Byla 2-1624-553/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą pripažinti tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-83-264/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ pareiškimą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. K., V. P., A. S., V. T., J. T. ir uždaroji akcinė bendrovė „Global Petroleum“,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja, pradinė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė, BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, kuri Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo pakeista naująja kreditore UAB „Šančių prekybos centras“, kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

72.

8Prašymas grindžiamas tuo, kad įmonė tapo faktiškai nemokia 2010 m., t. y. žymiai anksčiau nei jos administracija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės ūkinė–komercinė veikla iš esmės pasireiškė vieno nekilnojamojo turto projekto vystymu, kurio tikslas – teritorijoje, greta Didžiosios g., Kaune, pakeisti dirbamos žemės paskirtį ir joje pastatyti gyvenamąjį kvartalą. Ši veikla buvo pradėta prieš nekilnojamojo turto rinkos krizę, neįvertinus nekilnojamojo turto paklausos sumažėjimo rizikos ir/ar nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo rizikos. Ištikus ekonominei krizei įmonės nekilnojamojo turto projektas tapo nerentabilus, tačiau atsakovės administracija nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; nuo tada UAB „Naujoji Vaišvydava“ turtinė padėtis nuosekliai blogėjo. Aplinkybė, kad įmonės vadovas V. P. ir UAB „Global Petroleum“ teikė įmonei paskolas, patvirtina, jog įmonei neužteko nuosavų lėšų veiklai vykdyti. 2011 m. kovo 16 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. N2-196 dėl 408 870 Lt mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo pagrindžia, kad įmonė buvo nepajėgi mokėti mokesčius. Įmonei reikalingos prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos per UAB „Global Petroleum“, o tai rodo, kad įmonė buvo nepajėgi pati rinkos sąlygomis įsigyti prekių ir/ar paslaugų. Taigi, egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta tyčinio bankroto prezumpcija – nesavalaikis bankroto bylos inicijavimas.

93.

10UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas bankroto administratoriui galimai perdavė ne visus įmonės dokumentus, nes pareiškėjai susipažinti buvo pateikti ne visi įmonės apskaitos duomenys, dokumentai nebuvo surišti į segtuvus ir sunumeruoti, tarp griežtos apskaitos buhalterinių dokumentų nėra dalies dokumentų originalų, tik jų kopijos, todėl neįmanoma patikrinti jų autentiškumo. Taip pat nepateikti akcininkų apskaitos dokumentai, kurie yra privalomi, kadangi pagal juos nustatomi įmonės dalyviai. Iš administratoriaus pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kodėl bankrutavusi įmonė finansavo teritorijų planavimo darbus kitų asmenų naudai ir ar bankrutavusi įmonė neturi teisių į kitus žemės sklypus. Pareiškėjos nuomone, teritorijų planavimo darbai bankrutavusios įmonės sąskaita buvo atlikti kitų asmenų naudai, nes suformuoti žemės sklypai vėliau turėjo būti perleisti bankrutavusiai įmonei. To nepadarius, galėjo būti padaryta ženkli žala bankrutavusiai įmonei. Iš pateiktų susipažinti dokumentų neaiškus UAB „Naujoji Vaišvydava“ klientų tiesiogiai UAB „Global Petroleum“ pervestų pinigų likimas. Dėl išvardintų dokumentų trūkumų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos ir jos turto, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis.

114.

12Iš UAB „Global Petroleum“ gautų pinigų galimai buvo atsiskaitinėjama su bankrutavusios įmonės kreditoriais, apeinant bankrutavusios įmonės banko sąskaitą, t. y. užkertant kelią kitiems kreditoriams išieškoti iš banko sąskaitos. Tokiu būdu egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis – atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas.

135.

14Įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai su UAB „Global Petroleum“, pagal kuriuos bankrutavusi įmonė perleido nekilnojamąjį turtą už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto tyčinio bankroto požymis – įmonei nenaudingų sandorių sudarymas su susijusiais asmenimis. Be to, neaišku, kaip UAB „Global Petroleum“ atsiskaitė, t. y. ar nebuvo padarytos užskaitos. Jeigu buvo padarytos užskaitos, tai gali būti vertinama kaip turto perkėlimas į susijusią įmonę, nes turtas iš bankrutuojančios įmonės išimtas nesumokant pinigų ir tokiu būdu padarant jai didelę žalą. Dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės direktorius V. P. į teismą kreipėsi 2013 m. spalio 31 d., t. y. praėjus nedaug laiko nuo paskutinių sandorių sudarymo. 2013 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi E. P. S., atstovaujamas įgaliotinio V. P., pardavė E. T. butą už 185 000 Lt, kainos dalį – 63 178,76 Lt – sumokant į V. P. sąskaitą banke. Taigi, V. P. turėjo finansinės naudos iš bankrutavusios įmonės įsigyto buto perpardavimo.

156.

16Taip pat egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis – UAB „Naujoji Vaišvydava“ veikla buvo perkelta į UAB „Global Petroleum“. Abiejų bendrovių vadovu ir akcininku tam tikrais laikotarpiais buvo V. P., buhaltere – V. K.. Bankrutavusios įmonės prašymu iš klientų gautinos sumos buvo sumokėtos tiesiogiai UAB „Global Petroleum“. UAB „Global Petroleum“ pagal poreikį suteikdavo paskolas UAB „Naujoji Vaišvydava“. Prieš bankroto bylos iškėlimą, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Naujoji Vaišvydava“ perleido UAB „Global Petroleum“ 4 komercines patalpas ir 1 butą, kurių nepavyko realizuoti tretiesiems asmenims.

177.

18Įmonės valdymo organai netinkamai atliko savo pareigas ir sąmoningai blogai valdė įmonę. Įmonės vardu veikęs jos direktorius V. P. iš namo gyventojo priėmė 21 300 Lt už įmonės atliktus buto apdailos darbus, kurie buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti, tokiu būdu V. P. neteisėtai disponavo bankrutuojančiai įmonei priklausančiais pinigais. Be to, sudarinėjo sandorius su jo paties valdomu UAB „Global Petroleum“, t. y. esant V. P. interesų konfliktui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio prasme, o įmonei tapus faktiškai nemokiai jis nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio reikalavimus. V. P. dirbtinai palaikė įmonės veiklos tęstinumą savo paties ir UAB „Global Petroleum“ skolintais pinigais, pardavinėjo bankrutavusios įmonės turtą, taip pat nukreipė įmonės iš klientų gautinas sumas į kitus juridinius asmenis, kad kreditoriai negalėtų jų išieškoti. Vilkindamas bankroto bylos atsakovei iškėlimą, įmonės vadovas siekė paslėpti bankrutavusios įmonės turtą, jį perkeldamas UAB „Global Petroleum“ ir kitiems asmenims, taip pat siekė išvengti asmeninės atsakomybės pagal 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 07-058750-LA4/07-058753-LA4, kurios pagrindu jis laidavo už bankrutavusios įmonės prievolių įvykdymą AB bankui „Swedbank“. Tokiu būdu įmonės turto realizavimas sudarė prielaidas atsiskaityti su vienu kreditoriumi AB bankui „Swedbank“ ir išvengti laiduotojo prievolių vykdymo. Taigi, V. P. siekė asmeninių tikslų. Įmonės vadovo neteisėti veiksmai negali būti laikomi mažareikšmiais, vertinant įmonės turto ir įsipareigojimų pasikeitimo santykį jo valdymo laikotarpiu – turtas sumažėjo 6 642 190,70 Lt, o įsipareigojimai 3 842 356,20 Lt, t. y. faktiškai galėjo būti paslėpta 2 799 834,50 Lt (810 888,12 Eur). Taip pat nuo 2011 m. UAB „Naujoji Vaišvydava“ nuosavam kapitalui tapus mažesniam kaip ½ įmonės įstatuose nustatyto kapitalo dydžio, nesiimta Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytų veiksmų tam, kad įmonės akcininkų susirinkimas spręstų, ar dengti nuostolius akcininkų įnašais, ar pertvarkyti bendrovę. Akcininkams nenusprendus likviduoti įmonės, jos finansinė padėtis tik blogėjo. Toks direktoriaus pareigas ėjusio V. P. elgesys vertinamas kaip kryptingas veikimas prieš įmonės ir jos kreditorių interesus, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus tyčinio bankroto požymius.

198.

20BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, suinteresuoti asmenys V. K., A. S., V. P., UAB „Global Petroleum“ su pareiškimu nesutiko.

219.

22Suinteresuoti asmenys V. T. ir J. T. prašė pareiškimą tenkinti.

2310.

24Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl atsakovės UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

2511.

26Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27II.

28Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2912.

30Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė pripažinti bankrutavusios UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu; priteisė iš UAB „Šančių prekybos centras“ 2 297 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės bankroto administratoriui UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“.

3113.

32Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlė bankroto bylą, 2014 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2014 m. rugpjūčio 18 d., 2016 m. rugsėjo 7 d.; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. liepos 24 d. įvykusiame šeštame BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo, pateikto 2016 m. kovo 16 d., nagrinėjimas buvo sustabdytas.

3314.

34Teismas nustatė, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ įregistruota 2005 m. rugsėjo 5 d. Nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo V. P.. Įmonės akcininkai ir steigėjai: J. T. (50 proc.) ir V. P. (50 proc.).

3515.

36Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 2 d. nekilnojamojo turto registre įregistruotas suformuotas naujas daiktas pastatas – Daugiabutis gyvenamasis namas su prekybos, paslaugų ir administracinėmis patalpomis (buvęs 1B6p), 6282, 29 kv. m bendro ploto, 6 aukštų, unikalus Nr. 4400-1135-0077, statybos pradžia – 2007 m., pabaiga – 2012 m., dujotiekio linija unikalus Nr. 4400-2419-9402, nuotekų linija unikalus Nr. 4400-1135-2858, nuotekų linija unikalus Nr. 4400-1135-22906, juridinio fakto įregistravimo pagrindas – statybos užbaigimo aktas 2013 m. lapkričio 28 d., Nr. 2013-062689, pastatui Nr.4400-1135-0077 įregistruota hipoteka nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. Nr.02120070013976 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: statybos rangos, žemės sklypų, butų, komercinių patalpų pirkimo–pardavimo sutartys, kiti duomenys patvirtina, kad 2007-2013 m. laikotarpiu UAB „Naujoji Vaišvydava“ iš fizinių asmenų įsigytame 0,888 ha žemės sklype už 1 250 000 Lt, Didžioji g. 82, Kaune, pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą su prekybos, paslaugų ir administracinėmis patalpomis, kuriame esančius butus bei komercines patalpas pardavinėjo fiziniams ir juridiniams asmenims, o pastato statybos projektui įgyvendinti pagal 2007 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr.07058750-IN/07-058753-KL gautą 7 554 416 Lt paskolą (2007-2009 m.), užtikrintą pastato įkeitimu, pilnai grąžino AB „Swedbank“ 2013 m. rugpjūčio mėn.

37Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 3 dalies 2 punkte įtvirtintų sąlygų

3816.

39Pasisakydamas dėl įmonės nemokumo momento, teismas nustatė, kad buvusio vadovo V. P. pareiškimas dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2013 m. spalio 31 d., bankroto byla iškelta 2014 m. sausio 16 d. nutartimi. Kreditorė BUAB „Investicinių projektų valdymo grupė“ (kurios teisių perėmėja yra pareiškėja) 2011 m. ir 2012 m. inicijavo bankroto bylos UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimą, tačiau tiek Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3248-273/2011, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293/2012, tiek Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1694-510/2012 buvo atsisakyta iškelti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, nenustačius įmonės nemokumo fakto. Minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

4017.

41Pareiškėjos argumentus teismas vertino esant nepakankamais konstatuoti įmonės nemokumo nuo 2010 metų. Teismas nurodė, nesant ginčo, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ veikla pasireiškė vieno nekilnojamojo turto projekto vystymu, naudojantis banko suteiktais kreditais, todėl iki pastato statybos pabaigos ir butų pardavimo, įmonė neturėjo galimybės dirbti pelningai, o kilus nekilnojamojo turto krizei – įmonės veikla patyrė dar didesnių sunkumų, kurių negalėjo prognozuoti. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ finansinės atskaitomybės duomenis, sprendė, kad jie nepatvirtina buvus įmonės nemokumui nuo 2010 metų, kadangi kaip minėta pastato statyba buvo finansuojama gautomis paskolomis (banko, akcininko V. P.), o paskolų grąžinimo terminai nebuvo pasibaigę/pradelsti. Taip pat teismas nustatė, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės vyko teisminiai ginčai, susiję su pareiškėjos turtinio reikalavimo pagrįstumu, kuris nebuvo vertintas įmonės nemokumo atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad atsakovei pratęsus kredito grąžinimo terminą, vėliau jį atidėjus, V. P. laidavus, kredito grąžinimo terminas buvo 2013 m. sausio 31 d., todėl pripažinta, jog prievolės bankui įvykdymo terminas nebuvo pradelstas.

4218.

43Atsižvelgęs į Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015, teismas pripažino, kad 2009 m. gegužės 8 d. trišalį susitarimą (pagal kurį UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo kreditorius, o atsakovė skolininkė) dėl paskolos subordinavimo pareiškėjai nutraukus 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu, tik tuomet (po 2011-08-18) atsakovei kilo prievolė sumokėti pareiškėjai 3 mln. Lt skolą už pastato statybos darbus pagal šalių 2005 m. spalio 26 d. sudaryta generalinę projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutartį Nr. 05-73, atliktus iki 2010 metų, tačiau šio susitarimo nutraukimas buvo atsakovės ginčijamas teismine tvarka. Teismo vertinimu, nors 2010-2012 m. balansų duomenimis įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau įmonės įsipareigojimai kreditorei UAB „Investicinių projektų valdymo grupė“ nebuvo pradelsti.

4419.

45Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 16 d. Mokestinės paskolos sutartimi Kauno apskrities VMI išdėstė dalimis 408 870 Lt pridėtinės vertės mokesčių mokėjimą iki 2013 m. sausio 25 d., todėl šios prievolės įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs. Byloje esantis kreditorių sąrašas, sudarytas 2013 m. spalio 30 d., patvirtina atsiskaitymo su kreditoriais VMI, L. D., V. P., UAB „Global Petroleum“ terminus 2013 m. antroje pusėje.

4620.

47Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad įmonė faktiškai tapo nemokia 2013 m. pradžioje, nes įmonės valdymo organams jau po 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012 m. turėjo būti aišku, kad įmonės prievolė atsiskaityti už statybos darbus kreditorei UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ mažesne apimtimi (3 mln. Lt) liko neįvykdyta, kad yra pradelstas šios prievolės įvykdymas, todėl vadovo V. P. kreipimasis į teismą 2013 m. spalio 16 d. dėl bankroto bylos iškėlimo pripažintas pavėluotu.

4821.

49Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad atsakovės vadovas vilkino bankroto bylos atsakovei iškėlimą ir siekė paslėpti bankrutavusios įmonės turtą, jį perkeldamas UAB „Global Petroleum“ ir kitiems asmenims; išvengti asmeninės atsakomybės pagal 2012 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 07-058750-LA4/07-058753-LA4, nes pagal bylos duomenis negalima spręsti, jog toks delsimas ženkliai pablogino įmonės finansinę padėtį. Teismas nustatė, kad nuo 2013 m. pradžios iki 2013 m. spalio (kreipimosi į teismą dienos) naujų kreditorių neatsirado, įmonė atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi AB „Swedbank“, kurio reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami be eilės (CPK 754 straipsnis). Byloje nekilo ginčas, kad V. P. įmonei paskolino 1 076 155 Lt, UAB „Global Petroleum“ – 239 102,43 Lt (paskolos sutartys sudarytos iki V. P. paskyrimo įmonės vadovu (paskirtas 2010-12-30)), o ne vėlesniu laikotarpiu, kaip teigia pareiškėja, be to, tokio pobūdžio sandoriai nedraudžiami įstatymo. 2011-2013 m. laikotarpiu įmonė paskolų nėra gavusi, o didžioji dalis butų ir prekybos patalpų pastate Didžioji g. 82, Kaune parduota 2009-2012 m. laikotarpiu, maža dalis – 2013 m. ir su banko sutikimu, įmonei už parduotą turtą gaunant pajamas. Iš byloje pateiktų tarpusavio skolų užskaitymo aktų, nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. tarp atsakovės ir UAB „Global Petroleum“ buvo atliktas tarpusavio skolų užskaitymas (4 736,87 Lt). Teismas atmetė pareiškėjos teiginius bei jos atliktus skaičiavimus, kad V. P. vadovavimo laikotarpiu faktiškai galėjo būti paslėpta 2 799 834,5 Lt (810 888,12 Eur) vertės turto, kaip nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais.

5022.

51Teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog įmonei esant nemokiai nuo 2013 m. pradžios vadovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esmingai pablogino įmonės finansinę padėtį, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėja įrodė egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

5223.

53Teismo vertinimu, V. P. kaip vadovo pareigų nevykdymas, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ nuo 2011 m. nuosavam kapitalui tapus mažesniam kaip ½ įmonės įstatuose nustatyto kapitalo dydžio (- 4 134 093 Lt), nesiėmus ABĮ nustatytų veiksmų tam, kad įmonės akcininkų susirinkimas spręstų ar dengti nuostolius akcininkų įnašais, ar pertvarkyti bendrovę, nereiškia jo veikimo (neveikimo) prieš įmonės ir jos kreditorių interesus.

5424.

55Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, teismas sprendė nesant ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintų sąlygų (CPK 185 straipsnis).

56Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintos sąlygos.

5725.

58Teismas nustatė, kad įmonė per laikotarpį nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. perleido UAB „Global Petroleum“ 4 komercines patalpas ir butą. Pareiškėja, įrodinėdama nekilnojamojo turto, perleisto UAB „Global Petroleum“, sandorių nenaudingumą bei per mažą kainą, pateikė nekilnojamojo turto vertintojo J. U. (įrašyto į teismo ekspertų sąrašą) 2018 m. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą. Atsakovė atsikirtimams pagrįsti į bylą pateikė skelbiamas Ober haus nekilnojamojo turto kainas Lietuvoje 2012-2013 m., 2012 m. birželio 1 d. informaciją apie Panemunės tilto uždarymą, butų ir komercinių patalpų, adresu Didžioji g. 82 Kaune, sudarytų 2009-2013 m. laikotarpiu suvestinę bei UAB Turto ir verslo tyrimo centro turto vertintojo V. P. vertinimo ataskaitą Nr. 1805/09, kuria taip pat buvo atliktas tų pačių patalpų, įgytų su žemės sklypo dalimi iš atsakovės pagal paminėtus sandorius UAB „Global Petroleum“ nuosavybėn, vertinimas lyginamosios vertės metodu. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ turto vertintojo V. P. vertinimo ataskaita Nr. 1805/09, parengta atlikus vertinamų objektų apžiūrą, todėl teismo nuomone, yra tikslesnė. Teismas, paėmęs abiejų vertinimo ataskaitų duomenų vidurkį, konstatavo, jog atsakovės pagal 2012-2013 m. parduotų UAB „Global Petroleum“ nuosavybėn komercinių patalpų 1 kv. m. kaina svyruoja nuo 440 Eur/1 kv. m iki 653 Eur/1 kv. m, buto – 469 Eur/1 kv. m, kurios nevertintinos kaip aiškiai per mažos.

5926.

60Kauno apskrities VMI 2014 m. sausio 16 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.AU13-2 paminėti sandoriai, kurie buvo sudaryti 2009 m. esant įmonei mokiai, ir tik vienas – 2013 m. rugpjūčio 6 d. (dėl komercinių patalpų Nr.65 – pardavimo UAB „Global Petroleum“), tačiau VMI išvados dėl per mažos kainos padarytos, apsiribojus tik kitų objektų pardavimo kainų palyginimu, išvadose nėra atsižvelgta į individualią perleidžiamų objektų rinkos vertę, kurią nulemia turto būklė, jų baigtumas, įrengimo lygis ir kitos aplinkybės, todėl teismas ja rėmėsi ir vertino, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą.

6127.

62Teismas nustatė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ perleido susijusiai bendrovei „Global Petroleum“ 3 nekilnojamojo turto objektus, įmonei jau esant nemokumo būsenoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvęs atsakovės vadovas ir akcininkas V. P. 2008 m. gegužės 13 d. – 2012 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu buvo UAB „Global Petroleum“ vadovu ir akcininku. Turto pirkimo–pardavimo sandoriai atlygintiniai, atsakovės gautomis lėšomis buvo iš dalies atsiskaityta su banku, VMI, todėl nėra pagrindo spręsti jog šiais sandoriais buvo kryptingai siekiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Vien sandorių šalių tarpusavio ryšių identifikavimas nesudaro pakankamo pagrindo nei konstatuoti jų (sandorių) neteisėtumo (tyčinio bankroto aspektu), nei sukeltos žalos kitiems kreditoriams masto. Priešingai, byloje nustatyti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, buvo iš dalies sumažintas įsiskolinimas šiam kreditoriui, buvo atsiskaityta su banku – hipotekos kreditoriumi, iš dalies ir su pirmos eilės – VMI, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas.

6328.

64Byloje nėra ginčo, kad dėl ekonominės krizės (visuotinai žinoma aplinkybė), kritus nekilnojamojo turto kainoms, įmonės nekilnojamojo turto projektas galėjo tapti nuostolingu, tačiau pastato statybos užbaigimas tomis sąlygomis, jo pridavimas 2013 m. birželio 27 d. statybos užbaigimo aktu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, neįrodo buvusio bendrovės vadovo ir jos akcininko V. P. sprendimų akivaizdžių rūpestingumo ar lojalumo įmonei trūkumų. Teismo vertinimu, pagal esamą situaciją įmonės veiklos rezultatai negalėjo būti įvertinti tik jai baigus pastato statybą, nes realiai galėjo būti įvertinti tik pardavus didžiąją dalį butų ir komercinių patalpų daugiabučiame name Didžioji g. 82, Kaune. Nors atsakovo vadovo sprendimai susiję su nekilnojamojo turto perleidimu susijusiai UAB „Global Petroleum“ nebuvo būtini ar neišvengiami, tačiau esmingai nepablogino įmonės finansinės padėties.

6529.

66Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad V. P. turėjo naudą iš turto perleidimo sandorių nepagrįsti objektyviais įrodymais, tai, kad dėl patalpų, įgytų pagal 2010 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. PR-2010-12 savininkas E. P. S., išdavęs įgaliojimą V. P., pardavė nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, neįrodo V. P. gavus naudą.

6730.

68Dėl žemės sklypo pirkimo. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai J. D. ir L. D. pardavė, o UAB „Naujoji Vaišvydava“ nupirko nuomotus pagal 2007 m. gegužės 10 d. nuomos sutartį 3 žemės sklypus (0,7778 ha, 0,0806 ha, 0,0287 ha ), esančius Kauno m. Didžioji g. 82, už 1 250 000 Lt (362 025,02 Eur), kuriame buvo pastatytas UAB „Naujoji Vaišvydava“ nuosavybės teise priklausęs pastatas. Atsakovė pagal sutartį neatsiskaitė.

6931.

70Pareiškėja nurodo, kad 2011 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktu buvo nustatyta 1 250 000 Lt žemės sklypų kaina, nors, sprendžiant iš sutartyje esančių duomenų apie vidutines rinkos kainą, jie buvo verti 523 700 Lt. UAB „Naujoji Vaišvydava“ lėšomis iki sutarties sudarymo žemės sklypai buvo išvystyti, pakeičiant jų paskirtį iš žemės ūkio paskirties, tai kainavo 225 858,5 Lt (167 858,5 + 58 000), kas iš viso atsėjo 1 475 858, 5 Lt, tai beveik 3 kartus viršija to turto rinkos vertę. V. P. su sutuoktine jiems priklausiusią tų žemės sklypų dalį pardavė D. ir šie iš karto juos pardavė UAB „Naujoji Vaišvydava“, todėl netiesiogiai turėjo gauti mažiausiai 500 000 Lt. Teismo nuomone, pareiškėjos pateiktas žemės sklypo rinkos vertės nustatymas nėra reikšmingas, nes už įgytą žemės sklypą atsakovė nėra atsiskaičiusi su pardavėjais J. D. ir L. D., kurių reikalavimo teises į 1 250 000 Lt skolą perėmė UAB „Global Petroleum“ kaip hipotekos kreditorius, turintis pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius, todėl pareiškėjos teisių nepažeidžia.

7132.

72Teismas nustatė, kad V. P. pasirašė nurodymus butų pirkėjams dėl lėšų pervedimo į UAB „Global Petroleum“ sąskaitą su nurodyta paskirtimi - už UAB „Naujoji Vaišvydava“. Kadangi butų pirkėjai už nuotekų tinklų įrengimą turėjo sumokėti UAB „Naujoji Vaišvydava“, todėl tiesioginis mokėjimas rangovui UAB „Global Petroleum“ niekaip negalėjo pabloginti UAB „Naujoji Vaišvydava“ turtinės padėties ir nereiškia, jog tokiais veiksmais buvęs vadovas siekė sau asmeninės naudos.

7333.

74Teismo vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ vadovas V. P. pasirašė sandorius, kuriuos bendrovė sudarė su UAB „Global Petroleum“ ir kurios dalyviu jis yra, pati savaime nenulemia vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl sandorių nuostolingumo bei per mažos jų pardavimo kainos nepatvirtina, kad jais buvo siekiama priešingų įmonės interesams tikslo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintu pagrindu.

7534.

76Pareiškėjos nurodomų ir teismo aptartų atliktų mokėjimų pripažinimas prieštaraujančiais CK 6.9301 straipsnio normai, atitiktų tik formalius ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius, nes, vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad jos vadovas V. P. atliko veiksmus, kuriais siekė bloginti įmonės finansinę padėtį, sumažinti kreditorių galimybes į reikalavimų patenkinimą.

7735.

78Byloje nustatyti V. P. neteisėti veiksmai, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą galėtų būti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau nesuponuoja pagrindo konstatuoti ĮBĮ reglamentuojamo tyčinio bankroto, t. y. siekio sukelti įmonės bankrotą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-40-219/2017). Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.

7936.

80Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos sąlygos

8137.

82Teismas nustatė, kad bankroto administratoriui 2014 m. gegužės 16 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktu buvo perduoti įmonės dokumentai, o 2016 m. balandžio 6 d. tarp UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir įmonės buvo pasirašyta Konfidencialumo sutartis tikslu atlikti įmonės dokumentų patikrinimą. Įmonės finansinės apskaitos dokumentai VĮ Registrų centrui buvo teikiami kasmet nuo pat įmonės įregistravimo pradžios, teismas vertino, kad įmonė vykdė ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkto reikalavimus ir sudarė bei teikė tvirtinti akcininkų susirinkimui BUAB „Naujoji Vaišvydava“ metinių finansinių ataskaitų rinkinius. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta bendrovės esminių apskaitos pažeidimų, kuriuos nurodo pareiškėja. Nors pareiškėja nurodo, kad V. P. gavo 21 300 Lt iš fizinio asmens grynais pinigais, kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau pagal mokesčių administratoriaus įpareigojimą ši suma apskaityta kaip V. P. asmeninės pajamos, o taip pat apskaičiuoti ir išskaityti mokesčiai, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti buvus V. P. tyčiai juos pasisavinti iš bendrovės ar tokiais veiksmais padarius žalą bendrovei.

8338.

84Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog vadovas V. P., neišsaugojęs dalies dokumentų, tokiais veiksmais (neveikimu) sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad formaliai vertinant minėtus vadovo veiksmus (neveikimą), V. P. netinkamai vykdė pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymu, tai yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą.

8539.

86Teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė, jog pareiškime nurodytais veiksmais suinteresuotas asmuo V. P. sąmoningai tyčia siekė privesti UAB „Naujoji Vaišvydava“ prie bankroto, t. y. neįrodytas priežastinio ryšio egzistavimas.

8740.

88Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja neįrodė tyčiniam bankrotui būdingų požymių egzistavimo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl pareiškėjos prašymą pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu atmetė kaip nepagrįstą.

89III.

90Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9141.

92Pareiškėja UAB „Šančių prekybos centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9341.1.

94Dėl netinkamo motyvavimo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti nagrinėjant bylą. Skundžiama nutartis netinkamai motyvuota, joje nepasisakyta dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų vertinant įmonės vadovybės elgesio atitikimą normaliai verslo praktikai blogėjant įmonės finansinei situacijai. Teismas nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, susijusių su V. P. su sutuoktine ir jo verslo partneriams Daugėloms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo išvystymu bankrutavusios įmonės sąskaita. Suformuoti 15 mažaaukštei statybai pritaikytų sklypų liko V. P. su sutuoktine ir jo verslo partneriams, nors jie nieko nesumokėjo už jų išvystymą. Tokiu būdu galimai padaryta didelė žala kreditoriams. Taip pat teismas iš esmės nemotyvuotai teikė pirmenybę V. P. (o ne atsakovės) pateiktai turto vertinimo ataskaitai, nors pagal įrodymų vertinimo taisykles turėjo vadovautis apeliantės pateikto teismo eksperto ekspertinio tyrimo ekspertizės aktų išvadomis. Nustatinėdamas atsakovės tapimo nemokia momentą, teismas suabsoliutino įmonės pradelstus įsipareigojimus ir ignoravo teismų praktikoje formuojamą faktinio nemokumo doktriną bei atsakovės veiklos specifiką, todėl liko neįvertinta esminė aplinkybė, kaip keitėsi atsakovės turto ir įsipareigojimų santykis. Iš skundžiamos nutarties motyvų neaišku, kas lėmė atsakovės nemokumą. Teismas neįvertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad butai ir patalpos buvo pardavinėjami mažesne už savikainą kaina, kaip ši aplinkybė įtakojo atsakovės turtinę padėtį ir veiklos perspektyvas iš tuometinių pozicijų. Taip pat neįvertinta aplinkybė, kad V. P. ir su juo susijusi įmonė UAB „Global Petroleum“ nevykdė su atsakove sudarytų preliminarių sutarčių; V. P., kaip tuometinis atsakovės vadovas, būdamas interesų konflikto situacijoje nesiėmė veiksmų apginti atsakovės interesus. Neįvertinus šių aplinkybių, skundžiama nutartis laikytina nemotyvuota.

9541.2.

96Dėl įmonės tapimo faktiškai nemokia momento. Teismas netinkamai nustatė įmonės faktinio nemokumo momentą, nenustatė, dėl ko įmonė tapo nemokia, todėl neįmanoma paneigti, kad įmonę bankrotas ištiko dėl įmonės vadovybės netinkamo pareigų atlikimo. Skundžiamoje nutartyje įmonės veikla analizuota, neatsižvelgiant į jos specifiką ir finansinės atskaitomybės dokumentų pokyčius. Nekilnojamojo turto projekto vystymu užsiimančios įmonės vadovas, jeigu jis elgiasi apdairiai ir rūpestingai, gali iš karto patikimai prognozuoti, ar įmonės veikla bus rentabili. Jau 2010 m. įmonės vadovybei negalėjo būti nežinoma, kad nekilnojamojo turto projektas tapo nuostolingas ir kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Nekilnojamojo turto projekto kaštai buvo apskaičiuoti prieš jį pradedant, vadovai puikiai žinojo, už kiek galima pardavinėti butus, patalpas, tikslu padengti sąnaudas, tačiau patalpos pardavinėjamos ir žemiau savikainos. Akivaizdu, kad 2008 m. prasidėjus nekilnojamojo turto krizei nekilnojamojo turto projektas tapo nuostolingas, nes pastatytų turtinių vienetų rinkos vertė tapo žymiai mažesnė už statybos kaštus, tokia ekonominė padėtis vertintina kaip faktinis nemokumas. V. P. negalėjo pateikti skaičiavimų ar kitokių įrodymų, kad nutraukus pardavimus už mažesnę nei savikaina kainą ir paskelbus bankrotą, nuostoliai būtų didesni. Vykdomo projekto nuostolingumą patvirtina ir balansų duomenys, iš kurių akivaizdu, kad jau 2010 m. įmonės finansinė būklė buvo itin bloga, o tęsiant veiklą tik blogėjo. Taip pat faktinį nemokumą nuo 2010 m. patvirtina ir aplinkybės, kad įmonei neužteko nuosavų resursų vykdyti veiklą, ji buvo nepajėgi mokėti mokesčių, nes 2011 m. kovo 16 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, o veiklos tęstinumui dirbtinai palaikyti V. P. ir su juo susijusi UAB „Global Petroleum“ pagal poreikį teikdavo paskolas. Paskolos nepadarė atsakovės mokia, o tik dirbtinai nutolino bankrotą. Faktinį nemokumą patvirtina ir tai, kad pagrindinių kreditorių reikalavimai pareikšti iš 2010 m. ir ankstesnių santykių. Kritiškai vertintini nutarties motyvai dėl įmonės veiklos nuostolingumo projekto pradžioje, nes statomas pastatas balanse apskaitytas kaip nebaigta gamyba/pagaminta produkcija, todėl įmonės veiklos rezultatas visada atsispindėjo finansinėje atskaitomybėje. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad 2010 m. dar neparduotų butų ir kitų patalpų vertė skyrėsi nuo nurodytos įmonės balanse, buvo didesnė. Taip pat kritiškai vertintini motyvai dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą 2011 m. bei 2012 m., laikant, kad įmonė buvo moki. Inicijavus bankroto bylos iškėlimą, UAB „Naujoji Vaišvydava“ teisme užginčijo kreditorės UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ finansinį reikalavimą, tuo pagrindu neįtraukdavo jo į kreditorių sąrašą, sudarant tikrovės neatitinkantį įspūdį, pradelstiems įsipareigojimams esant mažesniems nei ½ turto. Kadangi skola UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ tęsiasi iš ankstesnių laikotarpių, UAB „Naujoji Vaišvydava“ tapo nemokia ženkliai anksčiau nei jai iškelta bankroto byla.

9741.3.

98Įmonei tapus faktiškai nemokia 2010 m., jos vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2013 m. pabaigoje, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta tyčinio bankroto prezumpcija – nesavalaikis bankroto bylos inicijavimas. Nesavalaikis bankroto bylos inicijavimas padarė didelę žalą kreditoriams, nes buvo realizuotas įmonės turtas ir kreditoriai prarado galimybę iš jo patenkinti savo reikalavimus; tęsiant veiklą buvo patiriamos sąnaudos; buvo sudaryti nuostolingi nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai, nes turtas parduotas žemesne už savikainą kaina. Todėl įmonei esant faktiškai nemokiai ir tęsiant veiklą, buvo bloginama įmonės padėtis, apribotos galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

9941.4.

100Dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad tiesioginiai mokėjimai UAB „Global Petroleum“ nepažeidė nei atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo taisyklių, nei pačios įmonės interesų. Byloje esantys dokumentai liudija, kad įmonės iš klientų gautinos lėšos sistemingai buvo mokamos tiesiogiai UAB „Global Petroleum“, tarp įmonės dokumentų nėra informacijos apie šių lėšų panaudojimą. Pagal pateiktus įrodymus, tarp bankrutavusios įmonės ir UAB „Global Petroleum“ atlikta užskaitymų 1 067 638 Lt sumai, t. y. apeinant įmonės banko sąskaitą buvo atsiskaitoma su vienu trečios eilės kreditoriumi.

10141.5.

102Dėl bankrutavusiai įmonei nenaudingų sandorių su susijusiais asmenimis. Teismas neįvertino, kad buvo sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai, dar labiau pabloginę nemokios įmonės būklę. Prieš pat bankroto bylos iškėlimą, įmonei jau esant faktiškai nemokiai, su UAB „Global Petroleum“ buvo sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, kuriais turtas perleistas už mažesnę nei savikaina kainą. UAB „Global Petroleum“ susijusi įmonė, nes V. P. buvo jos vadovas ir akcininkas, o V. K. buhalterė. Be to preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos didesnėmis kainomis. Toks nekilnojamojo turto pardavimas buvo nenaudingas įmonei – neteko mažiausiai 308 193,63 Lt. Pagal 2011 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Naujoji Vaišvydava“ atstovaujama direktoriaus V. P. iš pastarojo verslo partnerio L. D. ir J. D. nupirko 3 žemės sklypus, pakeitė jų paskirtį. D. dalį sklypų buvo įsigiję iš V. P. ir jo sutuoktinės 2011 m. gegužės 4 d. sutartimi. Tarp sutarčių nedidelis laikotarpis, jos sudarytos tarp susijusių asmenų. Nekilnojamojo turto projektas numatė žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimą ir išvystymą, sukuriant daugiabučiui namui pritaikytą žemės sklypą bei 15 mažaaukštei statybai pritaikytų sklypų. Tarp administratorės pateiktų susipažinti dokumentų nėra įmonės sandorių dėl teisių į žemės sklypus teritorijoje aplink Didžioji g. Kaune, nors įmonės dokumentuose fiksuoti su šiais sklypais susiję ūkiniai įvykiai. Skundžiamoje nutartyje dėl 15 sklypų nepasisakyta. Dėl su nekilnojamojo turto vystymu susijusių sandorių įmonė permokėjo 475 858,5 Lt ir neteko 15 vertingų individualių namų statyboms skirtų sklypų.

10341.6.

104Dėl netinkamo įmonės administracijos pareigų atlikimo. Iš aptartų argumentų ir aplinkybių darytina išvada, kad įmonės administracija netinkamai atliko savo pareigas ir sąmoningai blogai valdė įmonę. Teismo nustatyta aplinkybė, dėl V. P. paimtų 21 300 Lt už įmonės atliktus darbus neapskaitymo įmonės buhalterinėje apskaitoje, liudija pastarojo nelojalumą, buhalterinės apskaitos pažeidimus, sąmoningą veikimą prieš įmonės interesus. V. P. sudarinėjo sandorius su jo paties valdoma įmone, esant interesų konfliktui CK 2.87 straipsnio prasme, pažeidė savo fiduciarines pareigas, įmonei tapus faktiškai nemokia nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, pardavinėjo įmonės turtą, nukreipė iš klientų gautinas sumas kitiems juridiniams asmenims. Neteisėtas neveikimas nesprendžiant dėl nuosavo kapitalo atkūrimo ar bendrovės pertvarkymo, turėjo įtakos bankrotui ir pablogino kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tikėtina, kad V. P. vilkino bankroto bylos iškėlimą siekdamas asmeninių tikslų.

10541.7.

106Dėl bankrutavusios įmonės veiklos perkėlimo į UAB „Global Petroleum“. Abi įmonės glaudžiai susijusios sutampant administracijos darbuotojams: tam tikrais laikotarpiais vadovu buvo V. P., buhaltere V. K., abiejų įmonių akcininkas V. P.. Bankrutavusios įmonės prašymu iš klientų gautinos sumos tiesiogiai buvo mokamos UAB „Global Petroleum“. UAB „Global Petroleum“ pagal poreikį bankrutavusiai įmonei teikdavo paskolas, prekės ir paslaugos buvo įsigyjamos per šią įmonę. Taip pat UAB „Global Petroleum“ buvo naudojama siekiant apeiti UAB „Naujoji Vaišvydava“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą UAB „Global Petroleum“ mažiau nei už savikainą perleistas nekilnojamasis turtas, leidžia teigti turtą perkėlus į UAB „Global Petroleum“.

10741.8.

108Dėl dokumentų neperdavimo. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sumenkinamas pareigos išsaugoti ir perduoti administratoriui bankrutavusios įmonės dokumentus pažeidimas. Dėl dokumentų trūkumų iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos ir jos turto, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

10941.9.

110Teismas tyčinio bankroto požymius turinčius V. P. veiksmus ir jų įtaką įmonės bankrotui vertino pavieniui, tokiu būdu neįvertindamas veiksmų visumos įmonės valdymo ir veiklos organizavimo kontekste. Teismas, priėmęs į bylą naujus rašytinius įrodymus (V. P. pateiktą turto vertinimo ataskaitą) prieš pat paskutinį posėdį, šių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims neišsiuntė, pasiėmus dokumentus, atsižvelgiant į ataskaitos apimtį bei poreikį ją išanalizuoti, apeliantės atstovas neturėjo pakankamo laiko tai padaryti, tačiau teismas netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

11142.

112Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11342.1.

114Apeliantė selektyviai cituoja teismų praktiką dėl tinkamo sprendimų motyvavimo. Nutartis yra pakankamai motyvuota, aiški ir išsami, joje atsakyta į esminius bylos aspektus. Pirmosios instancijos teismas pateikė motyvus atskirais ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais. Iš nutarties aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus, teismo pozicija pareiškėjai yra pakankamai aiški ir nesutrukdė tinkamai pasinaudoti apeliacijos teise. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuota. Teismas siekė operatyvaus ir teisingo bylos išsprendimo; priėmė visus bylos dalyvių teiktus papildomus įrodymus, net ir teiktus po teismo nustatyto termino rašytinių įrodymų pateikimui. Visi bylos dalyviai buvo išklausyti, visi įrodymai buvo ištirti nagrinėjant bylą ne viename teismo posėdyje. Byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, yra pateiktos dvi nekilnojamojo turto vertinimo išvados; apeliantės motyvas, kad teismui eksperto išvada yra privaloma, absoliučiai prieštarauja teisiniam reglamentavimui.

11542.2.

116Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas skyrė daug dėmesio nemokumo momento nustatymui, analizuodamas byloje esančių įrodymu visetą. Nutartyje konstatuota, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo 2013 m. pradžioje. Tokios išvados teismas padarė, įvertinęs teisminius ginčus tarp UAB „Investicinių projektų valdymo grupė“ ir UAB „Naujoji Vaišvydava“ (tiek dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo, tiek dėl statybos kainos sumažinimo, tiek dėl bankroto bylų UAB „Naujoji Vaišvydava“ inicijavimo), buvo įvertinta ir subordinacijos sutartis bei paskolos sutartys, UAB „Naujoji Vaišvydava“ įsipareigojimų vykdymo terminai (įsipareigojimų vykdymo pradelsimas), įmonės balansų duomenys. Nemokumo priežastys yra aiškios, t. y. ekonominė krizė, Panemunės tilto nugriovimas, pavėluotas komunikacijų atvedimas, teisminiuose ginčuose UAB „Investicinių projektų valdymo grupė“ iniciatyva taikytos didelio masto laikinosios apsaugos priemonės. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas įvertino ir UAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklos specifiką. Apeliantė įvykius ir bylos aplinkybes vertina retrospektyviai, t. y. iš šiandienos perspektyvos, kai įvykiai yra įvykę ir yra matomos nekilnojamojo turto krizės pasekmės, tačiau UAB „Naujoji Vaišvydava“ administracija negalėjo numatyti nei pačios krizės kilimo, nei tiksliai numatyti krizės pasekmių; administracija tikėjosi pabaigti nekilnojamojo turto projektą ir gauti iš jo pelno. Faktas, kad VMI atidėjo mokestinės nepriemokos mokėjimą, tik patvirtina, kad valstybės institucija matė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ yra perspektyvi įmonė, kuri galės įvykdyti savo įsipareigojimus. Priešingai nei nurodo apeliantė, akcininko, direktoriaus V. P. ir UAB „Global Petroleum“ paskolų teikimas tik patvirtina faktą, kad buvo bandoma išsaugoti įmonę kaip veikiantį rinkos subjektą. Atskirojo skundo 2.8 punkte pateikti duomenys ne patvirtina, o paneigia tyčinio bankroto egzistavimo galimybę. Nutartys, kuriomis buvo atsisakyta UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškelti bankroto bylą, yra įsiteisėjusios, nekvestionuotinos ir turi prejudicijos galią nagrinėjamoje byloje ir to nepanaikina skundo motyvas, kad pačios apeliantės finansinis reikalavimas buvo užginčytas.

11742.3.

118Apeliantė daro klaidingą prielaidą, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo 2010 m., atitinkamai klaidinga prielaida grindžia bankroto bylos inicijavimo nesavalaikiškumą. Teismas aiškiai nustatė, kada UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai tapo nemokia, t. y. 2013 m. pradžia. Pareiškimas dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2013 m. spalio 31 d. Teismas, nustatęs, kad kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pavėluotas, nutarties 53-59 punktuose (imtinai) analizavo, ar yra tyčinio bankroto požymių laikotarpiu nuo tada kai įmonė tapo faktiškai nemokia (2013 m. pradžia) iki įmonės vadovo pareiškimo iškelti bankroto bylą UAB „Naujoji Vaišvydava“. Vien faktas, kad kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra pavėluotas dar savaime nereiškia, kad tai yra tyčinio bankroto požymis. Teismas ir nustatė, kad laikotarpiu, kai buvo vėluojama inicijuoti bankroto bylą, įmonės finansinė padėtis nebuvo esmingai pabloginta.

11942.4.

120Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo išanalizavo byloje esančių įrodymų visumoje ir pateikė savo motyvus nutarties 78-80 punktuose. Nutarties išvados pateiktos išanalizavus šios konkrečios situacijos aplinkybes ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

12142.5.

122Nutarties 60-76 punktuose (imtinai) yra išsamiai išanalizuotos aplinkybės, susijusios su 4 komercinės paskirties patalpų ir 1 buto pardavimu UAB „Global Petroleum“. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir turto vertinimo išvadų vidurkius, laikytina, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.

12342.6.

124UAB „Naujoji Vaišvydava“ administracija tikėjo vystomo projekto sėkme, kad susitvarkys su finansiniais sunkumais ir turės galimybę dalyvauti rinkoje kaip veikiantis subjektas; direktorius V. P. teikė dideles paskolas įmonei, t. y. investavo savo asmenines lėšas.

12542.7.

126Nesutiktina, kad vien dviejų įmonių administracijos darbuotojų sutapimas yra veiklos perkėlimas iš vienos įmonės į kitą ir juo labiau, kad tai būtų tyčinį bankrotą lemiantis požymis. Priešingas aiškinimas lemtų perteklinį darbo rinkos ribojimą.

12742.8.

128Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo dokumentų perdavimo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratoriui klausimą nutarties 81-89 punktuose. Suinteresuotas asmuo sutinka su nutartyje nurodytais argumentais ir juos palaiko.

12943.

130Suinteresuotas asmuo V. P. su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad teismas išsamiai, visapusiškai ir itin detaliai išnagrinėjo visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir prielaidas bei pagrįstai nusprendė nesant pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja įmonę tapus nemokia 2010 m. Suinteresuotas asmuo įmonės vadovu tapo 2010 m. gruodžio mėnesį, todėl, nevaldęs jos, negalėjo lemti nemokumo. Byloje nustatyta, kad tapęs įmonės vadovu, suinteresuotas asmuo ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad suplanuoti projektai būtų įvykdyti, o įmonė atsiskaitytų su visais kreditoriais. Vertinant įmonės valdymo organų sprendimų pagrįstumą ir protingumą, atsižvelgtina į Lietuvos teismų pripažintą ir taikomą verslo sprendimų taisyklę (business judgement rule), pagal kurią būtina vadovautis ne bylos nagrinėjimo metu žinomomis, o sprendimų priėmimo metu žinotomis aplinkybėmis, t. y. nustatyti, kokius sprendimus būtų priėmęs protingas ir atidus įmonės vadovas pareiškėjos nurodomais 2010 metais, turėdamas tik tokią informaciją, kuri buvo pasiekiama tuo metu. Teismas pagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo ėmėsi visų būtinų veiksmų siekiant sėkmingo veiklos tęstinumo.

13144.

132Atsakovė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13344.1.

134Dėl skundžiamos nutarties motyvavimo. Pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu į bylą buvo pateikta daug naujų dokumentų, teismas juos įvertino ir ištaisė Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytus trūkumus, o taip pat iš esmės pasisakė dėl visų reikšmingų byloje pareiškėjos argumentų. Nutartyje nurodytų aplinkybių pakanka išvadai, kad nemokumas atsirado dėl pasaulinės ekonominės krizės ir dėl jos atsiradusių įmonės nuostolių (nutarties 73 punktas). Teismas, iš esmės nagrinėdamas pripažinimo bankroto tyčiniu klausimą, pateikė konkrečius argumentus ir motyvus, kodėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotas nelaikytinas tyčiniu. Pagal įstatymo reikalavimus, byloje esančių įrodymų teismas nevertino atskirai vienų nuo kitų, o atsižvelgė į jų visumą.

13544.2.

136Dėl įmonės tapimo faktiškai nemokia momento. Pareiškėjos nurodoma teismų praktiką, pagal kurią sprendžiant faktinio įmonės nemokumo klausimą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, netaikytina šioje byloje, nes UAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumo klausimas du kartus buvo nagrinėjamas ir nebuvo nustatytas. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu teismų nustatyta aplinkybė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo moki, pareiškėjos atžvilgiu yra laikoma prejudiciniu faktu. Vertinant įmonės veiklos specifiką, svarbi aplinkybė, kad juridiniai asmenys, įsteigti nekilnojamojo turto projektams vystyti, pradėję vykdyti veiklą neišvengiamai susiduria su mažomis pajamomis bei didelėmis išlaidomis; t. y. pirmiausia privalo pastatyti nekilnojamojo turto objektą bei tik tuomet pradeda gauti pajamas už butų ir kitų patalpų pardavimus. Neretai bendra įsipareigojimų suma yra artima visam į balansą įrašytam turtui, ypač jeigu veikla vykdoma skolintomis lėšomis, kaip ir šiuo atveju. Dėl šios priežasties esminę reikšmę įgyja ne bendros, o būtent pradelstų įsipareigojimų sumos santykis su į balansą įrašytu turtu. Besikeičianti prekių ar paslaugų pasiūla ir paklausa, konkurencinės sąlygos, gamybos ir pardavimų savikaina faktiškai neleidžia patikimai prognozuoti jokios ūkinės veiklos rentabilumo, todėl įmonės valdymo organų sprendimams šioje srityje taikoma verslo sprendimo taisyklė, pagal kurią, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (a widened scope of business judgement). Tai, kad vertinant retrospektyviai atsakovės veikla buvo nuostolinga tam tikru metu, pvz. 2011 m., dar nereiškia, kad ji negalėjo būti pelninga vėliau, pvz. 2013 m., t. y. įmonės valdymo organai galėjo tikėtis atitinkamų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje. Verslo etika ir gera moralė taip pat įsipareigojimai gyventojams vertė pabaigti darbus, priešingu atveju pasekmės gyventojams būtų labai skaudžios, pažeistas viešas interesas, o įmonė privalėtų atlyginti gyventojams nuostolius, t. y. atsirastų nauji kreditoriai, dėl ko kreditoriniai reikalavimai ženkliai padidėtų. Suteiktos paskolos padidino ne tik atsakovės įsipareigojimus, tačiau ta pačia apimtimi padidino ir jos turtą, todėl finansinės įmonės situacijos nepablogino, priešingai – išsprendė apyvartinių lėšų trūkumo klausimą. Sutarties su VMI sudarymas kaip tik patvirtina, jog nors ir susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, bendrovė buvo moki, nes priešingu atveju VMI nebūtų sutikusi sudaryti mokestinės paskolos sutarties.

13744.3.

138Dėl įstatyme numatytų tyčinio bankroto prezumpcijų taikymo. Apeliantė remiasi ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija, kurią įstatymo leidėjas numatė 2013 m. balandžio mėn. 18 d. „Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 13 1 , 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu“ Nr. XII-237. Veiksmai, dėl kurių apeliantė teigia esant tyčinio bankroto prezumpciją, neva buvo atlikti 2010 m., faktiškai vadovaujant V. T. (skundo 3.1 p.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto prezumpciją, ją siejo su CK 6.930 1 straipsnyje numatytomis pareigomis, tačiau Civilinis kodeksas 6.9301 straipsniu buvo papildytas tik 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr.XII-239, įsigaliojusiu 2013 m. spalio mėn. 1 d., todėl nesant atitinkamos pareigos elgtis tam tikru nustatytu būdu, iki 2013 m. spalio mėn. 1 d. susiklosčiusiems santykiams negalima taikyti minėtos tyčinio bankroto prezumpcijos. Dėl tų pačių, priežasčių, netaikytinas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, nustatantis teismo pareigą pripažinti bankrotą tyčiniu, nustačius, kad bankrotas kilo dėl to, kad veikla buvo vykdoma taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į turtą buvo apribotos arba panaikintos arba išieškojimo pirmenybė sąmoningai buvo teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930 1 straipsnį kreditoriams.

13944.4.

140Dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Apeliantė neatsižvelgė, kad kaip minėta, CK 6.930 1 straipsnio normos įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d., o atsiskaitymo sandoriai sudaryti iki joms įsigaliojant. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsakovės veiklos specifiką ir sąlygas teisingai nurodė, kad tiesioginiai mokėjimai negalėjo pabloginti įmonės turtinės padėties. Statybos darbus buvo nuspręsta pabaigti dėl jau aptartų priežasčių, todėl negalima daryti išvados, kad užskaitymais ir tiesioginio atsiskaitymo su UAB „Global Petroleum“ sandoriais buvo siekiama pabloginti atsakovės finansinę padėtį. Be to, šie tiesioginiai mokėjimai ir užskaitymai buvo atlikti įmonei esant mokiai.

14144.5.

142Dėl buto ir patalpų pirkimo–pardavimo sandorių. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė nekilnojamojo turto pardavimo UAB „Global Petroleum“ sandorių sudarymo momentu buvo moki, šie sandoriai neįtakojo įmonės finansinės padėties ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes sandoriai buvo atlygintiniai, o jų kaina iš esmės atitiko rinkos kainą. Be to, šiais sandoriais iš dalies buvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi ir VMI. Tai, kad patalpų pardavimo kainos iš esmės nesiskyrė nuo rinkoje nusistovėjusių nekilnojamojo turto kainų patvirtina bankroto byloje esantys Ober Haus pranešimai apie nekilnojamojo turto perleidimo kainas 2012 m. birželio – 2013 m. rugpjūčio mėnesiais, UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ vertintojo V. P. vertinimo ataskaita ir daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis adresu Didžioji g. 82, Kaunas, parduotų/neparduotų butų ir komercinių patalpų suvestinė.

14344.6.

144Dėl žemės sandorių vertinimo. Apeliantės argumentai dėl trijų žemės sklypų įsigijimo už 1 250 000 Lt nenaudingumo atsakovei, nes už jų išvystymą sumokėta 225 858,5 Lt, yra nauji anksčiau byloje neišsakyti, juos apeliantė grindžia Verslo planu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad tokios išlaidos buvo patirtos. Bet kokiu atveju, visos su žemės paskirties pakeitimu susijusios išlaidos buvo reikalingos atsakovei vykdant savo veiklą. Dokumentų apie kažkokių apeliantės nurodytų menamų „teisių“ į likusius nenupirktus kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus nebuvimas gali reikšti tik tai, kad tokių dokumentų niekada ir nebuvo. Tarp įmonės dokumentų nėra nei preliminarių sutarčių, nei kokių nors avansinių mokėjimų už žemę patvirtinančių mokėjimo dokumentų. Aplinkybė, kad tokių dokumentų nėra, priešingai nei teigia apeliantė, nereiškia, kad tokie dokumentai egzistavo.

14544.7.

146Dėl įmonės veiklos perkėlimo. Apeliantės argumentai, jog UAB „Naujoji Vaišvydava“ savo veiklą perkėlė į UAB „Global Petroleum“, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad bendrovės buvo susijusios per bendrus valdymo organų narius, nepatvirtina tokių neteisėtų veiksmų atlikimo, o paskolų suteikimas priešingai, kaip tik rodo ne tikslą gauti pajamas UAB „Naujoji Vaišvydava“ sąskaita, o tarp įmonių buvus visiškai kitus santykius. Patalpos buvo perleistos už rinkos vertę atitinkančias kainas, todėl UAB „Global Petroleum“ iš šių sandorių negavo jokios naudos, o atsakovė nepatyrė jokių nuostolių. Bendrovė neturėjo pakankamų apyvartinių lėšų, tačiau privalėjo užbaigti daugiabučio namo statybą bei priduoti pastatą valstybinei komisijai. Dėl šios priežasties reikiamos statybinės medžiagos buvo apmokamos UAB „Global Petroleum“, ši bendrovė taipogi apmokėdavo rangovų pateiktas sąskaitas. Dėl šios priežasties butų pirkėjai atsiskaitė tiesiogiai su UAB „Global Petroleum“ ir tuo pagrindu buvo atlikti užskaitymai, nurodyti „Užskaitymų sąskaitoje 777“. Tokiu būdu UAB „Global Petroleum“ iš esmės finansavo nekilnojamojo turto plėtros projektą, tačiau jokios naudos už tai negavo.

14744.8.

148Dėl dokumentų neperdavimo. Apeliantė nurodo, kad įmonės valdymo organai neperdavė administratoriui kai kurių apskaitos dokumentų originalų (tačiau nenurodo kokių), akcininkų sąrašų, vertybinių popierių sąskaitų, operacijų akcijomis registravimo žurnalo arba akcininkų registravimo žurnalo, dokumentų, įrodančių įmonės klientų tiesiogiai UAB „Global Petroleum“ pervestų pinigų likimą. Tačiau konkrečiai „trūkstamų“ apskaitos dokumentų originalų apeliantė nenurodo. Taip pat nenurodo kokių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla ar turtu, apeliantė negali nustatyti arba bent turi sunkumų nustatyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad dėl neįvardintų dokumentų originalų „nebuvimo“ negalima nustatyti atsakovės veiklos ar jos turto, juolab, kad yra gausu įmonės suvestinių apskaitos dokumentų.

14944.9.

150Apeliantė nepagrįstai vertina KAVMI 2014 m. sausio 16 d. pranešime apie atliktą mokestiniame patikrinime Nr. AU13-2 nurodytas aplinkybes. Mokesčių administratorius nustatė apskaitos vedimo trūkumus, t. y., įpareigojo UAB „Naujoji Vaišvydava“ V. P. gautą 21 300 Lt sumą apskaityti kaip jo asmenines gautas pajamas, o taip pat apskaičiuoti ir išskaityti mokėtinus mokesčius. Visus mokesčių administratoriaus nurodymus bendrovė įvykdė. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė dėl to patyrė kokius nors nuostolius. Nėra jokių prielaidų teigti, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ vykdė kokius nors butų apdailos darbus, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. P. galėjo neapskaityti kokių nors „pajamų“ iš tokios veiklos.

151Teismas

konstatuoja:

152IV.

153Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15445.

155Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

156Dėl naujų įrodymų priėmimo

15746.

158Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo. Prašymas motyvuojamas tuo, kad apeliantė išdėstytus argumentus, jog atlikdama užskaitas su UAB „Global Petroleum“ atsakovė pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, grindžia „Užskaitymų sąskaita 777“, kurioje nurodyta tik bendra užskaitų per ilgą laikotarpį suma. Teisingam bylos išnagrinėjimui gali būti reikalingi duomenys apie konkrečias užskaitų datas, todėl atsakovė teikia ir prašo prijungti išplėstinį žiniaraštį „Užskaitymų sąskaita 777“. Atkreipia dėmesį, jog apeliantė šias aplinkybes nurodė tik atskirajame skunde, atsižvelgiant į tai, atsakovei nebuvo pareigos šį dokumentą teikti pirmosios instancijos teismui.

15947.

160Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16148.

162Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus įrodymus, nes jie galėjo būti pateikti kartu su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą, tokiu būdu sudarant galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims iki paskirtojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio susipažinti su jais ir pateikti savo nuomonę dėl jų priėmimo, o šiuo atveju, dokumentų pateikimas likus kelioms dienoms iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą.

16349.

164Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose bei 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus.

165Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų

16650.

167Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nereiškia teismo pareigos atsakyti į kiekvieną proceso šalies argumentą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentais, jog skundžiama nutartis netinkamai motyvuota. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio yra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė dėl tyčinio bankroto požymių neegzistavimo. Pareiškėja atskirajame skunde tiesiog nurodo kitokį įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimą, tačiau nepateikia tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, sudarančių pagrindą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka sprendžiami tiek teisės, tiek fakto klausimai, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nereiškia bylos pernagrinėjimo iš naujo; nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, vertinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

168Dėl tyčinio bankroto požymių

16951.

170ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

17152.

172Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

17353.

174Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

17554.

176Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

17755.

178Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ tyčinio bankroto požymių nebuvimo.

179Dėl įmonės nemokumo momento ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

18056.

181Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis.

18257.

183Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Taigi, faktinis įmonės nemokumas (kai jai dar nebuvo iškelta bankroto byla) nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumą, tiriant faktines aplinkybes, įrodinėjamas konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1562/2014).

18458.

185Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertino aplinkybes dėl ankstesnių bandymų inicijuoti bankroto bylos UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlimą, nustatęs, kad teismai (Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3248-273/2011, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-293/2012, tiek Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1694-510/2012) atsisakė iškelti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, nenustačius įmonės nemokumo fakto, taip pat įvertino į bylą pateiktus BUAB „Naujoji Vaišvydava“ finansinės atskaitomybės duomenis, įmonės veiklos specifiką ir sprendė, kad jie nepatvirtina buvus įmonės nemokumui nuo 2010 m. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl aplinkybių, susijusių su kredito grąžinimo termino AB „Swedbank“ pratęsimu iki 2013 m. sausio 31 d., bei aplinkybių, susijusių su 2009 m. gegužės 8 d. trišalio susitarimo (pagal kurį UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo kreditorius, o atsakovė skolininkė) dėl paskolos subordinavimo nutraukimu bei ginčijimu teisme, įtakos įmonės nemokumo vertinimui. Taip pat tinkamai buvo įvertintos ir aplinkybės dėl Kauno apskrities VMI pridėtinės vertės mokesčių mokėjimo išdėstymo iki 2013 m. sausio 25 d., ir tai, kad byloje esantis kreditorių sąrašas, sudarytas 2013 m. spalio 30 d., patvirtina atsiskaitymo su kreditoriais VMI, L. D., V. P., UAB „Global Petroleum“ terminus 2013 m. antroje pusėje. Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo įmonės turtinę padėtį pagal pateiktus duomenis ir, atsižvelgęs į veiklos specifiką, taip pat išsamiai išanalizavo ir pradelstus įsipareigojimus ir visų įvertintų duomenų pagrindu nustatė faktinio nemokumo (negalėjimo vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję) momentą, t. y. kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo 2013 m. pradžioje.

18659.

187Apeliantės argumentai, kad skundžiamoje nutartyje įmonės veikla analizuota, neatsižvelgiant į jos specifiką, jog nekilnojamojo turto projekto vystymu užsiimančios įmonės vadovas iš karto gali patikimai prognozuoti, ar įmonės veikla bus rentabili, jog įmonės veiklos palaikymui buvo teikiamos paskolos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Iš esmės apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo atliktos įmonės veiklos analizės netinkamumas ir kokiu aspektu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo atliekamas įmonės veiklos tyrimas, turėjo būti tokia veikla analizuojama. Apeliantė taip pat nepateikė jokių pagrįstų ir nagrinėjamai situacijai reikšmingų argumentų, kokiu būdu įmonės vadovu nuo 2010 m. gruodžio 30 d. tapęs V. P. galėjo prognozuoti nekilnojamojo turto projekto, pradėto statyti 2007 metais, rentabilumą, ir kokių veiksmų pagalba jis galėjo išvengti UAB „Naujoji Vaišvydava“ 2013 metų pradžioje konstatuoto nemokumo, atsižvelgiant į šios įmonės turėto turto ir įsipareigojimų santykį.

18860.

189ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

19061.

191Nustatęs faktinį UAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumą 2013 metų pradžioje, aplinkybę, kad vadovas V. P. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. spalio 16 d., teismas įvertino, kaip delsimą, tačiau sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog toks vadovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esmingai pablogino įmonės finansinę padėtį, nes nuo 2013 m. pradžios iki 2013 m. spalio (kreipimosi į teismą dienos) naujų kreditorių neatsirado, įmonė atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi AB „Swedbank“, kurio reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami be eilės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nebuvo sąmoningo siekio pažeisti kreditorių teises ir interesus.

19262.

193Apeliantės teigimu, nesavalaikis kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo reiškia egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Taigi, egzistuojant tik visiems trims pagrindams bankrotas gali būti preziumuojamas tyčiniu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsiskaitymų su darbuotojais pažeidimų apeliantė net neįrodinėjo, o apie atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, kaip apie atskirą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, pasisakytina toliau nutartyje.

194Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo bei sandorių tarp susijusių asmenų

19563.

196Apeliantės nuomone, teismas neįvertino, kad buvo sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai, dar labiau pabloginę nemokios įmonės būklę. Prieš pat bankroto bylos iškėlimą, įmonei jau esant faktiškai nemokiai, su UAB „Global Petroleum“ buvo sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, kuriais turtas perleistas už mažesnę nei savikaina kainą. UAB „Global Petroleum“ susijusi įmonė, nes V. P. buvo jos vadovas ir akcininkas, o V. K. – buhalterė. Taip pat neįvertinta 2011 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Naujoji Vaišvydava“, atstovaujama direktoriaus V. P., iš pastarojo verslo partnerio L. D. ir J. D. nupirko 3 žemės sklypus, pakeitė jų paskirtį (pagal nekilnojamojo turto projektą numatytas žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimas ir išvystymas, sukuriant daugiabučiui namui pritaikytą žemės sklypą bei 15 mažaaukštei statybai pritaikytų sklypų), dėl su nekilnojamojo turto vystymu susijusių sandorių įmonė permokėjo 475 858,5 Lt ir neteko 15 vertingų individualių namų statyboms skirtų sklypų. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir tyčinio bankroto požymių kontekste įvertino UAB „Naujoji Vaišvydava“ sudarytus sandorius, pripažįsta nepagrįstais.

19764.

198Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

19965.

200Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. iš visų turimų neparduotų nekilnojamojo turto objektų (26, pagal Daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, adresu Didžioji g. 82, Kaunas, parduotų /neparduotų butų ir komercinių patalpų suvestinę (t. 11, b. l. 113)) perleido UAB „Global Petroleum“ 4 komercines patalpas ir 1 butą. Teismas nustatė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ perleido susijusiai bendrovei „Global Petroleum“ 3 nekilnojamojo turto objektus, įmonei jau esant nemokumo būsenoje. Dėl nurodytų sandorių pirmosios instancijos teismui šalys pateikė paaiškinimus, turto vertintojų ataskaitas, taip pat byloje buvo pateiktas ir Kauno apskrities VMI 2014 m. sausio 16 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU13-2, kuriame paminėti sandoriai, sudaryti 2009 m. ir tik vienas – 2013 m. rugpjūčio 6 d. (dėl komercinių patalpų Nr. 65 – pardavimo UAB „Global Petroleum“). Nustatyta, kad byloje ekspertizė ginčo turto vidutinės rinkos vertei nustatyti nebuvo paskirta, šalių pateiktos retrospektyvinės turto vertinimo ataskaitos buvo įvertintos visų byloje surinktų įrodymų kontekste pagal bendras įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis ir kitaip vertindama tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

20166.

202Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad turto pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti su susijusiu asmeniu (UAB „Global Petroleum“), tačiau sandoriai buvo atlygintiniai, jų kaina iš esmės atitiko rinkos kainą, atsakovės gautomis lėšomis buvo iš dalies atsiskaityta su banku, VMI, todėl nėra pagrindo spręsti jog šiais sandoriais buvo kryptingai siekiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Vien sandorių šalių tarpusavio ryšių identifikavimas nesudaro pakankamo pagrindo nei konstatuoti jų (sandorių) neteisėtumo (tyčinio bankroto aspektu), nei sukeltos žalos kitiems kreditoriams masto.

20367.

204Teismas nustatė, kad sutuoktiniai J. D. ir L. D. pardavė, o UAB „Naujoji Vaišvydava“ už 1 250 000 Lt (362 025,02 Eur) nupirko nuomotus pagal 2007 m. gegužės 10 d. nuomos sutartį 3 žemės sklypus (0,7778 ha, 0,0806 ha, 0,0287 ha ), esančius Kauno m. Didžioji g. 82, kur buvo pastatytas UAB „Naujoji Vaišvydava“ nuosavybės teise priklausęs pastatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pagal sutartį neatsiskaitė, ir vertino, kad šis sandoris pareiškėjos teisių nepažeidžia. Apeliantė nagrinėjamuoju klausimu atskirajame skundė pakartojo tas pačias su sandorio sudarymu susijusias aplinkybes, tačiau nepateikė pagrįstų ir reikšmingų argumentų, kokiu būdu šis sandoris įtakojo UAB „Naujoji Vaišvydava“ mokumą ir kaip jis susijęs su atsakingų asmenų siekiu įmonę prie bankroto privesti tyčia.

205Dėl atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiančių mokėjimų

20668.

207Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

20869.

209Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017).

21070.

211Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad tiesioginiai mokėjimai UAB „Global Petroleum“ nepažeidė nei atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo taisyklių, nei pačios įmonės interesų. Byloje esantys dokumentai liudija, kad įmonės iš klientų gautinos lėšos sistemingai buvo mokamos tiesiogiai UAB „Global Petroleum“, tarp įmonės dokumentų nėra informacijos apie šių lėšų panaudojimą. Pagal pateiktus įrodymus, tarp bankrutavusios įmonės ir UAB „Global Petroleum“ atlikta užskaitymų 1 067 638 Lt sumai, t. y. apeinant įmonės banko sąskaitą buvo atsiskaitoma su vienu trečios eilės kreditoriumi.

21271.

213Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsakovės veiklos specifiką ir sąlygas, pagrįstai sprendė, kad nekilnojamojo turto pirkėjų tiesioginiai mokėjimai rangovui UAB „Global Petroleum“ negalėjo pabloginti įmonės turtinės padėties, ir negalima daryti išvados, kad užskaitymais ir tiesioginio atsiskaitymo su UAB „Global Petroleum“ sandoriais buvo siekiama pabloginti atsakovės finansinę padėtį. Ir nors pirmosios instancijos teismas tokius V. P. veiksmus pripažino pažeidžiančiais atsiskaitymų eiliškumą, tačiau teisingai nurodė, kad tai galėtų būti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau nesuponuoja pagrindo konstatuoti ĮBĮ reglamentuojamo tyčinio bankroto, t. y. siekio sukelti įmonės bankrotą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-40-219/2017), nes, vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ vadovas V. P. atliko veiksmus, kuriais siekė bloginti įmonės finansinę padėtį, sumažinti kreditorių galimybes į reikalavimų patenkinimą.

214Dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos ir dokumentų neperdavimo

21572.

216Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sumenkinamas pareigos išsaugoti ir perduoti administratoriui bankrutavusios įmonės dokumentus pažeidimas. Dėl dokumentų trūkumų iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos ir jos turto, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Teismas turėjo atsižvelgti į V. P. administratorei perduotos dokumentacijos trūkumus sprendžiant kitų tyčinio bankroto požymių buvimą.

21773.

218Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

21974.

220Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

22175.

222Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ finansinės apskaitos dokumentai VĮ Registrų centrui buvo teikiami kasmet nuo pat įmonės įregistravimo pradžios, taip pat įmonė vykdė ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkto reikalavimus ir sudarė bei teikė tvirtinti akcininkų susirinkimui BUAB „Naujoji Vaišvydava“ metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Taip pat reikšminga aplinkybe laikytina, jog bankroto administratorei 2014 m. gegužės 16 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktu buvo perduoti įmonės dokumentai. Pirmosios instancijos teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog vadovas V. P., neišsaugojęs dalies dokumentų, tokiais veiksmais (neveikimu) sąmoningai siekė įmonės nemokumo ar siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis. Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė jokiu būdu ir atskirajame skunde nenurodė, kokių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla ar turtu, dėl konkrečių dokumentų neperdavimo nebuvo galima nustatyti.

223Įmonės veiklos perkėlimo

22476.

225Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi tiesiogiai dėl šios prezumpcijos nepasisakė, tačiau, pasisakydamas dėl kitų tyčinio bankroto požymių, įvertino ir aplinkybes, kad V. P. tam tikrais laikotarpiais buvo abiejų įmonių vadovu, taip pat turto perleidimo aspektas įvertintas analizuojant sandorius tarp susijusių asmenų. Tačiau apeliantei neįrodinėjus, kad UAB „Global Petroleum“ perėmė nebaigtas vykdyti UAB „Naujoji Vaišvydava“ sutartis ir (arba reikalavimo teises), byloje surinkti įrodymai neleidžia teigti, jog BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ veikla buvo perkelta į UAB ,,Global Petroleum“.

226Dėl kitų skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

22777.

228Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

22978.

230Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus pareiškėjos nurodomus tyčinio bankroto pagrindus, įvertino visus buvusio bendrovės vadovo ir jos akcininko V. P. veiksmus ir CK 2.87 straipsnyje nurodytų juridinio asmens organų pareigų aspektu, ir sprendė nesant akivaizdžių rūpestingumo ar lojalumo įmonei trūkumų, lemiančių sąmoningą blogą įmonės valdymą ir dėl to sekusį įmonės nemokumą.

23179.

232Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sprendžiamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, išsamiai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, jo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, siekiant panaikinti ar sumenkinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį netenkinti prašymo pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23380.

234Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirojo skund0 argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

235Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23681.

237CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

23882.

239Atsakovė pateikė prašymą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitą). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.16. punktas (0,4 x 895,2 Eur (2018 m. I ketv. bruto darbo užmokestis) = 358,08 Eur), todėl atsakovei iš apeliantės UAB „Šančių prekybos centras“ priteisiama 358 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

240Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

241Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

242Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“, juridinio asmens kodas 300670270, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“, juridinio asmens kodas 300142102, 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, likusioje dalyje prašymo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja, pradinė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė, BUAB... 7. 2.... 8. Prašymas grindžiamas tuo, kad įmonė tapo faktiškai nemokia 2010 m., t. y.... 9. 3.... 10. UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas... 11. 4.... 12. Iš UAB „Global Petroleum“ gautų pinigų galimai buvo atsiskaitinėjama su... 13. 5.... 14. Įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo sudaryti nekilnojamojo turto... 15. 6.... 16. Taip pat egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio... 17. 7.... 18. Įmonės valdymo organai netinkamai atliko savo pareigas ir sąmoningai blogai... 19. 8.... 20. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorė UAB „Nemokių... 21. 9.... 22. Suinteresuoti asmenys V. T. ir J. T. prašė pareiškimą tenkinti.... 23. 10.... 24. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti... 25. 11.... 26. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi Kauno apygardos... 27. II.... 28. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 29. 12.... 30. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė... 31. 13.... 32. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Naujoji... 33. 14.... 34. Teismas nustatė, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ įregistruota 2005 m.... 35. 15.... 36. Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 2 d. nekilnojamojo turto registre... 37. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 3 dalies 2 punkte įtvirtintų... 38. 16.... 39. Pasisakydamas dėl įmonės nemokumo momento, teismas nustatė, kad buvusio... 40. 17.... 41. Pareiškėjos argumentus teismas vertino esant nepakankamais konstatuoti... 42. 18.... 43. Atsižvelgęs į Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 15 d. sprendimą... 44. 19.... 45. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 16 d. Mokestinės paskolos sutartimi Kauno... 46. 20.... 47. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad įmonė... 48. 21.... 49. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad atsakovės vadovas vilkino... 50. 22.... 51. Teismas sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog įmonei esant nemokiai nuo... 52. 23.... 53. Teismo vertinimu, V. P. kaip vadovo pareigų nevykdymas, BUAB „Naujoji... 54. 24.... 55. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos... 56. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte... 57. 25.... 58. Teismas nustatė, kad įmonė per laikotarpį nuo 2012 m. birželio 7 d. iki... 59. 26.... 60. Kauno apskrities VMI 2014 m. sausio 16 d. pranešime apie atliktą mokestinį... 61. 27.... 62. Teismas nustatė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ perleido susijusiai... 63. 28.... 64. Byloje nėra ginčo, kad dėl ekonominės krizės (visuotinai žinoma... 65. 29.... 66. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad V. P. turėjo naudą iš turto... 67. 30.... 68. Dėl žemės sklypo pirkimo. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai J. D. ir L. D.... 69. 31.... 70. Pareiškėja nurodo, kad 2011 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto... 71. 32.... 72. Teismas nustatė, kad V. P. pasirašė nurodymus butų pirkėjams dėl lėšų... 73. 33.... 74. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ vadovas V. P.... 75. 34.... 76. Pareiškėjos nurodomų ir teismo aptartų atliktų mokėjimų pripažinimas... 77. 35.... 78. Byloje nustatyti V. P. neteisėti veiksmai, pažeidžiant atsiskaitymų... 79. 36.... 80. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos... 81. 37.... 82. Teismas nustatė, kad bankroto administratoriui 2014 m. gegužės 16 d.... 83. 38.... 84. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė nesant pagrindo... 85. 39.... 86. Teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė, jog pareiškime nurodytais... 87. 40.... 88. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja neįrodė... 89. III.... 90. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 91. 41.... 92. Pareiškėja UAB „Šančių prekybos centras“ atskiruoju skundu prašo... 93. 41.1.... 94. Dėl netinkamo motyvavimo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyti... 95. 41.2.... 96. Dėl įmonės tapimo faktiškai nemokia momento. Teismas netinkamai nustatė... 97. 41.3.... 98. Įmonei tapus faktiškai nemokia 2010 m., jos vadovas į teismą dėl bankroto... 99. 41.4.... 100. Dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo. Skundžiamoje... 101. 41.5.... 102. Dėl bankrutavusiai įmonei nenaudingų sandorių su susijusiais asmenimis.... 103. 41.6.... 104. Dėl netinkamo įmonės administracijos pareigų atlikimo. Iš aptartų... 105. 41.7.... 106. Dėl bankrutavusios įmonės veiklos perkėlimo į UAB „Global Petroleum“.... 107. 41.8.... 108. Dėl dokumentų neperdavimo. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sumenkinamas... 109. 41.9.... 110. Teismas tyčinio bankroto požymius turinčius V. P. veiksmus ir jų įtaką... 111. 42.... 112. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė... 113. 42.1.... 114. Apeliantė selektyviai cituoja teismų praktiką dėl tinkamo sprendimų... 115. 42.2.... 116. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas skyrė daug dėmesio nemokumo... 117. 42.3.... 118. Apeliantė daro klaidingą prielaidą, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“... 119. 42.4.... 120. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus dėl atsiskaitymo su... 121. 42.5.... 122. Nutarties 60-76 punktuose (imtinai) yra išsamiai išanalizuotos aplinkybės,... 123. 42.6.... 124. UAB „Naujoji Vaišvydava“ administracija tikėjo vystomo projekto sėkme,... 125. 42.7.... 126. Nesutiktina, kad vien dviejų įmonių administracijos darbuotojų sutapimas... 127. 42.8.... 128. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo dokumentų perdavimo BUAB... 129. 43.... 130. Suinteresuotas asmuo V. P. su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė,... 131. 44.... 132. Atsakovė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 133. 44.1.... 134. Dėl skundžiamos nutarties motyvavimo. Pakartotinio bylos nagrinėjimo... 135. 44.2.... 136. Dėl įmonės tapimo faktiškai nemokia momento. Pareiškėjos nurodoma teismų... 137. 44.3.... 138. Dėl įstatyme numatytų tyčinio bankroto prezumpcijų taikymo. Apeliantė... 139. 44.4.... 140. Dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Apeliantė neatsižvelgė, kad... 141. 44.5.... 142. Dėl buto ir patalpų pirkimo–pardavimo sandorių. Nepriklausomai nuo to, ar... 143. 44.6.... 144. Dėl žemės sandorių vertinimo. Apeliantės argumentai dėl trijų žemės... 145. 44.7.... 146. Dėl įmonės veiklos perkėlimo. Apeliantės argumentai, jog UAB „Naujoji... 147. 44.8.... 148. Dėl dokumentų neperdavimo. Apeliantė nurodo, kad įmonės valdymo organai... 149. 44.9.... 150. Apeliantė nepagrįstai vertina KAVMI 2014 m. sausio 16 d. pranešime apie... 151. Teismas... 152. IV.... 153. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 154. 45.... 155. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 156. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 157. 46.... 158. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“... 159. 47.... 160. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 161. 48.... 162. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus įrodymus, nes jie... 163. 49.... 164. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 165. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų... 166. 50.... 167. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti... 168. Dėl tyčinio bankroto požymių... 169. 51.... 170. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 171. 52.... 172. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą,... 173. 53.... 174. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 175. 54.... 176. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 177. 55.... 178. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 179. Dėl įmonės nemokumo momento ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto... 180. 56.... 181. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad tyčinio bankroto... 182. 57.... 183. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių... 184. 58.... 185. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas,... 186. 59.... 187. Apeliantės argumentai, kad skundžiamoje nutartyje įmonės veikla analizuota,... 188. 60.... 189. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal... 190. 61.... 191. Nustatęs faktinį UAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumą 2013 metų... 192. 62.... 193. Apeliantės teigimu, nesavalaikis kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo... 194. Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo bei sandorių... 195. 63.... 196. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino, kad buvo sudaryti įmonei nenaudingi... 197. 64.... 198. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog... 199. 65.... 200. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ laikotarpiu nuo... 201. 66.... 202. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 203. 67.... 204. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai J. D. ir L. D. pardavė, o UAB „Naujoji... 205. Dėl atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiančių mokėjimų... 206. 68.... 207. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas pripažįsta bankrotą... 208. 69.... 209. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas... 210. 70.... 211. Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad... 212. 71.... 213. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas,... 214. Dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos ir dokumentų neperdavimo... 215. 72.... 216. Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sumenkinamas... 217. 73.... 218. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 219. 74.... 220. Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas,... 221. 75.... 222. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ finansinės... 223. Įmonės veiklos perkėlimo... 224. 76.... 225. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra... 226. Dėl kitų skundo argumentų ir procesinės bylos baigties... 227. 77.... 228. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu... 229. 78.... 230. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus... 231. 79.... 232. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad... 233. 80.... 234. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo... 235. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 236. 81.... 237. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 238. 82.... 239. Atsakovė pateikė prašymą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų... 240. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 241. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.... 242. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“,...