Byla eA-535-492/2017
Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
2teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams M. M., I. K. ir D. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4I.
5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Telšių RATC) su 2015 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų I. K. ir D. K. priteisti 46,88 Eur, o iš atsakovo M. M. – 119,8 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 36,3 Eur dydžio teismo išlaidų.
6Pareiškėjas nurodė, kad UAB Telšių RATC yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administruojantis subjektas, turintis įgaliojimus kreiptis į teismą dėl šios rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo. UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras pažymėjo, kad remiantis Plungės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T1-160, vietinę rinkliavą moka visi Plungės rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintys asmenys. Nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2012 m. kovo 19 d. nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė D. K. ir I. K., o nuo 2012 m. kovo 19 d. – M. M.. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai prievolės nevykdė, todėl už laikotarpį 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidarė 166,68 Eur vietinės rinkliavos skola.
7Telšių RATC taip pat prašė priteisti jam iš atsakovų 36,3 Eur patirtų teismo išlaidų. Nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinę bendriją SGKA ir dėl to patyrė teismo išlaidų. Pažymėjo, kad prašoma priteisti suma yra 49 kartus mažesnė, nei maksimalus dydis, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), todėl neturėtų būti mažinama.
8II.
9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino ir jam iš atsakovų I. K. bei D. K. priteisė 46,8 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 18 d., o iš atsakovo M. M. – 119,8 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo teismas tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovų priteisė 14 Eur.
10Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais su vėlesniais pakeitimais ir nurodė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai buvo visi fiziniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.
11Teismas nurodė, kad atsakovai I. K. ir D. K. iki 2012 m. kovo 18 d. nuosavybės teise valdė, naudojo ir disponavo nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o nuo 2012 m. kovo 18 d. minėtas objektas nuosavybės teise priklausė M. M., todėl jie privalėjo mokėti Plungės rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. Šio buto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Atsakovai I. K. ir D. K. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 18 d. nesumokėjo 46,88 Eur, o atsakovas M. M. nuo 2012 m. kovo 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo 119,8 Eur. Duomenų, kad atsakovai nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nebuvo nustatyta. Konstatavęs, kad I. K., D. K. ir M. M. nėra įvykdę prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o ginčo dėl nustatytos sumos nėra, teismas nusprendė Telšių RATC iš atsakovų iš viso priteisti 166,68 Eur.
12Teismas pažymėjo, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį maksimali priteistina suma gali būti 1 784,75 Eur (2,5 x 713,9). Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą ir padarė išvadą, kad iš atsakovų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl turi būti mažinama. Pažymėjo, kad analogiškose bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu mažinti teismo išlaidų dydį. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad prašoma priteisti suma yra 49 kartus mažesnė nei maksimali Rekomendacijose nustatyta suma, todėl neturėtų būti mažinama, ir atsižvelgęs į išdėstytus motyvus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovų priteisė 14 Eur (iš kiekvieno po 4,67 Eur) teismo išlaidoms atlyginti.
13III.
14Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo priteistos sumažintos teismo išlaidos, ir priteisti jam visas patirtas teismo išlaidas.
15Apeliantas paaiškina, kad vien tik techninis darbas, surašant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, remiantis Rekomendacijomis, yra įvertintas 178,48 Eur, nors teisės technikos požiūriu jis yra daug paprastesnis pagal rekomendacinę formą rengiamas procesinis dokumentas, nei buvo pateiktas šioje administracinėje byloje. Nurodo, kad pareiškėjas atstovavimo vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu. Vietinės rinkliavos teisminio išieškojimo iš vietinės rinkliavos mokėtojo paslaugos įkainis pagal teisinių paslaugų sutartį sudaro 36,3 Eur su PVM, o toks advokatų kontoros pasiūlytas įkainis sudaro tik 2,05 procento pagal Rekomendacijas perskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už pareiškimo surašymą. Pažymi, kad toks mažas įkainis apeliantui buvo pasiūlytas atsižvelgiant į ginčijamame teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis teismas vadovavosi sumažindamas priteistinas išlaidas. Telšių RATC mano, kad vertinant, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra neproporcingai didelės, yra protinga palyginti, kokias minimalias privalomas išlaidas patirs pareiškėjas, kreipdamasis į antstolį ir prašydamas pradėti vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą. UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista atstovavimo išlaidų suma diskredituoja teisininko profesiją. Nepaisant to, kad prašymo argumentacija yra universali, kiekvienos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl atstovai tikrina pareiškėjo pateiktą informaciją ir ieško papildomos. Pateikus prašymą teismui, atstovavimo paslaugų teikimas nenutrūksta ir per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą iškelta administracinė byla toliau administruojama. Nurodo, kad atstovavimo išlaidas pareiškėjas patyrė tik dėl atsakovų kaltės, kuris nemokėjo vietinės rinkliavos, tačiau jis nesiekia, kad pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama. Teigia, kad teismo išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Be to, skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis, todėl skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį. Apelianto patirtos, tačiau jam nepriteistos teismo išlaidos tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams, kadangi teismo sprendimu rinkliavos nemokantys asmenys nuo jų yra atleidžiami.
16Teisėjų kolegija
konstatuoja:
17IV.
18Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
19Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 36,3 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovų I. K., D. K. ir M. K.
20Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti teismo išlaidų sumą.
21Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją teismo išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Pagal to paties įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
22Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismo išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
23Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti teismo išlaidų naštą, tačiau aplinkybė, jog jo prašymas buvo patenkintas visiškai, pačios savaime nepatvirtina Telšių RATC teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
24Aplinkybės, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir kad ši suma yra daug mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime taip pat nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.
25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išnagrinėto pobūdžio administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą buvo spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais, taigi, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti bei informacijai surinkti ir bylai toliau administruoti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinio pobūdžio, nes toks darbas gali būti atliekamas ir paties subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į kiekvienos bylos faktinių aplinkybių skirtumus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jis nagrinėjamu atveju nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra šabloniška ir nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo priteista atstovavimo išlaidų suma diskredituoja teisininko profesiją atmetamas kaip nepagrįstas.
26Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui, sprendžiančiam dėl teismo išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau buvo akcentuota, teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Taigi, prašomos priteisti teismo išlaidos, inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016).
27Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažesnės už išlaidas, kurias pareiškėjas patirtų vykdymo procese ar už prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą bei tai, kad apelianto patirtos, tačiau jam nepriteistos teismo išlaidos tenka sąžiningiems rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams, neturi teisinės reikšmės ir nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino teismo išlaidų dydį.
28Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-144-261/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai.
29Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl teismo išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
31Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
32Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
33Nutartis neskundžiama.