Byla 2S-352-567/2013
Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės (įkeistų daiktų savininkės) V. K., kuri yra skolininko (įkeistų daiktų savininko) A. K. teisių perėmėja

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės (įkeistų daiktų savininkės) V. K., kuri yra skolininko (įkeistų daiktų savininko) A. K. teisių perėmėja, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutarties Nr. 1374V/2009, priimtos pagal kreditoriaus AB DNB bankas (buvęs AB DnB NORD bankas) pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės (įkeistų daiktų savininkės) V. K., kuri yra skolininko (įkeistų daiktų savininko) A. K. teisių perėmėja.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Skolininkai A. K. ir V. K. 2007-10-05 hipotekos lakštu Nr. ( - ), įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - 760/1557 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,1557 ha bendras plotas, ir 196,67 kv. m ploto butą (baigtumas 81 proc.), unikalus Nr. 4400-0947-4793:4668, esančius ( - ), sandorio sudarymo metu šalių įvertintus 1150000 Lt.

5Kreditorius AB DNB bankas 2009-10-26 pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo, prašydamas išieškoti iš skolininkų A. K. ir V. K. 311757,83 eurų skolą bei 131 Lt žyminį mokestį iš bankui įkeistų pagal 2007-10-05 hipotekos lakštą Nr. ( - ) nekilnojamojo turto objektų.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-10-27 nutartimi areštavo įkeistus, nuosavybės teise priklausančius A. K. nekilnojamuosius daiktus: 760/1557 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,1557 ha bendras plotas, esantį ( - ), ir 196,67 kv. m ploto butą (baigtumas 81 proc.), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti. Nutartis įsiteisėjo, nes Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija 2010-05-05 nutartimi Nr. 2S-526-611/2010 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-10-27 nutartį paliko nepakeistą.

7Kreditorius AB DNB bankas pateikė 2009-12-08 pakartotinį pareiškimą, prašydamas išieškoti AB DNB banko naudai iš skolininkų A. K. ir V. K. 326053,39 eurų skolą, 131 Lt žyminį mokestį bei 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos ir parduoti iš varžytynių bankui 2007-10-05 hipotekos lakštu Nr. ( - ) įkeistą turtą: butą, kurio unikalus Nr. ( - ) (baigtumas 81 proc.), bendras plotas 196,67 kv. m, esantį ( - ); 760/1557 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,1557 ha bendras plotas, esantį ( - ). Nurodė, kad 2009-10-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas hipotekos skyrius priėmė nutartį Nr. 1374/2009 areštuoti bankui 2007-10-05 hipotekos lakštu Nr. ( - ) įkeistą turtą bei įspėti skolininkus (įkeistų daiktų savininkus), kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Arešto nutartis skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) pasirašytinai įteikta 2009-11-06. Įspėjime nustatytu terminu skolininkai skolos bankui nesumokėjo. 2009-12-07 skolininkų skola AB DNB bankui sudaro 299756,72 eurų negrąžinto kredito, 10022,81 eurų nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 16273,86 eurų nesumokėtų delspinigių. Visa A. K. ir V. K. skola AB DNB bankui sudaro 326053,39 eurų (LR CK 6.37 str., LR CPK 558 str.).

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-05-18 nutartimi nutarė išieškoti AB DNB banko naudai iš A. K. ir V. K. skolą: 299756,72 EUR negrąžinto kredito, 10022,81 EUR nesumokėtų palūkanų, 16273,86 EUR delspinigių, iš viso: 326053,39 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos sumos (326053,39 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos dienos, t.y. nuo 2010-05-17, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamus daiktus; priverstinai parduoti iš varžytynių A. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 760/1557 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,1557 ha bendras plotas, ir 196,67 kv. m ploto butą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Nurodė, kad kreditorius pakartotinį pareiškimą buvo pareiškęs 2009-12-11, t.y. nepraėjus 2 mėn. po turto arešto nutarties įteikimo skolininkams. Kol byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, kreditoriaus pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo negalėjo būti išnagrinėtas (hipotekos skyriaus 2009-12-11 raštas Nr. 2.7-5496). Kadangi minėta arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, hipotekos skyriui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.). Hipotekos kreditorius laiku išreiškė savo valią toliau vykdyti priverstinį skolos išieškojimą ir LR CPK 558 str. 3 d. tokiu atveju netaikytina. Įstatyminių palūkanų skaičiavimo laikotarpis, Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, CK 6.37 str., 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., LR CPK, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 17 str.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Skolininkė (įkeisto turto savininkė) V. K., kuri yra skolininko (įkeistų daiktų savininko) A. K. teisių perėmėja, pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-18 nutartį Nr. 1374V/2009. Atskirojo skundo argumentai:

121. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-10-27 nutartyje Nr. 1374/2009 buvo nurodyta sumokėti bankui 9037,98 eurų nesumokėtų palūkanų. Kreditavimo sutartis, pagal kurią bankas reikalauja šių palūkanų, buvo banko vienašališkai nutraukta (kaip teigia bankas) nuo 2009-09-25. Sutartis, priimant pirmąją hipotekos skyriaus nutartį, buvo nutraukta, tačiau mokėtinų pagal sutartį palūkanų suma padidėjo nuo 9037,98 eurų iki 10022,81 eurų, t.y. beveik 1000 eurų. Skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, kaip ir iš kur skola padidėjo 1000 eurų. Tokia nutartis, kuria iš fizinio asmens banko prašymu yra priteisiama neegzistuojanti skolos dalis, negali būti laikoma teisėta ir turi būti naikintina.

132. Priteistos netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Netesybos negali leisti kreditoriui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta teismo teisė sumažinti netesybas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Kreditoriaus nuostoliai yra daug mažesni nei reikalaujami delspinigiai. Teismas turėtų sumažinti delspinigių dydį iki protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančio dydžio - 0,02 proc. Skundžiamojoje nutartyje delspinigių dydžio pagrįstumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Priverstinio skolos išieškojimo pareiškimų nagrinėjimas vyksta, neanalizuojant faktinės situacijos, t.y. sudaromos sąlygos kreditoriui, pateikiančiam pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių, piktnaudžiauti savo teisėmis – pradėti vykdymo procedūrą ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies atžvilgiu, iš anksto nustatant netesybų dydį sutartyje.

143. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio nagrinėtinas LR CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka, suinteresuotiems asmenims ginčijant kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka ir ginčą nagrinėjančiam teismui sustabdant hipotekos procedūras, neturi būti aiškinama taip, jog priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdančiam teismui neprivalu vadovautis šiame atskirajame skunde nurodytomis civilinės teisės normomis ir principais (LR CK 1.5 str., 6.73 str., 6.258 str. 3d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007)

15Kreditorius AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-18 nutartį Nr. 1374V/2009. Nurodė, jog skolininkas finansinių įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2007-09-20 Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-697/1 neįvykdė, su banku neatsiskaitė, todėl bankas, realizuodamas hipotekos kreditoriui pagal LR CK 4.192 str. 1 d., LR CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atskirajame skunde nepateikti jokie argumentai dėl procedūrų vykdymo teisėtumo, todėl laikytina, kad skolininkė sutinka su hipotekos teismo atliktomis procedūromis. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo, paskolos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą teisėtumo ir pagrįstumo, jis hipotekos ar įkeitimo byloje nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007, 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Pagal LR CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimi, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (LR CPK 544 str.). Įstatymų leidėjas nėra numatęs pareigos informuoti skolininką apie kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimą, o šiuo atveju buvo nagrinėjamas pakartotinis kreditoriaus pareiškimas, todėl skolininkas apie skolos negrąžinimo pasekmes įstatymo numatytais terminais (LR CPK 558 str., 2 d.) buvo informuotas.

16Nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, paaiškėjo, kad 2010-12-30 mirė A. K.. Vilniaus apygardos teismas 2011-01-27 nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės skolininko A. K., mirusio 2010-12-30, teisių perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

172013-10-29 raštu notarė pranešė, kad Vilniaus miesto penktajame notaro biure pradėta A. K., mirusio 2010-12-30, turto paveldėjimo byla. Palikimą pagal apyrašą priėmė jo sutuoktinė V. K. (a.k. ( - ) ( - )). 2013-11-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, įtraukiant į procesą vietoj mirusiojo skolininko (įkeisto turto savininko) A. K. jo teisių perėmėją skolininkę (įkeisto turto savininkę) V. K..

18Apeliacinės instancijos teisme 2013-12-05 skolininkė V. K. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį vėlesniam laikui, iki bus sudarytas turto apyrašas bei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atmestinas apeliantės V. K. prašymas atidėti teismo posėdį iki bus sudarytas turto apyrašas bei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas

21Vilniaus apygardos teismas, gavęs notarės 2013-10-29 raštą, nustatė, kad Vilniaus miesto penktajame notaro biure pradėta A. K., mirusio 2010-12-30, turto paveldėjimo byla, kad palikimą pagal apyrašą priėmė jo sutuoktinė V. K. (a.k. ( - ) ( - )). Aplinkybė, jog paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, nesudaro teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, nes nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kad palikimą pagal apyrašą priėmė V. K., kuri taip pat yra banko skolininkė (įkeisto turto savininkė). Sprendžiant klausimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, pakanka fakto, jog A. K., mirusio 2010-12-30, palikimas priimtas pagal apyrašą ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra būtinas.

22Teisėjų kolegija pažymi, jog priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka procedūros pagrįstumo nagrinėjimas ir priverstinis skolos išieškojimo vykdymas nėra tapatūs dalykai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakanka turėti duomenis, jog mirusio skolininko palikimas priimtas pagal apyrašą, nes šios apeliacijos objektas nėra susijęs su skolininko, kaip vykdymo proceso šalies, pakeitimu vykdymo procese (LR CK 5.53 str.; CPK 596 str.).

23Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti 2013-12-05 skolininkės V. K. pateiktą prašymą atidėti teismo posėdį vėlesniam laikui, iki bus sudarytas turto apyrašas bei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes tai užvilkintų apeliacinį procesą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka procedūros pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad apeliacijos objektas nėra skolininko, kaip vykdymo proceso šalies, pakeitimas vykdymo procese.

24Atskirasis skundas atmestinas

25Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. CK 4.192 straipsnio 1 dalis taikoma hipotekos kreditoriui, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Jei viena sutarties šalis praneša apie vienašališką sutarties nutraukimą, tai kita sutarties šalis gali ginčyti tokį nutraukimą ieškinine tvarka.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius pagal LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei sutarties 43 p. (b.l. 50), nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė skolininkams (įkeisto daikto savininkams) 2009-09-25 pranešimą Nr. 30.58.37/1056 (b.l. 52, 54-56), kuriuo įspėjo, jog per nustatytą 10 dienų terminą skaičiuojant nuo rašto įteikimo dienos, neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutraukia 2007-09-20 sutartį, kadangi skolininkai (įkeisto daikto savininkai) nevykdo sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytas terminais.

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija 2010-05-05 nutartimi Nr. 2S-526-611/2010 nustatė, kad pranešimas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir Kreditavimo sutarties nutraukimo buvo išsiųstas Kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje nurodytu skolininkų gyvenamosios vietos adresu ( - ) (b.l. 46, 52, 55). Skolininkai dėl prievolės netinkamo vykdymo buvo įspėti jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t.y. pranešimai išsiųsti ( - ) (gyventojų registro tarnybos išrašai apie skolininkų deklaruotą gyvenamąją vietą). Teismas, įvertinęs AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo pranešimo apie pašto korespondencijos įteikimą, nustatė, jog siųstą korespondenciją adresu ( - ), pasiima skolininkė V. K. (b.l.101). Šios nustatytos aplinkybės patvirtino, jog banko pranešimas skolininkams buvo siunčiamas adresu ( - ), jis pasiekė skolininkus, todėl Civilinių bylų kolegija 2010-05-05 nutartimi atmetė argumentus apie tai, jog kreditorius neinformavo skolininkų apie vienašališką sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija pripažino, kad skolininkai buvo tinkamai informuoti apie kreditavimo sutarties nutraukimą, bei nustatė, kad kreditavimo sutarties 43 p. numatyta sutarties nutraukimo ir informavimo tvarka nebuvo pažeista, LR CK 6.218 str. 1 d. numatyta informavimo tvarka taip pat nebuvo pažeista. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2010-05-05 nutartimi Nr. 2S-526-611/2010 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir jų iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.).

28Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija kritiškai vertina atskirojo skundo argumentą, jog sutartis, priimant pirmąją hipotekos skyriaus nutartį, buvo nutraukta, todėl palūkanų suma negalėjo padidėti. Kreditavimo sutarties Nr. ( - ) 45 p. nurodyta, jog sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Ši kreditavimo sutarties nuostata nėra nuginčyta ar pakeista nustatyta tvarka, todėl kreditorius ne ginčo tvarka turėjo teisę paskaičiuoti pagal šią sutartinę nuostatą palūkanas ir kitus mokėjimus.

29Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Konstatuotina, kad skundžiamos 2010-05-18 nutarties priėmimo metu buvo CPK 558 str. 2 d. numatyti pagrindai tęsti skolos išieškojimą ne ginčo tvarka:

301) 2009-11-06 skolininkė (įkeisto daikto savininkė) V. K. gavo (b.l.78, 95, 101) įspėjimą grąžinti skolą;

312) per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo skola negrąžinta kreditoriui (b.l. 131);

323) hipotekos kreditorius pateikė 2009-12-08 pakartotinį pareiškimą (b.l. 131), prašydamas išieškoti AB DNB banko naudai iš skolininkų A. K. ir V. K. 326053,39 eurų skolą, 131 Lt žyminį mokestį bei 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos ir parduoti iš varžytynių bankui 2007-10-05 hipotekos lakštu (identifikavimo Nr. ( - )) įkeistą turtą: butą, kurio unikalus Nr. ( - ) (baigtumas 81 proc.), bendras plotas 196,67 kv. m, esantį ( - ); 760/1557 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,1557 ha bendras plotas, esantį ( - );

334) pateiktas hipotekos lakšto Nr. ( - ), 2007-10-05 įregistruoto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, originalas (b.l. 68-71).

34Atmestini atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog priverstinio skolos išieškojimo pareiškimų nagrinėjimas vyksta, neanalizuojant faktinės situacijos, kad sudaromos sąlygos kreditoriui, pateikiančiam pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių, piktnaudžiauti savo teisėmis – pradėti vykdymo procedūrą ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies atžvilgiu, iš anksto nustatant netesybų dydį sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė V. K. yra A. K. teisių perėmėja, todėl yra ir įkeisto turto savininkė, kuri savo noru ir laisva valia suvaržė savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrino savo prievolių kreditoriui įvykdymą. Skolininkė neginčija, jog kreditas nebuvo grąžintas laiku ir tinkamai. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Šiuo atveju hipotekos kreditorius, neatsižvelgiant į turto pobūdį, gali patenkinti savo reikalavimą būtent iš įkeisto daikto (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis).

35Skolininkė, įkeisto turto savininkė turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir sutartinį palūkanų ir netesybų dydį bei ginčo teisena prašyti pakeisti kreditavimo sutarties nuostatas. Faktinės aplinkybės dėl to, ar hipotekos kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka, ir nėra vertinamos, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes apeliantė, būdama suinteresuota savo interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turi ieškininės teisenos tvarka ginčyti hipotekos kreditoriaus veiksmų teisėtumą, palūkanų, netesybų dydį, ar prašyti ieškinine tvarka pakeisti sutartines prievoles, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai iki ginčo teisenos bylos išnagrinėjimo.

36Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, sprendžiant priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka procedūrų pagrįstumą hipotekos kreditoriaus naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė iš esmės motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, atliekant priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka (LR CK 4.192 str., LR CPK 7 str., 8 str., 276 str., 302 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

38Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Skolininkai A. K. ir V. K. 2007-10-05 hipotekos lakštu Nr. ( - ),... 5. Kreditorius AB DNB bankas 2009-10-26 pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-10-27 nutartimi... 7. Kreditorius AB DNB bankas pateikė 2009-12-08 pakartotinį pareiškimą,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-05-18 nutartimi... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Skolininkė (įkeisto turto savininkė) V. K., kuri yra skolininko (įkeistų... 12. 1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-10-27 nutartyje... 13. 2. Priteistos netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Netesybos negali leisti... 14. 3. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog ginčas... 15. Kreditorius AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 16. Nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, paaiškėjo, kad 2010-12-30... 17. 2013-10-29 raštu notarė pranešė, kad Vilniaus miesto penktajame notaro... 18. Apeliacinės instancijos teisme 2013-12-05 skolininkė V. K. pateikė teismui... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Atmestinas apeliantės V. K. prašymas atidėti teismo posėdį iki bus... 21. Vilniaus apygardos teismas, gavęs notarės 2013-10-29 raštą, nustatė, kad... 22. Teisėjų kolegija pažymi, jog priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo... 23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo... 24. Atskirasis skundas atmestinas... 25. Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius pagal LR CK 6.217 str., 6.218 str.... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija 2010-05-05 nutartimi Nr.... 28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija kritiškai vertina atskirojo skundo... 29. Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo... 30. 1) 2009-11-06 skolininkė (įkeisto daikto savininkė) V. K. gavo (b.l.78, 95,... 31. 2) per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo skola negrąžinta kreditoriui... 32. 3) hipotekos kreditorius pateikė 2009-12-08 pakartotinį pareiškimą (b.l.... 33. 4) pateiktas hipotekos lakšto Nr. ( - ), 2007-10-05 įregistruoto Vilniaus m.... 34. Atmestini atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog priverstinio skolos... 35. Skolininkė, įkeisto turto savininkė turi teisę ieškinine tvarka ginčyti... 36. Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 38. Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m....