Byla I-447-580/2009

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

3dalyvaujant pareiškėjui L. D., pareiškėjo atstovui advokatui K. V., atsakovo atstovui Ž. M.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovams Labanoro regioninio parko direkcijai, Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. spalio 15 d. Labanoro regioninio parko direkcijos sprendimą Nr. V1(8.43)-632, 2008 m. spalio 21 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus sprendimą Nr. P9(19.1)-1409, kuriais atsisakoma išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos atstatymui; įpareigoti Labanoro regioninio parko direkciją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti sąlygas projektavimui; įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąlygų projektavimui išdavimo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos, esančios žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) k., Inturkės sen., Molėtų r., atstatymui.

9Paaiškino, kad 1998 m. rugsėjo 30 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. 35295-62-5998 jam buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės

10sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį Molėtų r. sav., ( - ) k., Inturkės kadastro vietovėje. Kadangi pareiškėjui priklausančiame žemės sklype seniau buvo gyvenamasis namas, 2008 m. jis pateikė Molėtų rajono savivaldybės administracijai prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos atstatymui. Molėtų rajono savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. P9 (19.1-1140) informavo, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ IV skyriaus 11.4 punktu pakartotinai buvo pateikta paraiška Labanoro regioninio parko direkcijai, kuri 2008 m. liepos 28 d. raštu Nr. V1(8.2)-436 projektavimo sąlygas atsisako išduoti. Atsisakymas motyvuojamas tuo, kad sodybos negalima laikyti buvusia, nes pareiškėjo šeimai priklausęs (kolūkio dokumentuose nurodytas, kaip priklausantis pareiškėjo seseriai O. D.) gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas, o šios sodybos ūkinis pastatas – klėtis – liko pareiškėjui nepriklausančiame kaimyniniame sklype. Todėl jei projektavimo sąlygos būtų išduotos pareiškėjui, du sklypai turėtų namų valdos statusą, vietoj vienos sodybos atsirastų dvi, o tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. 2008 m. gegužės 16 d. Labanoro regioninio parko direkcijos rašte Nr. VI (8.2)-285 nurodyta, kad sodyba, pažymėta žemėlapyje 1952 metais, yra gretimame sklype, kur šiuo metu yra išlikęs gyvenamasis namas, todėl sodybos atstatymo teisė pareiškėjui nepriklauso. Pareiškėjas teigia 2008 m. spalio mėnesį pakartotinai kreipęsis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrių su papildoma medžiaga projektavimo sąlygų sąvadui sodybos atstatymui gauti. 2008 m. spalio 21 d. raštu Nr. P9(19.1)-1409 atsisakyta išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos atstatymui, remiantis 2008 m. spalio 15 d. Labanoro regioninio parko direkcijos atsisakymu, kuris motyvuojamas tuo pačiu pagrindu.

11Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 8 punktas nedraudžia gamtiniuose draustiniuose statyti pastatų esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Pagal aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 419 „Dėl Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ 7 punktą buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos ūkio ministerijos archyvo 1952 m. Metelių kaimo vietovės plano aiškiai matyti buvusios sodybos statiniai, gyvenamasis namas ir jo išsidėstymas. Sodybos buvimo faktą patvirtina ir asmeninio archyvo dokumentai. Buvusiojo gyvenamojo namo rūsio liekanos užfiksuotos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Gyvenamojo namo liekanos pažymėtos žemės sklypo planelyje. Sodybą sudarė gyvenamasis namas, klėtis, tvartas, pirtis, daržinė. Klėtis (svirnas) nuosavybės teise priklausė pareiškėjo broliui A. D., tačiau 1973 m. rugsėjo 5 d. buvo parduota LTSR sveikatos apsaugos ministerijos Onkologijos mokslinio tyrimo institutui. Šiuo metu klėtis, unikalus Nr. ( - ), yra žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), priklausančiame Lietuvos Respublikai, perduotame turto patikėjimo teise valdyti Vilniaus universiteto Onkologijos institutui. Gyvenamasis namas priklausė pareiškėjo seseriai O. D.. Namas 1967 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas LTSR Molėtų rajono „Gališkių“ kolūkiui. Nupirktas namas buvo nukeltas, nes numatyta statyti mokyklą. Po nukeltu namu žemėje liko akmeninis rūsys, kurio plotas 2,5 x 2,5 m., rūsį sudarantys akmenys net ir dabar kai kuriose vietose tvirtai surišti statybine medžiaga.

