Byla 2K-715/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

3dalyvaujant prokurorui U. Vyčinui,

4gynėjams advokatams A. Kostiuk, V. Vasiliauskui,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas buvo atmestas.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžiu B. S., D. G., D. S. ir I. S. dėl kaltinimų pagal BK 229 straipsnį išteisintos, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, nuteistosios D. S. gynėjos A. Kostiuk ir nuteistųjų B. S. bei D. G. gynėjo V. Vasiliausko, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8B. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, „būdama karjeros valstybės tarnautoja, dirbdama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Klaipėdos AVMI), esančios Klaipėdoje, H. Manto g. 2, viršininko pavaduotoja pagal užimamas pareigas, pažeisdama 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 straipsnio 4 punkto nuostatą, jog valstybės tarnautojai privalo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, bei 5 punkto nuostatą, jog valstybės tarnautojas privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 straipsnio l punkto nuostatą, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas", netinkamai vykdė Klaipėdos AVMI viršininko 2004-06-16 įsakymu Nr. Pl-239 (2004-08-20, Nr. Pi-363) patvirtintame Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas: „planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuruojamų Inspekcijos padalinių – I, II, III Patikrinimų, Atsikirtimų ir pažeidimų vertinimo, Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyrių darbą", o būtent: ji, iš anksto žinodama, kad, vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalies nuostatomis, Klaipėdos AVMI viršininkas priėmė 2004-07-28 ir 2004-09-30 sprendimus Nr. 8.8-126 ir Nr. 8.8-161, kuriais sustabdė UAB „Resota“ (įmonės kodas 241932490) pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) skirtumo grąžinimą - 611 834 Lt, dėl 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 nuostatų pažeidimų pagal Klaipėdos AVMI II Patikrinimų skyriaus 2005-11-11 patikrinimo aktą Nr. 8-05-26-52 UAB „Resota“ priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 328 320 Lt PVM ir 164 160 Lt PVM baudos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje (toliau - FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyrius) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto - į valstybės biudžetą privalomo sumokėti PVM lėšų - įgijimo apgaule, kurio metu nustatyta, kad UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ atsakingi asmenys 2004 m. vasario - gegužės mėn. laikotarpiu realiai jokio metalo laužo UAB „Resota“ nepardavė, o tik išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „Resota“, po ko UAB „Resota“ atsakingų asmenų nurodymu minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Resota“ buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu Klaipėdos AVMI pateikti UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai susidariusią 611 834 Lt PVM permoką, apie tai ji buvo informuota FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2005-07-27 raštu Nr. 25-1/21-2146 dėl informacijos apie UAB „Resota“ pateikimo, 2005-07-28 raštu Nr. 25-1/21-2151 dėl specialisto išvados dėl UAB „Resota“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo tvirtinimo, 2005-12-14 raštu Nr. 25-1/34-3881 dėl užduoties atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalies nuostatas „PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą)“, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nepakankamai apdairiai vykdydama tarnybines pareigas, turėdama atitinkamos informacijos ir pagrindą manyti, kad mokesčių mokėtojas - UAB „Resota“ siekia neteisėtai susigrąžinti iš biudžeto PVM permoką, netinkamai kontroliavo Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus darbuotojų darbą, dėl to 2005-12-15 Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio vedėjai D. S. patvirtinus savo parašu Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialistės I. S. parengtą tos pačios dienos neteisėtą išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą, minėtą išvadą pasirašius Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjai D. G., 2005-12-15, turėdama Klaipėdos AVMI viršininko 2005-09-13 įsakymu Nr. VI-173 „Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005-03-31 įsakymo Nr. Vl-72 Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo (įskaitymo) pakeitimo“ 2 punkte suteiktus įgaliojimus „pasirašyti Sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (FR0783) pagal kuruojamas sritis“ priėmė ir pasirašė neteisėtą sprendimą Nr. 5.6-811 grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio 600 798 Lt permoką (skirtumą) į UAB „Resota“ sąskaitą; po to 2005-12-16 į UAB „Resota“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB Vilniaus banke, buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tokiais savo veiksmais B. S. kaltinama diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos“.

