Byla 2-770-794/2014
Dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „VKK investicija“ atstovei Renatai Romančikienei, atsakovo antstolio J. P. atstovui advokatui Jonui Petrikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VKK investicija“ ieškinį atsakovui antstoliui Jonui Petrikui, tretiesiems asmenims V. Z., Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, UAB „Žardupiai“ dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

22013-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės UAB „VKK investicija“ ieškinys atsakovui antstoliui Jonui Petrikui, tretiesiems asmenims V. Z., Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, UAB „Žardupiai“ dėl 2013-06-06 turto pardavimo iš varžytinių aktų Nr. 0172/13/00093-2 ir Nr. 0172/13/00092 pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Nurodo, jog žemės sklypas, bendro 0,7000 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantis Klaipėdos mieste ir žemės sklypas, bendro 1,0800 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantis Klaipėdos mieste, buvo netinkamai įkainoti ir parduoti iš varžytinių už žymiai mažesnę nei rinkos vertė. Taip pat nurodė, jog turto pardavimo iš varžytinių aktai dėl šių žemės sklypų pripažintini negaliojančiais, kaip pažeidžiantys esmines turto savininko UAB „VKK investicija“ teises.

3Atsakovas antstolis Jonas Petrikas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Prašo skirti UAB „VKK investicija“ 5.000,00 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisiant atsakovui antstoliui Jonui Petrikui. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo įkainuoti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami nustatyta tvarka, ieškovas su antstoliu nebendradarbiavo, ekspertui nušalinimo nereiškė, taip pat nereiškė pretenzijų dėl turo įkainojimo, neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl ieškinys turi būti atmestas pilna apimtimi.

4Trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Ober Haus“ įkainoto turto rinkos vertė gali būti esmingai mažesnė, turtas buvo įkainotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl turto rinkos vertė yra teisinga ir pagrįsta.

5Tretieji asmenys V. Z., UAB „Žardupiai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai. V. Z., UAB „Žardupiai“, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvauja, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį visiškai, atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti visa apimtimi dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

7Ieškinys atmestinas

8Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nutartimi nutarta už skolininko V. Z. skolą parduoti iš varžytynių UAB „VKK Investicija“ įkeistus nekilnojamuosius daiktus bendro 1,0800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), bendro 0,7000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausančius UAB „VKK Investicija“, įm. k. 300625859, buveinė – I. Š. g. 5, Vilniuje. Skolininkas V. Z. apskundė šią nutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-12 nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. 2013-01-17 patvarkymais Nr. 0172/13/00090 ir Nr. 0172/13/00092 antstolis priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti. Antstolis Jonas Petrikas 2013-01-21 patvarkymu Nr. 0172/13/00090 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo" nutarė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober-Haus". Antstolis Jonas Petrikas gavęs UAB „Ober-Haus" sudarytus ekspertizės aktus Nr. 431 EKZ_2013 RVI KLAI, Nr. 435 EKZ_2013 RVI KLAI, Nr. 434 EKZ_2013 RVI KLAI, Nr. 437 EKZ_2013 RVI KLAI, Nr. 432 EKZ_2013 RVI KLAI ir Nr. 436 EKZ_2013 RVI KLAI, 2013-03-29 surašė turto arešto aktą Nr. 0172/13/00090, kuriuo areštavo įkeistus ir iš varžytynių parduodamus žemės sklypus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 str. 4 d. nurodė areštuoto nekilnojamojo turto vertes. 2013-04-19 antstolis Jonas Petrikas surašė patvarkymą Nr. 0172/13/00090 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių" ir pranešimą Nr. 0172/13/00090 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių". 2013-06-06 Turto pardavimo iš varžytinių aktais Nr. 0172/13/00092 ir aktais Nr. 0172/13/00092-2 pardavė pirkėjui UAB „Žardupiai“ žemės sklypą 0.7000 ha. unikalus Nr. ( - ) už 32.760,00 Lt ir žemės sklypą 1.0800 ha, unikalus Nr. ( - ) už 50.400,00 Lt (I t. b.l. 75-76, v.b. 51,52).

