Byla 1A-30-449/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistiesiems G. B., V. J., E. V., J. V., nuteistųjų gynėjams advokatams Rolandui Vaitekūnui, Silvai Balčiūnienei, Edmundui Jonušui, Daivai Gadliauskienei, Sigitui Lukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. V., V. J., G. B., E. V., V. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

2J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. įdarbinant fiktyvius darbuotojus) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d.) 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. prašymo suklastojimo) 30 MGL (103,58 Eur) dydžio bauda, pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dėl M. V. darbo užmokesčio išmokėjimo) 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu, J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

4V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

8E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

10V. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo pasirašant V. J. vardu) 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

12Iš nuteistųjų J. V. ir E. V. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 76 878,34 Lt (22 265,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.

13Iš nuteistųjų J. V. ir G. B. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 74 744,53 Lt (21 647,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.

14Iš nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 76 878,34 Lt (22 265,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.

15Iš nuteistojo J. V. priteista ( - ) savivaldybei 22 169,92 Lt (6420,85 Eur) turtinei žalai atlyginti.

16Tuo pačiu nuosprendžiu A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

18

  1. J. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, ( - ) vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktūrizuotos į savarankišką ( - ) savivaldybės biudžetinę įstaigą (toliau – ir Gimnazija), direktorius, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą turtą, t. y. ( - ) savivaldybei priklausančius ( - ) gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. iššvaistė svetimą, ( - ) savivaldybės jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir disponavo jais, t. y.
priėmė į darbą ( - ) vidurinėje mokykloje į naktinio sargo pareigas R. D. (A.) ir nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. ( - ) vidurinėje mokykloje nedirbusios R. D. (A.) vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašus: Nr. 6, kad nuo 1995 m. vasario 12 d. R. D. pradėjo dirbti ( - ) valdybos švietimo skyriuje, ( - ) gimnazijoje; Nr. 7 ir Nr. 8 apie R. D. nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1996 m. spalio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 9 apie R. D. atleidimą iš darbo 1996 m. spalio 1 d.; Nr. 10, kad 1996 m. lapkričio 1 d. R. D. pradėjo dirbti ( - ) mokykloje sarge ir įrašą apie R. D. laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 11 apie R. D. atleidimą iš darbo ir įrašą apie R. D. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą. Dėl to šios darbo funkcijos neatlikusios R. D. (A.) vardu tyrimo metu nenustatytiems asmenims nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. buvo nepagrįstai išmokėta 5912,28 Lt (1712,31 Eur) kaip darbo užmokestis;

19priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Š. priėmė į darbą ( - ) vidurinės mokyklos valytoju – 0,75 etato ir 0,25 etato į kiemsargio pareigas; priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. R. Š. atleido iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą (toliau – ir DSĮ) 28 straipsnį; šiuo laikotarpiu ( - ) vidurinėje mokykloje nedirbusio R. Š. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 5, kad nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Š. pradėjo dirbti ( - ) vidurinėje mokykloje valytoju, įrašą Nr. 6 apie R. Š. atleidimą iš darbo 1997 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą. Dėl to šios darbo funkcijos neatlikusio R. Š. vardu tyrimo metu nenustatytiems asmenims nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo nepagrįstai išmokėta 2892,42 Lt (837,7 Eur) kaip darbo užmokestis;

20pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į darbą ( - ) vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas; pasirašė 1994 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994 m. sausio 10 d. iki 1994 m. vasario 10 d. pavaduoti naktinį sargą B. K. jo atostogų metu; pasirašė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 17, pagal kurį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. atleido G. B. iš ( - ) vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų; pasirašė 1997 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 42, pagal kurį nuo 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. priėmė sezoniniam darbui ( - ) gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kūriko priemoką už papildomai atliekamą darbą; pasirašė 1998 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 51-K, pagal kurį G. B. paskyrė dirbti 1 etatu kūriku ir 0,6 etato darbininku; pasirašė 1999 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 1999 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 413, pagal kurį nuo 1999 m. birželio 1 d. G. B. ( - ) gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2000 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 288, pagal kurį nuo 2000 m. birželio 1 d. G. B. šioje gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato dujinių įrenginių eksploatacijos meistru; pasirašė 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas); pasirašė 2003 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru; pasirašė 2005 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. sargais 0,5 etato; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. atleido G. B. iš ( - ) mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų;

21nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. ( - ) mokykloje nedirbusio G. B. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašus: Nr. 3, kad 1993 m. spalio 1 d. G. B. pradėjo dirbti ( - ) vidurinėje mokykloje naktiniu sargu; Nr. 6 apie G. B. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 7 apie G. B. nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 21 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 8 apie G. B. atleidimą iš darbo ir įrašą apie G. B. nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 10, kad 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku; Nr. 11 apie G. B. nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 12 apie G. B. nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 13 apie G. B. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo. užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

22nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G. B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G. B. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. buvo nepagrįstai išmokėta 74 744,53 Lt (21 647,51 Eur) kaip darbo užmokestis;

23pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119, pagal kurią V. J. priėmė dirbti naktiniu sargu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., ir 1999 m. balandžio 30 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 61-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti naktiniu sargu pavaduojant atostogaujantį V. R.; pasirašė 1999 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 64-K, pagal kurį V. J. nuo 1999 m. balandžio 30 d. atleido iš darbo; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio ir darbo pobūdžio nustatymo bei 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti ( - ) gimnazijoje nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos; pasirašė 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999 m. gegužės 25 d.; pasirašė 1999 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999 m. liepos 15 d. dirbti 1 etatu valytoju; pasirašė 2000 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 258, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo, darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti ( - ) gimnazijoje inžinieriumi-kompiuterininku 1 etatu; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 69, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2006 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku; pasirašė 2006 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku; pasirašė 2007 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iš darbo; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, kuria V. J. priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimą dėl V. J. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2009 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iš inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų;

24nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d. ( - ) gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašus: Nr. 8, kad 1999 m. balandžio 1 d. V. J. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje sargu; Nr. 9 apie V. J. atleidimą iš darbo ir įrašą apie V. J. nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 10 apie tai, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje valytoju;

25nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant V. J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. buvo nepagrįstai išmokėta 75 678,9 Lt (21 918,12 Eur) kaip darbo užmokestis;

26pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, kuria A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio bei mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti ( - ) gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 259, pagal kurią A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku 0,5 etato; pasirašė 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. K-78, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atleido A. Z. iš ( - ) gimnazijos darbininko pareigų;

27nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. ( - ) gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu ir antspaudu patvirtino įrašus: Nr. 9, kad 1999 m. rugpjūčio 25 d. A. Z. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įrašą apie A. Z. nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 10 apie A. Z. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 11 apie A. Z. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie A. Z. nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie A. Z. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

28J. V. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio parašu ir antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad A. Z. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir pagal šiuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A. Z. nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepagrįstai išmokėta 15 903,78 Lt (4 606,05 Eur) kaip darbo užmokestis;

29pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbą ( - ) vidurinėje mokykloje kūriku; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996 m. sausio 11 d. pavaduoti K. R. jo ligos metu; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią E. V. priėmė dirbti kūriku nuo 1996 m. sausio 11 d. iki kūrenimo sezono pabaigos; pasirašė 1996 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996 m. balandžio 18 d. atleido E. V. iš ( - ) vidurinės mokyklos kūriko pareigų; pasirašė 1997 m. spalio 31 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 29, kuria E. V. priėmė dirbti 0,5 etato kūriku, mokant 0,5 etato priemoką, ir šios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobūdžio nustatymo; priėmė 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997 m. lapkričio 4 d. E. V. mokėti 0,5 direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemoką, kol bus paskirtas direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojas; priėmė 1997 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 32, kuriuo nuo 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kūriku; pasirašė 1998 m. rugpjūčio 24 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 91, pagal kurią E. V. priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemoką, taip pat įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavaduoti kiemsargį; priėmė 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemoką; priėmė 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. E. V. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 171, kuriuo nuo 2001 m. sausio 2 d. E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001 m. rugpjūčio 25 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 215, kuria E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. priėmė dirbti ( - ) gimnazijoje, mokant 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2001 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 2 d. E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 257, kuria E. V. priėmė dirbti ( - ) gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimą; pasirašė 2008 m. gegužės 19 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 45, kuria E. V. priėmė dirbti ( - ) gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. K-121, kuriuo nuo 2008 m. gegužės 19 d. E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu; priėmė 2009 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. KD-21, kuriuo 2009 m. sausio 2 d. E. V. atleido iš darbo saugos specialisto pareigų; priėmė 2010 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. KD-41, kuriuo nuo 2010 m. sausio 1 d. E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku; priėmė 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iš darbininko pareigų;

30nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. ( - ) mokykloje nedirbusio E. V. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašus: Nr. 3, kad 1994 m. sausio 25 d. E. V. pradėjo dirbti ( - ) valdybos švietimo skyriaus ( - ) vidurinėje mokykloje valytoju; Nr. 4, kad 1994 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. sausio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; Nr. 9, kad 1996 m. sausio 11 d. E. V. pradėjo dirbti ( - ) vidurinėje mokykloje kūriku; Nr. 10 apie E. V. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 11, kad 1996 m. balandžio 18 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. nuo 1996 m. sausio 20 d. iki 1996 m. balandžio 18 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; Nr. 12 apie ( - ) vidurinės mokyklos darbininkui E. V. nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 1996 m. spalio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 13, kad 1997 m. spalio 17 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal DSĮ 28 straipsnį, ir apie E. V. nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; Nr. 14, kad 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku; Nr. 15 apie E. V. nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 16 apie E. V. nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; Nr. 17 apie E. V. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

31nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo nepagrįstai išmokėta 76 878,34 Lt (22 265,5 Eur) kaip darbo užmokestis;

32tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje V. J. vardu pasirašė: įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. 01-20 eilutės „99 05 04“ (Nr. 64) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“.

33Taip J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtą didelės vertės – 249 117,83 Lt (72149,51 Eur) svetimą, ( - ) savivaldybei priklausantį turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus – vardą, sumenkino švietimo įstaigos – ( - ) gimnazijos – autoritetą.

    1. J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, ( - ) gimnazijos direktorius, žinodamas, jog M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka arešto bausmę, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7 d. ( - ) gimnazijos direktoriui adresuojamą prašymą M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo. Šio dokumento pagrindu J. V., būdamas ( - ) gimnazijos direktorius, priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. A-8 išleisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. rugsėjo 30 d. parašu bei antspaudu patvirtino 2009 metų rugsėjo mėnesio ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y. kad M. V. per 2009 metų rugsėjo mėnesį 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. parašu ir antspaudu patvirtino 2009 metų spalio mėnesio ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y. kad M. V. ( - ) gimnazijoje per 2009 metų spalio mėnesį 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, kuriais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai išmokėta 353,86 Lt (102,48 Eur) kaip darbo užmokestis už jo darbe nebūtą laiką.

34Taip J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei iššvaistė jam patikėtą svetimą, ( - ) savivaldybei priklausantį nedidelės vertės – 353,86 Lt (102,48 Eur) – turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus – vardą, sumenkino švietimo įstaigos – ( - ) gimnazijos – autoritetą.

