (pardavimo geriausia kaina), kuri yra aiški, suprantama ir atlikta paties automobilio gamintojo.

7216.

73Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentų grupė, susijusi su netinkamu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, atmestina kaip nepagrįsta.

7417.

75Teisėjų kolegija, įvertinusi automobilio gamintojo FCA ITALY S.p.A. pateiktą žalos apskaičiavimą ir „Dekros“ Prancūzijos filialo nepriklausomų ekspertų ekspertizės ataskaitą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatant atlygintinos žalos dydį turi būti vadovaujamasi „Dekros“ ekspertų ataskaita, o ne ieškovės pateiktu sugadinto automobilio gamintojo ir savininko FCA ITALY S.p.A. žalos apskaičiavimu.

7618.

77Pažymėtina, kad ieškovės pateiktas automobilio gamintojo ir savininko FCA ITALY S.p.A. žalos apskaičiavimas yra paties gamintojo prilyginamas techniniam vertinimui, kurį atliko gamintojo techniniai darbuotojai, o ne ekspertai (II t., b. l. 32). Apeliantė nepateikė įrodymų, jog FCA ITALY S.p.A. vykdo ekspertinę veiklą ir vertinimą atliko ekspertai. Taigi iš byloje esančių įrodymų nėra žinoma, ar FCA ITALY S.p.A. pagal savo veiklos formą gali teikti automobilio vertinimo paslaugas ir ar šioje įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija prilyginama ekspertų kompetencijai. Tuo tarpu „Dekra“ yra viena didžiausių pasaulyje transporto priemonių ir techninių sistemų patikros įmonių ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad „Dekros“ kompanija, trečiojo asmens prašymu atlikusi žalos įvertinimą, pavaldumo ar kitais ryšiais būtų susijusi su šia draudimo bendrove, todėl ji laikytina tinkamu žalos įvertinimo subjektu. Pažymėtina, kad „Dekros“ ekspertai padarytą žalą įvertino paties automobilio gamintojo ir savininko sudarytų defektų aktų ir pateiktų fotofiksacijų pagrindu, tai reiškia, kad turėjo pakankamai duomenų ir informacijos tinkamai atlikti ekspertizę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai „Dekros“ ekspertizės ataskaitą pripažino tinkamu įrodymu leistinumo požiūriu, pakankamu ir patikimu.

7819.

79Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ieškovės pateiktą automobilio gamintojo FCA ITALY S.p.A. žalos apskaičiavimą, kadangi kyla pagrįstų abejonių, ar žala buvo nustatyta objektyviai, nes pats automobilių gamintojas ir savininkas turėjo galimybę nustatyti tik jam naudingą žalos dydį, kurį jam ir atlygino ieškovė, net nekėlusi ginčo dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi, kaip pati apeliantė patvirtino ir savo apeliaciniame skunde, su krovinio savininku ir automobilio gamintoju ją sieja ilgalaikiai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad kiekvienas gamintojas savo gaminį nori įvertinti geriausiai ir kartu brangiausiai, todėl nėra pagrindo automobilio gamintojo ir savininko FCA ITALY S.p.A. žalos apskaičiavimą vertinti kaip objektyvų.

8020.

81Apeliantė ginčija „Dekros“ kompanijos atlikto žalos įvertinimo objektyvumą motyvuodama tuo, kad vertinimas atliktas už mažą kainą ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo atsiradusios žalos.

8221.

83Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės ekspertizės objektyvumui, kadangi atlygio suma yra nustatoma šalių susitarimu ir negali būti vertinama kaip mažiau objektyvi, jeigu ji nėra didelė, kartu ekspertizės objektyvumui šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės ir laikas, kada buvo atliktas žalos apskaičiavimas – ar iš karto, ar tik po kurio laiko, kadangi skaičiavimas atliktas paties automobilio gamintojo ir savininko sudarytų defektų aktų ir pateiktų fotofiksacijų pagrindu, kurių pagrindu vertinimą atliko ir pats automobilio gamintojas.

8422.

85Pažymėtina, jog FCA ITALY S.p.A. pateiktas žalos vertinimas kelia pagrįstų abejonių ir dėl to, jog FCA ITALY S.p.A., vertindamas automobiliui „F. D.“ padarytą žalą, nurodė, kad buvo pažeista minėto automobilio baterija. Tokie automobilio sugadinimai turėtų būti vertinami itin kritiškai, kadangi automobiliui buvo padaryti tik paviršutiniai pažeidimai, kurie atsirado automobilį pervežant, t. y. posūkio metu automobiliui susilietus su autovežio konstrukcija. Akivaizdu, kad automobilis „F. D.“ nepatyrė stipraus smūgio, kurio metu būtų buvusi pažeista automobilio konstrukcija bei automobilio baterija. Be to, FCA ITALY S.p.A. pateiktas žalos apskaičiavimas patvirtina, kad automobiliui padaryti tik minimalūs nuostoliai, tuo tarpu, jei būtų buvusi pažeista automobilio baterija ar, kaip nurodo apeliantė, automobilio geometrija, tokiu atveju automobilio remonto sąnaudos būtų buvusios kur kas didesnės nei 800,97 Eur.

8623.

87Apeliantė savo skunde akcentuoja FCA ITALY S.p.A. ir SAS „Tea R. P.“ sudarytą susitarimą, kuriame nurodomas sutartas žalos dydis – 16 426,51 Eur, t. y. daugiau nei pusė automobilio vertės. Pažymėtina tai, kad minėtoje sutartyje nustatytas automobiliui padarytos žalos dydis vertintinas kaip susitarimo šalių bendras sprendimas, tačiau ne faktiniai patirti nuostoliai, kaip ir PGK procedūra, kuri yra sutartinių teisinių santykių tarp automobilio gamintojo ir apeliantės dalis, kuria remiantis atlyginami nuostoliai (II t., b. l. 132). Šiuo atveju akcentuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009, kurioje išaiškinta, kad vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius; tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui, t. y. vien lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. Apeliantė nepateikė realius nuostolius pagrindžiančių dokumentų dėl nuvertėjimo netekus garantijos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų didesnių nei „Dekros“ ekspertizės ataskaitoje nurodytų nuostolių, yra pagrįsta.

