Byla e2-1458-863/2019
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei E. E., atsakovui M. N. ir jo atstovams R. V. G. ir advokatui B. P., trečiojo asmens atstovui advokatui V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Opsta“ ieškinį atsakovui M. N. ir trečiajam asmeniui O. P. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 13 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Opsta“ ir atsakovo M. N.; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ Kasos išlaidų orderį 2 311,17 Eur (7 980 Lt) sumai; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo M. N. ieškovės BUAB „Opsta“ naudai 2 311,17 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos skolos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Opsta“ bankroto bylą. Įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo ir įmonė nuo 2016 m. liepos 22 d. įgijo bankrutuojančios įmonės statusą. Nurodė, kad 2017 m. liepos 13 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 489 823,03 Eur sumai. Paaiškino, jog ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais atsakovas tariamai pardavė ieškovei „žemės gruntą“, už kurį atsakovui buvo išmokėtos lėšos grynais pinigais bendrai 2 311,17 Eur sumai. Nurodė, jog fiziniai asmenys turi teisę naudoti žemės gelmių išteklius tik savo ūkio reikmėms to paties žemės sklypo ribose, be teisės jais disponuoti savo nuožiūra, t. y. neturi teisės juos parduoti, kas tariamai atlikta ginčijamais sandoriais. Taip pat atkreipė dėmesį, jog minėtų sandorių įkainiai buvo kelis kartus didesnį nei rinkos kaina. Nurodo, kad ginčydama minėtus sandorius gina visų pirmą kreditorių interesus ir laikosi pozicijos, jog ginčijami sandoriai buvo tariami, ko pasėkoje atsakovas be pagrindo įgijo ieškovės turimas lėšas.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog susipažinęs su pateiktu ieškiniu nustatė, jog ieškovė ginčija 2013 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė ieškovės naudai gruntą. Pažymėjo, jog ieškovė tuo pačiu ginčija ir išvestinį 2013 m. rugpjūčio 13 d. sandorio veiksmą t. y. grynųjų pinigų išdavimą pagal 2013 m. rugpjūčio 13 d. išrašytą kasos išlaidų orderį, tačiau minėtiems veiksmas atlikti ieškovė akivaizdžiai yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Taip pat nurodė, jog ieškinys turėtų būti atmestinas kaip visiškai nepagrįstas dėl jame dėstomų aplinkybių neatitikimo realiai egzistuojantiems faktams, bei dėl to, jog yra grindžiamas tik prielaidomis, nepagrįstas jokiais įrodymais.

6Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo pusę byloje. Pažymėjo, jog, priešingai negu teigia ieškovė, ginčijama sutartis buvo sudaryta dėl žemės grunto, bet ne dėl ieškovės nurodyto gamtinio smėlio, gamtinio žvyro ar jų mišinių ar dėl kitų ieškinyje nurodytų žemės substancijų, kurių kainas ieškovė lygina ir pateikia kaip fiktyvaus sandorio sudarymą patvirtinančius įrodymus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė deklaratyviai nurodo, kad sutarties objektas negalėjo būti atsakovo teikiamas ieškovei, nes atsakovas neužsiima licencijuojama žemės gelmių prekyba, tačiau sutarties objektas yra „žemės gruntas“ - paviršinis atsakovo valdomų žemės sklypų dirvožemio sluoksnis ir, nei žemės gruntas, nei paviršinis dirvožemio sluoksnis, nepatenka į ieškinyje pateiktą sąrašą žemės gelmių turtų, saugomų pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą. Mano, kad atsakovo parduotas paviršinis dirvožemio sluoksnis visiškai atitiko prekės pavadinimą, kuris galėjo būti realizuotas sudarant sutartį, nesant tam jokio įstatyminio draudimo ir, kad parduotam paviršiniam dirvožemio sluoksniui negali būti taikomi ir nurodytoms sąvokoms numatyti pardavimo įkainiai. Pažymėjo, jog sutartis buvo sudaryta remiantis sutarties laisvės principu, kaina buvo suderinta laisva valia. Dėl šios priežasties mano, kad ieškovo teiginiai dėl sutarties kainos neatitikimo rinkos kainoms pripažintini niekiniais. Kartu pažymėjo, kad turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir niekinis ieškovės tvirtinimas dėl sutarties prieštaravimo įmonės interesams, nes visų pirma jis nėra įrodytas, o antra, šis argumentas neturi būti nukreiptas prieš atsakovą, nes jis nebuvo nei šios įmonės dalyvis nei vadovas, jis net nedirbo UAB „Opsta“. Paaiškino, jog tuo metu kai buvo sudaryta sutartis UAB „Opsta“ vykdė didelio objekto, esančio K. T. kaime, Vilniaus r., statybas ir joms užbaigti, buvo reikalingas labai didelis „žemės grunto“ kiekis, todėl ir buvo sudaromi įvairūs sandoriai dėl tokios specifinės prekės pirkimo iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog iš bankroto administratoriui perduotų dokumentų matyti, jog trečiojo asmens nurodytame objekte K. T. kaime buvo atliekami grunto kasymo ir išvežimo darbai, kad gruntas buvo perkamas duomenų nerasta. Pažymėjo, jog iš valstybės institucijų gautų ir į bylą pateiktų atsakymų vienareikšmiškai seka, jog atsakovas neteisėtai disponavo žemės iškasenomis, neturėdamas tam išduoto leidimo. Pažymėjo, jog su atsakovu sudarytas sandoris nebuvo vienetinis, šiuo metu teisme yra nagrinėjama daugiau bylų, keliose iš jų yra net paskirtos ekspertizės, nes atsakovai pareiškė niekuomet nepasirašę tokių sutarčių. Atkreipė dėmesį, jog tiek pagal ginčijamą sandorį, tiek pagal kitose bylose ginčijamus analogiškus sandorius, gruntas buvo vežamas iš įvairių Lietuvos vietovių, atitolusių nuo minėto statybos objekto net per 200 km. Mano, jog vežama prekė nėra ir nebuvo deficitinė, todėl toks sandoris buvo akivaizdžiai netikslingas ir nuostolingas bendrovei. Pažymėjo, jog įtarimų kelia ir visų sandorių vienoda kaina. Atstovė taip pat pažymėjo, jog byloje ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ir kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.

8Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovai su ieškiniu nesutiko. Atsakovas paaiškino, kad kartu su teta paveldėjo močiutės žamę, jokių kasymo darbų neatliko, tiesiog paveldėtame sklype buvo kruva žemės, apaugusi žole. Ketino paveldėtą žemę išnuomoti, todėl reikėjo sklypą sutvarkyti. Po kurio laiko paveldėtą žemės sklypą atsidalijo ir išnuomavo ūkininkams. Su UAB „Opsta“ direktoriumi susipažino per savo darbovietę UAB „Palink“, UAB „Opsta“ vadovas tuo metu dirbo ir kitoje bendrovėje – UAB „Badera“, pastaroji remontavo UAB „Palink“ parduotuves. Vieno susitikimo metu pastarasis užklausė ar jis nežinąs ar kas pardavinėja gruntą. Tada pasiūlė išvežti žemę iš savo paveldėto sklypo, ir tam pareikalavo sutarties. Nurodė, jog sutartį paruošė UAB „Opsta“, kaip ir kas išvežė gruntą nežino, bet išvežė per 1 ar dvi savaites nuo sutarties pasirašymo. Dėl kainos – pageidaujamą kainą nurodė jis ir ji UAB „Opsta“ vadovui tiko.

9Atsakovo atstovas papildomai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju gruntas nebuvo gautas iškasymo būdu, todėl joks leidimas nebuvo reikalingas. Pažymėjo, jog gamtinių išteklių sąrašas yrta baigtinis ir gruntas į jį nepatenka. Pastebėjo, jog į bylą bankroto administratorius nepateikė jokių atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, t. y. galutinių dokumentų, iš kurių būtų matyti kokie konkretūs darbai buvo atlikti ir priimti, o pateiktos sąmatos – tik orentaciniai dokumentai, bet į juos nėra įtraukti visi darbai, todėl negalima užtikrintai teigti, jog statybos objekte nebuvo naudojamas gruntas. Atstovas atkreipė dėmesį, jog pagal galiojančius STR-us rangovas privalo atstatyti derlingą paviršių, sutvarkyti aplinką, o iškastine žeme derlingo paviršiaus neatstatysi. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju sandoris sukėlė realias pasekmes, todėl tokio sandorio pripažinti tariamu negalima. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nežino kur ir kaip buvo panaudotas nupirktas gruntas, ar jis buvo įtrauktas į statybos dokumentus ar ne. Paaiškino, jog atsakovas nėra teisininkas ir jam nėra žinomos grunto ar gamtinių iškasenų savokos, į sutartį buvo įrašytas žemės gruntas, nes sudarydamos sutartį šalys vadovavosi savo bendru suvokimu ir jiems atrodė, kad parduodama prekė turėtų būti taip pavadinta. Atstovas taip pat nurodė, jog nuo 2018 metų lapkričio mėnesio įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai dėl 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatų ir mano, jog remiantis nauju teisiniu reglamentavimu ieškinio senatis nagrinėjamoje byloje buvo praleista.

10Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu palaikė atsakovo poziciją byloje. Atkreipė dėmesį, jog su atsakovu sudarytas sandoris chronologine tvarka buvo pirmas, todėl ieškovė nepagrįstai kalba apie kitas bylas ir su kitais asmenimis sudarytus sandorius. Taip pat mano, jog ieškovė nepagrįstai nori periimti valstybės institucijų funkcijas ir spręsti atsakovo nubaudimą dėl galimai netinkamo disponavimo žemės gruntu.

11Ieškinys atmestinas.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Opsta“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Patikrinęs bankrutuojančios bendrovės dokumentus bankroto administratorius nustatė, jog 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ ir atsakovas M. N.“ pasirašė Pirkimo – pardavimo sutartį dėl 133 m3 žemės grunto pirkimo pardavimo už 7 980 Lt. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėto sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, taip pat dėl sandorio pagrindu išrašyto kasos išlaidų orderio 7 980 Lt sumai pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Ieškinį grindžia dviem sandorių negaliojimo pagrindais – dėl sandorio tariamumo bei prieštaravimo juridinio asmens teisnumui. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, be kitų motyvų taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

13Dėl sandorio pripažinimo tariamu

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

15Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

16Sutiktina su ieškovės pozicija, jog kasacinio teismo praktikoje – 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 - tariamu sandoriu pripažįstamas ir toks sandoris, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sutartį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nes tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas. Tačiau pažymėtina, jog tokį išaiškinimą kasacinis teismas pateikė byloje, kurioje buvo nustatytas konkretus tikslas, kurio šalys siekė sudarydamos fiktyvų pagrindą atsakovei gauti lėšas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas tikslu sudaryti pagrindą perleisti ieškovės lėšas atsakovui, tačiau niekaip tokio savo teiginio nemotyvavo, neįrodinėjo sutarties paslėpto tikslo ar kitokio nei susitarta sutarties įvykdymo. Ieškovė pripažino ir atsakovas to neginčijo, jog lėšos jam buvo realiai sumokėtos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog lėšų gavimą atsakovas deklaravo VMI. Koks galėjo būti kitoks nei ginčo sutartyje nurodytas lėšų sumokėjimo tikslas ieškovė nenurodė ir teismas tokio paslėpto tikslo nenustatė.

17Pažymėtina, jog nors byloje kilęs ginčas yra susijęs su bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesais ir, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas, tačiau tai nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų faktų, kurie yra įrodinėjimo dalykas konkrečioje byloje, buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

18Nagrinėjamu atveju ieškovė nors ieškinyje tokių motyvų nenurodė, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė rašytinius įrodymus – Lokalines sąmatas, susijusias su UAB „Opsta“ atliktais statybos darbais adresu ( - ), K. T. kaimas, Pagirių seniūnijoje (el. b. t. II, l. 42-43, 62), ir nurodė, jog minėtose dokumentuose nėra numatytas grunto atvežimas į objektą. Tokiu savo teiginiu ieškovė iš esmės grindė savo poziciją, jog ginčo sutartis nebuvo įvykdyta sulygtu būdu.

19Vertinant tokią ieškovės poziciją sutiktina su atsakovo atstovo nurodytais argumentais apie tai, kad atsakovas neprivalėjo domėtis, kur bus vežamas iš jo sklypo įsigytas gruntas, taip pat kokie statybos darbai buvo atliekami minėtame objekte ir dėl to jis negali gintis ir atsikirsti. Taip pat sutiktina su trečiojo asmens atstovo pastebėjimais, jog grunto atvežimas gali neatsispindėti lokalinėse sąmatose, o būti sudėtine dalimi su grunto kasymu susijusių darbų.

20Pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų minėto statybos objekto lokalinių sąmatų matyti, jog jose be kitų darbų yra numatyti ir tokie, kaip vejos mažų plotų atnaujinimas, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu, grunto transportavimas, duobių nuo išrautų kelmų užpylimas gruntu mažąja technika ir kt. (el. b. t. II, l. 42-43, 62,69). Įvertinus tai, jog byloje nebuvo įrodinėjamas ir teismo nenustatytas joks paslėptas išmokėtų pinigų panaudojimo tikslas, įvertinus atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, susijusius su minėtame statybos objekte ieškovės atliktais (planuotais atlikti) darbais, taip pat įvertinęs tai, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso paveldėjimo būdu įgytas žemės sklypas, teismas laiko labiau tikėtinu, jog ginčo sutartis buvo realiai įvykdyta ir ieškinį šiuo pagrindu atmeta kaip neįrodytą.

21Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui

22Alternatyviu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė ginčijamo sandorio prieštaravimą juridinio asmens veiklos tikslams. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.). Sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 punktą).

24Ieškovė, ginčydama su atsakovu sudarytą sandorį nurodė, jog pastarasis buvo akivaizdžiai nuostolingas bendrovei, nes už nedeficitinę prekę buvo sumokėta per didelė kaina, o pati prekė buvo vežama iš vietovės, esančios už 200 kilometrų nuo statybos objekto. Mano, jog atsakovui šios aplinkybės privalėjo būti žinomos, todėl jo elgesį vertino nesąžiningu.

25Įvertinus ieškovės į bylą pateiktus duomenis apie juodžemio ir augalinio sluoksnio pardavimo kainas (4,50 Eur + PVM/m3 ) matyti, jog ginčo sandoriu už gruntą buvo sumokėta tris kartus didesnė kaina, kas nepriklausomai nuo to, ar statybos K. T. kaime buvo pelningos, prieštaravo pelno siekiančio juridinio asmens interesams. Kita vertus, sandoris buvo sudarytas savo srities profesionalo su fiziniu asmeniu, profesionaliai neužsiimančiu juodžemio prekyba, todėl teismas laiko mažai tikėtina, jog sandoris buvo sudarytas dėl atsakovo nesąžiningo elgesio ieškovės atžvilgiu. Tuo labiau, jog ieškovė nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, nors tokią įrodinėjimo pareigą jai kelia įstatymas. Kartu pažymėtina, jog teisės doktrinoje pažymima, kad atsižvelgiant į rinkos ekonomikos ypatumus ir sutarties laisvės principo įteisinimą, CK 1.82 straipsnio normą būtina aiškinti ir taikyti siaurai, nes juridinis asmuo savo pažeistus interesus gali ginti reikšdamas ieškinį dėl visiško nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso Pirmosios knygos Komentaras, Justitia 2001 m.,189 p.).

26Remdamasis išdėstytu ir tikimybių pusiausvyros principu teismas ir šiuo pagrindu pareikštą ieškinį atmeta kaip neįrodytą.

27Atmesdamas ieškinį teismas nevertina ir nepasisako dėl atsakovo veiksmų, parduodant žemės gruntą teisėtumo ir leidimo tokiai veiklai turėjimo būtinumą. Kadangi byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ginčo sandorio atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bylai išnagrinėti minėtos aplinkybės neturėjo jokios teisinės reikšmės.

Dėl ieškinio senaties taikymo

28Ieškinio senatis tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis.

29Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

30Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Remdamasis šiomis įstatymo nuostatomis atsakovas mano, jog nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas.

31Pažymėtina, jog minėtas teisinis reglamentavimas galiojo ir ginčo sandorio sudarymo metu, ir bankroto bylos ieškovei iškėlimo metu, dėl jo aiškinimo yra susiformavusi nuosekli kasacinio teismo praktika.

32Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014).

33Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1dalis), kuris šiuo atveju nėra praleistas, atsakovo argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino praleidimo atmestini, kaip nepagrįsti.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas ir trečiasis asmuo įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

36Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 5,58 Eur priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

37Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškinį atmesti.

39Priteisti iš ieškovės BUAB „Opsta“, juridinio asmens kodas 301621632, valstybės naudai 5,58 Eur (penkis eurus ir 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

40Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekine ir... 4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 6. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, palaikė... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, papildomai... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovai su ieškiniu nesutiko.... 9. Atsakovo atstovas papildomai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju gruntas nebuvo... 10. Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu palaikė atsakovo... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 13. Dėl sandorio pripažinimo tariamu... 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.86 straipsnio 1... 15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo... 16. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog kasacinio teismo praktikoje – 2016 m.... 17. Pažymėtina, jog nors byloje kilęs ginčas yra susijęs su bankrutuojančios... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nors ieškinyje tokių motyvų nenurodė, tačiau... 19. Vertinant tokią ieškovės poziciją sutiktina su atsakovo atstovo nurodytais... 20. Pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų minėto statybos objekto lokalinių... 21. Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui... 22. Alternatyviu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė ginčijamo sandorio... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje... 24. Ieškovė, ginčydama su atsakovu sudarytą sandorį nurodė, jog pastarasis... 25. Įvertinus ieškovės į bylą pateiktus duomenis apie juodžemio ir augalinio... 26. Remdamasis išdėstytu ir tikimybių pusiausvyros principu teismas ir šiuo... 27. Atmesdamas ieškinį teismas nevertina ir nepasisako dėl atsakovo veiksmų,... 28. Ieškinio senatis tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 29. Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta... 30. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad... 31. Pažymėtina, jog minėtas teisinis reglamentavimas galiojo ir ginčo sandorio... 32. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog 6 mėnesių terminas... 33. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikomas... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 36. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės... 37. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas... 38. ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovės BUAB „Opsta“, juridinio asmens kodas 301621632,... 40. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...