9Dėl esminių ieškovo (įkeisto turto savininko) UAB „VKK investicija“ teisių pažeidimo

10Turto pardavimo iš varžytynių aktas kvestionuojamas tuo pagrindu, kad ieškovas nebuvo informuotas apie paskelbtas ir įvykusias varžytynes, t.y. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl to, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuoto asmens UAB „VKK investicija“ teises. Teismas tokius ieškovo argumentus, kad antstolis neįvykdė informavimo pareigos, atmeta kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo pateikė 2013-01-17. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje yra nurodytas UAB „VKK Investicija“ adresas – I. Š. g. 5, Vilnius (v. b. l. 3). Antstolis 2013-01-17 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 7). Šis patvarkymas išsiųstas skolininkui V. Z. adresu Kranto al. 58-46, Kaunas. CPK 123 str. 2 d. numato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog V. Z. yra UAB „VKK Investicija” vadovas (v. b. Nr. 0172/13/00090, t. 1, b. l. 39). Visi dokumentai siųsti UAB „VKK Investicija” vadovo V. Z. deklaruotu adresu Kranto al. 58-46, Kaunas. Šią gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 2003-04-22 (v. b. Nr. 0172/13/00090, t. 1, b. l. 12). Nors V. Z. skunde teigia, jog jau 10 metų gyvena Vilniuje, adresu Vivulskio g. 15/6-6, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei tai, kad V. Z. ir atskirajame skunde nurodė savo gyvenamąją vietą – Kranto al. 58-46, Kaunas. Ieškovas teigia, jog patvarkymus privalėjo siųsti įmonės registruotu adresu Gedimino pr. 28, Vilnius. Iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad visuotiniame akcininkų susirinkime 2012-12-20 nutarta pakeisti įmonės buveinės adresą. Taigi, dėl adreso pakeitimo nutarta iš karto po 2012-12-12 priimtos teismo nutarties. Prašymas Juridinių asmenų registrui surašytas 2012-12-23, o pateiktas tik 2013-01-22. Taigi UAB „VKK Investicija“ buveinė, adresu Gedimino pr. 28, Vilnius, Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2013-01-23, t. y po antstolio 2013-01-17 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti siuntimo UAB „VKK Investicija“ iki tol buvusiu jo nurodytu adresu. Taigi šis faktas leidžia daryti išvadą, kad UAB „VKK Investicija” apie priimtus patvarkymus buvo pranešta tinkamai – CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, nors buveinės adresas ir pakeistas 2013-01-23, tačiau 2013-05-27 skunde dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių UAB „VKK Investicija“ buveinės adresą nurodė P. Lukšio g. 32, Vilnius (v. b. Nr. 0172/13/00090 b. l. 322). Be to, teismas nesutinka su ieškovo argumentu, jog jis neturėjo pareigos apie pasikeitusį adresą informuoti antstolio, kaip numatyta CPK 644 str. 1 d. 2 p. CK 4.195 str. numato, kad asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu ir tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Atsižvelgus į tai atmestinas ieškovo argumentas, jog įkeisto daikto savininkas turi tokias pačias teises kaip ir skolininkas, tačiau neįgyja skolininko pareigų (CPK 644 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad įkeisto daikto savininkas tampa tokiu pačiu proceso dalyviu vykdymo procese kaip ir skolininkas, todėl turi ne tik skolininko teises, bet įgyja ir įstatymo numatytas pareigas. Taigi, antstolis visus procesinius dokumentus siuntė ieškovo nurodytais adresais. Nustatyta, kad apie adreso pasikeitimą ieškovas antstoliui pranešė tik 2013-07-01 (v. b. Nr. 0172/13/00090, b. l. 143). Be to, aplinkybę, jog ieškovas UAB „VKK Investicija“ žinojo apie prasidėjusius vykdymo procesus, patvirtina ir kitoje vykdomojoje byloje (Nr. 0172/13/00090, kurioje vykdomos UAB „VKK Klaipėda“ turto, įkeisto už V. Z. skolas, varžytynės) esantys duomenys apie atliekamus vykdymo veiksmus, t. y. apie UAB „VKK Klaipėda“ įkeisto turto pardavimą, kurios direktorius taip pat yra skolininkas V. Z.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nutartimi atmestas UAB „VKK Klaipėda“ vadovo V. Z. skundas dėl antstolio veiksmų. Šioje nutartyje konstatuota, kad vykdomųjų bylų Nr. 0172/13/00090 ir Nr. 0172/13/00092 duomenys patvirtina, kad antstolis tinkamai pranešė apie įvyksiančias varžytynes, ir pagal CPK 604 str. tvarką tokį informavimą pripažino tinkamu. Minėta nutartis nebuvos apskųsta ir ji yra įsiteisėjusi. Taip pat iš ieškovo 2013-04-08 prašymo UAB „Informacijos ir investicijų centras“ atlikti retrospektyvinį žemės sklypų, esančių Klaipėdos mieste, vertinimą matyti, kad vertinimas reikalingas dėl teisinių procesų. UAB „Informacijos ir investicijų centras“ ataskaitos techninėje užduotyje nurodyta, jog užsakovo prašymu nustatoma 2013-03-24 dienos turto vertė (t. 1, b. l. 105, t. 2, b. l. 115). Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Ober-Haus“ nustatė tą pačią dieną buvusią vertę (v. b. Nr. 0172/13/00090, b. l. 139, 224, 244). CPK 604 straipsnis įtvirtinta prezumpcija, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Todėl antstoliui įrodžius vykdymo procesinių dokumentų išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą ir objektyvias jų negavimo priežastis turėjo įrodyti ieškovas, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Ieškovas visiškai nenurodė ir neįrodinėjo objektyvių priežasčių, dėl kurių negavo antstolio siųstų dokumentų. Priešingai, bylos duomenys suponuoja išvadą, kad antstolio siųstų procesinių dokumentų neįteikimo priežastys buvusios subjektyvios, išimtinai priklausančios nuo pačio ieškovo valios, todėl konstatuotina, kad UAB „VKK Investicija“ buvo tinkamai informuotas apie antstolio vykdomus veiksmus, antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl ieškovo argumentai, kad bendrovė savo buveinės adresu nėra gavusi jokios informacijos iš antstolio J. P., todėl neturėjo galimybės ginti savo teisių įstatymo nustatyta tvarka, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

