Byla eA-1330-556/2015

Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei T. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) prašymu, kurį patikslino, prašė priteisti iš atsakovės T. V. (toliau – ir atsakovė) 613 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei priteisti 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: ( - ), ir už 2008–2013 m. laikotarpį nėra sumokėjusi metinės vietinės rinkliavos. Taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius, už nurodytą laikotarpį buvo apskaičiuota 613 Lt dydžio vietinė rinkliava.

6II.

7Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 613 Lt (177 Eur) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat pareiškėjui iš atsakovės priteisė 50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-13-279 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą baziniais dydžiais, 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie buvo pakeisti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintais naujais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d.

9Teismas konstatavo, kad pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Nuostatų 54 punktas numato, kad rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavą privalo sumokėti: iki kovo 15 d. – už pirmąjį ketvirtį; iki birželio 15 d. – už antrąjį ketvirtį; iki rugsėjo 15 d. – už trečiąjį ketvirtį; iki gruodžio 15 d. – už ketvirtąjį ketvirtį.

10Teismas rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą, adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). 2014 m. balandžio 4 d. pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ Nr. 83 patvirtina, kad iš viso atsakovė nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi 812,50 Lt. Įvertinęs kreipimosi į teismą senaties terminą, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., viso 613 Lt. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė minėtą įsiskolinimą būtų sumokėjusi. Atsakovei pagal Nuostatus pritaikytas daugiabučiui namui Plungės miesto teritorijoje taikomas tarifas (Nuostatų 1 priedo 1.3 punktas). Ginčo dėl nustatytų sumų nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828) 7 straipsnio 4 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nustatyti piniginę prievolę, kurios sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, nurodė sprendime nustatytos piniginės prievolės išraišką eurais – 177 eurai.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8.2 punktais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo skundo turinį, į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (181,50 Lt) už prašymo teismui paruošimą ir surašymą sumažino iki 50 Lt.

13III.

14Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant visas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra lygios 181,50 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

15Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pozityvioji teisė išskiria šiuos pagrindus, kuriais remiantis gali būti mažinamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti): 1) prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinų sumų dydžius (CPK 98 str. 2 d.); 2) ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – tuomet bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai tenkintai/atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.); 3) šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas – tuomet teismas turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Vertinant Rekomendacijose nustatytus priteistinus dydžius, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų pastarųjų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013). Dėl pastarosios priežasties netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo teismo sprendimu buvo patenkintas visiškai; pareiškėjas pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. pareiškėjo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, todėl byloje nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pasisakęs, jog bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas neteisėtai bei nepagrįstai nukrypo nuo savo paties suformuotos praktikos, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543, maksimali galima priteisti suma už 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymo parengimą sudarė 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt). Tačiau pareiškėjo prašyta priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma tėra 181,50 Lt, t. y. ne tik, kad neviršija Rekomendacijose nustatytos priteistinos sumos, tačiau yra daugiau nei 16 kartų mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimalų priteistinų išlaidų dydį. Pareiškėjo priteistinų išlaidų sumažinimas iki 50 Lt, neatitinka jokių proporcingumo, protingumo ir/ar teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis pagrįstas, racionalias išlaidas susigrąžinti. Šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinėje teisenoje yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą, kuris reglamentuojamas ABTĮ VI skirsnio nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-884/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

19Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 ir kt.).

20Tikrinamoje administracinėje byloje taisyklės „pralaimėjęs moka“ iš principo laikytasi, dėl ko ginčo ir nėra, bet pareiškėjas prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytai išlaidų advokato pagalbai apmokėti apimčiai.

21Vyriausiasis administracinis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl prašymo patenkinimo, pareiškėjo sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tinkamu jo elgesiu bei galima šioje situacijoje priteistina maksimalia pinigų suma, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, tačiau pabrėžia, jog priimtinas teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.

22Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėto pobūdžio administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais. Tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis. Pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių – visiškai teisingas. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt. Juk „ spręsdamas konfliktą, teismas, kaip valstybės valdžios institucija, priima teisingumo aktą“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas), o jį priimdamas teismas remiasi teisės normomis, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).

23Dėl išdėstytų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos teisiniuose klausimuose, apeliacinis skundas atmestinas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, taip pat 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015).

24Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

26Nutartis neskundžiama.