    1. J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. būdamas ( - ) gimnazijos direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su G. B. ir V. D., 2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje su G. B. pasirašė tarp ( - ) gimnazijos ir G. B. sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31; 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182; 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D..
    2. 2010 m. gruodžio 30 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad ( - ) apylinkės prokuratūroje, byloje Nr. ( - ), jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete, gimnazijos informacinių technologijų mokytojui V. Š. pasisakius, kad yra kviečiamas į ( - ) apylinkės prokuratūrą apklausai kaip liudytojas, J. V. jam pasakė, jog ( - ) gimnazijoje 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku buvo priimtas dirbti V. J., prašė apklausos metu sakyti, kad V. J. mokykloje tvarkė kompiuterius. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. I. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, būdamas A. I. gyvenamojo namo kieme ( - ), prašė A. I. apklausos ( - ) apylinkės prokuratūroje metu sakyti, kad mokyklos garažuose vandens nebuvo ir kad mokykloje dirbo V. J.. Po to, 2011 m. sausio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete, liudytojui gimnazijos darbuotojui A. I. rodė kompiuteryje asmenų nuotraukas, sakė, kad nuotraukose yra J., prašė apklausos prokuratūroje metu paliudyti, jog šis asmuo dirbo mokykloje, prižiūrėjo kompiuterius. Po to, 2011 m. vasario 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete A. I. klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus, priekaištavo dėl jų turinio. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad gimnazijos valytojos galbūt bus kviečiamos į apklausą kaip liudytojos, į ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinetą sukvietė mokyklos darbuotojas L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., paaiškino joms, kad jos gali būti kviečiamos į apklausą prokuratūroje dėl gimnazijos darbuotojų, rodė kompiuteryje V. J. ir A. Z. nuotraukas, sakė, kad nuotraukoje yra V. J., prašė jų apklausos metu paliudyti, jog šie asmenys dirbo ( - ) gimnazijoje, sakė, kad jie tikrai dirbo, tvarkė kompiuterius, o prieš kelerius metus atleisti, todėl jos galėjo V. J. ( - ) gimnazijoje nematyti. Po to, tą pačią dieną ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete buvusioms Z. G. ir Vi. M. rodė dviejų asmenų nuotraukas, sakė, kad jie dirbo mokykloje kompiuterių specialistu bei darbininku. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 1 d., apie 15 val., būdamas ( - ), ( - ) parke, žinodamas, kad ( - ) gimnazijos direktoriaus ūkio pavaduotojas K. M. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, prašė jo prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad ( - ) gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir Va. J., o direktorius nieko nekontroliavo, be to, grąžintas į ( - ) gimnazijos direktoriaus pareigas už jam tinkamus duotus parodymus žadėjo tokius K. M. neva atliktus veiksmus įvertinti švelnia drausmine nuobauda – papeikimu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Va. J. darbovietėje, ( - ) savivaldybės Švietimo ir Sporto paslaugų centre, ( - ), žinodamas, kad šis galimai bus kviečiamas apklausai liudytoju, nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio ( - ) gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigose dirbusio Va. J. prašė prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad ( - ) gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir K. M., o gimnazijos direktorius nieko nekontroliavo. Taip J. V. siekė paveikti liudytojus, kad šie bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.
  1. V. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. ( - ) gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą ( - ) savivaldybės turtą, t. y. V. J., žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - ) gimnazija, kurių pagrindu jam bus mokamas atlyginimas ( - ) gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, bei laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. pagal šias sutartis iš ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus ir ( - ) gimnazijos įgydamas 76 878,34 Lt (22 265,5 Eur) kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.
  2. G. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. ( - ) gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą ( - ) savivaldybės turtą, t. y. G. B., žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - ) vidurine mokykla, kuri vėliau buvo pervadinta ( - ) gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas ( - ) gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti ir atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, bei laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. pagal šias sutartis iš ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus ir ( - ) gimnazijos įgydamas 70 783,71 Lt (20 500,37 Eur) kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.
    1. G. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su ( - ) gimnazijos direktoriumi J. V. ir V. D., 2011 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje su J. V. pasirašė tarp ( - ) gimnazijos ir jo sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D., ir taip pagamino netikrus dokumentus.
  3. E. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. ( - ) gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą ( - ) savivaldybės turtą, t. y. E. V., žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - ) gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas ( - ) gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, ir laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pagal šias sutartis iš ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus ir ( - ) gimnazijos įgydamas 75 678,9 Lt (21 918,12 Eur) kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.
  4. V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. veikdama bendrininkų grupe su ( - ) gimnazijos direktoriumi J. V. bei G. B., 2011 metais, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, surašė tarp ( - ) gimnazijos ir G. B. pasirašytų darbo sutarčių, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254 tekstus, kuriuose pasirašė G. B. ir J. V.. Taip V. D. pagamino netikrus dokumentus.
    1. V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentus, t. y. pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. tarp V. J. ir ( - ) gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 258 eilutėse „Šalių parašai“ 6 – 8 skiltyse „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl leidimo dirbti darbininku“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J. ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. tarp V. J. ir ( - ) gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 69 eilutėse „Šalių parašai“ 1 – 6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006 m. spalio 23 d....“ šalia žodžių „V. J.“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl darbo“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; įrašė rankraštinius įrašus 2007 m. spalio 1 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl darbo 0,25 etato darbininku“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir ( - ) gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo darbininku 0,25 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (0,25 etato darbininku) ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J. ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir ( - ) gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu 0,5 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (0,5 etato inžinieriumi kompiuteristu) ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašydama už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; įrašė rankraštinius įrašus 2009 m. birželio 12 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl atleidimo iš darbo“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J. ir taip pagamino netikrą prašymą; V. J. vardu pasirašė saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbovietėje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. (Nr. 92) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą.
  5. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir jį pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos), BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl aiškiai per griežtos bausmės ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą arba bet kurią kitą švelnesnę bausmės rūšį.
    1. Nuteistasis J. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais ir nėra logiškos. Teismas neištyrė ir tinkamai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir gynybos išsakytų jo nekaltumą patvirtinančių aplinkybių, taip padarė esminius BPK 20 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies pažeidimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, nes bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-715/2007, 2K-10/2008, 2K-7-228/20082K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K- 363/2013 ir kt.).
    2. Apeliantas nurodo, kad jis už dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba, įdarbinant fiktyvius darbuotojus, ir svetimo turto iššvaistymą nuteistas nepagrįstai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad teisme kaip liudytoja apklausta R. A. (D.) patvirtino, jog ji Gimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., tačiau negalėjo nurodyti savo darbo mokykloje pabaigos. Tai, pasak nuteistojo, rodo, kad R. A. (D.) parodymai nuosprendyje nurodyti klaidingai, nes ji nenurodė konkrečių dokumentų pasirašymo datų, ir tai neduoda pagrindo kaltinimo teiginiui, jog ji neatliko savo darbo funkcijų po 1994 m. rugpjūčio 1 d., o juo labiau teiginiui, kad nenustatytiems asmenims buvo nepagrįstai išmokėta 5912,28 Lt. R. A. (D.) parodė, kad studijuoti Šiaulių universitete pradėjo 1994 metais ir studijavo iki 1999 metų, tačiau ji negalėjo nurodyti, ar dirbo studijuodama, ir kurį laiką galėjo dirbti studijuodama. Studijos universiteto, kuris yra vos už 20 km nuo ( - ), dieniniame skyriuje nepaneigia galimybės dirbti, derinant darbą su mokslu, juolab, kad R. A. (D.) nurodė, jog dirbo pasibaigus pamokoms, kai patalpos buvo laisvos. Taip pat ji nurodė, kad mokykloje dirbo trejus metus, taigi vien šis liudytojos R. A. (D.) teiginys paneigia teismo išvadas, kad pastaroji nedirbo po 1994 m. rugpjūčio 1 d. ir įrašai jos socialinio draudimo pažymėjime yra suklastoti. Ši liudytoja teismui negalėjo patvirtinti, kad įrašai jos socialinio draudimo pažymėjime yra neteisingi. R. A. (D.) nurodė, kad iš mokyklos pasiėmė socialinio draudimo pažymėjimą tik tada, kai prireikė darbintis į kitą darbovietę. Ta aplinkybė, kad po Gimnazijos restruktūrizavimo nebuvo rasta R. A. (D.) asmens byla, neduoda pagrindo apkaltinti jį (J. V.) dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu, svetimo turto išvaistymu. Teismas nesiėmė priemonių išsireikalauti R. A. (D.) asmens bylos iš savivaldybės archyvo. Liudytoja R. A. (D.) patvirtino savo darbo mokykloje faktą bei darbo užmokesčio už tai gavimą. Jeigu yra įrašas R. A. (D.) socialinio draudimo pažymėjime, tai turėjo būti ir kiti dokumentai – prašymas dėl priėmimo į darbą bei įsakymas apie priėmimą į darbą. Duomenys apie išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą buvo teikiami Sodrai, o tai paneigia kaltinimą, kad minėtas asmuo realiai nedirbo. Dokumentų nebuvimas asmens byloje mokykloje negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą ir turto iššvaistymą, nes šis faktas kategoriškai nepatvirtina, jog dokumentai nebuvo sukurti ir tinkamai pasirašyti. Vertindamas bylos duomenis šiame epizode teismas taip pat neįvertino liudytojos I. M., kuri iki 1997 m. dirbo mokyklos pavaduotoja ūkio reikalams, sudarinėdavo darbo laiko apskaitos tabelius, pildė žiniaraščius ir mokėjo atlyginimus, parodymų, kad tie asmenys, kurie įrašyti į tabelį, realiai dirbo, ji matydavo juos mokykloje. Be to, R. A. (D.) darbą mokykloje patvirtina įrašas Kadrų priėmimo ir atleidimo įsakymų registracijos 1995-1999 žurnale. Taip pat teismas neįvertino ir liudytojo A. Č., tuo metu dirbusio ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus vedėju, parodymų, kad švietimo įstaigų etatinė struktūra būdavo patvirtinama, o įstaigų vadovai galėjo pagal duotą etatų skaičių keisti darbų pobūdį. Be to, teismas netyrė aplinkybės, kas padarė įrašus R. A. (D.) socialinio draudimo pažymėjime apie darbą ( - ) mokykloje, nepateikė jo kaltę patvirtinančių įrodymų dėl dokumentų klastojimo, nenurodė, kokie bylos duomenys patvirtina, kad jis (J. V.) disponavo suklastotais dokumentais. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl šios veikos padarymo ir nepagrįstai priteisė iš jo ( - ) savivaldybei 5912,28 Lt (1712,31 Eur) turtinei žalai atlyginti.
    3. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo (J. V.) nurodytas R. Š. priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo aplinkybes, kitos nuteistosios V. D., liudytojų I. M., L. M., K. M. parodymus, ir, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, išimtinai vadovavosi suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo R. Š. nenuosekliais ir prieštaringais, taigi nepatikimais, parodymais, kuriuos paneigė kiti liudytojai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis (J. V.) ir R. Š. konfliktuoja, pastarasis nori jam pakenkti. Būtent R. Š. iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, pastarasis apkaltino jį dėl kitų veikų (neteisėtų piniginių rinkliavų, neteisėtai naudojamų mokyklos patalpų, netinkamai įforminamų komandiruočių, jo vardu parašyto skundo), dėl kurių ikiteisminio tyrimai nutraukti, taip pat iškėlė jam bylą dėl šmeižto, tačiau ją pralaimėjo. Be to, R. Š. darė poveikį kitiems liudytojams: pats R. Š. patvirtino sakęs V. J., kad gali būti teismas ir kad jis sakytų teisybę, taip pat lankęsis liudytojos I. M. namuose, nes norėjo paprašyti I. M., kad ji liudytų teisme ir pasakytų, kaip J. V. neva atleidinėja žmones iš darbo; liudytoja R. K. girdėjo ir matė, kad R. Š. darė poveikį liudytojui A. I., pastarasis to nepaneigė ir pripažino, kad R. Š. jam sakė nekeisti parodymų; liudytojas I. G. taip pat patvirtino, kad buvo kviečiamas į apklausą pas prokurorą per liudytoją R. Š.. Teisme liudytojas R. Š. davė parodymus keturis kartus, tačiau jie nebuvo nuoseklūs, kito priklausomai nuo to, kokios naujos aplinkybės paaiškėdavo teismo posėdžiuose: vienu atveju jis teigė, kad iki 1997 m. darbininku niekada nedirbo, kitu – kad dirbo sargu ir pan., taip pat jis teigė, kad prašymo priimti į darbą ir atleisti jis nerašė, tačiau vėliau, susipažinęs su savo asmens byla, pripažino, kad šiuos prašymus surašė ir pasirašė pats, parašas darbų saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnale 1995-2005 m. taip pat gali būti jo. Vienu atveju R. Š. nurodė, kad jis automobilių iš užsienio neveždavo, kitu atveju tokius savo parodymus paneigė, patvirtindamas, kad važinėjo į Vokietiją ir užsiėmė panaudotų automobilių prekyba. Be to, R. Š. nurodė neįtikinamą versiją, kaip jo socialinio draudimo pažymėjime atsirado įrašas apie darbą ir išmokėtą sumą, jo nurodytų aplinkybių apie tokio sporto klubo buvimą, pareigų pasiskirstymą ar juo labiau organizuojamus susirinkimus nepatvirtino nė vienas kaltinamasis. Be to, liudytojas R. Š. nenurodė jokių kitų neva buvusių klubo narių, nepateikė jokio dokumento, įrodančio, kad toks sporto klubas kada nors buvo įregistruotas ar egzistavo, nepateikė jokio pasirašyto protokolo, nors teigė jį turintis. Teisme liudytojas R. Š. parodė, kad prašymą priimti į darbą sausio 1 d. jis parašė sportininkų šventės metu, būdamas išgėręs, tačiau vėliau nurodė, kad neprisimena, kaip parašė prašymą priimti jį į darbą, teigė, kad tokį prašymą parašyti prašė J. V., o kam jis bus naudojamas, nesakė, taip pat teigė, kad, norėdamas atgauti socialinio draudimo pažymėjimą, jis turėjo parašyti prašymą, kad jį atleistų iš darbo. Tokius R. Š. parodymus paneigia L. M., kuri tuo metu dirbo sekretore, parodymai, kad priimant į darbą buvo pateikiamas prašymas ir socialinio draudimo pažymėjimas. Šiuos dokumentus turėjo pateikti pats R. Š., nes buvo tokia tvarka, kad pats asmuo turi dalyvauti priimant ir atleidžiant iš darbo ir pats turi pateikti pasą, socialinio draudimo pažymėjimą ir prašymą priimti į darbą. Liudytojo R. Š. parodymus, kad jis niekada nėra gavęs atlyginimo už darbą mokykloje, paneigė liudytoja I. M., tuo metu dirbusi direktoriaus pavaduotoja, nurodydama, jog nebuvo atvejų, kad ji išmokėtų pinigus ne tam asmeniui, kuris užrašytas algalapyje, ar kad atiduotų pinigus, nepasirašant algalapyje, kitas asmuo už R. Š. negalėjo pasiimti atlyginimo.
    4. Nuteistasis J. V. nurodo, kad G. B., V. J., A. Z., E. V. ir M. V. Gimnazijoje taip pat dirbo realiai, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, jie atlikdavo įvairius pavestus darbus, darbo užmokestis jiems buvo išmokėtas pagrįstai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į jo (J. V.) nurodytas aplinkybes, kad Gimnazija buvo pavaldi ( - ) savivaldybei, kurios darbuotojams buvo žinoma tai, jog žmogus priimamas atlikti vienam darbui (etatui), o dirba kitą darbą. Gimnazijai buvo skiriama konkreti pinigų suma metams bei nustatomi etatai. Kadangi ne visi etatai buvo reikalingi visiems metams (pvz. rūbininko), šis etatas nebuvo naikinamas, o tik sumažinamas ir darbuotojas atlikdavo pavestus kitus darbus kaip už pilną etatą. Nors Gimnazijai nereikėjo laboranto etato, tačiau su savivaldybe buvo sutarta, kad etatas nebus panaikintas, o į laboranto pareigas priimtas dirbti asmuo atliks kitą mokyklai naudingą darbą. G. B. buvo priimtas ir laborantu, o kai nereikėjo laboranto, jis atlikdavo kitus darbus. V. J. taip pat, priklausomai nuo buvusių etatų, buvo perkeliamas į kitas pareigas, atitinkamai perrašant ir darbo sutartis. Tai, kad kai kuriose sutartyse galėjo pasirašyti kiti darbuotojai, nepatvirtina sudarytos sutarties fiktyvumo, o tik galimą klaidą, kai kitas darbuotojas pasirašo dokumente ne jam skirtoje vietoje, tikslo klastoti darbo sutartį V. D. neturėjo.
    5. Pasak apelianto, spręsdamas jo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo G. B., V. J., A. Z., E. V. parodymais, juos vertino vienašališkai, konstatuodamas, jog šie asmenys realiai Gimnazijoje nedirbo, nors jie teismui kategoriškai patvirtino atlikę mokykloje įvarius darbus, o jų parodymus patvirtino ir dalis teisme apklaustų liudytojų. Nors teismas deklaravo, kad įrodymai turi būti vertinami, atsižvelgiant į jų visumą, nesuteikiant atskiriems įrodymams prioriteto, tačiau pats pasielgė priešingai, pirmenybę suteikdamas parodymams tų asmenų, kurie buvo bausti už darbo drausmės pažeidimus ir (ar) su kuriais susiklostę konfliktiški santykiai.
    6. Nuteistojo J. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pasitvirtinusias faktines aplinkybes, kad su G. B., V. J., A. Z. ir E. V. buvo sutartos darbo sąlygos, jog jie neprivalo griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, kad jie, kaip kvalifikuoti darbuotojai, sugebantys atlikti įvairius ūkio remonto darbus, pavestus darbus atlieka po darbo valandų, savaitgaliais, per moksleivių atostogas. Visi šie asmenys dirbo vakarais, naktimis, išeiginėmis dienomis. Daryti įvairius atskirų patalpų remontus, kai vyksta pamokos, taip pat daryti didesnės apimties remonto darbus, kai būtina griauti pertvaras, keisti instaliaciją ar pan., pamokų metu negalima. Tai, kad realiai priimti į darbą ir atlikę jiems pavestas darbo pareigas darbuotojai dirbo ne tiksliai pagal darbo grafiką, o kitu laiku, neįrodo, kad jis (J. V.) iššvaistė svetimą turtą. Teismas nesistengė įvertinti, kokiu tikslu buvo priimti dirbti G. B., V. J., A. Z., E. V., kokius darbus jie atliko, ar mokykloje buvo atlikti tie darbai, kurie nebuvo atlikti pagal sudarytas rangos sutartis su kitais asmenimis. Teisme apklausti liudytojai (mokytojai, valytojos, sargai) patvirtino, kad kiekvienais metais mokykla, kuriai jis (J. V.) ilgą laiką vadovavo, nuolat gražėjo. Nustatyta, kad didelė mokyklos gražinimo darbų dalis buvo atlikta popamokiniu laiku. Kaltinimas, kad minėti asmenys mokykloje nesirodydavo ir nieko nedirbo, grindžiamas dalies liudytojų parodymais, kurie nematė kaltinamųjų mokykloje, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad net patys mokytojai vieni kitus pamatydavo vieną kartą per mėnesį, kai vykdavo masiniai susirinkimai. Apklausti liudytojais mokytojai patvirtino, kad mokykloje buvo žurnalas, kuriame buvo nurodyta, kokius pagalbinius darbus reikia atlikti. Tačiau į tuos darbus neįeidavo plytelių klijavimas, pertvarų išvertimas, naujų sienų montavimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiekė išsiaiškinti, kas padarė šiuos darbus, savo pareigos bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai nevykdė ir bylą nagrinėjęs teismas, nebuvo atsižvelgta į medžiagų nurašymo aktus, iš kurių matyti, kad 2002 m. – 2010 m. Gimnazijoje buvo atlikti realūs darbai, kurių neatliko samdomos įmonės pagal rangos sutartis.
    7. Apeliantas nurodo, kad į bylą buvo pateikta specialistės D. P. išvada, ši specialistė buvo apklausta teisme, jos parodymus teismas nuosprendyje pacitavo, tačiau nei šios specialistės išvados, nei specialistės parodymų neįvertino, nors šie duomenys yra svarbūs vertinant, ar G. B., V. J., A. Z., E. V. realiai dirbo mokykloje, ar, kaip nurodė teismas, tik atliko smulkius, atsitiktinius darbus. Teismas nuosprendyje apsiribojo lakonišku teiginiu, kad darbai buvo vertinami 2012 metų spalio mėnesio kainomis, be to, specialistės išvadoje nepateikiami duomenys, neginčytinai nurodantys, kas tuos darbus atliko. Nors teismas pripažino, kad pateikti duomenys patvirtino neginčytiną aplinkybę, kad šie darbai buvo atlikti, tačiau, teismo manymu, jie neįrodo, kad darbus atliko kaltinamieji. Taip, apelianto nuomone, teismas įrodinėjimo naštą perkėlė jam ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, teismas nurodė tokius jį kaltinančius teiginius, kurių nebuvo kaltinamajame akte, t. y. kad jo vadovaujamoje mokykloje nebuvo tinkamos gautų lėšų iš labdaros, rėmėjų, tėvų apskaitos, taip netiesiogiai jį apkaltindamas aplaidžiu mokyklos apskaitos tvarkymu, ir net nurodė, kad jo veiksmais buvo padaryta didelė žala kiekvienam jo vadovaujamos mokyklos bendruomenės nariui individualiai.
    8. Apeliantas pažymi, kad teismui nurodė konkrečius asmenis, kurie atliko specialistės D. P. išvadoje nurodytus darbus, įvertintus konkrečiais laiko vienetais ir pinigine išraiška, gerokai viršijančius inkriminuotą iššvaistytų pinigų sumą. Kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), kurie būtų atlikę specialistės išvadoje nurodytus darbus, nebuvo nustatyti. Teismas specialistės, davusios išvadą apie atliktų mokykloje darbų apimtį pinigine išraiška ir pagal laiko apimtį, turėjo vertinti jo ir kitų asmenų – G. B., V. J., A. Z., E. V., taip pat liudytojų, patvirtinusių pastarųjų asmenų darbą mokykloje – parodymų kontekste, tačiau, niekuo nemotyvuodamas, šios išvados kaip jo nekaltumą patvirtinančio įrodymų šaltinio nevertino.
    9. Pasak nuteistojo, jo į bylą pateiktos veiklos ataskaitos (susegtos į „žaliąsias“ knygas), su kuriomis kiekvienais metais mokytojai buvo supažindinami ir kurias jie tvirtindavo, taip pat medžiagų nurašymo aktai bei kiti teismui pateikti dokumentai, kurių teismas neįvertino, patvirtina, kad mokyklos jėgomis (ne rangos sutarčių pagrindu) 2002-2010 metų laikotarpyje buvo atlikti šie darbai: 2002 m. įrengtas stomatologijos kabinetas, ankstyvosios reabilitacijos centras, prie valgyklos suremontuota fojė, prausyklos, pastatyti sporto salės balkonai, įrengtas choreografijos kabinetas, stalo teniso salė, pertvarkytos buvusios sporto mokyklos patalpos ir atidarytas logopedo kabinetas; 2003 m. suremontuotas mokyklos trečias aukštas, mergaičių tualetas, lietuvių kalbos kabinetas; 2004 m. suremontuota sporto salė, įrengti psichologo bei socialinio pedagogo kabinetai, sporto vitrina, suremontuota ir padidinta valgyklos salė, įrengtas etikos ir tikybos kabinetas; 2005 m. sutvarkytas antro aukšto mergaičių tualetas, įrengta konferencijų salė pirmame aukšte, aštuoni užsienio kalbos kabinetai, gimnastikos ir imtynių salė; 2006 m. padaryti suolai aštuoniems užsienio kalbų kabinetams, įrengtas higienos kambarėlis merginoms, suremontuoti ir įrengti 2 mergaičių tualetai, įrengta ir išdažyta choreografijos salė, įrengta patalpa prie choreografijos salės, įrengta ir išdažyta dailės studija, suremontuotas chemijos kabinetas; 2007 m. įrengti sveikatos kabinetas, biblioteka ir skaitykla pirmame aukšte, suremontuotas muzikos kabinetas; 2008 m. įrengtas profesinio informavimo tarnybos kabinetas; 2009 m. suremontuota sporto salė, perdengtas lauko sandėlio stogas, įrengtas geografijos kabinetas, sutvarkytas archyvas, padarytos lentynos; 2010 m. suremontuoti biologijos ir matematikos (dabar – lietuvių kalbos) pirmame aukšte kabinetai, įrengta antra konferencijų salė, suremontuotas lietuvių kalbos kabinetas ir matematikos kabinetas antrame aukšte. Šiems darbams padaryti, specialistės vertinimu, būtina sugaišti 12 747 valandas, atliktų darbų vertė – 744 242 Lt (215 547,98 Eur). Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šiuos darbus atliko G. B., V. J., A. Z., E. V.. Taigi, kyla klausimas, kaip galima iššvaistyti 243 205,55 Lt (70 437,19 Eur) bendros vertės turtą, jeigu specialistė įvertino, kad išvadoje atliktais darbais sukurta vertybė buvo maždaug tris kartus didesnė.
    10. Nuteistasis J. V. nurodo, kad didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų nurodė, jog G. B., V. J., A. Z., E. V. darbe matė, kiti liudytojai teigė, kad jų nematė. Taigi, teismas privalėjo įvertinti, kurių liudytojų parodymai yra reikšmingesni – tų, kurių pareiga buvo kontroliuoti darbuotojus, ar tų, kurie tokios pareigos neturėjo. Mokykloje nebuvo paskirto konkretaus žmogaus, kuris kasdien stebėtų ką, kiek laiko ir kaip darbuotojas dirba. Kiekvienas darbuotojas turi dirbti savo darbą, t. y. mokytojas mokyti, dirbti savo kabinete, o ne vasaros atostogų metu tikrinti, kas jo kabinete daro remontą. Rūbinė yra rūsyje, todėl joje dirbantis žmogus nemato vidinio kiemo, įėjimų į mokyklą, valgyklą ar katilinę. Teismas ypatingą dėmesį skyrė kelių liudytojų parodymams, tarp jų liudytojo K. R. parodymams, kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių dėl jų nenuoseklumo, prieštaringumo ir šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantas pažymi, kad šis liudytojas vienu atveju teigė, kad darbo buvo nedaug ir jis kabinetų neremontavo, o kitu atveju – kad suremontavo daug kabinetų. Pastaruosius liudytojo parodymus paneigė visi kiti liudytojai, be to, nesutampa K. R. deklaruojamų atliktų darbų laikas su jo darbu mokykloje. Vienu atveju liudytojas teigė nematęs kaltinamųjų mokykloje, nematęs jų dirbančių, kitu atveju jau teigia, kad jie lankydavosi mokykloje, buvo atėję pasiimti įrankių į dirbtuves, matydavo jų pavardes įrašytas iškabintuose darbuotojų sąrašuose. Nors K. R. neigė skambinęs prokurorui S. K., tačiau tokius teiginius paneigė pats prokuroras, tuo suponuodamas aktyvią K. R. kaip liudytojo poziciją.
    11. Apeliantas pažymi, kad teisme apklausti visi asmenys, dirbę pavaduotojais ūkio reikalams, patvirtino, kad viena iš jų darbo funkcijų buvo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius pagalbinio ūkio darbininkams ir jeigu žiniaraščiuose įrašyta, kad darbuotojas dirbo, tai jis tikrai dirbo, nors nebuvo kontroliuojama, ar šie asmenys dirbo nuo 8 iki 17 val., buvo kontroliuojama, kad priimti į darbą asmenys atliktų jiems pavestus darbus. Be to, mokykloje buvo bendras darbo laiko užmokesčio žurnalas ir kiekvienas darbuotojas matydavo mokykloje dirbančių asmenų pavardes, įskaitant G. B., V. J., A. Z. bei E. V.. Taip pat vyko įvairių institucijų patikrinimai ir nebuvo užfiksuota faktų, kad šie asmenys būtų priimti dirbti, bet realiai nedirbtų. Apklausti liudytojai parodė asmeniškai matę G. B., V. J., A. Z., E. V. dirbančius vienokius ar kitokius darbus ir laikė juos mokyklos darbuotojais, kad pats direktorius nurodydavo, kokius darbus darbuotojams reikia atlikti. Dalies liudytojų teiginiai, kad nematė šių asmenų, atliekančių konkrečius darbus, nepaneigia fakto, kad jie mokykloje dirbo.
    12. Nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje ( - ) savivaldybė civilinio ieškinio nepateikė ir jai padarytos žalos dydžio neįrodinėjo.
    13. Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ir tai, jog jis klastojo dokumentus. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, jog baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, t. y. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-272/2012 ir kt.). Šiuo atveju inkriminuoti veiksmai (paruoštų dokumentų pasirašymas, antspaudo uždėjimas), neturint tyčios į dokumentus įrašyti melagingų žinių, nesukelia neigiamų pasekmių, todėl nesudaro dokumentų klastojimo sudėties. Be to, teismas net nenurodė, kokiais jo veiksmais pasireiškė alternatyvi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – disponavimas suklastotais dokumentais, kas apima suklastotų dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą ir pan.
    14. Nuteistasis J. V. nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai tikrinimo metu nustatė, jog neteisingai užpildytos kai kurių darbuotojų darbo sutartys, ir, jiems leidus, buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys. Tai padaryta neturint tikslo sukelti kokias nors teisines pasekmes. G. B. darbo sutartis sekretorė perrašė jo (J. V.) nurodymu, nes darbo inspektoriai nustatė Darbo sutarties įstatymo pažeidimus, tuo jokios faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos. Teismas nuosprendyje nekvestionavo aplinkybės, kad darbo sutartys buvo perrašytos, t. y. pripažino faktą, kad darbo sutartys iki jų perrašymo asmens byloje buvo įsegtos. Be to, konstatuodamas, kad darbo sutartys buvo perrašytos, siekiant nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nuslėpti duomenis, pagrindžiančius, jog G. B. asmeniškai su Gimnazija nebuvo sudaręs darbo sutarčių, nevertino aplinkybės, kad iki perrašymo sutartyse buvo ar galėjo būti G. B. parašai, nors šios aplinkybės buvimas ar nebuvimas turi didelę reikšmę nustatant subjektyviąją nusikaltimo pusę ir sprendžiant tiesioginės tyčios klausimą, kuris yra būtinas kvalifikuojant veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas neįvertino G. B. parodymų, kad darbo sutartyse jis pasirašė asmeniškai, kuriuos patvirtino ir V. D.. Faktines galimybes pačiam laiku pasirašyti dokumentus iš dalies patvirtino ir liudytojų K. M., Va. J., I. B., Lo. S., A. M., R. B., D. R., B. R., Ju. V., A. I., S. P., D. N., Vi. M., M. Š., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., Va. K., Vn. M., N. V., R. P., D. Š. ir kt. parodymai. Tuo tarpu liudytojo K. R. parodymai yra tendencingi, šališki, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kita vertus, ir šis liudytojas parodė, kad matė G. B. į mokyklą atvažiuojantį ryte, o išeinantį vakare, todėl manė, kad jis dirbo mokykloje, tik nežinojo kuo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad G. B. turėjo visas faktines galimybes pats asmeniškai sudaryti savo darbo sutartis. Nepaneigęs šios galimybės teismas negali vienareikšmiškai nuspręsti, kad darbo sutartyse iki perrašymo G. B. parašų nebuvo ar negalėjo būti.
    15. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį, buvo perrašytos visos keturios darbo sutartys, šią išvadą pagrindė abstrakčiais argumentais, neišanalizavęs ir neatsižvelgdamas į byloje apklaustų asmenų parodymus, kitas faktines bylos aplinkybes. Visų pirma, nuteistoji V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji vieną tarp G. B. ir Gimnazijos pasirašytą darbo sutartį perrašė prieš 3 ar 4 metus. Kurių metų sutartį ji perrašė, dabar pasakyti negali, nes nepamena. Teisiamojo posėdžio metu ji iš pradžių nurodė, kad tvarkė keturias sutartis, įterpė praleistus įsakymus, iš naujo jas perrašė, o atsakydama į klausimus patikslino, kad perrašė vieną sutartį, tik joje yra daug įrašų. G. B. nurodė, kad nežino, ar vieną sutartį perrašė, ar daugiau, nes neprisimena. Jis pats parodė, kad iš G. B. sutarties buvo išimtas vienas lapas, kuriame buvo klaida, ir įdėtas naujas lapas, buvo perrašyta tik viena dalis. Taigi, vertinant pirmiau aptartus parodymus, lieka neaišku, ar buvo perrašytas vienas dokumentas ar jo dalis, taip pat kuri iš 4 darbo sutarčių buvo perrašyta. Šiuo gi atveju labai svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai buvo perrašyta, nes nustačius, kad buvo perrašytos ne visos darbo sutartys, o tik kažkurios sutarties dalys, likusias neperrašytas darbo sutartis teismas turėtų laikyti neginčijamais įrodymais, o teismo išvada, kad G. B. niekada nebuvo asmeniškai pasirašęs jokioje darbo sutartyje, būtų neteisinga, kaip neteisingas būtų ir sutarčių perrašymo tikslo traktavimas.
    16. Pasak nuteistojo J. V., teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė ir tai, kad 2013 m. kovo mėnesį G. B. mokykloje išbūtas 15-20 minučių laikas buvo pakankamas jam pasirašyti šiuos dokumentus. Visų pirma, teismo nurodyta data neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes G. B. Gimnazijoje lankėsi 2011 metais. Be to, tiek jis pats, tiek G. B. ir V. D. viso proceso metu nuosekliai neigė tokį kaltinimą. G. B. nurodė, kad lankėsi mokykloje, tačiau nieko nepasirašinėjo. V. D. parodė, kad tuo laikotarpiu G. B. nematė. Jis pats taip pat patvirtino, kad G. B. buvo atėjęs į mokyklą šiaip pasikalbėti. Jokių objektyvių motyvų, kad tokie parodymai vertinami kaip melagingi, prieštaringi ar abejotini, teismas neapteikė.
    17. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad 2011 m. kovo mėn. mokykloje violetinės spalvos rašalo nebuvo, todėl sutartyse ir buvo naudojamos tik tuo metu turėtos rašalo spalvos, t. y. juoda ir mėlyna. Būtent tai yra pagrindinis teismo argumentas, pagrindžiantis išvadą, kad mėlynos ir juodos spalvos rašalais 2011 m. kovo mėnesį buvo sudėti visi antspaudai G. B. darbo sutartyse. Tačiau byloje jokiam specialistui nebuvo pavesta ištirti, ar visi antspaudai jo darbo sutartyse galėjo būti padaryti su mokykloje rastu rašalu ir ar galima nustatyti, kad tokio veiksmo atlikimo data buvo būtent 2011 m. Taigi, byloje nėra neginčijamo įrodymo, patvirtinančio teismo išvadas. Be to, mokykloje esantys antspaudui naudojamų spalvų pustuščiai buteliukai neginčijamai įrodo tik faktą, kad šios spalvos jau kurį laiką buvo naudojamos. Atsižvelgiant į mokyklos dokumentacijos kiekius, paprastai 1 talpos rašalo užtenka mažiausiai keliems metams, todėl kratos metu iš mokyklos paimtų rašalo likučiai rodo, kad šiuo rašalu galėjo būti antspauduojami dokumentai dar nuo 2007-2008 m. Taigi, antspaudas su tuo konkrečiu rašalu galėjo būti padėtas nebūtinai 2011 m. Nesant duomenų apie rašalo naudojimo įpročius, negalima atmesti ir versijos, kad mokykloje kurį laiką buvo naudojamas dar ir kitas rašalas antspaudui dėti, kurio talpa buvo išmesta. Tokiu atveju tikėtina, kad mokykloje rastos juodos ir mėlynos spalvų rašalo talpos galėjo būti naudojamos dar anksčiau nei 2007 m. Be to, vizualiai apžiūrėjus darbo sutartis matyti, kad jose yra juodos, bet vyrauja mėlynos spalvos skirtingų atspalvių antspaudai. Specialistės V. M. paaiškinime nurodyta, kad keliuose dokumentuose tą pačią dieną naudojamo antspaudo dažomoji medžiaga – antspaudo spalva ir atspalvis – turi būti tapati (t. 9, b. l. 152). Inkriminuotose darbo sutartyse matyti kelių skirtingų atspalvių mėlynos spalvos antspaudų, taigi, atsižvelgiant į specialistės paaiškinimą, darytina išvada, kad antspaudai negalėjo būti padėti tą pačią dieną. Kadangi 2011 m. mokykloje buvo tik 1 atspalvio mėlyna spalva, darytina išvada, kad kitų atspalvių antspaudai daryti su kitu ar kitais kažkada mokykloje buvusiais rašalais, kurių jau seniai nebėra. Taigi šiuo atveju 2011 m. mokykloje buvę juodos ir mėlynos spalvos rašalo likučiai nėra pakankamas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme, patvirtinantis aplinkybę, kad visose jam inkriminuotose darbo sutartyse antspaudai padėti vienu metu 2011 m. kovo mėn.
    18. Teismas nuosprendyje nurodė ir tai, kad jo (J. V.) kaltę patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad visose tirti pateiktose sutartyse įrašai ir parašai daryti tuo pačiu šratinuku, nors šių veiksmų datos išsidėsčiusios 10 metų laikotarpiu – nuo 1997 m. gruodžio 17 d. iki 2007 m. gruodžio 17 d. Tačiau vien vizualiai apžiūrėjus inkriminuotas darbo sutartis matyti, kad jose esantys įrašai yra daryti ir juodos, ir mėlynos spalvos šratinukais. Be to, specialistė V. M. 2011 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-91 (11) tyrė melsvai violetinės spalvos įrašus ir nurodė, kad G. B. sutartyse melsvos spalvos rankraštiniai įrašai ir parašai parašyti trimis skirtingais šratinukais bei pateikė tik tikėtinus vertinimus, kad dalis įrašų parašyti tuo pačiu šratinuku. Kitoje specialistės V. M. 2011 m. gegužės 25 d. išvadoje Nr. 11S-94 (11), analizuojant juodos spalvos įrašus ir parašus, nurodyta, kad šie rankraštiniai įrašai ir parašai yra parašyti keturiais skirtingais tušinukais, ir vėlgi dalį įrašų specialistė įvertino kaip tikėtinus, kad jie yra padaryti vienu šratinuku. Aptarti duomenys patvirtina, kad darbo sutartyse įrašai ir parašai atlikti naudojant mažiausiai 7 skirtingus šratinukus. Be to, specialistė dėl dalies įrašų davė tik tikėtiną išvadą, o tai rodo, kad šratinukų galėjo būti ir daugiau. Specialistės išvada, kad dalis įrašų galėjo būti padaryti naudojant ir kitus to paties gamintojo vienu metu pirktus vienodus šratinukus (nes jie visi užpildomi tokios pačios spalvos, atspalvio, klampumo rašalu, jiems būdingos labai panašios techninės charakteristikos), nepaneigia ir galimybės, kad galėjo būti naudojama ir daugiau to paties gamintojo ir to paties modelio šratinukų. Tai iš dalies patvirtina ir mokykloje taikyti kanceliarinių prekių pirkimo įpročiai, vienu metu nuperkant didelį kiekį vienodų priemonių, taip pat ir šratinukų.
    19. Nuteistasis J. V. pažymi, kad tiek jis, tiek G. B. ir V. D. nuosekliai parodė, kad dokumentai buvo perrašomi dėl darbo inspektoriaus nustatytų pažeidimų. Teismas tokius nuteistųjų parodymus atmetė remdamasis tuo, kad nė vieno patikrinimo metu nebuvo nustatytas kaltinamųjų nurodytas pažeidimas, tačiau šiuo atveju teismas privalėjo atsižvelgti į jo (J. V.) parodymus ir įvertinti galimybę susitarti su inspektoriumi, kad leistų ištaisyti klaidas nepažymint jų pažeidimų akte. Juk praktikoje labai dažnai pasitaiko, kad įstaigų vadovai, būdami suinteresuoti gauti kuo geresnį įvertinimą, stengiasi „tyliai“ išspręsti kylančias problemas, maksimaliai sumažinti kontroliuojančių pareigūnų patikrinimų metu nustatomų pažeidimų kiekį bei jų pobūdį. Nepaneigus galimybės, kad jis (J. V.) galėjo susitarti, jog šis konkretus nustatytas pažeidimas nebus įrašytas į protokolą, išlieka abejonė. Be to, iš duotų parodymų nėra aišku, per kuriais konkrečiai metais vykusį patikrinimą buvo perrašyta G. B. darbo sutartis. V. D. parodymai dėl laiko, kada buvo perrašoma darbo sutartis, prieštaringi, todėl teismas šiuos prieštaravimus galėjo pašalinti tik motyvuotai įrodęs sutarties perrašymo datą. Teismas nurodė, kad 2005 metais sutartis negalėjo būti perrašyta, tačiau motyvai, kodėl sutartis negalėjo būti perrašyta 2008 metais nėra pakankamai argumentuoti, nes remiamasi tik Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. patikrinimo akto reikalavimu Nr. ( - ), kuriame nepaminėtas toks pažeidimas. Atsižvelgiant į prieš tai aptartą abejonę dėl to, kad nebūtinai visi pažeidimai gali būti užfiksuoti protokole, nes yra galimybė susitarti juos pašalinti niekur nefiksuojant, būtina šią abejonę pašalinti arba ją vertinti nuteistojo naudai.
    20. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija pateikė visų jų turimų patikrinimų medžiagą, iš kurių matyti, kad patikrinimus jie atliko 2005 ir 2008 metais, bet nė vieno patikrinimo metu nebuvo nustatytas kaltinamųjų paminėtas pažeidimas. Tačiau iš bylos matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos ( - ) teritorinis skyrius 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. (4)SD-2952 informavo apie patikrinimus dėl 2008 m. sausio 29 d., 2010 m. rugsėjo 1 d. skundų. Taigi teismas, konstatuodamas, kad Valstybinė darbo inspekcija atliko tik du patikrinimus – 2005 m. ir 2008 m., iškraipė oficialaus dokumento turinį. Be to, atsižvelgiant į duomenų apie darbo inspekcijos patikrinimus saugojimo tvarką, darytina išvada, kad Valstybinė darbo inspekcija duomenų apie iki 2008 m. vykusius patikrinimus nepateikė ne dėl to, kad patikrinimų mokykloje nebuvo, o todėl, kad tokių duomenų jau nebėra išlikusių. J. V. teismui pateikė turėtą 2005 m. patikrinimo aktą. Taigi, byloje yra duomenys tik apie 2005 ir 2008 m. patikrinimus. Nesant oficialaus patvirtinimo, kad mokykla nuo 2005 iki 2008 m. tikrinta tik 2 kartus, negalima kategoriškai paneigti abejonės, kad patikrinimai galėjo būti atliekami ir 2006 ar (ir) 2007 metais ir sutartis galėjo būti perrašyta tuo metu.
    21. Nuteistasis J. V. nesutinka ir su teismo nuosprendžiu dalyje dėl darbo užmokesčio išmokėjimo M. V.. Apeliantas teigia, kad parašu tvirtindamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pasitikėdamas darbuotojais, nepastebėjo, jog apskaitos žiniaraštyje už rugsėjo – spalio mėnesius buvo įsivėlusi techninė klaida, t. y. nepastebėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. spalio 18 d. (tuo metu, kai M. V. buvo suteiktos nemokamos atostogos) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėta, jog jis dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu. Ši klaida buvo ištaisyta ir M. V. permokėta 353 Lt suma buvo grąžinta į Gimnazijos sąskaitą. J. V. pažymi, kad M. V. Gimnazijoje ėjo ne tik darbo saugos specialisto, bet ir sargo pareigas, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose eilutėje ties sargo pareigomis buvo aiškiai nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. spalio 18 d. M. V. nedirbo, o buvo nemokamose atostogose, o tai dar kartą patvirtina, jog buvo padaryta techninė klaida. J. V. taip pat pažymi, kad sužinojęs, jog dėl M. V. paskirtos nuobaudos – administracinio arešto – pastarasis negalės atvykti į darbą, jis pats, siekdamas ištaisyti savo suaugusio atskirai gyvenančio sūnaus ir direktoriaus pavaduotojo ūkui klaidas, vežė M. V. į policijos komisariato areštinę pasirašyti prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nurodė, kad M. V. negalėjo pasirašyti prašymo, nes tuo metu atlikinėjo arešto bausmę ir su tėvu (J. V.) nebuvo susitikęs. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ( - ) policijos komisariato raštu, kuriame nurodyta, kad M. V. atliekant arešto bausmę nebuvo perduodamas maistas ir nebuvo suteikti pasimatymai su artimaisiais, tačiau šias aplinkybes paneigė teisme apklaustų liudytojų M. V., A. K., M. Ž., D. M., A. D. parodymai. Kaip papildomu įrodymu, patvirtinančiu, kad M. V. negalėjo pasirašyti savo prašymą, teismas rėmėsi specialisto išvada, kad prašymą pasirašė ne M. V., o kitas asmuo. Nors specialistė pažymėjo, kad šiuo atveju tiriamo parašo ir M. V. parašo sandara ir konstrukcija skyrėsi, tačiau šių išvadų patikimumas yra abejotinas, nes apklausta išvadą davusi specialistė nurodė, kad „jeigu įtariama, kad asmuo pasirašė blogomis sąlygomis, asmens yra paprašoma pasirašyti daugiau eksperimentinių pavyzdžių. Jeigu būtų duoti parašai ištirti kitam ekspertui, koks būtų kito eksperto atsakymas nežinau“.
    22. Apeliantas skunde analizuoja BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokiais veiksmais jis padarė didelę žalą. Be to, teismas neįrodė subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės – tyčinės kaltės. Pasak apelianto, akivaizdu, kad 353 Lt (102,24 Eur), kurie buvo dėl klaidos išmokėti M. V. ir vėliau grąžinti į Gimnazijos biudžetą, negali būti pripažinti didele žala, tad jo veiksmai atitinkamai negali būti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio nuostatas. BK 184 straipsnio 3 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta tik tyčinė kaltės forma, kurios pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą neįrodė, t. y. neįrodė, kad jis (J. V.) suprato, jog elgiasi neteisėtai bei numatė, kad mokykla neteks 353 Lt (102,24 Eur) ir sąmoningai leido tokiai žalai atsirasti. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jis (J. V.) savo aktyviais veiksmais siekė, kad M. V. savo nemokamų atostogų prašyme pats asmeniškai pasirašytų, ir buvo įsitikinęs, kad dokumente yra būtent M. V. parašas, nes matė, kaip pastarasis pasirašė.
    23. Nuteistasis J. V. nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog poveikiu liudytojams siekiama, jog baudžiamojo persekiojimo procese atsirastų neteisinga informacija, to siekiama darant neteisėtą poveikį liudytojams. BK 233 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad kišdamasis į teisingumo procesą ir darydamas poveikį liudytojui, elgiasi pavojingai ir neteisėtai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, Nr. 2K-127/2013, Nr. 2K-409/2013).