8824.

89Apeliantė savo skunde taip pat detalizuoja žalos apskaičiavimo tvarką. Analizuojant apeliacinį skundą, darytina išvada, jog apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į automobilio gamintojo žalos apskaičiavimo tvarką. Anot apeliantės, pateiktas automobilio gamintojo žalos dydžio apskaičiavimas turėtų būti laikomas pagrindu pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija negali sutikti. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma žalos dydžio apskaičiavimo tvarka, tačiau teismas su ja pagrįstai nesutiko, teigdamas, kad prašomas priteisti žalos atlyginimas nėra adekvatus padarytos žalos mastui.

9025.

91Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi priimto sprendimo motyvuose padarė fakto klaidų, dalies įrodymų apskritai nevertino. Netinkamai – prieštaringai motyvavo sprendimo dalį dėl „Dekros“ ataskaitoje įtrauktos automobilio garantijos netekimo vertės.

9226.

93Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad į žalą turi būti įskaičiuojamas nuvertėjimas dėl žalos ir nuvertėjimas dėl garantijos netekimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011 pažymėjo, kad CMR konvencijoje įtvirtinta tik tiesioginių nuostolių atlyginimo galimybė. CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31 išaiškinta, kad atsakomybė už krovinio praradimą ar jo sugadinimą ribojama tiesioginiais nuostoliais; negautų pajamų ir kitų su vežimu nesusijusių nuostolių vežėjas neatlygina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013 išaiškino, jog prašomi atlyginti nuostoliai (galimybės pasinaudoti garantija netekimas) yra ne tiesioginiai, bet išvestiniai – dėl tiesiogiai padarytos žalos (krovinio praradimo) prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sąskaitos apmokėjimo. Tokio pobūdžio nuostoliai (t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti) pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Taigi, automobilio nuvertėjimas dėl garantijos netekimo traktuotinas kaip netiesioginiai nuostoliai, kurių atlyginimas pagal CMR konvencijos 23 str. negalimas. Vadovaujantis minėta teismų praktika, darytina išvada, kad apeliantės argumentai dėl „Dekros“ ekspertizės ataskaitoje neįtrauktos automobilio garantijos netekimo vertės prieštarauja teismų praktikai, todėl yra atmestini.

9427.

95Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tokiais argumentais kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumas, fakto klaidų buvimas ir netinkamas įrodymų vertinimas.

9628.

97Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais negali sutikti. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

9829.

99Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimą, nukrypimą nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015; kt.), todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

10030.

101Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pastebėjimais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė netinkamą „Dekros“ eksperto remonto išlaidų sumą – 1 042,58 Eur (t. y. nurodyta suma be PVM), nors „Dekros“ išvadoje suma su mokesčiais jau yra 1 251,10 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, kadangi bendra „Dekros“ išvadoje nurodyta nuostolių suma yra 7 574,32 Eur, t. y. nuostolius sudaro 1 251,10 Eur remonto darbų išlaidos ir 6 323,22 Eur nuvertėjimo suma. Taip pat pirmosios instancijos teismas apeliantei priteisė ir 200 Eur transportavimo išlaidų, taigi atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 6 824,13 Eur, apeliantei iš atsakovės priteistina 950,19 Eur žalos atlyginimo (7 574,32 Eur + 200 Eur – 6 824,13 Eur). Taip pat sutiktina ir su tuo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog priteisia ieškovei 6 procentų procesines palūkanas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad palūkanos yra priteisiamos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat keistinas nurodant, jog apeliantei yra priteisiamos 6 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 950,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10231.

103Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

104Dėl bylos procesinės baigties

10532.

106Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas, tačiau nepagrįstai priteisiamus nuostolius apskaičiavo be pridėtinės vertės mokesčio, taip pat sprendimo rezoliucinėje dalyje pamiršo nurodyti priteisiamas palūkanas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, apeliantei iš atsakovės priteisiant 950,19 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 950,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

107Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

10833.

109Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 2 467,65 Eur išlaidų, iš jų 211 Eur žyminis mokestis, 139,15 Eur už ieškinio priedų vertimą iš užsienio kalbos ir 2 117,50 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus dėl turėtų 1 205 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, tenkinus 8 procentus ieškovės reikalavimų, atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą (1108,60 Eur atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 197,41 Eur ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma = 911,19 Eur), iš ieškovės priteistina atsakovei 911,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11034.

111Ieškinį patenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant 10 procentų ieškovės reikalavimų, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. Taigi, atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą (1084,50 Eur atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 211,75 Eur ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma = 872,75 Eur), iš ieškovės priteistina atsakovei 872,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

112Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11335.

114Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atitinkamai apskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 283 Eur išlaidų, kurias sudaro 1 089 Eur atstovavimo išlaidos ir 194 Eur žyminis mokestis. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir tenkinus 2 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą (490 Eur atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 25,66 Eur ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma = 464,34 Eur), iš ieškovės priteistina atsakovei 464,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

115Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

116Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

117„Ieškinį tenkinti iš dalies.

118Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transedda“, į. k. ( - ), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“ į. k. ( - ), 950,19 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 950,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

119Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“, į. k. ( - ), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transedda“, į. k. ( - ), 872,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

120Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

121Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“, į. k. ( - ), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transedda“, į. k. ( - ), 464,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.