Byla 2A-439-180/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualda Janovičienė, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1092-392/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo pripažinimo negaliojančiais ir niekiniais bei atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus statybos trestas“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant trečiajam asmeniui antstoliui Daliui Traigiui.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vilniaus statybos trestas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G., prašydama: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir turto grąžinimą atsakovui R. G.; taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais – priteisti ieškovei iš atsakovo R. G. 102 670,59 Eur.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20130320/01 (toliau – Sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovui nuosavybėn klojinių komplektą, o pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo sumokėti už jas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminu. Sutarta, kad prekių kaina – 354 501 Lt. Tą pačią dieną (2013 m. kovo 20 d.) tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas. Pagal Sutarties 2 punktą nuosavybės teisė į prekes pirkėjui pereina, kai jis pasirašo šią sutartį. Vadinasi, 2013 m. kovo 20 d. pasirašius sutartį, UAB „Vilniaus statybos trestas“ įgijo nuosavybės teises į prekes. UAB „Vilniaus statybos trestas“ atsakovui sumokėjo dalį kainos (2013 m. kovo 20 d. R. G. sumokėjo 2 000 Lt avansą; 2013 m. liepos 1 d. atliko mokėjimą į atsakovo R. G. sąskaitą 13 000 Lt). Atsakovas 2013 m. lapkričio 26 d. pareiškimu pranešė UAB „Vilniaus statybos trestas“, kad jis nutraukia Sutartį, remiantis Sutarties 3.2 punktu. Atsakovas 2013 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderiu grąžino ieškovei 15 000 Lt. Šiuo mokėjimu R. G. patvirtino, kad ginčijamo sandorio nutraukimo pagrindu susigrąžintas turtas jam buvo grąžintas. Ieškovės teigimu, atsakovo atliktas Sutarties nutraukimas ir turto grąžinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai, nes šių sandorių metu dalis ginčo turto buvo areštuota, taigi UAB „Vilniaus statybos trestas“ neturėjo teisės disponuoti turtu bei grąžinti jį atsakovui. Ginčijami sandoriai pripažintini niekiniais, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.81 straipsnio 1 dalimi.

103.

11Ieškovės įsitikinimu, yra visos sąlygos ginčijamus sandorius pripažintini negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana): sandorių sudarymo metu UAB „Vilniaus statybos trestas“ turtinė padėtis jau buvo sunki, finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobūdžio, įmonė turėjo skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tačiau nepaisant šių aplinkybių, ji sugrąžino atsakovui turtą, tokiu būdu suteikdamas jam pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, tokiu būdu pažeisdamas jų turtinius interesus. Ieškovės nuomone, UAB „Vilniaus statybos trestas“ ne tik neprivalėjo nutraukti Sutarties bei grąžinti turto atsakovui, bet ir neturėjo teisės, nes turtas buvo areštuotas kitų kreditorių naudai. Tiek UAB „Vilniaus statybos trestas“, tiek atsakovas buvo nesąžiningi. Bendrovė žinojo, kad ji yra skolinga kitiems kreditoriams ir ginčo sandoriais pažeidžia kitų kreditorių interesus. Atsakovo žinojimo apie bendrovės sunkią finansinę padėtį ginčijamų sandorių metu faktą įrodo tai, kad jis tuo metu buvo ieškovės komercijos direktorius. Ieškovės teigimu, vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 6.66 str. 3 d.).

124.

13Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti pirkimo–pardavimo Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip sudarytą ieškovui panaudojus apgaulę (CK 1.90 str.) ir atsakovui iš esmės suklydus (CK 1.91 str.).

145.

15Atsakovo įsitikinimu, ieškovė sudarė Sutartį, neturėdama ketinimų pirkti turto – t. y. sudarė ją, siekdama panaikinti jos sąskaitoms pritaikytą areštą, pasiūlant antstoliui areštuoti įsigytą iš atsakovo turtą. Anot jo, apgaulę patvirtina ieškovo veiksmai prieš sandorio sudarymą ir sutarties vykdymo metu. Ieškovė aktyviais veiksmais klaidino atsakovą, siūlydama jam už įsigyjamą turtą sumokėti kelis kartus didesnę kainą, nei rinkos kaina. Be to, ji įtikinėjo, kad jai turtas yra reikalingas vykdant statybos darbus, nors iš tiesų neketino atsiskaityti už turtą. Ieškovė nutylėjo, kad parduodamam turtui bus uždėtas areštas iki atsiskaitymo su atsakovu. Taigi ieškovė tyčia suklaidino jį (atsakovą) dėl esminių Sutarties aplinkybių, t. y. dėl savo ketinimo pirkti turtą bei turto kainos.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu atsakovo R. G. 2013 m. lapkričio 26 d. pareiškimu atliktą 2013 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20130320/01, sudarytos tarp UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir R. G., nutraukimą; priteisė ieškovei BUAB „Vilniaus statybos trestas“ iš atsakovo R. G. 33 300 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 470,88 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš atsakovo valstybei priteisė 966 Eur žyminio mokesčio.

207.

21Teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo nemoki. Pripažino, kad administratorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes ieškovės bankroto byloje patvirtinti 361 306 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie ginčijamų sandorių sudarymo privalomumą. Teismo vertinimu, tiek atsakovas, tiek ieškovė UAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo nesąžiningi, nes žinojo (turėjo žinoti) apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, skolas kitiems kreditoriams, turto bei lėšų areštus. Teismas konstatavo, kad, atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog atsakovas dirbo UAB „Vilniaus statybos trestas“ komercijos direktoriumi. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra visos sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Taip pat teismas priėjo išvados, kad yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais, remiantis CK 1.80 ir 1.81 straipsniais, nes dalis atsiimto turto, priklausančio UAB „Vilniaus statybos trestas“, buvo areštuota, dėl to šio turto atsiėmimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms disponuoti areštuotu turtu.

228.

23Teismas, nesutikdamas su atsakovu, sprendė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytas terminas nėra ieškinio senaties terminas. Jame reglamentuojami procedūriniai terminai. Actio Pauliana ieškiniams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.), o ginčijant sandorius CK 1.80 bei 1.81 straipsnių pagrindais – 10 metų senaties terminas, kuris taikomas ir bankroto administratoriui.

249.

25Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti sudarytą suklydus, nes byloje nėra nustatyta aplinkybių, numatytų CK 1.90 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir sudarančių pagrindą konstatuoti, kad suklydimas egzistavo. Atsakovui, kaip ieškovės komerciniam direktoriui, statybų profesionalui, turėjo būti žinoma ieškovės finansinė padėtis. Teismo įsitikinimu, UAB „Vilniaus statybos trestas“ išlikus mokiai, R. G. nebūtų atsisakęs finansinių reikalavimų, kylančių iš pirkimo–pardavimo sutarties.

2610.

27Pripažinęs Sutarties nutraukimą negaliojančiu, teismas taikė restituciją, priteisdamas turto vertę, nes ginčo turtas parduotas sąžiningiems tretiesiems asmenims. Turto vertę teismas nustatė, atsižvelgęs į ekspertų nustatytą tikrąją turto susigrąžinimo metu buvusią vertę, ir priteisė iš atsakovo ieškovei 33 300 Eur. Atsakovas, teismo įsitikinimu, priteistai 33 300 Eur sumai turi būti įtrauktas kreditoriumi ieškovės bankroto byloje.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2911.

30Apeliaciniame skunde atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o jo priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3112.

32Atsakovas prašo prijungti prie civilinės bylos naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3312.1.

34Iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas pripažinimo negaliojančiu sutarties nutraukimą, tačiau motyvuose teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiais sandorius. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ir koks konkretus sandoris (ar sandoriai) buvo pripažintas negaliojančiu (pripažinti negaliojančiais).

3512.2.

36Nepagrįstai teismas sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad egzistuoja visos sąlygos tenkinti ieškinį, pareikštą actio Pauliana pagrindu. Apelianto įsitikinimu, ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės jo atžvilgiu, nes ji nėra Sutarties nutraukimo, kaip vienašalio sandorio, šalis. Šio sandorio sudarymui nebuvo reikalingas ieškovės pritarimas ar kitokios formos valios išreiškimas. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties nutraukimu buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai, nes byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo momentu buvo apelianto skolininkas. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nelogiškai konstatavo, kad sutarties nutraukimo šalys buvo nesąžiningos. Sutarties nutraukimas yra vienašališkas sandoris, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti abiejų proceso šalių nesąžiningumą. Apelianto nuomone, ginčo atveju ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Tai, pagal apeliantą, įrodo prie apeliacinio skundo pateikti nauji rašytiniai įrodymai – T. K. 2014 m. spalio 20 d. pranešimas ir dokumentų perdavimo aktą Nr. 1., kurie, jo įsitikinimu, patvirtina, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2014 m. spalio 21 d.

3712.3.

38Teismas nevertino apelianto Sutarties nutraukimo teisėtumo pagal sutarčių teisę reglamentuojančias teisės normas. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta teisė sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais. Ieškovės ir apelianto sudarytoje Sutartyje buvo nustatytas Sutarties nutraukimo pagrindas – pardavėjui (apeliantui) suteikta teisė nutraukti Sutartį pirkėjui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pardavėjui (Sutarties 5.1.2 punktas). Nagrinėjamu atveju jis (apeliantas) turėjo teisinį pagrindą nutraukti Sutartį, nes ieškovė pažeidė Sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką. Vienašališkas Sutarties nutraukimas neprieštaravo viešajai tvarkai bei gerai moralei, nes buvo atliktas laikantis Sutartyje ir CK nustatytų sąlygų ir tvarkos. Be to, nepagrįstai teismas nevertino Sutarties 2.2 punkto nuostatos, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad pažeidus Sutarties 3.2 punkte nustatytą atsiskaitymo tvarką ieškovė privalo grąžinti prekes apeliantui.

3912.4.

40Nepagrįstai teismas byloje taikė vienašalę restituciją. Teismo liko neįvertinta, kad jis (apeliantas) ieškovei grąžino jos sumokėtus 15 000 Lt. Taigi teismas iki Sutarties nutraukimo buvusią padėtį grąžino tik ieškovę.

4112.5.

42Nepagrįsta teismo išvada, kad dalies prekių atsiėmimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Turto areštas taikytas ne jo atžvilgiu, todėl jam nebuvo nustatytos kokios nors pareigos. Be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad jam buvo atskleisti duomenys apie tai, jog ieškovės turtas buvo areštuotas. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ne visas pagal Sutartį ieškovės įgytas turtas buvo areštuotas.

4312.6.

44Nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančiu CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Nepagrįstai teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog Sutartį apeliantas sudarė dėl suklydimo. Pirma, ieškovė tyčia suklaidino apeliantą dėl esminių Sutarties aplinkybių, t. y. dėl savo ketinimo pirkti prekes bei prekių kainos. Anot apelianto, ieškovė buvo suinteresuota tik nuosavybės teisės įgijimu į kuo didesnės vertės turtą tam, kad įgytas turtas galėtų būti areštuotas ir atitinkamai būtų panaikintas areštas, pritaikytas ieškovės sąskaitose esančioms lėšoms. Be to, priešingai nei nurodė teismas, jis negalėjo žinoti apie ieškovės tikrąją finansinę padėtį ir jos tikruosius ketinimu Sutarties sudarymo metu, nes pas ieškovę jis įsidarbino tik 2013 m. birželio 20 d., o ginčijama Sutartis buvo sudaryta 2013 m. kovo 20 d. Kita vertus, net ir dirbdamas bendrovės komerciniu direktoriumi, jis nedisponavo informacija apie bendrovės finansinę padėtį. Antra, apeliantas, žinodamas bendrovės finansinę padėtį, nebūtų sudaręs Sutarties. Trečia, apeliantas suklydo dėl Sutarties esmės – jis nežinojo, kad ieškovė siekia sudaryti Sutartį tik dėl akių ir dėl kuo didesnės vertės turto nuosavybės teisės įgijimo nuo sutarties sudarymo momento, neketindamas visiškai atsiskaityti už perkamas prekes. Ketvirta, ieškovė apgavo apeliantą dėl esminių sutarties sąlygų ir aplinkybių – nuslėpė informaciją apie savo finansinę padėtį bei ketinimus dėl įgyjamo turto arešto, nors privalėjo atskleisti tokias aplinkybes. Todėl Sutartis pripažintina negaliojančia ir vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi.

4512.7.

46Teismas sprendimą priėmė šališkai, nes bylos nagrinėjimo metu aiškiai demonstravo savo išankstinį nusiteikimą prieš apeliantą, be pagrindo atmesdavo dauguma apelianto prašymų.

4713.

48Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

4913.1.

50CK 6.66 straipsnyje nėra numatyta, kad šios teisės normos pagrindu negali būti skundžiami vienašaliai sandoriai.

5113.2.

52Apelianto vienašališkai sudarytu sandoriu buvo sumažintos sąžiningų ieškovės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą iš ginčijamu sandoriu perleisto turto, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, jog ginčijamu sandoriu nebuvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių turtiniai interesai.

5313.3.

54Ieškovės nesąžiningumas konstatuotinas, įvertinus jos veiksmus įgyvendinant neteisėtą apelianto vienašališkai sudarytą sandorį, t. y. perduodant turtą apeliantui. Kadangi apeliantas UAB „Vilniaus statybos trestas“ dirbo komercijos direktoriumi, darytina neabejotina išvada, kad apeliantas turėjo žinoti apie neigiamas bendrovės veiklos rezultatus, t. y. tiek apie faktinį bendrovės nemokumą, tiek apie bendrovės turtui taikytą areštą bei apie tai, kad bendrovė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Todėl apeliantas, nepaisant minėtų aplinkybių susigražindamas turtą, veikė nesąžiningai.

5513.4.

56Areštuoto turto perleidimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį bei CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo to, ar apeliantas žinojo apie egzistuojantį turto areštą, ar ne. Atsižvelgiant į tai, apelianto minimos CK 6.217 straipsnio nuostatos taip pat neturi jokios teisinės reikšmės vertinant ginčijamus sandorius. Be to, su apeliantu 2013 m. kovo 20 d. sudarytoje sutartyje vienašalis sutarties nutraukimas nebuvo numatytas.

5713.5.

58Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas taikė vienašališką restituciją. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovas iš jo priteistai 33 000 Eur sumai turi būti įtrauktas kreditoriumi ieškovės bankroto byloje. Taigi, teismas taikė dvišalę restituciją.

5913.6.

60Sandorio nutraukimą pripažinus negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, apelianto argumentai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tik iš dalies pagal kitą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą (CK 1.81 straipsnis) sprendimo teisingumo aspektu yra neaktualūs.

6113.7.

62Nepagrįstai apeliantas teigia, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Tarp perduotų 2014 m. spalio 21 d. dokumentų ieškovei nebuvo pateikta nei Sutartis, nei ieškiniu ginčijamas apelianto 2013 m. lapkričio 26 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo. Šį pranešimą pateikė apeliantas 2015 m. kovo 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

6313.8.

64Apeliantas nei priešiniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad Sutartis buvo sudaryta suklydus. Apelianto siekis pardavus turtą ieškovei gauti 23 kartus didesnę nei apelianto sumokėtą kainą už turtą laikytina aiškiu apelianto siekiu gauti finansinę naudą, todėl jokių apelianto esminio suklydimo požymių ar ydingai susiformavusios jo valios teismas nenustatė pagrįstai. Pažymi, kad apeliantas nenurodo, dėl kokių esminių sandorio elementų jis suklydo turto pardavimo sandorio sudarymo metu.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6714.

68Nenustačius Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

69Dėl naujų rašytinių įrodymų

7015.

71Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – T. K. 2014 m. spalio 20 d. pranešimą ir dokumentų perdavimo aktą Nr. 1.

7216.

73CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ši byla kilusi iš bankroto tiesinių santykių ir susijusi su viešuoju interesu, ir į tai, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi vertinant ieškinio senaties klausimą, paminėtus rašytinius įrodymus priima, prideda prie civilinės bylos ir juos vertina. Iš ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą akivaizdu, kad ieškovė susipažino su apelianto pateiktais naujais įrodymais, ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė, dėl ko nėra pagrindo papildomai teikti juos (įrodymus) ieškovei susipažinti ir pareikšti dėl jų savo nuomonę.

74Dėl faktinių bylos aplinkybių

7517.

76Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 20 d. ieškovė UAB „Vilniaus statybos trestas“ (pirkėja) ir atsakovas R. G. (pardavėjas) pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį (I t., b. l. 50-51), kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei parduoti ir perduoti ieškovės nuosavybėn prekes – perdangos ir sieninius klojinius, kurių kiekis ir specifikacija yra pateikti priede Nr. 1 (žr. sutarties 1.2 punktą). Šios sutarties 2.1 punkte šalys nurodė, kad nuosavybės teisė į prekes priklauso pardavėjui ir pereina pirkėjai, kai ji pasirašo šią sutartį. Prekės kaina sutartyje – 354 501 Lt (žr. Sutarties 3.1 punktą). Sutarta, kad ši suma bus sumokėta tam tikromis dalimis tam tikrais terminais (žr. Sutarties 3.2 punktą). Prekės ieškovei buvo perduotos 2013 m. kovo 20 d. priėmimo–perdavimo aktu (I t., b. l. 53). Atsakovas ieškovei 2013 m. kovo 20 d. sumokėjo 2 000 Lt (I t., b. l. 54), 2013 m. liepos 1 d. – 13 000 Lt (I t., b. l. 55). Atsakovas 2013 m. lapkričio 26 d. pareiškimu informavo ieškovę, kad vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu, nutraukia Sutartį (I t., b. l. 57). Byloje esantis 2013 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderis įrodo, kad atsakovas ieškovei grąžino pagal Sutartį sumokėtus 15 000 Lt (I t., b. l. 56). Byloje ginčo nėra dėl to, kad šiuo mokėjimu atsakovas patvirtino, jog ginčijamo sandorio nutraukimo pagrindu grąžintinas turtas jam buvo grąžintas.

77Dėl ieškinio pagrįstumo

7818.

79Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė atsakovo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo pagrindu atliktą prekių grąžinimą atsakovui R. G. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.81 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė prašė Sutarties nutraukimą ir turto grąžinimą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais esant tokiems faktiniams pagrindams: vienašališkai nutraukus Sutartį prekės atsakovui buvo grąžintos, kai jos buvo areštuotos ir apie tai sandorio šalys žinojo (turėjo žinoti); grąžinus prekes atsakovui buvo pažeisti tuo metu jau buvusios nemokios ieškovės sąžiningų kreditorių interesai.

8019.

81Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu 2013 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos Sutarties nutraukimą ir jo pagrindu atliktą turto (prekių) grąžinimą pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismas priėjo išvados, kad turto (prekių) dalies atsiėmimas prieštarauja ir įstatymo imperatyvui dėl areštuoto turto perėmimo, todėl jie naikintini CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais.

8220.

83Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos.

8421.

85Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai sprendė, kad, tam, jog sandorį galima būtų pripažinti negaliojančiu remiantis CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas šias sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

8622.

87Atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos visos būtinos sąlygos CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti Sutarties nutraukimą negaliojančiu. Nurodo, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės jo atžvilgiu, nes ji nėra Sutarties nutraukimo, kaip vienašalio sandorio, šalis. Taigi šio sandorio sudarymui nebuvo reikalingas ieškovės pritarimas ar kitokios formos valios išreiškimas. Taip pat, jo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad sutarties nutraukimu buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai, nes byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo momentu buvo apelianto skolininkė. Nebuvo pagrindo konstatuoti šalių nesąžiningumo. Be to, apeliantas įsitikinęs, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą CK 6.66 straipsnio pagrindu.

8823.

89Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios bendrovės vardu ieškinį pateikė bankroto administratorė. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorė gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Šiuo atveju bankroto administratorė, pareikšdama atsakovui ieškinį, įgyvendino paminėtą ĮBĮ numatytą pareigą – ji ginčijo Sutarties nutraukimą ir prekių grąžinimą atsakovui, įrodinėdama tai, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos BUAB „Vilniaus statybos trestas“ kreditorių teisės ir interesai, nes buvo sumažintas bendrovės turtas. Įvertinus tai, yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė ginčo atveju turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

9024.

91Nors vienašalis Sutarties nutraukimas yra vienos šalies valia atliktas sandoris, tačiau šio veiksmo negalima vertinti neatsiejamai nuo jo pagrindu atsiradusių pasekmių, kurie atsirado dėl abiejų šalių atliktų valinių veiksmų, – t. y. kad atsakovas ieškovei grąžino sumokėtus pinigus, o ieškovė grąžino atsakovui Sutarties pagrindu įsigytas prekes. Todėl Sutarties nutraukimo teisėtumas CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu vertintinas, atsižvelgiant į jų sukeltas pasekmes, t. y. ar Sutarties nutraukimo pagrindu atsiradusios pasekmės pažeidė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ kreditorių turtinius interesus. Pasitvirtinus šiai aplinkybei bei įrodžius esant kitoms CK 6.66 straipsnyje numatytoms sąlygos, būtų pagrindas sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu dėl to, kad ji sudarė sąlygas susiklostyti tokiai bendrovės finansinei situacijai, kuri neatitiko viešojo intereso.

9225.

93Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Bendrąja prasme skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nėra draudžiamas, jeigu skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Tačiau reikia įvertinti, ar toks atsiskaitymas su vienu kreditoriumi nepažeidžia kitų kreditorių interesų. Dėl nurodytų priežasčių vertinant, ar skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamais sandoriais, suteikdamas pirmenybę vienam kreditoriui, pažeidė kito kreditoriaus teises, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis įstatymų nustatyto eiliškumo geriausiai atitinka kreditorių interesus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-933-330/2016)

9426.

95Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutraukiant Sutartį BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo nemoki. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs tai, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų ir jos įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę (įvertintas į bylą pateiktas 2013 m. rugsėjo 30 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ balansas; I t., b. l. 63-64). Taip pat teismas įvertino ir tai, kad nuo 2012 m. kovo 21 d. ieškovė nebemokėjo privalomų mokesčių valstybei, nuo 2012 m. birželio 5 d. taikyti turto areštai ieškovės turtinėms teisėms ir lėšoms, nuo 2012 m. lapkričio 20 d. buvo priimti teismo įsakymai dėl skolų iš UAB „Vilniaus statybos trestas“ priteisimo, nuo 2013 m. spalio 1 d. ieškovė nebemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio, pradėti priverstiniai išieškojimai. Šios faktinės aplinkybės konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-934-157/2015, todėl remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, jos laikytinos prejudiciniais ir nereikalaujančiais pakartotino įrodinėjimo faktais. Įvertinus šias aplinkybes, galima teigti, kad tuo metu kai atsakovas R. G. pranešė UAB „Vilniaus statybos trestas“ apie sutarties nutraukimą 2013 m. lapkričio 26 d., ieškovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turto (prekių), į kurį nuosavybė jau buvo perėjusi ieškovei, atsiėmimas pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą, nes bendrovėje nebuvo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Akivaizdu, kad aptariamu atveju, nepaisant turimų pradelstų įsipareigojimų, ieškovė, būdama faktinės nemokumo būklės, neteisėtai prioritetą suteikė atsakovui, nors tuo metu turėjo anksčiau pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (taip pat ir darbuotojams), todėl yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismui, kad buvo įrodyta actio Pauliana sąlyga – t. y. tai, kad Sutarties nutraukimo pagrindu sugrąžinus prekes atsakovui buvo pažeisti kitų ieškovės sąžiningų kreditorių turtiniai interesai.

9627.

97Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys neleidžia spręsti apie tai, kad buvo privaloma Sutartį nutraukti ir atitinkamai sugrąžinti ieškovės pagal Sutartį įsigytą turtą atsakovui. Apeliantas apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad jis pasinaudojo Sutarties 5.1.2 punkte numatyta teise nutraukti Sutartį, kai pirkėjas neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų pardavėjui, tai yra laiku ir visiškai nesumoka pardavėjui Sutarties 3.2 punkte numatytų prekių dalinių ir galutinio mokėjimo. Teigia, kad tokia teisė numatyta ir CK 6.217 straipsnio 5 dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios teisės įtvirtinimas tiek Sutartyje, tiek CK nesuponuoja prievolės nutraukti sutartį egzistuojant tam tikram faktiniam pagrindui. Ar pasinaudoti tokia teise, ar ne, nusprendžia asmuo, kuriam tokia teisė yra suteikta, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti atsakovo sąžiningumą nutraukiant Sutartį. Paminėta, kad nutraukus Sutartį ir atsakovui sugrąžinus ieškovės pagal Sutartį įgytą turtą, buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai. Bylos medžiaga įrodo, kad nuo 2013 m. birželio 20 d. atsakovas dirbo UAB „Vilniaus statybos trestas“ komercijos direktoriumi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ši aplinkybė leidžia spręsti apie tai, kad jam (apeliantui) Sutarties nutraukimo dieną buvo žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis, kad ji turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kad jos turtui buvo taikytas turto areštas. Apeliantas siekia paneigti šiuos pirmosios instancijos teismo teiginius, motyvuodamas tuo, kad jo užimtos pareigos nesuteikė galimybės susipažinti su bendrovės finansine padėtimi, tačiau šiam faktui pagrįsti nepateikė įrodymų, to nepagrindžia ir byloje surinkti įrodymai. Ieškovės nesąžiningumas nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad ji pritarė tokiam Sutarties nutraukimui ir sugrąžino šios Sutarties pagrindu įgytą turtą atsakovui, nors žinojo, kad tuo metu turi anksčiau pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

9828.

99Paminėta, kad apeliantas apeliaciniame skunde taip pat siekia įrodyti, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šiai aplinkybei pagrįsti prie apeliacinio skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus: T. K. 2014 m. spalio 20 d. pranešimą, kuriame užfiksuota, kad juo yra perduodami bankroto administratorei UAB „Top consult“ BUAB „Vilniaus statybos trestas“ dokumentai ir kad šį pranešimą bankroto administratorė gavo 2014 m. spalio 21 d.; dokumentų perdavimo aktą Nr. 1; kurie, pagal jį (apeliantą) patvirtina, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2014 m. spalio 21 d. Tačiau apeliantas nenurodė to fakto, kad 2014 m. spalio 20 d. pranešime buvęs bendrovės vadovas nurodė, kad šiuo dokumentu jis perduoda tik dalį bendrovės dokumentų. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė paaiškino, kad tarp bankroto administratorei perduotų 2014 m. spalio 21 d. dokumentų ginčo 2013 m. spalio 20 d. sutarties nebuvo; atsakovo pranešimą apie Sutarties nutraukimą bankroto administratorė gavo 2015 m. kovo 10 d. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. spalio 22 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog bankroto administratorė apie sutarties nutraukimą sužinojo anksčiau nei nustatyta byloje. Taigi nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepraleisto vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 6.66 str. 3 d.) pripažinti neteisinga.

10029.

101Byloje nustatyta, kad atsakovui atsiimant ieškovei parduotą ir perleistą nuosavybėn turtą, jo dalis buvo areštuota. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi ginčijamų sandorių metu) turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Taigi areštavus turtą, jo perleidimas nėra galimas. TAARĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši; su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Pagal įstatymo 5 straipsnio 2 dalį laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jei turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės areštuoto turto perleidimas atsakovui prieštaravo imperatyvioms teisės normoms ir kad dėl to yra pagrindas Sutarties nutraukimą, kurio pagrindu buvo grąžintas atsakovui turtas, panaikinti ir CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, ir 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Apelianto teiginiai, kad turto areštu jam nebuvo nustatytos konkrečios pareigos, neturi jokios teisinės reikšmės, nes areštuoto turto perleidimas pats savaime yra niekinis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir 1.81 straipsnio 1 dalį, ir turto areštu pritaikyti draudimai privalomi visiems subjektams, net ir tiems, kurių atžvilgiu jis nėra taikomas.

10230.

103Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo areštuota tik dalis ginčo turto, tačiau iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad ši aplinkybė teismo buvo įvertinta, todėl CK 1.80 straipsnio 1 dalyje bei 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu turto perdavimas buvo pripažintas niekiniu tik toje apimtyje, kur buvo perduotas būtent areštuotas turtas.

10431.

105Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Sutarties nutraukimą negaliojančiu remiantis CK 6.66 straipsniu, taikė restituciją – ieškovei iš atsakovo priteisiant susigrąžinimo metu buvusią turto vertę, t. y. 33 300 Eur. Apeliantas teigia, kad teismas taikė vienašališką restituciją, tačiau tokie jo teiginiai nėra teisingi. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nurodė, jog atsakovo atžvilgiu restitucija taikoma, jį į ieškovės bankroto bylą įtraukiant kreditoriumi.

10632.

107Iš to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei tinkamai taikė materialinės teisės normas; nėra pagrindo sprendimo dalį pripažinti Sutarties nutraukimą negaliojančiu naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Paminėta teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

108Dėl atsakovo priešieškinio (ne)pagrįstumo

10933.

110Atsakovas priešiniame ieškinyje prašė šioje nutartyje aptariamą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip sudarytą ieškovui panaudojus apgaulę (CK 1.90 str.) ir atsakovui iš esmės suklydus (CK 1.91 str.). Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė jį tyčia suklaidino dėl esminių Sutarties aplinkybių, t. y. dėl savo ketinimo pirkti turtą (pagal atsakovą, ieškovė siekė įsigyti ginčo turtą tam, kad jis būtų areštuotas, o sąskaitose esančioms lėšoms pritaikytas areštas panaikintas) bei turto kainos (ieškovė pasiūlė sumokėti žymiai didesnę kainą, nei buvo rinkos kaina, nors neketino jos visos sumokėti), dėl ko jis sutartį sudarė iš esmės suklydęs.

11134.

112Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; kt.). Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių jį jau sudarius; suklydimas turi būti esminis, t. y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; kt.). Abiem aptariamais atvejais tam, kad sandoris tiek dėl apgaulės, tiek dėl suklydimo būtų pripažintas negaliojančiu, turi būti konstatuota ydingai susiformavusi šalies valia sudaryti sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).

11335.

114Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog atsakovas pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė suklydęs dėl šio sandorio esmės. Naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikta.

11536.

116Atsakovas nei priešiniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nedetalizuoja dėl kokių esminių sandorio elementų jis suklydo turto pardavimo sandorio sudarymo metu; nenurodo, kad jis nesuprato sudaręs būtent pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. jos esmės ir tokio sandorio pasekmių. Tai, kad Sutartyje buvo susitarta dėl kainos, kuri buvo žymiai didesnė už kainą, kurią apeliantas sumokėjo, įsigydamas iš trečiųjų asmenų ginčo turtą, tik įrodo, kad apeliantas sudaryta sutartimi siekė finansinės naudos, todėl jo suklydimo dėl kainos nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė siekė įsigyti ginčo turtą tam, kad jis būtų areštuotas ir atitinkamai būtų panaikintas areštas, pritaikytas ieškovės sąskaitose esančioms lėšoms. Tačiau ši aplinkybė neįrodo atsakovo suklydimo dėl esminių Sutarties elementų sandorio sudarymo metu, t. y. kad buvo ydingai susiformavusi atsakovo valia sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo priešieškinio reikalavimą pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, remiantis CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose nurodytais pagrindais, nes šios teismo išvados pagrįstumo jis nepaneigė. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti atsakovo priešieškinį teisėtas ir pagrįstas.

11737.

118Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, buvo šališkas, nes aiškiai demonstravo savo išankstinį nusiteikimą prieš apeliantą, be pagrindo atmesdavo dauguma apelianto prašymų. Apeliacinės instancijos teismas apelianto menamo teismo šališkumo nenustatė. Apeliantas teismo šališkumą iš esmės sieja su teismo priimtais procesiniais sprendimais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apskundus juos nustatyta tvarka (apeliacine tvarka). Be to, apeliantas nenurodė, kokios įtakos teismo tikėtina padaryti procesiniai pažeidimai turėjo teisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl bylinėjimosi išlaidų

11938.

120Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės netenkinamas (CPK 93 str.).

12139.

122Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad tokių išlaidų ieškovė turėjo. Nepateikus įrodymų, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

123Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

124Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta... 10. 3.... 11. Ieškovės įsitikinimu, yra visos sąlygos ginčijamus sandorius pripažintini... 12. 4.... 13. Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriame... 14. 5.... 15. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė sudarė Sutartį, neturėdama ketinimų pirkti... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo... 22. 8.... 23. Teismas, nesutikdamas su atsakovu, sprendė, kad Įmonių bankroto įstatymo... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti... 26. 10.... 27. Pripažinęs Sutarties nutraukimą negaliojančiu, teismas taikė restituciją,... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. 11.... 30. Apeliaciniame skunde atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 31. 12.... 32. Atsakovas prašo prijungti prie civilinės bylos naujus rašytinius įrodymus.... 33. 12.1.... 34. Iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas... 35. 12.2.... 36. Nepagrįstai teismas sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu CK 6.66... 37. 12.3.... 38. Teismas nevertino apelianto Sutarties nutraukimo teisėtumo pagal sutarčių... 39. 12.4.... 40. Nepagrįstai teismas byloje taikė vienašalę restituciją. Teismo liko... 41. 12.5.... 42. Nepagrįsta teismo išvada, kad dalies prekių atsiėmimas prieštaravo... 43. 12.6.... 44. Nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančiu... 45. 12.7.... 46. Teismas sprendimą priėmė šališkai, nes bylos nagrinėjimo metu aiškiai... 47. 13.... 48. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Vilniaus statybos... 49. 13.1.... 50. CK 6.66 straipsnyje nėra numatyta, kad šios teisės normos pagrindu negali... 51. 13.2.... 52. Apelianto vienašališkai sudarytu sandoriu buvo sumažintos sąžiningų... 53. 13.3.... 54. Ieškovės nesąžiningumas konstatuotinas, įvertinus jos veiksmus... 55. 13.4.... 56. Areštuoto turto perleidimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms,... 57. 13.5.... 58. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas taikė vienašališką... 59. 13.6.... 60. Sandorio nutraukimą pripažinus negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu,... 61. 13.7.... 62. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio... 63. 13.8.... 64. Apeliantas nei priešiniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 14.... 68. Nenustačius Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3... 69. Dėl naujų rašytinių įrodymų... 70. 15.... 71. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus –... 72. 16.... 73. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui... 74. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 75. 17.... 76. Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 20 d. ieškovė UAB „Vilniaus statybos... 77. Dėl ieškinio pagrįstumo... 78. 18.... 79. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė atsakovo pirkimo–pardavimo... 80. 19.... 81. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš... 82. 20.... 83. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios... 84. 21.... 85. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai sprendė, kad,... 86. 22.... 87. Atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo... 88. 23.... 89. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ieškovė neturi... 90. 24.... 91. Nors vienašalis Sutarties nutraukimas yra vienos šalies valia atliktas... 92. 25.... 93. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar buvo... 94. 26.... 95. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutraukiant Sutartį BUAB... 96. 27.... 97. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys neleidžia... 98. 28.... 99. Paminėta, kad apeliantas apeliaciniame skunde taip pat siekia įrodyti, kad... 100. 29.... 101. Byloje nustatyta, kad atsakovui atsiimant ieškovei parduotą ir perleistą... 102. 30.... 103. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad... 104. 31.... 105. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Sutarties nutraukimą... 106. 32.... 107. Iš to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 108. Dėl atsakovo priešieškinio (ne)pagrįstumo... 109. 33.... 110. Atsakovas priešiniame ieškinyje prašė šioje nutartyje aptariamą... 111. 34.... 112. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė... 113. 35.... 114. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių,... 115. 36.... 116. Atsakovas nei priešiniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nedetalizuoja... 117. 37.... 118. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš... 119. 38.... 120. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų... 121. 39.... 122. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi... 123. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 124. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą....