Byla e2A-164-340/2020
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Opsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1458-863/2019 pagal ieškovo BUAB „Opsta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“, ieškinį atsakovei M. G. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

71.1.

8pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Opsta“ ir atsakovės M. G.;

91.2.

10pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį 2 311,17 Eur sumai ir 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį 2 311,17 Eur sumai, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 622,33 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

112.

12Ieškovas nurodė, kad ginčo sandoriais atsakovė ieškovui tariamai pardavė žemės gruntą, už kurį atsakovei buvo išmokėtos lėšos grynais pinigais 4 622,33 Eur sumai. Fiziniai asmenys turi teisę naudoti žemės gelmių išteklius tik savo ūkio reikmėms to paties žemės sklypo ribose, be teisės jais disponuoti savo nuožiūra, t. y. neturi teisės juos parduoti. Sandorių įkainiai buvo kelis kartus didesni nei rinkos kaina. Kadangi sandoriai buvo tariami ir prieštaravo įmonės interesams, atsakovė be pagrindo įgijo ieškovo lėšas.

133.

14Atsakovė M. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad faktą, jog šalys, sudarydamos ginčo sandorius, siekė realių teisinių pasekmių, patvirtina tai, jog ieškovas kasos išlaidų orderiais apmokėjo atsakovei už pateiktą gruntą. Ieškovas užsiėmė statybos verslu, todėl žemės gruntas galėjo būti panaudotas. Atsakovės sutuoktinis turėjo žemės sklypą, kuris atsakovės nebuvo naudojamas ir kurio paviršiuje buvo gruntas. Atsakovė nežinojo, kad žemės grunto negalima parduoti, taip pat, kad sandoriai prieštaraus juridinio asmens tikslams.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

164.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

185.

19Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Opsta“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“. 2019 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ ir atsakovė M. G. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 133 kubinių metrų žemės grunto pirkimo pardavimo už 2 311,17 Eur. Analogišką sandorį šalys sudarė 2014 m. rugsėjo 10 d.

206.

21Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindė dviem sandorių negaliojimo pagrindais – dėl sandorių tariamumo ir prieštaravimo juridinio asmens teisnumui. Teismas pažymėjo, kad žemės gelmių panaudojimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byloje nėra aktualus klausimas, ar atsakovė, sudarydama sutartį su ieškovu, turėjo reikiamus leidimus, kaip tai numatyta Žemės gelmių įstatymo 4 str. bei ar kasimo darbai buvo vykdomi pagal projektą. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog valstybės institucijos būtų konstatavę atsakovės veiksmų neteisėtumą ar nustatę pažeidimus dėl parduoto žemės grunto, nėra (CPK 178 str.).

227.

23Teismas iš liudytojų A. A. ir O. P. parodymų nustatė, kad UAB „Opsta“ 2013 m. vykdė gamybinio komercinio pastato statybos darbus ( - ), todėl žemės gruntas buvo reikalingas statyboms. Teismas nustatė, kad atsakovė gautas pajamas pagal ginčo sandorį deklaravo, o ieškovo bankroto administratoriaus žinioje yra darbų nurodytame statybos objekte sąmatos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė realiai perdavė žemės gruntą ieškovui, o pastarasis sumokėjo jo kainą.

248.

25Teismas ieškovo argumentus, kad atsakovei buvo sumokėta 17,38 Eur už 1 kubinį žemės grunto, kai reali kaina sudarė 6 Eur, atsižvelgiant į byloje nustatytą sandorių šalių valią ir tikslus, vertino, kaip nepakankamus pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu, t. y. kaip prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, sudarant ginčo sandorius. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenustato draudimo parduoti žemės gruntą už aukštesnę kainą negu rinkos, taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų šalis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų. Sutarčių teisėje galioja sutarčių laivės principas, todėl šalys kainą galėjo nustatyti savo nuožiūra.

26III. Apeliacinio skundo argumentai

279.

28Ieškovas BUAB „Opsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

299.1.

30Teismas nustatęs, kad ginčo sandoriais prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, privalėjo pripažinti juos niekiniais, kadangi atsakovė neturėjo teisės disponuoti valstybės turtu – žemės gruntu. Teismas, nustatęs, kad atsakovė perdavė svetimą turtą, turėjo informuoti prokuratūrą apie padarytą nusikalstamą veiką.

319.2.

