Byla 2A-169/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, 68 386,66 Lt skolos priteisimo ir 115 495,70 Lt nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sunsation“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ir A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1841-273/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sunsation“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovui A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, 68 386,66 Lt skolos priteisimo ir 115 495,70 Lt nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Sunsation“, atstovaujamas bankroto administratoriaus R. B., kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 9 342 Lt sumos išmokėjimą A. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 181, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo -A. K. 9 342 Lt skolą; 2) pripažinti negaliojančiais 5 615,08 Lt sumos išmokėjimą A. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 182 ir 16 940 Lt sumos išmokėjimą A. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 183, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo A. K. 22 555,08 Lt skolą; 3) pripažinti negaliojančiais 10 000 Lt išmokėjimą A. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 184, 10 000 Lt išmokėjimą A. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 185 ir 16 489,58 Lt sumos išmokėjimą A. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 186, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo A. K. 36 489,58 Lt skolą; 4) priteisti iš atsakovo A. K. 115 495,70 Lt nuostolių atlyginimo; 5) priteisti iš atsakovo A. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovui UAB „Sunsation“ 2011 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė R. B.. Administratorius susipažinęs su jam perduotais įmonės veiklos dokumentais nustatė, jog tam tikrais sandoriais galimai buvo pažeistos įmonės ir jos kreditorių teisės.

7Ieškovo atstovas nurodo, kad UAB „Sunsation“ vadovu nuo 2001 m. sausio 5 d. iki 2008 m. vasario 4 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo (2011 m. kovo 1 d.) buvo A. K.. Įmonės direktoriumi nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. buvo J. K. (A. K. tėvas), tuo tarpu A. K. dirbo įmonės marketingo direktoriumi. A. K. nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. priklauso 90,487 procentų UAB „Sunsation“ akcijų.

8Ieškovo atstovo teigimu, 2009 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiais Nr. 181, Nr. 182, 2009 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidos orderiu Nr. 183, 2010 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 184, 2010 m. rugpjūčio 23 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 185 bei 2010 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 186 atsakovui lėšos buvo išmokėtos neteisėtai bei pažeidžiant įmonės kreditorių interesus, todėl šie mokėjimai, ieškovo atstovo teigimu, turi būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovo atstovas nurodo, jog atliekant šiuos mokėjimus buvo sudarytos galimybės atsakovui atgauti lėšas iš įmonės, kai tuo tarpu atsakovo 2009 m. vasario 27 d. raštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) Kauno skyriui rodo, jog įmonė tuo metu buvo nepajėgi atsiskaityti su darbuotojais. 2008 m. metų įmonės balansas taip pat patvirtina, jog įmonė, atliekant mokėjimus atsakovo naudai, buvo nemoki, įmonės turtas sudarė 798 346 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai 1 380 238 Lt. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ieškovo atstovas prašo nurodytus kasos išlaidų orderius ir jais atliktus mokėjimus pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti įmonės naudai iš atsakovo jam ginčijamais sandoriais perleistas lėšas.

9Ieškovo atstovas taip pat nurodo, jog atsakovas yra atsakingas už 115 495,70 Lt dydžio nuostolio įmonei sukėlimą, todėl ši suma iš atsakovo taip pat priteistina. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovas būdamas įmonės savininku turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė, o nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. kovo 1 d. pardavinėjo įmonės turtą tik UAB „Bondi Lt“, kurios direktorė buvo J. K. (atsakovo duktė), be to, prieš bankroto bylos iškėlimą nurašė įmonės turtą.

10Atsakovas A. K. prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog tam, kad atsakovui kiltų atsakomybė dėl juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolių, ieškovas privalo įrodyti, atsakovo nesąžiningumą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo nesąžiningų veiksmų bei ieškovo negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams. Šiuo atveju atsakovas nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. nebuvo ieškovo direktoriumi, todėl neturėjo realios galimybės žinoti tikrosios įmonės finansinės padėties. Be to, ieškovas netinkamai aiškina 2008 metų UAB „Sunsation“ finansinius dokumentus ir tokiu būdu klaidina teismą. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pagal 2008 m. įmonės balansą, UAB „Sunsation“ turtas sudarė 798 345,92 Lt, visos įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 380 237,60 Lt, tačiau iš jų tik 571 216,42 Lt dydžio suma buvo mokėtina. Todėl ieškovo argumentai, jog 2009 metais įmonė buvo nemoki yra visiškai nepagrįsti. Dėl išvardintų argumentų atsakovas mano, jog ieškovas neįrodė juridinio asmens dalyvio, t.y. atsakovo, nesąžiningumo, o nesant atsakovo nesąžiningų veiksmų dėl ieškovo žalos atsiradimo, ieškovo ieškinio dalis dėl 115 495,70 Lt nuostolių atlyginimo yra visiškai nepagrįsta, nes vertinant įmonės finansinę atskaitomybę, matyti, jog 2009 metais nebuvo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo teigimu, įmonės turtas buvo nurašytas, kadangi jis buvo sugadintas ir nebetinkamas pardavimui.

11Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kuriais actio Pauliana pagrindu ginčijami kasos išlaidų orderiais atlikti mokėjimai, teigia, jog iš išvardintų ieškovo reikalavimų akivaizdu, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais įmonės finansinius dokumentus, o ne sandorius pagal kuriuos yra išmokėti pinigai. Ieškovas, atsakovo teigimu, ne tik, kad nepateikė teismui išlaidas patvirtinančių dokumentų, bet ir nesiaiškino, kokių sandorių pagrindu buvo išmokėti pinigai. Nesuprantamas ir ieškovo teiginys, jog išmokėdamas minėtas pinigų sumas atsakovas suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, t.y. sau. Išmokėti pinigai buvo skirti ne atsakovui, bet atsiskaitymui su tiekėjais, kurie turėtų būti traktuojami kaip kreditoriai, o atsakovas tik atsiskaitė su jais, t.y. perdavė jiems pinigus, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas yra kreditorius yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas taip pat pažymi, jog 2009 m. gegužės 14 d. kasos pajamų išlaidų orderiu jam buvo išmokėtas 9 342,00 Lt darbo užmokestis, todėl restitucija šiuo atveju negalima, be to šiuo atveju tarp atsakovo ir BUAB „Sunsation“ buvo susiklostę darbo santykiai, o ne sutartiniai, todėl ieškovo ginčijamas kasos išlaidų orderis nėra sandoris ir jo ginčyti actio Pauliana pagrindu nėra galimybės.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

14Pripažino negaliojančiu atitinkamų sumų išmokėjimą atsakovui pagal kasos išlaidų orderius Nr. 181, Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185 ir Nr. 186, taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo nurodytais kasos išlaidų orderiais jam išmokėtas sumas, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje reikalavimų dalyje ieškinio pareiškimo netenkino.

15Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad ginčijamais kasos išlaidų orderiais išmokėjus sumas A. K., buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui ir pažeistos kitų UAB „Sunsation“ kreditorių teisės, kadangi išmokėjus 68 386,66 Lt sumą vadovui A. K. įmonės turtas sumažėjo ir kreditoriai prarado galimybę iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

16Ieškinio reikalavimų dėl 115 495,70 Lt dydžio nuostolių iš atsakovo priteisimo teismas netenkino, kadangi atsakovas nurašydamas turtą vykdė įmonės ūkinę finansinę veiklą, nurašymo aktais atsakovas nuostolių UAB „Sunsation“ nepadarė.

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

18Ieškovas (apeliantas) BUAB , atstovaujamas bankroto administratoriaus R. B., apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl 115 495,70 Lt nuostolių iš atsakovo priteisimo, netenkintas ir priimti naują sprendimą, kuriuo šis ieškinio reikalavimas būtų tenkinamas.

19Apelianto teigimu, teismas neįvertino to, jog ieškinio reikalavimas dėl 115 495,70 Lt nuostolių iš atsakovo priteisimo buvo grindžiamas ta aplinkybe, jog atsakovo delsimas kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, lėmė nurodyto dydžio nuostolių atsiradimą. Apelianto vertinimu šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti (neteisėti veiksmai, kaltė, nuostolis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo), todėl šioje dalyje ieškinys atmestas nepagrįstai.

20Atsiliepimu į ieškovo BUAB , atstovaujamo bankroto administratoriaus R. B., apeliacinį skundą atsakovas A. K., prašo palikti galioti 2012 m. lapkričio30 d. skundžiamą teismo sprendimo dalį nepakeistą.

21Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nurašydamas įmonės turtą atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovo nurodomo dydžio nuostolius. Atsakovas taip pat pažymi, jog neįrodžius ieškovo prašomo priteisti nuostolio dydžio, reikalavimas atmestinas.

22Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

231. Teismas nevertino, jog 2009 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiu atsakovui buvo išmokėtas darbo užmokestis ir šis mokėjimas actio Pauliana pagrindu negali būti ginčijamas, kadangi šalis šiame santykyje siejo ne prievoliniai, bet darbo santykiai.

242. Priimant sprendimą buvo nevertinamas kasos išlaidų orderiais atsakovui perduotų lėšų panaudojimo pagrįstumas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, jog atsakovas jam perduotas lėšas naudojo atsiskaitymams su tiekėjais, kredito dengimui ir kitiems su įmonės veikla susijusiems mokėjimams.

253. Kasos išlaidų orderiai nepagrįstai pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kadangi teismas teigdamas, jog jais buvo sudaryta galimybė pirmumo teise atsiskaityti su vienu iš kreditorių neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovas niekada nebuvo įmonės kreditoriumi ir atsiskaitoma su juo nuginčytais kasos išlaidų orderiais nebuvo.

26Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB , atstovaujamas bankroto administratoriaus R. B., prašo jo netenkinti.

27Ieškovo manymu, bylos medžiaga patvirtina, jog įmonė nebuvo sudariusi kredito sutarčių, jas, tenkindamas savo reikmes, buvo sudaręs atsakovas, todėl ir lėšas, gautas iš įmonės ginčijamais sandoriais, nukreipęs skolos dengimui, iš esmės tenkino savo kreditorinius reikalavimus ir veikė ne įmonės naudai.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

30Dėl ieškovo BUAB „Sunsation“, atstovaujamo bankroto administratoriaus R. B., apeliacinio skundo

31Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 115 495,70 Lt dydžio nuostolį. Ieškovo teigimu, atsakovas po 2009 m. vasario 27 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nurašė 115 495,70 Lt vertės įmonės turtą ir taip sukėlė įmonei ir jos kreditoriams nuostolius, nes nurašytas įmonės turtas, laiku iškėlus įmonei bankroto bylą, galėjo būti parduotas, o lėšos, gautos už turto pardavimą, panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.

32Reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ieškovas kildina iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamą sprendimą, pareigą padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėtas ĮBĮ straipsnis apibrėžia asmenų, kuriems kyla atsakomybė už savalaikį įmonės bankroto bylos neinicijavimą, ratą. Teisės aktuose pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek savininkui (ĮBĮ 5 str. 1 d.). Atsakovas A. K. nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2008 m. vasario 4 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. kovo 1 d. buvo UAB „Sunsation“ vadovu (t. 1, b. l. 19-25), o nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. ir UAB „Sunsation“ bendrasavininku (atsakovas 2008 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo sutartimi įsigijo 2 847 vienetų UAB „Sunsation“ akcijų, kas sudaro 90 procentų įmonės akcijų) (t. 1, b. l. 30).

33Įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Kadangi atsakovas nurodytais laikotarpiais buvo UAB „Sunsation“ vadovu bei nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. bendrasavininku, o reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas netinkamu šių abiejų pareigų (vadovo ir savininko) įmonei vykdymu, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl žalos atlyginimo turėjo spręsti vertindamas atskirai atsakovo kaip įmonės vadovo ir kaip įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino tik pagrindus atsakovo, kaip įmonės vadovo, atsakomybei kilti ir nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškinio reikalavimo šioje dalyje netenkino.

34Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Pasisakydama dėl atsakovo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Sunsation“ iškėlimo nevykdymo (ĮBĮ 8str. 1 d.), teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, jog už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Tai reiškia, jog nustatinėjant, ar atsakovas nepažeidė ĮBĮ8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, esminę reikšmę turi tai, ar pagal bylos faktines aplinkybes atsakovas šios pareigos vykdymo požiūriu veikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, įmonės ir jos kreditorių interesais.

35Nagrinėjamu atveju prieš vertinant faktines bylos aplinkybes, ieškovo teigimu, patvirtinančias atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas įrodinėdamas atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdymą, nurodo, jog ši pareiga jam atsirado 2009 m. vasario 27 d. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, 2009 m. vasario 27 d. įmonei vadovavo ne atsakovas A. K., bet jo tėvas J. K. (t. 1, b. l. ), todėl atsakovo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą 2009 m. vasario 27 d. nesaistė ir nesukuria pagrindų jo civilinei atsakomybei kilti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog nors atsakovas ir nebuvo įmonės vadovu 2009 m. vasario 27 d., tačiau juo tapo 2009 m. gruodžio 1 d., todėl vertinant ieškiniu pareikštus reikalavimus dėl žalos įmonei iš jos vadovų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovo atsakomybės klausimą ne tik ieškovo nurodytu, bet ir visais jo vadovavimo įmonei laikotarpiais.

36Kalbant apie datą, su kuria ieškovo atstovas sieja įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, matyti, jog ji siejama su 2009 m. vasario 27 d. data, kuri, ieškovo atstovo manymu, sudarė pagrindą įmonei inicijuoti bankroto bylą, kadangi įmonė pripažino negalinti padengti darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokėjimų buvusiai darbuotojai S. K. (t 1, b. l. 41). Teisėjų kolegija sutinka, jog įmonei laiku nemokant darbo užmokesčio, ši aplinkybė sudaro pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą, tačiau ĮBĮ 8 straipsnis įmonės vadovui ar savininkui nustato pareigą kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo ne visais ĮBĮ 4 straipsnyje nustatytais atvejais, bet tik tuomet jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Šiuo atveju aktualus įmonės negebėjimas atsiskaityti ne su vienu konkrečiu kreditoriumi, bet su visais įmonės kreditoriais, kurių atžvilgiu yra suėję mokėjimo terminai. Tik įmonės pareiškimas dėl neketinimo ar negalėjimo padengti įsiskolinimo buvusiai darbuotojai negali būti vertinamas nei kaip įmonės pripažinimas, jog ji nebegali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. įmonės nemokumo konstatavimas, nei viešu paskelbimu apie negalėjimą ir neketinimą vykdyti įsipareigojimų, kadangi iš 2009 m. vasario 27 d. rašto turinio matyti, jog jis adresuotas ne įmonės kreditoriui, bet Valstybinei darbo inspekcijai (t. 1, b. l. 41), be to byloje esantis 2009 m. lapkričio 5 d. įmonės raštas bankui rodo, jog įmonė vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir ketina juos vykdyti ateityje (t. 1, b. l.42).

37Nustatyta, jog pareiga įmonės vadovui ar savininkui inicijuoti įmonei bankroto bylą kyla tuomet, kai įmonė tampa nemoki, todėl teismui sprendžiančiam, ar įmonės vadovas ar savininkas šią pareigą pažeidė, svarbu įvertinti, ar asmens, kurio atsakomybės klausimas keliamas, vadovavimo įmonei laikotarpiu, buvo pagrindas įmonę pripažinti nemokia. Šiuo atveju aktuali yra nemokumo sąvoka, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme, kuriame nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kaip matyti iš nemokumo apibūdinimo ĮBĮ prasme, siekiant įvertinti įmonės finansinį stabilumą, teismas turi vertinti įmonės finansinius dokumentus už konkretų laikotarpį, atspindinčius įmonės turimo turto masę, bei jos santykį su pradelstais, vykdytinais įsipareigojimais. Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, klausimas dėl to, kokio dydžio pradelsti ir vykdytini įsipareigojimai lyginant su įmonės valdomo turto verte buvo atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo keliamas. Byloje pateiktos tik 2009-2011 metų įmonės finansinės ataskaitos (balansai bei pelno – nuostolių ataskaitos), kuriose nurodyti duomenys apie įmonės per metus mokėtinas sumas, bet ne vykdytinus įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti ir akivaizdu, jog nevertino, ar buvo pagrindas įmonei inicijuoti bankroto bylą atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiais.

38Be to, vadovo civilinės atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik tuomet, kai įrodoma įmonės, o kartu ir jos kreditorių, dėl vengimo inicijuoti bankroto bylą, patirta žala. Ieškovas šios žalos dydį sieja su atsakovo, kaip netinkamo naudoti nurašyto įmonės turto verte - 115 495,70 Lt. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo konstatuota, jog toks prekių nurašymas neprieštaravo teisės aktams ir nepažeidė įmonės interesų, dėl to nėra pagrindo nurašyto turto vertę vertinti kaip patirtus nuostolius. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigiama, jog 2010 m. gruodžio 30 d. nurašymo aktu Nr. 0024650 kaip netinkamos naudoti dėl sugadinimo, 108 640,82 Lt sumai nurašytos prekės (t. 1, b. l. 116-118), 2011 m. sausio – vasario mėnesiais buvo parduotos (t. 1, b. l. 91-92). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, nors teisėjų kolegijos manymu, nustačius, jog nurašymo aktu ir ieškovo pateiktomis sąskaitomis faktūromis buvo perleistos tos pačios prekės, o pinigai buvo apskaityti įmonėje, nėra pagrindo šiai sumai nurašytų prekių vertės laikyti patirtais nuostoliais.

39Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas neišskyrė ir nevertino atsakovo kaip įmonės vadovo ir savininko civilinės atsakomybės pagrindų, nevertino įmonės turto masės santykio su pradelstais įsipareigojimais atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiais, t. y. ar atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiais buvo pagrindas įmonei inicijuoti bankroto bylą, nenustatė, ar 2010 m. gruodžio 30 d. nurašymo aktu Nr. 0024650 ir 2011 m. sausio – vasario mėnesių sąskaitomis faktūromis buvo parduotos tapačios prekės, bei kokia buvo jų įsigijimo, nurašymo ir pardavimo vertė, kas leistų nustatyti, ar ieškovo prašomą priteisti sumą galima vertinti kaip įmonės patirtą žalą. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant kausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, nebuvo atskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą sprendimą šioje dalyje naikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamą beveik visa apimtimi naujais aspektais.

40Dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo

41Ieškiniu CK 6.66 straipsnio pagrindu buvo ginčijami laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. išrašyti kasos išlaidų orderiai Nr. 181, Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185 ir Nr. 186, kuriais atsakovui A. K. išmokėta bendra 68 386,66 Lt suma. Ieškovas įrodinėjo, jog nurodytu laikotarpiu UAB „Sunsation“ buvo praktiškai nemoki, negebėjo dengti turimų įsipareigojimų, tačiau nepaisant to, pažeisdama įmonės kreditorių teises, atsiskaitydama su atsakovu suteikė jam pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuomet, jei yra nustatytos visos šio sandorio negaliojimo taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

43Viena iš būtinų įrodyti sąlygų, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu,- ginčijamu sandoriu buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kaip jau nustatyta vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus, byloje nesant duomenų apie įmonės pradelstų įsipareigojimų mastą bei jų santykį su įmonės turto verte, teigti, jog įmonė ginčijamų kasos išlaidų orderių išrašymo metu buvo nemoki, negalima, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Ieškovas įrodinėjo, jog atsiskaitant su atsakovu, įmonė turėjo vykdytinų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tarp jų ir buvusiai darbuotojai, todėl atsiskaičius tik su vienu iš kreditorių, buvo pažeistos kitų kreditorių teisės atgauti lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, jog jei nustatoma, kad ginčijami sandoriai priimtini verslo praktikoje, nėra draudžiami, o skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas, net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Tačiau šis išaiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Dėl to, vertinant, ar ieškovo ginčijamas atsiskaitymo su atsakovu būdas pažeidė UAB „Sunsation“ kreditorių interesus, būtina ginčijamus kasos išlaidų orderius vertinti pagal kiekvieno iš jų atsiradimo pagrindą ir aplinkybes, lėmusias tokio atsiskaitymo pasirinkimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, teisėjų kolegija sprendžia, ar nenustačius ginčijamų kasos išlaidų orderių atsiradimo pagrindų, tai galėjo lemti neteisėto teismo sprendimo priėmimą ir, ar pagal byloje esančius duomenis, toks vertinimas galimas apeliacinės instancijos teisme.

44Atsakovas teigia, jog ginčijamu 2009 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiu jam buvo išmokėtas 9 342 Lt dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimas. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nuo 2008 m. lapkričio 1 d. atsakovui A. K. buvo mokamas 1 950 Lt darbo užmokestis (t. 1, b. l. 20-21), o nuo 2009 m. lapkričio 30 d. – 100 Lt mėnesinis atlyginimas (t. 1, b. l. 43). Tam, kad įvertinti atsakovo duomenų teisingumą, pirmosios instancijos teismas turėjo susipažinti su bankrutavusios įmonės UAB „Sunsation“ darbo užmokesčio žiniaraščiu, ar kitu dokumentu, kuriame būtų fiksuota informacija apie atsakovui sumokėtą ar uždelstą sumokėti darbo užmokestį, uždelsimo laikotarpį ar kitus įmonės vidaus teisės aktus (įsakymus), kurių pagrindu atsakovui įmonė buvo įsipareigojusi išmokėti minėto dydžio (9 342 Lt) dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimą. To nepadarius, įvertinti, ar įmonė atsiskaitydama su atsakovu veikė sąžiningai ir nepažeisdama kitų įmonės kreditorių interesus, neįmanoma.

45Kasos išlaidų orderiais Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185 ir Nr. 186 atsakovas A. K. teigia gavęs iš įmonės jam priklausančias lėšas. Teigiama, jog įmonė turėjo finansinių sunkumų, todėl atsakovas asmeninėmis lėšomis dengdavo įmonės ir savo vardu sudarytų paskolos sutarčių privalomus mokėjimus, apmokėdavo patirtas kuro ir kitas įmonės administravimo išlaidas, kurias vėliau įmonė atsakovui kompensuodavo, išmokant jam priklausančias lėšas kasos išlaidų orderiais. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo teiginių pagrįstumo bei to, ar tokia atsiskaitymo tvarka įmonėje buvo įteisinta ir priimtina.

46Byloje pateikta avanso apyskaita detalizuoja, kokiu pagrindu ir kokio dydžio išlaidos buvo kompensuojamos atsakovui A. K. (t. 1, b. l. 56). Nors pirmosios instancijos teismo reikalavimu ir buvo pateikti patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai, tarp kurių yra įmokos už palūkanas pagal ieškovo ir UAB „Medicinos bankas“ sudarytą paskolos sutartį, įmokos už paskolą, kuro įsigijimą patvirtinantys įrodymai (t. 1, b. l. 159-169), tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas įvertinti ginčijamais kasos išlaidų orderiais su atsakovu atliktų atsiskaitymų pagrįstumą pažymi, jog atsakovo pateikti duomenys įrodo, kad jis savo vardu 2004 m. spalio 15 d. su Akademine kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. 02121/PS/01 (t. 2, b. l. 4-5), kuria kaip teigiama, gautos lėšos buvo skirtos įmonės UAB „Sunsation“ veiklai finansuoti, todėl bylos šalys (UAB „Sunsation“ ir A. K.) 2008 m. kovo 13 d. sudarė paskolos sutartį, kuria įmonė įsipareigojo grąžinti už A. K. pagal paskolos sutartį Nr. 02121/PS/01 mokėtinas sumas (t. 2, b. l. 22). Atsakovas įrodinėjo, jog sumokėjus įmokas pagal paskolos sutartį su Akademine kredito unija, jas įmonė ginčijamais kasos išlaidų orderiais grąžindavo jam pagal pateiktus įmokos kvitus (t. 1, b. l. 168-169). Ieškovas teigė, jog įmonė iš atsakovo jokių lėšų apyvartai didinti nėra gavusi, tačiau UAB „Sunsation“ apyvartos žiniaraščio duomenimis, atsakovas į įmonę 2008 m. kovo 14 d. įnešė 100 000 Lt (t. 2, b. l. 28). Todėl, remiantis išdėstyta informacija ir siekiant įvertinti kasos išlaidos orderių, kuriais atsakovui buvo atlygintos lėšos už sumokėtas paskolos įmokas teisėtumą, teismas turėjo įvertinti ne tik įrodymus, kurie pagrindžia kasos išlaidų orderiais patirtas išlaidas (įmokos mokėjimo kvitus patvirtinančius paskolos mokėjimo faktą), bet ir duomenis, ar pagal paskolos sutartis, sudarytas tarp bylos šalių, įmonė yra gavusi lėšas iš atsakovo, kokiu pagrindu atsakovas įmokėjo 100 000 Lt.

47Be to, vertinant kitų patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų pagrįstumą teisėjų kolegija konstatuoja, jog tik įrodymai apie tai, kad atsakovas apmokėjo kuro išlaidas, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to įmonei kilo pareiga atlyginti jam šias išlaidas. Apie išlaidų pagrįstumą, o kartu ir pagrindą spręsti apie kasos išlaidų orderiais išmokėtų atsakovui lėšų teisėtumą, galima būtų spręsti jei byloje būtų pateikti duomenys apie įmonėje galiojusią kuro ir kitų darbuotojų patirtų išlaidų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu, kompensavimo tvarką ir sąlygas, kadangi tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, nėra galimybių įvertinti, ar įmonės atsiskaitymo su A. K. tvarka neprieštaravo įmonės ir jos kreditorių interesams.

48Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria apeliantui A. K., jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar ginčijami kasos išlaidų orderiai, pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio tvarka, kaip pažeidžiantys įmonės kreditorių interesus, nevertino kasos išlaidų orderiais perduotų lėšų panaudojimo pagrįstumo, nenustatė ieškovo ginčijamo atsiskaitymo su atsakovu būdo pasirinkimą sąlygojusių aplinkybių (ar jis buvo pasirinktas kaip priemonė įmonei vykdyti veiklą ir siekti stabilizuoti finansinę padėtį, ar kaip būdas aplenkiant kitus kreditorius atsiskaityti tik su vienu iš jų, kas sudarytų pagrindą pripažinti tokią atsiskaitymo būdą CK 6.66 straipsnio tvarka, negaliojančiu). Nenustačius šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo kaip vienos iš būtinų sąlygų sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei konstatuoti kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų egzistavimą, todėl sprendimas naikintinas ir šioje dalyje.

49Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Nutartyje nurodytos aplinkybės lemia būtinumą įvertinti kiekvieno iš ginčijamo kasos išlaidų orderio atsiradimo pagrindą ir aplinkybes, lėmusias tokio atsiskaitymo pasirinkimą, o šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, todėl ir bylos dalis dėl ginčijamų kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiais gražinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

50Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

52Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Sunsation“, atstovaujamas bankroto administratoriaus R. B.,... 6. Ieškovui UAB „Sunsation“ 2011 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apygardos... 7. Ieškovo atstovas nurodo, kad UAB „Sunsation“ vadovu nuo 2001 m. sausio 5... 8. Ieškovo atstovo teigimu, 2009 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiais Nr.... 9. Ieškovo atstovas taip pat nurodo, jog atsakovas yra atsakingas už 115 495,70... 10. Atsakovas A. K. prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog tam, kad... 11. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kuriais actio Pauliana pagrindu... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino... 14. Pripažino negaliojančiu atitinkamų sumų išmokėjimą atsakovui pagal kasos... 15. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad ginčijamais kasos... 16. Ieškinio reikalavimų dėl 115 495,70 Lt dydžio nuostolių iš atsakovo... 17. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 18. Ieškovas (apeliantas) BUAB , atstovaujamas bankroto administratoriaus R. B.,... 19. Apelianto teigimu, teismas neįvertino to, jog ieškinio reikalavimas dėl 115... 20. Atsiliepimu į ieškovo BUAB , atstovaujamo bankroto administratoriaus R. B.,... 21. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog... 22. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. lapkričio 30 d.... 23. 1. Teismas nevertino, jog 2009 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiu... 24. 2. Priimant sprendimą buvo nevertinamas kasos išlaidų orderiais atsakovui... 25. 3. Kasos išlaidų orderiai nepagrįstai pripažinti negaliojančiais actio... 26. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB , atstovaujamas... 27. Ieškovo manymu, bylos medžiaga patvirtina, jog įmonė nebuvo sudariusi... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 30. Dėl ieškovo BUAB „Sunsation“, atstovaujamo bankroto administratoriaus R.... 31. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 32. Reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ieškovas kildina iš... 33. Įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės... 34. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam... 35. Nagrinėjamu atveju prieš vertinant faktines bylos aplinkybes, ieškovo... 36. Kalbant apie datą, su kuria ieškovo atstovas sieja įmonės vadovo pareigą... 37. Nustatyta, jog pareiga įmonės vadovui ar savininkui inicijuoti įmonei... 38. Be to, vadovo civilinės atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik tuomet,... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas neišskyrė ir... 40. Dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo... 41. Ieškiniu CK 6.66 straipsnio pagrindu buvo ginčijami laikotarpiu nuo 2009 m.... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog sandorį... 43. Viena iš būtinų įrodyti sąlygų, siekiant sandorį pripažinti... 44. Atsakovas teigia, jog ginčijamu 2009 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų... 45. Kasos išlaidų orderiais Nr. 182, Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185 ir Nr. 186... 46. Byloje pateikta avanso apyskaita detalizuoja, kokiu pagrindu ir kokio dydžio... 47. Be to, vertinant kitų patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų... 48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria... 49. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 50. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir...