Byla e2-19944-1012/2016

Dėl 2015 m. gruodžio 1 d. mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ab initio ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Bendoriaus baldai“ atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei, atsakovo UAB „REJBEN“ atstovui advokato padėjėjui Martynui Jablonskiui ir trečiajam asmeniui S. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Bendoriaus baldai“ ieškinį atsakovui UAB „REJBEN“ dėl 2015 m. gruodžio 1 d. mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ab initio ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio tarp ieškovo BUAB „Bendoriaus baldai“ ir atsakovo UAB „REJBEN“ 2015 m. gruodžio 1 d. atliktą 4 000,00 Eur dydžio atsiskaitymą, iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 4 000,00 Eur dydžio piniginę sumą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-6011-794/2015 priėmė nutartį iškelti UAB „Bendoriaus baldai“ bankroto bylą. Minėta nutartis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka ir 2015 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjo. Bankroto administratoriui tikrinant įmonės sandorius, nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. jau po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, iš BUAB „Bendoriaus baldai“ banko sąskaitos buvo atliktas mokėjimo pavedimas 4 000,00 Eur sumai į atsakovo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „uz prekes“. Bankroto administratorius 2016 m. kovo 10 d. išsiuntė pretenziją dėl nepagrįstai gautų pinginių lėšų grąžinimo, kuri atsakovui buvo įteikta 2016 m. kovo 17 d., tačiau atsakovas piniginių lėšų iki šiol į bankroto administratoriaus nurodytą banko sąskaitą ieškovui negrąžino.

5Ieškovo nuomone, 2015 m. gruodžio 1 d. BUAB „Bendoriaus baldai“ atliktas atsiskaitymas (mokėjimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio, o atsakovo naudai pervestos piniginės lėšos turi būti grąžintos/ priteistos ieškovui. Pažymi, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bet koks atsiskaitymas su kreditoriumi, atliktas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą tvarką, yra niekinis ir negalioja nuo įvykdymo momento.

6Ieškovas teigia, kad 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. jau po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, BUAB „Bendoriaus baldai“ atliktas mokėjimas / atsiskaitymas atsakovui 4 000,00 Eur sumai kaip sandoris, turėtų būti pripažintas pažeidžiančiu imperatyviąsias ĮBĮ normas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktus bei 14 straipsnio 1 ir 2 dalis), prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir ex officio - niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pažymi, kad pripažinus 2015 m. gruodžio 1 d. vienašalį sandorį - 4 000,00 Eur atsiskaitymą - negaliojančiu, turėtų būti taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad tarp atsakovo ir UAB „Bendoriaus baldai“ prekių pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai buvo susiklostę nuo 2004 metų, kurių pagrindu ieškovas užsakydavo prekes el. paštu, telefonu, o atsakovas jas pristatydavo, pateikdamas PVM sąskaitas faktūras. 2015 m. lapkritį ieškovas pateikė atsakovui užsakymą pateikti trijų skirtingų plokščių detales po vieną komplektą ieškovui reikalingų baldų gamybai. 2015 m. lapkričio 30 d. atsakovas išrašė PVM sąskaitas faktūras Serija LOK Nr. 0035341, 0035342, 0035343, iš viso 4 000, 00 Eur sumai, ieškovas prekes priėmė, o 2015 m. gruodžio 1 d. lėšos už prekes pervestos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovo įsitikinimu, tokio pobūdžio bylose, turėtų būti sprendžiama dėl lėšas gavusio asmens sąžiningumo bei valdymo organų nesąžiningumo ir atsakomybės, t. y. ginčo atveju, kai atsakovo ir ieškovą siejo daugiau nei 10 metų trunkantys santykiai, kai atsakovas nežinojo apie sunkią ieškovo padėtį ir apie ieškovui iškeltą bankroto bylą bei nebuvo jokių požymių, pagal kuriuos turėtų nustatyti tokią padėtį, atsakovo atsakomybė, perdavus ieškovui prekes ir gavus už jas apmokėjimą, negali būti taikoma. Pažymi, kad būtent dėl ieškovo valdymo organų veiksmų ieškovas ir ieškovo kreditoriai patyrė žalą, todėl reikalavimas atlyginti žalą nukreiptinas į ieškovo vadovą. Atsakovas taip pat pažymi, kad reikia nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo sudarytas ginčijamas sandoris, kadangi remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktu įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius.

8Teismo posėdžio metu ieškovo BUAB „Bendoriaus baldai“ atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti.

9Atsakovo UAB „REJBEN“ atstovas posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnį, nes ginčijamas sandoris imperatyvių įstatymo normų nepažeidžia. Pažymėjo, kad ginčijamas sandoris atitinka įmonės ir kreditorių interesus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas ir 4 dalies 6 punktas, CK 2.87 straipsnis, 6.253 straipsnis, 1.5 straipsnis), o įmonės vadovas S. B., kol bankroto administratorius perims ieškovo valdymą, dokumentus ir turtą, privalėjo veikti geriausiais įmonės ir jos kreditorių interesais.

10Trečiasis amuo S. B. posėdžio metu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (2016-07-27 teismo posėdžio garso įrašas nuo 38:00 min. iki 48:20 min.). Paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susisklostę ilgalaikiai bendradabiavimo santykiai, kad 2015 m. lapkričio 30 d. gavo iš atsakovo likusias reikalingas prekes, už kurias tą pačią dieną atsakovas išrašė PVM sąskaitas faktūras, o ieškovas atliko pavedimą dėl gautų prekių apmokėjimo. Taip pat nurodė, kad tą pačią dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 30 d., gautos prekės buvo realizuotos ir už pagamintus baldus ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, kad ieškovas atsakovo nebuvo informavęs apie jam iškeltą bankroto bylą.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Bendoriaus baldai“ 2015 m. lapkričio 30 d. pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 533 bankui, kuriuo sumokėjo atsakovui UAB „Rejben“ 4000,00 Eur (e. b. l. 136), kuris buvo įvykdytas 2015 m. gruodžio 1 d. (e. b. l. 8). Šiuo mokėjimu buvo apmokėtos UAB „Rejben“ 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros LOK Nr. 0035341; 0035342; 0035343 (e. b. l. 142-144). Tarpusavio bendradarbiavimas tarp ginčo šalių vyko nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. (e. b. l. 22-36).

13Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi Nr. eB2-6011-794/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01941-2015-8) ieškovui UAB „Bendoriaus baldai“ iškelta bankroto byla (e. b. l. 6-7). Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 30 d.

14Dėl atlikto mokėjimo

15Ieškovo nuomone, 2015 m. gruodžio 1 d. BUAB „Bendoriaus baldai“ atliktas atsiskaitymas (mokėjimas), vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio, o atsakovo naudai pervestos piniginės lėšos turi būti grąžintos ieškovui. Remiantis CK 1.80 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris) galima pripažinti negaliojančiu tik sandorį ar jo dalį, kai atitinkamoje sandorio nuostatoje įtvirtinta sąlyga, prieštaraujanti imperatyvui ir sandorio šalys savo valia jo negali pakeisti, nes tą tiesiogiai draudžia įstatymas. Taigi siekiant pripažinti sandorį ar jo dalį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, nepakanka nurodyti vien šią teisės normą, o būtina reikalavimą pagrįsti konkrečia imperatyvia įstatymo norma, kuriai sandoris ar jo dalis prieštarauja, taip pat argumentuoti, kodėl konkreti įstatymo norma aiškintina kaip imperatyvi. Ieškovas nurodo, kad ginčijamas mokėjimas prieštarauja imperatyvams, įtvirtintiems ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose, bei 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

16ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

17ĮBĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ; asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

18Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais.

19Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ginčo šalis ilgą laikotarpį siejo tarpusavio bendradarbiavimas, kai ieškovas nuolat užsakydavo ir įsigydavo prekes (baldų gamybai reikalingas medžiagas) iš atsakovo. Dėl to teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad ieškovo ginčijamas 2015 m. gruodžio 1 d. atliktas atsiskaitymas (mokėjimas) nėra savarankiškas, be teisinio pagrindo atliktas, veiksmas, kaip teigia ieškovas, bet kvalifikuotinas kaip mokėjimas, atliktas pagal tarp šalių žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. ieškovo prievolės įvykdymas. Teismų praktikoje nurodoma, kad sutarties vykdymo veiksmas atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1dalis), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis. CK įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

20Atsižvelgiant į tai nagrinėjamu atveju ginčo mokėjimo pavedimas kvalifikuotinas kaip vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1-3 dalys), todėl jį galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-597/2010).

21Nagrinėjamoje byloje 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovo BUAB „Bendoriaus baldai“ atsakovui UAB „Rejben“ atliktas 4000,00 Eur atsiskaitymas (mokėjimas) pripažintinas neatitinkančiu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų, nes buvo atliktas jau įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kai ieškovo vienasmenis valdymo organas (vadovas) nebeturėjo įgaliojimų veikti ieškovo vardu bei pažeidžiant aiškų ir nedviprasmišką draudimą vykdyti visas bankrutuojančios įmonės finansines prievoles. Dėl to ieškovo ginčijamas mokėjimas laikytinas negaliojančiu ab initio vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi.

22Dėl restitucijos

23Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis sandorio šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju sprendžiama dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), o jos negalint taikyti arba jei taikant restituciją nevisiškai apginamos šalies teisės, gali būti sprendžiama ir dėl kitokių negaliojančio sandorio pasekmių (pvz., be pagrindo įgyto turto ar nepagrįsto praturtėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaiteksa“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. e3K-3-331-686/2016).

24Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Restitucijos taisyklės yra nustatytos CK šeštosios knygos I dalies X skyriuje. CK 6.145 straipsnyje nustatyti restitucijos pagrindai.

25Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki priimant teismo sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šalvis“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-392/2006). Nagrinėjamu atveju, nors ginčo mokėjimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, vis dėlto jis sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos sutartį ir ją įvykdydamos, siekė – kaip patvirtina bylos duomenys bei trečiojo asmens paaiškinimai ieškovui buvo perduotos už ginčo mokėjimą įsigytos baldų gamybos medžiagos, iš kurių ieškovas pagamino baldus savo klientams ir už tai gavo sutartą užmokestį (22 455,30 Eur) (T. 1, e. b. l. 137-140).

26Sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Dėl to atsižvelgiant į tai, kad pripažinus sandorį niekiniu tarp šalių gali būti taikomi pirmiau nurodyti negaliojančio sandorio padariniai (restitucija, nepagrįstas turto gavimas ar praturtėjimas, kitos padarinius reglamentuojančios nuostatos), teismui būtina nustatyti, įvertinti, kokie padariniai atitinkamu atveju taikytini.

27Šiuo atveju, ieškovas neginčija, kad iš atsakovo buvo gautos prekės (baldų gamybai skirtos medžiagos), už kurias buvo sumokėta ginčo mokėjimu, o iš gautų prekių ieškovas pagamino baldus savo klientams ir jiems išrašė sąskaitas už pagamintus baldus, t. y. tokiu būdu ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus klientams. Šiuo metu atsakovo ieškovui perduotų prekių natūroje nebėra, nes jos buvo panaudotos baldų gamyboje, todėl restituciją natūra taikyti neįmanoma. CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla ir jis, net ir pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant dvišalę restituciją pakeitus jos būdą į piniginio ekvivalento priteisimą, negali būti įpareigojamas grąžinti atsakovui piniginį ekvivalentą, išvengiant ĮBĮ nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Dėl šios priežasties ieškovas prašo taikyti vienašalę restituciją.

28Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pritaikius vienašalę restituciją taip, kaip to prašo ieškovas, t. y. priteisus iš atsakovo ieškovo naudai 4000,00 Eur, būtų sukurta vienos šalies padėties nepagrįsto pablogėjimo, o kitos – nepagrįsto pagerėjimo situacija, t. y. situacija, kurios siekiama išvengti taikant CK 6.145 straipsnio 2 dalį, nes atsakovui nebūtų įmanoma grąžinti ieškovui perduotų prekių (baldų gamybos medžiagų). Taip taikoma vienašalė restitucija suteiktų nepagrįstą pranašumą vienai sandorio šaliai, kuri atgautų tai, ką prarado vykdydama sutartį ir atlikdama ginčo mokėjimą, ir neįgytų pareigos grąžinti priešpriešinį įvykdymą. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčo šalys būtų buvusios nesąžiningos: trečiasis asmuo patvirtino, kad prekės, už kurias buvo sumokėta ginčo mokėjimu, ieškovui buvo perduotos keletą savaičių anksčiau nei išrašytos sąskaitos, jog ieškovas galėtų iš jų pagaminti baldus; trečiasis asmuo, kaip ieškovo vadovas, neinformavo atsakovo apie ieškovo finansinius sunkumus ir keliamą bankroto bylą; iš atsakovo nupirktos prekės buvo panaudotos pagal paskirtį pagaminant baldus ir juos ieškovui realizuojant, t. y. ieškovas nepatyrė nuostolio, bet gavo pajamų (2016-07-27 teismo posėdžio garso įrašas nuo 38:00 min. iki 48:20 min.). Kai abi sandorio šalys yra sąžiningos, tai prioritetinis vienos iš jų teisių gynimas kitos šalies sąskaita neatitiktų CK 6.145 straipsnio 2 dalimi siekiamų tikslų, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju restitucija netaikytina.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patenkinta ieškinio reikalavimų proporcija sudaro 50 procentų.

31Ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: už ieškinio parengimą prašo priteisti 260,00 Eur (e. b. l. 9-10). Atsakovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: už atsiliepimo į ieškinį parengimą prašo priteisti 367,98 Eur (e. b. l. 92-93). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovo naudai – 183,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo sprendimu priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 53,99 Eur.

32Iš ieškovės BUAB ,,Bendoriaus baldai“ atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (53,99 Eur) priteistinos iš administravimo lėšų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartyje Nr. 3K-3-384/2013 pateiktą išaiškinimą, kuris taikytinas ir atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį ar jo dalį. Priešingu atveju atsakovas turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovo prievolių dėl pareigos atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

33CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla. CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu iš atsakovo UAB „Rejben“ į valstybės biudžetą priteistina 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 96 str.).

34Byloje iš viso patirta 1,60 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, o yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92 straipsnis).

35Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 6.145 straipsnio 2 dalimi, CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

36ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

37Pripažinti ieškovo bankrutuojančios UAB „Bendoriaus baldai“, j. a. k. 300044494, 2015 m. lapkričio 30 d. bankui pateiktą mokėjimo nurodymą Nr. 533, kuriuo sumokėta atsakovui UAB „Rejben“, j. a. k. 125962387, 4000,00 Eur, kuris buvo įvykdytas 2015 m. gruodžio 1 d., negaliojančiu ab initio, netaikant restitucijos.

38Kitos ieškovo ieškinio dalies netenkinti.

39Priteisti iš bankrutuojančios UAB ,,Bendoriaus baldai“, j. a. k. 300044494, administravimui skirtų lėšų atsakovo UAB ,,Rejben“, j. a. k. 125962387, naudai 53,99 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 99 ct.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

40Priteisti iš atsakovo UAB ,,Rejben“, j. a. k. 125962387, į valstybės biudžetą 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

41Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.