32Teismas neįvertino, kad atsakovė net neįrodė, kad žemės gruntas buvo parduotas iš jai priklausančio žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1393-807/2019 buvo nagrinėjamas panašus ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančios ir restitucijos taikymo, priteisiant sumas iš atsakovės sutuoktinio, kuris ieškovui pardavė 266 kubinius metrus žemės grunto, t. y. tiek pat, kiek ir atsakovė šioje byloje. Nelogiška, kad 0,1774 ha žemės sklype buvo sukasta iš viso 532 kubinių metrų žemės grunto.

339.3.

34Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė ginčo sandorius deklaravo. Priešingai, sandorius deklaravo tik UAB „Opsta“, siekiant pagrįsti piniginių lėšų sumažėjimą. Ginčo sandorių metu ieškovo vadovo buvo O. P., kuris bylos nagrinėjimo metu negalėjo duoti parodymų, kad žemės gruntas nebuvo įsigytas, nes tokiu atveju O. P. kiltų baudžiamoji atsakomybė už įmonės dokumentų klastojimą ir turto išvaistymą.

359.4.

36Teismas neatsižvelgė, kad buvęs ieškovo direktorius O. P. žemės grunto pirkimo sandorius sudarinėjo su pažįstamais, giminaičiais, neturinčiais leidimų pardavinėti žemės gruntą. Žemės grunto kaina ir kiekis visuose sandoriuose buvo toks pats. Objektui, kuriame ieškovas vykdė veiklą, žemės gruntas nebuvo reikalingas. Žemės gruntą galima įsigyti legaliai už 8 kartus mažesnę kainą nei buvo įsigyta iš atsakovės, todėl akivaizdu, kad tokie sandoriai prieštaravo ieškovo veiklos tikslams, o atsakovė buvo nesąžininga.

379.5.

38Teismas neatsižvelgė, kad buvęs įmonės direktorius O. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės grunto pakrovimo ir išvežimo darbams buvo samdomi subrangovai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų administratoriui nebuvo perduota.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4110.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

4311.

44Ieškovas BUAB „Opsta“ 2020 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019. Nurodė, kad prašomas prijungti teismo sprendimas buvo priimtas analogiškoje byloje ir patvirtina apelianto šioje byloje apeliacinio skundo argumentus.

4512.

46Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

4713.

48Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nėra jokių naujų aplinkybių, o tik atkartojami argumentai ir nustatytos aplinkybės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019, išnagrinėtoje 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu, kurį prašoma prijungti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų ir teismo procesinio sprendimo.

4914.

50Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino žemės grunto pirkimo–pardavimo sandorio tariamu sandoriu, taip pat, kad sandoris prieštaravo įmonės veiklos tikslams.

5115.

52Pagal CK 1.86 str. 1 d. tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių – neketinant sukurti teisinių pasekmių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

5316.

54Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

5517.

56Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

5718.

58Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Opsta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“, ieškinį atsakovui M. N. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančias bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo O. P. Nurodyta civilinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės yra analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytoje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl tarp ieškovo UAB „Opsta“ ir fizinio asmens sudaryto žemės grunto įsigijimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo BUAB „Opsta“ ieškinį visiškai, t. y. pripažinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. tarp UAB „Opsta“ ir M. N. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pripažinti 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderį dėl 2 311,17 Eur niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei taikyti vienašalę restituciją. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Opsta“ vykdomo statybos rangos objekto ( - ), lokalinėse sąmatose nenurodyta, kad rangos darbams atlikti buvo reikalingas žemės gruntas ar atsakovo nurodytas žemės produktas. Lokalinėse sąmatose nurodytas grunto iškasimas, betoninio pakraščio ardymas, grunto kasimas rankiniu būdu, grunto išnešimas iš patalpų, grunto transportavimas 1 km atstumu, t. y. nurodyti darbai, kurie atliekami su gruntu, esančiu pačiame objekte. Ieškovo vykdytame rangos objekte Vilniaus r. turėjo būti atliktas vejos mažų plotų atnaujinimas, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu. Tokiems darbams atlikti buvo reikalinga 300 kv. m grunto, o augalinio grunto ir atnaujinimo darbų kaina pagal sąmatą turėtų siekti 911,78 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčo sandorio sudarymas negalėjo atitikti ieškovo interesų ir tikslų, nes ieškovui nebuvo jokio poreikio įsigyti statybos objektui nereikalingą prekę iš asmens, neturinčio leidimo verstis žemės gelmių išteklių pardavimu už keliskart didesnę nei rinkos kainą. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemės įsigijimo sandoris prieštaravo ir juridinio asmens tikslams, kadangi ženkliai brangesnių medžiagų nei rinkos kaina įsigijimas, kuris nenumatytas pagal rangos sutartį ir jos sudėtines dalis, laikytinas nenaudingu ir žalingu įmonei, t. y. prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ir kitos šalies (pardavėjo) nesąžiningumą, nes bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, parduodamas specifinę prekę, turėjo ir privalėjo pasidomėti bendra padėtimi rinkoje ir siūlomų analogiškų prekių kainomis, sandoriui keliamais reikalavimais, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių prekė pagal sandorį įsigyjama už didesnę negu rinkos kainą, bei suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų.

5919.

60Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019 pasisakė iš esmės dėl tų pačių apelianto argumentų, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jau suformuotu naujausiu horizontaliu precedentu.

6120.

62Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog 2013 m. rugpjūčio 13 d. žemės grunto pirkimo–pardavimo sutartis iš tikrųjų buvo įvykdyta.

6321.

64Pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 3 p. žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius. Žemės gelmių įstatymo 2 str. nustatyta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes. Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės grunto sąvoka teisės aktų nėra reglamentuota, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 patvirtino Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo, kuris reglamentuoja grunto geologinį tyrimą bei grunto išteklių naudojimą atviru kasiniu (grunto karjeru), 7.1. p. nurodyta, kad gruntas (statybinis gruntas) – statybos reikmėms iš žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų paviršiumi) išgaunamos birios ar rišlios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d.). Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. statybinis gruntas yra priskiriamas prie mokesčio objektu esančių valstybinių gamtos išteklių, kurio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės reglamentuoja leidimų (taip pat pakartotinių) naudoti (ir juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusio įmonių filialo pageidavimu atlikti žvalgybą, paiešką) naudingųjų iškasenų (vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio, metalų rūdų, klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimą juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems įmonių filialams, naudojimo sutarčių su jais sudarymą, leidimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. Taisyklių 2 p nurodyta, kad žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 9 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141 patvirtintas Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašas reglamentuoja naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms ir mažųjų karjerų įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarką (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. spalio 29 d.). Pagal aprašo 2.1 p. mažasis karjeras tai žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esantis atviras kasinys, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms ir kurio įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos nereglamentuoja kiti teisės aktai. Mažojo karjero plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha, gylis – ne daugiau kaip 2 m. Aprašo 3 p. nurodyta, kad žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ar žemės naudotojas perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai ar nuomojamame žemės sklype turi teisę naudoti jame esančias naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį) savo ūkio reikmėms, neturėdami šios rūšies ūkinės veiklos leidimo, jeigu sutartyje ar kituose dokumentuose, suteikiančiuose teisę naudoti žemės sklypą, nenumatyta kitaip. Teisė naudoti valstybės turtą (naudingąsias iškasenas) savo ūkio reikmėms nesuteikia teisės juo disponuoti. Draudžiama mažajame karjere išgautas naudingąsias iškasenas parduoti, naudoti komercinei veiklai arba kaip atsiskaitymo priemonę kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti šio valstybės turto teisinę būklę.

6522.

66Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad žemės ištekliai, kurie yra valstybės turtas, gali būti naudojami savo ūkio reikmėms, tačiau jais draudžiama disponuoti, t. y. parduoti, naudoti komercinei veiklai ar kitaip perleisti. Žemės gelmių išteklius galima naudoti tik turint suderintą su valstybinėmis instancijomis projektą ir gavus leidimą. Priešingu atveju, žemės gelmių išteklių pardavimo sandoris prieštarautų imperatyviosioms teisės normos ir galėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.).

6723.

68Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė leidimo dėl disponavimo žemės gelmių ištekliais neturėjo. Vadinasi, atsakovė neturėjo teisės žemės gelmių ištekliais disponuoti. Kita vertus, atsakovė aplinkybę, kad pardavė ieškovui žemės gruntą, grindė VĮ Registrų centro 2005 m. sausio 25 d. pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad 0,3548 ha ploto žemės sklypas, kurio ( - ), priklauso jos sutuoktiniui V. G. ir kitam asmeniui po ½ dalį sklypo. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovės sutuoktinio vardu registruotas žemės sklypas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vadinasi, byloje neįrodyta, kad atsakovė iš viso galėjo parduoti ieškovui žemės gruntą iš jai priklausančio žemės sklypo.

6924.

70Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje neįrodyta, kad ieškovui UAB „Opsta“, vykdančiam rangos darbus objekto ( - ), buvo reikalingas žemės gruntas. Priešingai, Vilniaus apygardos teismas iš esmės faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019 konstatavo, kad UAB „Opsta“ vykdomiems statybos rangoms darbams žemės gruntas nebuvo reikalingas. Ieškovo vykdytame rangos objekte turėjo būti atliktas vejos mažų plotų atnaujinimas, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu ir tokiems darbams atlikti buvo reikalinga 300 kv. m grunto, augalinio grunto ir atnaujinimo darbų kaina pagal sąmatą – 911,78 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ginčijamus sandorius ieškovas iš ieškovės įsigijo iš viso 266 kubinius metrus žemės grunto. Byloje nekilo ginčo, kad tokį patį kiekį žemės grunto panašiu laikotarpiu už tą pačią kainą ieškovas įsigijo iš atsakovės sutuoktinio, iš viso 522 kubinius metrus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės galimybėmis disponuoti žemės gruntu ir ieškovo poreikiu įsigyti tokią prekę statybos rangos darbams, yra tarpusavyje prieštaringi ir nepagrindžia, kad realiai atsakovė galėjo parduoti žemės gruntą, o ieškovas jį įsigyti.

7125.

72Pagal CK 1.82 str. 1 d. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

7326.

74Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 str. 1 d., kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti, pasidomėti to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

7527.

76Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė ginčo sandorius dėl 266 kubinių metrų žemės grunto už bendrą 4 622,33 Eur sumą. Ieškovo pateiktame žemės produktų kainyne nurodyta, kad augalinio grunto (su juodžemiu) kaina yra 2,18 Eur už toną, t. y. keliskart didesnė nei rinkos kaina. Darytina išvada, kad ginčo sandoriai neatitiko ieškovo, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, veiklos tikslų, juolab, ieškovo vykdomam statybos rangos objektui toks kiekis žemės grunto nebuvo reikalingas. Pagal CK 6.156 str. nuostatas sudaroma sutartis turi neprieštarauti įstatymams, todėl aplinkybė, kad šalys gali laisvai susitarti dėl sutarties formos ir turinio, nepateisina įmonės veiklos tikslams prieštaraujančių sandorių sudarymo. Priešingai, byloje neįrodyta, kad atsakovė iš viso turėjo nuosavybės teise jai priklausantį žemės sklypą ir turėjo leidimą pardavinėti žemės gruntą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ženkliai brangesnių prekių nei rinkos kaina įsigijimas laikytinas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ginčo sandorių sudarymo aplinkybės patvirtina pardavėjos nesąžiningumą, nes bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo turi ir privalo pasidomėti bendra padėtimi rinkoje, sandoriui keliamais reikalavimais, siekiant įsitikinti, ar toks sandoris nėra akivaizdžiai nenaudingas juridinio asmens veiklos tikslams.

7728.

78Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2004-567/2019 buvo atsižvelgta į bendrą kontekstą, buvusį ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. kad UAB „Opsta“ finansiniai sunkumai prasidėjo 2013 m., kadangi nuo 2013 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kiekvienais metais per pusę mažėjo įmonės turto vertė, jau 2013 m. įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto, 2014 m. skolos įmonės turtą viršijo beveik du kartus, 2015 m. rugsėjo 30 d. skolos įmonės turtą viršijo 2,5 karto. Nurodyto byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie 133 kub. m žemės grunto panaudojimą ieškovo vykdytame objekte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie dvigubai didesnį žemės grunto panaudojimą įmonės veikloje, todėl yra pagrindas sutikti su apelianto argumentais dėl tikrųjų šalių ketinimų, sudarant ginčo sandorius.

7929.

80Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sandoriai buvo realiai įvykdyti. Byloje neįrodyta, kad atsakovė nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, leidimą pardavinėti žemės gruntą ir jį realiai pardavė ieškovui, taip pat, kad ieškovui UAB „Opsta“ buvo būtina jį įsigyti už ženkliai didesnę nei rinkos kaina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant visiškai, pripažįstant ieškovo UAB „Opsta“ ir atsakovės M. G. 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. sudarytas pirkimo– pardavimo sutartis ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos atsakovė gavo 4 622,33 Eur, niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikant vienašalę restituciją (CK 1.95 str. 1 d.).

8130.

82Byloje neįrodyta, kad atsakovė realiai pardavė ieškovui žemės gruntą, todėl pripažinus nuo jų sudarymo momento ginčo pirkimo–pardavimo sutartis ir kasos pajamų orderius, kaip tariamus sandorius, yra teisinis pagrindas taikyti vienašalę restituciją, priteisiant BUAB „Opsta“ naudai iš atsakovės M. G. 4 622,33 Eur sumą.

8331.

84Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8532.

86Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

8733.

88CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

8934.

90Ieškovas BUAB „Opsta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 807,50 Eur išlaidų advokato pagalbai už atstovavimą (ieškinio parengimą ir dalyvavimą teismo pos.) pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 807,50 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.2 p., 8.19 p., nustatytų dydžių, todėl priteistina.

9135.

92Apeliantas BUAB „Opsta“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 020 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 1 020 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.9 p. nustatytų dydžių, todėl priteistina.

9336.

94Apeliantas BUAB „Opsta“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 104 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.

9537.

96Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas Baudžiamojo proceso kodekso 300 straipsnyje nurodyta tvarka nepranešė prokurorui apie atsakovės padarytą nusikalstamą veiką, parduodant valstybei priklausantį turtą (žemės gruntą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pranešti nustatyta tvarka apie daromą arba padarytą nuskalstamą veiką, todėl ieškovas, manydamas, kad atsakovė atliko nusikalstamą veiką, turi teisę pats kreiptis į teisėsaugos institucijas.

97Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

98Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Patenkinti ieškovo BUAB „Opsta“ ieškinį visiškai.

99Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Opsta“ ir M. G. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „Opsta“ kasos išlaidų orderius bendrai 4 622,33 Eur sumai niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

100Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės M. G. ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 4 622,33 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

101Priteisti iš atsakovės M. G. ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 807,50 Eur pirmosios instancijos teisme ir 1 020 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

102Priteisti iš atsakovės M. G. 104 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Opsta“... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas BUAB „Opsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:... 7. 1.1.... 8. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m.... 9. 1.2.... 10. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB... 11. 2.... 12. Ieškovas nurodė, kad ginčo sandoriais atsakovė ieškovui tariamai pardavė... 13. 3.... 14. Atsakovė M. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad faktą, jog šalys,... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 4.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė... 18. 5.... 19. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi... 20. 6.... 21. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindė dviem sandorių negaliojimo... 22. 7.... 23. Teismas iš liudytojų A. A. ir O. P. parodymų nustatė, kad UAB „Opsta“... 24. 8.... 25. Teismas ieškovo argumentus, kad atsakovei buvo sumokėta 17,38 Eur už 1... 26. III. Apeliacinio skundo argumentai... 27. 9.... 28. Ieškovas BUAB „Opsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 29. 9.1.... 30. Teismas nustatęs, kad ginčo sandoriais prieštarauja imperatyviosioms... 31. 9.2.... 32. Teismas neįvertino, kad atsakovė net neįrodė, kad žemės gruntas buvo... 33. 9.3.... 34. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė ginčo sandorius deklaravo.... 35. 9.4.... 36. Teismas neatsižvelgė, kad buvęs ieškovo direktorius O. P. žemės grunto... 37. 9.5.... 38. Teismas neatsižvelgė, kad buvęs įmonės direktorius O. P. teismo posėdžio... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 41. 10.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. 11.... 44. Ieškovas BUAB „Opsta“ 2020 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius... 45. 12.... 46. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso... 47. 13.... 48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktuose... 49. 14.... 50. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino... 51. 15.... 52. Pagal CK 1.86 str. 1 d. tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra... 53. 16.... 54. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 55. 17.... 56. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime... 57. 18.... 58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019... 59. 19.... 60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019... 61. 20.... 62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių, ar sandoris buvo... 63. 21.... 64. Pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 3 p. žemės savininkai ir kiti... 65. 22.... 66. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad žemės ištekliai, kurie yra... 67. 23.... 68. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė leidimo dėl disponavimo... 69. 24.... 70. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje neįrodyta, kad ieškovui... 71. 25.... 72. Pagal CK 1.82 str. 1 d. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo... 73. 26.... 74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti... 75. 27.... 76. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys... 77. 28.... 78. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės faktinėmis... 79. 29.... 80. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 81. 30.... 82. Byloje neįrodyta, kad atsakovė realiai pardavė ieškovui žemės gruntą,... 83. 31.... 84. Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl... 85. 32.... 86. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 87. 33.... 88. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 89. 34.... 90. Ieškovas BUAB „Opsta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 807,50 Eur... 91. 35.... 92. Apeliantas BUAB „Opsta“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 020 Eur... 93. 36.... 94. Apeliantas BUAB „Opsta“ nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas CPK 83... 95. 37.... 96. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas Baudžiamojo... 97. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 98. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą... 99. Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2014 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB... 100. Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės M. G. ieškovo... 101. Priteisti iš atsakovės M. G. ieškovo BUAB „Opsta“ naudai 807,50 Eur... 102. Priteisti iš atsakovės M. G. 104 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai....