Byla eA-1461-520/2016
Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei Z. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės Z. R. (toliau – ir atsakovė) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą (192,16 Eur) ir 52,57 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

5Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2013 m. Nuostatai) nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

6Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėjas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2010–2014 metus, o tai iš viso sudaro 192,16 Eur.

7Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis, 2013 m. Nuostatų 59 punktu, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas vietinės rinkliavos nepriemokoms išieškoti gali samdyti kitą įmonę (tokiu atveju skolininkas privalo apmokėti skolų išieškojimo paslaugų išlaidas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-179/2014 suformuota praktika ir teigė, kad jis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimali galima šiuo atveju priteisti suma už skundo (prašymo) parengimą sudaro 750 Eur. Pareiškėjo teigimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (52,57 Eur) privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina, nes ji yra daugiau nei 14 kartų mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

8Atsakovė Z. R. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

9II.

10Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovės Z. R. 192,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

11Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 suformuota praktika.

12Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį ( - ), Mažeikiuose, nuosavybės teise įsiskolinimo laikotarpiu valdė atsakovė, todėl sprendė, kad ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsižvelgęs į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidariusį 192,16 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

13Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 52,57 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Teismas nustatė, kad patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. su pareiškėju sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, akcinės bendrovės SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 4801 dėl 2 680,68 Eur pervedimo Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (serija SGKA Nr. 11233) ir specifikaciją, kurios 20 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmosios instancijos teisme iš skolininko yra 52,57 Eur (su PVM).

14Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 2, 7 bei 8.2 punktais ir pažymėjo, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, jog bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

15Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau būtina atsižvelgti į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, atsakovė bylos nagrinėjime buvo neaktyvi ir neteikė atsiliepimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vertintinas ir pareiškėjo teisinis statusas, nes pareiškėjas yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos yra perdavusios dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, jam yra skiriami savivaldybių biudžeto asignavimai, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri jam leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, nes administracinė byla yra šabloniška, nesudėtinga, be to, inicijuota per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko viešųjų elektroninių paslaugų sistemą.

16Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažintinas iki 14 Eur.

17III.

18Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, bei priimti sprendimą priteisti pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Pareiškėjas nurodo, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra vertintina kaip nepagrįsta ir turi būti pakeista. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-179/2014, kurioje konstatuota, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK bei kitų teisės aktų, įskaitant ir Rekomendacijas, nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju aktualūs Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pozityvioji teisė nustato pagrindus, kuriais remiantis gali būti mažinamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti): 1) prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinų sumų dydžius (CPK 98 str. 2 d.); 2) ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – tuomet bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai tenkintai / atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.); 3) šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas – tuomet teismas turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.).

20Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014; 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013). Dėl to netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas.

21Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas buvo patenkintas visiškai, jis pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. pareiškėjo procesinis elgesys laikytinas tinkamu. Pareiškėjo teigimu, administracinių teismų praktikoje, be kita ko, nagrinėjant analogiškas bylas, teismai, atsižvelgę į tai, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra akivaizdžiai mažesnis už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, pripažįsta, jog 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl jos yra priteisiamos nesumažintos. Pareiškėjas nurodo, kad maksimali galima priteisti suma už 2015 m. gegužės 15 d. prašymo parengimą sudarė 1 786,25 Eur, todėl pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (52,57 Eur) yra daugiau nei 33 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

22Pareiškėjas pažymi, kad jis yra specifinis Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, kurio veiklos sąnaudos yra įskaičiuojamos į atliekų tvarkymo sistemos išlaidas bei pareiškėjo veikla finansuojama iš atliekų turėtojų surenkamos vietinės rinkliavos. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis 2013 m. Nuostatų 25 punktu, kuriame nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, pareiškėjo patirtos, tačiau jam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos bus įtrauktos į vietinės rinkliavos apskaičiavimus bei didins regiono atliekų turėtojų mokėtinos vietinės rinkliavos dydį. Dėl tam tikrų atliekų turėtojų prievolių nevykdymo bei pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo pareiškėjo patirtas vietinės rinkliavos išieškojimo išlaidas per vietinę rinkliavą privalės atlyginti visi regiono atliekų turėtojai, įskaitant ir tuos atliekų turėtojus, kurie sąžiningai vykdė jiems nustatytas prievoles, t. y. galiausiai vietinės rinkliavos išieškojimo išlaidas privalės atlyginti sąžiningai prievoles vykdę atliekų turėtojai, o tai yra akivaizdžiai nesuderinama su pamatiniu aplinkosaugos principu „teršėjas moka“.

23Teisėjų kolegija konstatuoja:

24IV.

25Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nagrinėjant administracinę bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra svarbūs ne aplinkos teisės principai, pavyzdžiui, pareiškėjo akcentuojamas principas „teršėjas moka“, o proceso teisės normos, reglamentuojančios proceso šalių išlaidų atlyginimą, ir šiuo aspektu suformuota teismų praktika, kurioje, be kita ko, yra pateikti išaiškinimai dėl nustatant priteistinas išlaidas ir konkretų jų dydį aktualių principų taikymo. Kaip teisingai pažymi pareiškėjas apeliaciniame skunde, vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

28Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jo prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjo teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

29Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kurie atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013 suformuotą praktiką, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

30Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 33 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

31Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas šiuo atveju rašytiniais įrodymais pagrindė, kad jis realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas (52,57 Eur) už prašymo paruošimą (surašymą). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą (į pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į pareiškėjo prašymo turinį, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, į pareiškėjo teisinį statusą, į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, o atsakovė bylos nagrinėjime buvo neaktyvi ir neteikė atsiliepimo) ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, nes administracinė byla yra šabloniška ir nesudėtinga. Šių aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Rekomendacijų 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju nėra didelis (192,16 Eur) ir turi būti įvertintas kartu su kitais paminėtais kriterijais.

32Nors nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. pareiškėjo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog priimtinas teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (14,48 Eur).

33Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teismų praktikos pavyzdžių, kurie patvirtintų jo teiginį, jog administracinių teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas teismai pripažįsta, jog 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl jas priteisia nesumažintas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuota praktika. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015) paliko nepakeistus Klaipėdos apygardos administracinio teismo procesinius sprendimus, kuriais juridiniams asmenims už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14–15 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

34Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba. Akcentuotina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti) gali būti mažinamos ne tik nustačius pareiškėjo nurodytus CPK 93 straipsnio 2, 4 dalyse ir 98 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtintus pagrindus, bet ir kitais atvejais atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus. Situacijos teisinio vertinimo šiuo atveju nekeičia ir tai, kad atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, jo veiklos specifika ir sąžiningų vietinės rinkliavos mokėtojų interesai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo.

35Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovės 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad yra pagrindas tik iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas, teisėtumo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

38Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nuosavybės teise valdo, naudoja ir... 7. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 8. Atsakovė Z. R. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.... 9. II.... 10. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d.... 11. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6... 12. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų teismas... 13. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 52,57 Eur išlaidų,... 14. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ... 15. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjo prašoma priteisti turėtų... 16. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į Lietuvos vyriausiojo... 17. III.... 18. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“... 19. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinas... 20. Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma... 21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas buvo patenkintas... 22. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra specifinis Telšių, Plungės, Mažeikių... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 24. IV.... 25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nagrinėjant... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos... 28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 29. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kurie atitinka Lietuvos... 30. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jo... 31. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios... 32. Nors nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme... 33. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teismų... 34. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad netinkamas... 35. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų... 38. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d.... 39. Nutartis neskundžiama....