    24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo V. Š. parodymus teisme, kad teisingi yra jo ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai, o vėlesni jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neatitiko tikrovės, juos jis davė dėl Ra. D. jam daromo poveikio. Be to, poveikį jam darė ir prokuroras, grasinęs iškelti baudžiamąją, jei nepakeis parodymų. Tai, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas dėl parodymų davimo, patvirtino ir liudytojas R. P., kurio Ra. D. prašė pakviesti pas ją V. Š.. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme kaip liudytojas apklaustas prokuroras S. K., nurodęs, kad antroji V. Š. apklausa buvo atliekama Ra. D. iniciatyva. Iš šių parodymų visumos matyti, kad liudytoja Ra. D. inicijavo susitikimą su V. Š., darė jam poveikį, o po to pati asmeniškai susisiekė su prokuroru ir susitarė dėl pakartotinės liudytojo V. Š. apklausos. Taigi teismas, atmesdamas V. Š. parodymus, kad Ra. D. jį siekė paveikti, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes vadovavosi ne patvirtintais, o priešingai – kitų liudytojų paneigtais Ra. D. parodymais. Teismas, atmesdamas V. Š. parodymus dėl poveikio, nurodė ir tai, kad pastarasis apie Ra. D. poveikį nieko nesakė prokurorui, tačiau iš liudytojo V. Š. parodymų, duotų teisme, akivaizdu, kad V. Š. negalėjo pasakyti apie Ra. D. darytą poveikį prokurorui, kuris nurodė jam, kad iškels baudžiamąją bylą, jei šis nekeis parodymų, nes prieš tai davė melagingus parodymus. Tokias aplinkybes patvirtino ir R. P., kuriam V. Š. paminėjo, kad yra galimybė, jog jį gali apkaltinti neteisingų parodymų davimu. Be to, liudytojas V. Š. nurodė, kad antrosios apklausos metu prokuroras suformulavo klausimą ir atsakymą, o tai yra grubus procesinis pažeidimas, sąlygojęs neteisingų parodymų gavimą. Apeliantas pažymi, kad Ra. D. ir jo santykiai buvo konfliktiški, įtempti, todėl galimai ji buvo suinteresuota bylos baigtimi. Be to, iš liudytojo V. Š. parodymų matyti, kad jį dėl parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu bandė paveikti dar ir R. L. bei I. B.. Teismas nuosprendyje nurodė, jog V. Š. parodymai, kad V. J. tvarkė kompiuterius, yra išgalvoti, tačiau V. D. teisme paminėjo, kad V. J. prašė laido, kad galėtų prijungti jai kompiuterį, ir kompiuteris jai buvo prijungtas. E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. turėjo prižiūrėti kitų mokytojų klasėse esančius kompiuterius, tačiau ar jis juos prižiūrėjo, ji nežino. R. B. parodė, kad pati V. J. dirbančio nematė, bet iš kolegų suprato, kad jis tvarkydavo kompiuterius. Pats V. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad iš pradžių jis prižiūrėjo kompiuterius, teisme taip pat parodė, kad kompiuteristu jis dirbo, kai palėpėje buvo seni kompiuteriai ir nebuvo pajungtas internetas, o kai atsirado nauji kompiuteriai, tai jis tik padėjo nešioti kompiuterius, sustatyti juos ir pravedžiojo laidą. Pasak nuteistojo, teismas, manydamas, kad aptarti parodymai yra prieštaringi, privalėjo imtis priemonių prieštaravimus pašalinti, tačiau šiuo atveju kaltinamajam V. J. nebuvo užduoti papildomi klausimai apie jo pagalbą liudytojui V. Š., ar jis keitė, tvarkė spausdintuvus. Esant nepatvirtintai informacijai, nėra pagrindo teigti, kad V. Š. ją išsigalvojo. Liudytojas V. Š. teisme patvirtino, kad duodamas pirminius parodymus sakė tai, ką galvojo, teisme taip pat sako tiesą. Netikėti tokiais liudytojo pareiškimais nėra jokio pagrindo, jokių juos paneigiančių įrodymų byloje nėra. Taip pat nėra pagrindo netikėti liudytojo V. Š. parodymais, kad jokio pokalbio su J. V. prieš apklausą prokuratūroje nebuvo, jam J. V. niekada jokios įtakos nedarė.
    25. Nuteistasis J. V. nurodo, kad jis jokio poveikio nedarė ir liudytojui A. I., neprašė šio sakyti kad V. J. dirbo Gimnazijoje ir nuotraukų nerodė. Liudytojas A. I. buvo paveiktas prokuroro. Liudytojas pats savimi negali pasirūpinti, nes yra neįgalus, visų bijo, todėl galėjo pasakyti tai, ką kiti norėjo išgirsti, juolab, kad jo parodymai yra prieštaringi, be to, pats liudytojas pripažino nusistatymą prieš jį (J. V.). Teismas, konstatuodamas, kad jis darė poveikį A. I., rėmėsi liudytojų V. K., R. Š., Ra. D. parodymais, tačiau V. K. parodymai neinformatyvūs, nes liudytojas tik patvirtino važiavęs su juo (J. V.) pas A. I., bet pokalbio negirdėjo. Liudytojo R. Š. parodymai nepatikimi dėl konfliktiškų santykių su juo (J. V.). Be to, byloje yra duomenų, kad pats R. Š. darė poveikį A. I.. Nors liudytoja Ra. D. parodė, kad A. I. prašė atleisti iš darbo, nes J. V. neduoda jam ramiai praeiti, tačiau pats A. I. tokių aplinkybių nepatvirtino.
    26. Apeliantas pažymi, kad liudytojos Z. G., A. M., M. Š., L. S., E. B., A. D., Vi. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis (J. V.) jokio spaudimo ar poveikio joms nedarė. Be to, dalis liudytojų nurodė, kad prokuroras apklausų metu joms kategoriškai teigė žinąs, jog J. V. rodė V. J. nuotraukas, reikalaudamas tai pripažinti. Iš šių liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad toks prokuroro elgesys turėjo įtakos apklausos bei asmens parodymų atpažinti protokolų turiniui. Prokuroras apklausų metu savo elgesiu, bendravimo stiliumi ir tonu, užimamomis pareigomis, klausimų pobūdžiu sukūrė tokią atmosferą, kad liudytojos bijojo, suprato, ką ir kaip joms reikia sakyti, kad prokuroras liktų patenkintas atsakymais, buvo klaidinamos ne sakyti tiesą, kaip ją suvokia, o taip, kad įtiktų prokurorui. Be to, liudytojos apklausos protokolus pasirašė jų neperskaičiusios, todėl teisiamajame posėdyje perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo priešingi tiems parodymams, kuriuos jos davė teisme. Liudytojos teisme patvirtino, kad V. J. iš nuotraukos apklausos metu atpažino ne todėl, kad ją būtų rodęs J. V., o todėl, kad matydavo šį žmogų mokykloje. Liudytojos teismui taip pat nuosekliai parodė, kad J. V. sakė joms sakyti teisybę ir jokio poveikio joms nedarė.
    27. Nuteistasis J. V. teigia, kad liudytojui K. M. taip pat nedarė jokio poveikio, neprašė duoti melagingų parodymų, kurie galėtų įtakoti tyrimą. Tai teisme patvirtino ir pats K. M.. Teismas šiame epizode rėmėsi liudytojų Ra. D. ir I. P.-M. parodymais, tačiau jie yra neinformatyvūs, todėl vertinti juos kaip svarbius ir turinčius reikšmės įrodant inkriminuojamą nusikaltimą nėra pagrindo. Liudytojo Va. J. parodymus dėl poveikio jam teismas iškraipė, be to, nepasisakė, kokią būtent melagingą informaciją (atsižvelgiant į liudytojo Gimnazijoje einamas pareigas) jis norėjo, kad liudytojas patvirtintų. Poveikis liudytojui BK 233 straipsnio 1 dalies prasme yra tada, kai siekiama, jog būtų paskleista melaginga informacija. Suinteresuotumo, kad nebūtų nutylėta įtariamąjį teisinanti ir jam palanki informacija (šiuo atveju, kad mokyklos ūkinę dalį ir jo darbuotojus kontroliavo pavaduotojai ūkio reikalams), negalima vertinti kaip poveikio liudytojui nusikaltimą. Šiuo atveju teismas privalėjo vertinti liudytojo Va. J. parodymus pastarojo užimamų pareigų kontekste ir išsiaiškinti, ar informacija, kurią J. V. norėjo, kad liudytojas pasakytų, yra melaginga ar teisinga. Tuo tarpu pats liudytojas Va. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ne kas kitas, o jis pats vadovavo visam ūkiui. Tai patvirtina ir direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigybės aprašymas, taip pat ūkio dalies darbuotojų J. J., Ju. V., V. R. parodymai. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad liudytojas Va. J. jo (J. V.) veiksmų nevertino kaip jam daromo spaudimo. Jis nurodė, kad tai tebuvo pasikalbėjimas tarp jo ir direktoriaus, J. V. neprašė jo liudyti.
6.28. Pasak nuteistojo, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Teisiamajame posėdyje prokuroro A. K. pasakyta baigiamoji kalba, užfiksuota graso įraše, ir teisiamojo posėdžio surašytame protokole, yra skirtinga. Prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.; „str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroro pasakyta kalba kaip atskiras dokumentas, surašytas raštu, nebuvo pateiktas teismui teisiamojo posėdžio metu ir nebuvo pridėtas prie teisiamojo posėdžio protokolo kaip sudėtinė jo dalis. Dėl to kyla klausimas, kaip prokuroro baigiamoji kalba, kuri įrašyta į teisiamojo posėdžio protokolą, buvo perduota teismui, ir peršasi išvada apie neformalų prokuroro, sakiusio baigiamąją kalbą, bendravimą su teismu, galimą poveikį teismui ar net piktnaudžiavimą. Šią abejonę dar labiau sustiprina atskirų prokuroro baigiamosios kalbos dalių perkėlimas į nuosprendį (nuosprendžio 65-80 lapai). Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumo. Juolab, kad teismas nuosprendyje visų liudytojų parodymus, teisinančius jį (J. V.) ir patvirtinančius, kad G. B., V. J., A. Z., E. V. dirbo mokykloje ir atliko konkrečius darbus, įvertino kritiškai, o prokuroro kalboje paminėtus liudytojus, kurie davė kaltinimui naudingus parodymus, vertino kaip teisingus. Nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į įrodymus, neginčijamai patvirtinančius ne tik faktą, kad minėti asmenys buvo priimti į darbą, t. y. nebuvo jokio dokumentų klastojimo, tačiau ir tai, kad jie atliko realius mokyklai naudingus darbus, todėl jiems pagrįstai buvo išmokėti jiems priklausantys ir jų uždirbti pinigai. Iš surašyto nuosprendžio akivaizdu, kad šiuo atveju bylą išnagrinėjęs teismas nebuvo nešališkas objektyviąją prasme, t. y. jis nepateikė garantijų, pašalinančių bet kokias abejones, kad byla buvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai. 6.29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas dar ir dėl aiškiai per griežtos jam paskirtos bausmės. Prašo, vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatomis, tinkamai įvertinti bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgti į jo asmenybę, nuopelnus mokyklai, miestui šaliai, proceso trukmę. Nuteistasis pažymi, kad jis praeityje neteistas, turi aukštąjį išsilavinimą, charakterizuojamas tik teigiamai, yra gavęs įvairius apdovanojimus už aktyvią veiklą ugdant jaunąją kartą, propaguojant olimpines vertybes, už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir kt., įtrauktas į Lietuvos sporto enciklopediją, yra ( - ) Garbės pilietis, išleido ne vieną knygą ( - ) ir kt.). Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas trunka jau daugiau nei trejus metus, per visą šį laiką jis buvo nušalintas nuo Gimnazijos direktoriaus pareigų, kuriai vadovavo daugiau nei 20 metų, taigi, jau yra neigiamai paveiktas ir atitinkamai nubaustas. Mano, kad jo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai bei kitos, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami neskiriant laisvės atėmimo bausmės, dėl tokios rūšies bausmės paskyrimo būtų pažeisti ir jo šeimos, kiti socialiniai santykiai.
  1. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, o prokuroro civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti arba palikti nenagrinėtą.
    1. Nuteistasis V. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
    2. Apeliantas nurodo, kad pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Akivaizdu, kad jis (V. J.) nėra nei valstybės tarnautojas, nei jam prilyginamas asmuo, taigi nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Be to, nuteistojo nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jis padėjo valstybės tarnautojui, t. y. Gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 6 dalimi, padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Būtinas bendrininkavimo požymis yra tyčinis bendrininkų tarpusavio susitarimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo jo ir J. V. susitarimo buvimą, tačiau kuo pasireiškė jų susitarimas daryti nusikalstamas veikas, nenurodė, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
    3. Nuteistasis teigia, kad jo parodymai dėl aplinkybių, susijusių su asmens duomenų pateikimu darbdaviui, viso proceso metu buvo nuoseklūs. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad pirmosios apklausos metu jis (V. J.) kaip savo parodymų patvirtinimą pateikė socialinio draudimo pažymėjimą, kuriame padaryti tik trys įrašai dėl jo darbo Gimnazijoje (nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. sargu ir nuo 1999 m. gegužės 4 d. valytoju), šie įrašai patvirtina jo (V. J.) parodymus, kad buvo įsidarbinęs Gimnazijoje, ir darbas mokykloje truko neilgai. Pasak nuteistojo, šie duomenys neįrodo bendrininkavimo su J. V. darant inkriminuotas nusikalstamas veikas fakto. Nagrinėjant bylą teisme jis pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius apie tai, kad apklausiamas 2011 m. kovo 7 d. jis davė neteisingus parodymus dėl darbo Gimnazijoje trukmės. Jam buvo daromas psichologinis spaudimas, prokuroras nurodė, kad jis bus suimtas, jei kalbės kitaip, negu darbo laiko trukmė yra užfiksuota jo paties pateiktame socialinio draudimo pažymėjime. Bijodamas būti sulaikytas (tuo metu pardavinėjo butą, buvo įsipareigojęs pirkėjams ir nenorėjo prarasti gautą užstatą), pirmosios apklausos metu nurodė, kad Gimnazijoje dirbo trumpą laiko tarpą, apie du mėnesius. Be to, žinodamas, kad Gimnazijoje dirbo ne tuos darbus, kurie buvo numatyti darbo sutartyje, ir ne sutartyje sulygtu laiku bei galvodamas, kad Valstybinė darbo inspekcija ar savivaldybė gali už tai nubausti Gimnazijos administraciją, jis nutylėjo faktą, kad jo darbas Gimnazijoje truko gerokai ilgiau. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savo parodymus jis pakeitė dar ikiteisminio tyrimo metu. Be to, jo parodymai keitėsi tik dėl darbo trukmės ir uždarbio už atliktus darbus gavimo, o ne dėl to, kokiu momentu ir dėl kokios priežasties pateikė J. V. savo asmens duomenis bei kaltinime nurodytus dokumentus. Jis savo duomenis ir dokumentus pateikė norėdamas įsidarbinti, o ne padėti direktoriui piktnaudžiauti tarnyba, iššvaistyti lėšas bei padaryti žalos. Kaip bus tvarkomi pateikti asmens dokumentai darbovietėje, jam nebuvo žinoma, direktorius J. V. jam apie tai neaiškino. Tarp jo (V. J.) ir Gimnazijos direktoriaus susiklostė darbo teisiniai santykiai, kurie negali būti laikomi nusikalstamais. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus jis pateikė J. V. turėdamas tikslą padėti jam piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistyti jo žinioje buvusį ar jam patikėtą didelės vertės svetima turtą, yra neteisinga ir nepagrįsta.
    4. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių (tai liečia ir darbo teisinius santykius), taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu kreditoriaus ar žalą patyrusio asmens galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, pasunkinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-78/2009, Nr. 2K-106/2013 ir kt.). Pažymi, kad ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje inicijavo ne ( - ) savivaldybė, kaip turto savininkas, o kaip liudytojas apklaustas R. Š., kuris dėl darbo teisinio ginčo, nagrinėto teisme, yra konfliktiškuose santykiuose su Gimnazijos direktoriumi. ( - ) savivaldybė civilinio ieškinio nepareiškė ir jai padarytos žalos dydžio neįrodinėjo.
    5. Nuteistasis V. J. taip pat nurodo, kad sprendžiant civilinio delikto ar žalos padarymo darbo teisiniuose santykiuose atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, vien tik iš sutarties ar darbo teisinių santykių kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Svarbu nustatyti, kokius ketinimus turėjo sutarties sąlygų nevykdantis ar netinkamai savo pareigas atliekantis asmuo. Šioje byloje visi nuteistieji ir didžioji dalis liudytojų nurodė, jog Gimnazija buvo nuolat tvarkoma ir remontuojama, direktorius J. V. rūpinosi Gimnazijos pastato išore bei vidumi, siekė, kad būtų įrengti šiuolaikiški kabinetai, sutvarkytos buitinės paskirties patalpos, sporto salė, biblioteka ir pan. J. V. parodė, kad V. J., G. B. ir E. V. buvo įdarbinti Gimnazijoje, jie atlikdavo remonto darbus, ir pateikė tai patvirtinantį rašytinį įrodymą – specialistės D. P. išvadą dėl Gimnazijoje atliktų darbų apimties, kurią ji patvirtino apklausta teisme ir kurioje nurodyti darbai bei įkainiai, įvertinta rekomendacinė laiko norma šiems darbams atlikti. Kaip liudytojas apklaustas ( - ) savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas A. Č. parodė, kad iki 2001 m. Gimnazija nebuvo finansiškai savarankiška, o pinigų remontui ir ūkio išlaidoms Švietimo skyrius neskyrė. Lėšas Gimnazijos pačios turėjo susitaupyti iš mokos fondo pagal etatinę struktūrą. Lėšos būdavo skiriamos Gimnazijoms pagal etatus. Įmonės remonto darbams taip pat nebuvo samdomos, nes nebuvo lėšų. Švietimo skyrius negavo jokių skundų, kad Gimnazijos direktorius švaisto lėšas, būdavo atliekami Gimnazijos planiniai ir neplaniniai patikrinimai ir jokių nusižengimų nekonstatuota. Jei remonto darbai būdavo atliekami Gimnazijos lėšomis (ne Švietimo skyriaus), jie neturėjo būti aktuojami. Tai buvo Gimnazijos vidaus reikalas. Be to, liudytojas nurodė, kad Gimnazija buvo „vedančioji“ Lietuvoje, lenkė kitas gimnazijas, buvo stipri mokyklos bendruomenė.
    6. Apeliantas pažymi, kad negalima sprendžiant civilinius ginčus taikyti baudžiamosios teisės normas, o asmens elgesį, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinti kaip nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės. Tuo tarpu šiuo atveju Gimnazijos direktorius stengėsi, kad mokykla būtų graži, jauki ir tvarkinga. Įvairių darbų atlikimui taupydamas lėšas pasitelkė darbininkus, kuriais buvo ir nuteistieji, įdarbinti pagal sutartis ne darbininkais, o priimti tokioms pareigoms atlikti, kurioms tuo metu buvo suformuoti etatai. Nepaisant to, neteistam, nebaustam administracine tvarka, sąžiningai dirbančiam ir pragyvenančiam iš savo uždarbio, mokančiam valstybei mokesčius, charakterizuojamam teigiamai V. J. už tai, kad 10 metų atlikdamas Gimnazijoje eilę remonto darbų uždirbo 76 878,34 Lt (22 265,5 Eur), paskirta reali 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir priteistas žalos atlyginimas.
    7. Nuteistasis V. J. nurodo, kad jis nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektas, nes joks turtas jam nebuvo patikėtas. Nesant BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo bendrininkavimo požymio – tyčinio bendrininkų tarpusavio susitarimo, jo baudžiamoji atsakomybė negalima. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, pripažįstant asmenį kaltu dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, būtina nustatyti jo kaltę, tuo tarpu jis savo veiksmais siekė dirbti, užsidirbti ir pragyventi. Už tai įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės.
    8. Apeliantas teigia, kad byloje surinkti duomenys neįrodo, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas. Civiliniame ieškinyje nurodytos sumos buvo apskaičiuotos vadovaujantis darbo užmokesčiais, kurie buvo sumokėti nuteistiesiems už atliktus remonto darbus Gimnazijoje, tačiau remontų darbų atlikimo faktas įrodytas ir nustatytas nagrinėjamojoje byloje.
    9. Teismui neradus pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, V. J. prašo paskirti jam kuo švelnesnę bausmę. Nuteistojo teigimu, jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, nėra tokio sunkumo, o jis pats nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, todėl jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina bauda. Nuteistasis pažymi, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, žalos niekam nepadarė, todėl jam skirtinos baudos dydis turėtų būti artimas šios bausmės minimumui.
  2. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba skundžiamą nuosprendį pakeisti ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą ar bet kurią kitą švelnesnę bausmės rūšį.
    1. Nuteistasis G. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir tinkamai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei gynybos išsakytų jo (G. B.) nekaltumą patvirtinančių aplinkybių ir taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies (dėl išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįsto įrodymų vertinimo), 242 straipsnio 1 dalies (dėl teismo pareigos tiesiogiai ištirti visus įrodymus) pažeidimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, nes bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-715/2007, 2K-10/2008, 2K-7-228/20082K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K- 363/2013 ir kt.). Pasak apelianto, nors teismas nuosprendyje ir deklaravo teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tačiau sąmoningai akcentavo tik jį kaltinančias aplinkybes, ignoravo jo ir kitų kaltinamųjų parodymus, nors juos ir patvirtino kiti bylos duomenys, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
    2. Apeliantas teigia, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Prašo atsižvelgti į jo nuoseklius parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kad Gimnazijoje pradėjo dirbti sargu nuo 1993 metų, vėliau jo darbo pobūdis ir pareigos keitėsi. Be savo tiesioginių pareigų dirbo ir kitus papildomus darbus, susijusius su mokyklos remontu, juos dirbo po pamokų. Jei su reikalais būdavo išvykęs, tai grįžęs turėjo mokykloje atidirbti po darbo valandų ir išeiginėmis dienomis. Darbo laiko apskaitos klausimais bendravo su ūkvedžiu, o dėl darbų apimties – su direktoriumi. Prašymus dėl priėmimo į darbą rašė pats, darbo sutartyse taip pat pasirašydavo visada pats, o pasikeitus darbo pobūdžiui visada būdavo instruktuojamas bei pasirašydavo žurnale. Padėdamas parašus ant pirminių darbo sutarčių siekė, kad būtų priimtas į darbą ir gautų atlyginimą tomis sąlygomis, kurios numatytos darbo sutartyse. Kartą buvo iškviestas į Gimnazijos raštinę ir informuotas, jog dėl tam tikrų neatitikimų buvo perrašytos darbo sutartys, su kuriomis jį supažindino ir kurias jis pats pasirašė. Pasak apelianto, šiuos jo parodymus patvirtina nuteistojo J. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kad jis (G. B.) mokykloje realiai dirbo, buvo priimtas į sargo pareigas, tačiau dėl lėšų trūkumo buvo pavesta atlikti ir kitus darbus, todėl darbo užmokestis buvo išmokėtas pagrįstai. Apie buvusią praktiką, kai nedidinant bendro darbo užmokesčio fondo į nurodytą darbo vietą būdavo priimamas žmogus, kuris atlikdavo kitas darbines funkcijas, patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas A. Č.. Taip pat J. V. nurodė, kad buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau tuo nebuvo siekiama sukelti kokių nors teisinių pasekmių.
    3. Nuteistasis G. B. teigia, kad su juo buvo sutartos darbo sąlygos, pagal kurias jis neprivalėjo griežtai laikytis numatyto darbo grafiko. Nors tokios sąlygos į darbo sutartis įrašytos nebuvo, tačiau tai nepaneigia jo parodymų apie darbo pobūdį, kuriuos patvirtino ir mokyklos direktoriumi dirbęs J. V., su kuriuo ir buvo derinama jo (G. B.) darbo apimtis pagal kiekvieną pareigybę. Buvo sutarta, kad pavestus darbus jis gali atlikti po darbo valandų, savaitgaliais, ar per moksleivių atostogas, nes vykstant pamokoms atlikti tam tikrus atskirų patalpų remonto darbus ar didesnės apimties remonto darbus, kai būtina griauti pertvaras, keisti instaliaciją ar pan., tiesiog nebuvo galimybės. Tai, kad dirbo ne tiksliai pagal darbo grafiką, neįrodo jo kaltės, jog padėjo iššvaistyti svetimą turtą. Pinigai jam buvo mokami teisėtai, už jo atliktą darbą Gimnazijoje, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į medžiagų nurašymo aktus, iš kurių matyti, kad 2002 m. – 2010 m. Gimnazijoje buvo atlikti realūs darbai, kurių neatliko samdomos įmonės pagal rangos sutartis. Apeliantas pažymi, kad kaip liudytojai apklausti Gimnazijos mokytojai patvirtino, jog mokykloje buvo žurnalas, kuriame buvo nurodyta, kokius pagalbinius darbus reikia atlikti. Tačiau į tuos darbus neįeidavo plytelių klijavimas, pertvarų griovimas, naujų sienų montavimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiekė išsiaiškinti, kas padarė šiuos darbus, savo pareigos bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai nevykdė ir bylą nagrinėjęs teismas.
    4. Apeliantas pažymi, kad į bylą buvo pateikta specialistės D. P. išvada, ši specialistė buvo apklausta teisme, jos parodymus teismas nuosprendyje pacitavo, tačiau nei šios specialistės išvados, nei specialistės parodymų neįvertino, nors šie duomenys yra svarbūs vertinant, ar buvo mokykloje atlikti darbai, kurių nepadarė kitos įmonės pagal rangos sutartis. Teismas nuosprendyje apsiribojo lakonišku teiginiu, kad pateikti darbai buvo vertinami 2012 metų spalio mėnesio kainomis, be to, specialistės išvadoje nepateikiami duomenys, neginčytinai nurodantys, kas tuos darbus atliko. Nors teismas pripažino, kad pateikti duomenys patvirtino neginčytiną aplinkybę, kad šie darbai buvo atlikti, tačiau, teismo manymu, jie neįrodo, kad darbus atliko kaltinamieji, tarp jų ir jis (G. B.). Taip, apelianto nuomone, teismas įrodinėjimo naštą perkėlė jam ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, teismui buvo nurodyti konkretūs asmenys, kurie atliko specialistės išvadoje nurodytus darbus, įvertintus konkrečiais laiko vienetais ir pinigine išraiška. Kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), kurie atliko specialistės išvadoje nurodytus darbus, nebuvo nustatyti. Teismas specialistės, davusios išvadą apie atliktų mokykloje darbų apimtį pinigine išraiška ir pagal laiko apimtį turėjo vertinti jo ir kitų asmenų – J. V., V. J., A. Z., E. V., taip pat liudytojų, patvirtinusių jo (G. B.) ir V. J., A. Z., E. V. darbą mokykloje – parodymų kontekste, tačiau niekuo nemotyvuodamas šios išvados nevertino kaip jo nekaltumą patvirtinančio įrodymų šaltinio. Nuteistojo teigimu, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šiuos darbus atliko jis (G. B.), V. J., A. Z., E. V.. Taigi, kyla klausimas, kaip galima iššvaistyti 243 205,55 Lt (70 437,19 Eur) bendros vertės turtą, jeigu specialistė įvertino, kad išvadoje atliktais darbais sukurta vertybė buvo maždaug tris kartus didesnė.
    5. Toliau nuteistasis G. B. dėsto argumentus, analogiškus nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentams (6.10, 6.11 ir 6.13 punktai), be kita ko, teigdamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis klastojo dokumentus.
    6. Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog jis (G. B.), bendrininkaudamas su J. V. ir V. D., siekdamas nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nuslėpti duomenis, pagrindžiančius, jog jis su Gimnazija nebuvo sudaręs darbo sutarčių, pasirašė tarp Gimnazijos ir jo sudarytose darbo sutartyse ir taip pagamino netikrus dokumentus. Tačiau, pasak nuteistojo, jo veiksmų, t. y. pasirašymo darbo sutartyse, negalima laikyti netikro dokumento pagaminimu, t. y. dokumento suklastojimu. Teismas nuosprendyje nekvestionavo aplinkybės, kad darbo sutartys buvo perrašytos, t. y. pripažino faktą, kad darbo sutartys iki jų perrašymo asmens byloje buvo įsegtos. Be to, konstatuodamas, kad darbo sutartys buvo perrašytos siekiant nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nuslėpti duomenis, pagrindžiančius, jog G. B. asmeniškai su Gimnazija nebuvo sudaręs darbo sutarčių, nevertino aplinkybės, kad ir iki perrašymo sutartyse buvo jo parašai, nors šios aplinkybės buvimas ar nebuvimas turi didelę reikšmę nustatant subjektyviąją nusikaltimo pusę ir sprendžiant tiesioginės tyčios klausimą, kuris yra būtinas kvalifikuojant veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas neįvertino jo parodymų, kad darbo sutartyse jis pasirašė asmeniškai, kuriuos patvirtino ir V. D.. Faktines galimybes pačiam laiku pasirašyti dokumentus iš dalies patvirtino ir liudytojų K. M., Va. J., I. B., Lo. S., A. M., R. B., D. R., B. R., Ju. V., A. I., S. P., D. N., Vi. M., M. Š., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., Va. K., Vn. M., N. V., R. P., D. Š. ir kt. parodymai. Tuo tarpu liudytojo K. R. parodymai yra tendencingi, šališki, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kita vertus, ir šis liudytojas parodė, kad matė jį (G. B.) į mokyklą atvažiuojantį ryte, o išeinantį vakare, todėl manė, kad jis dirbo mokykloje, tik nežinojo kuo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jis (G. B.) turėjo visas faktines galimybes pats asmeniškai sudaryti savo darbo sutartis. Nepaneigęs šios galimybės teismas negali vienareikšmiškai nuspręsti, kad darbo sutartyse jo parašų nebuvo ar negalėjo būti.
    7. Toliau nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde dėsto argumentus, analogiškus nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentams (6.15, 6.16, 6.17, 6.18, 6.19, 6.20 ir 6. 28 punktai).
  3. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
    1. Nuteistasis E. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, be to, priimtas bylą išnagrinėjus šališkam teismui.
    2. Apeliantas pažymi, kad viso proceso metu nuosekliai parodė, jog realiai dirbo Gimnazijoje, ir nurodė tai patvirtinančias aplinkybes, paaiškino, kokios jam buvo priskirtos funkcijos ir kokius darbus jis atliko. Iš pradžių pagal su Švietimo skyriumi sudarytą darbo sutartį jis dirbo kūriku ir dirbdamas šiose pareigose naudojo savo traktorių bei su juo be atlygio veždavo anglis. Pasibaigus sezoniniam kūriko darbui, mokykloje dirbo kitus darbus – remontuodavo katilinę, mokyklos patalpas. Vėliau buvo atsakingas už valgyklos funkcionavimą ir tai buvo suderinta su Švietimo skyriumi. Mokyklos valgykloje nuolat buvo avarinė situacija, nes, palijus lietui, visi kanalizacijos vandenys bėgdavo į valgyklą. Esant tokiai situacijai, darbų apimtys valgykloje buvo didelės, vienas susitvarkyti negalėjo, todėl jam padėdavo V. J.. Iki 2000 m. mokykla nebuvo sudariusi jokių sutarčių su komunaliniu ūkiu dėl šiukšlių išvežimo, todėl šiuos darbus atlikdavo jis, naudodamas savo techniką. Nors jo nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos jokiais byloje surinktais įrodymais, teismas jo parodymus nepagrįstai atmetė, konstatuodamas, kad jis mokykloje nedirbo, nors šias aplinkybes patvirtino ne tik kiti nuteistieji šioje byloje, bet ir dalis teisme apklaustų liudytojų, t. y. M. B., I. M., B. L., J. J., V. P. G., R. V., L. M., R. K., D. R., S. P., B. K., V. U., B. R., E. B., Z. G., A. D., A. M., V. G., R. B., N. B., K. N., D. Š., M. V., E. V., N. V. ir kiti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad dalis liudytojų gali ne tik sąžiningai klysti, bet ir sąmoningai meluoti, tačiau nenurodė konkrečių liudytojų, kurie davė melagingus parodymus, ir nepateikė teisinio tokių liudijimų įvertinimo. Be to, teismas, nors ir deklaravo, kad įrodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų visumą, nesuteikiant atskiriems įrodymams nesuteikiant prioriteto, bet pasielgė priešingai, pirmenybę suteikdamas parodymams tų asmenų, kurie atitiko kaltinimo poziciją.
    3. Nuteistojo E. V. teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad su juo sudarytos darbo sutartys buvo fiktyvios ir kad jis mokykloje buvo tik fiktyvus darbuotojas. Tai, kad jis dirbo pavestus darbus ne pagal darbo sutarties sąlygas, ne tiksliai pagal darbo grafiką, o po darbo valandų, savaitgaliais, per moksleivių atostogas, ir tai nebuvo fiksuojama žiniaraščiuose bei nebuvo mokamas darbo įstatymuose numatytas didesnis darbo užmokestis, neįrodo jo kaltės padėjus J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą. Be to, teismas, konstatuodamas fiktyvius darbo santykius, nepaaiškino, kokiu tikslu jis buvo priimtas dirbti, kokius darbus atliko, ar mokykloje buvo atlikti darbai, kurie nebuvo atlikti pagal sudarytas rangos sutartis su kitais asmenimis, ir kas tuos darbus, kaip ir darbus, kurie, pagal mokytojų parodymus, buvo registruojami atskirame žurnale, atliko. Tuo tarpu teisme apklausti liudytojai (mokytojai, valytojos, sargai) patvirtino, kad kiekvienais metais mokykla keitėsi bei gražėjo ir didžiausia su tuo susijusi darbų dalis buvo atlikta ne pamokų metu. Taigi, tai, kad dalis liudytojų nurodė, jog nematė jo (E. V.) dirbančio, negali būti pagrindas išvadai, kad jis realiai nedirbo, juolab, kad ir patys mokytojai vieni kitus pamatydavo vieną kartą per mėnesį, susirinkimų metu. Taigi, normalu, kad mokytojai galėjo nematyti ir mokykloje dirbančių darbininkų, juolab, dirbančių tuomet, kai vyksta pamokos ar joms pasibaigus.
    4. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino aplinkybės, kad kiekvienais metais buvo teikiami prašymai savivaldybei dėl lėšų skyrimo konkrečioms medžiagoms įsigyti, tokios lėšos buvo skiriamos, už jas buvo perkamos įvairios medžiagos ir jos buvo naudojamos mokyklos remonto darbams. Byloje esančių medžiagų nurašymo aktų analizė įrodo, kad 2002 –2010 m. mokykloje buvo atlikti realūs darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis. Šiuo klausimu teismui buvo pateikta specialistės D. P. išvada, specialistė dėl surašytos išvados buvo apklausta teisme, tačiau teismas nuosprendyje nei specialisto išvados nei specialistės teisme duotų paaiškinimų iš esmės neaptarė ir neįvertino, t. y. nesilaikė pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Pasak apelianto, specialistės D. P. duota išvada yra svarbus įrodymas, vertinant tiek jo (E. V.), tiek kitų nuteistųjų G. B., V. J., A. Z. darbą mokykloje, jo apimtis ir šio darbo realumą, nes teismo išvada, kad jis (E. V.) atliko tik smulkius ir atsitiktinius darbus, pagrįsta tik spėjimais ir prielaidomis. Nors teismas pripažino, kad specialistės pateikti duomenys patvirtina, jog 2002 – 2010 metų laikotarpiu mokykloje buvo atlikti remonto darbai, kurių bendra vertė pagal rekomendacinius darbų kainos skaičiavimui įkainius yra 744 242 Lt (215 547,38 Eur), ir šie darbai nebuvo atlikti pagal rangos sutartis, tačiau nesiaiškino, kas šiuos darbus atliko, ir be jokio pagrindo, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, nepripažino, kad šiuos darbus atliko nuteistieji, įskaitant ir jį (E. V.). Teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, jų tinkamai neįvertinęs specialistės D. P. išvados, kitų kaltinamųjų bei eilės liudytojų, patvirtinusių jo darbą, parodymų kontekste.
    5. Pasak nuteistojo, teismui pateiktos veiklos ataskaitos, su kuriomis kiekvienais metais buvo supažindami mokytojai ir kurias jie tvirtindavo, medžiagų nurašymo aktai bei kiti teismui pateikti dokumentai, kurie nebuvo įvertinti, patvirtina, kad mokyklos jėgomis (ne rangos sutarčių pagrindu) 2002 – 2010 metų laikotarpiu buvo atlikti šie darbai: 2002 m. įrengtas stomatologijos kabinetas, ankstyvosios reabilitacijos centras, prie valgyklos buvo suremontuota fojė, prausyklos, pastatyti sporto salės balkonai, įrengtas choreografijos kabinetas, stalo teniso salė, pertvarkytos buvusios sporto mokyklos patalpos ir atidarytas logopedo kabinetas; 2003 m. suremontuotas mokyklos trečias aukštas, mergaičių tualetas, lietuvių kalbos kabinetas; 2004 m. suremontuota sporto salė, įrengti psichologo bei socialinio pedagogo kabinetai, sporto vitrina, suremontuota ir padidinta valgyklos salė, įrengtas etikos ir tikybos kabinetas; 2005 m. sutvarkytas antro aukšto mergaičių tualetas, įrengta konferencijų salė pirmame aukšte, aštuoni užsienio kalbos kabinetai, gimnastikos ir imtynių salė, 2006 m. padaryti suolai aštuoniems užsienio kalbų kabinetams, įrengtas higienos kambarėlis merginoms, suremontuoti ir įrengti 2 mergaičių tualetai, įrengta ir išdažyta choreografijos salė, įrengta patalpa prie choreografijos salės, įrengta ir išdažyta dailės studija, suremontuotas chemijos kabinetas, 2007 m. įrengti sveikatos kabinetas, biblioteka ir skaitykla pirmame aukšte, suremontuotas muzikos kabinetas, 2008 m. įrengtas profesinio informavimo tarnybos kabinetas, 2009 m. suremontuota sporto salė, perdengtas lauko sandėlio stogas, įrengtas geografijos kabinetas, sutvarkytas archyvas, padarytos lentynos, 2010 m. suremontuoti biologijos ir matematikos (dabar – lietuvių kalbos) pirmame aukšte kabinetai, įrengta antra konferencijų salė, suremontuotas lietuvių kalbos kabinetas ir matematikos kabinetas antrame aukšte. Jis pats ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įvardino darbus, kuriuos dirbo, teismui buvo nurodyti konkretūs darbai, jų apimtys, kurie buvo atlikti 2002-2010 metais, pateiktas specialistės D. P. įvertinimas, kiek laiko būtina šiems darbams atlikti ir nurodyta jų vertė. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras nepateikė duomenų, kad šiuos darbus būtų atlikę kiti asmenys, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti jo parodymais dėl atliktų darbų ir pripažint jį kaltu padarius inkriminuojamus nusikaltimus.
    6. Apeliantas nurodo, kad teisme kaip liudytojas apklaustas ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas A. Č. patvirtino, kad kiekvienai mokyklai buvo nustatomas bendras pareigybių sąrašas ir bendra piniginė sąmata, tačiau Švietimo skyrius neprieštaravo, kad į tam tikrą pareigybę priimtas darbuotojas atliktų ir kitas darbines funkcijas, nedidinant bendro darbo užmokesčio fondo. Taip buvo daroma ir Gimnazijoje. Byloje apklausta didžioji dalis liudytojų nurodė, kad jį (E. V.) mokykloje matė ir ne tik dirbant darbus, susijusius su daržovių tiekimu, bet ir tuos darbus, kuriuos jis dirbo pagal darbo sutartį ir kuriuos nurodė, duodamas parodymus. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo (E. V.) parodymus, kad jis Gimnazijoje dirbo realiai. Tai, kad dalis liudytojų jo nematė, nepaneigia jo darbo mokykloje ir teisėtai gauto darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, kad liudytojai neturėjo pareigos kontroliuoti darbuotojus ir neprivalėjo matyti visų mokykloje dirbančių, juolab, dirbančių skirtingus darbus, skirtingose patalpose ir skirtingu darbo laiku. Tuo tarpu teisme kaip liudytojai apklausti pavaduotojai ūkio reikalams parodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įrašyta jo (E. V.) pavardė, o tai patvirtina, kad jis dirbo realiai, nors ir ne darbo sutartyje nurodytu laiku, nes esminė aplinkybė buvo ta, kad būtų atlikti jam pavesti darbai. Be to, mokykloje buvo atliekami patikrinimai, tačiau nei Valstybinė darbo inspekcija, nei Švietimo skyrius nėra užfiksavęs faktų, kad jis (E. V.) mokykloje realiai nedirba.
    7. Nuteistasis E. V. pažymi, kad teismas į nuosprendį tiesiog perkėlė atskiras valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro baigiamosios kalbos dalis (nuosprendžio 65-80 lapai), o tai kelia abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumo. Išvadą, kad bylą teismas išnagrinėjo šališkai, pasak apelianto, leidžia daryti ir tai, kad liudytojų, patvirtinusių, jog jis (E. V.) realiai dirbo mokykloje ir atliko konkrečius darbus, parodymus teismas įvertino kritiškai ir jais nesivadovavo, o prokuroro kalboje paminėtų liudytojų, davusių kaltinimui naudingus parodymus, nurodytas aplinkybes vertino kaip teisingas. Be to, teismas neatsižvelgė ir į kitus byloje surinktus bei jo apeliaciniame skunde paminėtus įrodymus, patvirtinančius, kad darbo užmokestis jam buvo išmokėtas pagrįstai, už realiai atliktus mokyklai naudingus darbus.
    8. Apelianto nuomone, teismas formaliai išsprendė ir bausmės skyrimo klausimą, realiai jo asmenybės nesiedamas su bausmės tikslais, neanalizuodamas, ar yra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikant 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, ir paskyrė jam aiškiai per griežtą, neproporcingą ir teisingumo principui prieštaraujančią bausmę.
  4. Nuteistoji V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu ir ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisinti, nustačius, kad ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
    1. Nuteistoji V. D. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, ir suformuota teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose, surašydamas nuosprendį nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, jos kaltę grindė įrodymais, kurie negali būti laikomi patikimi, neginčijami ir pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
    2. Apeliantė nurodo, kad ji dokumentų neklastojo ir jais nedisponavo. Gimnazijoje ji dirbo raštinės vedėja ir buvo pavaldi Gimnazijos direktoriui J. V., t. y. vadovaudamasi pareiginėmis nuostatomis bei instrukcijomis, vykdė direktoriaus nurodymus ruošiant dokumentus. 2005 m. darbo inspekcijos pareigūnai, atlikdami patikrinimą, pastebėjo, kad darbo sutartyse nenurodyti darbo sąlygų pasikeitimus numatantys įsakymai, ir leido darbo sutartis pataisyti, neįtraukiant šių trūkumų į patikrinimo aktą, todėl G. B. pavardė ir nebuvo paminėta 2005 m. patikrinimo akte. Vykdydama direktoriaus ir darbo inspekcijos pareigūnų nurodymus, ji perrašė G. B. darbo sutartis 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir Nr. 254, su kuriomis susipažino ir pasirašė pats G. B.. Pašalinusi trūkumus, darbo sutartis ji perdavė Gimnazijos direktoriui, o kai jas grąžino, įdėjo į seifą ir nepažiūrėjo, ar byloje yra senosios darbo sutartys. Pasak apeliantės, įsakymai registruojami Įsakymų registracijos žurnale, visi registrai dedami ant viršaus, kiekvienas registras atitinka įsakymo paskirtį. Šiuo atveju sutartis nebuvo nauja, ji buvo tęsiama, tik naujas susitarimas dėl pasikeitusio darbo pobūdžio buvo įdedamas į pagrindinę sutartį ir įforminamas atskiru numeriu. Patikrinus įsakymų registracijos žurnalą būtų matyti, kad jai inkriminuotų darbo sutarčių numerius atitinkantys įsakymai buvo registruoti, jų numeracijos pakeisti neįmanoma. Nuteistoji pažymi, kad jos darbas buvo tik techninio pobūdžio, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, nes be direktoriaus parašo ir antspaudo, kuriuo disponavo tik pastarasis, atlikus vien rankraštinius įrašus darbo sutartyse, dokumentai negalioja. Direktorius duodavo nurodymą paruošti įsakymo projektą ar priėmimo į darbą dokumentus ir ji privalėjo tai vykdyti, tačiau tai darė vadovaudamasi pareiginiais nuostatais bei instrukcijomis, o ne kokiais nors kitais interesais ar susitarimais. Ji tik paruošdavo, atspausdindavo įsakymą ar užpildydavo darbo sutartį (asmeniui prašant), nunešdavo vadovui, kuris, patikrinęs, pasirašydavo dokumentą arba nurodydavo jį pataisyti. Ji pati ruošiamų dokumentų nevertino, privalėjo atlikti tik techninį darbą. Taip pat ji nežinojo ir neprivalėjo domėtis faktiniu G. B. darbu Gimnazijoje, todėl mano, kad kaltinimai dėl rankraštinių įrašų darbo sutartyse su G. B. yra nepagrįsti. Be to, teismas nepagrįstai jos kaltę šiame epizode grindė aplinkybe, kad pataisymai sutartyse padaryti tuo pačiu rašikliu, nors veiksmų datos išsidėsčiusios apie dešimties metų laikotarpį. Jai inkriminuoti įrašai išties buvo daryti vienu metu, bet tai buvo ne 2011 metais, o 2005 metais, kai darbo inspekcijos pareigūnai nurodė padaryti pataisymus. Taip pat šiame epizode nepagrįstai inkriminuotas ir bendrininkavimas su Gimnazijos direktoriumi J. V.. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju ji J. V. ir darbo inspekcijos pareigūnų nurodymu parengė G. B. darbo sutartis, į kurias įrašė tikrovę atitinkančias žinias. Tai, kad ji vykdė tarnybines pareigas ir klausė direktoriaus bei patikrinimą atlikusių pareigūnų nurodymų, negali būti laikoma bendrininkavimu, nes jai buvo žinoma apie darbo sutarčių trūkumus, kuriuos ji privalėjo ištaisyti. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ji, darydama rankraštinius įrašus G. B. darbo sutartyse, suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus. Jos veikoje nėra tyčios, būtinos atsakomybei už dokumentų suklastojimą kilti.
    3. Nuteistosios V. D. teigimu, ji taip pat nepagrįstai nuteista už dokumentų, susijusių su V. J., klastojimą. Jai inkriminuotų dokumentų įforminimo detalių ji neprisimena, galėjo kai kuriuos įrašus padaryti savo ranka, tačiau V. J. parašų neklastojo ir neturėjo tokio tikslo. Kiek prisimena, kaltinime nurodytuose dokumentuose pasirašė pats V. J., o ar jis realiai dirbo, ar ne, jai nebuvo žinoma.
    4. Apeliantė pažymi, kad kaltinime išvardintuose dokumentuose esančių parašų tyrimą atlikusi specialistė davė tik tikėtiną išvadą, kad šiuose dokumentuose V. J. vardu pasirašė ji – V. D., todėl ši išvada turėtų būti vertinama siejant ją su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi kitų įrodymų, patvirtinančių tokią išvadą, byloje nėra, ji turėtų būti vertinama kaip abejotina, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kitų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, byloje nėra.
  5. Teismo posėdyje nuteistieji J. V., V. J., G. B. ir E. V. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Šių nuteistųjų, taip pat nuteistosios V. D. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų J. V., V. J., G. B. ir E. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, nuteistosios V. D. apeliacinį skundą atmesti.
  6. Nuteistųjų J. V., V. J., G. B., E. V. ir V. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
  7. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalis, kuria V. D. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) ir nuteista 15 MGL dydžio bauda, J. V. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) ir nuteistas 50 MGL dydžio bauda bei iš jo priteista 353,86 Lt (102,48 Eur) ( - ) savivaldybei turtinei žalai atlyginti, naikinama ir šioje dalyje V. D. ir J. V. priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. V. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d.), 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d.), V. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 ir 4 punktai). Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. V. ir G. B. pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo), J. V. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. prašymo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo) keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. V. pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taip pat nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo dalyje dėl J. V. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, V. J., G. B. ir E. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

35Dėl J. V. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir dėl V. J., G. B., E. V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai J. V. pripažino kaltu dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o V. J., G. B. ir E. V. – dėl padėjimo J. V. iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą bei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tačiau teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl J. V. ir V. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiko, aplinkybių bei iššvaistyto turto vertės teisingos tik iš dalies.
    1. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją, ir intelektualiai (pavyzdžiui – į dokumentą įrašant melagingą informaciją). Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-46-699/2018). Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499-677/2015, 2K-7-82-699/2018 ir kt.).
    2. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu tiesiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaltininko žinioje esantis turtas tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, 2K-630/2013, 2K-75-677/2016 ir kt.). Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2011, 2K-373/2013, 2K-369-303/2017 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007, 2K-451/2014, 2K-458-942/2016).
    3. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-693/2016, 2K-335-699/2017, 2K-104-696/2018).
    4. Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.).
    5. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-7-70-895/2018)
    6. Kaip matyti iš nuteistojo J. V. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis, kaip Gimnazijos direktorius, iki 2001 m. sausio 1 d. valdė jo žinioje buvusius, o nuo 2001 m. sausio 1 d. (kai Gimnazija buvo restruktūrizuota į savarankišką ( - ) savivaldybės biudžetinę įstaigą) – jam patikėtus ( - ) savivaldybei priklausančius Gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, įskaitant ir tuos, kurie kaltinime nurodytais laikotarpiais buvo išmokėti liudytojams R. D. (A.), R. Š., nuteistiesiems G. B., V. J., E. V. ir nuo baudžiamosios atsakomybės dėl senaties atleistam A. Z.. Tačiau J. V. teigia, kad už šių piniginių lėšų iššvaistymą, kaip ir už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, fiktyviai įdarbinant Gimnazijoje šiuos asmenis, bei su tuo susijusių dokumentų (darbo sutarčių, įsakymų, socialinio draudimo pažymėjimų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbuotojų saugos, sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalų) suklastojimą nuteistas nepagrįstai, nes šiuose dokumentuose įtvirtinta informacija buvo teisinga, visi kaltinime išvardinti asmenys jo vadovaujamoje Gimnazijoje realiai dirbo ir atlikdavo įvarius jiems pavestus darbus, darbo užmokestis jiems buvo išmokėtas teisėtai ir pagrįstai. Nuteistieji G. B., V. J., E. V. savo apeliaciniuose skunduose neneigia jiems inkriminuotais laikotarpiais gavę iš Gimnazijos kaltinime nurodyto dydžio darbo užmokestį, tačiau taip pat teigia, kad už padėjimą J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti svetimą turtą yra nuteisti nepagrįstai, nes tarp jų ir J. V. buvo susiklostę realūs darbo santykiai, kurie negali būti laikomi nusikalstamais vien dėl to, kad jie Gimnazijoje dirbo ne tuos darbus, kurie buvo numatyti darbo sutartyse, ir ne darbo sutartyse sulygtu laiku. Iš esmės analogiškos pozicijos visi apeliantai laikėsi ir duodami parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu.
      1. Nuteistasis J. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo vadovaujamoje Gimnazijoje, kaip ir bet kurioje kitoje mokykloje, byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo biudžeto trūkumas, todėl patvirtinti etatai būdavo išnaudojami ir tokiu būdu, kad į juos priimti žmonės dirbo ne jiems pagal pareigas priklausančius, bet kitus mokyklai reikalingus darbus, arba be jiems pagal pareigas priklausančių darbų papildomai atlikdavo įvairius kitus darbus. Savivaldybei ši situacija buvo žinoma ir dėl to prieštaravimų nebuvo. Atlyginimai buvo nedideli, todėl reikėjo pastangų, kad išlaikyti žmones darbo vietose. R. D. (A.) nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. dirbo naktinio sargo pareigose, taip pat dirbo valytoja, pagal situaciją. R. Š. buvo priimtas valytoju ir kiemsargiu, jis iš pradžių dirbo, tačiau vėliau pradėjo piktnaudžiauti, ūkvedė I. M. skundėsi, kad šis neatlieka pavesto darbo. Po kurio laiko R. Š. pasakė, kad tokio darbo nedirbs, ir išėjo iš darbo. G. B. dirbo naktiniu sargu, kūriku, be to, papildomai dirbo įvairius kitus darbus, ką nurodydavo direktorius, bet visam procesui vadovavo direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams. Vėliau G. B. dirbo dujinės katilinės prižiūrėtoju. Kadangi katilinė buvo automatizuota, reikėjo tik patikrinti duomenis, G. B. ir toliau dirbo įvairius kitus darbus. Kadangi G. B. atlyginimas būdavo nedidelis, jis vykdavo į užsienį parsivežti automobilių. Dažniausiai tai būdavo savaitgaliais ir jis greitai grįždavo. Kartais G. B. išvykdavo ir darbo dienomis, tačiau visuomet tas dienas atidirbdavo. Kai buvo įdarbintas laborantu, G. B. atlikdavo laboranto funkcijas, o kai nereikėjo laboranto, atlikdavo kitus darbus. V. J. buvo priimtas įvairioms pareigoms (naktinio sargo, valytojo, kompiuterių meistro), tačiau daugiausiai dirbo įvairius remonto darbus, remontuodavo klases. Dirbo po pamokų, vasaros ir kitų moksleivių atostogų metu. Darbo valandos nebuvo griežtai skaičiuojamos, svarbiausia buvo padarytas darbas. V. J. darė viską, ką ir visi darbuotojai, buvo reikalingas tvarkant mokyklą – palyginti, panešti. Jis buvo kaip E. V. padėjėjas, dirbo ir su G. B., taip pat dirbo valgykloje. A. Z. buvo įdarbintas programuotoju ir buvo sutarta, kad paskui dirbs darbininku, vėliau jis ir buvo pervestas į darbininkus. A. Z. atliko statybos darbus, jis buvo stalius, baldžius, jam buvo duodami konkretūs darbai. A. Z. per dieną privalėjo išdirbti 4 valandas ir buvo nesvarbu, kuriuo laiku. A. Z. dirbdavo savaitgaliais, po pietų, moksleivių atostogų metu. Jis restauruodavo aktų salės parketą, kuris buvo keičiamas rudenį ir pavasarį, remontavo kompiuterių kabinetą, kažką darė šaudykloje. Prie medžio darbų A. Z. buvo nepakeičiamas darbuotojas, taip pat daug prisidėjo sutvarkant staklyną dirbtuvėse. E. V. buvo priimtas kūriku, tačiau jis vežė anglis savo traktoriumi. Kai sezoninis kūriko darbas baigdavosi, E. V. dirbdavo mokykloje, remontuodavo katilinę, mokyklos patalpas. Nuo kažkurių metų E. V. buvo atsakingas už valgyklos funkcionavimą, kiekvieną dieną būdavo mokykloje. Iš pradžių buvo žodinis susitarimas, vėliau E. V. atsakingu už valgyklą buvo paskirtas įsakymu. Atsilaisvinus etatui, E. V. buvo įdarbintas tam, kad sutvarkytų diskinius pjūklus, obliavimo stakles, ir šiuos darbus atliko. Kadangi E. V. vienas negalėjo susitvarkyti, jam padėjo V. J., jie buvo atsakingi už valgyklą. Valgykloje nuolat buvo avarinė situacija. Palijus lietui, visi kanalizacijos vandenys bėgdavo į valgyklą. Taip buvo iki 2008 m., kai buvo skirtos lėšos valgyklai sutvarkyti, nes biudžete nebuvo pinigų naudotis avarinės tarnybos paslaugomis. Be to, E. V. mokyklos reikmėms naudojo savo techniką ir nereikalavo už tai jokio atlyginimo. Iki 2000 m., kai buvo sudaryta sutartis su komunaliniu ūkiu, šiukšles su savo technika išveždavo E. V.. Etatiniai Gimnazijos darbininkai atlikdavo smulkius, daugiau pagalbinius darbus, o darbus, kuriems reikėjo tam tikrų gebėjimų, atliko G. B., V. J., A. Z., E. V. (t. 17, b. l. 89-99). Ikiteisminio tyrimo metu J. V. taip pat teigė, kad kaltinime nurodyti asmenys jo vadovaujamoje Gimnazijoje dirbo realiai. Jis parodė, kad E. V. mokykloje dirbo darbininku, taip pat sargavo, nes pavaduodavo nesančius darbe sargus. Dirbdamas darbininku, E. V. remontuodavo kabinetus, atkišdavo kanalizacijas, atlikdavo visus reikiamus ūkio darbus. Jam buvo leista dirbti bet kuriuo paros metu, bet kurią savaitės dieną, atostogų metu, jei buvo būtini mokykloje atlikti darbai, kad tai netrukdytų pamokoms. Toks buvo susitarimas. Ūkio darbų apimtis buvo didelė, todėl E. V. buvo įdarbintas ir 1,5 etatu. E. V. buvo įdarbintas ir katilinės priežiūros specialistu, nes turėjo dokumentus, leidžiančius prižiūrėti aukšto slėgio katilinę. Vėliau, kai tokį dokumentą įsigijo Va. J., būtinybės nebebuvo ir darbininku, prižiūrinčiu katilinę, buvo priimtas G. B.. E. V. taip pat buvo įdarbintas darbų saugos specialistu, siekiant, kad jis daugiau užsidirbtų, kad būtų suinteresuotas gerai dirbti. G. B. dirbo kaip ir E. V., atlikdavo visus buities darbus, kuriuos reikėjo atlikti mokykloje. Kadangi G. B. atlikdavo darbą ir nedarbo metu, jam, skirtingai nei asmenims, kurie turėjo būti darbe darbo valandomis, nereikėdavo nuolat būti mokykloje. G. B. faktiškai laborantu nedirbo, bet jis dirbo kitus darbus kaip darbininkas. A. Z. priėmė dirbti kompiuterių programuotoju dėl to paties, kaip ir G. B. laborantu. Jam buvo leista atvykti į darbą tada, kai susikaupdavo daug ir didesnio einamojo darbo. Į darbą A. Z. atvažiuodavo dažnai, bet ne kiekvieną dieną. A. Z. atliktas darbas buvo pigesnis, nei būtų kainavę samdyti rangovus atlikti einamajam remontui. A. Z. atliko darbus, susijusius su kompiuterių kabinetų įrengimu ir kompiuterių laidų instaliacija. Pačių kompiuterių jis netvarkydavo. A. Z. buvo geras darbuotojas, jis sugebėdavo atlikti tuos darbus, kurių nesugebėjo atlikti kiti darbuotojai, todėl jis ir buvo priimtas į darbą. V. J. dirbo darbininku. Kadangi darbininkų skaičius buvo ribojamas, jis buvo priimtas ir darbininku, ir valytoju, ir kompiuterių programuotoju, ir sargu. Sargo darbą kažkada V. J. gal ir atliko, bet valytoju ir kompiuterių programuotoju nedirbo. Tokie įdarbinimai buvo reikalingi, nes reikėjo išmokėti atlyginimą už realiai atliekamą darbą. V. J., kaip ir A. Z., vedžiojo instaliaciją kabinetuose, papildomai kompiuterizuojant mokyklą. Jis, kaip ir E. V. bei A. Z., dirbdavo pastoviai, kai susikaupdavo darbų būtinybė. Šių darbuotojų nesaistė darbo valandos nuo ryto iki vakaro (t. 11, b. l. 3-6).
      2. Nuteistasis G. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad Gimnazijoje dirbo nuo 1993 m. Iš pradžių 4-5 metus dirbo sargu, nuo 1998 m. dirbo kūriku, nuo 1999 m. iki 2002 m. dirbo darbininku, nuo 2002-2003 m. dirbo dujinių prietaisų meistru. Iki 1998 m. jis dirbo sargu ir kūriku, nes tuo metu mokykloje buvo nedaug remontų, jie prasidėjo nuo 1998 m. Kai dirbo sargu, jį keisdavo B. K., K. R., V. R., kitų neprisimena. Kadangi nebuvo baigęs kursų, negalėjo būti atsakingas už prižiūrimą dujinį prietaisą. Iškilus nedideliam gedimui, kreipdavosi į ūkvedį ir šis priimdavo sprendimą, ką daryti su įrenginiu. Jis kiekvieną rytą turėdavo pranešti ūkvedžiui sudegintų dujų kiekį, taip pat reikėjo žiūrėti, kad neužšaltų vamzdžiai. Jei kas atsitikdavo, kviesdavo ūkvedį, jis pats buvo atsakingas už tai, kad katilinė funkcionuotų, darbas vyktų sklandžiai ir nekiltų problemų. Daugiau katilinėje nieko neveikdavo, sėdėdavo ten. Jo darbas katilinės priežiūra neapsiribojo, darydavo ir kitus darbus. Jis glaistė kabinetus, turėjo nugrandyti lubas, glaistyti plyšius, atlikdavo paruošiamuosius darbus. Su V. J., A. Z., E. V. mokykloje nuolat kartu nedirbo. Kartu su šiais asmenimis dirbo 2000 m., kai reikėjo įrengti technologijų kabinetą, 2003 m. remontavo koridorius, sutvarkė trečią aukštą, 2004 m. sutvarkė fojė prie sporto salės ir sporto salę, moksleivių reabilitacijos kabinetą, ten buvo daromos medinės pertvaros. 2006 m. buvo tvarkoma valgykla, reikėjo išardyti grindis, pravesti kanalizaciją, ją užtinkuoti. Dar tvarkė mokyklos priestatą, kalė sienas, balkonus. Mokykloje taip pat dirbdavo įmonės, ateidavo pasamdyti žmonės iš darbo biržos ir jis turėdavo saugoti, kad jie nevogtų. Darbus dirbo su E. V.. Kitus darbus dirbo V. J., jis klijuodavo plyteles kabinetuose. Dar 1999 m. buvo tvarkoma šaudykla, chemijos kabineto sandėliai šalia šaudyklos patalpų. Jis dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val., taip pat vakarais po darbo valandų, savaitgaliais, moksleivių atostogų metu. Kai būdavo išvykęs į užsienį, tą laikotarpį atidirbdavo. Iš vakaro jam buvo pasakoma, ką dirbs rytoj. Jei nebūdavo darbų, sėdėdavo katilinėje (t. 16, b. l. 88-93). Ikiteisminio tyrimo metu G. B. taip pat teigė, kad visą kaltinime nurodytą laikotarpį dirbo, jo darbo valandos paprastai buvo nuo 8 iki 17 val., kartais tekdavo dirbti po pietų, kartais savaitgaliais. Kūriku realiai dirbo apie pusmetį, anglimi kūreno mokyklą, vėliau dirbo darbininku, taisė mokyklos inventorių, dažė, vežė suolus, keitė spynas ir pan., būdavo darbininkų patalpose, kurios buvo įrengtos apie 2000 m. senosios katilinės patalpose. Tuo metu darbininku dirbo K. R., taip pat retkarčiais jis matydavo E. V., jis atvarydavo techniką, išveždavo šiukšles, yra matęs jį dirbantį staliaus darbus. Matė ir V. J., bet ką jis veikė mokykloje, nematė. Kai išvykdavo į užsienį, grįžus reikėdavo atidirbti, yra tekę dirbti savaitgaliais, keitė sargą. Kai įsidarbino dujų priežiūros meistru, K. M. apmokė dirbti su dujų katiline, parodė mazgus, į ką atkreipti dėmesį. Įvykus bet kokiam gedimui, jis kviesdavo K. M., kuris ir atlikdavo remonto darbus. Jam pačiam nebuvo leidžiama remontuoti katilą, jis valydavo dulkes, kas 2-3 mėn. valė degiklius, žiūrėjo manometrus, kad jie rodytų reikiamus duomenis, prižiūrėjo, kad viskas vyktų sklandžiai. Kartais, jei reikėdavo, jis dirbdavo ir darbininko darbus, paprastai dirbo vienas (t. 10, b. l. 33-36).
      3. Nuteistasis V. J. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad Gimnazijoje įsidarbino 1999 m., buvo priimtas valytoju ir sargu, bet faktiškai valytoju nedirbo, nebent išvalydavo klases, kurias suremontuodavo, kartais pakeisdavo sargus, kai šie dėl alkoholio vartojimo negalėjo ateiti į darbą. Jo pareigybės buvo keičiamos, bet realiai jis visą laiką dirbo darbininku ir atlikdavo įvairius remonto darbus – klijavo plyteles, glaistė ir pan., taip pat pjovė medžius, pjaustė suolus, nešė čiužinius. Kompiuterių specialistu dirbo, kai kompiuteriai buvo palėpėje ir dar nebuvo pajungtas internetas. Kai atsirado nauji kompiuteriai, tik padėjo juos nešioti, sustatyti ir sujungti laidus. Didesni remontai mokykloje prasidėjo nuo 2001 m., kai prie salės pradėjo statyti priestatą. Jo darbo grafikas buvo lankstus, darbo metu mokykloje nebūdavo, nebent atsirasdavo skubaus darbo. Į mokyklą darbo dienomis ateidavo dirbti nuo 16-17 val., o savaitgaliais dirbo ir nuo ryto. Atostogų neturėjo. Jei nebūdavo darbo, paprašydavo direktoriaus ir jį išleisdavo kelioms dienoms. Dirbo tik su kaltinamaisiais, daugiausiai su E. V., buvo jo pagalbinis darbininkas. Būdavo atvejų, kai dirbo vienas, be E. V., plėšdavo grindis, ką nors glaistydavo. Mokykloje įrengė choreografijos kabinetą, imtynių salę, teniso salę, medicinos kabinetą, balkonus, muzikos kabineto pilnai neįrenginėjo. 2003 m. trečiame aukšte klijavo plyteles. Ten taip pat dirbo kažkas iš įmonės, ne mokyklos darbuotojai. Dažymo darbų neatlikdavo. Mokykloje nuolat būdavo remontuojama, nebuvo ilgesnių laiko tarpų, kad nebūtų jokio darbo. Jo darbą kontroliavo Va. J., po to K. M., jie nurodydavo darbus, būdavo, kad nurodydavo ir direktorius (t. 16, b. l. 93-96). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pradžioje V. J. kitaip aiškino apie įvykio aplinkybes. Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis parodė, kad 1999 metais įsidarbinęs Gimnazijoje, faktiškai dirbo tik apie du mėnesius, po to, neįspėjęs direktoriaus, išvyko į Daniją. Radęs ten darbą, paskambino J. V. ir pasakė, kad gali jį atleisti, nes susirado geresnį darbą, ir daugiau mokykloje nedirbo, tik šiaip užeidavo. Apie tai, kad buvo įdarbintas Gimnazijoje iki 2010 m. nežinojo, jo banko sąskaitos mokėjimo kortele disponavo J. V. (t. 10, b. l. 124-125). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu V. J. šiuos savo parodymus paneigė ir parodė, kad dirbo Gimnazijoje maždaug nuo 2000 iki 2008 m., atlikdavo įvairius darbus, susijusius su patalpų remontu ir kitu nekvalifikuotu darbu, teko prižiūrėti ir kompiuterius – kai jie užstrigdavo, K. M. jį buvo išmokęs perjungti srovę. Uždarbis buvo nedidelis, bet ir darbo dažniausiai nebūdavo. Kai kompiuteriai pradėjo gesti, jį įpareigojo remontuoti kabinetus. Kadangi savivaldybė mokyklai neskirdavo pinigų remontams, ūkvedys aprūpindavo medžiagomis, o jie tvarkydavo kabinetus. Šiuos darbus stengdavosi daryti, kai nebuvo mokinių – vakarais, savaitgaliais, moksleivių atostogų metu. Daugiausiai jis dirbo kartu su E. V., buvo jo pagalbininkas. Kartu jie įrengė choreografijos kabinetą, dailės kabinetą, teniso salę naujai pastatytame korpuse. Šiuose kabinetuose jis vedžiojo ir jungė elektros laidus, lempas, kalė lubas plačiomis plastikinėmis lentelėmis, o E. V. tinkavo ir dažė sienas. Apie 2002 m. su A. Z. ir E. V. tvarkė gimnastikos salę, t. y. nuėmė suplyšusius ir susidėvėjusius čiužinius, ir sunešė bei suklojo naujus. Antrą kartą imtynių salę tvarkė 2008 m., tą kartą prie sienų ir prie radiatorių pritvirtino medinius skydus ir juos apkalė čiužiniais, tvarkė išlūžusias grindis ir naujai perklojo minkštus čiužinius treniruotėms. Apie 2001 m. su A. Z. įrenginėjo informatikos kabinetą 4 aukšte, t. y. palėpėje, ten kalė lenteles, o sienas apšiltino jūros puta. Padėdavo E. V. tvarkyti mokyklos langus. Taip pat tvarkė sandėlį prie šaudyklos. Reikėjo visus senus daiktus, plakatus, dėžes nešti į kiemą. Kad būtų lengviau, daiktus mėtė per 3 aukšto koridoriaus langą, po to krovė šiukšles į E. V. traktorių. Dalį šiukšlių degino E. V. laukuose. Senus televizorius, kompiuterius, kitus prietaisus nešė į aktų salę. Labai dažnai su E. V. tvarkė kanalizaciją, dažniausiai kanalizacija užsikišdavo prie valgyklos. Apie 2005 m. prie sporto salės fojė įrengė kabinetą su sporto vitrina, tą kabinetą apkalė medinėmis lentelėmis, darė apšvietimą vitrinai. Apie 2006 m. remontavo medicinos kabinetą. Griovė mūrinę sieną, vedžiojo laidus, o E. V. tinkavo, dažė sienas, kartu klijavo grindų plyteles, dar jiems padėjo sargas V. K.. Taip pat jis tvarkė mokyklos teritoriją, su E. V. pjovė medžius. 2007 m. vasarą dviejuose informatikos kabinetuose pirmame aukšte vedžiojo elektros laidus, nes buvo rengiamos naujos patalpos kompiuteriams. Kai buvo statomi nauji kompiuteriai, reikėjo juos sujungti, tvirtino laidus po palangėmis prie sienų. Apie 2008 m. remontavo biologijos kabinetą ir biologijos laboratoriją, chemijos ir geografijos kabinetus. Jis skuto nuo sienų senus dažus, griovė medines pertvaras, E. V. kabinetus dažė, o V. K. klijavo plyteles prie kriauklių (t. 10, b. l. 131-132).
      4. Nuteistasis E. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad Gimnazijoje įsidarbino 1997 m. ir dirbo visus darbus, kokius reikėjo. Jis vežė anglis, valė sniegą, pjaudavo stadiono žolę, išveždavo ir sudegindavo šiukšles, atveždavo statybines medžiagas, buvo atsakingas už valgyklą, kartu su V. J. stiklindavo langus, atkišdavo kanalizaciją. Nėra mokykloje klasės, kurioje jis nebūtų dirbęs po kelis kartus. Jis sutvarkydavo lopus lubose, keisdavo elektros lizdus, klojo plyteles, tvarkė trečią aukštą, biblioteką, skaityklą. Daugiausiai dirbo su V. J., bet yra tekę dirbti ir su G. B.. Kai buvo saugumo inžinierius, sutvarkė visas stakles. Naujoje katilinėje dirbo prie dujų katilo. Reikėdavo prapūsti, sutvarkyti, pareguliuodavo dujų katilą. Atostogas gaudavo rudenį ir žiemą (t. 16, b. l. 167-169). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. V. parodė, kad mokykloje dirbo santechniko, šaltkalvio, kūriko ir kt. darbus. Į darbą ateidavo ir reguliariai, ir nereguliariai. Kadangi traktoriumi šiukšles, lapus, atliekas po remontų jis veždavo savaitgaliais, todėl, jei nebūdavo darbo, jį išleisdavo į namus. Jis nedirbo taip, kaip kiti darbininkai. Jam būdavo pavedami darbai tiek darbo metu, tiek po darbo ir jis juos atlikdavo. Jis yra sudėjęs daug mokyklos langų, tarkė spynas, atkišdavo kanalizacijas, dažė klases. Būdavo, kad kiti darbininkai jam padėdavo, bet paprastai jis dirbo vienas. Jis buvo atsakingas už kanalizaciją. Kažkuriais metais buvo atsakingas už dujinės katilinės priežiūrą, kiekvieną rytą ir vakarą žiūrėjo, kad nebūtų dujų nuotėkio, jei reikėdavo, pajungdavo kelis katilus. Nuolat patalpose būti nereikėdavo, tikrindavo kiekvieną rytą ir vakarą. Kas katilinę prižiūrėjo po jo, nežino, bet kelis kartus matė G. B. išeinantį iš katilinės su ūkvedžiu. Dirbantį G. B. taip pat yra matęs, matė jį kalantį dailylentes, remontuojantį kranus, matė jį šaudykloje, taip pat dirbantį darbininkų patalpoje, kažką tvarkantį aktų salėje. V. J. mokykloje taip pat dirbo, yra dirbęs su juo kartu, jis dėjo plyteles tualete, o V. J. nešė šiukšles. Taip pat jis kalė ir lupo senas plyteles. Kartu su V. J. jis dėjo spynas, stiklino išdaužtus langus, genėjo medelius. Su G. B. jis pjovė prie mokyklos esančius topolius, su pastaruoju jam teko mažiau darbuotis. A. Z. matydavo dažnai, kartu taip pat dirbo. Jis į mokyklą atvažiuodavo ryte, būdavo ir 4 val., atlikdavo darbus. Kai reikėdavo, traktoriumi veždavo ir 18-19 val. Apie 2008 m. buvo paskirtas darbų saugos specialistu, tuomet buvo atsakingas už įrankius, dirbtuves, kad aparatai būtų su apsaugomis, buvo atsakingas už jų priežiūrą. Ne kartą teko dirbti už sargą R., nes jis dažnai būdavo girtas ir negalėdavo atlikti pareigų (t. 10, b. l. 1-3). Apklaustas papildomai E. V. jau nurodė daugiausiai dirbdavęs ne vienas, o su V. J.. Jis dirbo įvairiose pareigose, tačiau paprastai atlikdavo paprasto darbininko funkcijas, dirbo įvairius darbus. Jis yra dažęs visas mokyklos klases, kitas net po tris kartus. Su V. J. apie 2007-2008 m. plytelėmis išklijavo visą 3 aukšto koridorių, 2003 ar 2004 m. remontavo 1 aukšto trumpajame koridoriuje esantį tualetą, mūrijo pertvaras, sienas išklijavo plytelėmis, pakeitė sanmazgus, atliko kitus būtinus darbus. Apie 2004 m. įrengė virš mokyklos sporto salės pastatytą antrą aukštą – tinkavo, dažė sienas, įrengė elektros instaliaciją, sudėjo grindis, atliko kitus būtinus darbus. Savo transportu jis vežė šiukšles, valydavo sniegą, šiukšles degino savo laukuose. Jis su V. J. mokykloje būdavo beveik kiekvieną dieną, būdavo, kad dirbo ir po 16 val. per dieną, todėl prireikus ūkvedžiai jiems duodavo išeiginę. Su V. J. iki 2008 m., kai buvo padarytas valgyklos remontas, dažnai atkišdavo valgyklos ir pirmojo aukšto sanmazgų kanalizaciją. Jis taip pat virindavo, perdirbdavo mokyklines kėdes. Dažnai jam padėdavo brolis El. V.. Pastarasis padėdavo dažyti klases. Be to, jis su El. V., jo ir savo sūnumis bei V. J. įrengė muzikos kabinetą – iš klasės gale buvusių tualetų padarė muzikos instrumentų saugyklą, suremontavo ir įrengė muzikos klasę. Jiems reikėjo išversti vieną pertvarą, išardyti sanmazgus, nuo sienų nuimti medinius skydus, išardyti grindų amfiteatrines pakylas. Vieną sieną jie iškalė naujomis lentelėmis, nuglaistė ir išdažė sienas. Tuo pat metu įrengė ir instrumentų sandėliuką. Matydavo, kad G. B. kažką dirbdavo katilinėje (t. 10, b. l. 5).
      5. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. Z. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad nuo 1999 m. vasaros pabaigos ar rugsėjo mėnesio dirbo Gimnazijoje ir atlikdavo įvairius statybos, remonto darbus. Daugiausiai dirbo vienas arba su E. V., V. J.. Dirbo vakarais arba savaitgaliais, todėl tuo metu kitų mokyklos darbuotojų nebūdavo, jis su jais nedirbdavo. Mokykloje dirbo visur: kompiuterių klasėje, pirmame aukšte darė pertvarą, muzikos kabinete, kabinete prie sporto salės, trečiame aukšte. Muzikos kabinete tvarkė grindis, darė pertvarą, dirbo su E. V.. Rūsyje darė darbų kabinetą. Gal K. R. ten taip pat kažką darė. 2003 m. remontavo trečią aukštą, griovė ardė, betonavo, klijavo plyteles. Kažkiek darbų darė jis, kitus darbus dirbo E. V., V. J., G. B.. Taip pat teko remontuoti aktų salę, imtynių salę, ruošė sienas, dėjo čiužinius, apkalė. Daugiau dirbo medžio darbus. Pamokų metų klasių neremontavo, tačiau, jei buvo galimybė, dirbo dieną, o jei ne – vakarais. Atostogaudavo tuo metu, kai nebūdavo darbo (t. 16, b. l. 165-167). Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad kartu su juo dirbdavo E. V., taip pat jam padėdavo V. J.. Jis remontuodavo patalpas, darydavo pertvaras, dažydavo, kaldavo, dirbdavo tai, ką jam pavesdavo direktorius arba ūkvedys. Jis dirbdavo ir savaitgaliais, ir darbo dienomis, kartais po darbo valandų. Dienos metu paprastai kabinetai būdavo užimti, todėl juose darbus atlikdavo po darbo valandų. Vakarais raktus pasiimdavo iš sargo. Kompiuterių jis netvarkė, gimnazijoje jam reikėjo tik atvesti elektros laidus. Jis įrengė mokykloje kompiuterinę klasę, ji buvo įrengta palėpėje, ten kalė lenteles (t. 10, b. l. 79-81). Iš stambesnių darbų pamena, kad darbo mokykloje pradžioje įrengė ketvirtame aukšte esantį kompiuterių kabinetą, jį remontavo kartu su E. V., dar padėjo V. J.. Jie apšiltino sienas ir jas iškalė mediena. Maždaug po metų remontavo muzikos kabinetą, esantį trečiame aukšte, dirbo taip pat kartu su E. V. ir V. J.. Kabinete jie išardė senas ir sudėjo naujas medines grindis, sumontavo pakylą mokytojo pusėje, už jos sumontavo medinę pertvarą, taip atskyrė atskirą patalpą. Praėjus maždaug dvejiems metams nuo muzikos kabineto remonto, vasarą, taip pat kartu su V. J. ir E. V. išklijavo trečio aukšto koridoriaus ir klasių grindis plytelėmis. Jie nurinko seną dangą, išvalė grindis ir išklijavo naujas plyteles. Visus šiuos darbus atliko trise, niekas kitas jiems nepadėjo. Po to jis remontavo mokyklos rūsyje esantį technologijų kabinetą, ten dažniausiai dirbo vienas, dėjo medines grindis. Taip pat jis vienas remontavo imtynių salę, joje ant sienų ir grindų dėjo čiužinius. Tai buvo po trečiojo aukšto koridoriaus remonto, bet iki 2003 m., nes nuo 2003 m. jis mokykloje būdavo rečiau ir dirbo tik smulkesnius darbus, t. y. tvarkydavo aktų salės parketą, perglaistydavo ir perdažydavo mokyklos kabinetus. Jis yra suremontavęs didžiąją dalį mokyklos kabinetų 1, 2 ir 3 mokyklos aukštuose. Kabinetus jis remontuodavo tik dalinai, t. y. pataisydavo išgriuvusį tinką, prikaldavo nuplyšusią lentutę, tvarkė langus, duris, atliko kitus smulkius remonto darbus. Visus šiuos darbus atliko vienas. Dar kartu su E. V. teko tvarkyti stogą, t. y. pataisyti vėjo nuplėštą skardą. Smulkesnius darbus dirbo vienas (t. 10, b. l. 83-84).
    7. Iš aptartų duomenų matyti, kad nuteistųjų J. V., G. B., V. J., E. V., taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. Z. parodymai apie G. B., V. J., E. V. bei A. Z. darbą Gimnazijoje nebuvo nuoseklūs, be to, prieštaravo tarpusavyje. Štai, pavyzdžiui, G. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė kartu su E. V., V. J. ir A. Z. Gimnazijoje atlikęs nemažai stambesnių remonto darbų, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad faktiškai dirbo tik smulkius remonto darbus (taisė mokyklos inventorių, dažė, vežė suolus, keitė spynas) ir paprastai dirbo vienas, yra matęs E. V. dirbantį kitus darbus, o ką mokykloje dirbo V. J., nežino. Be to, G. B. teisme nurodė, kad apie 4-5 metus dirbo sargu, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė dirbęs tik kūriku ir darbininku, paprastai nuo 8 iki 17 val. ir tik kartais keitęs sargą. V. J. teigė, kad remonto darbus jis paprastai atlikdavo su E. V. arba su A. Z.. A. Z., ikiteisminio tyrimo metu aiškindamas apie jo atliktus darbus mokykloje, G. B. taip pat neminėjo, teigė dirbdavęs vienas arba su V. J. ir (ar) E. V.. G. B. teigė, kad kartu su kitais nuteistaisiais trečiame mokyklos aukšte koridoriuose ir kabinetuose klijavo plyteles, tuo tarpu A. Z. teigė, kad šį darbą atliko jis kartu su E. V. ir V. J., o E. V. teigė, kad šį darbą atliko tik jis ir V. J.. V. J. teigė su E. V. pjovęs medžius prie mokyklos, tuo tarpu E. V. nurodė šį darbą atlikęs su G. B.. Nuteistasis J. V. pripažino, kad V. J. (kaip ir A. Z.) kompiuterių priežiūros specialistu, E. V. darbo saugos specialistu buvo tik įdarbinti, bet faktiškai šių pareigų neatliko, dirbo kitus darbus. Tuo tarpu E. V. teigė, kad kai buvo paskirtas darbų saugos specialistu, buvo atsakingas už įrankius, dirbtuves, kad aparatai būtų su apsaugomis. V. J. teigė prižiūrėdavęs kompiuterius, ir tik vėliau, kai kompiuteriai ėmė gesti, jam buvo pasiūlyta remontuoti kabinetus. Kita vertus, ir pats pripažino, kad žinių, reikiamų kompiuterių priežiūrai, neturėjo, jais naudojosi tik mėgėjiškai, galėjo nebent perjungti srovę. Be to, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo pradžioje, taip pat ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, V. J. nurodė, kad Gimnazijoje iš viso dirbo tik apie du mėnesius, ir tik vėliau ėmė teigti dirbęs visą kaltinime nurodytą laikotarpį, remonto darbus dirbęs kartu su E. V. arba A. Z.. Nuteistasis V. J. taip pat nurodė, kad jis 2002 m. ir 2008 m. tvarkė imtynių salę, keitė čiužinius ir tai darė su A. Z. bei E. V., tuo tarpu A. Z. teigė imtynių salę remontavęs vienas. A. Z. nurodė, kad kartu su E. V. remontavo muzikos kabinetą, tuo tarpu E. V. teigė, kad šį kabinetą jis remontavo su V. J., taip pat jiems padėjo jo brolis El. V. ir jųdviejų sūnūs. A. Z. teigė, kad jis yra atlikęs beveik visų mokyklos kabinetų, esančių 1-3 aukštuose, kosmetinį remontą, tuo tarpu E. V. teigė, kad mokyklos kabinetus ir ne po vieną kartą remontavo jis su V. J.. Nuteistasis J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad G. B. realiai vykdė laboranto funkcijas, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad G. B. laboranto darbo tikrai nedirbo, į šias pareigas buvo priimtas tik tam, kad būtų galimybė sumokėti jam už kitus atliekamus darbus. Teisme J. V., kaip ir E. V. bei V. J., teigė, kad pastarieji du nuteistieji buvo paskirti atsakingais už valgyklą, be to, pateikė įsakymus dėl aptarnaujančio personalo darbo laiko ir darbo pasiskirstymo, kuriais, be kita ko, buvo nustatyta, kad E. V. užtikrina valgyklos funkcionavimą, prižiūri daržovių sandėlį, kasmet ruošia valgyklą eksploatacijai (pvz., t. 19, b. l. 62-63, 64-65), tačiau ikiteisminio tyrimo metu ne tik J. V., bet ir E. V. bei, kaip teigiama, nuolatinis jo padėjėjas V. J., tokių aplinkybių, kad būtų nuolat vykdę darbus, užtikrinančius valgyklos funkcionavimą, išskyrus tai, kad užsikišus kanalizacijai ją atkišdavo, nenurodė, nors taip pat pakankamai detaliai pasakojo apie tai, kokius gi darbus Gimnazijoje jie dirbo. Taigi jau vien pirmiau aptarti esminiai prieštaravimai apeliantams bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. Z. pasakojant apie jų atliktus Gimnazijos patalpų remonto ar kitus nuolatinius ūkio darbus, leidžia pagrįstai manyti, kad G. B., V. J., E. V. bei A. Z. jų nurodomų metai iš metų atliekamų darbų faktiškai nedirbo, o duodami parodymus apie juos, kaip ir J. V., nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Nuteistasis V. J., aiškindamas dėl savo parodymų nenuoseklumo, teigė, kad pirminiai jo parodymai, jog Gimnazijoje dirbo tik 1999 m. ir labai trumpai, yra neteisingi, juos davė dėl prokuroro psichologinio spaudimo, bijojo būti sulaikytas, nes tuo metu pardavinėjo butą ir jau buvo iš pirkėjų gavęs rankpinigius, be to, žinojo, kad Gimnazijoje dirbo ne tuos darbus, kurie buvo nurodyti darbo sutartyje ir ne sutartyje sutartu darbo laiku, galvojo, kad Gimnazijos administraciją gali už tai nubausti, todėl nutylėjo faktą, kad jo darbas truko gerokai ilgiau. Nors V. J. į bylą pateikti dokumentai patvirtina šio nuteistojo nurodytas aplinkybes apie buto pardavimo procesą ir jo laiką, tačiau apelianto aiškinimas, kad jis, kaip realiai Gimnazijoje dirbęs, tik ne sutartyje nurodytą darbą, ir teisėtai gavęs darbo užmokestį asmuo, turėjo pagrindą bijoti sulaikymo ir dėl to buvo priverstas duoti melagingus parodymus, kuriais apkalbėjo save eilę metų neteisėtai gavus darbo užmokestį, o Gimnazijos administraciją – neteisėtai jam šiuos pinigus mokėjus, prieštarauja elementariai logikai. Be to, jo, kaip ir E. V., G. B. bei A. Z. parodymus apie jų atliktus įvairius darbus, kurių, pasak J. V., kiti Gimnazijos darbininkai, dirbę ne tokiomis išskirtinėmis sąlygomis, nesugebėjo atlikti, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
    8. Nors pasak nuteistųjų, nuo 1998 m. ar 2000 m. iki 2010 m. Gimnazijoje nuolat buvo atliekami remontai ir faktiškai visuose mokyklos kabinetuose bent jau kosmetinis remontas buvo atliekamas, be to, ir ne po vieną kartą, o šiuos darbus, kaip ir kitų mokyklos patalpų remontą, atliko V. J., E. V., G. B. ir A. Z., kaip liudytojai apklausti Gimnazijoje dirbę mokytojai, taip pat ūkio dalies darbininkai bei įmonių, atlikusių Gimnazijoje remonto darbus, vadovai, nurodė kitokias aplinkybes.
      1. Liudytoja Ra. D., nuo 1999 m. dirbusi direktoriaus pavaduotoja ugdymui, parodė, kad moksleivių vasaros atostogų metu buvo atliekami remonto darbai, trumpųjų atostogų metu buvo vykdomi kosmetiniai darbai, paprastai perdažomi kabinetai, bet tai nebuvo labai dažni atvejai. Per jos darbo laiką kiekvienas kabinetas galėjo būti perdažytas po vieną kartą ir tai gal ne visi. Daugiausiai kabinetų buvo suremontuota per paskutinius 5 metus, iki tol jie buvo remontuojami tik epizodiškai. Dažnai mokyklos kabinetai buvo perdažomi už tėvų pinigus, klases ir kitas patalpas dažnai remontuodavo pagal patentą dirbęs direktoriaus J. V. brolis El. V., kuriam padėdavo jo vaikai, o didesnius remonto darbus atlikdavo įmonės (t. 15, b. l. 52-53, t. 7, b. l. 67-69, 70-71). Liudytoja A. Š. parodė, kad nuo 1985 m. dirba biologijos mokytoja, per visą jos darbo laiką biologijos kabinetas buvo remontuotas kelis kartus. Pirmą kartą kabinetą remontavo mokyklos darbininkai, bet ne kaltinamieji, o baigė tvarkyti ji savo jėgomis, t. y. pati su tėčiu dažė sienas, tėtis užkalė kabineto langus, kad jie neiškristų. Antrą kartą kabinetas buvo remontuojamas 2010 m. vasarą (t. y. tuo metu, kai V. J., G. B., A. Z. ir E. V. jau buvo atleisti iš darbo Gimnazijoje (t. 7, b. l. 126-127, t. 15, b. l. 56-57). Liudytoja G. V. parodė, kad nuo 1986 m. dėsto istoriją ir dirba kabinete Nr. 305. Šis kabinetas per visą jos darbo laiką buvo remontuojamas vieną kartą 2001 m., kabineto remontą atliko auklėjamosios klasės tėveliai savo lėšomis ir jėgomis. Tą kartą buvo perdažytos klasės sienos ir lubos, o vėliau, kai visoje mokykloje buvo pakeisti langai, o trečiame aukšte grindys išklijuotos plytelėmis, tai buvo padaryta ir jos kabinete (t. 7, b. l. 136-137, t. 15, b. l. 56). Liudytoja G. A. parodė, kad nuo 1998 ar 1999 m. dirba lietuvių kalbos mokytoja. Iš pradžių savo kabineto neturėjo, maždaug 2004 m. gavo kabinetą Nr. 303, jos darbo laiku jokie remonto darbai kabinete nebuvo vykdomi, tik buvo pakeisti langai, pakabinta nauja lenta ir įrengtas multimedijos centras, o tuo metu, kai buvo klijuojamos grindų plytelės visame trečiame aukšte, jos kabinete grindų danga taip pat buvo pakeista (t. 7, b. l. 144-145, t. 15, b. l. 57). Liudytoja G. D. parodė, kad dirba lietuvių kalbos mokytoja, nuo 1986 m. jai priskirtas kabinetas Nr. 306. Per visą jos darbo laiką šis kabinetas buvo remontuojamas vieną kartą, tuo metu, kai visame trečiame aukšte buvo keičiama grindų danga. Remontą atliekantis dažytojas nusprendė išdažyti vieną kabinetą ir pasirinko būtent jos, t. y. kabinetas buvo išdažytas atsitiktinai. Kai 2007 m. kabinete pakeitus lentą reikėjo perdažyti sieną, jai padėjo auklėtinis El. V. sūnus T. V. (t. 15, 57-58). Liudytoja Sa. K. parodė, kad nuo 1994 m. dirba lietuvių kalbos mokytoja. Iki 2004 m. dirbo kabinete Nr. 201, kurio sienas remontavo ji pati su savo mokiniais, t. y. patys iki pusės iškalė sienas laminuotomis dailylentėmis, o vienas iš tuo metu mokyklos trečiąjį aukštą remontavusių garbingo amžiaus meistrų išdažė kabineto lubas. Nuo 2004 m. ji pradėjo dirbti kabinete Nr. 304, jis buvo suremontuotas 2007 m. vasaros atostogų metu. Tą kartą buvo perdažytos sienos, lubos, pakeisti šviestuvai, rozetės, jungikliai. Kas atliko šiuos darbus nežino, girdėjo kad tai buvo J. V. brolis, bet nežino, kuris (t. 7, b. l. 160-161, t. 15, b. l. 58). Liudytoja R. Š. parodė, kad nuo 1991 m. dirba lietuvių kalbos mokytoja. Visą laiką dirba kabinete Nr. 301, jis per visą jos darbo laiką buvo remontuojamas vieną kartą. Tai buvo apie 1995-1996 metus, kabineto remontą atliko auklėtinių tėvai už jų pačių surinktus pinigus. Vėliau, kai visame trečiame aukšte buvo keičiama grindų danga, plytelės buvo išklijuotos ir jos kabinete (t. 7, b. l. 170-171, t. 15, b. l. 104). Liudytojas Ž. B. parodė, kad nuo 1991 m. dirba kūno kultūros mokytoju. Kai pradėjo dirbti, sporto salę dažydavo pats, jo kolegė ir imtynių treneris V. N., kartais jiems padėdavo dažyti mokyklos darbininkai (ne kaltinamieji). Daugiau niekas sporto salės nedažė. Imtynių salę remontavo mokyklos darbininkai I. G. ir Z. K.. Kas įrengė kabinetą prie sporto salės, nežino, bet kabinetą sporto salėje su kolege įsirengė patys. Balkonai sporto salėje buvo daromi 1998-1999 m. Pagrindinius balkius padarė įmonė, o po to grindis ir balkonus kalė mokyklos darbininkai K. R. ir M. M., viskas vyko pamokų metu, be jų daugiau niekas šių darbų neatliko (t. 15, b. l. 110-111). Liudytoja N. A. parodė, kad nuo 1983 m. dirba kūno kultūros mokytoja. Jos darbo mokykloje metu sporto salės grindys buvo perdažomos kas 2-3 metus, šiuos darbus atlikdavo patys mokytojai su mokyklos meistrais (ne kaltinamaisiais), kartais padėdavo moksleiviai. 2003 m. per moksleivių atostogas buvo atliktas kapitalinis salės remontas, tą kartą lubas balino reabilitacinio centro moksleiviai, sienas dažė patys mokytojai, jiems padėjo mokyklos meistrai (ne kaltinamieji), taip pat lengvosios atletikos treneris V. N.. Kažkuriais metais buvo remontuojama imtynių salė, remonto darbus atliko mokyklos meistrai I. G. ir Z. K., jie keitė dangą, atliko kitus darbus. Kai virš sporto mokyklos buvo pastatytas antras aukštas, jame buvo įrengtas choreografijos kabinetas ir treniruoklių salė (dabar ten dailės kabinetas), teniso salė (dabar moksleivių poilsio zona). Kas mūrijo antrą aukštą ir uždengė stogą, nežino, bet patalpų vidų įrengė mokyklos meistrai K. R. ir M. M., ji pati matė juos atliekant apdailos darbus. Dar daug kartų mokyklos patalpas remontuojantį matė El. V., tuo tarpu G. B., V. J., kuriuos pažįsta kaip sportininkus, ir E. V. dirbant remonto darbus ar padedant El. V., nematė (t. 7, b. l. 189-199, t. 15, b. l. 111). Liudytojas R. L. parodė, kad nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. dirba geografijos mokytoju kabinete Nr. 212. Kai pradėjo dirbti, kabinetas buvo labai netvarkingas, 2006 metais šis kabinetas buvo suremontuotas – pakeistos grindys, nuardyta pakyla, pakeisti šviestuvai, perdažytos sienos, pakeista lenta. Matė tik vieną žmogų, atliekantį remontą – El. V. (t. 7, b. l. 182-183). Liudytojas S. S. parodė, kad nuo 1997 m. iki 2003 m. dirbo istorijos mokytoju, buvo atsakingas už kabinetą Nr. 302. Jam pradėjus dirbti kabinetas buvo labai prastos būklės, todėl apie 1999-2000 metus jis su auklėtinių tėvais surinko pinigus kabineto remontui. Už tuos pinigus nupirko dažų, glaisto, kitų statybinių medžiagų, remonto darbus atliko jis pats, jam padėjo jo pažįstama moteris. Po to kabinetas buvo remontuojamas 2003 m. vasarą, darbus atliko mokyklos meistrai Ju. V. ir J. J. (t. 8, b. l. 1-2, t. 15, b. l. 162-163). Liudytoja L. V. parodė, kad nuo 1994 m. dirba lietuvių kabos mokytoja, yra atsakinga už kabinetą Nr. 307. Per jos darbo laiką kabinetas buvo remontuojamas vieną kartą 1998 m., moksleivių vasaros atostogų metu. Remonto darbus finansavo auklėtinių tėvai. Jie surinko pinigus, jos vyras nupirko dažus ir kartu su mokiniais perdažė sienas, išbalino lubas. Daugiau kabinetas remontuojamas nebuvo, tik tuomet, kai visoje mokykloje buvo pakeisti langai ir visame trečiame aukšte pakeista grindų danga, šie darbai buvo atlikti ir jos kabinete (t. 8, b. l. 11-12, t. 15, b. l. 105-106). Liudytojas R. P. parodė, kad nuo 2005 m. dirba fizikos mokytoju, turi savo kabinetą ir paruošiamąjį kabinetą, kuriuos tvarko pats. Kabinete kapitalinio remonto nebuvo, tik kartą, apie 2005-2006 m., atėjęs po savaitgalio rado pakeistą praustuvą ir plyteles. Iš direktoriaus žodžių suprato, kad tuos darbus atliko E. V. ir V. J. (t. 16, b. l. 41-43), tačiau pažymėtina, kad ir patys nuteistieji pripažino, jog plyteles po praustuvais klijavo sargas V. K..
      2. Liudytojas K. R. parodė, kad jam pradėjus dirbti darbininku, 1997 m., rimtesnių remontų nebuvo, buvo remontuojamos pavienės klasės, jas remontuodavo mokytojos už tėvų surinktus pinigus, darbus atlikdavo pačios mokytojos, moksleivių tėvai arba mokytojos samdydavo El. V.. Didesni darbai buvo atlikti vėliau, didžiuosius mokyklos remonto darbus atlikdavo įmonės arba El. V., jam padėdavo sūnūs, o smulkesnius darbus – ir mokyklos darbininkai, t. y. jis pats, M. M., I. G. ar Z. K.. D. Š. priklausanti įmonė perdažė mokyklos laiptinę iki 3 aukšto, holo lubas ir sienas, pirmojo aukšto koridorių, klases. Kai buvo statoma katilinė, kažkokia įmonė remontavo 1 ir 2 aukšto koridorius, sutvarkė 1 aukšte esantį mergaičių ir 2 aukšte esantį berniukų tualetą. Kai virš sporto mokyklos priestato buvo išmūrytas antras aukštas, patalpų vidų įrengė jis kartu su M. M., sienas tinkavo E. V., kuris paprastai dirbo vienas arba su savo sūnumis. Priestato antrame aukšte buvo įrengta aerobikos salė, treniruoklių salė (šiuo metu ten dailės kabinetas) ir teniso salė. Treniruoklių salėje plyteles klijavo V. K., taip pat jis jas klijavo medicinos kabinete. 2002 m. jie įrengė balkonus į sporto salę (karkasus sudėjo įmonė, o jis su M. M. padarė apdailą, grindis), ankstyvosios reabilitacijos centrą, logopedo kabinetą. Taip pat jis atliko smulkius remontus imtynių salėje, pertvarkė mokytojų kabinetą. Dar jis su M. M. tvarkė aktų salės sceną, šlifavo, impregnavo, lakavo parketą, įrengė tikybos ir pradinukų kabinetus, t. y. įrengė pertvaras, o El. V. sudėjo grindis ir perdažė sienas, įrengė kompiuterių klasę ketvirtame aukšte, kalė lentelėmis, o A. I. įrengė elektros instaliaciją, rekonstravo muzikos kabinetą – iš tualetų prie muzikos kabineto įrengė pagalbines patalpas, išgriovė pertvaras, išbetonavo grindis, padarė apdailą. Vėliau kažkokios įmonės darbininkai ardė muzikos kabineto pakopas, suremontavo muzikos kabinetą. Ne kartą teko valyti virtuvėje užsikišusią kanalizaciją, kartais – lietaus kanalizaciją (t. 5, b. l. 159-161, t. 14, b. l. 101-103). Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad liudytojo K. R. parodymai yra tendencingi ir nepatikimi, tačiau, kaip matyti iš bylos, šio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtino kaip liudytojai apklausti jau paminėti kūno kultūros mokytojai Ž. B. ir N. A., taip pat kiti mokyklos darbuotojai, kurių parodymai aptariami toliau. Liudytojas A. I., dirbęs Gimnazijoje nuo 1996 m. ir atlikęs elektriko pareigas, parodė, kad tuo metu, kai informatikos kabinetas buvo perkeltas į pirmą aukštą, visus darbus, susijusius su elektros instaliacija ir interneto kabelių tiesimu, atliko jis, vadovaujant V. Š.. Sporto salės balkonus apie 2000 m. įrenginėjo K. R., taip pat jis su K. R. ir M. M. kraustė sandėlį prie šaudyklos. Vėliau, kai J. J. prie sporto salės įrengė kabinetą su vitrina sporto trofėjams, jis lakavo šio kabineto sienas bei atliko su elektros instaliacija susijusius darbus. Dar jis padėdavo prižiūrėti aplinką. Prieš kelis metus iš dviejų kabinetų buvo padarytas vienas matematikos kabinetas. Griaunant kabinetą skiriančią pertvarą dirbo jis ir kiti darbininkai (ne kaltinamieji), o kabineto apdailos darbus atliko El V., kuris remontuodavo ir kitas Gimnazijos klases, valgyklą, dirbdavo vienas arba su savo sūnumis. Remontus Gimnazijoje taip pat darydavo samdomų bendrovių darbininkai (t. 6, b. l. 21-22, t. 14, b. l. 107-109). Liudytojas Ju. V., dirbęs staliumi nuo 2000 iki 2006 m., parodė, kad Gimnazijoje remontavo suolus, duris, atlikdavo kitus remonto darbus, virtuvėje dažnai užsikišdavo kanalizacija ir tekdavo ją atkišinėti (t. 14, b. l. 107). Liudytojas J. J. parodė, kad trofėjų lentyną darė jis su Ju. V.. Taip pat jam 2001-2006 m. dirbant Gimnazijoje darbininku tekdavo atkimšti kanalizaciją virtuvėje, galąsti peilius, prižiūrėti aplinką. Vasarą didesnius remonto darbus atlikdavo įmonės, tai žino, nes pats yra statybininkas. El. V. remontuodavo kabinetus, valgyklą. Būdavo, kad klases remontuodavo mokinių tėvai (t. 14, b. l. 105-106). Liudytojas Z. K. parodė, kad nuo 2007 m. vasaros dirba darbininku, kartu su I. G., A. I. dirbo įvairius smulkius ūkio darbus, pjovė žolę, taip pat remontavo patalpas, sargu dirbantis K. R. jiems padėdavo. El. V. kiekvienais metais tvarkė klases, dažė jas. Mokinių tėvai taip pat padėdavo remontuoti klases, jis pats išdažė vieną klasę, griovė mūrinę pertvarą valykloje. Tekdavo atkišinėti valgyklos kanalizaciją. Kai buvo tiesiami interneto kabeliai, jis su I. G. gręžė skyles, o A. I. išvedžiojo kabelius. Apie 2008-2009 m. įmonė buvusios bibliotekos patalpose įrengė konferencijų salę, tvarkė trečiame aukšte esančią mokyklos aktų salę. Aktų salėje sutvarkė sceną, grindis, įrengė amifteatrines pakopas žiūrovų vietoms, išdažė sienas, lubas, paklojo grindų plyteles, atliko kitus darbus, o jis su I. G. ir A. I. įrengė apšvietimą. Taip pat jam teko remontuoti imtynių salę – kalė rėmą, tvirtino prie jo čiužinius. (t. 6, b. l. 43-45, t. 14, b. l. 104-105). Liudytojas V. P. G. parodė, kad 2007 m. pavasarį apie mėnesį laiko dirbo Gimnazijoje darbininku, savo darbo metu kartu su kitu darbininku Jonu (I. G.) genėjo medelius, gyvatvorę, pirmame aukšte išgriovė sieną, tvarkė medicinos kabinetą (t. 14, b. l. 106, t. 6, b. l. 7-8). Liudytojas I. G. parodė, kad nuo 2006 m. dirba darbininku, atlieka smulkius remonto darbus, taiso inventorių, prižiūri aplinką (pjauna žolę), ne kartą yra tekę kieme atkišti kanalizaciją, taip pat jis vedė laidus į kompiuterių klases, vasarą pavaduodavo sargus. Maždaug 2008 m. kažkokia įmonė atliko aktų salės remontą, įrengė konferencijų salę. Visus būtinus darbus atliko įmonės darbuotojai, jis su Z. K. tik truputį padėjo atlikti apdailą, pakabino lentas, prikalė grindjuostes, atliko kt. panašius darbus. Kažkokia įmonė suremontavo 1 aukšto koridorių, t. y. holo ir koridoriaus grindis išklojo plytelėmis. Dar mokyklos patalpas remontuodavo El. V.. Biblioteką iš 3 aukšto perkėlė jis ir Z. K.. Jie naujoje bibliotekoje surinko lentynas. Kas pernešė knygas, nežino, iš kaltinamųjų bibliotekoje niekas nedirbo (t. 14, b. l. 105, t. 16, b. l. 158-159).
      3. Kaip liudytojas apklaustas 2002-2004 m. UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas ėjęs Vl. J. parodė, kad jo įmonė dalyvavo Gimnazijos paskelbtame konkurse dėl mokyklos remonto darbų ir jį laimėjo. Jo vadovaujamos įmonės darbininkai 2003 metais Gimnazijoje atliko viso trečiojo aukšto remontą, t. y. išklijavo koridoriaus, klasių ir holo prie aktų salės grindis plytelėmis, perdažė viso koridoriaus ir laiptinės holo sienas, išdažė vieną klasę, suremontavo visus trečiojo aukšto tualetus, ten tvarkė grindis, sienas, pakeitė vamzdyną, santechniką, duris (t. 8, b. l. 37, t. 15, b. l. 114-115). Kaip liudytojas apklaustas UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktorius D. Š. parodė, kad 2006 m. – 2010 m. jo vadovaujama įmonė atliko Gimnazijoje įvairius remonto darbus. Tai sporto salės remontas (perdažytos sienos ir lubos), prie sporto salės esančių persirengimo kambarių su dušais ir tualetais remontas (dušuose išgriautos sienos, patalpose perdažytos arba išklijuotos plytelėmis sienos, perdažytos lubos, plytelėmis išklijuotos grindys, įrengta santechnika), prie sporto salės esančios fojė remontas (perdažytos fojė sienos ir lubos, įėjimo į sporto salę koridoriaus sienos ir lubos, pakeistos plastikinės durys), pirmame aukšte esančio medicinos punkto remontas, pirmojo aukšto trumpojo koridoriaus ir ilgojo koridoriaus remontas (plytelėmis išklijuotos grindys, perdažytos sienos ir lubos), 1-3 aukštuose esančių tualetų remontas (išklijuotos plytelės, perdažytos sienos, lubos, pakeista santechnika), 6 kabinetų ilgajame pirmojo aukšto koridoriuje bei chemijos kabineto trumpajame koridoriuje remontas, aktų salės remontas (pakeistos grindys, perdažytos sienos ir lubos, įrengtos amfiteatrinės pakylos, suremontuota siena), pagrindinio įėjimo fojė, prie sporto salės esančios laiptinės iki 3 aukšto remontas, aerobikos salės remontas (t. 8, b. l. 31-32, t. 15, b. l. 111-114). UAB „B“ pateikti dokumentai patvirtina, kad šios bendrovės darbuotojai Gimnazijoje 2006 m. vasarą atliko įvairių remonto darbų už 150 000 Lt, 2007 m. pavasarį – už 58 677,33 Lt, 2007 m. vasarą – už 41 249,29 Lt, 2008 m. žiemą – už 46 002,38 Lt, 2009 m. pavasarį – už 69 969,88 Lt, 2010 m. vasarą – už 25 207,93 Lt (t. 4, b. l. 93-136).
    9. Taigi aptarti vienas kitą papildantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad faktiškai Gimnazijos kabinetai kaltinime nurodytu laikotarpiu daugiausia buvo juose dirbančių mokytojų rūpestis ir paprastai remontuojami jų pačių ir auklėjamųjų klasių moksleivių tėvų lėšomis ir jėgomis. Be to, akivaizdu, kad ir didžiąją dalį kitų remonto darbų Gimnazijos patalpose, taip pat kabinetuose, kuriuos atlikę teigė V. J., E. V., G. B. ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. Z., taip pat kurie nurodyti apeliaciniuose skunduose akcentuojamame specialistės D. P. pateiktame Gimnazijoje 2002-2010 m. atliktų darbų vertinime (t. 19, b. l. 87-148), atliko ne V. J., E. V., G. B. ar A. Z., bet pirmiau paminėti Gimnazijos darbininkai, pagal patentą dirbęs nuteistojo J. V. brolis El. V. (pvz., ankstyvosios reabilitacijos centro, stomatologijos kabineto, choreografijos kabineto, teniso salės, logopedo kabineto, socialinio pedagogo ir sporto vitrinos, etikos ir tikybos kabinetų, balkonų sporto salėje įrengimas, imtynių salės, kompiuterių klasės, medicinos, kitų kabinetų, valgyklos remontas, muzikos kabineto rekonstrukcija) arba samdomos įmonės (pvz., viso trečiojo aukšto grindų dangos pakeitimas, koridoriaus ir tualetų bei lietuvių kalbos kabineto remontas, tualetų visuose trijuose Gimnazijos aukštuose remontas, patalpos prie choreografijos salės įrengimas, chemijos kabineto remontas, kapitalinis sporto salės remontas, konferencijų salės įrengimas buvusios bibliotekos patalpose, aktų salės, persirengimo kambarių prie sporto salės remontas). Šiems darbams ir buvo sunaudotos byloje esančiuose bei apeliaciniuose skunduose minimuose medžiagų nurašymo aktuose išvardintos įvairios statybinės medžiagos. Vertinant apeliaciniuose skunduose akcentuojamą Gimnazijoje kaltinime nurodytu laikotarpiu atliktų remonto darbų apimtį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į bylos duomenis, iš kurių matyti, kad perkant iš įmonių statybos ar remonto darbus ne visuomet buvo sudaromos rangos sutartys, taip pat, kad ne visi atsiskaitymų su juridiniais ir fiziniais asmenimis yra išlikę. Pavyzdžiui, nėra rangos sutarties ir atsiskaitymo su UAB „A“ dokumentų, nors ši įmonė 2003 m. laimėjusi konkursą Gimnazijoje atliko didelės apimties statybos darbus. Iš liudytojų parodymų matyti, kad El. V. Gimnazijoje dirbo dažnai ir atliko daug remonto darbų, tačiau į bylą buvo pateikti tik du paslaugų, t. y. patalpų remonto darbų, pirkimo iš El. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu kvitai (2006 m. gegužės 22 d. ir spalio 2 d.), taip pat keli vėlesni, jau 2011 metais atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai (t. 4, b. l. 50-52). Šiuo aspektu svarbūs yra ir liudytojos Lo. S., dirbusios buhaltere, parodymai, kad Gimnazija turėjo rėmėjų, bet iš jų gaunamos piniginės lėšos nebuvo apskaitomos (t. 15, b. l 115-118). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad samdomų juridinių ar fizinių asmenų atliktų remonto darbų buvo kur kas daugiau, nei kad nustatyta į bylą pateiktais dokumentais. Be to, byloje yra duomenų, kad remonto darbus Gimnazijoje taip pat atlikdavo Darbo biržos atsiųsti asmenys, taip pat reabilitacinio centro moksleiviai (nuteistojo G. B., liudytojų N. A., V. R., K. R. parodymai). Tai, kad Gimnazijoje kabinetų bei kitų patalpų remonto darbus atliko ne V. J., E. V., G. B. ar A. Z., bet kiti asmenys, be pirmiau aptartų aplinkybių netiesiogiai patvirtina ir minėtame specialistės D. P. Gimnazijoje 2002-2010 m. atliktų darbų vertinime pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad nemažai remonto darbų, kurių, pasak apeliantų, neatliko nei nuolatiniai Gimnazijos darbininkai, nei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, buvo atlikta ir 2010 m. (suremontuoti trys kabinetai, įrengta antra konferencijų salė, atliktas konferencijų salės remontas), kai Gimnazijoje vis dar buvo įdarbintas tik vienas E. V. (A. Z. iš darbo Gimnazijoje buvo atleistas 2005 m. rugpjūčio 19 d., G. B. – 2007 m. gruodžio 21 d., V. J. – 2009 m. birželio 12 d.). Be to, ir E. V. iš darbo Gimnazijoje buvo atleistas 2010 m. kovo 31 d., taigi, akivaizdu, kad pats vienas per tris mėnesius tokios apimties remonto darbų negalėjo atlikti.
    10. Siekiant nuginčyti reiškiamus kaltinimus, šioje byloje buvo teigiama ir tai, kad perkant darbus iš įmonių su jų vadovais buvo tariamasi, jog paruošiamuosius darbus atliks mokyklos darbuotojai (taip sumažėdavo perkamų remonto darbų kaina), ir tokius darbus atlikdavo būtent V. J., E. V., G. B. ir A. Z.. Tačiau, kaip liudytojas apklaustas UAB „A“ vadovas Vl. J. parodė, kad visus darbus tose patalpose, kurias remontavo jo įmonė, atliko tik šios įmonės darbuotojai. Kaip liudytojas apklaustas UAB „B“ vadovas D. Š. parodė, kad buvo atvejų, jog paruošiamuosius darbus atlikdavo ir mokyklos darbininkai, tačiau jų buvo nedaug, patvirtinti, kad juos atliko būtent V. J., E. V. ir (ar) G. B., jis negalėjo (A. Z. UAB „B“ atliekant darbus gimnazijoje jau nebedirbo). Be to, kaip matyti iš pirmiau aptartų įrodymų, tokius darbus taip pat atlikdavo nuolatiniai pirmiau minėti Gimnazijos darbininkai, kurie, beje, dirbo ir smulkesnius apeliantų nurodomus ūkio darbus (valė kanalizaciją, tvarkė langus, galando peilius, prižiūrėjo aplinką ir kt.).
    11. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad sprendžiant klausimą, ar V. J., E. V., G. B. bei A. Z. realiai dirbo Gimnazijoje, ar ne, itin svarbūs yra Gimnazijos direktoriaus pavaduotojais ūkio reikalams dirbusių I. M., Va. J. ir K. M. parodymai. Iš tiesų, aptarnaujančio personalo atliekami darbai švietimo įstaigoje geriausiai turėtų būti žinomi būtent minėtas pareigas einantiems asmenims. Visgi šiuo atveju, priešingai nei teigia nuteistieji, konstatuoti, kad liudytojų I. M., Va. J. ar K. M. parodymai patikimai patvirtina V. J., E. V., G. B. bei A. Z. faktinį darbą Gimnazijoje, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, kaip liudytoja apklausta 1995 – 1997 m. direktoriaus pavaduotojos ūkio reikalams pareigas ėjusi I. M. parodė tik tiek, kad visi asmenys, kurie nurodyti jos pildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, realiai dirbo, tačiau įvardinti konkrečių jų pareigų bei atliktų funkcijų ir patvirtinti, kad E. V. tikrai atliko kūriko, o G. B. naktinio sargo funkcijas ar dirbo kokius nors kitus konkrečius darbus (V. J. ir A. Z. jos darbo laiku dar nebuvo įdarbinti) ši liudytoja negalėjo. Be to, pastaroji parodė, kad faktiškai ji kontroliavo tik valytojas, o kitus ūkio darbus ir darbininkus kontroliavo Gimnazijos direktorius J. V.. Nuomonę apie faktinį E. V. ir G. B. darbą Gimnazijoje ji susidarė dėl to, kad buvo priimti direktoriaus įsakymai dėl jų darbo Gimnazijoje, be to, matydavo juos Gimnazijos patalpose, taip pat jie ateidavo pasiimti algos (t. 14, b. l. 19-20, t. 26, b. l. 167-169). Liudytojas Va. J., dirbęs direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams nuo 1998 m. rugpjūčio iki 2003 m. rugpjūčio mėn., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. J., G. B. ir A. Z. dirbo Gimnazijoje bei kartu su E. V. atliko įvairius remonto darbus, tačiau konkretizuoti tų darbų iš esmės negalėjo, be to, nurodė šių asmenų dirbančių nematęs, tik iš J. V. žodžių žinojęs, kad jie dirba vakarais ir savaitgaliais, matydavęs, kad darbai padaryti. Taip pat liudytojas Va. J. parodė, kad G. B. dirbo katilinėje, jis (Va. J.) buvo įdarbintas 0,5 etato ir po to G. B. dirbo už jį (t. 14, b. l. 24-27). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad V. J., G. B. ir A. Z. Gimnazijoje matydavo tik einančius pas direktorių, bet dirbančių niekada nebuvo matęs ir tik iš J. V. žodžių žinojo, kad šie darbuotojai dirba, bet nedarbo metu, o po pietų, vakarais ir savaitgaliais, jų darbą kontroliuoja pats direktorius. E. V. būdavo valgykloje, tvarkydavo sandėlį, kuriame laikomos daržovės, kiek Va. J. žinoma, nors pats to nematė, kartais atkišdavo valgykloje užsikimšusią kanalizaciją, talkų metu išveždavo lapus, šiukšles, žiemą yra traktoriumi stumdęs sniegą. Kad E. V. dirbtų kokius nors remonto darbus, jis nematė. Be to, ir jokių žymesnių darbų, atliktų po savaitgalių ar atostogų metu, nepastebėjo, didžiąją dalį remonto darbų atliko nuolatiniai Gimnazijos darbininkai K. R., M. M., A. I., Ju. V. ir J. J.. Dujinę katilinę visą savo darbo Gimnazijoje laikotarpį prižiūrėjo jis pats, o kaip elgtis suveikus katilinės signalizacijai jam pačiam nesant darbe, paaiškino mokykloje dirbantiems sargams. Tai apie 2002 ar 2003 m. jis rodė ir G. B., tačiau ar pastarasis kada nors atliko kokius nors veiksmus katilinėje, nežino (t. 5, b. l. 106-109, 110-113, 114-115). Tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, praėjus daugiau kaip keturiolikai metų nuo jo darbo Gimnazijoje pabaigos, liudytojas Va. J. ėmė detaliai vardinti įvairius remonto darbus, kuriuos, pasak jo, Gimnazijoje atliko V. J., G. B., A. Z. ir E. V., nors ikiteisminio tyrimo metu pats teigė, kad tuos darbus (aktų salės remontą, muzikos kabineto rekonstrukciją, priestato virš sporto mokyklos įrengimą (choreografijos, teniso, treniruoklių salės), balkonų sporto salėje, kompiuterių klasių įrengimą, aplinkos tvarkymo darbus ir kt.) atliko pirmiau paminėti nuolatiniai Gimnazijos darbininkai. Įtikinamų argumentų, kodėl davė tokius prieštaringus parodymus, liudytojas Va. J. nepateikė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs, todėl parodė, kad niekada nėra matęs dirbančių V. J., G. B. ir A. Z., o E. V. matydavo tik valgykloje, tačiau nelogiška darbuotojui, atsakingam už aptarnaujančio personalo darbo organizavimą, kontrolę bei darbo laiko apskaitos tvarkymą, žinančiam kada, kaip ir kokius konkrečius darbus atliko jo paties pildomuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas vienas ar kitas darbuotojas, teigti, kad tokių darbuotojų dirbančių jis nėra matęs, o jų atliktus darbus priskirti kitiems darbuotojams ir tuo pačiu apkalbėti save netinkamai atlikus darbines funkcijas. Be to, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti Va. J. parodymai atitinka jau pirmiau aptartų Gimnazijoje dirbusių mokytojų ir darbininkų parodymus, taip pat Gimnazijoje sargais dirbusių V. N., V. K., V. R. parodymus, kad dujinę katilinę Gimnazijoje prižiūrėjo tik direktoriaus pavaduotojai ūkio reikalams Va. J. ir K. M., kurie ir pasiimdavo iš sargų katilinės raktus, ir būtent šiems asmenims sargai skambindavo katilinėje suveikus signalizacijai, o vėliau ir patys buvo išmokinti, kaip elgtis su įrenginiais, t. y. išjungti signalizaciją, pažiūrėti daviklius. Visos šios aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad tikrąsias įvykių aplinkybes liudytojas Va. J. nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu jo parodymai teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu vertintini kaip nepatikimi, duoti siekiant palengvinti šioje byloje kaltinamų asmenų teisinę padėtį.