11Dėl žemės sklypų įkainojimo

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

13Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).

14CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

15Vykdomosios bylos Nr. 0172/13/00092 duomenimis nustatyta, jog antstolis 2013-01-21 patvarkymu paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto – žemės sklypų vertei nustatyti, ekspertizę atlikti pavedė UAB „Ober-Haus“. (CPK 681, 682 straipsniai). 2013-03-24 UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 432 EKZ 2013 RVI KLAI nurodyta, kad taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodą, žemės sklypo, bendro 1,0800 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos mieste rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2013-03-24) yra 60.000,00 Lt. 2013-03-24 UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 437 EKZ 2013 RVI KLAI nurodyta, kad taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodą, žemės sklypo, bendro 0,7000 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos mieste rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2013-03-24) yra 39.000,00 Lt (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ 2013-03-10 nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypų vertė 2008-05-12, nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo atitinkamai 623.143,00 ir 407.601,00 Lt (I t. b.l. 99, 127, v.b. 193), t.y. beveik 10 kartų didesnė nei nustatyta eksperto. Bylos duomenimis, antstolis 2013-04-19 paskelbė pirmąsias varžytines, nustatydamas pradinę turto kainą – atitinkamai 48.000,00 Lt už žemės sklypą (bendro 1,0800 ha ploto, unikalus Nr. ( - )) ir 31.200,00 Lt už žemės sklypą(bendro 0,7000 ha ploto, unikalus Nr. ( - )) (CPK 718 straipsnis). 2013-06-04 įvykusių varžytinių metu (varžytinės vyko nuo 2013-05-28 iki 2013-06-04) iš varžytinėse dalyvavusių dalyvių už parduodamus minėtus žemės sklypus didžiausią kainą – atitinkamai 50.400,00 Lt ir 32.760,00 Lt pasiūlė UAB „Žardupiai“, kuriam turtas parduotas ginčijamais 2003-06-06 Turto pardavimo iš varžytinių aktais Nr. 0172/13/00092 ir aktais Nr. 0172/13/00092-2. 2014-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskyrus turto vertei nustatyti ekspertizę, ekspertė L. C. (taikytas lyginamasis metodas) nustatė, jog žemės sklypo, bendro 1,0800 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos mieste rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2013-06-04 ir 2013-01-21) yra 48.000,00 Lt (t.III, b.l. 19)

16Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas šią pareigą, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismų praktikoje labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. CK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina prie tokių išimčių, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

17Kaip minėta, paskyrus turto vertei nustatyti ekspertizę, ekspertė L. C. (taikytas lyginamasis metodas) nustatė, jog žemės sklypo, bendro 1,0800 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos mieste rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2013-06-04 ir 2013-01-21) yra 48.000,00 Lt. Antstoliui paskyrus ekspertizę 2013-03-24 UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 437 EKZ 2013 RVI KLAI nurodyta, kad, žemės sklypo, bendro 1,0800 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos mieste rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2013-03-24) yra 60.000,00 Lt., o žemės sklypo, bendro 0,7000 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio Klaipėdos mieste rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2013-03-24) yra 39.000,00 Lt..

18Ieškovo abejonės atlikto turto vertinimo pagrįstumu dėl to, kad turto vertei nustatyti buvo panaudoti netinkami palyginamieji duomenys atmestinos kaip nepagrįstos. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal turto vertės nustatymo metu galiojusios Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 1K-159 „Dėl Turto vertinimo metodikos patvirtinimo“, 43 punktą atliekant retrospektyvinį vertinimą galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje), galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje). Tuo tarpu Ieškovas UAB „VKK Investicija“ nesutikdamas su šiuo žemės sklypų įkainojimu remiasi UAB „Informacijos ir investicijų centras“ atliktu vertinimu, kuriame nurodyta žemės sklypų vertė orientuota į ateitį. Ataskaitoje nurodyta, kad pagal turimus duomenis žemės sklypą yra numatoma jungti su greta esančiais sklypais bei formuoti gyvenamuosius kvartalus su daugiaaukščiais pastatais. Pažymėtina, jog VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų paskirtis yra įregistruota kaip „Žemės ūkio“, o tarp juridinių faktų iš viso nebuvo ir nėra jokių duomenų apie rengiamus kokius nors pakeitimus. Nors ieškovas pateikė įrodymus, jog 2008 metais planavo rengti detaliųjų planą, tačiau to neįgyvendino. Pažymėtina, jog UAB „Ober Haus“ ir teismo ekspertas atlikdami vertinimą, įvertino kokioje vietovėje yra žemės sklypai ir nurodė, jog nors žemės sklypų paskirtis yra „žemės ūkio“, tačiau atsiranda investuotojų, kurie turi planų kelsit sklypų paskirtį ir vystyti gyvenamųjų namų statybą. Tačiau kartu nurodyta, kad nustatant rinkos vertę vertintojai atsižvelgė tik į aplinkybes, esančias turto vertinimo metu (retrospektyviniu vertinimu - vertės nustatymo dienai), nes aplinkybės (žemės sklypo panaudojimas ateityje, veiklos plėtojimas ir pan.), kurios galėtų turėti įtakos turto vertei nustatyti, galima tik vertinant turtą įkeitimo tikslu (Turto ir verslo vertinimo metodika 19 p.). Pažymėtina, jog UAB „Informacijos ir investicijų centras“ vertinimas atliktas išimtinai ieškovo UAB „VKK Investicija“ užsakymu ir vadovautasi tik ieškovo pateiktais duomenimis bei subjektyviais paaiškinimais, tuo tarpu antstolio paskirtas UAB „Ober-Haus“ nepriklausomas vertintojas ir ieškovo prašymu, teismui paskyrus ekspertizę, nepriklausomą vertintoją, jie savo išvadas pateikė vadovaudamasi teisės aktais, objektyvumo, nešališkumo principais. Tiek UAB „Ober-Haus“, tiek teismo eksperto nustatyta žemės sklypų rinkos vertė iš esmės yra identiška ir nors teismui eksperto išvada yra neprivaloma, tačiau visų kitų įrodymų kontekste, atsižvelgiant ir į tai, kad analogišką vertinimą atliko ir antstolio paskirtas nepriklausomas vertintojas, teismui nėra pagrindo su ja nesutikti (CPK 175, 186 straipsniai). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turto vertintojas nesirėmė kokiais nors reikšmingais duomenimis ginčo turto vertei nustatyti. Vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai aptarti ekspertizės akte, duomenų apie jų nepagrįstumą byloje nėra. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, ar ginčo turtas buvo parduotas iš varžytynių už realią rinkos kainą (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, jog ieškovui buvo suteikta teisė paskirti pakartotinę ar papildomą parduoto iš varžytinių turto įkainojimo ekspertizę kvalifikuoto, į teismo ekspertų sąrašą įtraukto eksperto, tačiau šia teise nepasinaudojo. Ieškovas neteikė ekspertų nušalinimo, neginčijo ekspertų kandidatūros, prieštaravimų dėl ekspertizės atlikimo antstoliui nereiškė (CPK 598, 681, 682 str.). Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančios įrodymų visumos teismas konstatuoja, kad ieškovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, kaip žemės sklypų savininkas neteikė nuomonės dėl sklypo įkainojimo bei paskesnių verčių nustatymo, todėl šiuo atveju antstolis, turėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir paskirdamas turto vertinimo ekspertizę savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise. Ieškovas nesidomėdamas vykdomosios bylos eiga, nevykdydamas kredito sutarties, nevykdydamas CPK nustatytų pareigų, prisiėmė tokių veiksmų pasekmes, t.y. kad bus įvertintas jam priklausantis turtas, paskelbtos jam priklausančio turto varžytinės ir turtas parduotas iš varžytinių nustatyta tvarka. Teismui nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo turtas buvo parduotas pernelyg žema kaina ir taip buvo pažeistos jo teisės. CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio pažeidimų, esančių pagrindu pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl netinkamos pardavimo kainos (CPK 602 str. 1 d. 6 p.) šioje byloje nenustatyta, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 177 – 185 str.).

19Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

20Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

21Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.

22Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. Pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymo nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006 ir kt.). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje tiesiogiai neįtvirtinta asmens teisės į teismą, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ne kartą nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo. Aptartų teisės normų nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminės gynybos prieinamumą. Procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant CPK 2 straipsnyje įtvirtintų proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Šių reikalavimų nesilaikanti šalis gali patirti CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti įpareigota atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius arba jai gali būti skirta teismo bauda (CPK 95 straipsnis). Ši norma įtvirtina du savarankiškus atsakomybės taikymo pagrindus: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovo prašymas grindžiamas nepagrįsto ieškinio pareiškimu. Todėl būtina nustatyti dvi sąlygas: šalies nesąžiningumą ir pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovui manant, kad turtas parduodant pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teisė yra pažeidžiama, jis turi teisę ją ginti teismine tvarka. Vien pareikšto ieškinio nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo skirti ieškovui baudą pagal CPK 95 straipsnį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia spręsti, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, būtų elgęsis nesąžiningai, todėl CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija ieškovui netaikytina.

23Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

24Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-19 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašyti viešame registre dėl UAB „Žardupiai“, įmonės kodas 302675483, buveinė - Taikos pr. 4A-43, Klaipėda, nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., kadastrinis Nr.2101/0039:524 (unikalus Nr. ( - )) ir kadastrinis Nr.2101/0039:509 (unikalus Nr. ( - )) perleidimo draudimą iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje (I t. b.l. 179-181). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinio netenkinus, iš ieškovo UAB „VKK investicija“ priteistinos trečiajam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui ir atsakovui antstoliui Jonui Petrikui turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo advokatui sumokėtos išlaidos – 2.000,00 Lt ir trečiojo asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 2.988,70 Lt sumokėtos išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl, atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla buvo pakankamai sudėtinga, didelės apimties, teismas sprendžia, kad šių bylinėjimosi išlaidų sumažinti nėra pagrindo (CPK 93 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovo UAB „VKK investicija“ atsakovui antstoliui Jonui Petrikui 2.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš ieškovo UAB „VKK investicija“ trečiajam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui 2.988,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

31Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašo viešame registre dėl UAB „Žardupiai“, įmonės kodas 302675483, buveinė - Taikos pr. 4A-43, Klaipėda, nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., kadastrinis Nr.2101/0039:524 (unikalus Nr. ( - )) ir kadastrinis Nr.2101/0039:509 (unikalus Nr. ( - )) perleidimo draudimą iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

32Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui vykdomąsias bylas Nr. 0172/13/00090, 0172/13/00092.

33Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas,... 2. 2013-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės UAB „VKK... 3. Atsakovas antstolis Jonas Petrikas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį... 4. Trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atsiliepimu į ieškinį... 5. Tretieji asmenys V. Z., UAB „Žardupiai“ atsiliepimo į ieškinį... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį visiškai,... 7. Ieškinys atmestinas... 8. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais... 9. Dėl esminių ieškovo (įkeisto turto savininko) UAB „VKK investicija“... 10. Turto pardavimo iš varžytynių aktas kvestionuojamas tuo pagrindu, kad... 11. Dėl žemės sklypų įkainojimo... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 602 straipsnio 6... 13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač... 14. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą,... 15. Vykdomosios bylos Nr. 0172/13/00092 duomenimis nustatyta, jog antstolis... 16. Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms... 17. Kaip minėta, paskyrus turto vertei nustatyti ekspertizę, ekspertė L. C.... 18. Ieškovo abejonės atlikto turto vertinimo pagrįstumu dėl to, kad turto... 19. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės... 20. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 21. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo paskirti ieškovui baudą už... 22. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos... 23. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 24. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-19 nutartimi taikė laikinąją... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268... 28. ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovo UAB „VKK investicija“ atsakovui antstoliui Jonui... 30. Priteisti iš ieškovo UAB „VKK investicija“ trečiajam asmeniui Nordea... 31. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias... 32. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui vykdomąsias... 33. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...