Byla e2YT-497-323/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š., A. Š., D. B. L., J. U., S. U., P. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant pareiškėjai V. L., jos atstovui advokatui Algirdui Plataunai, suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A., suinteresuotiems asmenims R. Š., A. Š., D. B. L., J. U.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š., A. Š., D. B. L., J. U., S. U., P. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomame 0,0255 ha ploto žemės sklype, pažymėjimas plane „B“ ir „C“, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo gyvenamasis namas, pažymėjimas plane ( - ), adresu ( - ) (dabartinė ( - )), kuris 1989 m. buvo nugriautas. Juridinis faktas nustatytinas tikslu įgyti teisę atstatyti statinį. Pareiškime nurodė, kad 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu nuosavybės teise įsigijo butą, adresu ( - ), 1/5 dalį ūkinio pastato, 136/945 dalis žemės sklypo ir inžinerinius tinklus, esančius adresu ( - ). 2017-01-18 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) įgijo nuosavybės teisę į 18,53 kv. m ploto butą, adresu ( - ), o 2017-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo 17/135 dalis žemės sklypo, adresu ( - ). Tokiu būdu ( - ) asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo 0,0255 ha ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,09450 ha, dalį. Pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti priklausančia žemės sklypo dalimi (tiek valdoma atskirai, tiek su kitais bendraturčiais) be atskiro bendraturčio (-ių) sutikimo. Taigi, pagal 2007-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) naudoja, valdo ir disponuoja 136/945 dalimi žemės sklypo (0,0136 ha), įgyto nuosavybėn 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu, sekančiai: atskirai nuo bendraturčių - pažymėjimas žemės sklypo plane “C” (82 kv. m); bendrai - pažymėjimas plane „F” (19,4 ir 34,4 kv. m). 2017-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) įgyto nuosavybėn 17/135 dalies žemės sklypo (0,0119 ha) naudojimosi tvarka nustatyta sekančiai: atskirai nuo bendraturčių - pažymėjimas žemės sklypo plane „B” (65 kv. m); bendrai - pažymėjimas plane „F” (20,0 ir 34,4 kv. m). Nurodė ir tai, kad atskirai nuo bendraturčių valdomuose žemės sklypuose, pažymėjimas plane „B” ir „C”, kurių bendras plotas yra 0,0255 ha, yra išlikusios kadastro byloje neregistruotos nugriauto gyvenamojo namo, adresu ( - ) (dabartinė ( - )) pamatų liekanos. Šį faktą patvirtina: 1) 1976-07-15 Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išvada apie tai, kad gyvenamasis namas, pažymėjimas plane ( - ), adresu ( - ), perduodamas Pabaltijo karinės apygardos Klaipėdos butų eksploatacijos daliai; 2) iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateikti Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-09-16 sprendimas Nr. 222 leisti parduoti avarinius gyvenamuosius namus piliečiams pagal priedelį, kurio 1-uoju punktu nurodoma, kad gyv. namas, adresu ( - ), 76,97 kv. m naudingo ploto parduodamas P. K., o 1989-02-24 sprendime Nr. 52 3.5 punktu nuspręsta P. K. suteikti 600 kv. m žemės sklypą ( - ); 3) ( - ) (dabartinė ( - )) namo inventorinės bylos išrašai iš 8 lapų apie tai, kad 1-o aukšto, 112,1 kv. m ploto gyvenamasis namas, pažymėjimas plane ( - ), statybos metai 1945, betono pamatai, sienos plytų tinkuotos, nugriautas 1989-05-24; 4) Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-05-07 sprendimas Nr. 130, kuriuo nuspręsta pripažinti gyv. namą ( - ) avariniu ir griaunamu; 5) 1989-05-24 Klaipėdos TTI biuro išvada apie tai, kad gyvenamasis namas ( - ), pažymėjimas plane ( - ), nugriautas; 6) UAB „( - )i” topografinis planas M 1:500, kuriame pažymėtas pareiškėjos valdomas žemės sklypas ir nugriauto gyvenamojo namo pamatai. P. K. gyvenamąjį namą ( - ) įsigijo nuosavybėn pagal Vykdomojo komiteto 1988-09-16 sprendimą Nr. 222 ir 1989 m. tą namą nugriovė, o nugriauto namo adresu - ( - ) (dabartinė ( - )) - įregistravo dabartinius turimus statinius. Dėl šios priežasties prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, adresu ( - ) (( - )), kuris buvo pastatytas 1945 m. ir 1989 m. nugriautas, stovėjo pareiškėjos V. L. valdomuose žemės sklypuose, pažymėjimas plane „B” ir „C”, kurių bendras plotas yra 0,0255 ha, nes negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

5Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas, tik jei pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuo atveju pati pareiškėja pateikė visą eilę oficialių dokumentų, kuriuose užfiksuoti oficialūs duomenys apie buvusį nugriautą pastatą. Kadangi pati pareiškėja oficialiais dokumentais grindžia buvusio nugriauto pastato faktą, juridinio fakto nustatymo procedūra netenka juridinio pagrindo, nes yra dokumentai, patvirtinantys tą juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, pareiškėja prašomą nustatyti juridinį faktą sieja su statybos darbų teisės įgijimu, tačiau nenurodo, kokie teisės aktai ar institucijų sprendimai tokią pareiškėjos teisę atėmė. Laiko, jog pareiškimu pareiškėja galimai siekia išvengti statyboms keliamų dalies reikalavimų, pvz., žemės sklypo ir statinių bendrasavininkų sutikimų, o ne įgyti statybos teisę, kurią pareiškėja ir taip turi. Maža to, pagal pareiškėjos pateiktą 2018-07-13 topografinį planą ir 2018-08-26 pamatų geodezinį planą buvusio nugriauto pastato pamatai: 1) patenka į žemės sklypo ( - ) „B“, „C“, „D“ ir „F“ dalis, t. y. ne tik į pareiškėjos valdomą žemės sklypo dalį, bet ir į kitų bendrasavininkų žemės sklypo dalį; 2) patenka po ūkiniais statiniais (plane pažymėti indeksu „N“), kuriems nenustatyta naudojimosi tvarka. Kadangi buvusio nugriauto pastato pamatai patenka ir į kitų savininkų žemės sklypo dalis ir po bendrasavininkų ūkiniais pastatais, tai nustatant pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, būtų modifikuojama kitų bendrasavininkų nuosavybės apimtis. Laiko, kad negalima pripažinti juridinio fakto vien tik pareiškėjos valdomai sklypo daliai: jei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai jį reikia nustatyti visa apimtimi, o ne skaidyti į dalis.

6Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo 0,0255 ha ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,09450 ha, dalį. Pareiškėja atskirai nuo bendraturčių valdo žemės sklypo dalis, plane pažymėtas „B“ ir „C“, kurių abiejų plotas sudaro apie 0,0147 ha, likusia sklypo dalimi, plane pažymėta „F“, – 0,01082 ha naudojamasi bendrai su bendraturčiais. Tuo tarpu 1989 m. nugriauto namo pamatai patenka ne tik į pareiškėjos valdomas sklypo dalis, plane pažymėtas „B“ ir „C“, bet ir į kitas žemės sklypo dalis, plane pažymėtas „D“ ir „F“.

7Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teisėms įgyti, kurių negalima įgyti kitu būdu. Šiuo atveju neaišku, kokią teisę, kurios negalima įgyti kitu teisėtu būdu, pareiškėja įgis. Kadangi statinys yra nugriautas, todėl turint tikslą jo vietoje statyti kitą statinį, būtų galima kreiptis į statybos leidimą išduodančias institucijas dėl leidimo tokio statinio statybai. Be to, pareiškėja nepagrindė, kad norint vykdyti buvusio statinio atstatymą, tai galima daryti tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie jo buvimą ir nugriovimą, ir kad yra konkretus įstatymas statybos galimybę (ne saugomoje) teritorijoje siejantis tik su buvusio statinio fakto nustatymu. Pažymėjo, jog pareiškėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, siekdama nugriauto statinio vietoje statyti kitą, turi teisę kreiptis į statybos leidimą išduodančius subjektus, pateikdama teisės aktuose numatytus dokumentus. Be to, įvertinus pateiktus dokumentus (topografinį planą; pamatų geodezinį planą; žemės sklypo planą) kyla abejonė dėl konkrečių buvusio nugriauto pastato ribų patekimo ir į kitų bendrasavininkų žemės sklypo, esančio ( - ), dalį.

8Suinteresuotas asmuo J. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka. Patvirtino, jog priklausančiose žemės sklypo ( - ) dalyse, pažymėjimas plane „B“ ir „C“, iki 1989 m. stovėjo gyvenamasis namas, pažymėtas adresu ( - ) (( - )), kurį įsigijo P. K., ir vėliau jį nugriovė. Šiuo metu yra išlikę to pastato pamatai.

9Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė, prašė tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad nuosavybės teise įgijo dalį žemės sklypo, adresu ( - ), pradėjo kasinėti žemę, siekiant sutvarkyti gėlynus, rado pamatus, sužinojo, jog ten stovėjo namas, pastatytas 1945 m., ir P. K. nugriautas 1989 m. Kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nes kyla ginčas dėl nugriauto namo stovėjimo vietos: nori, kad būtų nustatyta, jog įsigytoje žemėje yra išlikę būtent nugriauto namo ( - ) (dabartinė ( - )) pamatai. Taip pat nurodė, kad pagal atliktus matavimus pamatai stovi ant priklausančios sklypo dalies, plane pažymėtos „B“ ir „C“, taip pat šiek tiek įeina į kaimyno sklypo dalį, plane pažymėtą „D“.

10Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad nereikia įrodinėti to, dėl ko nėra ginčo, t. y. kad ( - ) buvo statinys. Pareiškėja turi teisę kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, kaip instituciją, išduodančią statybos leidimus, nurodyti tuos pačius dokumentus, ir gautų leidimą statybai su atitinkamais reikalavimais. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo galimai dėl to, kad išvengtų tam tikrų reikalavimų vykdymo, pvz., kaimynų sutikimo, reikalavimų dėl atstumo išlaikymo ir pan. Be to, dalis buvusio statinio papuola ir į kitas žemės sklypo teritorijas, nepriklausančias pareiškėjai, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinio fakto vien tik pareiškėjos valdomai sklypo daliai, tokiu būdu buvusį statinį nepagrįstai suskaidant į dalis.

11Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Š. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad adresu ( - ) gyvena nuo 1962 m. Pripažįsta, kad šiame žemės sklype buvo pastatas, kurį 1989 m. P. K. nugriovė. Tačiau tas nugriautas pastatas stovėjo ne tik ant pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies, bet įeina ir į sklypo bendro naudojimo teritoriją, plane pažymėtą „F“. Kadangi nugriauto pastato pamatai patenka ne tik į pareiškėjai priklausančią sklypo dalį, teisę atstatyti pastatą turi visi bendrasavininkai.

12Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. Š. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad tuo metu, kai atvyko gyventi adresu ( - ), ginčo namas jau buvo nugriautas.

13Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Domicelė B. L. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad adresu ( - ) gyventi atvyko 1989 m., ginčo namo nebuvo, nežino, ar jis ten kada nors stovėjo.

14Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. U. su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad adresu ( - ) apsigyveno 1987 m. sausio mėn. 1989 m. namas, adresu ( - ) (dabartinė ( - )) buvo nugriautas, paliko tuščia vieta, kur dabar yra pareiškėjos sklypas.

15Teismas

konstatuoja:

16Byla nutrauktina.

17Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu pareiškėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu ( - ), 1/5 dalį ūkinio pastato, 136/945 dalis žemės sklypo ir inžinerinius tinklus, esančius adresu ( - ), esant nustatytai tokiai naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkai: atskirai – pažymėjimas plane „C“ (82 kv. m), bendrai – pažymėjimas plane „F“. 2017-01-18 savivaldybės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu pareiškėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu ( - ). 2017-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje pareiškėja įsigijo 17/135 dalis žemės sklypo, adresu ( - ), esant tokiai naudojimosi juo tvarkai: atskirai – pažymėjimas plane „B“ (65 kv. m), bendrai – pažymėjimas plane „F“ (34/172), 20/147 dalimis žemės sklypo dalies, esančios po pastatais. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis iš viso pareiškėjai V. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/63 dalys žemės sklypo, adresu ( - ). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos atskirai nuo kitų bendraturčių valdomoje 0,0255 ha ploto žemės sklypo dalyje, pažymėjimas plane „B“ ir „C“, adresu ( - ), buvo gyvenamasis namas, pažymėjimas plane ( - ), adresu ( - ) (dabartinė ( - )), kuris 1989 m. buvo nugriautas. Juridinį faktą prašo nustatyti turėdama tikslą įgyti teisę atstatyti statinį.

18Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; kt.).

19Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, pastatytas 1945 m., adresu ( - ) (dabartinė ( - )), 1976-07-15 Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išvados pagrindu perduotas Pabaltijo karinės apygardos Klaipėdos butų eksploatacijos daliai. Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-09-16 sprendimo „Dėl avarinių gyvenamųjų namų įkainavimo ir leidimo parduoti“ Nr. 222 6 punktu nutarta leisti Butų ūkio valdybai parduoti avarinius gyvenamuosius namus piliečiams pagal priedelį. Pagal paminėto sprendimo priedėlį „Avarinių gyvenamųjų namų, parduodamų piliečiams, sąrašas“ 1 punktą gyvenamąjį namą, adresu ( - ) (dabartinė ( - )), nutarta parduoti P. K.. Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989-02-24 sprendimu „Dėl avarinių gyvenamųjų namų įkainavimo ir žemės sklypų suteikimo“ Nr. 52, be kita ko, nuspręsta patvirtinti P. K. parduodamo namo ( - ) (dabartinė ( - )), kainą 1 027 rubliai, suteikti P. K. 600 kv. m žemės sklypą ( - ) (dabartinė ( - )) A. K. miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-05-07 sprendimo „Dėl gyvenamojo ploto paskirstymo 1988 m.“ Nr. 130 5 punktu nuspręsta patvirtinti gyvenamųjų namų, gresiančių sugriūti, sąrašą, pagal 5-tą priedėlį, kurio 7 punkte avariniu ir griaunamu gyvenamuoju namu nurodytas namas, adresu ( - ) (dabartinė ( - )). 1989-05-24 einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo išvada konstatuota, kad gyvenamasis namas, buvęs adresu ( - ) (dabartinė ( - )), pažymėjimas plane ( - ), yra nugriautas. Pareiškėja nurodo, kad reikalinga nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad žemės sklype ( - ), išlikę pamatai yra būtent to pastato, kuris 1989 m. buvo nugriautas, siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones, kad ant tų pačių pamatų P. K. 1993 m. pasistatė naują pastatą, atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis P. K. tuo pačiu adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso 0,1196 ha ploto žemės sklypas su statiniais. Su tokiais pareiškėjos teiginiais nėra pagrindo sutikti.