9D. G. buvo kaltinama tuo, kad ji, „būdama karjeros valstybės tarnautoja, dirbdama Klaipėdos AVMI, esančios Klaipėdoje, H. Manto g. 2, Atrankos tikrinimo ir PVM kontrolės skyriaus vedėja, pagal užimamas pareigas, pažeisdama 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 straipsnio 4 punkto nuostatą, jog valstybės tarnautojai privalo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, bei 5 punkto nuostatą, jog valstybės tarnautojas privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 straipsnio l punkto nuostatą, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas", netinkamai vykdė Klaipėdos AVMI viršininko 2003-12-31 įsakymu Nr. P l-410 patvirtintame Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas: „vadovauti Skyriaus darbui, skirstyti darbus ir raštus bei duoti nurodymus skyriaus darbuotojams, pasirašyti visus Skyriaus rengiamus dokumentus, tikrinti pavaldžių darbuotojų atliekamą darbą, atsakyti už Skyriui priskirtų funkcijų ir konkrečių užduočių atlikimą" bei Klaipėdos AVMI viršininko 2005-01-17 įsakymu Nr. Vl-13 patvirtintuose Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus nuostatuose numatytas funkcijas: „vadovauja Skyriui, skirsto darbus ir raštus, užtikrina pavedimų įvykdymą bei duoda nurodymus Skyriaus darbuotojams, pasirašo Skyriuje parengtus dokumentus, atsako už Skyriui priskirtų funkcijų ir konkrečių užduočių tinkamą atlikimą, teisėtą bei teisingą skyriuje rengiamų dokumentų turinį bei formą", dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nepakankamai apdairiai vykdydama tarnybines pareigas, neužtikrino Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriuje rengiamų dokumentų turinio teisėtumo, dėl to 2005-12-15 Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio vedėjai D. S. patvirtinus savo parašu Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialistės I. S. parengtą tos pačios dienos neteisėtą išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą, kuri parengė šį dokumentą, žinodama, kad vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalies nuostatomis Klaipėdos AVMI viršininkas priėmė 2004-07-28 ir 2004-09-30 sprendimus Nr. 8.8-126 ir Nr. 8.8-161, kuriais sustabdė UAB „Resota“ (įmonės kodas 241932490) PVM skirtumo grąžinimą - 611 834 Lt, kad dėl 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 nuostatų pažeidimų pagal Klaipėdos AVMI II Patikrinimų skyriaus 2005-11-11 patikrinimo aktą Nr. 8-05-26-52 UAB „Resota“ priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 328 320 Lt PVM ir 164 160 Lt PVM baudos, toliau FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto - į valstybės biudžetą privalomo sumokėti PVM lėšų įgijimo apgaule, kurio metu nustatyta, kad UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ atsakingi asmenys 2004 m. vasario - gegužės mėn. laikotarpiu realiai jokio metalo laužo UAB „Resota“ nepardavė, o tik išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „Resota“; po to UAB „Resota“ atsakingų asmenų nurodymu minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Resota“ buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu Klaipėdos AVMI pateikti UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai susidariusią 611 834 Lt PVM permoką, apie tai Klaipėdos AVMI buvo informuota FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2005-07-27 raštu Nr.25-1/21-2146 dėl informacijos apie UAB „Resota“ pateikimo, 2005-07-28 raštu Nr. 25-1/21-2151 dėl specialisto išvados dėl UAB „Resota“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo tvirtinimo, 2005-12-14 raštu Nr. 25-1/34-3881 dėl užduoties atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalies nuostatas „PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių įvykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą)", t.y. turėdama atitinkamos informacijos ir pagrindo manyti, kad mokesčių mokėtojas - UAB „Resota“ siekia neteisėtai susigrąžinti iš biudžeto PVM permoką, 2005-12-15 D. G. patvirtino savo parašu šią neteisėtą išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą; po to minėtos išvados pagrindu 2005-12-15 Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojai B. S. priėmus ir pasirašius neteisėtą sprendimą Nr. 5.6-811 grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio 600 798 Lt permoką (skirtumą) į UAB „Resota“ sąskaitą 2005-12-16 į UAB „Resota“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB Vilniaus banke, buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tokiais savo veiksmais D. G. kaltinama diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą; dėl to valstybė patyrė didelės žalos bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą“.

10D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, „būdama karjeros valstybės tarnautoja, dirbdama Klaipėdos AVMI, esančios Klaipėdoje, H. Manto g. 2, Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio vedėja, pagal užimamas pareigas, pažeisdama 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 straipsnio 4 punkto nuostatą, jog valstybės tarnautojai privalo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, bei 5 punkto nuostatą, jog valstybės tarnautojas privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", 1997 - 07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 straipsnio l punkto nuostatą, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas", netinkamai vykdė Klaipėdos AVMI viršininko 2003-12-31 įsakymu Nr. P l-410 patvirtintame Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM poskyrio vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas: „vadovauti PVM kontrolės poskyriui, vizuoti poskyrio parengtas išvadas bei kitus dokumentus" bei Klaipėdos AVMI viršininko 2005-01-17 įsakymu Nr. Vl-13 patvirtintuose Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus nuostatuose numatytas funkcijas: „užtikrinti, kad poskyrių darbuotojų parengti pažymų, raštų išvadų projektai būtų parengti kokybiškai bei atitiktų teisės aktų nuostatas", dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nepakankamai apdairiai vykdydama tarnybines pareigas, neužtikrino, kad Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio darbuotojų parengti dokumentai būtų parengti kokybiškai bei atitiktų teisės aktų nuostatas, dėl to Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialistė I. S., žinodama, kad, vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalies nuostatomis, Klaipėdos AVMI viršininkas priėmė 2004-07-28 ir 2004-09-30 sprendimus Nr. 8.8-126 ir 8.8-161, kuriais sustabdė UAB „Resota“ (įmonės kodas 241932490) PVM skirtumo grąžinimą 611 834 Lt, dėl 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 nuostatų pažeidimų pagal Klaipėdos AVMI II Patikrinimų skyriaus 2005-11-11 patikrinimo aktą Nr. 8-05-26-52 UAB „Resota“ priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 328 320 Lt PVM ir 164 160 Lt PVM baudos; toliau FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto - į valstybės biudžetą privalomo sumokėti PVM lėšų - įgijimo apgaule, kurio metu nustatyta, kad UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ atsakingi asmenys 2004 m. vasario – gegužės mėn. laikotarpiu realiai jokio metalo laužo UAB „Resota“ nepardavė, o tik išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „Resota“; po to UAB „Resota“ atsakingų asmenų nurodymu minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Resota“ buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu Klaipėdos AVMI pateikti UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai susidariusią 611 834 Lt PVM permoką; apie tai Klaipėdos AVMI buvo informuota FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2005-07-27 raštu Nr.25-1/21-2146 dėl informacijos apie UAB „Resota“ pateikimo, 2005-07-28 raštu Nr. 25-1/21-2151 dėl specialisto išvados dėl UAB „Resota“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo tvirtinimo, 2005-12-14 raštu Nr. 25-1/34-3881 dėl užduoties atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalies nuostatas „PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių įvykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą)", t.y. turėdama atitinkamos informacijos ir pagrindo manyti, kad mokesčių mokėtojas - UAB „Resota“ siekia neteisėtai susigrąžinti iš biudžeto PVM permoką, 2005-12-15 pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą parengė tos pačios dienos neteisėtą išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo), kurią D. S. patvirtino savo parašu ir pateikė pasirašyti Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjai D. G., pastarajai minėtą išvadą pasirašius, šios išvados pagrindu 2005-12-15 Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojai B. S. priėmus ir pasirašius neteisėtą sprendimą Nr. 5.6-811 grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio 600 798 Lt permoką (skirtumą) į UAB „Resota“ sąskaitą, 2005-12-16 į UAB „Resota“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB Vilniaus banke, buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tokiais savo veiksmais D. S. kaltinama diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą“.

11I. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, „būdama karjeros valstybės tarnautoja, dirbdama Klaipėdos AVMI), esančios Klaipėdoje, H. Manto g. 2, Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialiste, pagal užimamas pareigas, pažeisdama 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 straipsnio 4 punkto nuostatą, jog valstybės tarnautojai privalo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", bei 5 punkto nuostatą, jog valstybės tarnautojas privalo „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 straipsnio l punkto nuostatą, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo „nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas", netinkamai vykdė Klaipėdos AVMI viršininko 2003-12-31 įsakymu Nr. P l-410 patvirtintame Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio specialisto pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas: „rinkti, kaupti informaciją iš visų Inspekcijos skyrių apie galimai daromus mokesčių mokėtojų finansinius pažeidimus ir ją analizuoti, analizuoti Inspekcijos duomenų bazėse esančią informaciją, atrinkti rizikingus mokesčių mokėtojus pagal atrankos kriterijus, išanalizuoti visą turimą informaciją pagal gaunamus prašymus dėl PVM permokos grąžinimo (įskaitymo), spręsti tokio mokesčio mokėtojo patikrinimo tikslingumą, pateikti surinktą ir išanalizuotą informaciją poskyrio vedėjui ar skyriaus vedėjui, ar jo pavaduotojui, kad šis galėtų sudaryti tikrintinų mokesčių mokėtojų sąrašus, skyriaus kompetencijai priskirtais klausimais rengti išvadas bei kitus dokumentus" bei netinkamai atliko veiksmus, numatytus Klaipėdos AVMI viršininko 2005-03-31 įsakymu Nr. VI-72 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 11 punkte, jog „PVM kontrolės poskyrio darbuotojas, nagrinėjantis mokesčių mokėtojų Prašymus dėl PVM skirtumo grąžinimo (įskaitymo), privalo išsamiai susipažinti su mokesčių mokėtojo byla ir įvertinti visus joje esančius dokumentus. Ypatingą dėmesį darbuotojas privalo atkreipti į bylose esančius kitų apskričių VMI ir institucijų (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybų ir kt.) paklausimus apie šio mokėtojo veiklą, sandorius bei kitą informaciją, taip pat iš AVMI skyrių turimą informaciją", 16 punkte, jog „PVM kontrolės poskyrio darbuotojas, gavęs mokesčio mokėtojo Prašymą grąžinti (įskaityti) PVM skirtumą, turi nustatyti ar mokesčių mokėtojas: ar ankstesnių patikrinimų metu buvo nustatyta, kad jis į PVM atskaitą buvo įtraukęs PVM sumas, išskirtas juridinės galios neturinčiose PVM sąskaitose faktūrose, buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitęs kitus, pažeidžiant nustatytą tvarką naudojamus specialius apskaitos dokumentų blankus arba vykdė sandorius su asmenimis, kurių veikloje buvo nustatytos minėtos aplinkybės (16.8 p.), ar dėl jo veiklos buvo gauti paklausimai iš kitų teisėsaugos institucijų (16.9 p.)", 17 punkte, jog „mokesčių įstatymų pažeidimų ir su PVM susijusių piktnaudžiavimų padidintos rizikos grupei taip pat priskirtinos įmonės: kurio savininkui, akcininkams, vadovui, vyriausiajam finansininkui, darbuotojams ar kitiems su šiuo mokesčių mokėtoju susijusiems asmenims dėl nusikaltimų finansams ar ūkininkavimo tvarkai, apgaulės būdu susigrąžinto (taip pat bandymų tai padaryti) ar į valstybės biudžetą nesumokėto PVM buvo iškelta baudžiamoji byla arba buvo sprendžiamas tokios bylos iškėlimo klausimas (17.1 p)“, „PVM kontrolės poskyrio darbuotojas, išanalizavęs visą apie mokesčio mokėtoją turimą informaciją ir nustatęs 17 p. nurodytus atvejus, Prašymą perduoda Patikrinimų skyriams tikrinti mokesčio mokėtojo atitinkamo mokestinio laikotarpio PVM apskaičiavimą ir sumokėjimą bei prašomo grąžinti skirtumo sumos pagrįstumą ir informuoja mokesčio mokėtoją. ", 22.5 punkte, jog „patikrina, ar AVMI nėra gavusi informacijos, kad įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos atlieka PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, susijusios su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu, ir, ar pagal PVM įstatymo 91 straipsnio 11 dalį dėl to neturėtų būti sustabdytas PVM skirtumo grąžinimas (įskaitymas); esant pagrindui priima sprendimą dėl PVM grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo“, o būtent: ji, iš anksto žinodama, kad vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalies nuostatomis Klaipėdos AVMI viršininkas priėmė 2004-07-28 ir 2004-09-30 sprendimus Nr. 8.8-126 ir 8.8-161, kuriais sustabdė UAB „Resota“ (įmonės kodas 241932490) PVM skirtumo grąžinimą - 611 834 Lt, dėl 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 nuostatų pažeidimų pagal Klaipėdos AVMI II Patikrinimų skyriaus 2005-11-11 patikrinimo aktą Nr. 8-05-26-52 UAB „Resota“ priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 328 320 Lt PVM ir 164 160 Lt PVM baudos; toliau FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto – į valstybės biudžetą privalomo sumokėti PVM lėšų įgijimo apgaule, kurio metu nustatyta, kad UAB „Overtentis“ ir UAB „Vilmiksa“ atsakingi asmenys 2004 m. vasario - gegužės mėn. laikotarpiu realiai jokio metalo laužo UAB „Resota“ nepardavė, o tik išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „Resota“; po to UAB „Resota“ atsakingų asmenų nurodymu minėti suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „Resota“ buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu Klaipėdos AVMI pateikti UAB „Resota“ finansinės atskaitomybės dokumentai", kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai susidariusią 611 834 Lt PVM permoką, apie ką Klaipėdos AVMI buvo informuota FNTT prie VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2005-07-27 raštu Nr. 25-1/21-2146 dėl informacijos apie UAB „ Resota“ pateikimo, 2005-07-28 raštu Nr. 25-1/21-2151 dėl specialisto išvados dėl UAB „Resota“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo tvirtinimo, 2005-12-14 raštu Nr. 25-1/34-3881 dėl užduoties atlikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00049-04, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio 11 dalies nuostatas „PVM skirtumo grąžinimas ar Įskaitymas sustabdomas, kai Įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių Įvykdymu (Įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei Įskaitymą)“, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo, suprasdama, kad jos pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, lengvabūdiškai tikėdamasi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms, turėdama atitinkamos informacijos ir pagrindo manyti, kad mokesčių mokėtojas - UAB „Resota“ siekia neteisėtai susigrąžinti iš biudžeto PVM permoką, 2005-12-15 pagal UAB „Resota“ 2005-12-14 prašymą parengė bei patvirtino savo parašu neteisėtą Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus išvadą Nr. 2091 dėl UAB „Resota“ 600 798 Lt PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo), kurią pateikė pasirašyti Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus PVM kontrolės poskyrio vedėjai D. S., pastarajai patvirtinus minėtą dokumentą savo parašu bei jį pasirašius Klaipėdos AVMI Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus vedėjai D. G.; po to minėtos išvados pagrindu 2005-12-15 Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojai B. S. priėmus ir pasirašius neteisėtą sprendimą Nr. 5.6-811 grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio 600 798 Lt permoką (skirtumą) į UAB „Resota“ sąskaitą, 2005-12-16 į UAB „Resota“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB Vilniaus banke, buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Tokiais savo veiksmais I. S. kaltinama diskreditavusi valstybės tarnybos principus, sumenkinusi Klaipėdos AVMI, kaip institucijos, autoritetą ir vardą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelės žalos bei padarė valstybės biudžetui 600 798 Lt turtinę žalą.“

12Kasaciniu skundu generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13Kasatorius skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, be to, kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Pirma. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė Baudžiamojo proceso kodekse nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ numatytų reikalavimų, nes nutartyje nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde buvo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė prielaida, kad jeigu būtų nustatyta, kad permokos grąžinimo sustabdymas yra nepagrįstas, valstybė turėtų sumokėti didelę palūkanų ir delspinigių sumą. Šiam skundo argumentui apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepateikė jokių motyvuotų išvadų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, grįsto prielaidomis, o tai draudžia įstatymas, neištaisė. Toks pažeidimas, kasatoriaus nuomone, laikytinas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

15Antra. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryto BPK 307 straipsnio 4 dalyje nustatyto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodytų reikalavimų pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodytas BPK nenumatytas išteisinimo pagrindas.

16Trečia. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai aiškino būtiną BK 229 straipsnio sudėties požymį - didelę žalą, ir dėl to - B. S., D. G., D. S., I. S. veiką netinkamai kvalifikavo kaip neatitinkančią BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Tai matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriame teismas pripažino, kad jos netinkamai atliko savo tarnybos pareigas dėl neatsargumo, patvirtino, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika, tačiau toliau nuosprendyje teigė, kad kaltinamųjų veiksmai nepadarė didelės žalos, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nutartyje Nr. 2K-512/2004 yra nurodyta, kad tais atvejais, kai turtiniai nuostoliai viršija 250 MGL dydžio sumą, teismų praktikoje tai pripažįstama didele žala. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų į UAB „Resota“ sąskaitą buvo pervestą 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų, o tai beveik 20 kartų viršijo minėtą sumą. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas su tuo sutiko, kad jei nėra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, tai nėra ir turtinės žalos. Tai, kasatoriaus manymu, yra neteisinga, kad civilinio ieškinio buvimo ar nebuvimo faktu teismai pripažįsta turtinę žalą, nes 611 834 Lt dydžio civilinis ieškinys yra pareikštas kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 06-1-00049-04). Į šį faktą teismai neatsižvelgė. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad teisėjų kolegija neabejoja, jog dėl išteisintųjų veiksmų buvo padaryta neturtinė ar kitokio pobūdžio žala valstybei, tačiau kolegija to nelaiko didele žala. Toks nutarties teiginys, kasatoriaus manymu, nepagrįstas ir prieštarauja teismų praktikai, nes nusikaltimo valstybės tarnybai tiesioginis objektas yra valstybės institucijos, šiuo atveju – Valstybinės mokesčių inspekcijos - normali, efektyvi ir atitinkanti įstatymo reikalavimus veikla, o dėl kaltinamųjų netinkamai atliktų pareigų buvo neteisėtai grąžinta PVM permoka ir taip sudarytos sąlygos užbaigti nusikalstamą veiką, t. y. UAB „Resotai“ neteisėtai užvaldyti 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų. Taigi šis faktas rodo, kad buvo padaryta didelė žala valstybei ir kad toks netinkamas valstybės tarnautojų savo pareigų neatlikimas, griauna pasitikėjimą pačia valstybės tarnyba, diskredituoja ir kompromituoja Valstybės mokesčių inspekcijos veiklą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio baudžiamojo įstatymo taikymo dalys yra pagrįstos prieštaringomis išvadomis, kurios nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, – teismai nepritaikė tos normos, kurią turėjo taikyti.

17Kasatorius daro išvadą, kad dėl B. S., D. G., D. S. ir I. S. veikos valstybė patyrė didelę turtinio ir neturtinio pobūdžio žalą ir jų veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 229 straipsnį.

18Kasacinis skundas netenkintinas.

19Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies taikymo

20Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai surašė apeliacinę nutartį, nes jos aprašomojoje dalyje nepateikė motyvuotų išvadų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė prielaida, kad jeigu būtų nustatyta, jog permokos grąžinimo sustabdymas yra nepagrįstas, valstybė turėtų sumokėti didelę palūkanų ir delspinigių sumą, nors tai buvo nurodoma apeliaciniame skunde, todėl jis mano, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo šio esminio apeliacinio skundo argumento ir bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip padarydamas esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

21BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 332 straipsnio 3 dalis nustato, kad aprašomojoje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje būtina išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Iš byloje esančios apeliacinės instancijos teismo nutarties (T. 9, b. l. 106-116) matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrindimo prielaida „jeigu būtų" ( T. 9, b. l. 56-66), detaliai ir išsamiai išnagrinėjo šį apeliacinio skundo argumentą ir pateikė dėl jo motyvuotas savo išvadas, remdamasis ne tik visų išteisintųjų parodymais bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, bet ir liudytojos E. J. parodymais bei visa kita bylos medžiaga, nurodydamas, kad kaip tik ši prokuroro skundo dalis buvo nepagrįsta. Todėl teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ar nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo ir šis kasacinio skundo argumentas netenkintinas.

22Dėl BK 229 straipsnio taikymo

23Kasatorius skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai išaiškino būtiną BK 229 straipsnio požymi - didelę žalą.

24BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas - valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Ir tarnybos pareigų neatlikimas, ir netinkamas jų atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikomas baigta tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Žala gali būti fizine ir turtinė arba neturtinė.

25Kasatorius skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nutartyje Nr. 2K-512 nustatyta, kad atvejai, kai nuostoliai viršija 250 MGL dydžio sumą, teismų praktikoje paprastai pripažįstami didele žala, todėl teismai neteisingai pasielgė nepripažindami didelės žalos požymio išteisintosioms, nes dėl jų netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo į UAB „Resota" sąskaitą buvo pervesta 600 798 Lt valstybės biudžeto lėšų, dėl to buvo padaryta valstybės biudžetui tokio dydžio turtinė žala. Tačiau kasatorius iš šios nutarties konteksto paėmė tik vieną sakinį, kuriame konstatuota, kad jei nuostoliai viršija 250 MGL, teismai paprastai pripažįsta tokią žalą didele. Toliau minėtoje nutartyje nustatyta, kad, „šis dydis negali būti laikomas formalia riba ar universalia priemone nustatant materialios žalos dydį". Nutartyje pasisakoma ir dėl kitokio pobūdžio (nei turtinė žala) žalos dydžio nustatymo kriterijų: „...kartu su turtine žala paprastai yra padaroma ir neturtinio pobūdžio žala - tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Daug sunkiau nustatyti žalą ir įvertinti jos dydį yra tais atvejais, kai tarnybos pareigų neatlikimu yra padaroma ne turtinė ir ne fizinė, o moraline, politinė, organizacinė žala. Tokia žala turi būti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Kadangi tokio pobūdžio žala turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Sprendžiant šį klausimą pirmiausia reikia nustatyti, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, po to įvertinti jos dydį ir pažeistų objektų reikšmingumą. Tačiau veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo - būtina nustatyti netinkamu pareigų atlikimu sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sąmonėje....". Taigi matome, kad žalos dydžio nustatymas kiekvienoje konkrečioje byloje, yra teismo vertinamasis požymis. Tuo vadovaudamiesi, abiejų instancijų teismai nustatė, kad šioje byloje didelė žala valstybei nepadaryta. Kolegijos nuomone, teismai savo išvadose teisingai rėmėsi ne tik objektyviais požymiais, kad buvo pervesta 600 798 Lt PVM permoka (nors reikėtų pažymėti, kad kol dar nėra baigtas ikiteisminis tyrimas ir nėra jo rezultatų, spręsti teisingai ar ne buvo pervesta minėta PVM permoka ir ar iš vis padaryta kokia nors turtinė žala valstybei nebūtų galima), bet ir byloje nustatytomis konkrečiomis sąlygomis ir konkrečių pareigūnų - šiuo atvejų visų išteisintųjų - sugebėjimu suvokti bei įvertinti susidariusią situaciją ir netinkamų pareigų atlikimu sukeltus padarinius. Juk išteisintosios, žinodamos, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymas joms draudžia grąžinti PVM permoką, jei yra mokesčio mokėtojo (šiuo atveju UAB „Resota") atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jos, vykdydamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą dėl PVM permokos, didesnės nei 500 000 Lt, grąžinimo visiems mokesčių mokėtojams, kurie priskirtini „žaliųjų" grupei (UAB „Resota" buvo priskirta šiai grupei pagal visus kriterijus), vadovaudamosis tuo, kad mokesčių administravimo srityje taikomas rizikos valdymo, protingumo, objektyvumo faktorius, atsižvelgdamos į bendruosius valstybės tikslus ir žinodamos, kad jeigu bus pripažinta, jog buvo neteisėtai sustabdytas PVM permokos grąžinimas šiai bendrovei, valstybė turėtų sumokėti nemažą palūkanų ir delspinigių sumą, be to, žinodamos, kad UAB „Resota" yra moki įmonė, turinti daug turto, kurio daliai minėto ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo uždėtas areštas, įvertino visas šias sąlygas ir priėmė sprendimą taip grąžinti PVM permoką. Teismai taip pat teisingai konstatavo, kad pagal BK 229 straipsnį valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, ne visada padaro didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismai pagal nustatytus byloje duomenis padare teisingą išvadą, kad išteisintosios, nors ir netinkamai atlikdamos savo pareigas, taip diskredituodamos pareigūnių vardą, institucijos prestižą, ir šiuo atveju nepadarė didelės žalos valstybei.

26Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo išteisintųjų veiksmuose netinkamą tarnybos pareigų atlikimą, tačiau, nustatydami dėl netinkamo pareigų atlikimo atsiradusius padarinius, paaiškino, kodėl valstybei tokiu būdu nebuvo buvo padaryta didelė žala.

27Jau minėta, kad tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, vertinimo dalykas, o ne kasacinio nagrinėjimo pagrindas (BPK 369 straipsnis), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, padarydami išvadas dėl didelės žalos nebuvimo (o tai reiškia, kad išteisintųjų veiksmuose nebuvo BK 229 straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo), teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nagrinėdami šią baudžiamąją bylą nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti priimtus teismų sprendimus.

28Dėl BPK 307 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo

29Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė BPK nenumatytą išteisinimo pagrindą ir taip pažeidė BPK 307 straipsnio 4 dalį.

30BPK 303 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BPK 307 straipsnio 4 dalimi teismas turi tiksliai nurodyti išteisinimo pagrindą, kuris nurodytas anksčiau paminėtame įstatyme (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, jog kaltinamosios B. S., D. G., D. S., I. S. dėl kaltinimų pagal BK 229 straipsnį išteisinamos, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro skundą, dar kartą patikrino šią baudžiamąją bylą ir taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas išteisinimo pagrindas atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl šia prasme keisti ar naikinti ankstesnių teismų sprendimus taip pat nėra pagrindo.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

33Vytautas Piesliakas

34Aldona Rakauskienė

35Rimantas Baumilas

36

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant M. Čiučiulkai,... 3. dalyvaujant prokurorui U. Vyčinui,... 4. gynėjams advokatams A. Kostiuk, V. Vasiliauskui,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžiu B. S., D.... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį... 8. B. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, „būdama karjeros valstybės tarnautoja,... 9. D. G. buvo kaltinama tuo, kad ji, „būdama karjeros valstybės tarnautoja,... 10. D. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, „būdama karjeros valstybės tarnautoja,... 11. I. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, „būdama karjeros valstybės tarnautoja,... 12. Kasaciniu skundu generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Klaipėdos apygardos... 13. Kasatorius skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės... 14. Pirma. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė Baudžiamojo proceso kodekse... 15. Antra. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos... 16. Trečia. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 17. Kasatorius daro išvadą, kad dėl B. S., D. G., D. S. ir I. S. veikos... 18. Kasacinis skundas netenkintinas.... 19. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies taikymo... 20. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai surašė... 21. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas,... 22. Dėl BK 229 straipsnio taikymo... 23. Kasatorius skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 24. BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo... 25. Kasatorius skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio... 26. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo... 27. Jau minėta, kad tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų,... 28. Dėl BPK 307 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo... 29. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio... 30. BPK 303 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas priima išteisinamąjį... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 32. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą... 33. Vytautas Piesliakas... 34. Aldona Rakauskienė... 35. Rimantas Baumilas... 36. ...