      1. Dėl tos pačios priežasties kaip nepatikimi vertintini ir liudytojo K. M., kuris direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams Gimnazijoje pradėjo dirbti po Va. J., parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme, kuomet liudytojas detaliai vardino įvairius remonto darbus, kuriuos, pasak jo, atliko V. J., E. V., G. B. ir A. Z., taip pat teigė, kad G. B. dirbo dujinėje katilinėje, nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pats V. J., E. V., G. B. ar A. Z. atliekančių remonto darbus nėra matęs, jų darbo laiko apskaitą vedė remdamasis tik direktoriaus J. V. žodžiais, kad jie dirba įvairius remonto darbus, ir priimtais įsakymais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M. parodė, kad G. B. tik buvo įformintas dujinių prietaisų priežiūros specialistu, o realiai šias funkcijas atliko jis – K. M. (t. 5, b. l. 118-121, 122-127, 128-129, 131-132). Nors teisme liudytojas K. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus, nes patyrė psichologinį spaudimą, prokuroras jam grasino įtariamojo statusu ir nurodė kokius parodymus duoti, tačiau toks liudytojo aiškinimas taip pat yra neįtikinantis, nes, kaip jau minėta, nelogiška darbuotojui (kuris, be to, buvo apklausiamas kaip asmuo, galintis duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką), atsakingam už aptarnaujančio personalo darbo organizavimą, kontrolę bei darbo laiko apskaitos tvarkymą, žinančiam, kada, kaip ir kokius konkrečius darbus atliko jo paties pildomuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas vienas ar kitas darbuotojas, teigti, kad pats šių darbuotojų dirbančių nėra matęs, o G. B. pagal pareigas priklausančias funkcijas atlikęs pats, ir tuo pačiu apkalbėti save netinkamai atlikus savo, kaip direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams, pareigas. Išvadą, kad ir liudytojas K. M. tikrąsias įvykio aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu siekė palengvinti J. V., V. J., G. B., E. V. bei A. Z. teisinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti dar ir byloje esantys duomenys, patvirtinantys, jog G. B., kuris, pasak K. M., be kita ko, tinkamai atliko ir dujinių įrenginių priežiūros specialisto pareigas, pakankamai dažnai ir ne vienai dienai, be to, šildymo sezono metu, išvykdavo į užsienį (pvz., 2003 m. vasario mėn. dešimčiai dienų, 2004 m. kovo mėn. devynioms dienoms, lapkritį – vienuolikai dienų ir pan.). Be to, 2003 m. rudenį G. B. daugiau kaip mėnesį laiko (nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. iki 2003 m. spalio 21 d. (t. 21, b. l. 41) buvo įkalintas už turto pagrobimą bei pagrobtų daiktų slėpimą Belgijos Karalystėje, tačiau šio darbuotojo, kaip teigiama, realiai atlikusio ne tik darbininko, bet ir dujinių įrenginių priežiūros specialisto funkcijas, tokio ilgo nebuvimo darbe jo darbą turėjęs kontroliuoti, darbo laiko apskaitą vedęs ir bent jau dėl dujinės katilinės funkcionavimo prasidėjus šildymo sezonui nuolat turėjęs kontaktuoti K. M. nepastebėjo, apie jo išvykimą ir sulaikymą sužinojo, kaip kad pats nurodė, tik ikiteisminio tyrimo metu. Dar daugiau, nepaisant jau minėtos aplinkybės, kad nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. iki spalio 21 d. G. B. buvo įkalintas Belgijos Karalystėje, 2003 m. spalio 9 d. Gimnazijos direktorius nuteistasis J. V. priėmė įsakymą, kuriuo užsienio valstybėje įkalintą G. B., taigi, tikrai nebuvusį darbo vietoje, prieš tai įdarbintą dujinių įrenginių eksploatacijos meistru 0,5 etato, nuo 2003 m. spalio 13 d. priėmė dirbti į šias pareigas pilnu etatu (t 2, b. l. 75).
    12. Be to, akivaizdu, kad darbų, kuriuos nuteistieji bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. Z. teigė dirbę, specifika (G. B. naktiniu sargu, kūriku, dujinių įrenginių eksploatacijos meistru, E. V. kūriku, dujinių įrenginių eksploatacijos meistru, taip pat G. B., E. V., V. J. ir A. Z. darbininkais, kuomet, pasak jų, vakarais, savaitgaliais ar moksleivių atostogų metu remontavo įvairias Gimnazijos patalpas, E. V. ir V. J. atsakingais už valgyklos funkcionavimą), darbo laikas (remonto darbus atlikdavo vakarais, savaitgaliais ir atostogų metu), o taip pat bendra jų įdarbinimo įvairiose pareigose trukmė (G. B. beveik 14 metų (nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d., nuo 1997 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 17 d.), E. V. daugiau kaip 12 metų (nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 1996 m. balandžio 18 d., nuo 1997 m. spalio 31 d. iki 2010 m. kovo 29 d.), V. J. daugiau kaip 10 metų (nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki 2007 m. gruodžio 17 d., nuo 2008 m. sausio 18 d. iki 2009 m. birželio 12 d.), A. Z. 6 metus (nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d.) leidžia daryti išvadą, kad pastarieji, atlikdami jų nurodomus darbus, negalėjo nesusidurti ne tik su Gimnazijos direktoriaus pavaduotojais ūkio reikalams tuo laiku dirbusiais asmenimis, bet ir su šioje švietimo įstaigoje naktiniais sargais dirbusiais asmenimis (jų darbas darbo dienomis prasidėdavo nuo 19 val., o savaitgaliais jie budėdavo visą parą ir, be kita ko, betarpiškai susitikdavo su pamainą perimančiu kitu naktiniu sargu), taip pat su kieto kuro katilinėje dirbusiais kūrikais (jie taip pat betarpiškai susitikdavo su pamainą perimančiu kūriku), elektros instaliaciją įrenginėjusiu mokyklos darbininku A. I. bei kitais Gimnazijos darbininkais, taip pat atlikdavusiais įvarius remonto darbus, įskaitant ir tuos, kuriuos teigė atlikę V. J., E. V., G. B. ir A. Z.. Tačiau, kaip matyti iš liudytojų, dirbusių naktiniais sargais, įskaitant laikotarpį nuo 1993 – 1997 metų, kai naktiniu sargu buvo įdarbintas G. B., taip pat jau minėtų liudytojų, bylai aktualiu laikotarpiu dirbusių mokykloje darbininkais, parodymų (V. N. (dirbo sargu nuo 1993 m. iki 1999 m) (t. 14, b. l. 27-28), V. K. (dirbo sargu nuo 1996 m.) (t. 14, b. l. 103-104, t. 5, b. l. 164-166, 167-169, 170-171). V. R. (dirbo sargu nuo 1997 m. iki 2005 m.) (t. 14, b. l. 100-101, t. 5, b. l. 144-146), G. K. (dirbo sarge nuo 2001 m. vasaros iki 2002 m. kovo mėn.) (t. 14, b. l. 23), G. L. (K.) (dirbo sarge 1997 m. nuo liepos 1 iki 29 d. ir nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m.) (t. 14, b. l. 16-17, t. 5, b. l. 88-89), K. R. (dirbo darbininku nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 2000 ar 2002 m., o vėliau sargu), Ju. V., A. I., J. J., Z. K. ir I. G.), G. B. naktiniu sargu nedirbo. Kad jis, kaip ir V. J., A. Z. ar E. V., būtų remontavę Gimnazijos patalpas ar nuolat dirbę kokius nors kitus reikšmingesnius ūkio darbus, minėti liudytojai nurodė taip pat nematę. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas B. K., dirbęs Gimnazijoje sargu dar iki mokykloje įsidarbinant jo broliui V. K., parodė tik tiek, kad G. B. pažįsta ir matė jo pavardę sargų budėjimo grafike, tačiau tokių aplinkybių, kad pats būtų keitęs G. B., nenurodė (t. 25, b. l. 76-77). Liudytoja R. A. (D.) parodė keitusi G. B., kai sargavo Gimnazijoje, tačiau pažymėtina, kad tokias aplinkybes ši liudytoja nurodė tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (t. 25, b. l. 75-76), tuo tarpu apklausta pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad Gimnazijoje dirbo tik valytojos darbą ir G. B., kaip ir kitų kaltinamųjų, išskyrus J. V., ji nepažįsta (t. 14, b. l. 17-18), ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė dirbusi tik valytojos darbą, be to, nurodė nežinanti, kas dirbo sargais ir net neprisimenanti, kur buvo sargo budėjimo vieta (t. 5, b. l. 72-74). G. B. bei E. V. įdarbinimo kūrikais laikotarpiu (1996 m. ir 1997 m. kūrenimo sezonai) kūrikais dirbę liudytojai K. R. (1995-1997 m.), G. D. (2-3 šildymo sezonai nuo 1996 m.), taip pat darbininkais dirbę liudytojai A. I. ir V. R. parodė, kad šie asmenys nedirbo ir kūrikais. Nuteistieji J. V. ir E. V. teigė, kad E. V. funkcijos dirbant kūriku pasireiškė tuo, kad jis savo traktoriumi veždavo į katilinę anglis, tačiau tokių aplinkybių pirmiau paminėti liudytojai taip pat nepatvirtino, o tuo laikotarpiu direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams dirbusi liudytoja I. M. parodė, kad anglimi Gimnaziją aprūpindavo Švietimo skyrius, ir tai yra logiška, nes tuo metu ši švietimo įstaiga dar nebuvo restruktūrizuota į savarankišką biudžetinę įstaigą. Apie tai, kad E. V. būtų atlikęs kokias nors konkrečias dujinių įrenginių priežiūros specialisto funkcijas, neužsiminė nė vienas liudytojas, įskaitant ir direktoriaus pavaduotojus ūkio reikalams Va. J. ir K. M., nors pastarieji, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme išsamiai pasakojo, kokius darbus šioje byloje kaltinami asmenys neva atliko.
    13. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad tiriant apeliantams inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo apklausta ir daug kitų Gimnazijos darbuotojų, kurių parodymai dėl G. B., V. J., E. V. ir A. Z. faktinio darbo šioje švietimo įstaigoje buvo pakankamai prieštaringi – vieni jų teigė, kad šių asmenų Gimnazijoje nėra matę, kiti – kad juos matė, tačiau jie neatliko jokių darbinių funkcijų, treti – kad šie asmenys ne tik lankydavosi Gimnazijoje, bet ir atliko konkrečias darbo funkcijas. Vertinant šių liudytojų parodymus, pritartina apeliacinių skundų argumentams, kad mokyklos darbuotojų, ypač tų, kurių darbas nebuvo tiesiogiai susijęs su funkcijomis, kurias, pasak apeliantų, Gimnazijoje atliko G. B., V. J., E. V. ir A. Z., parodymai, jog jie šių asmenų Gimnazijoje nėra matę, kaip ir tokių darbuotojų parodymai, kad šiuos asmenis matydavo besilankančius Gimnazijoje, nesudaro pagrindo patikimoms išvadoms dėl G. B., V. J., E. V. ir A. Z. darbo ar nedarbo Gimnazijoje. Be to, teisėjų kolegija, vertindama šių liudytojų parodymus patikimumo aspektu, atsižvelgia į jau pirmiau aptartas aplinkybes, o taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma šios grupės liudytojų, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad G. B., V. J., E. V. ir A. Z. ne šiaip lankydavosi Gimnazijoje, o buvo šios švietimo įstaigos darbuotojai ir nuolat atlikdavo konkrečias darbines funkcijas, ikiteisminio tyrimo metu aiškino priešingai, t. y. kad dirbančių kokius nors darbus Gimnazijoje V. J., G. B. ar A. Z. nėra matę, o E. V. faktiškai tik atveždavo daržoves į valgyklą ir išvažiuodavo (bylos duomenimis nustatyta, kad pastarasis, kaip ūkininkas, tiekė Gimnazijai daržoves pagal sudarytas daržovių pirkimo – pardavimo sutartis (t. 21, b. l. 113-119), dar padėdavo savo transportu talkų metu.
      1. Štai pavyzdžiui, liudytojas V. Š., dirbęs Gimnazijoje informacinių technologijų mokytoju nuo 2005 m., teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad mokykloje jis prižiūrėdavo kompiuterius, o V. J. jam padėdavo, dirbo pagalbinius darbus – padėjo tiesti kabelius, nešiojo kompiuterius (t. 15, b. l. 54-55). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad nuo 2005 m. iki 2010 m. kompiuterių priežiūros darbus atliko jis pats, V. J. kompiuterių netvarkydavo, pastarąjį pažįsta iš matymo, kaip ( - ), dar kelis kartus matė jį mokykloje prie direktoriaus kabineto. Kad V. J. taip pat, kaip ir jis buvo priimtas dirbti kompiuterių priežiūros specialistu 0,5 etato, sužinojo tik prieš pirmąją apklausą prokuratūroje, kai paklausė J. V., kodėl jį kviečia, o šis pasakė sakyti, kad V. J. tvarkė mokykloje kompiuterius. Jis pasitikėjo direktoriumi, manė, kad taip galėjo būti (t. 7, b. l. 111-113). Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nurodęs, kad jis pats kompiuterius prižiūrėjo tik maždaug nuo 2008 m., iki to juos prižiūrėjo V. J., kuris tvarkydavo kompiuterius, įskaitant ir jų programinę įrangą, keisdavo spausdintuvų kasetes, tvarkydavo spausdintuvus (t. 7, b. l. 108-110), tačiau šie liudytojo parodymai yra susiję su kita J. V. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl jų patikimumo teisėjų kolegija pasisakys vėliau, šiuo metu tik atkreipiamas dėmesys į jau minėtas aplinkybes, kad pats nuteistasis J. V., duodamas parodymus pripažino, jog V. J. faktiškai kompiuterių priežiūros specialistu nedirbo, o ir V. J. nurodė, kad tam neturėjo reikiamų žinių. Liudytoja I. B., dirbanti Gimnazijoje chemijos mokytoja nuo 1986 m., o nuo 1996 m. – direktoriaus pavaduotoja ugdymui, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad A. Z. tvarkydavo kompiuterius, dirbo kitus darbus, V. J. dirbo ūkinius darbus, darydavo remontus, G. B. matė mokyklos kieme, prie mokyklos raštinės (t. 15, b. l. 51-52). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad V. J. Gimnazijoje matė kelis kartus prie administracinių patalpų, dirbančio nėra mačiusi, tik jis pats švenčiant direktoriaus jubiliejų pasakė, kad buvo įdarbintas mokykloje. Kompiuterius Gimnazijoje prižiūrėjo E. S. ir V. Š.. Kad V. J. ar A. Z. būtų įdarbinti kompiuteriu specialistais, nežinojo. Žino tik tiek, kad A. Z. yra direktoriaus giminaitis, jis, kaip ir V. J., dalyvavo jubiliejuje. A. Z. taip pat kelis kartus matė direktoriaus kabinete, vieną kartą matė jį prie kompiuterio. Ką jis ten darė neprisimena, bet lyg buvo su E. S.. Kad A. Z. daugiau ką nors veiktų ar dirbtų mokykloje, nėra mačiusi. Iš jai pateiktų nuotraukų liudytoja G. B. kaip asmens, dirbusio Gimnazijoje, neatpažino, tik nurodė kad maždaug 2011 m. vasario mėnesį matė jį kažko laukiantį raštinėje (t. 7, 58-61, 62-64, 65-66). Be to, pažymėtina, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. Z. taip pat pripažino, kad žinių, reikalingų kompiuterių priežiūrai neturėjo ir realiai kompiuterių priežiūros specialisto funkcijų Gimnazijoje neatliko. Liudytoja R. K., dirbusi Gimnazijoje valytoja nuo 2000 m., teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad E. V. su V. J. mokykloje dirbo įvairius statybos darbus, remontuodavo valgyklą, E. V. su G. B. nuolat eidavo į katilinę, o A. Z. dirbo salėje, keitė parketą (t. 14, b. l. 146-147). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė Gimnazijoje mačiusi tik E. V., jį matydavo prie valgyklos, į kurią jis tiekė daržoves, taip pat matė jį einantį į katilinę, bet kad jis ką nors dirbtų mokykloje nėra mačiusi. G. B., kaip asmens, dirbusio Gimnazijoje, iš jai pateiktų nuotraukų R. K. neatpažino, taip pat nurodė, kad V. J. ir A. Z. jai yra matyti, bet jie tikrai nebuvo nuolatiniai mokyklos darbuotojai. Mokykloje darbininkais dirbo tik K. R., jo giminaitis, po to dirbo Ju. V. ir J. J., šiuo metu dirba Z. K. ir I. G., kurį visi mokykloje vadina Jonu (t. 6, b. l. 92-94, 95-96, 97-98, 99-100). Liudytoja A. K., dirbusi Gimnazijoje sargo, valytojos, pakaitinio darbuotojo pareigose nuo 2003 m., teisiamajame posėdyje parodė, kad visi kaltinamieji dirbo gimnazijoje, E. V. dirbdavo visus darbus, remontuodavo klases, kiti kaltinamieji taip pat ateidavo į klases savaitgaliais dirbti, G. B. dirbo katilinėje (t. 14, b. l. 147-148). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė mačiusi tik tiek, kad E. V. traktoriumi vežė lapus ir po remontų šiukšles, dar yra mačiusi jį katilinėje, kad vaikščiotų po kabinetus, ką nors dirbtų, nematė, A. Z. ir V. J. kaip mokyklos darbuotojų neatpažino. Be to, A. K. parodė, kad Gimnazijoje dirbo su didelėmis pertraukomis, kas dirbo darbininkais 2003 metais, neprisimena, o 2007-2008 m. darbininkais dirbo tik I. G. ir Z. K., dar trumpai dirbo išgerti mėgęs vyriškis (t. 6, b. l. 111-112, 113-114, 115-116). Liudytoja S. P., dirbusi Gimnazijoje valytoja nuo 1997 m. iki 2007 m., teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad E. V. dirbo mokykloje darbininku, traktoriumi veždavo šiukšles, padėdavo tvarkyti aplinką, kur reikėdavo, patinkuodavo, atlikdavo kitus darbus, remontuodavo klases. G. B. ir E. V. yra mačiusi prie katilinės. Mokykloje matė visus kaltinamuosius, matė juos tarp statybininkų, remontavusių trečiąjį aukštą, susidarė nuomonę, kad jie yra mokyklos darbuotojai (t. 15, b. l. 4-5). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad E. V. žino tik kaip direktoriaus brolį ir valgyklos vedėjos vyrą, kuris pristatydavo į valgyklą daržoves ir pasiimdavo iš valgyklos maisto atliekas, mokykloje būdavo trumpai, kad jis ką nors dirbtų, nėra mačiusi. A. Z. ir V. J. kaip mokyklos darbuotojų neatpažino, G. B. atpažino kaip asmenį, kurį yra mačiusi mokykloje, ir nurodė, kad jis galėjo būti sporto treneris ar sportuojantis asmuo, bet, jos nuomone, mokykloje nedirbo. Liudytoja S. P. taip pat parodė, kad mokykloje darbininkais dirbo tik K. R., M. M., Ju. V., J. J., Z. K., dar dirbo A. G., bet buvo atleistas dėl girtavimo, elektrikas A. I., už dujų katilinės priežiūrą buvo atsakingi ūkvedžiai (t. 6, b. l. 119, 120-121, 122-123, 126-127). Liudytoja V. U., dirbusi Gimnazijoje nuo 2008 m. spalio mėn. ir valiusi valgyklą, teisme parodė, kad E. V. kažką dirbdavo valgykloje, buvo atvažiavęs su traktoriumi, vežė po remonto šiukšles, taip pat yra mačiusi V. J., jis su E. V. atkišinėdavo kanalizaciją (t. 15, b. l. 6). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad E. V. tik atveždavo į valgyklą daržoves ir išvažiuodavo, kad būtų atlikęs kokias nors darbines funkcijas, nėra mačiusi, V. J. nepažįsta. Taip pat ši liudytoja parodė, kad jos darbo laiku Gimnazijoje dirbo tik elektrikas A. I. ir santechnikai Z. K. bei Jonas (I. G.), aplinką tvarkė moteris vardu R., kitų darbininkų nematė (t. 6, b. l. 135-136). Liudytoja A. D., dirbusi Gimnazijoje valytoja nuo 1998 m. iki 2010 m., teisme parodė, kad visi kaltinamieji mokykloje dirbo, jie atliko įvairius darbus, pjovė žolę, remontavo klases, E. V. dirbo su V. J., jie tvarkydavo valgyklą, balindavo valgyklos lubas ir sienas, G. B. yra mačiusi prie katilinės (t. 15, b. l. 12-14). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad E. V. matė tik iš mokyklos vežant lapus ar šiukšles, taip pat atvežant daržoves į valgyklą, daugiau dirbančio kokius nors darbus nematė, A. Z. ir V. J. nepažįsta, jų, kaip mokykloje dirbusių darbuotojų, neatpažino, G. B. matė mokykloje gal 1998-1999 m., tuo metu jis galėjo dirbti kūno kultūros mokytoju, po to jo nematydavo. Taip pat ši liudytoja parodė, kad darbininkais Gimnazijoje dirbo tik K. R., M. M., po to J. J. ir Ju. V., I. G. ir Z. K., elektrikas A. I., naują dujinę katilinę prižiūrėjo ūkvedys. Jai yra tekę valyti dujinę katilinę, jokių asmenų tuo metu nebuvo (t. 7, b. l. 1-3, 4-5, 6-7). Liudytoja M. Š., dirbusi Gimnazijoje valytoja nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio, teisme parodė, kad E. V. dažnai būdavo prie valgyklos, taip pat jis dirbdavo rudenį, talkų metu vežė lapus, šiukšles, V. J. remontavo kabinetą antrame aukšte (t. 15, b. l. 9-10). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad E. V. atveždavo daržoves, taip pat vežė lapus, šiukšles po remontų, daugiau jokių darbų neatliko. Jai pradėjus dirbti Gimnazijoje, dirbo darbininkas A. G., jis mėgo išgerti, dirbo neilgai, su juo dirbo dar vienas vyriškis, bet labai trumpai, po to dirbti atėjo Jonas (I. G.) ir Z. K., elektriku visą laiką dirbo A. I., kitų asmenų, dirbusių darbininkais nebuvo. Dujinę katilinę prižiūrėdavo ūkvedys, E. V., einančio į katilinę nematė, V. J., G. B. nepažįsta (t. 7, b. l. 10-12). Liudytoja A. M., dirbusi Gimnazijoje valytoja nuo 1999 m., teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad E. V. ne tik veždavo daržoves į mokyklą, bet ir vykdė įvairius statybos darbus, kaip ir G. B., vaikščiodavo prie katilinės, A. Z. valydavo kanalizaciją, V. J. vykdė statybos darbus (t. 15, b. l. 14-15). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad E. V. tik atveždavo į mokyklą daržoves arba atvažiuodavo pas žmoną, kad būtų ką nors dirbęs, ji nėra mačiusi. Iš pradžių darbininku Gimnazijoje dirbo K. R., su juo dirbo M. M., po to atėjo dirbti Ju. V., taip pat J. J.. Po J. atėjęs dirbti asmuo dirbo labai trumpai, nes išgėrinėdavo ir neateidavo į darbą, po to darbininkais dirbo Z. K. ir Jonas (I. G.). Šie asmenys dirbo staliais ir santechnikais, elektriku visą laiką dirbo A. I.. Daugiau niekas darbininkais nedirbo, tik kiemą tvarkė moteris. A. Z., G. B., V. J. kaip asmenų, dirbusių gimnazijoje, liudytoja neatpažino. Be to nurodė, kad katiline rūpinosi Va. J. ir K. M., jie kiekvieną rytą pasiimdavo raktus ir eidavo į katilinę. Kad dar koks asmuo ten eitų, ji nėra mačiusi. Ji ne kartą yra valiusi katilinę, tuo metu joje jokių žmonių nebūdavo (t. 7, b. l. 23-25, 26-27, 28-29, 30-31, 34-35). Liudytoja Z. G., dirbusi Gimnazijoje valytoja nuo 2001 m., teisme parodė, kad kaltinamieji realiai dirbo mokykloje, E. V. dirbo traktoriumi, A. Z. dirbo su visais darbuotojais, V. J. su E. V. tvarkė parketą, taip pat V. J. remontuodavo kabinetus (t. 15, b. l. 8-9). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad E. V. tiekė valgyklai produktus, kad dirbtų kokius kitus darbus, ji nematė. V. J. matė mokykloje, tačiau tai buvo kokius 2-3 kartus, A. Z. matė apie 2007 m. (t. y. tuo metu, kai A. Z. jau buvo atleistas iš darbo Gimnazijoje) besikalbantį kompiuterių klasėje su direktoriumi, taip pat kelis kartus matė prie sporto salės. Papildomos apklausos metu ši liudytoja prisiminė, kad yra mačiusi E. V. einantį į katilinę, bet nežino, ką jis ten veikė, taip pat yra mačiusi E. V. traktoriumi vežant šiukšles po remonto, o G. B., kaip asmens, dirbusio gimnazijoje, neatpažino (t. 7, b. l. 36-38, 43-45). Liudytoja Ra. P., dirbusi Gimnazijoje virėja nuo 1996 ar 1997 metų, teisme parodė, kad E. V. dirbo darbininku, kuris padėdavo joms valgykloje, ir kartu su V. J. remontuodavo virtuvę, remontavo sulūžusias valgyklos kėdes (t. 14, b. l. 23-24). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad E. V. dirbo kartu su kitu mokyklos darbininku J. J., būdavo darbininkų patalpoje, ji matė jį kalantį, remontuojantį kėdes, kabinantį stendą, paveikslą, dar kelis kartus matė jį traktoriumi vežant lapus, šiukšles, kad dar ką nors būtų dirbęs nematė, V. J. nepažįsta (t. 5, b. l. 183-185). Liudytoja B. L., dirbusi Gimnazijoje virėja nuo 2008 m., teisme parodė, kad E. V. su V. J. valydavo kanalizaciją, E. V. remontavo aktų salę, vežė gruntą, galąsdavo peilius (t. 14, b. l. 20-21). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad E. V. žino kaip valgyklos vedėjos vyrą, jis atvažiuodavo pasiimti žmonos, vieną kartą matė jį išvežant traktoriumi šiukšles, kad dar ką nors dirbtų, nėra mačiusi, V. J. nepažįsta (t. 5, b. l. 192-193). Įtikinamų paaiškinimų, kodėl bylos nagrinėjimo metu nurodė kitokias aplinkybes, nei kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, paminėti liudytojai nepateikė. Nors vieni jų teigė, kad apklausiami ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandę, įbauginti, tačiau ko būtent bijojo, nenurodė, o liudytojai A. K., A. M. ir V. Š. pripažino, kad prokuroras liepė jiems sakyti tiesą. Taip pat liudytojos teigė, kad apklausos protokolus pasirašė neskaičiusios, todėl jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti neteisingai, o kaltinamųjų neatpažino, nes procesinių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmų metu pateiktos nuotraukos buvo labai prastos kokybės. Tačiau tokie liudytojų teiginiai prieštarauja byloje esantiems apklausų protokolams, kur pirmiau paminėtos liudytojos savo parašais patvirtino, kad apklausos protokolus jos perskaitė ir jie surašyti teisingai, taip pat fotolentelėse prie asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolų esančioms V. J., G. B. ir A. Z. nuotraukoms, iš kurių pastaruosius tikrai galima atpažinti, juolab, kad nemaža dalis liudytojų, įskaitant ir kai kurias pirmiau paminėtas liudytojas, mačiusių šiuos asmenis besilankančius Gimnazijoje, juos iš tų pačių nuotraukų atpažino. Kaip liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje atlikęs prokuroras S. K. parodė, kad jokio poveikio apklausiamiems asmenims nedarė, protokoluose užfiksavo tai, ką liudytojais apklausiami asmenys sakė (t. 16, b. l. 81-86). Dėl šių priežasčių vertinti pirmiau aptartų liudytojų parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaip patikimus V. J., E. V., G. B. ar A. Z. faktinį darbą Gimnazijoje patvirtinančius įrodymus, taip pat nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie liudytojų M. V., D. R., El. V. parodymus. Nors M. V. ir D. R. viso proceso metu teigė, kad vieni ar kiti šioje byloje kaltinami asmenys dirbo Gimnazijoje, tačiau šių liudytojų, kaip ir El. V., parodymai apie V. J., E. V., G. B. ar A. Z. atliekamus nuolatinius remonto darbus prieštarauja jau pirmiau aptartiems bylos įrodymams, be to, šiuo aspektu svarbu, kad visi trys paminėti liudytojai yra nuteistojo J. V. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. Z. giminaičiai arba artimai su juo susiję – El. V. yra nuteistojo J. V. brolis, M. V. – jo sūnus, nuteistojo J. V. sutuoktinė bei M. V. mama ir A. Z. sutuoktinė yra D. R. vyro seserys.
    14. Taigi visos pirmiau aptartos aplinkybės, o taip pat byloje esantys duomenys apie tai, kad nors A. Z. turėjo galimybę apsistoti pas savo gimines ( - ), visgi jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ( - ), t. y. daugiau kaip 120 km atstumu nuo Gimnazijos, kurioje jo gaunamas uždarbis buvo nedidelis (tik šiek tiek viršijo 200 Lt per mėnesį) (t. 3, b. l. 8, 24, 28, 103-104), E. V. kaltinime nurodytu laiku ūkininkavo savo ūkyje, o 2004 m. daugiau kaip pusę metų sirgo, G. B. vertėsi automobilių verslu, dėl kurio, kaip jau minėta, dažnai išvykdavo į užsienį, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad šie asmenys, kaip ir V. J., kuris teigė dirbęs kaip E. V. pagalbinis darbininkas, faktiškai jokių nuolatinių darbo funkcijų (nei nurodytų Gimnazijos direktoriaus J. V. įsakymuose, nei kokių nors kitokių) Gimnazijoje neatliko. Tam neprieštarauja ir byloje esančios specialisto išvados, iš kurių matyti, kad visus prašymus dėl priėmimo į darbą, darbo sutartis, taip pat įrašus, patvirtinančius įvairių instruktažų išklausymą, (išskyrus V. J. 1999 m. balandžio 1 d. darbo sutartį, 1999 m. balandžio 1 d. įrašą apie instruktažo išklausymą ir G. B. darbo sutartis, apie kurias teisėjų kolegija pasisakys vėliau), V. J., E. V., G. B., A. Z. vardu pasirašė ne jie patys, o kiti, nenustatyti asmenys, raštinės vedėja V. D. arba Gimnazijos direktorius nuteistasis J. V. (t. 9, b. l. 73-92, 94-105, 107-116, 118-133). Nors specialisto išvados dėl parašų yra tikėtino pobūdžio, tačiau teisme apklausta šias išvadas pateikusi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė Re. P. paaiškino, kad tikėtinas išvadas šiuo atveju lėmė parašų neinformatyvumas, šiuo atveju tikėtina išvada nereiškia, kad pasirašė ne išvadoje nurodytas asmuo (t. 16, b. l. 38-40). Nuteistasis J. V. teigia, kad tai galėjo įvykti dėl klaidos, kitam darbuotojui pasirašius dokumente ne jam skirtoje vietoje, tačiau pirmiau aptartų dokumentų gausa, o ir jų pobūdis (darbo sutartį pasirašo tik darbdavys ir darbuotojas, prašymą priimti į darbą – tik darbuotojas) šiuo atveju eliminuoja netyčinės klaidos galimybę.
    15. Apeliaciniuose skunduose, ginčijant kaltinimą dėl fiktyvaus įdarbinimo, be kita ko, akcentuojama tai, kad įvairios institucijos (( - ) savivaldybės Švietimo skyrius, Valstybinė darbo inspekcija) kaltinime nurodytu laikotarpiu ne kartą vykdė patikrinimus, tačiau nenustatė, kad V. J., E. V., G. B. ar A. Z. būtų priimti į darbą, bet realiai Gimnazijoje nedirbtų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad iš liudytojo A. Č., bylai aktualiu laikotarpiu ėjusio ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pareigas, parodymų matyti, kad jo vadovaujamo skyriaus inspektoriai tikrindavo tik darbo sutartis, bet netikrino, ar tikrai žmogus dirba (t. 8, b. l. 44-45, t. 14, b. l. 142-143). Be to, ir patys nuteistieji V. J., E. V. ir G. B. bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. Z. teigė, kad į darbą jie ateidavo nereguliariai, pagal poreikį ir dažniausiai dirbdavo po darbo valandų arba savaitgaliais. Taigi, šiuo atveju ta aplinkybė, kad Švietimo skyriaus ar Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, kurie patikrinimus švietimo įstaigose neabejotinai atlikdavo būtent darbo valandomis, neužfiksavo šių asmenų fiktyvaus darbo, šiuo atveju kaltinime išdėstytų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniuose skunduose akcentuojamus jau minėto liudytojo A. Č. parodymus apie švietimo įstaigose dėl nepakankamo finansavimo susiklosčiusią praktiką, kai įstaigų vadovams buvo leidžiama pagal duotą etatų skaičių keisti darbų pobūdį, t. y. kad į tam tikras konkrečias pareigas priimtas dirbti darbuotojas atliktų kitas darbines funkcijas. Pažymėtina, kad liudytojas A. Č. be pirmiau aptartų aplinkybių nurodė ir tai, kad švietimo įstaigos, sutaupiusios mokyklai skirto darbo užmokesčio fondo lėšas, visuomet turėjo galimybę panaudoti jas kitoms įstaigos reikmėms, joms tereikėjo parašyti prašymą savivaldybei ir toks darbo užmokesčio fondo lėšų taupymas bei jų nukreipimas kitoms reikmėms tuo metu buvo skatinamas. O tai paneigia nuteistojo J. V. aiškinimą, jog tik įdarbinus Gimnazijoje V. J., E. V., G. B. ir A. Z. buvo galimybė suremontuoti Gimnazijos patalpas.
    16. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. V., kaip Gimnazijos direktorius, pasirašydamas su V. J., E. V., A. Z. sudarytas darbo sutartis, jų pakeitimus bei nutraukimus ir priimdamas įsakymus dėl V. J., E. V., G. B., A. Z. priėmimo į darbą Gimnazijoje, paskyrimo į vienas ar kitas pareigas ir atleidimo iš jų, savo parašu ir antspaudu patvirtindamas tikrovės neatitinkančius įrašus apie šių asmenų darbą Gimnazijoje ir jų uždirbtą darbo užmokestį valstybinio socialinio draudimo pažymėjimuose, taip pat įrašus apie jų išdirbtas dienas ir darbo valandų skaičių per dieną Gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pasirašydamas V. J. vardu Gimnazijos darbuotojų saugos, sveikatos, priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnaluose, tyčia pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos panaudojęs, t. y. pateikęs atsakingiems Gimnazijos darbuotojams, kurie šių suklastotų dokumentų pagrindu eilę metų mokėjo V. J., E. V., G. B. ir A. Z. darbo užmokestį, pažeidė ( - ) savivaldybės interesus ir padarė jai turtinę žalą, nes tokiais savo veiksmais savivaldybei priklausančius Gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus neteisėtai ir iš esmės neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims, t. y. faktiškai Gimnazijoje nedirbusiems V. J., E. V., G. B. ir A. Z.. Tai, kad šie asmenys dažnai lankydavosi Gimnazijos patalpose (eidavo pas direktorių į kabinetą ar pasiimti atlyginimo, sportuodavo ir pan.) ar net galimai epizodiškai atlikdavo kokius nors pavienius darbus (pvz., kelis kartus pakeitė į darbą neišėjusį sargą ar išvalė užsikišusią valgyklos kanalizaciją, kitaip pagelbėjo valgyklos vedėja dirbusiai nuteistojo E. V. žmonai, galimai atliko tam tikrus remonto darbus keliuose kabinetuose (teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas technologijų mokytojas N. V. teigė, kad E. V., A. Z. ir V. J. apie 2000 metus sutvarkė technologijų kabinetą, o rusų kalbos mokytojas Vn. M. – kad kosmetinį remontą savo kabinete apie 2007 m. jis atliko su E. V., G. B. ir V. J.), iš senosios bibliotekos pernešė knygas į naują patalpą (liudytojos Va. K. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu) ar juo labiau padėjo atlikti remonto darbus nuteistojo J. V. broliui El. V., dirbusiam pagal patentą ir už atliktus darbus gaudavusiam iš Gimnazijos užmokestį, bei 2003 metais UAB „A“ dirbusį ir kartu su kitais šios įmonės darbininkais remontavusį Gimnazijos patalpas bei už tai atlyginimą gavusį J. V. sūnui M. V. mokė klijuoti plyteles (M. V. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. 15, b. l. 118-120), o E. V. dar kelis kartus po talkų išvežė lapus, medžių šakas ar statybines šiukšles, kartais nustumdavo sniegą teritorijoje, kuria ir jam pačiam reikėjo privažiuoti prie mokyklos, kad į valgyklą pristatytų jo, kaip ūkininko, pagal sudarytas daržovių pirkimo – pardavimo sutartis Gimnazijai tiekiamas daržoves), negali būti vertinama kaip adekvatus ir teisingas atlygis už šiems asmenims per eilę metų, mokant kas mėnesį, perleistas kaltinime nurodytas ( - ) savivaldybei priklausančias Gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtas pinigines lėšas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. V., kuris ne tik priėmė sprendimus įdarbinti šiuos asmenis Gimnazijoje, bet ir kontroliavo visą vadovaujamos švietimo įstaigos ūkį, šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad dėl jo veiksmų neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiant savivaldybei priklausančias pinigines lėšas Gimnazijoje faktiškai nedirbantiems asmenims, turto savininkė jai priklausančio turto neteks, ir norėjo taip veikti. Pirmiau aptarti J. V. nusikalstami veiksmai teisingai įvertinti ir kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nes pastarasis, klastodamas dokumentus, kurių pagrindu jo žinioje buvusios, o vėliau jam einamų pareigų pagrindu patikėtos piniginės lėšos daugiau kaip 14 metų buvo kaip darbo užmokestis mokamos realiai jokių darbinių funkcijų neatliekantiems asmenims, savo tarnybinę padėtį panaudojo priešingai tarnybos interesams ir tuo diskreditavo visuomenės akyse valstybės tarnautojo – Gimnazijos direktoriaus – vardą, sumenkino jo vadovaujamos švietimo įstaigos autoritetą. Nekyla abejonių ir dėl to, kad V. J., E. V. ir G. B., faktiškai nedirbdami Gimnazijoje, bet pateikdami J. V. savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis, būtinus darbo sutarčiai sudaryti, taip pat savo naudojamų banko sąskaitų rekvizitus, į kurias metai iš metų kas mėnesį buvo pervedamas jų neva uždirbtas atlyginimas, žinojo šių duomenų pateikimo tikslą ir suvokė, kad tokiais savo veiksmais sudaro sąlygas J. V., kaip Gimnazijos direktoriui, daryti nusikalstamas veikas, t. y. piktnaudžiauti tarnyba ir švaistyti jo žinioje esantį bei jam patikėtą turtą, neteisėtai, pagal sudarytas fiktyvias darbo sutartis, mokant jiems darbo užmokestį, ir norėjo taip veikti. Nors nuteistieji teigia, kad byloje neįrodytas jų susitarimas daryti šias nusikalstamas veikas, tačiau tokį jų teiginį paneigia byloje nustatytas ir jau pirmiau aptartas nusikalstamų veikų padarymo būdas, kuris be susitarimo ir bendrų nuteistųjų pastangų nebūtų įmanomas. Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo V. J. dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatyti specialaus subjekto požymiai yra būtini tik šio nusikaltimo vykdytojui (šiuo atveju J. V., dėl to ginčas šioje byloje nekyla), tuo tarpu nusikalstamos veikos bendrininkais (taip pat ir padėjėjais) teismų praktikoje pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumento, kad kaltinime nurodytas turtas nebuvo jo žinioje ar jam patikėtas. Šiuo atveju pakanka, kad minėtas turtas buvo šio nusikaltimo vykdytojo J. V. žinioje, o vėliau buvo pastarajam patikėtas. Ta aplinkybė, kad civilinį ieškinį šioje byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o ne ( - ) savivaldybė, turtinės žalos padarymo šiai savivaldybei fakto, kaip ir apeliantų nustatytų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, tai pat nepaneigia.
    17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad J. V. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, iššvaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtą svetimą turtą ir piktnaudžiavo tarnyba, fiktyviai įdarbindamas Gimnazijoje V. J., E. V., G. B. ir A. Z., nepagrįstai J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį inkriminavo dar ir R. A. (D.) bei R. Š. fiktyvų įdarbinimą Gimnazijoje, tikrovės neatitinkančių įrašų apie šių asmenų darbą ir jų uždirbtą darbo užmokestį valstybinio socialinio draudimo pažymėjimuose patvirtinimą bei jiems paskaičiuoto darbo užmokesčio iššvaistymą, pinigines lėšas išmokant nenustatytiems asmenims. Be to, teismas neteisingai nustatė V. J. fiktyvaus įdarbinimo Gimnazijoje laikotarpį bei šiam nuteistajam neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio dydį ir nepagrįstai J. V. inkriminavo 1999 m. balandžio 1 d. darbo sutarties su V. J. Nr. 119, 1999 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 61-K ir 1999 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 64-K bei įrašų Nr. 8 ir 9 V. J. valstybinio socialinio draudimo pažymėjime suklastojimą.
    18. Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. A. (D.) laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d., o R. Š. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Gimnazijoje taip pat buvo įdarbinti fiktyviai ir atitinkamais laikotarpiais R. A. (D.) priskaičiuotas darbo užmokestis, t. y. 5912,28 Lt (1712,31 Eur), bei R. Š. priskaičiuotas darbo užmokestis, t. y. 2892,42 Lt (837,7 Eur), buvo išmokėtas nenustatytiems asmenims.
    19. Savo išvadas dėl fiktyvaus R. A. (D.) įdarbinimo apygardos teismas grindė šios liudytojos parodymais, kad Gimnazijoje ji dirbo valytoja, pradėjo dirbti 1993 m. rugpjūčio 1 d. ir dirbo trejus metus, sargės pareigų Gimnazijoje neatliko ir už sargės darbą atlygio negavo, ar dirbo mokykloje nuo 1996 m. lapkričio 1 d. neprisimena, dėl įrašų socialinio draudimo pažymėjime nieko pasakyti negali, negali patvirtinti, kad jie neteisingi, šį dokumentą iš mokyklos pasiėmė tada, kai baigusi universitetą darbinosi kitoje darbovietėje; Gimnazijos pateiktomis R. D. asmeninėmis sąskaitomis, kurios patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1995 m. balandžio 4 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. jai buvo išmokėta 5912,28 Lt (1712,31 Eur) (t. 5, b. l. 91–94); Gimnazijos administracijos pateikta asmens byla Nr. 33, kurioje užfiksuota, kad 1993 m. rugpjūčio 1 d. R. D. priimta dirbti šioje švietimo įstaigoje valytoja, o 1994 m. rugpjūčio 1 d. atleista iš valytojos pareigų šioje byloje nėra (t. 2, b. l. 56, 61–66); R. A. (D.) valstybinio socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) esančiais nuteistojo J. V. parašais ir antspaudu patvirtintais įrašais, kad R. D. 1993 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti Gimnazijoje valytoja, 1994 m. rugpjūčio 1 d. atleista iš valytojos pareigų, nuo 1994 m. gruodžio 5 d. iki gruodžio 29 d. dirbo Gimnazijoje valytoja, nuo 1995 m. vasario 11 d. pradėjo dirbti Gimnazijoje, 1996 m. spalio 1 d. atleista iš darbo, 1996 m. lapkričio 1 d. pradėjo dirbti Gimnazijoje sarge, 1997 m. balandžio 1 d. atleista iš darbo sarge; R. A. (D.) pateiktu Šiaulių universiteto bakalauro diplomu ŠU Nr. ( - ), iš kurio matyti, kad pastaroji 1999 metais Šiaulių universiteto Dailės fakultete baigė dailės ir darbų studijų programą, jai suteiktas Socialinių mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis (t. 5, b. l. 77–87). Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad R. D. asmens byloje yra iš viso tik penki lapai, kuriuose užfiksuota, kad 1993 m. rugpjūčio 1 d. ji priimta dirbti Gimnazijoje, o 1994 m. rugpjūčio 1 d. atleista iš valytojos pareigų. Jokių dokumentų, susijusių su vėlesniu darbu Gimnazijoje, jos asmens byloje nėra. Be to, nustatyta, kad nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. R. D. studijavo Šiaulių universitete, dieniniame skyriuje. Pati liudytoja R. A. (D.) nurodė, kad tiek priimant į darbą, tiek atleidžiant iš darbo ji pasirašė dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad R. D. socialinio draudimo pažymėjime po 1994 m. rugpjūčio 1 d. esantys įrašai yra klastoti, nes ji tuo metu mokykloje nedirbo, o pinigai jos vardu buvo nepagrįstai mokami nenustatytiems asmenims.
    20. Teisėjų kolegija su tokiomis apygardos teismo išvadomis negali sutikti. Visu pirma pažymėtina, kad liudytoja R. A. (D.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad valytoja Gimnazijoje įsidarbino 1993 m. rugpjūčio 1 d. ir dirbo apie trejus metus. Ši liudytoja paaiškino, kad tikslios datos, kada buvo atleista iš darbo neprisimena, bet tuo pačiu nurodė, kad galėjo dirbti ir studijų metu, taip pat ir 1996 m. lapkričio mėnesį, todėl negali patvirtinti, kad įrašai jos socialinio draudimo pažymėjime yra neteisingi (t. 5, b. l. 72-74, t. 14, b. l. 17-18). Netikėti tokiais šios liudytojos parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Liudytos R. A. (D.) parodymų patikimumu nesuabejojo ir apygardos teismas. Nepaisant to, padarė jiems prieštaraujančią išvadą, kad liudytoja Gimnazijoje dirbo tik vienerius metus. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu į bylą buvo pateikti Gimnazijos archyvinėje R. D. byloje buvę dokumentai, kurių nebuvimu teismas taip pat rėmėsi konstatuodamas fiktyvų R. D. įdarbinimą Gimnazijoje, t. y. 1995 m. vasario 21 d. R. D. prašymas priimti dirbti naktiniu sargu, Gimnazijos direktoriaus J. V. 1995 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 127-K, kuriuo R. D. nuo 1995 m. vasario 21 d. priimta naktinio sargo pareigoms, 1996 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 24-K, kuriuo R. D. nuo 1996 m. spalio 10 d. atleista iš naktinio sargo pareigų, 1996 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. 31-K, kuriuo R. D. nuo 1996 m. lapkričio 4 d. priimta pavaduoti dekretinėse atostogose esančią L. G., 1997 m. balandžio 2 d. R. D. prašymas atleisti iš naktinio sargo pareigų bei Gimnazijos direktoriaus J. V. 1997 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. 64-K, kuriuo R. D. atleista iš darbo (t. 25, b. l. 33-40). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. A. (D.) parodė, kad pirmiau paminėtus prašymus, t. y. 1995 m. vasario 21 d. prašymą priimti dirbti naktiniu sargu ir 1997 m. balandžio 2 d. prašymą atleisti iš darbo, rašė ji, dabar prisiminė, kad rašė tokį prašymą, tik buvo įsitikinusi, kad buvo priimta į valytojos pareigas, taip pat prisiminė, kad buvo periodas, kai dirbo naktine sarge mokykloje, anksčiau to nesakė, nes buvo įsitikinusi, kad sarge dirbo įforminta kaip valytoja (t. 25, b. l. 75-76). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme liudytoja R. A. (D.) nuosekliai parodė, jog Gimnazijoje dirbo tik valytojos darbą, be to, kategoriškai neigė atlikusi naktinio sargo funkcijas, kritiškai vertina šios liudytojos parodymus apeliacinės instancijos teisme, kad ji Gimnazijoje kurį laiką dirbo ir naktinio sargo darbą. Juolab, kad naktinio sargo funkcijas pastaroji vargu ar galėjo suderinti su studijomis Šiaulių universiteto dieniniame skyriuje. Tačiau įvertinusi jau pirmiau aptartus šios liudytojos parodymus apie jos darbą Gimnazijoje atliekant valytojos funkcijas ir jo trukmę, tai, kad ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė neprisimenanti tikslios atleidimo iš darbo Gimnazijoje datos, neneigė, kad galėjo dirbti šioje švietimo įstaigoje ir studijų metu, įskaitant ir nuo 1996 m. lapkričio mėn., taip pat jau pirmiau aptartus apeliacinės instancijos teismui pateiktus Gimnazijos archyvinės R. D. asmens bylos dokumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinktais įrodymais nepaneigta aplinkybė, kad R. A. (D.) faktiškai dirbo Gimnazijoje valytoja bei gavo už tai atlyginimą ne tik nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d., bet ir vėlesniais laikotarpiais, t. y. nuo 1994 m. gruodžio 5 d. iki gruodžio 29 d., taip pat nuo 1995 m. vasario 11 d. iki 1996 m. spalio 1 d. ir nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1997 m. balandžio 1 d., kai į darbą buvo priimta naktinio sargo pareigoms.
    21. Išvadą dėl fiktyvaus R. Š. įdarbinimo Gimnazijoje apygardos teismas iš esmės grindė tik šio liudytojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad iki 2008 metų jis niekada nėra dirbęs Gimnazijoje, įrašai jo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime, kad jis nuo 1997 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. dirbo Gimnazijoje ir gavo darbo užmokestį, neatitinka tikrovės, nes jis Gimnazijoje tuo laiku nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Tokie įrašai jo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime atsirado po to, kai jis šį pažymėjimą buvo perdavęs J. V. sporto klubo, kurio nariais jie abu buvo, susirinkimo metu, nes į klubo susirinkimo protokolą reikėjo įrašyti jo duomenis, o kito dokumento tą kartą su savimi neturėjo. Kai gavo pasiūlymą dirbti UAB „C“ (duomenys pakeisti), pradėjo ieškoti valstybinio socialinio pažymėjimo ir prisiminė, kad jį paliko J. V.. Atsiėmęs pažymėjimą pamatė įrašus dėl darbo Gimnazijoje. Kai apie juos paklausė J. V., jis pasakė nekreipti į juos dėmesio (t. 16, b. l. 161-164, t. 17, b. l. 120-125). Įvertinęs šiuos liudytojo parodymus, teismas padarė išvadą, kad R. Š. socialinio draudimo pažymėjime esantys įrašai (t. 17, b. l. 16-17) yra klastoti, o pinigai jo vardu buvo mokami neteisėtai ir nenustatytiems asmenims. Su šiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojas R. Š. apie fiktyvų jo įdarbinimą Gimnazijoje parodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, tik papildomai apklaustas 2013 m. gegužės 10 d. teisiamajame posėdyje, tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmą kartą apklaustas pirmosios instancijos teisme 2012 m. liepos 9 d. tokių aplinkybių nenurodė. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, labai svarbu yra ir tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas būtent pagal šio liudytojo pareiškimą, kuriame jis nurodė turintis informacijos apie J. V. vadovaujamoje Gimnazijoje fiktyviai įdarbinamus asmenis (t. 1, b. l. 2-3). Apie tai, kad J. V. fiktyviai įdarbindavo savo giminaičius ar draugus jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei duodamas parodymus 2012 m. liepos 9 d. teisiamajame posėdyje, tačiau apie tai, kad ir pats 1997 m. buvo fiktyviai įdarbintas Gimnazijoje, net neužsiminė. Be to, 2013 m. gegužės 10 d. teisiamajame posėdyje nurodęs, kad 1997 metais Gimnazijoje nedirbo, liudytojas R. Š. teigė ir tai, kad 1997 metais jis nerašė jokių prašymų dėl priėmimo ar atleidimo į darbą, tačiau, kai teismui buvo pateikta jo asmens bylos kopija, pripažino, kad 1997 m. sausio 1 d. prašymas priimti į darbą Gimnazijoje ir 1997 m. rugsėjo 1 d. prašymas atleisti iš darbo (t. 17, b. l. 45, 47) rašyti jo ranka, 1995-2005 m. darbų saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnale prie jo pavardės esantis parašas taip pat gali būti jo (t. 17, b. l. 120-125). Nors R. Š. teigė, kad fiktyvaus jo paties įdarbinimo Gimnazijoje faktą dėl praėjusio ilgo laiko tarpo jis buvo pamiršęs, tačiau toks liudytojo aiškinimas, įvertinus tiek pirmiau aptartas ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo aplinkybes, tiek paties R. Š. nurodytas jo 1997 m. rugsėjo 1 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo Gimnazijoje surašymo aplinkybes (prašymą rašė, nes kitaip negalėjo atgauti iš J. V. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo), kelia pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo parodymų apie jo fiktyvų įdarbinimą Gimnazijoje 1997 m. patikimumo. Nuteistasis J. V. neigė, kad R. Š. buvo įdarbintas fiktyviai, parodė, kad pastarasis realiai dirbo Gimnazijoje, tik po kurio laiko ėmė aiškinti, kad jam toks darbas netinka, ir dėl to buvo atleistas. Liudytoja I. M., 1997 metais ėjusi direktoriaus pavaduotojos ūkio reikalams pareigas, nurodė neprisimenanti, ar R. Š. dirbo Gimnazijoje, ar ne. Kita vertus, ši liudytoja, mokėdavusi darbuotojams atlyginimus, paaiškino, kad pinigus išmokėdavo tik tam asmeniui, kuris nurodytas algalapyje ir kitas asmuo pasiimti atlyginimo už R. Š. negalėjo (t. 21, b. l. 69-70). Liudytoja L. M., 1997 m. dirbusi Gimnazijoje sekretore ir tvarkiusi asmenų priėmimo į darbą dokumentus, parodė, kad R. Š. pažįsta ir galėjo 1997 metais priimti jį į darbą (t. 21, b. l. 14-15). Jokių kitų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų pirmiau aptartas liudytojo R. Š. nurodytas aplinkybes ir leistų daryti neabejotiną išvadą dėl fiktyvaus R. Š. įdarbinimo Gimnazijoje 1997 m. nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d., byloje nėra.
    22. Kaip jau minėta, nuteistasis V. J., pirmą kartą apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, ir tą pačią dieną apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosekliai parodė, kad 1999 m. buvo įdarbintas Gimnazijoje, kurioje dirbo apie du mėnesius, o po to, neįspėjęs darbdavio, išvyko į Daniją. Ten susirado darbą, todėl paskambino Gimnazijos direktoriui J. V. ir pasakė, kad gali jį atleisti iš darbo, nes jis susirado darbą užsienyje ir nutarė ten pasilikti. Kai darbinosi į Gimnaziją, pas direktorių pasirašė darbo sutartį ir tai buvo tik vieną kartą. Gimnazijoje buvo įdarbintas sargu ir valytoju (tai užfiksuota jo socialinio draudimo pažymėjime), tačiau faktiškai atliko darbininko pareigas – nešiojo suolus, blokelius, remontavo suolus, pakeitė spyną. Po šio išvykimo į Daniją Gimnazijoje daugiau nedirbo (t. 10, b. l. 120-122, 124-125). Apygardos teismas, nuosprendyje analizuodamas šio nuteistojo parodymus, taip pat įrašus jo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ), t. y. įrašą Nr. 8, kad 1999 m. balandžio 1 d. V. J. pradėjo dirbti Gimnazijoje sargu, įrašą Nr. 9 apie V. J. atleidimą iš darbo ir apie jam laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, taip pat įrašą Nr. 10, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti Gimnazijoje valytoju, konstatavo, kad paminėti įrašai patvirtina V. J. pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jo darbas mokykloje truko neilgai. Taip pat apygardos teismas atkreipė dėmesį į 2011 m. balandžio 27 d. specialisto išvadą Nr. 11Š-110(11) ir 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvadą Nr. 11Š-95(11), kuriomis konstatuota, kad tikėtina, jog 1999 m. balandžio 1 d. darbo sutarties Nr. 119 eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai:“ 1 skiltyje „Darbuotojas“, taip pat įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. 01-20 eilutės „99 04 01 (Nr. 62) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ pasirašė V. J.. Tuo tarpu minėtos darbo sutarties Nr. 119 antroje pusėje, skirsnyje „Darbo sutartis nutraukta“, eilutėje „Darbuotojas“ prie įrašo „V. J.“ esantis parašas yra ne parašytas, o išspausdintas lazerinio išspausdinimo būdu, o 1999 m. gegužės 4 d. darbo sutartį, kaip ir kitus vėlesnius dokumentus V. J. vardu pasirašė ne V. J. (t. 9, b. l. 70-71, 73-92). Įvertinęs šias specialisto išvadas apygardos teismas konstatavo, kad jos patvirtina V. J. pirminėse apklausose nurodytas įsidarbinimo Gimnazijoje aplinkybes, jog 1999 metais jis šioje švietimo įstaigoje buvo trumpam įsidarbinęs, o vėliau nedirbo. Teismas taip pat nurodė, kad šios specialisto išvados nurodo ir galimą realaus V. J. darbo mokykloje trukmę: jei 1999 m. balandžio 1 d. surašytuose dokumentuose V. J. pasirašė pats, tai po mėnesio, 1999 m. gegužės 4 d. jo vardu jau pasirašinėjo kiti asmenys, todėl darytina išvada, kad tuo metu V. J. Gimnazijoje jau nedirbo ir tai truko iki jo įdarbinimo pabaigos. Padaręs tokias vienas kitą papildančiais byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, įskaitant ir tai, kad V. J. Gimnazijoje laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. dirbo, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, apygardos teismas laikotarpio, kuomet pats konstatavo faktinį V. J. darbą Gimnazijoje, kaip ir už 1999 m. balandžio mėnesį V. J. išmokėto darbo užmokesčio bei su tuo susijusių dokumentų iš J. V. ir V. J. pareikštų kaltinimų nepagrįstai nepašalino. Nors iš V. J. parodymų matyti, kad įdarbintas pagal 1999 m. balandžio 1 d. terminuotą darbo sutartį naktiniu sargu faktiškai jis atliko darbininko funkcijas, vien ši aplinkybė (kaip ir R. A. (D. atveju) nesudaro pagrindo jo įdarbinimo dokumentus (darbo sutartį, direktoriaus įsakymus dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo) vertinti kaip netikrus, taip pat kaip suklastotus vertinti įrašus V. J. socialinio draudimo pažymėjime, o V. J. už 1999 m. balandžio mėnesį išmokėtą darbo užmokestį (444,97 Lt (128,87 Eur) (V. J. asmeninė sąskaita, t. 3, b. l. 30) – kaip iššvaistytą svetimą turtą.
    23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinimas J. V. dėl fiktyvaus R. D. (A.) ir R. Š. įdarbinimo, su tuo susijusių dokumentų suklastojimo ir R. D. (A.) bei R. Š. paskaičiuoto darbo užmokesčio iššvaistymo, taip pat dėl fiktyvaus V. J. įdarbinimo laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., su tuo susijusių dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo ir už šį laikotarpį V. J. išmokėto darbo užmokesčio (444,97 Lt (128,87 Eur) iššvaistymo, nepasitvirtino, todėl šalinamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų J. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, ir V. J. nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal suklastotą darbo sutartį V. J. buvo priimtas į darbą nuo 1999 m. gegužės 4 d., nustatoma, kad J. V. nusikalstamų veiksmų, susijusių su fiktyviu V. J. įdarbinimu, taip pat V. J. nusikalstamų veiksmų padedant J. V. iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą ir piktnaudžiauti tarnyba pradžia yra 1999 m. gegužės 4 d. Nustatydama turto, kurį V. J. padėjo iššvaistyti J. V., vertę, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad V. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas dėl padėjimo J. V. iššvaistyti 75 678,9 Lt vertės, o ne 76 878,34 Lt vertės turtą, kaip kad konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad aptartų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nepaneigia V. J. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, teikiant J. V. savo duomenis ir banko sąskaitos rekvizitus tuo laiku, kai jis Gimnazijoje faktiškai nedirbo.
    24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. V., būdamas valstybės tarnautojas, ( - ) vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktūrizuotos į savarankišką ( - ) savivaldybės biudžetinę įstaigą, direktorius, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą turtą, t. y. ( - ) savivaldybei priklausančius ( - ) gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. iššvaistė svetimą, ( - ) savivaldybės jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir disponavo jais, t. y.
pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į ( - ) vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas, 1994 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994 m. sausio 10 d. iki 1994 m. vasario 10 d. pavaduoti naktinį sargą B. K. jo atostogų metu, 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 17, pagal kurį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. atleido G. B. iš ( - ) vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų, 1997 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 42, pagal kurį nuo 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. priėmė sezoniniam darbui ( - ) gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kūriko priemoką už papildomai atliekamą darbą, 1998 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 51-K, pagal kurį G. B. paskyrė dirbti 1 etatu kūriku ir 0,6 etato darbininku, 1999 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku, 1999 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 413, pagal kurį nuo 1999 m. birželio 1 d. G. B. ( - ) gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku, 2000 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 288, pagal kurį nuo 2000 m. birželio 1 d. G. B. šioje gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku, 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku, 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbti 1 etatu darbininku, 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu, 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato dujinių įrenginių eksploatacijos meistru, 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu, 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas), 2003 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru, 2005 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. sargais 0,5 etato, 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. atleido G. B. iš ( - ) mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų;

36nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. ( - ) mokykloje nedirbusio G. B. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašus: Nr. 3, kad 1993 m. spalio 1 d. G. B. pradėjo dirbti ( - ) vidurinėje mokykloje naktiniu sargu, Nr. 6 apie G. B. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 7 apie G. B. nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 21 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 8 apie G. B. atleidimą iš darbo ir įrašą apie G. B. nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 10, kad 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku, Nr. 11 apie G. B. nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 12 apie G. B. nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 13 apie G. B. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

37nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G. B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G. B. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. buvo nepagrįstai išmokėta 74 744,53 Lt (21 647,51 Eur) kaip darbo užmokestis;

38pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos bei šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio ir darbo pobūdžio nustatymo bei 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą, 1999 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti ( - ) gimnazijoje nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos, 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999 m. gegužės 25 d., 1999 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999 m. liepos 15 d. dirbti 1 etatu valytoju, 2000 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju, 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju, 2002 m. gegužės 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 258, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą, 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti ( - ) gimnazijoje inžinieriumi kompiuterininku 1 etatu, 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku, 2006 m. sausio 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 69, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo, darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą, 2006 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku, 2006 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku, 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku, 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku, 2007 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku, 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iš darbo, 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą, 2008 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku, 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, kuria V. J. priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimą dėl V. J. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą, 2009 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iš inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų;

39V. J. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 10 apie tai, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje valytoju;

40nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant V. J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki 2009 m. birželio 12 d. buvo nepagrįstai išmokėta 75 233,93 Lt (21 789,25 Eur) kaip darbo užmokestis;

41pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, kuria A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio bei mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą, 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti ( - ) gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato, 2002 m. gegužės 2 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 259, pagal kurią A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. šios sutarties nutraukimą, 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku 0,5 etato, 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. K-78, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atleido A. Z. iš ( - ) gimnazijos darbininko pareigų;

42nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. ( - ) gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu ir antspaudu patvirtino įrašus: Nr. 9, kad 1999 m. rugpjūčio 25 d. A. Z. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įrašą apie A. Z. nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 10 apie A. Z. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 11 apie A. Z. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 12 apie A. Z. nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 13 apie A. Z. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

43nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 metų rugpjūčio mėnesio parašu ir antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad A. Z. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir pagal šiuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A. Z. nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepagrįstai išmokėta 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestis;

44pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbą ( - ) vidurinėje mokykloje kūriku, 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996 m. sausio 11 d. pavaduoti K. R. jo ligos metu, 1996 m. sausio 11 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią E. V. priėmė dirbti kūriku nuo 1996 m. sausio 11 d. iki kūrenimo sezono pabaigos, 1996 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996 m. balandžio 18 d. atleido E. V. iš ( - ) vidurinės mokyklos kūriko pareigų, 1997 m. spalio 31 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 29, kuria E. V. priėmė dirbti 0,5 etato kūriku, mokant 0,5 etato priemoką, ir šios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobūdžio nustatymo; priėmė 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997 m. lapkričio 4 d. E. V. mokėti 0,5 direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemoką, kol bus paskirtas direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojas; 1997 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 32, kuriuo nuo 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kūriku; pasirašė 1998 m. rugpjūčio 24 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 91, pagal kurią E. V. priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemoką, taip pat įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavaduoti kiemsargį, 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemoką, 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. E. V. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją, 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 171, kuriuo nuo 2001 m. sausio 2 d. E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001 m. rugpjūčio 25 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 215, kuria E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. priėmė dirbti ( - ) gimnazijoje, mokant 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2001 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją, 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 2 d. E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 257, kuria E. V. priėmė dirbti ( - ) gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimą, 2008 m. gegužės 19 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 45, kuria E. V. priėmė dirbti ( - ) gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. K-121, kuriuo nuo 2008 m. gegužės 19 d. E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu, 2009 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. KD-21, kuriuo 2009 m. sausio 2 d. E. V. atleido iš darbo saugos specialisto pareigų, 2010 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. KD-41, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku, 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iš darbininko pareigų;

45nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. ( - ) mokykloje nedirbusio E. V. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašus: Nr. 3, kad 1994 m. sausio 25 d. E. V. pradėjo dirbti ( - ) valdybos švietimo skyriaus ( - ) vidurinėje mokykloje valytoju, Nr. 4, kad 1994 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. sausio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą, Nr. 9, kad 1996 m. sausio 11 d. E. V. pradėjo dirbti ( - ) vidurinėje mokykloje kūriku, Nr. 10 apie E. V. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 11, kad 1996 m. balandžio 18 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. nuo 1996 m. sausio 20 d. iki 1996 m. balandžio 18 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą, Nr. 12 apie ( - ) vidurinės mokyklos darbininkui E. V. nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 1996 m. spalio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 13, kad 1997 m. spalio 17 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal DSĮ 28 straipsnį, ir apie E. V. nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą, Nr. 14, kad 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. pradėjo dirbti ( - ) gimnazijoje darbininku, Nr. 15 apie E. V. nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 16 apie E. V. nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, Nr. 17 apie E. V. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

46nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo nepagrįstai išmokėta 76 878,34 Lt (22 265,5 Eur) kaip darbo užmokestis;

47tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje V. J. vardu pasirašė: įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. 01-20 eilutės „99 05 04“ (Nr. 64) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“.

48Taip J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtą didelės vertės – 242 760,58 Lt (70 308,32 Eur) – svetimą, ( - ) savivaldybei priklausantį turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus – vardą, sumenkino švietimo įstaigos – ( - ) gimnazijos – autoritetą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d.).

49V. J. padėjo valstybės tarnautojui, t. y. ( - ) gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą ( - ) savivaldybės turtą, t. y. V. J., žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su ( - ) gimnazija, kurių pagrindu jam bus mokamas atlyginimas ( - ) gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti ir atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, bei laikotarpiu nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki 2009 m. birželio 12 d. pagal šias sutartis iš ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus ir ( - ) gimnazijos įgydamas 75 233,93 Lt (21 789,25 Eur) kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d.).

    1. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, nuosprendis keičiamas ir civilinio ieškinio dalyje, atitinkamai mažinant iš nuteistojo J. V. ir iš nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteistas sumas ( - ) savivaldybei padarytai turtinei žalai atlyginti.
    2. Atkreiptinas nuteistojo V. J. dėmesys į BPK 115 straipsnį, kuris reglamentuoja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimas atmesti civilinį ieškinį galimas dar tuo atveju, jei teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą galimas tik tuo atveju, jei teismas priima išteisinamąjį nuosprendį nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo gi atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta tiek V. J. kaltė padėjus J. V. iššvaistyti svetimą turtą, tiek padarytos turtinės žalos dydis, taigi, išspręsti pareikštą civilinį ieškinį taip, kaip prašo šis nuteistasis (atmesti arba palikti nenagrinėtą), nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

50Dėl J. V., G. B. ir V. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (G. B. darbo sutarčių suklastojimas), V. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (V. J. darbo sutarčių, prašymų bei instruktavimo žurnalų suklastojimas)

  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. V. ir G. B. pagrįstai nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tarp Gimnazijos ir G. B. sudarytos 1997 m. gruodžio 17 d. darbo sutarties Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutarties Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutarties Nr. 253 ir tos pačios dienos darbo sutarties Nr. 254 suklastojimo, tačiau teismo išvada, kad pastarieji šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami su V. D., neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
    1. Kaip matyti iš J. V., G. B., o taip pat ir V. D. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei šių nuteistųjų apeliacinių skundų turinio, pastarieji iš esmės neginčija apygardos teismo išvados, kad pirmiau paminėtos darbo sutartys buvo perrašomos, surašant jas atgaline data. Tačiau apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šių dokumentų perrašymo laiką ir tikslą, t. y. kad jos buvo perrašytos 2011 m., siekiant nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nuslėpti duomenis, pagrindžiančius, kad G. B. asmeniškai su Gimnazija nebuvo sudaręs darbo sutarčių, todėl nepagrįstai šiuos jų veiksmus įvertino kaip dokumentų klastojimą. Pasak apeliantų, jiems inkriminuotos darbo sutartys buvo perrašytos ne 2011 metais, o gerokai anksčiau, neturint tikslo ką nors nuslėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet siekiant ištaisyti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, užpildant kai kurių darbuotojų, įskaitant G. B., darbo sutartis. Teisėjų kolegija šiuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
    2. Visų pirma, vertindama nuteistųjų J. V., G. B. ir V. D. parodymų apie jiems inkriminuotų tarp Gimnazijos ir G. B. sudarytų darbo sutarčių perrašymo aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs ir tarpusavyje sutapo tik dėl šių dokumentų perrašymo tikslo, t. y. kad jos buvo perrašomos, siekiant ištaisyti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, kuriuos pareigūnai sutiko neįtraukti į patikrinimo aktą. Tuo tarpu visas kitas darbo sutarčių perrašymo aplinkybes nuteistieji aiškino skirtingai arba teigė tam tikrų aplinkybių apskritai neprisimenantys. Nuteistasis J. V. paaiškino, kad neprisimena, kada buvo atliekamas Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimas ir buvo nustatyti pažeidimai užpildant darbo sutartį su G. B., tačiau tai buvo tuo metu, kai G. B. dar dirbo Gimnazijoje, nes darbo inspekcijos pareigūnai leido perrašyti darbo sutartis tik tuo atveju, jei asmuo dar dirbo. Taip pat J. V. parodė, kad nustatyti pažeidimai pasireiškė tuo, kad į sutartį buvo įrašytas įsakymas, bet neparašytas įstatymo straipsnis, ir kad buvo perrašytos tik atskiros G. B. darbo sutarčių dalys, t. y. perrašytas tik tas lapas, kuris buvo neteisingai užpildytas (t. 17, b. l. 89-99). Nuteistoji V. D. teigė, kad nustatyti pažeidimai pasireiškė tuo, jog darbo sutartyje nebuvo įrašų apie įsakymą, kuriuo buvo pakeistos G. B. daro sąlygos. Aiškindama apie darbo sutarčių perrašymo laiką ir apimtį, ikiteisminio tyrimo metu V. D. parodė, kad ji perrašė vieną G. B. darbo sutartį ir tai buvo prieš 3 ar 4 metus, t. y. 2008 arba 2009 metais. Darbo sutarties perrašymas pasireiškė tuo, kad ji, remdamasi direktoriaus įsakymais, ant tuščių blankų chronologiškai perrašė visus sutarties pakeitimus (t. 9, b. l. 187). Teisme V. D. parodė, kad G. B. sutartis ji tvarkė 2011 metais, iš naujo sutvarkė keturias sutartis, įterpė praleistus įsakymus, iš naujo jas perrašė. Vėliau ji ėmė teigti, kad G. B. darbo sutartys buvo tvarkomos 2005-2006 metais, be to, ji perrašė vieną darbo sutartį, tik joje buvo daug įrašų (t. 15, b. l. 193-196). G. B. nurodė, kad neprisimena, kiek darbo sutarčių buvo perrašyta, tačiau tai tikrai buvo tuo metu, kai jis buvo įdarbintas Gimnazijoje (t. y. iki 2007 m. gruodžio 17 d.), o ne 2011 metais (t. 16, b. l. 88-93). Taigi, kaip teisingai apeliaciniuose skunduose pažymi J. V. ir G. B., iš nuteistųjų parodymų neaišku, kada, kiek darbo sutarčių buvo perrašyta ir kokia apimtimi. Tačiau vien tai nereiškia, kad šios aplinkybės byloje nenustatytos, nes apie jas patikimai spręsti leidžia objektyvūs bylos duomenys.
    3. Kaip matyti iš byloje esančių tarp Gimnazijos ir G. B. sudarytų ir nuteistiesiems inkriminuotų kaip suklastotų darbo sutarčių (1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254), visos jos buvo surašytos Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 17 d. darbo sutarties įstatymo Nr. I-1285 priedėlio pagrindu, šių sutarčių blankai tarpusavyje nesiskiria (t. 2, b. l. 81-84, 85-86, 89-90, 99-101). Tačiau su G. B. sudarytų darbo sutarčių blankai iš esmės skiriasi nuo blankų, ant kurių tuo pačiu metu, t. y. 1997-2002 metais, buvo surašytos su kitais asmenimis sudarytos darbo sutartys (1999 m. balandžio 1 d. darbo sutartis Nr. 119, 1999 m. gegužės 4 d. darbo sutartis Nr. 12, 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutartis Nr. 258 su V. J. (t. 2, b. l. 139-141, 146-148, 150-151), 1999 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutartis Nr. 130 ir 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutartis Nr. 259 su A. Z. (t. 2, b. l. 157-158, 161-162), 1997 m. spalio 31 d. darbo sutartis Nr. 29, 1998 m. rugpjūčio 24 d. darbo sutartis Nr. 91, 2001 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutartis Nr. 215 ir 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutartis Nr. 257 su E. V. (t. 2, b. l. 179-181, 184-185, 192-193, 198-199). Pažymėtina, kad išvardintos darbo sutartys buvo surašytos to paties Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 17 d. darbo sutarties įstatymo Nr. I-1285 priedėlio pagrindu ir jų blankai tarpusavyje taip pat nesiskyrė. Be to, visi darbo sutarčių su G. B. blankų lapai yra užpildyti ranka, tuo tarpu visais kitais atvejais, pradedant nuo 1998 metų, bent jau pirmieji darbo sutarčių blankų lapai buvo pildomai rašomąja mašinėle, ir tik kai kuriais atvejais ranka įrašomi duomenys apie darbo sutarčių pakeitimus paskesniuose darbo sutarčių blankų lapuose. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadoms, kad šiuo atveju buvo perrašytos visos keturios kaltinime nurodytos tarp Gimnazijos ir G. B. sudarytos darbo sutartys ir jos buvo perrašytos pilnai, o ne pakeičiant vieną ar kitą darbo sutarties lapą.
    4. Byloje esanti 2011 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. 11Š-94(11), pateikta ištyrus minėtas darbo sutartis, patvirtina, kad trijuose su G. B. sudarytose darbo sutartyse rankraštiniai įrašai ir parašai, patvirtinantys tiek darbo sutarties sudarymą 2002 m. gegužės 2 d., jos pakeitimus nuo 2003 m. sausio 1 d., 2005 m. balandžio 6 d. ir 2006 m. sausio 1 d. ir spalio 1 d. (darbo sutartis 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutartis Nr. 254), 2000 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties Nr. 182 pakeitimus nuo 2001 m. sausio 2 d. ar 1997 m. gruodžio 17 d. darbo sutarties Nr. 31 pakeitimus nuo 2000 m. birželio 1 d., tiek ir 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutarties Nr. 254 nutraukimą 2007 m. gruodžio 17 d. (rankraštiniai įrašai ir G. B. parašas) (t. 9, b. l. 147-150) parašyti tuo pačiu šratinuku parašyti. Taigi, akivaizdu, kad su G. B. sudarytos darbo sutartys buvo perrašytos jau po G. B. atleidimo iš darbo Gimnazijoje. Tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad darbo sutarties su G. B. nutraukimas 2007 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas antspaudu, kurio rašalo spalva skyrėsi nuo antspaudo, kuriuo tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 17 d., buvo tvirtinami kitų asmenų darbo sutarčių pakeitimai (2011 m. kovo 18 d. prokuroro tarnybinis pranešimas (t. 9, b. l. 134).
      1. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė, kad specialisto išvada, jog paminėti rankraštiniai įrašai ir parašai parašyti tuo pačiu šratinuku, yra tik tikėtina, tačiau, kaip matyti iš 2011 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. 11Š-94(11) tiriamosios dalies, tyrimo metu buvo tiriamos ir lyginamos tarpusavyje įrašų ir parašų G. B. darbo sutartyse štrichų savybės – spalva, atspalvis, atspaudai ant Pvch plėvelės, savybės infraraudonuosiuose spinduliuose, mikrostruktūra (šratinukų pastos pasiskirstymo štrichuose pobūdis) bei specialieji, dėl šratinuko šerdelės rašymo mazgo ir pastos tam tikrų savybių, tokių kaip klampumas, ištekėjimo greitis, atsirandantys ir rašymo priemonę individualizuojantys požymiai. Tyrimo metu nustatyti tiriamųjų įrašų, parašų štrichų požymiai (jų sutapimai bei skirtumai) sudaro atitinkamas požymių visumas išvadai, kad visi jie parašyti tuo pačiu šratinuku. Kategoriškam tvirtinimui štrichuose esančių specialiųjų požymių nepakanka konkrečiam rašikliui individualizuoti (t. 9, b. l. 147-150). Teisiamajame posėdyje apklausta šią specialisto išvadą pateikusi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė V. M. išvadą, kad pirmiau išvardinti rankraštiniai įrašai ir parašai G. B. darbo sutartyse parašyti tuo pačiu šratinuku, patvirtino. Be to, ji paaiškino, kad tikėtina išvada duodama tuomet, kai ekspertas yra įsitikinęs jo nurodomų aplinkybių tikrumu, tačiau iki kategoriškos išvados pateikimo dar trūksta kažkokio įrodymo. Tuo tarpu kai ekspertas abejoja dėl kokių nors aplinkybių, duodama išvada, kad nustatyti negalima. Šiuo atveju tikėtiną išvadą lėmė tai, kad šratinukas turi labai daug išskirtinių požymių (t. 15, b. l. 191-192). Taigi, abejoti pirmiau paminėtos išvados teisingumu nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nuteistasis J. V. kelia versiją, kad įrašai galėjo būti padaryti ne tuo pačiu, bet kitu, tačiau tuo pat metu pirktu to paties gamintojo šratinuku, tačiau toks apelianto teiginys prieštarauja jau aptartai specialisto išvadai, be to ir aplinkybė, kad Gimnazijoje tie patys šratinukai galėjo būti naudojami daugiau kaip septynerius metus ir būtent darant įrašus G. B. darbo sutartyse, kaip ir nuteistojo J. V. aiškinimas, jog Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai davė nurodymą neryškų antspaudą darbo sutartyse paryškinti uždedant antspaudą pakartotinai, neįtikinama.
    5. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai užpildant G. B. darbo sutartis, galėjo būti atliktas, pavyzdžiui 2008 m., tačiau tai prieštarauja jo paties aiškinimui, kad darbo inspekcijos pareigūnai leido perrašyti darbo sutartis, neįtraukiant nustatytų pažeidimų į patikrinimo aktą, tik tuo atveju, jei asmuo dar dirbo Gimnazijoje. Be to, nuteistasis G. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad išėjęs iš darbo Gimnazijoje išvyko dirbti į Norvegiją ir į Lietuvą grįžo tik 2009 metais, taigi pasirašyti darbo sutarčių 2008 metais negalėjo. Tuo tarpu vėliau jei Gimnazijoje ir būtų buvę atlikti kokie nors patikrinimai, apie kuriuos šioje baudžiamojoje byloje duomenų nėra, tai darbo sutartys, sudarytos su 2007 m. darbo santykius su Gimnazija nutraukusiu G. B., vargu ar būtų tikrinamos. Be to, iš bylos matyti, kad pavyzdžiui, 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutartyje Nr. 253 iš viso nėra jokių įrašų apie darbo sutarties pakeitimus, 2000 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutartyje Nr. 182 yra tik vienas įrašas apie darbo sutarties pakeitimą, kurį pagal darbo sutarties blanko struktūrą papildomai buvo galima įrašyti neperrašant darbo sutarties, jokie įstatymo straipsniai darbo sutartyse, išskyrus įrašus apie darbo sutarties nutraukimą, iš viso neminimi, o tai tik dar kartą paneigia apeliantų teiginius, kad su G. B. sudarytos darbo sutartys buvo perrašomos siekiant įrašyti trūkstamus įsakymus dėl G. B. darbo sąlygų pakeitimo ar įstatymo straipsnius.
    6. Taigi, įvertinęs pirmiau aptartus vienas kitą papildančius duomenis, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, kad kitų trijų fiktyviai įdarbintų nuteistųjų V. J., A. Z. ir E. V. darbo sutartis jų vardu pasirašinėjo kiti asmenys bei kad 2011 m. G. B. lankėsi Gimnazijoje ir tai įvyko prieš jo apklausą prokuratūroje, t. y. jau po to, kai Gimnazijoje atliktų kratų metu buvo paimtos V. J., A. Z. ir E. V. asmens bylos su dokumentais, kuriuose, kaip jau minėta, šių asmenų vardu pasirašinėjo kiti asmenys, o G. B. asmens bylos dar buvo likusios šioje švietimo įstaigoje (V. J., A. Z., E. V. asmens bylos paimtos 2010 m. lapkričio 2 d. vykusios kratos metu, G. B. pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2011 m. kovo 10 d., o jo asmens bylos iš Gimnazijos buvo paimtos 2011 m. kovo 14 d. ir gegužės 9 d. (t. 2, b. l. 55, t. 8, b. l. 118-119, 126-127, t. 10, b. l. 33-36), apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp Gimnazijos ir G. B. sudarytos darbo sutartys buvo perrašomos 2011 m. ir tai buvo padaryta, siekiant nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nuslėpti tai, kad G. B. asmeniškai darbo sutarčių su Gimnazija nebuvo pasirašęs. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad G. B. Gimnazijoje lankėsi 2013 m., yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kuri neturėjo jokios įtakos teismo išvadų pagrįstumui.
    7. Kaip jau minėta, byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje, taip pat šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje jau pirmiau aptartais vienas kitą papildančiais įrodymais nustatyta, kad G. B. Gimnazijoje faktiškai nedirbo, šioje švietimo įstaigoje buvo įdarbintas fiktyviai. Taigi, tiek pastarasis, tiek Gimnazijos direktorius J. V. savo parašais, o J. V. – dar ir antspaudu tvirtindami įrašus apie darbo sutarčių tarp Gimnazijos ir G. B. sudarymą, šių darbo sutarčių pakeitimus bei jų nutraukimą, suvokė, kad taip gamina netikrus dokumentus, pritarė vienas kitos veiksmams ir norėjo taip veikti. Todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinktais įrodymais pasitvirtino kaltinimas, kad pastarieji pagamino netikrus dokumentus veikdami bendrininkų grupe ir šiuos jų veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
    8. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai V. D. netikrų dokumentų – tarp Gimnazijos ir G. B. sudarytų darbo sutarčių – pagaminimą, veikiant bendrininkų grupe su J. V. ir G. B., apygardos teismas inkriminavo nepagrįstai. Jau minėta, kad nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia. Bendrininkavimas taip pat yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis ir kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl darbo sutarčių, sudarytų tarp Gimnazijos ir G. B., suklastojimo buvo kaltinama ir nuteista už tai, kad, bendrininkaudama su J. V. ir G. B., paruošė šių darbo sutarčių tekstus. Apygardos teismas V. D. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo grindė tais pačiais įrodymais, kuriais remdamasis konstatavo ir J. V. bei G. B. nusikalstamus veiksmus. Tačiau nuteistoji V. D. parodė, kad ji, kaip raštinės vedėja, visų Gimnazijos darbuotojų nepažinojo ir nesidomėjo, ar G. B. realiai dirbo, ar ne, o darbo sutarčių su G. B. tekstus paruošė, o tiksliau perrašė, tiesioginio vadovo Gimnazijos direktoriaus J. V. nurodymu, vadovaudamasi anksčiau surašytomis darbo sutartimis su G. B. bei direktoriaus priimtais įsakymais, susijusiais su G. B. darbu Gimnazijoje. Nors pirmiau šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptarti nuteistosios V. D. parodymai dėl G. B. darbo sutarčių perrašymo laiko ir priežasties faktiniais bylos duomenimis nepasitvirtino, tačiau vien tai nepaneigia jos aiškinimo, kad perrašydama G. B. darbo sutarčių tekstus ji nežinojo apie fiktyvų pastarojo įdarbinimą Gimnazijoje bei apie tikrąjį jai inkriminuotų dokumentų perrašymo tikslą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad viso proceso metu tiek J. V., tiek G. B. bet kokį susitarimą su V. D. dėl darbo sutarčių suklastojimo neigė. Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. D., perrašydama G. B. darbo sutarčių tekstus, žinojo, jog pastarasis Gimnazijoje realiai nedirbo, o jos ruošiamuose dokumentuose, kaip ir dokumentuose (darbo sutartyse ir įsakymuose), kurių pagrindu ji tai darė, įtvirtinta informacija neatitinka tikrovės, byloje nėra. Jų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir apygardos teismas. Juo labiau byloje nėra duomenų, kad V. D. būtų žinomas tikrasis darbo sutarčių su G. B. perrašymo tikslas – nuslėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų duomenis, pagrindžiančius, kad G. B. asmeniškai darbo sutarčių su Gimnazija nebuvo pasirašęs. Esant tokioms aplinkybėms, V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikrų dokumentų – tarp Gimnazijos ir G. B. pasirašytų darbo sutarčių – pagaminimo, veikiant bendrininkų grupe su J. V. ir G. B., išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Veikimas bendrininkų grupe su V. D. šalinamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos veikos ir G. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
  2. Nuteistosios V. D. apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama nuosprendžio dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikrų dokumentų – V. J. prašymų dėl darbo ir V. J. darbo sutarčių – pagaminimą bei tikro dokumento – saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbovietėje registravimo žurnalo – suklastojimą, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
    1. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji V. D. pripažino, kad savo ranka surašė ne vieną prašymą V. J. vardu, tačiau teigė, kad jokių dokumentų už V. J. niekada nepasirašė, visus prašymus ir darbo sutartis pasirašė pats V. J.. Nuteistasis V. J. taip pat teigė, kad prašymus dėl darbo ir darbo sutartis pasirašydavo pats. Tačiau nuteistųjų V. D. ir V. J. parodymus, kad prašymuose ir darbo sutartyse pasirašė V. J., paneigia byloje esanti 2011m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. 11Š-110(11), kuria konstatuota, kad visus V. J. asmens byloje esančius prašymus dėl priėmimo į darbą Gimnazijoje bei atleidimo iš jo, taip pat visas su juo sudarytas darbo sutartis, išskyrus 1999 m. balandžio 1 d. darbo sutartį, pasirašė ne V. J.. Taip pat, ištyrus V. J. asmens byloje esančius dokumentus, buvo nustatyta, kad V. D. ne tik V. J. vardu surašė įvairius prašymus dėl darbo Gimnazijoje ir atleidimo iš jo, bet ir pasirašė už V. J. jo vardu surašytuose prašymuose, t. y. 2006 m. sausio 2 d. prašyme „Dėl leidimo dirbti darbininku“, tos pačios dienos prašyme „Dėl darbo“, 2007 m. spalio 1 d. prašyme, 2008 m. sausio 18 d. prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (darbininku), tos pačios dienos prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (inžinieriumi kompiuterininku), 2009 m. birželio 12 d. prašyme dėl atleidimo iš darbo, ir darbo sutartyse, t. y. 2002 m. gegužės 2 d. darbo sutartyje Nr. 258, keičiant šią darbo sutartį nuo 2006 m. sausio 1 d. ir nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d. bei nutraukiant ją 2007 m. gruodžio 17 d., 2006 m. sausio 2 d. darbo sutartyje Nr. 69, įskaitant ir penkis šios darbo sutarties pakeitimus bei jos nutraukimą, 2008 m. sausio 18 d. darbo sutartyje Nr. 38 dėl darbo darbininku, įskaitant ir jos nutraukimą 2009 m. birželio 12 d., 2008 m. sausio 18 d. darbo sutartį Nr. 38 dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu, įsikaitant ir jos pakeitimą nuo 2009 m. sausio 30 d. bei nutraukimą 2009 m. birželio 12 d. Taip pat V. D. V. J. vardu pasirašė saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ (t. 9, b. l. 73-92).
    2. Nuteistoji V. D. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad specialistė davė tikėtiną išvadą, jog pirmiau išvardintuose dokumentuose V. J. vardu pasirašė ji – V. D.. Tačiau, kaip jau minėta, teisiamajame posėdyje buvo apklausta minėtą specialisto išvadą pateikusi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė Re. P., kuri patvirtino duotas išvadas ir paaiškino, kad kategoriška išvada duodama tik tuomet, kai parašai visiškai sutampa su lyginamaisiais parašais, kai parašas atitinka individualius asmens požymius. Tikėtina išvada duodama tuomet, kai susidaro bendrųjų ir specialiųjų požymių visuma, leidžianti teigti, kad būtent tas asmuo pasirašė. Šiuo atveju tikėtiną išvadą lėmė tai, jog parašas neinformatyvus. Tokiais atvejais duodama tikėtina išvada, bet tai nereiškia, kad pasirašė ne išvadoje nurodytas asmuo (t. 16, b. l. 38-40). Taigi, nesivadovauti pirmiau paminėta specialisto išvada nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Be to, kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. J., kaip ir G. B., E. V. ir A. Z., faktiškai Gimnazijoje nedirbo, o tai paaiškina ir aplinkybę, kodėl dokumentuose jo vardu pasirašinėjo kiti asmenys, įskaitant ir Gimnazijos raštinės vedėją V. D.. Nors V. D. apeliaciniame skunde teigia, kad jai nebuvo žinoma aplinkybė, ar V. J. realiai dirbo Gimnazijoje, ar ne, visgi byloje nustatytos jau pirmiau paminėtos aplinkybės, kad nuteistoji ne vienerius metus iš eilės rašė prašymus V. J. vardu dėl priėmimo į darbą Gimnazijoje ir atleidimo iš jo, dalį šių prašymu V. J. vardu pasirašė pati, taip pat kelis metus už V. J. pasirašinėjo jo darbo sutartyse, įskaitant ir šių darbo sutarčių nutraukimą, leidžia daryti išvadą, jog pastaroji suvokė, kad V. J., kuris nors ir lankydavosi Gimnazijoje, realiai joje nedirbo. Taigi, surašydama V. J. vardu prašymus dėl darbo, pasirašydama juose, taip pat pasirašydama V. J. vardu su Gimnazija sudarytose darbo sutartyse, V. D. suprato, kad tokiu būdu gamina netikrus dokumentus, o pasirašydama V. J. vardu instruktavimo žurnale – klastoja tikrą dokumentą. Esant tokioms aplinkybėms, V. D. veiksmai šiuo atveju pagrįstai įvertinti kaip nusikalstami ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

51Dėl J. V. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (M. V. prašymo, įsakymo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimas ir darbo užmokesčio jam išmokėjimas)

  1. J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei iššvaistė jam patikėtą svetimą, ( - ) savivaldybei priklausantį nedidelės vertės – 353,86 Lt – turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus – vardą, sumenkino švietimo įstaigos – ( - ) gimnazijos – autoritetą, t. y. J. V., būdamas valstybės tarnautojas, ( - ) gimnazijos direktorius, žinodamas, kad M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka arešto bausmę, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7 d. ( - ) gimnazijos direktoriui adresuojamą prašymą M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo. Šio dokumento pagrindu J. V., būdamas ( - ) gimnazijos direktorius, priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. A-8 išleisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. rugsėjo 30 d. parašu bei antspaudu patvirtino 2009 metų rugsėjo mėnesio ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y. kad M. V. 2009 metų rugsėjo mėnesį 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. parašu ir antspaudu patvirtino 2009 metų spalio mėnesio ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y. kad M. V. ( - ) gimnazijoje 2009 metų spalio mėnesį 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, kuriais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai išmokėta 353,86 Lt kaip darbo užmokestis už jo darbe nebūtą laiką.
    1. Bylos duomenimis, nuteistojo J. V. sūnus M. V., pagal darbo sutartis dirbęs šio nuteistojo vadovaujamoje Gimnazijoje sargu ir darbo saugos specialistu 0,5 etato, nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. 13.30 val. iki 2009 m. spalio 18 d. 13.30 val. ( - ) policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus areštinėje atliko ( - ) apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimu jam paskirtą 20 parų administracinį areštą (t. 8, b. l. 90-91). Nepaisant to, Gimnazijos 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, patvirtintuose Gimnazijos direktoriaus J. V. parašu ir antspaudu, nurodyta, kad M. V. minėtu laikotarpiu pagal grafiką (rugsėjo 30 dieną ir spalio 1, 3, 4, 6, 7 dienomis) dirbo sargu ir kiekvieną darbo dieną (rugsėjo 28, 29, 30 dienomis ir spalio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dienomis) po keturias valandas dirbo darbo saugos specialistu (t. 8, b. l. 76-81, 82-87).
    2. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju jam inkriminuotuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tiesiog buvo padaryta techninė klaida, o jis, sužinojęs, kad M. V. dėl paskirtos nuobaudos negalės atvykti į darbą, siekdamas ištaisyti savo sūnaus ir direktoriaus pavaduotojo ūkiui klaidas, iš karto vežė M. V. į policijos komisariato areštinę pasirašyti prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo. Tačiau toks nuteistojo aiškinimas yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Kaip liudytojas apklaustas direktoriaus pavaduotojas K. M., bylai aktualiu laikotarpiu pildęs Gimnazijos ūkio dalies darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jis apie M. V. administracinį areštą 2009 m. rugsėjo 28 d. – 2009 m. spalio 18 d. nieko nežinojo, jam apie tai nei pats M. V., nei Gimnazijos direktorius J. V. nepranešė (t. 5, b. l. 118-121, t. 14, b. l. 28-30, t. 21, b. l. 70-72). Iš byloje esančio 2009 m. rugsėjo 28 d. M. V. administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad J. V. apie sūnaus sulaikymą buvo informuotas dar tą pačią dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 28 d. (t. 8, b. l. 91), tačiau, kaip jau minėta, šios informacijos darbo laiko apskaitą vedusiam K. M. neperdavė, nesiaiškino, ar pastarajam apie sūnaus M. V. administracinį areštą kas nors žinoma, ir nesiėmė jokių kitų priemonių, kad M. V. nebuvimas darbe dėl administracinio arešto būtų kaip nors įformintas ir atitinkamai jam nebūtų skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis. Priešingai, nieko apie M. V. administracinį areštą nežinančiam K. M. užpildžius 2009 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame, be kita ko, buvo įtvirtinti duomenys apie M. V. darbą sargu rugsėjo 30 d. bei darbą darbo saugos specialistu rugsėjo 28, 29, 30 dienomis, J. V. 2009 m. rugsėjo 30 d. šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu ir antspaudu. Tas pats tęsėsi 2009 m. spalio mėnesį ir tik 2009 m. spalio 7 d. t. y. praėjus aštuonioms dienoms nuo M. V. sulaikymo, nuteistasis J. V. ėmėsi priemonių, kad jo sūnaus nebuvimas darbe būtų įformintas ir jam nebūtų mokamas atlyginimas, t. y. pasirūpino, kad M. V. vardu būtų surašytas prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo, kurio pagrindu priėmė įsakymą išleisti M. V. nemokamų atostogų. Be to, pažymėtina, kad M. V. vardu surašytame prašyme šio dokumento surašymo data nurodyta 2009 m. spalio 7 d., tačiau nemokamų atostogų buvo prašoma ir 2009 m. spalio 7 d. įsakymu M. V. jos suteiktos tik nuo 2009 m. spalio 9 d., nors akivaizdu, kad tiek spalio 7 d., tiek spalio 8 d. (trečiadienį ir ketvirtadienį), kaip ir ankstesnėmis administracinio arešto atlikimo dienomis, M. V. neturėjo jokių galimybių būti darbe ir atlikti savo darbo funkcijų, o nuteistajam J. V. šios aplinkybės buvo gerai žinomos. Be to, ir priėmęs įsakymą suteikti M. V. nemokamas atostogas nuo 2009 m. spalio 9 d., J. V. nesiėmė jokių priemonių, kad 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašyti duomenys apie M. V. darbą iki 2009 m. spalio 9 d. būtų ištaisyti, bet vėl gi pasielgė priešingai – 2009 m. spalio 31 d. savo parašu ir antspaudu patvirtino ir 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodyta, kad M. V. iki 2009 m. spalio 9 d. dirbo tiek sargo, tiek darbo saugos specialisto darbą. Visos šios byloje nustatytos viena kitą papildančios aplinkybės paneigia J. V. teiginius, jog tikrovės neatitinkantys duomenys apie M. V. darbą Gimnazijos 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įtvirtinti ne dėl sąmoningų jo veiksmų, o dėl klaidos, kurios, tvirtindamas šiuos dokumentus, jis nepastebėjo. J. V. parašu ir antspaudu patvirtintų 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių pagrindu M. V., nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki spalio 8 d. nebuvusiam darbo vietoje ir realiai neatlikusiam jokių savo darbo funkcijų, buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, todėl pirmiau aptarti J. V. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nusikalstami, t. y. kaip tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas, jie teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
    3. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo J. V. dėmesį, kad byloje esančiame 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atsispindi, jog nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 16 d. M. V. ir kaip sargas, ir kaip darbo saugos specialistas buvo nemokamose atostogose (t. 8, b. l. 84-85). Būtent tokie duomenys, įtvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir buvo vertinami, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad klaida žymint M. V. darbą darbo saugos specialistu jo nemokamų atostogų metu buvo ištaisyta ir M. V. dėl šios klaidos išmokėti pinigai buvo grąžinti Gimnazijai, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
    4. Nuteistajam J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat buvo inkriminuota, kad jis, veikdamas su nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7 d. ( - ) gimnazijos direktoriui adresuotą prašymą M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo, ir, kaip ( - ) gimnazijos direktorius, šio dokumento pagrindu priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. A-8, kuriuo išleido M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d. Nuteistasis J. V., apeliaciniame skunde ginčydamas šią kaltinimo dalį, daug dėmesio skiria argumentams, kuriais siekia įrodyti, kad M. V., atlikdamas administracinį areštą, turėjo galimybę pasirašyti minėtą 2009 m. spalio 7 d. prašymą ir jį pasirašė. Tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje esančią 2011 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadą Nr. 11Š-99(11), kurioje nurodyta, kad M. V. asmens byloje esančiame 2009 m. spalio 7 d. prašyme dėl nemokamų atostogų šalia įrašo „M. V.“ pasirašė ne M. V., o kitas asmuo. Nustatyti, ar šalia minėto įrašo pasirašė J. V., V. D. ar kitas asmuo, nėra galimybės (t. 9, b. l. 118-133). Apeliantas teigia, kad specialistė, duodama išvadą, neįvertino ypatingų sąlygų, kuriomis, pasak jo, M. V. pasirašė minėtą prašymą, t. y. areštinėje, ant sienos, jam pasirašant užstrigo rašiklis ir pan., tačiau teisme apklausta minėtą specialisto išvadą pateikusi Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vyriausioji ekspertė Re. P. savo išvadą, kad 2009 m. spalio 7 d. prašyme dėl nemokamų atostogų šalia įrašo „M. V.“ pasirašė ne M. V., o kitas asmuo, patvirtino ir nurodė, kad, nors pasirašymo aplinkybės gali paveikti kai kurių žmonių rašyseną ir parašą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pasirašymo aplinkybės nėra reikšmingos, nes tirtas prašyme esantis parašas tiek savo sandara, tiek konstrukcija iš esmės skiriasi nuo M. V. parašo sandaros (t. 16, b. l. 38-40). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nesivadovauti minėta specialisto išvada nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
    5. Kita vertus, nors aplinkybės, kad M. V. prašymą pasirašė ne M. V., faktiniais bylos duomenimis pasitvirtino, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas J. V. veiksmų pagaminant M. V. prašymą, jo pagrindu priimant įsakymą dėl M. V. nemokamų atostogų ir šiuos dokumentus panaudojant pavojingumą įvertino netinkamai.
    6. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą ar disponavimą netikru arba suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-306-895/2016). Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015). Sprendžiant apie nusikalstama veika padarytą žalą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kokį objektą atitinkama BK teisės norma siekiama apsaugoti. BK 300 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką; tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175/2015). Todėl BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412-511/2016).
    7. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad M. V. vardu surašytas 2009 m. spalio 7 d. prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo, nors ir pasirašytas ne paties M. V., kuris prašymo surašymo metu buvo laikomas areštinėje, tačiau iš esmės atitiko pastarojo valią. Be to, tiek šis prašymas, tiek jo pagrindu priimtas Gimnazijos direktoriaus J. V. įsakymas išleisti M. V. nemokamų atostogų, nebuvo panaudoti siekiant, kad M. V. ir toliau būtų nepagrįstai skaičiuojamas bei mokamas darbo užmokestis, bet priešingai – jų pagrindu buvo oficialiai įtvirtinta (nors ir pavėluotai bei netinkamu būdu) faktiškai susidariusi situacijai, kai M. V. dėl jam paskirto administracinio arešto atlikimo negalėjo atvykti į darbą ir eiti sargo bei darbo saugos specialisto pareigų. Taigi, J. V. inkriminuotų netikrų dokumentų – M. V. prašymo dėl nemokamų atostogų ir įsakymo dėl nemokamų atostogų M. V. suteikimo – pagaminimas ir panaudojimas realios žalos kaip ir jos grėsmės nei valdymo tvarkai, nei teisėtiems kitų asmenų interesams nesukėlė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau paminėti J. V. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, todėl juos šalina iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos veikos, numatytos minėtame baudžiamajame įstatyme, ir konstatuoja, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką J. V. padarė tokiomis aplinkybėmis:
J. V., eidamas ( - ) gimnazijos direktoriaus pareigas, žinodamas, kad M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka arešto bausmę, 2009 m. rugsėjo 30 d. parašu bei antspaudu patvirtino 2009 metų rugsėjo mėnesio ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y. kad M. V. 2009 metų rugsėjo mėnesį 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. parašu ir antspaudu patvirtino 2009 metų spalio mėnesio ( - ) gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y. kad M. V. ( - ) gimnazijoje 2009 metų spalio mėnesį 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, kuriais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai išmokėta 353,86 Lt (102,48 Eur) kaip darbo užmokestis už jo darbe nebūtą laiką.
    1. J. V. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas už tai, kad pagaminęs pirmiau aptartus netikrus dokumentus ir suklastojęs tikrus dokumentus bei juos panaudojęs iššvaistė jam patikėtą svetimą, ( - ) savivaldybei priklausantį nedidelės vertės – 353,86 Lt (102,48 Eur) – turtą, kuris kaip darbo užmokestis neteisėtai buvo išmokėtas M. V., ir taip piktnaudžiavo tarnyba, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, nes visuomenės akyse buvo diskredituotas valstybės tarnautojo, t. y. Gimnazijos direktoriaus vardas, sumenkintas švietimo įstaigos – ( - ) gimnazijos autoritetas. Teisėjų kolegija su tokiomis apygardos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl J. V. veiksmų suklastojant Gimnazijos 2009 m. rusėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ( - ) savivaldybei priklausančios piniginės lėšos – 353,86 Lt (102,48 Eur) – buvo neteisėtai ir neatlygintinai perleistos trečiajam asmeniui, t. y. išmokėtos kaip darbo užmokestis jokių darbo funkcijų tuo metu neatlikusiam M. V.. Tiek veikos padarymo metu, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XII-1481), buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata dėl turto vertės išaiškinimo ir nustatyta, kad nedidelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, taigi turtas, kurio vertė neviršija 3 MGL nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Remiantis šia nuostata dėl pasikeitusio dalyko – nedidelės vertės turto vertės (nuo 3 MGL iki 5 MGL) ir atsižvelgiant į tai, kad J. V. inkriminuoto iššvaistyto turto vertė nesiekia nedidelės vertės turto dydžio – 3 MGL (t. y. 390 Lt (112,95 Eur), nes nusikalstamos veikos padarymo metu MGL dydis buvo nustatytas 130 Lt (37,65 Eur)), nuo kurio, vadovaujantis naująja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, konstatuotina, kad J. V. inkriminuoti veiksmai neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiant jam patikėtas ( - ) savivaldybei priklausančias pinigines lėšas – 353,86 Lt (102,48 Eur) – M. V. nesudaro BK 184 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties, todėl pastarasis pagal BK 184 straipsnio 3 dalį išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
    2. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptarti J. V. veiksmai suklastojant darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurių pagrindu M. V. buvo nepagrįstai išmokėtas 353,86 Lt (102,48 Eur) dydžio darbo užmokestis, nepagrįstai įvertinti kaip piktnaudžiavimo nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, t. y. savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas, nusikalstama veika jis gali tapti, jei dėl to kyla baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2013, 2K-316/2013, 2K-21/2014, 2K-350-697/2016).
    3. Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. V. veiksmai suklastojant dokumentus, kurių pagrindu M. V. buvo išmokėtas 353,86 Lt (102,48 Eur) dydžio darbo užmokestis, be kita ko, padarė didelę žalą valstybei, tačiau šio požymio iš esmės niekuo nemotyvavo ir nepagrindė, apsiribodamas kaltinime nurodyta formuluote, kad J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus, vardą ir sumenkino vadovaujamos švietimo įstaigos autoritetą.
    4. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V., būdamas valstybės tarnautojas, ( - ) gimnazijos direktorius, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. Gimnazijos 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko žiniaraščius, kurių pagrindu M. V. buvo nepagrįstai buvo išmokėtas darbo užmokestis. Taigi, akivaizdu, kad šis nuteistasis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, be to, padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir tuo neabejotinai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Kita vertus, byloje nustatyti J. V. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmai truko trumpą laiko tarpą, tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtvirtinti dviejuose Gimnazijos vidinės veiklos dokumentuose, dėl nuteistojo veiksmų nepagrįstai kaip darbo užmokestis buvo išmokėta nedidelė pinigų suma, šiuo metu net nesudaranti nedidelės vertės turto dydžio. Be to, jau minėta, kad J. V. pats ėmėsi priemonių (nors ir netinkamų), kad neuždirbto darbo užmokesčio skaičiavimas M. V. būtų nutrauktas, jokio rezonanso visuomenėje šie veiksmai nesukėlė. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad didelės neturtinės žalos valstybei požymį šiuo atveju apygardos teismas konstatavo nepagrįstai. Nenustačius vieno iš būtinojo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymio – padarinių, J. V. ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

52Dėl J. V. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl šios nusikalstamos veikos teisingos yra tik iš dalies.
    1. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-2013, 2K-291/2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015).
    2. J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytojus, kad šie bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. 2010 m. gruodžio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, žinodamas, kad ( - ) apylinkės prokuratūroje, byloje Nr. ( - ), jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, Gimnazijos direktoriaus kabinete, Gimnazijos informacinių technologijų mokytojui V. Š. pasisakius, kad yra kviečiamas į ( - ) apylinkės prokuratūrą apklausai kaip liudytojas, J. V. jam pasakė, jog Gimnazijoje 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku buvo priimtas dirbti V. J., prašė apklausos metu sakyti, kad V. J. mokykloje tvarkė kompiuterius. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. I. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, būdamas A. I. gyvenamojo namo kieme, prašė jo apklausos ( - ) apylinkės prokuratūroje metu sakyti, kad mokyklos garažuose vandens nebuvo ir kad mokykloje dirbo V. J.. Po to, 2011 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Gimnazijos direktoriaus kabinete, liudytojui gimnazijos darbuotojui A. I. rodė kompiuteryje asmenų nuotraukas, sakė, kad nuotraukose yra J., prašė apklausos prokuratūroje metu paliudyti, jog šis asmuo dirbo mokykloje, prižiūrėjo kompiuterius. Po to, 2011 m. vasario 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, Gimnazijos direktoriaus kabinete A. I. klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus, priekaištavo dėl jų turinio. J. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad Gimnazijos valytojos galbūt bus kviečiamos į apklausą kaip liudytojos, į Gimnazijos direktoriaus kabinetą sukvietė mokyklos darbuotojas L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., paaiškino joms, kad jos gali būti kviečiamos į apklausą prokuratūroje dėl gimnazijos darbuotojų, rodė kompiuteryje V. J. ir A. Z. nuotraukas, sakė, kad nuotraukoje yra V. J., prašė jų apklausos metu paliudyti, jog šie asmenys dirbo Gimnazijoje, sakė, kad jie tikrai dirbo, tvarkė kompiuterius, o prieš kelerius metus atleisti, todėl jos galėjo V. J. Gimnazijoje nematyti. Po to, tą pačią dieną Gimnazijos direktoriaus kabinete buvusioms Z. G. ir Vi. M. rodė dviejų asmenų nuotraukas, sakė, kad jie dirbo mokykloje kompiuterių specialistu bei darbininku. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 1 d., apie 15 val., būdamas ( - ), ( - ) parke, žinodamas, kad Gimnazijos direktoriaus ūkio pavaduotojas K. M. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, prašė jo prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad Gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir Va. J., o direktorius nieko nekontroliavo, be to, grąžintas į Gimnazijos direktoriaus pareigas už jam tinkamus duotus parodymus žadėjo tokius K. M. neva atliktus veiksmus įvertinti švelnia drausmine nuobauda – papeikimu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Va. J. darbovietėje, ( - ) savivaldybės Švietimo ir Sporto paslaugų centre, žinodamas, kad šis galimai bus kviečiamas apklausai liudytoju, nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio Gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigose dirbusio Va. J. prašė prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad Gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir K. M., o Gimnazijos direktorius nieko nekontroliavo.
    3. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad dėl poveikio liudytojams yra nuteistas nepagrįstai, nes jokio poveikio jiems nedarė. Ginčydamas jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, siekiant paveikti liudytoją V. Š., apeliantas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo šio liudytojo parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu sutikti neturi pagrindo.
    4. Kaip jau buvo minėta šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje, liudytojo V. Š. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, jis juos ne kartą keitė. 2010 m. gruodžio 31 d. pirmą kartą apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad Gimnazijoje informacinių technologijų mokytoju dirba nuo 2005 metų, be to, iki 2010 m. spalio mėnesio apie dvejus metus prižiūrėjo visus mokyklos kompiuterius, nes mokykloje nebedirbo kompiuterius prižiūrėjęs V. J.. Pastarasis tvarkė kompiuterius, taip pat ir programinę įrangą, keisdavo spausdintuvų kasetes, tvarkydavo spausdintuvus ir panašiai. Savo kabineto V. J. neturėjo, būdavo raštinėje arba direktoriaus kabinete (t. 7, b. l. 108-110). Kitos apklausos, kuri buvo atliekama 2011 m. balandžio 20 d., metu V. Š. parodė, kad visus kompiuterių priežiūros darbus nuo 2005 m. iki 2010 m. atliko jis pats, V. J. kompiuterių netvarkydavo. Pastarąjį pažįsta tik iš matymo, kaip ( - ) gyventoją, dar kelis kartus matė mokykloje prie direktoriaus kabineto, tačiau dirbančio nėra matęs. Jam (V. Š.) kompiuterių priežiūrai buvo paskirta tik 0,5 etato, direktorius tokį sprendimą motyvavo tuo, kad jis neseniai priimtas. Kam buvo paskirta kita pusė etato, nežinojo. Kai buvo iškviestas į apklausą prokuratūroje, pasakė apie tai J. V., o šis paaiškino, kad jį tikriausiai kviečia dėl kompiuterių priežiūros mokykloje, ir kad 0,5 etato buvo priimtas dirbti V. J.. J. V. sakė, kad V. J. dirbo, tvarkė kompiuterius, prašė jo sakyti prokuratūroje, kad V. J. tvarkė mokykloje kompiuterius. Jis pasitikėjo direktoriumi, manė, kad V. J. galėjo tvarkyti kompiuterius, jei taip sako direktorius (t. 7, b. l. 111-113). Teisme V. Š. vėl pakeitė savo parodymus ir teigė, kad su J. V. prieš pirmą apklausą prokuratūroje nesikalbėjo ir šis jo nieko neprašė. Jis pats Gimnazijoje dirbo informacinių technologijų mokytoju, taip pat prižiūrėdavo kompiuterius, o V. J. jam padėdavo – nešiojo kompiuterius, padėjo tiesti kabelius, dirbo pagalbinius darbus. Pirmą kartą apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, o antrosios apklausos metu davė neteisingus parodymus, nes buvo paveiktas Ra. D., kuri jam nurodė, kad jis davė ne tokius parodymus ir turės problemų dėl darbo. Be to, antros apklausos metu prokuroras pats suformulavo klausimą ir atsakymą, o jis neatidžiai perskaitė protokolą ir pasirašė jį, taip pat sakė, kad iškels jam baudžiamąją bylą, jei nepakeis parodymų, nes prieš tai davė melagingus parodymus (t. 15, b. l. 54-55).
    5. Kaip liudytoja apklausta Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ra. D., taip pat kaip liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. apklausas atlikęs prokuroras S. K. paneigė darę V. Š. kokį nors neteisėtą poveikį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad prieš apklausą įspėti liudytoją dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą prokurorą įpareigoja baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 183 straipsnio 1 dalis). Be to, būtent 2011 m. balandžio 20 d. vykusios apklausos metu liudytojo V. Š. nurodytos aplinkybės, kad ne V. J., o jis pats Gimnazijoje atliko visus kompiuterių priežiūros darbus, atitinka kitus byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje bei šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje jau pirmiau aptartus vienas kitą papildančius įrodymus, kuriais nustatyta, kad V. J. Gimnazijoje buvo įdarbintas fiktyviai ir jokių darbo funkcijų, įskaitant kompiuterio priežiūros specialisto, nevykdė. Tuo tarpu liudytojo V. Š. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime 2010 m. gruodžio 31 d. apklausos metu ir teisiamajame posėdyje, kuriuos tiek šis liudytojas, tiek nuteistasis J. V. įvardina kaip teisingus, prieštarauja ne tik minėtų įrodymų visumai, bet ir paties V. J. parodymams, kuris, nors ir teigė, kad Gimnazijoje dirbo ir darbininku, ir prižiūrėjo kompiuterius, tačiau pripažino, kad kompiuterių priežiūrai reikiamos kvalifikacijos neturėjo, kompiuteriais naudojosi tik mėgėjiškai, jo funkcijos prižiūrint kompiuterius pasireiškė tuo, kad užstrigus kompiuteriui jis perjungdavo srovę. Be to, V. J. parodė, kad Gimnazijoje dirbo tik su E. V., dar su G. B. ir A. Z., dažniausiai po pamokų arba savaitgaliais, taigi ne su V. Š. ir ne pastarojo darbo valandomis.
    6. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde akcentuoja liudytojos E. K. parodymus, kad V. J. turėjo prižiūrėti kitų mokytojų klasėse esančius kompiuterius, bet ar jis juos prižiūrėjo, ji nežino, taip pat liudytojos R. B. parodymus, kad ji iš kolegų pasisakymų supratusi, jog V. J. tvarkydavo kompiuterius, kurie niekaip nepatvirtina pirmiau paminėtų V. Š. parodymų, kad V. J. tikrai dirbo kompiuterių priežiūros specialistu. Apeliaciniame skunde nuteistasis mini ir nuteistosios V. D. parodymus teisme, kad V. J. prašė laido jos kompiuteriui pajungti ir po to kompiuteris buvo pajungtas, tačiau, įvertinus pačios V. D. nustatytus nusikalstamus veiksmus, klastojant V. J. prašymus ir darbo sutartis, vadovautis jos parodymais kaip patikimais nėra pagrindo. Juolab, kad, kaip minėta, ir pats apeliantas, duodamas parodymus pripažino, kad V. J. faktiškai kompiuterių priežiūros specialisto funkcijų nevykdė, toks įdarbinimas, pasak jo, buvo reikalingas, nes reikėjo išmokėti atlyginimą už kitus V. J. atliktus darbus.
    7. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog 2010 m. gruodžio 31 d. apklausiamas kaip liudytojas V. Š. nurodė išgalvotas aplinkybes, o vienintelis logiškas tokio V. Š. poelgio paaiškinimas ir yra šio liudytojo 2011 m. balandžio 20 d. apklausoje nurodytas pokalbis su J. V., kurio metu pastarasis įtikinėjo V. Š., kad V. J. realiai dirbo Gimnazijoje ir tvarkė kompiuterius, bei prašė tokias aplinkybes paliudyti apklausos prokuratūroje metu. Tai paaiškina ir aplinkybę, kodėl V. Š. guodėsi R. P., kad jam gali būti iškelta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų.
    8. Nekyla abejonių, jog nuteistasis J. V., aiškindamas, kad V. J. Gimnazijoje prižiūrėjo kompiuterius, ir prašydamas į liudytojo apklausą prokuratūroje kviečiamą V. Š. apklausoje nurodyti šią tikrovės neatitinkančią aplinkybę, suprato, kad daro poveikį liudytojui, neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, siekdamas, kad kaip liudytojas kviečiamas asmuo duotų melagingus parodymus, ir norėjo taip veikti. Taigi, šiuo atveju J. V. veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
    9. J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas dėl poveikio liudytojams šioje byloje A. I., L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., Z. G., Vi. M., K. M. ir Va. J.. Teisėjų kolegija sutinka su J. V. apeliacinio skundo teiginiu, kad poveikis šiems Gimnazijos darbuotojams J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį inkriminuotas nepagrįstai, tačiau tokią išvadą daro ne dėl šio nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
    10. Kaip jau minėta, poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik šiame baudžiamajame įstatyme išvardintiems subjektams, t. y. liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. BPK 78 straipsnio prasme liudytojas – kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis šaukiamas apklausai. Jei poveikis daromas asmenims, kurių procesinis liudytojo statusas procesiniuose dokumentuose oficialiai nebuvo įtvirtintas, tokie veiksmai nesudaro BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-303/2015).
    11. J. V. inkriminuota, kad jis prašymais paliudyti, jog Gimnazijos garažuose nebuvo vandens, o V. J. dirbo Gimnazijoje, A. I. siekė paveikti 2011 m. sausio 18 d. ir 2011 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, tačiau po sausio 18 d., tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad A. I. kaip liudytojas šioje byloje buvo apklaustas tik 2011 m. vasario 9 d. (t. 6, b. l. 9). J. V. inkriminuota, kad jis prašymu paliudyti, jog V. J. ir A. Z. dirbo Gimnazijoje, L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., Z. G. ir Vi. M. siekė paveikti 2011 m. vasario mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, tuo tarpu L. S. kaip liudytoja šioje byloje buvo apklausta tik 2011 m. kovo 4 d. (t. 6, b. l. 190-192), A. D. – 2011 m. kovo 3 d. (t. 7, b. l. 1-3), A. M. – 2011 m. kovo 1 d. (t. 7, b. l. 23-25), E. B. – 2011 m. kovo 3 d. (t. 7, b. l. 17-18), M. Š. – 2011 m. kovo 3 d. (t. 7, b. l. 10-12), Z. G. – 2011 m. kovo 1 d. (t. 7, b. l. 36-38), Vi. M. – 2011 m. kovo 2 d. (t. 7, b. l. 48-49). J. V. inkriminuota, kad jis prašymais paliudyti, kad visus Gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo K. M. ir Va. J., o jis, kaip direktorius, nieko nekontroliavo, K. M. siekė paveikti 2011 m. balandžio 1 d., o Va. J. – 2011 m. balandžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, tuo tarpu K. M. kaip liudytojas šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik 2011 m. balandžio 22 d. (t. 5, b. l. 118-121), Va. J. – 2011 m. balandžio 29 d. (t. 5, b. l. 106-109). Duomenų, patvirtinančių, kad J. V. inkriminuotų veiksmų metu pirmiau išvardintų Gimnazijos darbuotojų procesinis liudytojo statusas jau buvo oficialiai įtvirtintas procesiniuose dokumentuose (jau buvo pakviesti į apklausą ar kt.), byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad iš bylos duomenų, taip pat kaip liudytoju apklausto ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro S. K. parodymų matyti, jog šioje byloje asmenys į apklausas buvo kviečiami ne tik paštu siunčiant jiems šaukimus, bet ir skambinant jiems telefonu, taip pat pavedant šaukimus įteikti policijos pareigūnams ir kt. Kad J. V. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų metu paminėti asmenys oficialiai dar nebuvo pripažinti liudytojais, leidžia spręsti ir kaltinimo J. V. dėl poveikio jiems formuluotės „ ... žinodamas, kad A. I. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas ...“, „ ... žinodamas, kad gimnazijos valytojos galbūt bus kviečiamos į apklausą kaip liudytojos ... paaiškino joms, kad jos gali būti kviečiamos į apklausą, į prokuratūrą ...“, „ ... žinodamas, kad Gimnazijos direktoriaus ūkio pavaduotojas K. M. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas ...“, „ ... žinodamas, kad Va. J. galbūt bus kviečiamas apklausai liudytoju ...“.
    12. Nenustačius, kad J. V. inkriminuotu laiku A. I., L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., Z. G., Vi. M., K. M. ir Va. J. šioje byloje atliekamame ikiteisminiame tyrime jau turėjo procesinį liudytojo statusą, poveikis šiems asmenims šalinamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje.
    13. J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį taip pat buvo inkriminuota, kad jis po A. I. apklausos prokuratūroje, t. y. 2011 m. vasario 10 d., buvo išsikvietęs pastarąjį į kabinetą, klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus ir priekaištavo dėl jų turinio. Vertinti tokius J. V. veiksmus kaip poveikį BK 233 straipsnio 1 dalies prasme, siekiant, kad liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, juolab, kad kaip matyti iš liudytojo A. I. parodymų, J. V. tą kartą jam priekaištavo dėl jo parodymų, susijusių su prie mokyklos esančiais garažais, o ne su V. J. darbu Gimnazijoje. Todėl J. V. inkriminuoti veiksmai, kad jis 2011 m. vasario 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, Gimnazijos direktoriaus kabinete A. I. klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus ir priekaištavo dėl jų turinio, taip pat šalinami iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje. Nustatoma, kad J. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarė šiomis aplinkybėmis:

53J. V. 2010 m. gruodžio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, žinodamas, kad ( - ) apylinkės prokuratūroje, byloje Nr. ( - ), jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, ( - ) gimnazijos direktoriaus kabinete, gimnazijos informacinių technologijų mokytojui V. Š. pasisakius, kad yra kviečiamas į ( - ) apylinkės prokuratūrą apklausai kaip liudytojas, J. V. jam pasakė, jog ( - ) gimnazijoje 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku buvo priimtas dirbti V. J., prašė apklausos metu sakyti, kad V. J. mokykloje tvarkė kompiuterius. Taip J. V. siekė paveikti liudytoją, kad šis bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

    1. Atsižvelgiant į priimto sprendimo pobūdį, teisėjų kolegija nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su poveikiu A. I., L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., Z. G., Vi. M., K. M. ir Va. J., neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

54Dėl nuteistiesiems J. V., V. J., G. B., E. V. ir V. D. paskirtų bausmių

  1. BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-432-2014, 2K-69-942/2016, 2K-239-303/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.). Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš, pavyzdžiui, kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumą padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2010, 2K-351-222/2015).
    1. Bylos duomenimis, nuteistasis J. V. padarė keturis nesunkius nusikaltimus valdymo tvarkai ir teisingumui, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Pastarieji du nusikaltimai, taip pat su fiktyviu asmenų įdarbinimu susijęs dokumentų klastojimas tęsėsi labai ilgai – daugiau kaip šešiolika metų, jais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir didelė turtinė žala Rokiškio rajono savivaldybei, kuri iki šiol net iš dalies nėra atlyginta, nors nuo šių nusikaltimų praėjo daugiau kaip aštuoneri metai. Kita vertus, J. V. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau duomenų apie šiuo metu galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. Nuteistasis dirba UAB „D“ (duomenys pakeisti), vedęs, turi du suaugusius vaikus, ( - ) savivaldybės, taip pat gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas teigiamai (t. 11, b. l. 18-20, 21, 22-24, 26, 32-33, 38, t. 26, b. l. 146). Nuteistasis G. B. padarė nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. Nuteistieji V. J. ir E. V. padarė apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. G. B., V. J. ir E. V. nusikalstamais veiksmais (BK 228 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 2 dalis) buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir turtinė žala ( - ) savivaldybei, kuri, kaip jau minėta, iki šiol net iš dalies nėra atlyginta. V. J. nusikalstami veiksmai (su nedidele pertrauka) truko daugiau kaip 10 metų, G. B. – daugiau kaip 14 metų, E. V. – daugiau kaip 12 metų. Kita vertus, visi šie nuteistieji veikė kaip padėjėjai. V. J. praeityje teistas už namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimą, tačiau teistumas šiuo metu išnykęs, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. Jis nevedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos tyrėjo 2011 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad skundų iš kaimynų dėl V. J. elgesio negauta (t. 10, b. l. 148-149, 150-151, 154, 161-162, 173, 175-176, t. 16, b. l. 35). G. B. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra. Jis vedęs, turi du suaugusius vaikus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. ( - ) seniūno 2011 m. balandžio 1 d. rašte nurodyta, kad nusiskundimų G. B. elgesiu iš šeimos, kaimynų, kitų institucijų negauta (t. 10, b. l. 60-62, 63, 64, 65, 70, 71, t. 16, b. l. 75-77). E. V. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra. Jis vedęs, turi suaugusį sūnų, nedirba. ( - ) seniūno 2011 m. balandžio 1 d. rašte nurodyta, kad nusiskundimų E. V. elgesiu iš šeimos, kaimynų, kitų institucijų negauta (t. 10, b. l. 22, 23-24, 26, 27, 28). Nuteistoji V. D. padarė nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Ji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Nuteistoji yra našlė, turi du suaugusius vaikus, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. ( - ) seniūno 2011 m. balandžio 1 d. rašte nurodyta, kad nusiskundimų V. D. elgesiu iš šeimos, kaimynų, kitų institucijų negauta (t. 9, b. l. 188, 189, 190, 191, 195). Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
    2. Įvertinusi pirmiau paminėtų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), V. J., G. B. bei E. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, G. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatyti šios bausmės, skiriamos už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, vidurkiai, taip pat J. V. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, ir V. J., G. B. bei E. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos šios vienintelės bausmės rūšies vidurkį, įvertinus ir nežymiai sumažėjusią J. V. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, ir V. J. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, apimtį nėra per griežtos. Tokios bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimtis sumažėjo iš esmės, jam už šio nusikaltimo padarymą paskirta baudos bausmė švelninama.
    3. Nuteistieji J. V., V. J., G. B. ir E. V. apeliaciniuose skunduose prašo už nusikaltimą numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, skirti jiems su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. taikyti BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Toks apeliantų prašymas negali būti tenkinamas.
      1. BK 62 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir egzistuoja bent viena iš 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sąlygų. Jau minėta, kad J. V. nusikalstamais veiksmais iššvaistant svetimą turtą bei V. J., G. B. ir E. V. nusikalstamais veiksmais padedant J. V. iššvaistyti svetimą turtą padaryta turtinė žala net iš dalies nėra atlyginta, taip pat nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi, svarstyti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.
      2. BK 54 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos, išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-215/201, 2K-390/2013, 2K-383-895/2015,2K-107-489/2017 ir kt.).
      3. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir jau pirmiau šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptartos aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų J. V., V. J., G. B. ir E. V. padarytą sunkų nusikaltimą (nusikalstamų veiksmų trukmė, padariniai), neleidžia daryti išvados, kad BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiems nuteistiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistųjų J. V., V. J. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad jie praeityje neteisti, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojami teigiamai, kaip ir pedagoginiai J. V. nuopelnai, išvardyti ( - ) savivaldybės charakteristikoje, o taip pat jau pirmiau aptartos pakankamai gerai G. B. ir E. V. asmenybes apibūdinančios aplinkybės, yra reikšmingos, todėl, skirdamas bausmę, apygardos teismas jas įvertino. Tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininkų asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą.
    4. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat, kaip ir pagal šio baudžiamojo įstatymo redakciją, galiojančią šiuo metu, asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, negalėjo ir negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d. ir galiojo iki 2017 m. spalio 6 d.), kuriuo buvo pakeista 75 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. buvo galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija ketverių metų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. J. V., V. J., G. B. ir E. V. nuteisti už tyčinį sunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, neviršijančia ketverių metų, taigi, pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį bei paskirtos bausmės dydį jie atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies normoje, galiojusioje minėtu laikotarpiu nustatytas, sąlygas.
    5. BK 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą. Tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54/2004, 2K-54/2005). Įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai apeliacinės instancijos teismo posėdyje pastebėjo prokuroras bei nuteistųjų gynėjai, yra pagrindas svarstyti dėl BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo J. V., V. J., G. B. ir E. V.. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau pirmiau aptartas bylos aplinkybes, apibūdinančias šių nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalį, ir jų asmenybes, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai J. V., V. J., G. B. ir E. V. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors, kaip jau minėta, pastarieji padarė tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei, kuriuo padaryta turtinė žala Rokiškio rajono savivaldybei, jų nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, tačiau tiek šis, tiek visi kiti šioje byloje tiriami nusikaltimai buvo padaryti iki 2011 m. pavasario, duomenų, kad per praėjusį pakankamai ilgą laikotarpį nuo nusikalstamų veikų padarymo apeliantai būtų padarę naujus nusikaltimus ar kokius nors kitus teisės pažeidimus, byloje nėra. Kaip jau minėta, nuteistieji (išskyrus V. J., bet jo teistumas išnykęs) neteisti, charakterizuojami teigiamai arba gerai, visi, išskyrus E. V., dirba. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai J. V., V. J., G. B. ir E. V. gali būti pasiekti atidedant jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir paskiriant įpareigojimus.
Dėl teismo šališkumo
  1. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji J. V., G. B. ir E. V. nepagrįstai teigia, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-489-303/2015 ir kt.). Tačiau teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).
    1. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistųjų argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susijęs tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu, teismo procesinio sprendimo argumentavimu (dalis tekstinių formuluočių perkelta iš prokuroro baigiamosios kalbos) bei teisiamojo posėdžio protokolo, kuriame užfiksuota prokuroro baigiamoji kalba, turiniu. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėjų kolegija jau pasisakė ir ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas. Šios aplinkybės pagal formuojamą teismų praktiką, kaip ir apeliaciniuose skunduose minimi teismo nuosprendžio motyvacijos trūkumai, nėra pakankami teismo šališkumui konstatuoti ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikinus nuosprendį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, juolab, kad ir patys apeliantai neprašo priimti tokį sprendimą. Juo labiau pagrindo konstatuoti teismo šališkumą nesudaro apeliantų nurodyta aplinkybė, kad valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikęs prokuroras teisiamojo posėdžio protokolą rašiusiai teismo posėdžio sekretorei galimai perdavė elektroninę savo baigiamosios kalbos versiją. Nors apeliantai šią aplinkybę vertina kaip galimą poveikį teismui, tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliacinių skundų argumentu sutikti neturi jokio pagrindo. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
  1. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

55Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti:

56panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. D. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) ir nuteista 15 MGL dydžio bauda bei ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už kitą nusikalstamą veiką, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

57V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

58Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) ir nuteistas 50 MGL dydžio bauda, šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, bei iš J. V. priteista 353,86 Lt (102,48 Eur) ( - ) savivaldybei turtinei žalai atlyginti, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

59J. V. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

60( - ) apylinkės prokuroro civilinį ieškinį dalyje dėl 353,86 Lt (102,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

61Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų J. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų klastojimo nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d.), 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d įdarbinant fiktyvius darbuotojus), pašalinti aplinkybes dėl fiktyvaus R. D. (A.) ir R. Š. įdarbinimo, su tuo susijusių dokumentų suklastojimo ir R. D. (A.) bei R. Š. paskaičiuoto darbo užmokesčio iššvaistymo, taip pat dėl fiktyvaus V. J. įdarbinimo laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., su tuo susijusių dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo ir už šį laikotarpį V. J. išmokėto darbo užmokesčio iššvaistymo.

62Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo), pašalinti veikimą bendrininkų grupe su V. D..

63Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl M. V. prašymo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo), pašalinti aplinkybes dėl 2009 m. spalio 7 d. M. V. prašymo ir 2009 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. A-8 suklastojimo ir jų panaudojimo.

64Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, pašalinti aplinkybes dėl poveikio A. I., L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., Z. G., Vi. M., K. M. ir Va. J..

65J. V. pripažintam kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtą baudos bausmę sumažinti iki 5 MGL (188,25 Eur) dydžio baudos.

66Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. įdarbinant fiktyvius darbuotojus), 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų klastojimo nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d.), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

67Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), J. V. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

68Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų V. J. nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, pašalinti aplinkybes dėl fiktyvaus jo įdarbinimo laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., su tuo susijusių dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo ir už šį laikotarpį jam išmokėto darbo užmokesčio iššvaistymo.

69Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. J. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti V. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

70Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos G. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pašalinti veikimą bendrininkų grupe su V. D..

71Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. B. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

72Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), E. V. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti E. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

73Iš J. V. priteistą sumą ( - ) savivaldybei turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 4606,05 Eur (15 903,78 Lt)

74Iš J. V. ir V. J. solidariai priteistą sumą ( - ) savivaldybei turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 21 789,25 Eur (75 233,93 Lt).

75Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 4. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 6. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 8. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 10. V. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus... 12. Iš nuteistųjų J. V. ir E. V. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 76... 13. Iš nuteistųjų J. V. ir G. B. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 74... 14. Iš nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 76... 15. Iš nuteistojo J. V. priteista ( - ) savivaldybei 22 169,92 Lt (6420,85 Eur)... 16. Tuo pačiu nuosprendžiu A. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 18.
  1. J. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184... 19. priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m. sausio... 20. pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B.... 21. nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. ( - ) mokykloje nedirbusio G.... 22. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio parašu bei antspaudu... 23. pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119,... 24. nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d. ( - ) gimnazijoje... 25. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio parašu bei antspaudu... 26. pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130,... 27. nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. ( - ) gimnazijoje... 28. J. V. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio parašu ir... 29. pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į... 30. nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. ( - ) mokykloje nedirbusio E.... 31. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio parašu bei antspaudu kas... 32. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje V. J. vardu pasirašė:... 33. Taip J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos... 34. Taip J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, juos... 35. Dėl J. V. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį,... 36. nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. ( - ) mokykloje nedirbusio G.... 37. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio parašu bei antspaudu... 38. pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 12,... 39. V. J. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu... 40. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio parašu bei antspaudu... 41. pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130,... 42. nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. ( - ) gimnazijoje... 43. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 metų rugpjūčio mėnesio parašu ir... 44. pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į... 45. nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. ( - ) mokykloje nedirbusio E.... 46. nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio parašu bei antspaudu kas... 47. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje V. J. vardu pasirašė:... 48. Taip J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos... 49. V. J. padėjo valstybės tarnautojui, t. y. ( - ) gimnazijos direktoriui J. V.,... 50. Dėl J. V., G. B. ir V. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (G. B.... 51. Dėl J. V. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį,... 52. Dėl J. V. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį
      53. J. V. 2010 m. gruodžio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, žinodamas, kad ( -... 54. Dėl nuteistiesiems J. V., V. J., G. B., E. V. ir V. D. paskirtų bausmių 55. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti:... 56. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. D. pripažinta kalta pagal BK 300... 57. V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių... 58. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu pagal BK 184... 59. J. V. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl... 60. ( - ) apylinkės prokuroro civilinį ieškinį dalyje dėl 353,86 Lt (102,48... 61. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų J. V. nusikalstamų... 62. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos... 63. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos... 64. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos J. V. nusikalstamos... 65. J. V. pripažintam kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtą baudos... 66. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, J. V.... 67. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 68. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų V. J. nusikalstamų... 69. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 70. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos G. B. nusikalstamos... 71. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 72. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 73. Iš J. V. priteistą sumą ( - ) savivaldybei turtinei žalai atlyginti... 74. Iš J. V. ir V. J. solidariai priteistą sumą ( - ) savivaldybei turtinei... 75. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....