Byla 2A-934-157/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „StepArc“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3779-258/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „StepArc“ ir asociacijai „Lietuvos skautija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi UAB „Vilniaus statybos trestas“ iškelta bankroto byla. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2014-04-22. Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto.

5Pareiškėjas UAB „StepArc“ pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti jo 47 336,99 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto byloje. Nurodė, kad reikalavimas kildinamas iš UAB „StepArc“, asociacijos „Lietuvos skautija“ (užsakovų) ir BUAB „Vilniaus statybos trestas“ (rangovo) 2013-10-23 sudarytos statybų rangos sutarties netinkamo vykdymo – neapmokėtų remonto darbų pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. IT100 ir Nr. SP 772 bei 2013-10-21 tarpusavio skolų užskaitos aktą Nr. 20131021/1.

6Nurodė, kad Rangos sutartimi UAB „Vilniaus statybos trestas“ įsipareigojo atlikti keraminių čerpių stogo remontą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą 102 973,04 Lt sąmatą; susitarė, kad prieš pradedant darbus medžiagoms įsigyti užsakovai sumokės rangovui 89 126,06Lt avansą, kuris bus įskaičiuotas į bendrą atliktų darbų sumą (Sutarties 3 d. 2 p.); kad šis avansas yra užskaitomas pagal anksčiau „Lietuvos skautija“ padarytus pavedimus pagal sąskaitas-faktūras: Nr. WoO0026 – 4 235Lt, Nr. WoO0027 – 3 146Lt, Nr. WoO0030 – 41 800Lt ir UAB ,,StepArc“ sumokėti 39 945,06 Lt, kuriais iš dalies buvo apmokėta UAB „Vilniaus statybos trestas“ 2012-07-27 sąskaita-faktūra VST Nr.0004-B (55 862 Lt). Ši Rangos sutartis atsakovų vienašaliai nutraukta 2013-10-14, nes ieškovas nepradėjo vykdyti sutarties per joje nurodytą terminą.

7Nurodė, kad 2013-10-11 atsakovas „Lietuvos skautija“ sudarė rangos sutartį su UAB „Rolavento“ dėl analogiškų darbų – stogo remonto statinio, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB ,,StepArc“ ieškovui 2013-10-21 išrašė sąskaitą-faktūrą IT Nr.100 už 57 527,34 Lt vertės remonto darbus, remdamasis Sutarties 3 dalies 6 punktu (grąžinti sumokėtas sumas arba apmokėti kitų rangovų sąskaitas); remdamasis paminėta sąskaita, tuo, kad ieškovas jam buvo skolingas pagal 2013-03-28 sąskaitą 5 726,59 Lt už prekes, o jis skolingas ieškovui 15 916,97 Lt pagal nepilnai apmokėtą aukščiau nurodytą sąskaitą-faktūrą VST Nr.0004-B, 2013-10-21 atliko tarpusavio skolų užskaitymą (57527,34+ 5726,59-15916,97), bei nustatė, kad ieškovas jam yra skolingas 47 336,99 Lt. Dėl to prašė patvirtinti tokio dydžio finansinį reikalavimą.

8Bankroto administratorius, nesutikdamas su UAB „StepArc“ pareikštu 47 336,99 Lt finansiniu reikalavimu, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) CK 6.66 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu 2013-10-21 tarpusavio skolos užskaitymo aktą Nr. 20131021/1, sudarytą tarp UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „StepArc“ (toliau – Tarpusavio skolos užskaitymo aktas); 2) taikyti restituciją natūra – priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „StepArc“ 15 916,94 Lt skolos; 3) CK 1.86 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia 2013-10-03 rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilniaus statybos trestas“, UAB StepArc“ ir asociacijos „Lietuvos skautija“ (toliau – Rangos sutartis, Sutartis); 4) priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

9Teigė, kad 2013-10-03 Rangos sutartis yra tariamas sandoris, nes ja nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių – jau 2013-10-11 rangos sutartis dėl to paties objekto sudaryta su kitu rangovu UAB „Rolavento“, ieškovas apie vienašalį Rangos sutarties nutraukimą su juo buvo informuotas 2013-10-14; Rangos sutartimi buvo siekiama susigrąžinti anksčiau ieškovui sumokėtus pinigus už suteiktas paslaugas, kas taip pat gali būti vertinama kaip neatlygintina rangos sutartis.

10Teigė, kad Tarpusavio skolos užskaitymo aktas; pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir interesus, juo buvo panaikinta teisė reikalauti iš atsakovo UAB „StepArc“ 15 916,94 Lt; apie šį aktą sužinojo 2014-07-01 gavęs UAB „StepArc“ reikalavimą, todėl nepraleido ieškinio senaties termino; atsakovas buvo nesąžiningas, nes aktas sudarytas ieškovui jau esant faktiškai nemokiam, kai tiek turtas, tiek lėšos buvo areštuotos kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti. Dėl to prašė panaikinti šį aktą CK 6.66 straipsnio pagrindu bei priteisti iš atsakovo 15 916,94 Lt. Taip pat teigė, kad yra pagrindas naikinti šį aktą ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes įskaitymas prieštarauja CK 6.9301 straipsnyje nustatytam atsiskaitymų eiliškumui.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2013-10-03 statybos rangos sutartį, sudarytą ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovų asociacijos „Lietuvos skautija“ bei UAB „StepArc“; pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „StepArc“ 2013-10-21 Tarpusavio skolų užskaitos aktą; taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „StepArc“ 15 916,94 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas; atmetė UAB „StepArc“ prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą su 47 336,99 Lt finansiniu reikalavimu.

13Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. kovo mėn. ieškovas jau buvo nemokus (ant nemokumo ribos), jo finansinė padėtis pastebimai blogėjo: nuo 2012-03-21 nebemokėjo privalomų mokesčių valstybei, nuo 2012-06-05 taikyti turto areštai turtinėms teisėms ir lėšoms, nuo 2012-11-20 priimami teismo įsakymai dėl skolų priteisimo ieškovo nenaudai, nuo 2013-10-01 darbuotojams nebemokėjo darbo užmokesčio, pradėti priverstiniai išieškojimai, o teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla.

14Teismas išanalizavo atsakovų PVM sąskaitas- faktūras, nurodytas Rangos sutarties 3 dalies 5 punkte dėl avanso užskaitymo ir konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo Sutartyje nurodytas sumas pripažinti avansu, nes neįrodyta, jog prievolės pagal UAB „Vilniaus statybos trestas“ išrašytas ir atsakovų apmokėtas PVM sąskaitas-faktūras nebuvo įvykdytos ar įvykdytos netinkamai (CK 6.123 str.).

15Teismas konstatavo, kad UAB „StepArc“ įskaitydamas savo 15 916,94 Lt. skolą ieškovui ir nurodęs, kad atlieka užskaitą pagal 2013-10-21 PVM sąskaitą-faktūrą IT Nr. 100, faktiškai nurodė prievolę, kurios neturėjo, t. y. minėta PVM sąskaita-faktūra išrašyta ir įskaitymas atliktas 2013-10-21, kai UAB „StepArc“ nebuvo 2013-10-11 rangos sutarties su UAB „Rolavento“ šalimi; UAB „Rolavento“ PVM sąskaita-faktūra už atliktus rangos darbus išrašyta 2013-11-30, o UAB „StepArc“ ją apmokėjo 2013-12-13; papildomas trišalis susitarimas dėl UAB „StepArc“ įtraukimo į rangos sutartinius santykius tarp asociacijos „Lietuvos skautija“ ir UAB „Rolavento“ pasirašytas 2013-12-16 (CK 6.130 str. 1 d.). Pažymėjo, kad registrų duomenys yra vieši, o skuboti atsakovo UAB „StepArc“ veiksmai atliekant įskaitymą leidžia daryti išvadą, kad jam buvo žinoma sunki ieškovo finansinė padėtis. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai prieštaravo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

16Teismas sprendė, kad yra visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti: ginčijamu įskaitymu buvo eliminuota ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo UAB „StepArc“ 15 916,94 Lt skolos; nėra duomenų, kad įskaitymas būtų privalomas; nepaneigta CK 6.67 straipsnio 5 punkte nurodyta prezumpcija (atsakovas siekė įskaityti prievolę, kurios neturėjo, nebuvo suėjęs mokėjimo terminas); nepraleistas vienerių metų senaties terminas (bankroto administratorius apie šį sandorį sužinojo tik gavęs dokumentus). Pripažinęs įskaitymo sandorį negaliojančiu, teismas taikė restituciją – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „StepArc“ 15 916,94 Lt skolą pagal nepilnai apmokėtą 2012-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0004-B.

17Teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Tarpusavio skolos užskaitymo aktą CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes CK 6.9301 straipsnis nagrinėjamu atveju netaikytinas.

18Teismas, spręsdamas dėl Rangos sutarties, konstatavo, kad ji pripažintina negaliojančia kaip tariamas sandoris ir kaip prieštaraujantis juridinio asmens tikslams sandoris. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad nors Sutarties šalys susitarė dėl 102 973, 04 Lt vertės darbų, tačiau sutartinė sąlyga dėl mokėtino avanso patvirtina, jog rangos darbai turėjo būti atlikti iš dalies neatlygintinai, nes į jį įskaitomos už kitas paslaugas sumokėtos sumos. Pažymėjo, kad atsakovas asociacija „Lietuvos skautija“ nepranešęs ieškovui dėl to paties objekto su kitu rangovu jau 2013-10-11 sudarė kitą rangos sutartį; kad toje kitoje rangos sutartyje nebuvo nustatyta darbų kaina, jos apskaičiavimo būdas, kriterijai; kad 2013-10-14 pranešime ieškovui dėl vienašalio Sutarties nutraukimo reikalauja apmokėti sąskaitas-faktūras, kurias pateiks UAB „StepArc“ už kitų rangovų atliktų darbų patirtas sąnaudas, nors pastarasis nebuvo 2013-10-11 rangos teisinių santykių dalyvis.

19II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Atsakovas UAB „StepArc“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo; priimti naują sprendimą ir ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atmesti; patvirtinti jo 47 336,99 Lt finansinį reikalavimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 180 straipsnį, nes rėmėsi įrodymais, kurie negalėjo patvirtinti ar paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių, todėl nepagrįstai nepatvirtino atsakovo UAB „StepArc“ finansinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje.

22Ieškovas turėjo įsiskolinimą atsakovui pagal PVM sąskaitą-faktūrą IT Nr. 100, kuri ieškovui buvo pateikta remiantis Sutarties 3 dalies 6 punktu, todėl yra pagrįstas atsakovo reikalavimas patvirtinti 47 336,99 Lt finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje. Tai yra Rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta laisva valia; ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus (nepradėjo darbų per 10 darbo dienų), todėl atsakovai turėjo teisę vienašaliai nutraukti Rangos sutartį ir arba pareikalauti grąžinti sumokėtą avansą, arba reikalauti, kad ieškovas apmokėtų kitų rangovų sąskaitas-faktūras (Sutarties 3 d. 6 p.); remiantis tuo ieškovui buvo pateikta PVM sąskaitą-faktūrą IT Nr. 100 (57 527,34 Lt), taip pat ieškovas buvo skolingas pagal 2013-03-28 PVM sąskaitą-faktūrą SP Nr. 772 (5 726,59 Lt).

23Teismas nepagrįstai preziumavo, kad ieškovas suteikė paslaugas atsakovui asociacijai „Lietuvos skautija“ pagal PVM sąskaitas-faktūras WO00026, WO00027, WO00030, nes, pirma, ieškovas to neįrodė, o antra, apelianto pateikiami papildomi įrodymai tvirtina priešingai – kad Kaunas Hotel nuo 2012-01-01 iki 2015-05-15 jokių paslaugų nebuvo suteikęs.

242. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas negalėjo sudaryti Tarpusavio skolų užskaitos akto, nes tokios teisės neturėjo; kad tuo nesąžiningai buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Priešingai, atsakovui pranešus ieškovui apie įskaitymo faktą, šis aktas, kaip vienašalis sandoris, įsigaliojo ir atsakovas įgijo visas jame nurodytas teises (CK 6.130, 6.131 str.); reikalavimo teisę atsakovas įgijo dar: 2013-03-28 (pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 772) ir nuo 2014-10-14, kai Rangos sutartis buvo nutraukta, o atsakovas turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų kitų rangovų darbų išlaidas. Minėtu aktu buvo ne tik užskaitytos mokėtinos sumos, kurių mokėjimo terminai buvo seniai suėję, bet ir atitinkamai sumažintos ieškovo skolos, todėl jo pripažinimas negaliojančiu paneigia civilinių santykių stabilumą ir nesikišimo į privačius santykius principą.

253. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl neteisingai konstatavo esant CK 6.66 straipsnio sąlygas ir nepagrįstai panaikino Tarpusavio skolos užskaitymo aktą. Pirma, įskaitymo aktas yra vienašalis sandoris; antra, įskaitymui nebuvo reikalingas ieškovo sutikimas, be to, pagrindas įskaityti atsirado ieškovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus ir taikant Sutartyje numatytas sankcijas; trečia, įskaitymas nepažeidė kitų ieškovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes bankroto byla ieškovui iškelta tik po pusės metų; įskaitymu užskaitytos skolos, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs. Ketvirta, atsakovas UAB „StepArc“ buvo sąžiningas: nežinojo ir negalėjo žinoti, kad daugiau nei po pusės metų ieškovui bus iškelta bankroto byla, įskaityti 15 916,94 Lt neturėjo įtakos ieškovo mokumui (nemokumui); informavo ieškovą apie skolų įskaitymą, o šis neprieštaravo; teismas netinkamai įvertino ieškovo nemokumo faktą įskaitymo metu (2013-09-30 balanso duomenys atsakovui objektyviai negalėjo būti žinomi, įskaitymo dieną jis galėjo vadovautis tik 2011 m. ieškovo balansu, nėra įrodymų apie ieškovo pradelstų įsipareigojimų dydį, t. y. kad įskaitymo metu ieškovas turėjo kitų kreditorių, kuriems anksčiau nei atsakovui suėjo prievolės įvykdymo terminas) – tai paneigia teismo išvadą apie apelianto nesąžiningumą.

264. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.86 straipsnį bei neteisėtai tariamu ir negaliojančiu sandoriu pripažino 2013-10-03 Rangos sutartį. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neįvykdė Sutarties; nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ketino pradėti vykdyti Sutartį; Sutarties vykdymo pradžios ir pabaigos terminai buvo esminė sąlyga (dėl prasidedančio žiemos sezono); ginčo Sutartimi sulygtus darbus atliko kitas rangovas UAB „Rolavento“; atsakovas UAB „StepArc“ prisijungė prie atsakovo asociacijos „Lietuvos skautija“ ir UAB „Rolavento“ 2013-10-11 rangos sutarties 2013-12-16 pasirašęs papildomą trišalį susitarimą dėl mokėjimo pagal minėtą rangos sutartį; trišalis susitarimas sudarytas įgyvendinant asociacijos „Lietuvos skautija“ 2013-10-14 pranešimą-reikalavimą ieškovui. Be to, ieškovas niekuomet neginčijo nei Rangos sutarties sudarymo, nei nutraukimo, nei įskaitymo.

275. Teismas nepagrįstai taikė restituciją ir tuo pažeidė CK 6.145 straipsnį: neįmanoma grąžinti šalis į iki ginčijamo įskaitymo buvusią padėtį, nes nesąžiningai pablogėtų apelianto padėtis. Tai yra ieškovui būtų grąžintos įskaitytos lėšos, tuo tarpu jis taptų kreditoriumi bendroje ieškovo kreditorių eilėje, o tai labai apsunkintų jo galimybę atgauti bent dalį sumokėtų lėšų. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki priimant teismo sprendimą dėl sandorio negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006).

286. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto ieškovo vadovo T. K., pasirašiusio Rangos sutartį ir asmeniškai finansiškai atsakingo už jos vykdymą teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

297. Prašo priimti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad prievolės pagal ieškovo išrašytas ir asociacijos „Lietuvos skautija“ apmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, nurodytas Rangos sutarties 3.5 punkte, nebuvo įvykdytos.

30Ieškovas BUAB „Vilniaus statybos trestas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad:

311. Apeliaciniame skunde aiškinamos ir įrodinėjamos aplinkybės sandorių, kurių šalimi apeliantas UAB „StepArc“ nebuvo. Taip pat apelianto pateikti nauji įrodymai yra susiję ne su juo, bet su kitu atsakovu asociacija „Lietuvos skautija“, kuris nepadavė apeliacinio skundo. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas asociacija „Lietuvos skautija“ apmokėjo ieškovui už šio faktiškai nesuteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas-faktūras WoO0027, 0028, 0030, tačiau minėtos sąskaitos buvo apmokėtos po paslaugų suteikimo, mokėjimuose nurodyti sąskaitų numeriai, mokėta dalimis, praėjus net 9 mėnesiams nuo paslaugų suteikimo. Atsakovai neįrodė, kad apmokėtos paslaugos ieškovo nebuvo suteiktos.

322. Apelianto pateikti papildomi įrodymai nepriimtini. Atsakovas šiais įrodymais siekia paneigti tai, ko ieškovas nėra teigęs – kad asociacijai „Lietuvos skautija“ ieškovas sąskaitas išrašė už patalpų nuomos ir aptarnavimo paslaugas. Nurodo, kad nauji įrodymai nepaneigia teismo padarytų išvadų – UAB „Kauno viešbutis“ neatsakė dėl verslo ryšių ir paslaugų suteikimo asociacijai „Lietuvos skautija“; nėra duomenų apie 2012-04-28 Šiauliuose suteiktas organizavimo paslaugas 850 žmonių; PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos už organizavimo paslaugas, ne už patalpų nuomą su įranga ir aptarnavimu, kaip nurodo apeliantas.

333. Teismas nenusprendė dėl į bylą neįtraukto buvusio ieškovo vadovo materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantas yra nenuoseklus darydamas išvadas dėl tų pačių faktinių bylos aplinkybių. Net jei Sutartis nebūtų pripažinta niekiniu sandoriu jos 5 dalies 4 punktas nebūtų taikomas atsakovams nutraukus sutartį. Paminėtina, kad atsakovai neteisėtai nutraukė Sutartį, veikė akivaizdžiai nesąžiningai sudarydami sutartis dėl tų pačių darbų su dviem rangovais.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinis skundas netenkintinas.

36Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atsakovo UAB „StepArc“ apeliacinio skundo ribų, taip pat priima ir vertina apelianto pateiktus įrodymus (CPK 314 str., 320 str. 2 d., 329 str.).

37Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėjas UAB „StepArc“ pareiškė prašymą patvirtinti jo finansinį 47 336,94 Lt reikalavimą BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto byloje, kildinamą iš UAB „StepArc“, asociacijos „Lietuvos skautija“ (užsakovai) ir UAB „Vilniaus statybos trestas“ (rangovas) 2013-10-03 statybų rangos sutarties pagrindu atsakovo UAB „StepArc“ 2013-10-21 atlikto skolų įskaitymo. Bankroto administratorius, nesutikdamas su tuo, pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento minėtą Rangos sutartį kaip tariamą sandorį, o taip pat Tarpusavio skolų užskaitymo aktą bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo UAB „StepArc“ ieškovui 15 916,94 Lt skolą pagal pilnai neapmokėtą 2012-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą VST Nr.0004-B.

38Teismas patenkino ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį bei netenkino atsakovo (pareiškėjo) UAB „StepArc“ prašymo įtraukti jį į BUAB „Vilniaus statybos trestas“ kreditorių sąrašą su 47 336,94 Lt reikalavimu.

39Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą iš pradžių atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teikti teismui tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintino kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

40Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, toks bankroto byloje pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, siekiant išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-160/2011).

41Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas teisingai ir pagrįstai visų pirma išsamiai ir detaliai analizavo, ar atsakovas UAB „StepArc“ turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį ieškovą ir tik nustatęs, kad tokios teisės atsakovas neturi, atsisakė tvirtinti jo finansinį reikalavimą. Dėl to atmetami apelianto argumentai, kad ieškovas niekada neginčijo tam tikrų faktinių aplinkybių (ginčo Sutarties sudarymo, nutraukimo, įskaitymo), todėl, anot jo, jomis turėtų būti vadovaujamasi be išlygų ir jos neturėtų būti kvestionuojamos.

42Antra, apeliantas tvirtina, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.86 straipsnio nuostatas, todėl neteisėtai šalių sudarytą 2013-10-03 Rangos sutartį pripažino tariamu sandoriu.

43Kaip žinoma, pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra jį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti ir skirtas tariamojo sandorio institutas.

44Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes: dėl to paties objekto – statinio, esančio (duomenys neskelbtini), analogiškų stogo remonto darbų buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys: ginčijama 2013-10-03 Rangos sutartis tarp abiejų atsakovų ir ieškovo (Rangos sutartis I) bei 2013-10-11 Rangos sutartis tarp atsakovo asociacijos „Lietuvos skautija“ ir UAB „Rolavento“ (Rangos sutartis II) (T. 1, b. l. 10-13, 26-28). Ginčo Rangos sutartis I 2013-10-14 vienašaliai abiejų atsakovų buvo nutraukta dėl pažeisto Sutarties 3 dalies 6 punkto (T. 1, b. l. 75), o pagal antrąją – sudarytą su UAB „Rolavento“ – atsakovas UAB „StepArc“ už atliktus stogo remonto darbus 2013-12-13 sumokėjo 55 841,78 Lt (T. 1, b. l. 32, 33). Į minėtą 2013-10-13 Rangos sutartį II atsakovas UAB „StepArc“ buvo įtrauktas 2013-12-16 papildomu trišaliu susitarimu Nr. 2013/12/16-A (T. 1, b. l. 31).

45Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad Rangos sutartis I su ieškovu buvo nutraukta pagrįstai, nes jis nepradėjo darbų per Sutarties 3 dalies 6 punkte numatytą 10 darbo dienų terminą, kuris buvo esminė sąlyga (artinosi žiema). Teisėjų kolegija sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčo Rangos sutartis I buvo nutraukta nesuėjus minėtam terminui, o Rangos sutartis II buvo sudaryta dar anksčiau nei nutraukta Rangos sutartis I, t. y. Rangos sutartis I nutraukta po 10 kalendorinių dienų (2013-10-14), o Rangos sutartis II sudaryta po 7 dienų nuo ginčo Rangos sutarties I sudarymo dienos (2013-10-11). Be to, kaip nurodė teismas, atsakovas UAB „StepArc“ sumokėjo UAB „Rolavento“ už šio atliktus stogo remonto darbus dar iki tapdamas Rangos sutarties II šalimi (ja tapo tik po 2 dienų po apmokėjimo ir po 2 mėnesių nuo Rangos sutarties II sudarymo), tai yra iki įgydamas tokią prievolinę pareigą. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis vykdyti ginčo Rangos sutartį (tą teigia ir apeliantas), atlikęs kokius nors parengiamuosius veiksmus, o atsakovai būtų raginę ieškovą pradėti vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įspėję ar pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Taigi teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas BUAB „Vilniaus statybos trestas“ įrodė aukščiau paminėtą pirmąją įrodinėtinų aplinkybių grupę (CPK 178, 185 str., CK 6.193 str.).

46Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo ginčijamas 2013-10-21 Tarpusavio skolų užskaitos aktas, visų pirma vertintinas sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant ginčo Rangos sutartį I. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovams vienašaliai 2013-10-14 nutraukus Rangos sutartį I, atsakovas 2013-10-21 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą IT Nr. 100 ieškovui už 57 527, 34 Lt vertės remonto darbus ir tos pačios dienos Tarpusavio skolų užskaitos aktu atliko įskaitymą, pagal kurį buvo įskaityta atsakovo UAB „StepArc“ likusi 15 916,94 Lt skola ieškovui UAB „Vilniaus statybos trestas“ pagal 2012-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą VST Nr.0004-B, o ieškovas šiam atsakovui liko skolingas 47 336,99 Lt pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą IT Nr. 100 (T. 1, b. l. 3, 4). Paminėtina tai, kad, kaip teigia pats atsakovas UAB „StepArc“, minėta sąskaita buvo išrašyta už „patirtas remonto išlaidas, kurios atsirado pasirinkus kitą rangovą“ dėl ieškovo neįvykdytos Rangos sutarties 3 dalies 6 punkto (šis punktas numato, kad rangovui per 10 darbo dienų nepradėjus darbų, sutartis nutraukiama ir Rangovas turi sugrąžinti užsakovų pervestus pinigus arba apmokėti užsakovų pateiktas kitų rangovų sąskaitas faktūras) (T. 1, b. l. 9). Tačiau, kaip teisingai konstatavo teismas, pirma, atsakovas UAB „StepArc“ nebuvo sutartinių santykių su UAB „Rolavento“ šalimi iki 2013-12-16, antra, UAB „Rolavento“ sąskaitą už atliktus 55 841,78 Lt (ne 57 527,34 Lt kaip nurodyta atsakovo sąskaitoje) vertės darbus išrašė tik 2013-11-30; trečia, atsakovas neįrodinėjo (neteikė įrodymų), kad minėta sąskaita yra išrašyta ieškovui už tam tikrus kitus realiai atsakovo atliktus darbus (T. 2, b. l. 80).

47Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su 89 126,06 Lt avanso sumokėjimu pagal Rangos sutarties I 3 dalies 2 ir 5 punkto nuostatas (pagal šias nuostatas avanso sumokėjimas buvo atliktas užskaitant anksčiau atsakovo asociacijos „Lietuvos skautija“ padarytus pavedimus pagal sąskaitas-faktūras: Nr. WoO0026 – 4 235Lt, Nr. WoO0027 – 3 146Lt, Nr. WoO0030 – 41 800Lt ir UAB ,,StepArc“ sumokėtus 39 945,06 Lt iš mokėtinų 55 862 Lt ieškovui pagal pastarojo 2012-07-27 sąskaita-faktūra VST Nr.0004-B), visų pirma pažymi, kad atsakovas asociacija „Lietuvos skautija“ nėra padavusi apeliacinio skundo (CPK 320 str.); tai yra įstatyminė šalies teisė laisvai disponuoti proceso teisėmis, pasirinkti savo poziciją, sutikti ar ginčyti jos atžvilgiu priimtą sprendimą – dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimas (CPK 12, 13 str.); teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apelianto argumentai tiriami tik tiek, kiek jie susiję su jo teisėmis ir pareigomis (CPK 320 str. 2 d.). Antra, kaip nustatyta byloje, ieškovas UAB „Vilniaus statybos trestas“ išrašė atsakovui 2012-07-27 sąskaitą-faktūrą VST Nr.0004-B už transporto paslaugas 2012 m. vasario-gegužės mėn. ir remonto eksploatacinės priežiūros darbus 55 862 Lt; pagal ją atsakovas UAB „StepArc“ 2012-08-27 ir 2012-11-19 sumokėjo 39 945,04 Lt bei liko skolingas 15 916,94 Lt (T. 2, b. l. 32, 33). Įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, pripažintina, kad nepaneigta teismo išvada, jog byloje neįrodyta, kad prievolė pagal UAB „Vilniaus statybos trestas“ išrašytą ir šio atsakovo apmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą nebuvo įvykdyta ar įvykdyta netinkamai ir minėta pinigų suma nepripažinta avansu pagal ginčo Statybos rangos sutartį I.

48Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „StepArc“ generalinis direktorius T. B., pasirašęs tiek ginčo Rangos sutartį, tiek pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, nuo 2013-04-18 taip pat buvo ir atsakovo asociacijos „Lietuvos skautija“ tarybos narys ir pirmininkas (T. 1, b. l. 122-124).

49Taigi vertinant kompleksiškai aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visetą, taip pat ir ieškovo bei atsakovų atliktus veiksmus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad tokiu būdu kryptingai buvo siekiama eliminuoti atsakovo UAB „StepArc“ likusią 15 916,94 Lt skolą ieškovui UAB „Vilniaus statybos trestas“ pagal 2012-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą VST Nr.0004-B.

50Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinktais įrodymais nepaneigtos teismo išvados, kad ginčo Rangos sutarties I šalys nesiekė šia sutartimi sukurti teisinių padarinių – realiai įvykdyti minėtą sutartį, bet sukūrė tik išorinį šių rangos teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdą (CK 1.86 str.). Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, įrodymų pakankamumo taisykle, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Apibendrinant tai, kas pasakyta, daroma išvada, kad teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, pripažinęs, kad ieškovas įrodė, jog 2013-10-03 Rangos sutartimi nebuvo siekiama sukurti rangos teisinių santykių (CPK 178, 185 str.).

51Kaip yra žinoma, teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė (ex iniuria ius non oritur). Kadangi šalių 2013-10-03 sudaryta Rangos sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, atitinkamai negalioja ir jos pagrindu atlikti kiti veiksmai bei sandoriai, įskaitant atsakovo UAB „StepArc“ 2013-10-21 sudarytą Tarpusavio skolų užskaitos aktą Nr. 20131021/1 (T. 1, b. l. 3) (CK 1.80 str.).

52Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, minėtą atsakovo UAB „StepArc“ 2013-10-21 Tarpusavio skolų užskaitos aktą, teismas panaikino CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, ne tik kaip fakto, bet ir kaip teisės instancija, konstatuoja, kad spręsdamas dėl nurodyto Tarpusavio skolų užskaitos akto teisėtumo, teismas nors ir netiksliai pritaikęs niekinio sandorio padarinius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, šiuo klausimu priėmė iš esmės teisingą sprendimą (CPK 330 str.). Dėl to nėra pagrindo naikinti šios teismo sprendimo dalies (CPK 328 str.).

53Dėl restitucijos

54Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, sandorio padariniams yra taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos – viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

55Apeliantas teigia, kad restitucija negalima, nes neįmanoma šalių atstatyti į pradinę padėtį; kad dėl restitucijos jo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes jis būtų priverstas stoti į bendrą kreditorių eilę. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apelianto teiginius, atkreipia dėmesį į tai, kad restitucijos padarinių riziką prisiėmė pats atsakovas, sudarydamas ginčo sandorius aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, t. y. neteisėtai veikdamas kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo padėtis dėl restitucijos pablogėtų nepagrįstai ir nesąžiningai. Kaip minėta, pagal bendrąjį teisės principą iš neteisės teisė nekyla.

56Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB “StepArc” yra skolingas ieškovui BUAB “Vilniaus statybos trestas” pagal aukščiau nurodytą 2012-07-27 sąskaitą-faktūrą Nr. VST0004 15 916,94 Lt (4 609,86 Eur), ši pinigų suma pagrįstai priteista iš atsakovo ieškovui (CK 1.80 str. 2 d.).

57Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.)

58Apeliantas tvirtina, kad teismo sprendimas naikintinas, esant absoliučiam jo negaliojimo pagrindui, nes buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto buvusio ieškovo vadovo T. K., pasirašiusio rangos sutartį, materialiųjų teisių ir pareigų.

59Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), konstatuojamas ne visais atvejais, kai į procesą neįtraukiami visi teisinį suinteresuotumą turintys asmenys, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Pagal kasacinio teismo praktiką „nusprendė“ turinys suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas jam sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

60Iš tiesų, kaip teigia apeliantas, Rangos sutarties 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad ieškovo atstovas, pasirašęs minėtą sutartį, „asmeniškai finansiškai atsako už Sutarties nevykdymą ar pinigų grąžinimą bankroto atveju“. Tačiau, kaip jau nustatyta aukščiau, teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad ginčijama Rangos sutartis yra tariamas ir negaliojantis sandoris nuo pat sudarymo (CK 1.86 str.). Niekinio sandorio šalys negali patvirtinti, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 1, 5 d.).

61Dėl to atmetami apelianto teiginiai, kad iš skundžiamo teismo sprendimo tapo aišku, jog Rangos sutartis nebus vykdoma, todėl, anot jo, buvo nuspręsta dėl T. K. teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad sandorio negaliojimas nuo jo sudarymo momento reiškia, ne tai, kad Rangos sutartis nebus vykdoma, kaip teigia apeliantas, bet tai, kad minėtas niekinis sandoris iš viso nesukūrė teisių ir pareigų. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, buvęs ieškovo vadovas pats dalyvauja nagrinėjant bankroto bylą – jam Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi buvo skirta 2 000 Lt bauda (civilinė byla Nr. B2-411-258/2015).

62Dėl paminėto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos yra nepagrįsti apelianto argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo. Atsakovas kitų absoliučių pagrindų nenurodė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl konstatuotina, kad teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

63Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

64Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl neteisingai konstatavo CK 6.66 straipsnio sąlygas ir nepagrįstai panaikino Tarpusavio skolos užskaitymo aktą.

65Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apelianto šių argumentų papildomai pažymi, kad net ir tuo atveju, jei ieškininis reikalavimas dėl ginčo Rangos sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.86 straipsnį būtų atmestas, atsakovo nurodomos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o ieškovas neįrodė esant taip pat ir actio Pauliana sąlygų (CPK 178 str.).

66Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo abejonėms dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų įvertinimo. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

67Bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtinta teismo konstatuotus faktus dėl atsakovo tikėtiną žinojimą apie ieškovo sunkią finansinę būklę, susidariusią nuo 2012 m. – kaip išsamiai nustatė pirmosios instancijos teismas – nuo 2012-03-21 ieškovas nebemokėjo privalomų mokesčių valstybei, nuo 2012-06-05 taikyti turto areštai turtinėms teisėms ir lėšoms, nuo 2012-11-20 priimami teismo įsakymai dėl skolų priteisimo ieškovo nenaudai, nuo 2013-10-01 darbuotojams nebemokėjo darbo užmokesčio, pradėti priverstiniai išieškojimai, o teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla darbuotojo pareiškimu (T. 2, b. l. 9-10, 14-26). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keliant bankroto bylą, be kita ko, buvo vadovaujamasi ieškovo 2010-12-31, 2011-12-31 balansų duomenimis. Dėl to atmetami apelianto teiginiai, kad neva tik iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2013-09-30 balanso buvo galima sužinoti apie ieškovo finansinę padėtį, kuris, anot jo, įskaitymo metu nebuvo pateiktas viešajam registrui. Be to, teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo patvirtinti neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, iš kurių – darbuotojų 25 789,65 Lt (pirmos eilės), 128 991,52 Lt Valstybinės mokesčių inspekcijos, 125 878,33 Lt VSDFV Vilniaus skyriaus (antros eilės). Beje, minėtos ginčo Sutarties 5 dalies 4 punkte taip pat buvo užsiminta apie galimą ieškovo bankrotą, nors iš esmės analogiškoje rangos sutartyje su UAB „Rolavento“ tokios sąlygos nėra.

68Atmesdama apelianto argumentus, kad teismas be pagrindo nusprendė, jog įskaitymas pažeidė kitų ieškovo kreditorių teisių, nes, anot apelianto, tai nesukėlė ieškovo nemokumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, o sumažėjusios vertės jo neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju, tokia ginčijamo sandorio vertė yra pakankamai reikšminga kitų kreditorių interesams, nes, kaip minėta, ieškovas turi pirmos eilės kreditorių, kuriems neišmokėjo darbo užmokesčio.

69Kaip nustatyta aukščiau, byloje nepaneigta teismo išvada, kad šiuo vienašaliu aktu buvo siekiama panaikinti teisę reikalauti iš UAB „StepArc“ neapmokėtos skolos bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams dengti; kad buvo imperatyvi pareiga ginčo sandoriui sudaryti; taip pat nepaneigta CK 6.67 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes Tarpusavio skolų užskaitos aktu UAB „StepArc“ siekė įskaityti prievolę, kurios ne tik pati neturėjo, bet ir nebuvo suėjęs mokėjimo terminas (UAB „Rolavento“ PVM sąskaitą-faktūrą UAB „StepArc“ apmokėjo 2013-12-13). Byloje nėra ginčo dėl to, kad bankroto administratoriaus ieškinys pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

70Vadovaujantis nurodytu, teisėjų kolegija pažymi, jog net ir tuo atveju, jei ginčo Rangos sutartis būtų galiojanti, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti faktinis ir teisinis pagrindas nepaneigtų teismo išvadų dėl egzistuojančių actio Pauliana sąlygų (CK 6.66 str.).

71Teisėjų kolegija nepasisako plačiau dėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentų, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

72Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika. Todėl šis teismo sprendimas tik patikslinamas, jog UAB „StepArc“ 2013-10-21 tarpusavio skolų užskaitos aktas Nr. 20131021/1 panaikinamas ir restitucija taikoma CK 1.86 straipsnio, 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindais. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų teisingumo bei pagrįstumo, todėl šis sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).

73Netenkinus atsakovo skundo, ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. ieškovas pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 520 Eur (T. 2, b. l. 96). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.) 7 ir 8.11 punktuose nustatytą dydį, įvertinus 2 punkte nurodytus kriterijus, atsakovui iš apelianto priteistina 520 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

74Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

75Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

76Priteisti ieškovui bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 302416573) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „StepArc“ (juridinio asmens kodas 302468417) 520 eurų (penki šimtai dvidešimt eurų) advokato pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi UAB „Vilniaus... 5. Pareiškėjas UAB „StepArc“ pateikė bankroto administratoriui prašymą... 6. Nurodė, kad Rangos sutartimi UAB „Vilniaus statybos trestas“ įsipareigojo... 7. Nurodė, kad 2013-10-11 atsakovas „Lietuvos skautija“ sudarė rangos... 8. Bankroto administratorius, nesutikdamas su UAB „StepArc“ pareikštu 47... 9. Teigė, kad 2013-10-03 Rangos sutartis yra tariamas sandoris, nes ja nebuvo... 10. Teigė, kad Tarpusavio skolos užskaitymo aktas; pažeidė bankrutuojančios... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu pripažino... 13. Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. kovo mėn. ieškovas jau buvo nemokus (ant... 14. Teismas išanalizavo atsakovų PVM sąskaitas- faktūras, nurodytas Rangos... 15. Teismas konstatavo, kad UAB „StepArc“ įskaitydamas savo 15 916,94 Lt.... 16. Teismas sprendė, kad yra visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos actio... 17. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Tarpusavio skolos užskaitymo... 18. Teismas, spręsdamas dėl Rangos sutarties, konstatavo, kad ji pripažintina... 19. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Atsakovas UAB „StepArc“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 21. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 180 straipsnį, nes rėmėsi... 22. Ieškovas turėjo įsiskolinimą atsakovui pagal PVM sąskaitą-faktūrą IT... 23. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad ieškovas suteikė paslaugas atsakovui... 24. 2. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas negalėjo sudaryti Tarpusavio... 25. 3. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl neteisingai... 26. 4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.86 straipsnį bei neteisėtai... 27. 5. Teismas nepagrįstai taikė restituciją ir tuo pažeidė CK 6.145... 28. 6. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes... 29. 7. Prašo priimti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad prievolės pagal... 30. Ieškovas BUAB „Vilniaus statybos trestas“ atsiliepime į apeliacinį... 31. 1. Apeliaciniame skunde aiškinamos ir įrodinėjamos aplinkybės sandorių,... 32. 2. Apelianto pateikti papildomi įrodymai nepriimtini. Atsakovas šiais... 33. 3. Teismas nenusprendė dėl į bylą neįtraukto buvusio ieškovo vadovo... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 36. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 37. Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėjas UAB „StepArc“ pareiškė prašymą... 38. Teismas patenkino ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį bei... 39. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad bankrutuojančios įmonės... 40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo... 41. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas teisingai ir pagrįstai visų... 42. Antra, apeliantas tvirtina, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.86... 43. Kaip žinoma, pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl... 44. Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines... 45. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde... 46. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo ginčijamas 2013-10-21 Tarpusavio skolų... 47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su 89... 48. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB... 49. Taigi vertinant kompleksiškai aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių... 50. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 51. Kaip yra žinoma, teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš... 52. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, minėtą atsakovo UAB... 53. Dėl restitucijos... 54. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, sandorio... 55. Apeliantas teigia, kad restitucija negalima, nes neįmanoma šalių atstatyti... 56. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB “StepArc” yra skolingas ieškovui... 57. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.)... 58. Apeliantas tvirtina, kad teismo sprendimas naikintinas, esant absoliučiam jo... 59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo... 60. Iš tiesų, kaip teigia apeliantas, Rangos sutarties 5 dalies 4 punkte... 61. Dėl to atmetami apelianto teiginiai, kad iš skundžiamo teismo sprendimo tapo... 62. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos yra... 63. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 64. Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes,... 65. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apelianto šių argumentų papildomai... 66. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo... 67. Bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtinta... 68. Atmesdama apelianto argumentus, kad teismas be pagrindo nusprendė, jog... 69. Kaip nustatyta aukščiau, byloje nepaneigta teismo išvada, kad šiuo... 70. Vadovaujantis nurodytu, teisėjų kolegija pažymi, jog net ir tuo atveju, jei... 71. Teisėjų kolegija nepasisako plačiau dėl kitų apeliacinio skundo,... 72. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 73. Netenkinus atsakovo skundo, ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi... 74. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 75. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą iš esmės... 76. Priteisti ieškovui bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai...