Byla eA-1932-520/2016
Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovėms I. J. ir D. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovių I. J. ir D. J. (toliau – ir atsakovės) nesumokėtą vietinę rinkliavą – 64,01 Eur (iš I. J.) ir 64 Eur (iš D. J.).

6Pareiškėja nurodė, kad ji yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigta regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorė. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Plungės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2013 m. Nuostatai) nustato, kad pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (46 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (60 punktas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

7Pareiškėja paaiškino, kad atsakovės nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl buvo pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Pareiškėja pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovių sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų II, III, IV ketvirčius, 2011–2014 metus, o tai iš viso sudaro 128,01 Eur.

8Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovių 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

9Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (šioje byloje yra aktuali 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-179/2014 suformuota praktika ir teigė, kad ji Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimali galima priteistina suma už 2015 m. birželio 25 d. prašymo parengimą sudaro 1 786,25 Eur. Pareiškėjos teigimu, jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (36,30 Eur) privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina, nes ji yra daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

10Atsakovės I. J. ir D. J. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

11II.

12Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovės I. J. 64,01 Eur bei iš atsakovės D. J. 64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovių I. J. ir D. J. po 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmetė.

13Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, 16 straipsnio 2 dalimi, Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintais nuostatais ir 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtintais, nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais nuostatais bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose.

14Iš rašytinių bylos duomenų teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį ( - ), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu lygiomis dalimis valdė atsakovės, todėl sprendė, kad jos buvo vietinės rinkliavos mokėtojos. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovių priteisti 128,01 Eur įsiskolinimo sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str.), nes atsakovės nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

15Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovių 36,30 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą pareiškėja sumokėjo advokatų profesinei bendrijai už prašymo surašymą. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 8.2 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjos prašomas priteisti dydis (36,30 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio.

16Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į aplinkybes, jog pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, o administracinė byla nesudėtinga, todėl darė išvadą, jog iš atsakovių prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra mažintina. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015) bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas konstatavo, kad pareiškėjai priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažintinas iki 14 Eur, priteisiant iš kiekvienos atsakovės po 7 Eur.

17III.

18Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, bei priimti sprendimą priteisti pareiškėjai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Pareiškėja atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu ir advokatų kontoros pasiūlytas įkainis (36,30 Eur) sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už pareiškimo surašymą, o toks mažas įkainis pareiškėjai buvo pasiūlytas atsižvelgiant į skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teismas vadovavosi sumažindamas priteistinas išlaidas. Tai reiškia, kad pareiškėja elgiasi sąžiningai ir nesiekia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų – ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes, priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų pasitelkti advokatus (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013).

212. Vien tik techninis darbas surašant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal Rekomendacijas yra įvertintas 178,50 Eur, nors teisės technikos požiūriu tai daug paprastesnis pagal rekomendacinę formą rengiamas procesinis dokumentas, nei buvo pateiktas šioje administracinėje byloje. Vertinant, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra neproporcingai didelės, yra protinga palyginti, kokias minimalias privalomas išlaidas patirs pareiškėja, kreipdamasi į antstolį ir prašydama pradėti vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą. Teismo priimto sprendimo priverstinis įvykdymas skolininkėms (atsakovėms) kainuos 103,99 Eur, t. y. pirmosios instancijos teismas pareiškėjos išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose, palyginti su išlaidomis, kurias pareiškėja patirs vykdymo procese, nuvertina 7,4 karto. Toks pirmosios instancijos teismo požiūris į advokatų teikiamas paslaugas (jų darbą įvertinant 14 Eur už administracinės bylos vedimą pirmosios instancijos teisme) diskredituoja teisininko profesiją.

223. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, jog pareiškimo teisinė argumentacija yra universali, kiekvienos bylos (skolininko) atveju faktinės aplinkybės skiriasi, todėl pareiškėjos atstovai, prieš pateikdami prašymą, tikrina Nekilnojamo turto registro duomenų bazę (siekdami nustatyti, ar nurodytas skolininkas yra turto savininkas, ar turtas nėra valdomas bendrąja daline nuosavybe, ar nėra įregistruota juridinių faktų, kurie rinkliavos priteisimą daro neįmanomu), po to yra tikrinami Gyventojų registro duomenys siekiant įsitikinti, kur skolininkas deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar jis nėra miręs (jeigu skolininkas yra miręs, yra nustatomi galimi turto paveldėtojai), su pareiškėja yra sutikrinamas skolos dydis ir patikrinama, ar skolininkas nėra įvykdęs savo prievolės, o iškelta administracinė byla yra toliau administruojama per teismų elektroninių paslaugų portalą, t. y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjos atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

234. Pareiškėjos pagrindinis veiklos finansavimo šaltinis yra savivaldybių nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, o komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis, todėl vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant ir išlaidas, susijusias su skolų priteisimu teismuose. Pareiškėja atstovavimo išlaidas patiria išskirtinai tik dėl atsakovių kaltės, nes būtent atsakovės nemoka vietinės rinkliavos, už kurios surinkimą yra atsakinga pareiškėja. Siekdamas sumažinti neigiamas pasekmes asmeniui, kuris sąmoningai vengia prisidėti prie visuotinės gerovės kūrimo, nevykdo prievolių, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu pažeidžia tas pareigas tinkamai vykdančių asmenų teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėjos patirtos, tačiau jai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams.

24Teisėjų kolegija konstatuoja:

25IV.

26Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovių I. J. ir D. J. atstovavimo išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

27Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

28Sprendžiant klausimą dėl nagrinėjant administracinę bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra svarbios proceso teisės normos, reglamentuojančios proceso šalių išlaidų atlyginimą, ir šiuo aspektu suformuota teismų praktika, kurioje, be kita ko, yra pateikti išaiškinimai dėl nustatant priteistinas išlaidas ir konkretų jų dydį aktualių principų taikymo. Kaip teisingai pažymi pareiškėja apeliaciniame skunde, vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

29Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui (advokato padėjėjui) už teisinę pagalbą byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia, t. y. išlaidavimo nuostoliai lieka neatlyginti. Be to, negali būti atlygintos dirbtinai pabranginto teismo proceso išlaidos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

30Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

31Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, ABTĮ, CPK, Rekomendacijų nuostatos neriboja bylos šalių teisės susitarti dėl atstovavimo su vienu advokatu ar keliais advokatais, dėl advokato (-ų) atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į CPK ir Rekomendacijų nuostatas, kad kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia kiek bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteistina iš pralaimėjusios šalies.

32Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

33Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jos prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjos teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

34Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kurie atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013 suformuotą praktiką, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes, priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

35Pareiškėja prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodė ir apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, t. y. sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už prašymo surašymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau, kaip jau buvo akcentuota, kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; tai, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis; kitas svarbias aplinkybes.

36Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja šiuo atveju rašytiniais įrodymais pagrindė, jog ji realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas (36,30 Eur) už prašymo surašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą: į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į pareiškėjos teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į pareiškėjos atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą, pareiškėjos prašymo turinį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, į tai, kad atsakovės bylos nagrinėjime buvo neaktyvios ir neteikė atsiliepimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, o administracinė byla nesudėtinga.

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Rekomendacijų 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju nėra didelis (128,01 Eur) ir turi būti įvertintas kartu su kitais paminėtais kriterijais. Pareiškėja, apeliaciniame skunde teigdama, kad prašymo teisinė argumentacija yra universali, iš esmės patvirtina aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į kiekvienos bylos faktinių aplinkybių skirtumus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ji nagrinėjamu atveju nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra parengta pagal šabloną ir nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjos atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

38Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog priimtas teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (14,48 Eur).

39Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiami palyginimai, jog jos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažesnės už išlaidas, kurias pareiškėja patirtų vykdymo procese, ar jog už prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą pagal Rekomendacijas gali būti priteista didesnė suma, negu pareiškėja šiuo atveju prašo už prašymo parengimą, nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjos teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuota praktika. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistus Klaipėdos apygardos administracinio teismo procesinius sprendimus, kuriais juridiniams asmenims už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteistos mažesnės atstovavimo išlaidų sumos negu jie prašė, t. y. jos buvo sumažintos (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015 m. vasario 4 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eAS-286-602/2015 ir Nr. eAS-287-602/2015). Tokios teismų praktikos laikomasi ir naujausiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2016 m. birželio 14 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 buvo palikti nepakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriais UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

40Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų (išlaidų) atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau buvo ne kartą akcentuota, teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti) gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėja. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos patirtų 36,30 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur (po 7 Eur iš kiekvienos atsakovės) neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjos teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, jos veiklos specifika ir sąžiningų vietinės rinkliavos mokėtojų interesai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo.

41Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjai iš atsakovių 14 Eur (po 7 Eur iš kiekvienos atsakovės) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad yra pagrindas tik iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas, teisėtumo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

44Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių... 6. Pareiškėja nurodė, kad ji yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir... 7. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovės nuosavybės teise valdo, naudoja,... 8. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovių 36,30 Eur... 9. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. Atsakovės I. J. ir D. J. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.... 11. II.... 12. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu... 13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3... 14. Iš rašytinių bylos duomenų teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto... 15. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovių 36,30 Eur išlaidų,... 16. Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines... 17. III.... 18. Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Pareiškėja atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų... 21. 2. Vien tik techninis darbas surašant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo... 22. 3. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas,... 23. 4. Pareiškėjos pagrindinis veiklos finansavimo šaltinis yra savivaldybių... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 25. IV.... 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 27. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis... 28. Sprendžiant klausimą dėl nagrinėjant administracinę bylą patirtų... 29. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas... 30. Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas... 31. Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai... 32. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ABTĮ... 33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 34. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kurie atitinka... 35. Pareiškėja prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodė ir... 36. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia... 38. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog... 39. Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiami palyginimai,... 40. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad teismui, sprendžiančiam dėl... 41. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų... 44. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą... 45. Nutartis neskundžiama....