Byla 2-1553-823/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-803-265/2016, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,German Baltik“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-803-265/2016, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,German Baltik“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3BUAB „German Baltik“ bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo kompanija“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „German Baltik“ bankrotą tyčiniu; nuo teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos ketveriems metams apriboti suinteresuoto asmens V. A. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; skirti BUAB „German Baltik“ valdymo organams 3 000 EUR dydžio baudą, 1 500 EUR baudos priteisiant BUAB „German Baltik“, o 1 500 EUR – valstybei.

4Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. A., nuo 2012 m. vasario 27 d. tapęs vieninteliu UAB „German Baltik“ akcininku ir bendrovės direktoriumi, netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu: VĮ Registrų centrui nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės už 2012 m., tokiu būdu pažeisdamas įmonės kreditorių interesus, kadangi iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų ir turto struktūros; ne laiku teikė VSDFV Klaipėdos skyriui pranešimus apie apdraustuosius; nevykdė teisės aktuose ir darbo sutartyse numatytos pareigos laiku ir tinkamai mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės darbo sutarčių registracijos žurnalas, dalis darbo sutarčių ir darbuotojų darbo užmokesčio bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių, dalis kasos dokumentų, avansinės apyskaitos, 2012 m. bendrovės finansinė atskaitomybė, neperduoti ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentai, 2010-2013 m. didžiosios knygos, sąskaitos ir bendrovės turtas; įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nebuvo sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė. Bankroto procese nėra surinkta įrodymų, kad įmonės finansinė apskaita ir lėšos buvo tvarkomi laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, todėl yra pagrindas manyti, kad buvęs įmonės vadovas naudojo įmonės lėšas savo asmeniniams tikslams. 2013 m. birželio 30 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktu, kurį pasirašė įmonės direktorius V. A., buvo atliktas UAB „German Baltik“ ir UAB „CCM Baltik“ tarpusavio reikalavimų įskaitymas 35 136,75 Lt sumai, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Be to, įskaitymas buvo atliktas nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip padarant žalą įmonės kreditoriams. Sutarties, sudarytos tarp UAB „German Baltik“ ir UAB „Kortas“, pagal kurią darbų kaina sudarė 46 589,96 Lt, pagrindu UAB „Kortas“ už atliktus darbus išrašė vienintelę sąskaitą, joje nurodęs atliktų darbų vertę – 6 919,99 Lt, tačiau šie darbai atlikti kitai įmonei – UAB „Inera LT“. Tikėtina, jog tokiu būdu buvo išvengta atsiskaitymo su įmone ir jos kreditoriais. Iš papildomai pateiktų kasos dokumentų matyti, kad iš UAB „German Baltik“ kasos išmokėta 25 517,00 Lt ( 7 390,23 EUR) suma yra nepagrįstai ir neteisėtai pagrindžiama kitos įmonės t. y. UAB „Inuus“ kasos išlaidų orderiais; 1 770,00 Lt ( 512,62 EUR) išmokėjimai iš įmonės kasos nėra patvirtinti pinigų gavėjų parašais. Yra kasos išlaidų orderių klastojimo atvejų. Įmonei faktiškai esant nemokiai, suinteresuotas asmuo V. A., pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio nuostatas, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nebendradarbiavo nei su teismu, nei su administratoriumi, delsė perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą.