20Iš byloje esančio namo ( - ) (dabartinė ( - )), pažymėjimas plane ( - ), inventorinės bylos išrašo apie pirmo aukšto patalpas ir jame esančio pastato pažymėjimo vietoje matyti, kad pastatas ( - ) (dabartinė ( - )), stovėjo greta pastato ( - ) (dabartinė ( - )) (1 t., e. b. l. 57, 65). Iš į bylą pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos (žiūrėta 2018-10-24) (1 t., e. b. l. 114, 115) matyti, kad P. K. priklausantis žemės sklypas ir 1993 m. jame pradėti statyti pastatai, adresu ( - ), yra kitoje vietoje – išsidėstę pagal pravažiavimo kelią. Taip pat Nekilnojamojo turto registre yra registruoti P. K. ( - ), priklausančių pastatų kadastriniai matavimai, registruotos koordinatės, todėl kadastrinių matavimų pagalba, sugretinus galima objektyviai nustatyti, ar pareiškėjos atkastų pamatų ir adresu ( - ), šiuo metu esančių pastatų koordinatės sutampa, ar ne. Taip pat kadastrinių matavimų pagalba galima nustatyti, į kokias žemės sklypo ( - ), dalis patenka pamatai: ar į žemės sklypo ( - ), dalis, plane pažymėtas „B“ ir „C“, kaip nurodo pareiškėja, ar į kitas žemės sklypo bendrasavininkams priklausančias dalis.

21Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo vadovautis pareiškėjos pareiškime cituojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009), kadangi skiriasi cituojamų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės - paminėtose bylose buvo sprendžiama dėl pastato buvimo fakto saugomose teritorijose, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu (akto redakcija, galiojusi iki 2017-05-01).

22Pareiškėja nurodo, kad prašomu nustatytu faktu ji įgytų teisę atstatyti statinį. Pažymėtina, jog tam, kad atstatyti statinį reikia statybą leidžiančio dokumento. Taigi, norėdama atstatyti statinį, pareiškėja turėtų kreiptis į subjektą, teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingą išduoti statybos leidimą.

23Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad dokumentai, pagrindžiantys aplinkybę, jog žemės sklype, adresu ( - ), buvo gyvenamasis namas, pažymėjimas plane ( - ), kuris 1989 m. buvo nugriautas, yra išlikę, o aplinkybė, į kokias konkrečias žemės sklypo ( - ) dalis patenka nugriauto pastato pamatai gali būti nustatyta matavimų pagalba (iš topografinio plano, pamatų geodezinio plano, žemės sklypo plano), todėl nesant CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, esant kurioms teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293 straipsniais, teismas

Nutarė

26civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

27Grąžinti pareiškėjai V. L., asmens kodas ( - ), 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018-09-13 mokėjimo nurodymu AB ( - ).

28Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti... 5. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė... 6. Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su... 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 8. Suinteresuotas asmuo J. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė,... 10. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės... 11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Š. su pareiškimu nesutinka.... 12. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. Š. su pareiškimu nesutinka.... 13. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Domicelė B. L. su pareiškimu... 14. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. U. su pareiškimu sutinka.... 15. Teismas... 16. Byla nutrauktina.... 17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-05-22 pirkimo-pardavimo... 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio... 19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, pastatytas 1945... 20. Iš byloje esančio namo ( - ) (dabartinė ( - )), pažymėjimas plane ( - ),... 21. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo vadovautis pareiškėjos pareiškime... 22. Pareiškėja nurodo, kad prašomu nustatytu faktu ji įgytų teisę atstatyti... 23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad dokumentai,... 24. Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293... 26. civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę... 27. Grąžinti pareiškėjai V. L., asmens kodas ( - ), 38 Eur žyminio mokesčio,... 28. Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...