Byla 2K-24-895/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. M. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765 Eur) dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt, t. y. 3012 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765 Eur) dydžio bauda.

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartis, kuria nuteistosios apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4K. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 18 d. dirbdama UAB ( - ) bankas Kauno filialo direktore ir pagal 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2002 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą, UAB ( - ) bankas valdybos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu patvirtintų UAB ( - ) bankas Kauno filialo nuostatų 4.1 punktą būdama viena iš ūkio subjekto – banko vadove, o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį (2006 m. liepos 11 d. įstatymo redakcija), UAB ( - ) bankas 2005 m. kovo 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintų UAB ( - ) bankas įstatų (2005 m. balandžio 22 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre ir galiojusių iki 2008 m. vasario 1 d.) 10.3 punktą, UAB ( - ) bankas valdybos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu patvirtintų UAB ( - ) bankas Kauno filialo nuostatų 1.3, 4.3.1, 4.3.2 punktus, UAB ( - ) bankas valdybos 2007 m. liepos 24 d. nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 4.2 punktą, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio reikalavimus, Bankų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų reikalavimus, Finansų įstaigų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų reikalavimus, UAB ( - ) bankas Kauno filialo nuostatų 5.1 punkto reikalavimus, UAB ( - ) bankas valdybos 2006 m. kovo 31 d. nutarimu patvirtintų UAB ( - ) bankas finansinės grupės apskaitos politikos skyriaus „Finansinis turtas“ ir poskyrio „Paskolos ir gautinos sumos“ reikalavimus, UAB ( - ) bankas valdybos 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu patvirtintų Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių skyriaus „Grynųjų pinigų priėmimas“ ir skyriaus „Bendrosios nuostatos“ reikalavimus, UAB ( - ) bankas valdybos 2007 m. liepos 24 d. nutarimu patvirtintų Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 1.3.2, 2.2.1 punktų reikalavimus, UAB ( - ) bankas valdybos 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu patvirtintos UAB ( - ) bankas finansinės grupės vidaus politikos skyriaus „Vidaus kontrolės procedūros ir darbuotojų funkcijų atskyrimas“ 3.3 punkto reikalavimus, 2007 m. rugsėjį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB ( - ) bankas Kauno filialo susitikimų kambaryje, Kaune, Vytauto pr. 14, paėmė iš buvusio UAB „V.“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S. 100 000 Lt (28 962 Eur) grynaisiais UAB „V.“ nupirkto paprastojo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) vekselio padengimui bei dalies UAB „V.“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukti į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, todėl į UAB ( - ) bankas buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 100 000 Lt (28 962 Eur) grynųjų priėmimą bei šia suma nesumažinti laiduotojo J. V. S. ir UAB „V.“ kreditoriniai įsiskolinimai, taip organizavo UAB ( - ) bankas apgaulingos apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ( - ) bankas turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

5K. M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 18 d. dirbdama UAB ( - ) bankas Kauno filialo direktore bei vadovaujantis Bankų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalimi, UAB ( - ) bankas Kauno filialo nuostatų 4.3.4, 4.4.3, 4.4.4, 4.4.5, 4.4.6, 4.4.7 punktais turėdama teisę veikti UAB ( - ) bankas vardu, 2007 m. rugsėjį, tiksliau nenustatytu laiku, UAB ( - ) bankas Kauno filialo susitikimų kambaryje, Kaune, Vytauto pr. 14, pažeisdama UAB ( - ) bankas Operacijų su grynaisiais pinigais taisyklių „Grynųjų pinigų priėmimas“ ir „Bendrosios nuostatos“ skyrių reikalavimus, nebūdama banko darbuotoja, įgaliota iš klientų priiminėti grynuosius pinigus, surašyti ir pasirašyti kasos pajamų dokumentuose bei įvesti duomenis apie grynųjų pinigų priėmimą į FORPOST duomenų bazę, t. y. viršydama įgaliojimus, paėmė 100 000 Lt (28 962 Eur) grynaisiais iš buvusio UAB „V.“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S. UAB „V.“ nupirkto paprastojo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) vekselio dengimui bei dalies UAB „V.“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukti į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, taip, veikdama UAB “( - ) bankas” vardu, įgijo galimybę kaip fizinis asmuo naudotis bankui grąžintinais 100 000 Lt (28 962 Eur) grynaisiais ir jais naudojosi iki 2010 m. sausio 22 d., taigi veikė priešingais UAB “( - ) bankas” tikslais ir interesais, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1-3 dalių. reikalavimus, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 7, 8 dalių reikalavimus, UAB ( - ) bankas įstatų 1.6 punkto reikalavimus, UAB ( - ) bankas Kauno filialo nuostatų 2.1, 2.3, 2.4, 4.3.1, 4.3.2, 4.3.8, 4.3.9, 4.3.11 punktų reikalavimus, UAB ( - ) bankas Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 4.2 punkto reikalavimus ir padarė didelę žalą UAB ( - ) bankas interesams – diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto UAB ( - ) bankas Kauno filialo vadovo vardą bei sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos – UAB ( - ) bankas, vykdančio licencijuojamą veiklą indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą UAB ( - ) bankas kaip banku, sugebančiu skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jam patikimas klientų pinigines lėšas.

6Kasaciniu skundu nuteistoji K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

7Kasatorė teigia, kad jai pradėtas baudžiamasis persekiojimas pažeidė proporcingumo principą, jos veiksmai be pagrindo kriminalizuoti, nes padaryti teisės pažeidimai, jei tokių ir buvo, galėjo ir turėjo būti sprendžiami kitomis teisinės atsakomybės (civilinės, darbo, administracinės) priemonėmis (žr. Europos Žmogaus teisų teismo sprendimai Albert and Le Compte v. Belgium. 1983-02-10 A serija Nr. 58, Moullet v. France, Nr. 27521/04,2007-09-13; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013). Veikos, už kurias kasatorė nuteista, pagal teismų sprendimus sudaro idealiąją sutaptį ir padarytos jai netinkamai vykdant UAB ( - ) bankas filialo direktorės pareigas, reglamentuotas banko valdybos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu patvirtintuose filialo nuostatuose. Tačiau ne bet koks profesinių pareigų vykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Banko filialo nuostatai yra juridinio asmens vidaus teisinio reguliavimo aktas, kurio pažeidimai, net jei ir būtų padaryti, kasatorės manymu, nėra tokie pavojingi, kad jų nebūtų galima išspręsti visų pirma paties juridinio asmens viduje, neperžengiant į viešosios teisės sritį, o juo labiau nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (o kartu ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, kaip padaryto esant idealiajai sutapčiai), sudėties. Banko nuostatų V skyriaus „Filialo apskaita ir atskaitomybė“ 5.2 punktas nustato, kad filialas savo balanso nesudaro; visos filialo atliktos operacijos apskaitomos banko suvestiniame kasdieniniame balanse realiu laiku. Kasatorės manymu, ši nuostata reiškia, kad banko filialo direktoriaus atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį galėtų kilti tik tada, kai dėl netinkamai atliktų pareigų būtų neįmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti viso juridinio asmens (t. y. visų filialų visumos) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kasatorės byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad negalima nustatyti viso UAB ( - ) bankas (o ne šio banko Kauno filialo) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Kasatorė taip pat pažymi, kad ji, kaip banko filialo direktorė, nėra nusižengusi bankų veiklai keliamiems pakankamai aukštiems rūpestingumo ir patikimumo standartams. Jeigu nebūtų įmanoma nustatyti banko turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. trejų metų laikotarpiu, tai tokia aplinkybė sulauktų Lietuvos banko, pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą finansų rinkos priežiūrą atliekančios institucijos, pagal šio įstatymo pagal 42 straipsnio 1, 2 dalis turinčios kompetenciją prižiūrėti finansų rinkas, veikimo. Kaip matyti iš bylos, priežiūros institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 9 straipsnį išduoda licenciją bankui, o ne filialui, jokių sankcijų UAB ( - ) bankas dėl veikų, už kurias nuteista kasatorė, netaikė, nors jai inkriminuotas pažeidimas būtų traktuojamas kaip sudarantis Bankų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš pagrindų atšaukti banko licenciją. Šis argumentas svarbus ir dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtino įrodinėtino didelės žalos požymio, kuris, kasatorės manymu, byloje nenustatytas. Kasatorė teigia, kad ji neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, 21 straipsnio nuostatose, kurios turi būti aiškinamo sistemiškai, nurodytų ūkio subjekto vadovo požymių, todėl, įvertinus tai, kad UAB ( - ) bankas Kauno filialas neturi juridinio asmens statuso, ji yra netinkamas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Kasatorė niekada nevadovavo ir neturėjo teisės priimti sprendimų bei kontroliuoti juridinio asmens UAB ( - ) bankas veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-654/2012). Kasatorė pažymi, kad BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis materiali, todėl padariniai yra būtinas ir privalomas nustatyti požymis, pagal kurį šis nusikaltimas atribojamas nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1731 straipsnyje numatytų pažeidimų. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-233/2014). Kasatorės nuomone, sąvoka „to asmens“ reiškia „to juridinio asmens“. Kadangi UAB ( - ) bankas Kauno filialas neturėjo ir neturi nei juridinio asmens teisinio statuso, nei atskiro turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, jo veikla, įskaitant įsipareigojimų dydį ir struktūrą, yra sudėtinė viso UAB ( - ) bankas veikla, ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius galima nustatyti tik analizuojant viso UAB ( - ) bankas buhalterinę veiklą ir tiriant banko turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio pokyčius. Be to, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs padariniai, o kasatorei priimtuose teismų sprendimuose nėra atskleista, kokie konkretūs padariniai kilo, ir ji nuteista už visų numatytų padarinių kilimą. Apibendrindama kasatorė daro išvadą, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes plečiamai aiškino Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 19 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat kasatorė mano, kad jos veiksmuose nėra ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, už kurį ji nuteista esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, sudėties, nes nenustatytas didelės žalos požymis, kaip jis išaiškintas ir suprantamas teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-232/2012, 2K-64/2013, 2K-7-335/2013). Didelės žalos požymis turėjo būti nustatinėjamas ir pagal turtinės žalos dydį, bet tai nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Kaltinamasis aktas, kuriame nenurodytas turtinės žalos dydis, nėra apibrėžtas ir išsamus, sudaro sunkumų gintis, o teismai nesilaikė teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl kriterijų, reikšmingų nustatant didelės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-342/2008, 2K-10/2008, 2K-715/2007, 2K-512/2004, 2K7-228/2008). Kasatorė pažymi, kad byloje nėra nustatyta reali žala, nes turtinė žala nepadaryta nei UAB ( - ) bankas, nei laiduotojui J. V. S., nei kitam asmeniui, o neturtinė turi būti įrodinėjama bei grindžiama byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2013, 2K-316/2013). Byloje nėra duomenų ir dėl neturtinės žalos UAB ( - ) bankas (neigiamo pobūdžio publikacijų spaudoje, Lietuvos banko taikytų sankcijų ar pan.). Delspinigių skaičiavimas neturi nieko bendro su kasatorės veiksmais, nes neaiškios kilmės procesiniame dokumente (T. 1, b. l. 53-54) nurodyta „neteisėtai pasisavintos lėšos“, nors kasatorė nebuvo kaltinama ir nuteista dėl neteisėto lėšų pasisavinimo. Nesant byloje civilinio ieškinio, teigti, kad padaryta kokia nors žala, taip pat ir neturtinė, nėra pagrindo, nes bankas, kaip juridinis asmuo, turintis visas galimybes ginti savo teises, jeigu jos būtų pažeistos, baudžiamajame procese to nedarė.

8Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios K. M. kasacinį skundą atmesti.

9Prokurorė nurodo, kad teismai pateikė pagrįstus argumentus ir padarė tinkamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei K. M. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kasatorė K. M. yra tinkamas atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektas, nes būdama banko filialo vadove, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį, UAB ( - ) bankas įstatų 10.3 punktą, UAB ( - ) bankas Kauno filialo nuostatų 1.3, 4.3.1, 4.3.2 punktus, UAB ( - ) bankas Banko dienos dokumentų bylų formavimo tvarkos 4.2 punktą atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, atlikdama bendrovės filialo valdymo funkcijas ir turėdama administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, neatliko jai privalomų funkcijų, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ( - ) bankas turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Be to, teisme pati nuteistoji nurodė, kad ji buvo UAB ( - ) bankas direktorė, todėl buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, įmonės finansines ataskaitas. Kad kasatorės veiksmai sukėlė visas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyresniosios specialistės išvada, kurią ji patvirtino ir teisme, kad pagal apžiūrai pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2007, 2008, 2009 metų banko veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad kasatorei buvo neaiškios kaltinimo ribos. Prokurorė pažymi, kad K. M., apgaulingai tvarkiusi apskaitą, suvokė savo daromos veikos pavojingumą ir numatė galimą įstatyme numatytų padarinių kilimą, nes banko filialui vadovavo ne vienerius metus, buvo susipažinusi su buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo klausimais, todėl baudžiamoji atsakomybė jai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pritaikyta tinkamai. Taip pat prokurorė nurodo, kad šioje byloje teisei priešinga veika padaryta banko, kurio veiklai keliami itin aukšti kokybės reikalavimai ir taikoma itin griežta kontrolė, filialo direktorės veiksmais. Komercinių bankų veikla licencijuojama ir jie veikia griežtai kontroliuojamame finansų sektoriuje, kuriame banko patikimumas, autoritetas ir gera reputacija yra itin svarbu. Kasatorė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, diskreditavo banko vadovo vardą, sumenkino UAB ( - ) bankas vardą, autoritetą, prestižą, pasitikėjimą juo bei visa bankų sistema, o tai kelia realią grėsmę bankų sistemos stabilumui. Neturtinė žala, priešingai, nei turtinė, neturi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti padarytos žalos dydį. Teismai tinkamai įvertino K. M. pareigų svarbą, neigiamą padarytos veikos poveikį bankui, kuriame ji dirbo, ir padarė faktinėms bylos aplinkybėms pagrįstą išvadą, kad ji savo veiksmais UAB ( - ) bankas padarė didelę neturtinę žalą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad K. M. padaryta nusikalstama veika nesiekia piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio, būtino atsirasti įstatyme numatytiems padariniams. Esant padarytai didelei žalai, kasatorės veiksmais padarytas piktnaudžiavimas tarnyba peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir baudžiamoji atsakomybė kasatorei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pritaikyta tinkamai. Byloje esminių BPK pažeidimų padaryta nebuvo.

10Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

12Kasaciniame skunde nuteistoji K. M. teigia, kad teismai, pripažindami ją kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo.

14Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Taigi tokio pobūdžio bylose pirmiausia turi būti nuspręsta, ar asmuo, kuris kaltinamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos padarymu, yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

15Nagrinėjamoje byloje nuteistoji K. M., kaip UAB ( - ) bankas Kauno filialo direktorė, turinti teisę veikti šios bendrovės vardu, buvo pripažinta valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir kartu nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio, subjektu. Tai, kad ji galėjo veikti UAB ( - ) bankas vardu, pripažino teismai, įvertinę šios bendrovės Kauno filialo nuostatus. Su tokia teismų išvada nėra pagrindo nesutikti.

16BK 230 straipsnyje straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi kasatorės veikos padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, jog privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus ne tik formalų einamų pareigų atitikimą BK 230 straipsnyje nurodytiems požymiams, bet ir jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-P-89/2014). Taigi ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl to, ar kasatorė pagal BK laikytina valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jos veiksmai turi būti įvertinti minėtu aspektu. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas.

17Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybės finansų sistemos stabilumas, kaip viena iš valstybės gyvavimo sąlygų yra viešasis interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Finansinis stabilumas valstybėje didele dalimi priklauso ir nuo bankų (tiek valstybinių, tiek privačių) sistemos veiklos efektyvumo, kuris neatsiejamas nuo šių bankų patikimumo, jų autoriteto, pasitikėjimo jais. Asmens, turinčio teisę veikti banko vardu veikos, susijusios su veikimu (neveikimu) priešingai banko interesams, gali pakenkti banko autoritetui, pakirsti pasitikėjimą bankų sistema ir tai vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas. Taigi, įvertinus ir nuteistosios K. M., kaip UAB ( - ) bankas Kauno filialo direktorės, veiksmų reikšmingumą viešiesiems interesams darytina išvada, kad ji gali būti prilyginta valstybės tarnautojui ir atsakyti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

18Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

19Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Kita alternatyvi, piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kuriuos atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant ar kaltininkas viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.

20Būtent nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistoji, kaip UAB ( - ) bankas Kauno filialo direktorė, neturėdama įgaliojimų iš klientų paimti grynųjų pinigų, surašyti ir pasirašyti kasos pajamų dokumentų bei įvesti duomenų apie grynųjų pajamų priėmimą į duomenų bazę, 2007 m. rugsėjo mėn. paėmė iš J. V. S. grynuosius pinigus (100 000 Lt, t. y. 28 962 Eur), skirtus padengti kreditorinius įsipareigojimus, t. y. atliko tokius veiksmus, kurių pagal jai suteiktus įgaliojimus apskritai negalėjo atlikti. Taigi minėtus veiksmus teismai teisingai įvertino kaip piktnaudžiavimą, pasireiškusi tarnybos įgaliojimu viršijimu. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatorė K. M. paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukti į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, taip, veikdama kaip UAB ( - ) bankas Kauno filialo direktorė (t. y. UAB ( - ) bankas vardu), įgijo galimybę naudotis bankui grąžintinais 100 000 Lt (28 962 Eur) grynųjų ir jais naudojosi daugiau kaip dvejus metus (t. y. iki 2010 m. sausio 22 d.). Tokie nuteistosios veiksmai, įvertinus juos kaip priešingus UAB ( - ) bankas tikslams ir interesams, teismų teisingai buvo pripažinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinuoju piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymiu yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

21Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

22Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens) padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė.

23Būtent nagrinėjamoje byloje teismai, pripažindami, kad nuteistoji padarė didelę neturtinę žalą UAB ( - ) Bankas, tai pagrindė, nurodydami tokios išvados argumentus. Antai, teismai konstatavo, kad šioje byloje teisei priešinga veika, padaryta banko, kurio veiklai keliami itin aukšti kokybės reikalavimai ir taikoma itin griežta kontrolė, filialo direktorės veiksmais; komercinių bankų veikla licencijuojama ir jie veikia griežtai kontroliuojamame finansų sektoriuje, kuriame banko patikimumas, autoritetas ir gera reputacija yra itin svarbu; nuteistoji, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, diskreditavo banko vadovo vardą, sumenkino UAB ( - ) bankas vardą, autoritetą, prestižą, pasitikėjimą juo bei visa bankų sistema, o tai kelia realią grėsmę bankų sistemos stabilumui. Sutinkant su tokiomis teismų išvadomis kartu pažymėtina, kad šiuo atveju, pripažįstant padarytą neturtinę žalą didele, atsižvelgtina ir į nuteistosios veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama pobūdį. Antai, iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, jog ji ilgą laiką svetimus, jai patikėtus pinigus, kurie turėjo būti perduoti bankui už kreditorinių įsipareigojimų padengimą, neteisėtai naudojo kaip nuosavus. Taip buvo neteisėtai disponuojama kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu ir faktiškai sudarytos prielaidos pažeisti tiek J. V. S. (asmens patikėjusio nuteistajai minėtus pinigus), tiek ir UAB ( - ) bankas nuosavybės teises.

24Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad K. M. veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir viršijant tarnybos įgaliojimus pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir negali būti pripažinti tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu. Taigi darytina išvada, kad teismai, pripažindami kasatorę K. M. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

25Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

26Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasatorės veiką kvalifikuojant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

27BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), taip pat juose turi būti nurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška (13 straipsnio 4 ir 5 dalys).

28Kasatorė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad UAB ( - ) bankas Kauno filialo susitikimų kambaryje iš buvusio UAB „V.“ direktoriaus ir laiduotojo J. V. S. paėmė 100 000 Lt (28 962 Eur) grynaisiais UAB „V.“ nupirkto paprastojo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) vekselio padengimui bei dalies UAB „V.“ suteiktos paskolos sumažinimui, tačiau paimtų grynųjų pinigų į banko kasą neįnešė, kasos pajamų dokumento dėl grynųjų pinigų priėmimo nesurašė bei duomenų apie įvykdytą grynųjų pinigų priėmimą įtraukti į įmonės apskaitą kasininkui neperdavė, todėl į UAB ( - ) bankas buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti duomenys apie 100 000 Lt (28 962 Eur) grynųjų priėmimą ir šia suma nesumažinti laiduotojo J. V. S. bei UAB „V.“ kreditoriniai įsiskolinimai. Tokie jos veiksmai buvo pripažinti apgaulingu UAB ( - ) bankas buhalterinės apskaitos organizavimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kasatorė paėmė iš J. V. S. grynuosius pinigus (100 000 Lt, t. y. 28 962 Eur) neturėdama įgaliojimų iš klientų paimti grynųjų pinigų, surašyti ir pasirašyti kasos pajamų dokumentų bei įvesti duomenų apie grynųjų pajamų priėmimą į duomenų bazę, t. y. atliko tokius veiksmus, kurių pagal jai suteiktus įgaliojimus apskritai negalėjo atlikti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kasatorės veiksmai, susiję su grynųjų pinigų iš J. V. S. paėmimu, nėra laikytini ūkine operacija ir įvykiu, kuris turi būti pagrindžiamas apskaitos dokumentais. Tokių jos veiksmų esmė ne apgaulingas apskaitos tvarkymas, bet piktnaudžiavimas, šiuo atveju pasireiškęs tarnybos įgaliojimu viršijimu. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatorė K. M. tokiu būdu, veikdama kaip UAB ( - ) bankas Kauno filialo direktorė (t. y. UAB ( - ) bankas vardu) įgijo galimybę naudotis bankui grąžintinais 100 000 Lt (28 962 Eur) grynųjų ir jais naudojosi daugiau kaip dvejus metus. Taigi ir tolesni kasatorės veiksmai patvirtina, kad jos tyčia buvo nukreipta ne apgaulingai tvarkyti apskaitą, o veikiant priešingai tarnybos interesams, t. y. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi neteisėtai disponuoti svetimu turtu. Būtent minėti kasatorės veiksmai ir buvo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pripažinti piktnaudžiavimu, ir toks jos veiksmų kvalifikavimas tiksliausiai ir atitinka jos padarytos veikos požymius. Šiuo atveju piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme apima ir tuos nuteistosios veiksmus, kai ji paėmė iš J. V. S. grynuosius pinigus neturėdama įgaliojimų iš klientų paimti grynųjų pinigų, surašyti ir pasirašyti kasos pajamų dokumentų bei įvesti duomenų apie grynųjų pajamų priėmimą į duomenų bazę.

29Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pripažindami K. M. kalta dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, netinkamai pritaikė įstatymą. Todėl ši baudžiamosios bylos dalis nutrauktina, jai nepadarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinčios veikos.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartį pakeisti: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis K. M. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis K. M. vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta galutinė subendrinta bausmė.

32Kitas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Teisėjų kolegija... 4. K. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo... 5. K. M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės... 6. Kasaciniu skundu nuteistoji K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 7. Kasatorė teigia, kad jai pradėtas baudžiamasis persekiojimas pažeidė... 8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 9. Prokurorė nurodo, kad teismai pateikė pagrįstus argumentus ir padarė... 10. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo ... 12. Kasaciniame skunde nuteistoji K. M. teigia, kad teismai, pripažindami ją... 13. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 14. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto... 15. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji K. M., kaip UAB ( - ) bankas Kauno filialo... 16. BK 230 straipsnyje straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo... 17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybės finansų sistemos... 18. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28... 19. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip... 20. Būtent nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistoji, kaip UAB ( - )... 21. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek... 22. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito... 23. Būtent nagrinėjamoje byloje teismai, pripažindami, kad nuteistoji padarė... 24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad K. M. veiksmai... 25. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 26. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasatorės veiką kvalifikuojant... 27. BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės... 28. Kasatorė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad UAB ( - )... 29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos... 32. Kitas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Kauno...