5Suinteresuotas asmuo V. A. prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokias neigiamas ar sunkias pasekmes sukėlė duomenų nepateikimas. Formalus duomenų nepateikimas registrui sunkių ar neigiamų pasekmių kitiems subjektams sukelti negali. Įmonės struktūrą ir įsipareigojimus galima nustatyti atkūrus įmonės buhalterinę apskaitą bei pirminius dokumentus arba atlikus įmonės ūkinės - finansinės veiklos tyrimą; dalis dokumentų yra atkurta ir perduota administratoriui. 2015 m. sausio 19 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. administratoriui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys 46 841,31 Lt ir 2 975,45 Lt panaudojimą bei kitų sumų ir finansinių operacijų pagrįstumą bei teisėtumą. Administratoriui taip pat pateikti debitorių sąrašai, kurie įrodo, kad būtent debitoriniai įsiskolinimai, o ne direktoriaus tyčinė veikla, lėmė įmonės bankrotą. UAB „CCM Baltik“ įmonei UAB „German Baltik“ neišmokėjo pinigų už atliktus darbus, nes atsiskaičiavo savo pinigų sumą, o būtent 35 136,75 Lt, už kurią UAB „CCM Baltik“ kaip rangovas pirko statybines medžiagas. Su minėtomis medžiagomis UAB „German Baltik“ atliko rangovui statybos darbus. Sutartis su UAB „Kortas“ buvo nutraukta, o darbų atlikta tik tiek, kiek nurodyta Atliktų darbų akte Nr. 1.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pripažino BUAB „German Baltik“ bankrotą tyčiniu; nuo teismo nutarties pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos ketveriems metams apribojo V. A. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

8Teismas nustatė, kad V. A. nuo 2012 m. vasario 27 d. tapus vieninteliu UAB „German Baltik“ akcininku ir bendrovės direktoriumi Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta UAB „German Baltik“ finansinė atskaitomybė už 2012 m. Paskutinė VĮ Registrų centrui pateikta finansinė atskaitomybė už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra pasirašyta ankstesnės direktorės Ž. M.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas imperatyviai nustato įmonės valdymo organo (vadovo) pareigą pateikti (išviešinti) įmonės finansinės atskaitomybės duomenis Juridinių asmenų registre, tačiau šios pareigos įmonės vadovas nevykdė. UAB „German Baltik“ vadovas taip pat laiku neteikė pranešimų VSDFV Klaipėdos skyriui apie apdraustuosius. Dalis įmonės darbuotojų iki bankroto bylos iškėlimo buvo pateikę pareiškimus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Taigi, UAB „German Baltik“ vadovas laiku ir tinkamai nevykdė teisės aktuose ir su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse numatytos pareigos mokėti darbo užmokestį darbuotojams. UAB „German Baltik“ vadovas nenurodė teismui pagrįstų argumentų, kodėl per visą įmonės veikimo laikotarpį nebuvo teikiami įmonės finansiniai dokumentai. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad suinteresuotas asmuo nebuvo atsakingas vadovas, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, neteikdamas įmonės balansų viešiesiems registrams. Be to, įmonės vadovas po bankroto bylos iškėlimo nevykdė teismo įpareigojimo perduoti įmonės administratoriui visą turimą turtą bei įmonės dokumentus. Nors teismai įmonės vadovui V. A. už BUAB „German Baltik“ turimų dokumentų ir turto neperdavimą paskyrė baudą, tačiau administratoriui iki šiol perduoti ne visi įmonės dokumentai. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog suinteresuotas asmuo I. A. pripažino praradusi įmonės buhalterinius dokumentus, nurodė, kad įmonėje ji atliko ir faktinės direktorės, ir buhalterės pareigas. Šias aplinkybes 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo V. A.. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir aplaidžiai, įmonės valdymo organai sąmoningai vengė administratoriui perduoti įmonės dokumentus ir turtą, arba jie be svarbių priežasčių nėra visi išsaugoti, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

9Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „German Baltik“ faktiškai esant nemokiai, V. A., kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatas, nesikreipė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla UAB „German Baltik“ iškelta pagal UAB „Danta“ ieškinį, o ne pagal suinteresuoto asmens V. A. prašymą. Nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina aplaidų įmonės vadovo pareigų vykdymą, sąmoningai blogą pareigų atlikimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Suinteresuotas asmuo V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir pareiškimą dėl UAB „German Baltik“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priteisti iš UAB „German Baltik“ administravimo lėšų V. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas nepagrįstai nesustabdė šios bylos iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016 dėl žalos atlyginimo. Civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo metu apklausta specialistė paaiškino, kad tam tikrai pinigų, gautų iš UAB „German Baltik“ sąskaitos, daliai atsakovai pateikė dokumentus, pagrindžiančius jų panaudojimą įmonės reikmėms, todėl dalis išlaidų yra pagrįstos. Išlaidas pateisinančiais dokumentais nepagrįsta tik 46 841,31 Lt suma. Nurodė, kad, esant naujiems dokumentams, jos išvada kistų. Specialistė paaiškino, kad įmonė pervesti pinigus į kitų asmenų banko sąskaitas (korteles) gali ir pats pervedimo faktas nėra draudžiamas, tačiau dėl jų panaudojimo pagrįstumo turi būti pateikti pateisinantys dokumentai.

132. Teismas nevertino N. A., I. A. ir V. A. paaiškinimų 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu, o būtent aplinkybių, dėl kokių priežasčių ir kada pablogėjo įmonės finansinė padėtis, ar įmonės direktoriaus veikla (neveikimu) buvo siekiama ją privesti prie bankroto – todėl priėmė neteisingą nutartį. Įmonei patyrus finansinių sunkumų 2013 m. I ketvirtį ir toliau buvo siekiama aktyviai vykdyti veiklą, vykdant sutartį su UAB „Kortas“ ir tikintis pagerinti įmonės finansinę padėtį, todėl pats įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės savininkų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai negali būti laikomas pakankamu pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

143. Liudytojas V. S., buvęs UAB „Kortas“ projektų vadovas, 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje akivaizdžiai paneigė tariamą tyčinio bankroto pagrindą – jog tariamai sutarties, sudarytos tarp įmonės ir UAB „Kortas“, pagal kurią darbų kaina sudarė 46 589,96 Lt, pagrindu UAB „Kortas“ už atliktus darbus išrašė vienintelę sąskaitą, joje nurodęs atliktų darbų vertę – 6 919,99 Lt, tačiau šie darbai atlikti kitai įmonei – UAB „Intera LT“. V. S. 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje patvirtino, kad sutartis buvo nutraukta UAB „Kortas“ iniciatyva, nes nebebuvo tikimasi, kad užteks pajėgumų ją tinkamai įvykdyti. Epizodas su UAB „CCM Baltik“ atliktu tarpusavio reikalavimų užskaitymu nelėmė bankroto. Pats pareiškėjas to neįrodinėjo, todėl jis galėtų būti tik kitos bylos tyrimo objektu, bet ne savarankišku pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Epizodas su UAB „Titano ranga“ – jog V. A. priėmė iš UAB „Titano ranga“ 2 975,45 Lt, tačiau visų šių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms pagrindžiančių dokumentų nepateikė – visiškai paneigtas V. A. advokato A. Ž. 2016 m. gegužės 31 d. baigiamojoje kalboje nurodytais ir byloje esančiais dokumentais.

154. Iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas ne apelianto, o kito asmens, atžvilgiu, todėl teismas negalėjo besąlygiškai asmens, pripažinto kaltu baudžiamojoje byloje, veiksmų priskirti ir apeliantui, nesiaiškinęs jo atsakomybės dėl įmonės veiklos pasekmių. Iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad joje netirti įmonės finansiniai dokumentai, kurie administratoriui buvo perduoti 2015 m. ir yra prijungti prie šios bylos, todėl baudžiamoji byla turi būti vertinama kartu su 2015 m. perduotais dokumentais. Negalima spręsti, kad bendrovės turtas buvo iššvaistytas, nes V. A. ir N. A. išmokėtos sumos buvo pateisintos į bylą pateiktais dokumentais, kurių teismas nepagrįstai netyrė, motyvuodamas, kad neturi specialių žinių. Įmonės buhalterė I. A. parengė ataskaitą apie N. A. ir V. A. pervestų lėšų iš UAB „German Baltik“ panaudojimą, iš kurios matyti, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės naudai. Minėtoje ataskaitoje pateikti išsamūs ir tikslūs duomenys apie tai, kur, kada ir kokios sumos, kurios buvo pervestos į atsakovų sąskaitas, buvo panaudotos įmonės reikmėms. Ataskaita sudaryta avanso apyskaitos, kasos dokumentų, banko išrašų ir kitų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, ji nebuvo ginčijama ir nėra paneigta.

165. Pareiškėjo argumentas, kad dalis dokumentų buvo perduota pavėluotai ar neperduoti apskritai, vienareikšmiai negali būti vertinamas kaip tyčinių veiksmų, kuriais bendrovė tariamai privesta prie bankroto, įrodymas. Savalaikio neperdavimo priežastis 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje liudytojos bei įtariamosios apklausose baudžiamojoje byloje nurodė įmonės buhalterė I. A., kurių pareiškėjas neginčijo, o teismas nevertino.

176. Pareiškėjas nepareiškė nei vieno reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teismine tvarka, nors tik tokiu atveju būtų galima išsiaiškinti aplinkybes, kurios galėtų sudaryti pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.

187. Bendrovės turto iššvaistymo požymiai nenustatyti, sąmoningai blogas apskaitos tvarkymas bei blogas įmonės valdymas neįrodytas, be to, net ir pripažinus bankrotą tyčiniu, tai nesudarytų papildomų galimybių nuginčyti sandorius ĮBĮ 20 straipsnio tvarka. Bankroto administratorius neįrodė, kad bendrovės vadovas savo veiksmais, tarp jų ir jo sudarytais sandoriais, tyčia siekė dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, paslėpti, iššvaistyti, dovanoti ar sunaikinti turtą. Administratoriaus prašymas pagrįstas apytikriais skaičiavimais, prielaidomis bei prieštaringais teiginiais. Byloje esantys įrodymai bei administratoriaus dėstomos faktinės aplinkybės nepatvirtina tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkte ir 20 straipsnyje, bei suformuotos teismų praktikos.

198. ĮBĮ bankroto administratoriaus teisė savo iniciatyva kreiptis į teismą šiuo klausimu nenumatyta. Be to, teismas yra priėmęs nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir pradėti jos likvidavimo procesą, o įstatymas nereglamentuoja teisinio mechanizmo nagrinėti tyčinio bankroto nustatymo klausimą, kai įmonė yra likviduojama.

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo BUAB „German Baltik“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo P. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

211. Deklaruojamos įmonės išlaidos mėginamos pateisinti neegzistuojančiu rangos objektu. BUAB „German Baltik“ kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo UAB „Notransa“ priteisimo. Minėtoje byloje ieškovo ieškinys buvo tenkintas teismo sprendimu už akių, tačiau atsakovas UAB „Notransa“ 2016 m. gegužės 26 d. byloje pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame teigiama, kad UAB „Notransa“ neturėjo jokių ūkinių - komercinių rangos santykių su UAB „German Baltik“. Pareiškime paneigiami visi ieškovo kartu su ieškiniu pateikti dokumentai – statybos rangos sutartis, PVM sąskaita, atliktas apmokėjimas, atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę.

222. Iš bankroto administratoriaus papildomai teikiamu duomenų matyti, kad V. A., būdamas atsakovo direktorius ir akcininkas, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Tą patvirtina į byla papildomai pateikti įrodymai. Iš UAB „Inuus“ kasos išlaidų orderių matyti, kad iš UAB „German Baltik“ kasos išmokėta 25 517 Lt (7 390,23 EUR) suma yra nepagrįstai ir neteisėtai pagrindžiama kitos įmonės t. y. UAB „Inuus“ kasos išlaidų orderiais (trečiasis asmuo I. A. yra UAB „Inuus“ darbuotoja – vyr. buhalterė). Iš ieškovo pateiktų UAB „German Baltik“ kasos išlaidų orderių matyti, kad 1 770,00 Lt (512,62 EUR) išmokėjimai iš įmonės kasos nėra patvirtinti pinigų gavėjų parašais, kas reiškia, kad pinigų išmokėjimas iš įmonės kasos nėra pagrįstas teisinę galią turinčiais apskaitos dokumentais. Iš administratoriaus pateiktų UAB „German Baltik“ kasos išlaidų orderių matyti, kad 5 250 Lt (1 520,50 EUR) išmokėjimai iš įmonės kasos yra grindžiami kasos išlaidų orderiais, kuriuose nėra pinigų gavėjo ranka žodžiais įrašyta gaunama pinigų suma, nėra datų, orderiai be numerių, taisyti ir neaiškūs gavėjų parašai. Yra akivaizdūs ir dokumentų klastojimo atvejai (darbuotojo V. R. atvejis). Iš įmonės buhalterės I. A. perdavimo aktu administratoriui perduoto 2012 m. rugpjūčio 20 d. kasos išlaidų orderio (neva pasirašyto darbuotojo V. R.) matyti, kad darbuotojui V. R. grynais pinigais sumokama 200 Lt atlyginimo dalis už 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 200 Lt. atlyginimo dalis (fiktyviai deklaruojama niekiniu kasos išlaidų orderiu) už tą patį laikotarpį t. y. rugpjūčio mėnesį V. R. buvo pervesta 2012 m. lapkričio 16 d. bankiniu mokėjimu per jo sąskaitą banke, o ne grynais pinigais per kasą. Tos pačios aplinkybės, kad atlyginimas jam buvo mokamas ne per įmonės kasą, o pavedimu per banką, yra nurodytos ir 2013 m. kovo 26 d. Darbo ginčų komisijos sprendime. Fiktyvus yra ir 2012 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderis. Darbo ginčų komisijai buvo pateikta UAB „German Baltik“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį V. R., iš kurios matyti, kad už 2012 m. gruodžio mėnesį V. R. už lauko sąlygas nebuvo išmokėta 3 272 Lt. suma. 2012 m. balandžio 5 d. V. R. darbo sutartyje nebuvo numatytos jokios išmokos už lauko sąlygas. Įmonės finansinė apskaita bei piniginių lėšų srautai turi būti tvarkomi laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, o tai patvirtinančių įrodymų bankroto procese nėra surinkta, todėl yra pagrindas teigti, kad buvęs įmonės vadovas naudojo įmonės lėšas ne įmonės tikslais.

233. Bankroto byloje nebuvo pateikta jokio pagrįsto paaiškinimo, kodėl įmonei reikėjo pervesti lėšas į jos vadovo bei vadovo sutuoktinės sąskaitas banke ir kodėl atsiskaitymai, susiję su įmonės poreikiais, nebuvo atliekami pačios įmonės. N. A. nebuvo įmonės darbuotoja ir nėra laikoma atsakingu įmonės asmeniu. N. A. iš UAB „German Baltik“ banko sąskaitos buvo pervesta 8 164,39 EUR (28 190 Lt) suma. Be kita ko, šių lėšų panaudojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio nuostatomis, nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais. N. A. gautas lėšas 8 164,39 EUR (28 190 Lt) sumai panaudojo išimtinai tik savo reikmėms ir dalis šių N. A. asmeninių išlaidų – 1 454,43 EUR (5 021,87 Lt) yra neteisėtai įtrauktos į neva UAB „German Baltik“ patirtas išlaidas, nurodytas V. A. vardu sudarytoje avanso apyskaitoje. Įmonės darbuotojui T. P. iš UAB „German Baltik“ kasos buvo išmokėta 2 278,73 EUR (7 868 Lt) suma, mokėjimo paskirtis – įvairūs mokėjimai. Šių lėšų panaudojimas (galimai įmonės reikmėms), vadovaujantis BAĮ 12 straipsnio nuostatomis, nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais. T. P. vardu avanso apyskaita byloje nepateikta.

244. Avanso apyskaita Nr. bn už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. neatitinka BAĮ 12 – 14 straipsnių reikalavimų. Be kita ko, minėta avanso apyskaita yra klaidinanti ir/arba suklastota, t. y. nesutampa apyskaitos sumos; į apyskaitą įtrauktos trečiojo asmens asmeninės išlaidos. Aptariama avansų apyskaita neturėtų būti vertinama kaip įrodomąją reikšmę turintis rašytinis įrodymas, pagrindžiantis piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms.

255. Byloje pateiktas dokumentas „Kasa“, kaip ir kiti pateikti dokumentai, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio keliamų reikalavimų procesinių dokumentų formai ir turiniui. Neaišku, kas ir kada šį dokumentą sudarė, kas jį pasirašė ir ar galima šį dokumentą laikyti tinkamu rašytiniu įrodymu. Minėtas dokumentas taip pat gali būti suklastotas, be to, jis neatitinka pirminių įmonės apskaitos dokumentų.

266. Specialistės I. A. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė iš savo sąskaitos pervesdavo lėšas V. A. ir N. A. (paskirtis įvairi – įnešimui į kasą, ūkio išlaidoms, įvairiems mokėjimams ir pan.). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl dalies piniginių lėšų, t. y. apie 46 000 Lt, nebuvo pateikta pagrindžiančių pirminių dokumentų. Specialistė, nustatydama sumą, kuri nebuvo pagrįsta jokiais pirminiais dokumentais, nepagrįstai N. A. laikė bendrovės atskaitingu asmeniu, tačiau, vertinant specialistės išvadą, yra pagrindas teigti, kad ji tik konstatavo techninį faktą, jog į N. A. sąskaitą bendrovė pervedė pinigus. Specialistės atliktas tyrimas ir pateiktos išvados dėl bendrovės lėšų panaudojimo yra klaidinančios ir netikslios. Specialistė savo tyrimo metu netyrė ir nevertino faktų, kurie yra susiję su UAB „German Baltik“ į atsakovų sąskaitas banke pervestais pinigais, nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kuriomis atsakovai naudojo į jų asmenines sąskaitą pervestus pinigus. Specialistė tyrimo metu, t. y. 2014 m. išvadoje, buvo nurodžiusi, kad dalis bendrovės dokumentų buvo prarasta, kietasis diskas sunaikintas, dokumentų atstatyti neįmanoma. Be kita ko, specialistei medžiagų nurašymo aktai, kasos dokumentai nebuvo pateikti. Tuo tarpu I. A. bankroto administratoriui teikia dokumentus (tarp jų ir medžiagų nurašymo aktus, kasos dokumentus), kurie, pasak jos, buvo prarasti dar 2014 metais.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

29Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pripažino BUAB „German Baltik“ bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta įmonės bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš šiame straipsnyje įvardytų požymių. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Teismų praktikoje pažymima, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010).

30Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas BUAB „German Baltik“ bankrotą pripažino tyčiniu konstatavęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas). Išvadą dėl aplaidaus bei sąmoningai blogo įmonės vadovo pareigų atlikimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas) teismas darė įvertinęs aplinkybes, kad bankroto byla UAB „German Baltik“ iškelta pagal vieno iš kreditoriaus – UAB „Danta“, o ne įmonės vadovo, pareiškimą. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą pirmosios instancijos teismas konstatavo įvertinęs baudžiamosios bylos Nr. 1-957-526/2014 duomenis, o būtent suinteresuoto asmens I. A. prisipažinimą apie įmonės buhalterinių dokumentų praradimą, minėtą aplinkybę patvirtinančius V. A. paaiškinimus 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu, aplinkybę, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui nebuvo perduotas visas įmonės turtas bei dokumentai, duomenis apie tai, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta UAB „German Baltik“ finansinė atskaitomybė už 2012 m., o VSDFV Klaipėdos skyriui nebuvo laiku teikiami pranešimai apie apdraustuosius asmenis.

31Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl kokių priežasčių ir kada pablogėjo įmonės finansinė padėtis, ar įmonės direktoriaus veikla (neveikimu) buvo siekiama ją privesti prie bankroto. Be to, įmonės savininkų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apelianto vertinimu, apskritai negali būti laikomas pakankamu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu.

32Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindu pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra įmonės valdymo organų įstatymuose numatytų pareigų, tarp jų ir pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdymas, todėl apelianto argumentai, kad įmonės savininkų nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai negali būti laikomas pakankamu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu yra teisiškai nepagrįsti. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą, dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi UAB „German Baltik“ bankroto byla iškelta nenustačius, kada atsirado įmonės įsiskolinimai kreditoriams ir kada UAB „German Baltik“ tapo nemokia, taip pat nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios bendrovės vadovo kaltę dėl bankroto bylos neinicijavimo. Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas vadovo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymą konstatavo iš esmės remdamasis vienintele aplinkybe t. y. kad įmonės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, o įmonės vadovui buvo geriausiai žinoma įmonės finansinė padėtis. Taigi, teismas apie aptariamos įmonės vadovo pareigos nevykdymą sprendė nenustatęs įmonės nemokumo pradžios momento, neįvertinęs pagrindinio rodiklio, leidžiančio konstatuoti įmonės nemokumą t. y. pradelstų įsipareigojimų, jų dydžio bei santykio su įmonės turto dydžiu. Šie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo neištirti ir nenustatyti, todėl ir teismo išvados, susijusios su bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, nėra pakankamai teisiškai pagrįstos. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl tyčinio bankroto pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina toliau dėstomos aplinkybės.

33Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas UAB „German Baltik“ bankrotą pripažino tyčiniu nustatęs taip ir kitą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Taigi aptartas teisinis reglamentavimas bei teismų praktika paneigia apelianto argumentus, kad faktas, jog dalis dokumentų buvo perduota pavėluotai ar neperduoti apskritai, negali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto įrodymas.

34Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, kuria UAB „German Baltik“ iškelta bankroto byla iškelta, įmonės vadovas V. A. per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos buvo įpareigotas perduoti administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę. Šis teismo įpareigojimas, nepaisant teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi V. A. paskirtos 5 000 Lt baudos, vykdomas nebuvo. Minėtų aplinkybių apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė.

35Prie nagrinėjamos bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-957-526/2014 buvo tiriamos bei vertinamos UAB „German Baltik“ finansinės atskaitomybės dokumentų ir turto praradimo bei neperdavimo bankroto administratoriui aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu UAB „German Baltik“ buhalterė I. A. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (aplaidus apskaitos tvarkymas). Teismas minėtame įsakyme pripažino įrodyta, kad kaltinamoji I. A., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., dirbdama UAB „German Baltik“ buhaltere neišsaugojo UAB „German Baltik“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, iš dalies negalima nustatyti UAB „German Baltik“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsniu, teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje ir kt.). Taigi baudžiamojoje byloje Nr. 1-957-526/2014 nustatytos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo šioje byloje I. A., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., dirbdama UAB „German Baltik“ buhaltere neišsaugojo UAB „German Baltik“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų yra prejudiciniai faktai šioje byloje, kurie taip pat leidžia spręsti, jog UAB „German Baltik“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (dalis įmonės dokumentų buvo prarasti), dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kas atitinka tyčinio bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo tirti administratoriui perduoti įmonės dokumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia aptartų aplinkybių bei pirmosios instancijos teismo išvados apie netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „German Baltik“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Atskiruoju skundo pirmosios instancijos teismo išvados nebuvo paneigtos.

36Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei, bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje esančių duomenų visuma apie dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą, lėmusį negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir/ar struktūros, nepaisant įmonės direktoriui taikytų sankcijų (baudos), įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą tokiu būdu, kad įmonės buhalterinės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, prarandant dalį įmonės dokumentų, pranešimų VSDFV Klaipėdos skyriui apie apdraustuosius savalaikį nepateikimą bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimą Juridinių asmenų registrui, sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ne tik pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, bet ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – įmonės valdymo organų netinkamas pareigų vykdymas.

37Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens V. A., kaip UAB „German Baltik“ įmonės vadovo, netinkamas pareigų vykdymas buvo konstatuotas taip pat ir civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl nuostolių iš V. A. priteisimo BUAB „German Baltik“ naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, nurodė, kad atsakovai (V. A. ir N. A.) neginčijo, jog dalis buhalterinių dokumentų nėra išsaugoti, nebuvo perduoti bankroto administratoriui, rėmėsi tik teiginiais dėl aplaidžiai tvarkomos buhalterijos. Teismas šioje byloje konstatavo, kad įmonės vadovo neteisėti veiksmai lėmė žalos įmonei padarymą. V. A. nebuvo tiek rūpestingas, apdairus, kiek buvo būtina įmonės vadovui, jis viršijo protingos ūkinės komercinės veiklos rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, palikdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą nepakeistą, pažymėjo, kad V. A. ir N. A. neįrodė, jog iš įmonės gautas lėšas jie panaudojo įmonės reikmėms. Aptartos aplinkybės tik papildomai patvirtina išvadas apie UAB „German Baltik“ V. A., kaip UAB „German Baltik“ vadovo, netinkamą pareigų vykdymą, sudarantį pagrindą konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą.

38Kaip minėta, tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma t. y. ne tik įmonės sudaryti sandoriai, bet ir kita įmonės veikla. Šiuo atveju į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio įmonės bankroto požymius, o apelianto nurodoma aplinkybė, kad administratorius teisme nepareiškė nei vieno reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, niekaip nepaneigia šių požymių buvimo. Papildomai pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl tyčinio bankroto, vertina bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, nepriklausomai nuo to, ar dėl jų pripažinimo negaliojančiais vyksta ginčai teisme.

39Nesutikimą su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas grindžia ir tuo, kad, apelianto vertinimu, ĮBĮ nenumato bankroto administratoriui teisės savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantas taip pat pažymi, kad įstatymas nenumato teisinio mechanizmo nagrinėti tyčinio bankroto nustatymo klausimą, kai įmonė yra likviduojama. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad administratoriaus teisė savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu įtvirtinta ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte. ĮBĮ taip pat nėra apribojimų, draudžiančių klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti po to, kai įmonė pripažįstama bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto.

40Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja.

41Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių buvimo, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. BUAB „German Baltik“ bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo... 4. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. A., nuo 2012 m. vasario 27... 5. Suinteresuotas asmuo V. A. prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pripažino BUAB... 8. Teismas nustatė, kad V. A. nuo 2012 m. vasario 27 d. tapus vieninteliu UAB... 9. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „German Baltik“ faktiškai esant... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Suinteresuotas asmuo V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 12. 1. Teismas nepagrįstai nesustabdė šios bylos iki įsiteisės sprendimas... 13. 2. Teismas nevertino N. A., I. A. ir V. A. paaiškinimų 2016 m. gegužės 31... 14. 3. Liudytojas V. S., buvęs UAB „Kortas“ projektų vadovas, 2016 m.... 15. 4. Iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad nuosprendis baudžiamojoje... 16. 5. Pareiškėjo argumentas, kad dalis dokumentų buvo perduota pavėluotai ar... 17. 6. Pareiškėjas nepareiškė nei vieno reikalavimo dėl sandorių pripažinimo... 18. 7. Bendrovės turto iššvaistymo požymiai nenustatyti, sąmoningai blogas... 19. 8. ĮBĮ bankroto administratoriaus teisė savo iniciatyva kreiptis į teismą... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo BUAB „German Baltik“... 21. 1. Deklaruojamos įmonės išlaidos mėginamos pateisinti neegzistuojančiu... 22. 2. Iš bankroto administratoriaus papildomai teikiamu duomenų matyti, kad V.... 23. 3. Bankroto byloje nebuvo pateikta jokio pagrįsto paaiškinimo, kodėl įmonei... 24. 4. Avanso apyskaita Nr. bn už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m.... 25. 5. Byloje pateiktas dokumentas „Kasa“, kaip ir kiti pateikti dokumentai,... 26. 6. Specialistės I. A. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė iš... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 29. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas... 30. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas BUAB „German Baltik“... 31. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ĮBĮ... 32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2... 33. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas UAB „German Baltik“ bankrotą... 34. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d.... 35. Prie nagrinėjamos bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-957-526/2014... 36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės vadovas privalo... 37. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens V. A., kaip UAB „German Baltik“... 38. Kaip minėta, tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina... 39. Nesutikimą su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas... 40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai... 41. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 43. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti...