Byla eAS-264-662/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 10 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (15/2-1)3I-1367(00221) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui V. K. ir dėl draudimo Rusijos Federacijos piliečiui V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

6Pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo atsakovo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo galiojimą. Pareiškėjas paaiškino, jog jis buvo pasaulinės nepriklausomos uždarosios finansinės sistemos ( - ) vadovas ir vienintelis savininkas, todėl darbo reikalais jam teko labai daug keliauti po visą pasaulį, įskaitant ir Šengeno erdvę bei Lietuvą. Pareiškėjo teigimu, šias aplinkybes pagrindė Latvijos įmonės SIA ( - ) generalinio direktoriaus bei Bulgarijos įmonės „All Seas Bulgaria LTD“ generalinio direktoriaus raštai, kuriuose nurodyta būtinybė pareiškėjui dalyvauti įvairiose valstybinėse ir tarptautinėse programose, tiek tose šalyse, tiek ir kitose Šengeno erdvės valstybėse. Skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukėlė labai didelius nepatogumus, darė didelę neatitaisomą žalą pareiškėjui ir jo organizacijai bei įmonėms, organizacijoms, tarptautiniams projektams, programoms, su kuriomis pareiškėjas bei jo vadovaujama įmonė dirbo, kadangi pareiškėjas darbo reikalais negalėjo dalyvauti įvairiuose svarbiuose susitikimuose Šengeno erdvės valstybėse. Pareiškėjo nuomone, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teigiamo teismo sprendimo atveju pareiškėjui, įmonei, kuriai jis vadovavo, bei projektams, su kuriais pareiškėjas ar jo vadovaujama įmonė dirbo, būtų padaryta neatitaisoma žala, kadangi būtų nutrauktas ar sustotų svarbių projektų įgyvendinimas. Tuo tarpu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bet teismui priėmus neigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, nebūtų patirta jokių neigiamų padarinių, juo labiau atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjui draudimai atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę buvo laikini ir, pasibaigus nustatytam terminui, pareiškėjas, turėdamas Šengeno vizas ar leidimą gyventi Šengeno valstybėje, galės laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Be to, dėl informacijos įslaptinimo pareiškėjas iki šiol nežinojo, dėl ko, Valstybės saugumo departamento manymu, jo buvimas Lietuvoje ar Šengeno erdvėje kėlė grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taigi pareiškėjas net negalėjo apsiginti bei pateikti jokių paaiškinimų dėl neva jo keliamos tokios grėsmės.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo V. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

9Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytos aplinkybės nepagrindė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo pareiškėjui grėsmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas savo įmonei galėjo vadovauti ir iš užsienio, naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis, ar įgalioti kitą asmenį veikti jo vardu.

10Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašė laikinai sustabdyti skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, įrašyti jo duomenis į užsieniečių registrą (užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) bei įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, ir kuris buvo priimtas, be kita ko, konstatavus, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje galėjo kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešųjų interesų.

11III.

12Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

13Pareiškėjo nuomone, teismas nenurodė, kodėl pareiškėjo išdėstytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai nepagrindė būtinumo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą bei kodėl, pritaikius pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai, t. y. teismo nutartis buvo nepakankamai motyvuota.

14Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

15Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė svarių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų pasekmių, dėl kurių buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, realią grėsmę. Pareiškėjo pateikti kelių įmonių vadovų laiškai, kaip esą įrodantys pareiškėjo asmeninio / tiesioginio dalyvavimo reikalingumą, yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio, niekaip nepatvirtino išskirtinių aplinkybių. Be to, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą siejo ne su būsimo teismo sprendimo sklandaus vykdymo užtikrinimu, o su šiuo metu susidariusių nepatogumų pašalinimu, kas iš esmės prieštaravo reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirčiai. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai negali būti prilyginti esminių teisių ir teisėtų interesų suvaržymui, jų pažeidimui, kuriam išvengti ir yra skirtos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas todėl, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos kelia grėsmę valstybės saugumui, kas yra žymiai svarbiau už galimą asmens interesų (šiuo atveju, judėjimo laisvės) suvaržymą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu jau yra įvykdytas, todėl prašymas sustabdyti skundžiamo akto galiojimą negali būti patenkintas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. siekė, kad būtų taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimui Nr. (15/2-1)3I-1367(00221), kuriuo, be kita ko, atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, t. y. kad šio skundžiamo sprendimo galiojimas būtų laikinai sustabdytas.

19Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi pareiškėjas nepagrindė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo grėsmės, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

20Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, kad skundžiama teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota.

21Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-702/2010, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

22Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

23Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas jam sukelia labai didelius nepatogumus, daro didelę neatitaisomą žalą jam ir jo vadovaujamai organizacijai ( - ) bei kitoms įmonėms, tarptautiniams projektams ir pan., su kuriomis pareiškėjas ar jo vadovaujama įmonė dirba, kadangi pareiškėjas negali dalyvauti įvairiuose svarbiuose susitikimuose Šengeno erdvės šalyse. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, neatitaisoma žala atsirastų ir dėl svarbių projektų neįgyvendinimo ar sustabdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokias paslaugas teikiant yra būtinas jo tiesioginis dalyvavimas, kokiuose projektuose ar renginiuose jis negali dalyvauti dėl atsakovo nustatyto draudimo, kuo konkrečiai pasireikš ir kokio dydžio bus jo nurodyta neatitaisoma žala, kaip jis ją apskaičiavo ir kt. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas turi galimybę savo įmonei vadovauti ir kitas paslaugas teikti neatvykdamas į Šengeno erdvės valstybes, pavyzdžiui, pasinaudodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba įgaliodamas kitą asmenį veikti jo vardu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde neneigė galintis pasinaudoti tokiomis galimybėmis.

24Teisėjų kolegija pastebi, jog, nors pareiškėjas pateikė dviejų užsienio bendrovių generalinių direktorių jam adresuotus laiškus su vertimais iš rusų kalbos (b. l. 167-172), šių laiškų turinys yra nekonkretus, juose gausu bendro pobūdžio teiginių apie tai, jog pareiškėjas ne kartą lankėsi atitinkamai Latvijoje arba Bulgarijoje ir vedė derybas su bankų ir komercinių įmonių vadovais. Laiškai užbaigiami prašymu suderinti atvykimo į Europos Sąjungos valstybes terminus, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių ir kokiu dažnumu, kokiais laikotarpiais (datomis) tartasi atvykti ir ar atitinkami susitikimai (derybos) negalėtų įvykti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Taigi, šie laiškai nepatvirtina būtinybės pareiškėjui fiziškai atvykti į tam tikrą valstybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abu laiškai savo turiniu ir struktūra yra panašūs, o vieną jų parengė paties pareiškėjo įkurtos įmonės – SIA ( - ) – atstovas. Dėl šių priežasčių, nesant jokių kitų duomenų, šie laiškai negali būti vertinami kaip patikimi ir pakankami įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie kilsiančią didelę neatitaisomą žalą jam ir jo įmonei vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, pagrįsti tik teorinio pobūdžio prielaidomis, todėl nelaikytini įrodančiais būtinybę taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

25Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo principo ir viešųjų interesų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, tuo atveju, jei jo prašymas sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą būtų patenkintas ir jam būtų leista atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, bet teismas priimtų pareiškėjui nepalankų sprendimą, toks sprendimas reikštų, jog Valstybės saugumo departamento išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, lėmusios skundžiamo sprendimo priėmimą, buvo pagrįstos ir, pareiškėjui sudarant galimybę atvykti į Šengeno erdvės valstybes, minėtoms vertybėms kilo grėsmė. Pareiškėjo patirti nepatogumai negalint atvykti į pasirinktą valstybę nelaikytini nusveriančiais viešąjį interesą, todėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkinimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui ir neatitiktų reikalavimų užtikrinimo instituto paskirties.

26Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvaus pobūdžio proceso norma, reglamentuojanti teismo nutarties turinį. Šioje normoje įtvirtinta bendro pobūdžio teismo pareiga motyvuoti priimamas teismo nutartis, kurioje, be kitų reikalavimų teismo nutarties turiniui, nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais teismas grindė savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi (5 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1039-146/2015, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1060-502/2016). Šis reikalavimas taikomas ir priimant nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuotumo aspektu, nepritaria pareiškėjo nuomonei, kad ši nutartis yra nepakankamai motyvuota. Nors pirmosios instancijos teismas nepateikė itin detalios visų pareiškėjo argumentų analizės, skundžiamoje nutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo vadovautasi, byloje nustatytų aplinkybių vertinimas ir motyvai, lėmę teismo sprendimą. Iš to darytina išvada, kad skundžiama 2017 m. sausio 25 d. nutartis atitiko ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte keliamus reikalavimus.

28Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m.... 6. Pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. teismui pateikė prašymą taikyti... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi... 9. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo... 10. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašė laikinai sustabdyti... 11. III.... 12. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti... 13. Pareiškėjo nuomone, teismas nenurodė, kodėl pareiškėjo išdėstytos... 14. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 15. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė svarių įrodymų,... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. siekė, kad būtų... 19. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą,... 20. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir... 21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas jam... 24. Teisėjų kolegija pastebi, jog, nors pareiškėjas pateikė dviejų užsienio... 25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija,... 26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Pareiškėjo V. K. (V. K.)... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti... 32. Nutartis neskundžiama....