12Remiantis 2003 m. birželio 11 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.38 punktu ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, būtini sodybos elementai yra sodybinis žemės sklypas, jame pastatytas namas ir priklausiniai. Tai reiškia, kad saugomose teritorijose suteikta išimtinė teisė statyti ar atstatyti statinius asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra suformuotas sodybinis žemės sklypas su jame esančiu (buvusiu) gyvenamuoju namu, bet ne tiems asmenims, kurių žemėje liko gyvenamojo namo priklausiniai. Žemės sklypo, kuriame buvo sodyba ir kurią sudarė kiti sodybos pastatai, negalima dalyti į tiek dalių, kiek buvo pastatų, sodybos formavimas galimas tik joje numatant gyvenamąjį namą, priešingu atveju, tai neatitiktų Saugomų teritorijų įstatyme nustatytų draustinio steigimo tikslų ir būtų pažeidžiami teisėti pareiškėjo interesai. Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 419 „Dėl Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ 29.1 punkte numatyta, kad viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Pareiškėjo teigimu, Labanoro regioninio parko direkcija neginčija gyvenamojo namo buvimo fakto jo sklypo teritorijoje, bet nepagrįstai atsisako išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos atstatymui. Pareiškėjas nesutinka su 2008 m. spalio 15 d. Labanoro regioninio parko direkcijos sprendimo Nr. V1(8.43)-632 teiginiu, jog išdavus projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjo sodybos atstatymui, abu sklypai turėtų namų valdos statusą. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, žemės klypo, kadastro Nr. ( - ), naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pagal VĮ Registrų centro išrašą žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kita, naudojimo pobūdis yra mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statyba. Šiame sklype esančio pastato – klėtelės – pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kita (ūkio). Kaip numatyta 2003-06-11 aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.19 punkte, kitos (ūkio) paskirties pastatai yra daržinė, svirnas, garažas, kiti pastatai, kurie įregistruoti kaip pavieniai statiniai. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašas ir jų turinys, nustato, kad visuomeninės paskirties teritorija yra teritorija, skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms. Minėto įsakymo 16.3 punkte nurodyta, kad mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos žemės sklypo naudojimo pobūdžio turinys yra: žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti mokslo, mokymo ir bendrojo lavinimo mokyklų, gimnazijų, specialiųjų mokyklų, aukštesniųjų mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokymo įstaigų pastatai, bibliotekų, kultūros centrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų pastatai, sporto kompleksų, ligoninių, greitosios pagalbos stočių, poliklinikų, sanatorijų, reabilitacijos centrų ir kitų sveikatos įstaigų pastatai. 15 punkte nurodyta, kad teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai, Nekilnojamo turto kadastre įrašoma nurodant žemės sklypų naudojimo būdą: gyvenamosios teritorijos.

13Atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra Lakajų kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, kurioje statinių statybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas draudžia gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nebuvo išduotos projektavimo sąlygos buvusios sodybos atstatymui, nes šios sodybos negalima laikyti buvusia. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419, 7 punkte yra apibrėžta, jog buvusi sodyba tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad O. D. gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas, o šios sodybos priklausiniai (ūkinis pastatas (klėtis), sodas, šulinys) šiuo metu yra L. D. nepriklausančiame kaimyniniame sklype. Taip pat pažymėjo, kad sodyba nebuvo sunaikinta, buvo tik nukeltas gyvenamasis namas, pasikeitė statinio (klėties) savininkas bei paskirtis.

14Jei būtų išduotos projektavimo sąlygos O. D. sodybos atstatymui, susidarytų situacija, kai keli asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemės su nukelto gyvenamojo namo vieta, įgytų savininkui, kurio žemėje liko suformuotas sodybinis sklypas su sodybos pastatais, tapačias teises. Be to, atsirastų galimybė plėtoti statybas saugomose teritorijose bei žemės ūkio paskirties žemėje. Pareiškėjas yra kreipęsis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją projektavimo sąlygų sąvado išdavimo klausimu, kur jam buvo paaiškinta, jog vietoj buvusios sodybos galima atstatyti tik vieną sodybą.

15Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2008 m. balandžio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrių su prašymu, o 2008 m. balandžio 25 d. pateikė paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Vadovaudamasi aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 215 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.4 punktu Molėtų rajono savivaldybės administracija 2008 m. balandžio 29 d. raštu Nr. P9(19.1)-716 kreipėsi į Labanoro regioninio parko direkciją ir Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų skyrių dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Iš Utenos visuomenės sveikatos centro Molėtų skyriaus projektavimo sąlygos sąvadui rengti buvo gautos 2008 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 11PRŽ-166. Labanoro regioninio parko direkcija 2008 m. gegužės 16 d. raštu Nr. V1(8.2)-285 atsisakė išduoti projektavimo sąlygas. Gavus neigiamą Labanoro regioninio parko direkcijos atsakymą bei vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 215 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 13 punktu projektavimo sąlygų sąvadas pareiškėjui nebuvo išduotas. 2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, paaiškindamas kai kurias aplinkybes ir pateikdamas naujus dokumentus. Molėtų rajono savivaldybės administracija 2008 m. spalio 7 d. raštu Nr. P9(19.1)-1352 vėl kreipėsi į Labanoro regioninio parko direkciją dėl projektavimo sąlygų parengimo, tačiau 2008 m. spalio 15 d. raštu Nr. V1(8.43)-632 gavo neigiamą atsakymą. Negavus Labanoro regioninio parko direkcijos sutikimo, 2008 m. spalio 21 d. raštu Nr. P9(19.1)-1409 buvo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygų sąvadą.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino 2008 m. spalio 15 d. Labanoro regioninio parko direkcijos sprendimą Nr. V1(8.43)-632 ir 2008 m. spalio 21 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus sprendimą Nr. P9(19.1)-1409, kuriais atsisakoma išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos atstatymui. Įpareigojo Labanoro regioninio parko direkciją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti sąlygas projektavimui. Įpareigojo Molėtų rajono savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąlygų projektavimui išdavimo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos, esančios žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) k., Inturkės sen., Molėtų r., atstatymui.

18Nustatė, kad pareiškėjas L. D. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui pateikė 2008 m. balandžio 24 d. prašymą ir 2008 m. balandžio 25 d. paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti buvusios sodybos atstatymui (b. l. 96 – 99). Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2008 m. gegužės 26 d. raštu Nr. P9 (19.1)-829 informavo pareiškėją, kad projektavimo sąlygų sąvadas nebus išduodamas, nes 2008 m. gegužės 16 d. raštu Nr. V1(8.2)-285 Labanoro regioninio parko direkcija atsisakė išduoti projektavimo sąlygas (b. l. 92). Labanoro regioninio parko direkcija 2008 m. gegužės 16 d. rašte Nr. V1 (8.2)-285, adresuotame Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui (b. l. 92) atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje numatyta galimybė statyti pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Sodyba pažymėta 1952 m. žemėlapyje yra gretimame sklype, kur šiuo metu yra išlikęs gyvenamasis namas, todėl sodybos atstatymo teisė L. D. nepriklauso (b. l. 93). 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, prašydamas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos atstatymui. Prašyme paaiškino, kad Labanoro regioninio parko direkcija klaidingai teigia, jog išlikęs gyvenamasis namas yra gretimame sklype, kurio kadastro Nr. ( - ). Šiame sklype yra pareiškėjo šeimai priklausiusi klėtis. Iš 1952 m. žemėlapio aiškiai matyti, jog pareiškėjo šeimos gyvenamasis namas ir tvartas tikrai buvo dabartiniame pareiškėjo sklype (b. l. 91). Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2008 m. spalio 21 d. raštu Nr. P9(19.1)-1409 informavo pareiškėją, kad pakartotinai pateikė paraišką atstatomos sodybos projektavimo sąlygoms gauti Labanoro regioninio parko direkcijai, tačiau ji 2008 m. spalio 15 d. raštu Nr. V1(8.43)-632 atsisakė išduoti projektavimo sąlygas. Todėl sąlygų sąvadas sodybos atstatymui neišduodamas (b. l. 86). Labanoro regioninio parko direkcija 2008 m. spalio 15 d. rašte Nr. V1(8.43)-632 nurodė, kad pagal patvirtintą Labanoro regioninio parko ribų ir funkcinio zonavimo planą (LRV 2002 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 1530) L. D. priklausantis sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis ( - ) k., Inturkės sen., Molėtų r., patenka į Lakajų kraštovaizdžio draustinį. Vadovaudamasi Saugomų teritorijų įstatymu, Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentu bei Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis Labanoro regioninio parko direkcija nurodė negalinti pateikti projektavimo sąlygų, nes šios sodybos negalima laikyti buvusia. Iš pateiktų duomenų matyti, kad D. O. gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas, o šios sodybos ūkinis pastatas (klėtis), sodas, šulinys liko dabar L. D. nepriklausančiame, kaimyniniame sklype. Jei projektavimo sąlygos gyvenamojo namo atstatymui būtų išduotos L. D., išeitų, kad jau du sklypai turėtų namų valdos statusą. Tai yra, vietoj vienos sodybos atsirastu dvi, o tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms (b. l. 88).

19Tarp šalių nekilo ginčas, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas priklauso Labanoro regioniniam parkui Lakajų kraštovaizdžio draustiniui. Kraštovaizdžio draustinio statusas nurodytas ir VĮ Registrų centro pažymėjime (b. l. 20). Vadinasi, žemės sklypo statusą apsprendžia Saugomų teritorijų įstatymas ir Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419. VĮ Registrų centre žemės sklypo paskirtis įregistruota kaip žemės ūkio. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas draudžia statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419, 7 punkte nustatyta, kad buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.

20Pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką ir prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, kartu pateikė buvusios sodybos faktą patvirtinančius dokumentus. Faktą, kad L. D. priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, teismas nustatė pasiremdamas nuotraukomis (b. l. 103), 1952 m. žemėlapiu, kuriame pažymėta sodyba bei kiti statiniai (b. l. 102), teisme apklaustų liudytojų parodymais, antstolės N. V. 2008 m. lapkričio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiais duomenimis. Nustatė, kad byloje pateiktose schemose (b. l. 60 – 61) bei fotonuotraukose (b. l. 62 – 66) pažymėta vieta, kurioje yra gyvenamojo namo pamatai pareiškėjui priklausančiame sklype. Kad gyvenamasis namas buvo čia nustatytoje vietoje, patvirtino liudytojai O. G. ir V. K.. Remiantis šiais įrodymais, teismas nustatė, jog pareiškėjo žemės sklype yra buvusios sodybos liekanos.

21Šiuo metu susiklostė situacija, kad vienas iš buvusios sodybos pastatų Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip klėtelė (b. l. 11 – 12), yra kitame žemės sklype ir priklauso Lietuvos Respublikai.

22Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nėra pasisakoma, kad sodybos statiniams esant skirtinguose sklypuose, negalimas statinių atkūrimas abiejuose sklypuose. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas leidžia statyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose, tačiau nereglamentuoja sodybų kūrimo klausimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 419 „Dėl Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ 29.1 punkte nurodymas, kad viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais netaikytinas šiai situacijai, kadangi čia numatytas draudimas viename žemės sklype formuoti daugiau nei vieną sodybą, o pareiškėjas prašo leisti jam priklausančiame sklype formuoti vieną sodybą. Viešojoje teisėje apribojimai turi būti formuluojami aiškiai ir suprantamai. Šiuo atveju draudimas nėra nustatytas, normos aiškinimas plečiamai rodytų, jog asmens teisės ribojamos ne įstatymo, o paties aiškinančiojo valia, kas nėra galima. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šiuo atveju nei Labanoro regioninio parko direkcijos rašte nėra nurodytas, nei čia išdėstytose teisės normose konkretus draudimas nėra numatytas. Sodyboje atkuriamų pastatų išsidėstymo schema koreguotina sutinkamai su Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ 25 punktu statybos projekto buvusioms sodyboms atkurti rengimo stadijoje.

23Pažymėjo, kad šiuo metu netgi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvusios sodybos vietoje siektų įkurti antrą sodybą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 9 – 10) rodo, jog VU Onkologijos instituto valdomo ir Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo paskirtis yra visuomeninės teritorijos, o naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Šiame sklype esantis pastatas – klėtelė, kurio registruota paskirtis – kita (ūkio). Nei žemės sklypo naudojimo būdas, nei sklypo ar klėtelės paskirtis negali būti sutapatinami su sodybos buvimu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas sodybą apibrėžia kaip žemę apie namus su visais trobesiais. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad buvusios sodybos vietoje nėra kitos sodybos ir niekas nėra pareiškęs valios tokios įsteigti. Teismo vertinimu, manyti, kad gali būti pažeisti kieno nors interesai, nėra pagrindo.

24Labanoro parko direkcija skundžiamame rašte yra nurodžiusi, kad pareiškėjui sodyba nepriklauso, nes O. D. gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas. Šio fakto pareiškėjas neneigia, tai patvirtina 1960 m. kovo 28 d. Pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 51 – 52). Tačiau šio fakto buvimas nėra teisiškai reikšmingas. Pastatai leidžiami statyti buvusios sodybos teritorijoje, tačiau nenumato jokių išlygų dėl priežasčių, kurios sąlygojo sodybos išnykimą, nėra svarbu ar sodyba sunyko dėl to, kad sudegė, ar kad buvo parduoti pastatai, ar dėl kitų priežasčių.

25Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad skundžiamas Labanoro regioninio parko direkcijos sprendimas neatitinka aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatų ir dėl to naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi Molėtų rajono savivaldybės administracija išduoti projektavimo sąlygas atsisakė dėl Labanoro regioninio parko direkcijos rašte nurodytų motyvų, o šie pripažinti nepagrįstais, tai ir šį sprendimą teismas nusprendė panaikinti tuo pačiu pagrindu. Jokie argumentai, kuriems kliudytų sąlygų projektavimui išdavimas, atsakovų raštuose nėra nurodyti, be to, teismo posėdžio metu Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovas pažymėjo, kad kitos kliūtys išduoti sąlygas neegzistuoja.

26III.

27Atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

281. Sąlygos buvusios sodybos atstatymui neišduotos, nes šios sodybos negalima laikyti buvusia. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419) 7 punkte yra apibrėžta, jog Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad O. D. gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas, o šios sodybos priklausiniai ūkinis pastatas (klėtis), sodas, šulinys tebėra ir šiandien, bet priklauso VU Onkologijos mokslinio tyrimo institutui, o ne L. D.. Tokiu būdu sodyba nebuvo sunaikinta, teisėtai pasikeitė sodybos (šiuo atveju, kas buvo likę iš sodybos – klėties, šulinio) savininkas, bei naudojimo pobūdis.

292. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą pažymėjo, kad VU onkologijos instituto valdomo ir Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo paskirtis – visuomeninės teritorijos, o naudojimo pobūdis mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Sklypo naudojimo būdas ir statinių paskirtis buvo nustatyta, esant buvusiam sodybos priklausiniui – klėčiai. Šis priklausinys nebuvo nei nukeltas nei perstatytas, o naudojimo paskirtis buvo nustatyta formuojant VU Onkologijos institutui sklypą, po jam priklausančiu sodybos pastatu klėtimi, vadovaujantis 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Taip pat pagal LR žemės ministro ir LR aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintą Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinį, valstybinei žemei ir negalėjo būti suteiktas namų valdos statusas. Pagal žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašo 16 punktą, teritorijos, skirtos valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms yra visuomeninės paskirties teritorijos.

303. Žemės sklypas, priklausantis L. D. yra Lakajų kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, todėl statinių statyba reglamentuota Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str., 2 d., 8 p., kuris nustato, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose<.. .>.

314. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo esmė yra, kad statiniai gali būti statomi esamose arba buvusiose sodybose, tai yra statybos galimos tik viename sklype arba esamoje sodyboje, arba buvusioje, tuo atveju, kai sodyba yra neišlikusi (nėra nei statinių, nei sodų liekanų ir pan.). VU Onkologijos instituto sklypas buvo suformuotas nupirkus klėtį iš O. D. tuometinės likusios sodybos. Tai yra VU Onkologijos institutui buvo parduota viskas, kas tuo metu buvo likę iš sodybos (gyvenamasis namas jau buvo parduotas), o visuomeninė sklypo paskirtis buvo suteikta dėl VU Onkologijos instituto statuso.

32Pareiškėjas L. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka su teismo išvada, kad faktas, jog O. D. priklausęs gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas, nėra teisiškai reikšmingas. Pastatai leidžiami statyti buvusios sodybos teritorijoje, tačiau nenumato jokių išlygų dėl priežasčių, kurios sąlygojo sodybos išnykimą nėra svarbu ar sodyba sunyko dėl to, kad sudegė, ar kad buvo parduoti pastatai ar dėl kitų priežasčių. Pažymi, kad tai nekeičia fakto, jog buvusios sodybos liekanos, t.y. gyvenamojo namo rūsio liekanos yra išsidėstę man, L. D. priklausančiame žemės sklype. Pažymi, kad nei žemės sklypo naudojimo būdas, nei sklypo ar klėtelės paskirtis negali būti sutapatinami su sodybos buvimu. Saugomų teritorijų įstatyme nėra nurodyta, kad sodybos statiniams esant skirtinguose sklypuose negalimas statinių atkūrimas abiejuose sklypuose, bet kaip jau minėta, teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sodybos atstatymas galimas tik tame sklype, kuriame yra gyvenamasis namas. (2007-10-05 Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007). Kadangi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., įtvirtintas draudimas gamtiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, tad nurodytas apelianto teiginys dėl valstybinei žemei negalėjo būti suteiktas „namų valdos“ statusas yra teisiškai nereikšmingas, nes VU Onkologijos klinika, gretimame sklype, unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise valdydama klėtį, unikalus Nr. ( - ), neturi teisėto pagrindo kreiptis į Labanoro parko direkciją dėl projektavimo sąlygų sąvado, priešingai nei aš, L. D., kurio sklype yra gyvenamojo namo liekanos. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad buvusios sodybos vietoje nėra kitos sodybos ir niekas nėra pareiškęs valios tokios steigti, todėl Labanoro regioninio parko direkcija atsisakydama išduoti projektavimui sąlygas nepagrįstai pažeidžia teisėtus mano interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad buvusios sodybos buvimo vieta yra gyvenamojo namo, o ne jo priklausinių buvimo vieta, kuri ir apsprendžia projektavimo sąlygų išdavimą savininkui, kurio sklype išsidėstę gyvenamojo namo pamatai. Pažymi, kad apeliantas, atsisakydamas išduoti projektavimo sąlygas buvusios sodybos atstatymui L. D., neginčijo gyvenamojo namo liekanų buvimo fakto jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kas ir sudaro pagrindą teisėtai reikalauti projektavimo sąlygų išdavimą. Kadangi motyvai, kuriais remiantis Labanoro regioninio parko direkcija atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą yra nuneigti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendime, todėl apelianto skundas dėl teisėtai priimto sprendimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

33Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismas savo sprendime teisingai konstatavo sodybos buvimo fakto L. D. priklausančiame sklype nustatymą. Faktą patvirtina nuotraukos, 1952 m. žemėlapis, kuriame pažymėta sodyba bei kiti statiniai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, antstolės Nijolės Viešchnickienės 2008 m. lapkričio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esantys duomenys. Visi šie įrodymai patvirtina vietą, kurioje šiuo metu yra gyvenamojo namo pamatai ir ši vieta yra būtent L. D. priklausančiame sklype. Apeliantas neginčija šio fakto ir nepateikia jokių tai nuginčijančių įrodymų. Namo pardavimas ir jo nukėlimas į kitą vietą, ar savininko pasikeitimas nepanaikina fakto, kad ten buvo sodyba (skirtingai nei teigia apeliantas savo skunde). 2003 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ 5.38 punkte sodyba yra apibrėžiama kaip juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Sodyba yra siejama su gyvenamuoju namu, taigi, jei gyvenamasis namas buvo pareiškėjui šiuo metu nuosavybės teise priklausančiame sklype, tai dėl galimybės pareiškėjui atstatyti sodybą negali kilti jokių abejonių.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas tenkinamas.

37Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas priklauso Labanoro regioniniam parkui, Lakajų kraštovaizdžio draustiniui. Kraštovaizdžio draustinio statusas nurodytas ir VĮ Registrų centro pažymėjime (b. l. 20), dėl to žemės sklypo statusą apsprendžia Saugomų teritorijų įstatymas ir Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Aiškinant šią įstatymo nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šioje nuostatoje nurodytas draudimas statyti nėra absoliutus, tai rodo šioje teisės normoje nurodytos (išvardintos) išimtys, tarp kurių yra aplinkybė, kai statomi (atstatomi) buvusios sodybos statiniai (LVAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 1834/2006).

38Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką aiškinant ir taikant Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-894/07, 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-300/2008) buvusios sodybos faktas gali būti įrodomas trimis būdais: 1) statinių ir (ar) sodų liekanų fiziniu buvimu; 2) tos teritorijos planais, žemėlapiais ar panašiais dokumentais, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) nustatant sodybos buvimo tam tikroje vietoje juridinį faktą teismo sprendimu, jeigu nėra išlikę nei fizinių, nei grafinių sodybos buvimo įrodymų. Taigi sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų.

39Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus (nuotraukas (b. l. 103), 1952 m. žemėlapį, kuriame pažymėta sodyba bei kiti statiniai (b. l. 55), teisme apklaustų liudytojų O. G. ir V. K. parodymus, antstolės N. V. 2008-11-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką ir prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, kartu pateikė buvusios sodybos faktą patvirtinančius dokumentus ir kad pareiškėjo žemės sklype yra buvusios sodybos liekanos.

40Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir (ar) sodų liekanų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys, nustatyti ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. Pareiškėjas skunde pirmosios teismui teigė, kad žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) yra išlikę buvusios sodybos liekanos: gyvenamojo namo liekanos, t.y. likę rūsio pamatai po žeme (natūralių lauko akmenų), klėtelė. Buvusios sodybos liekanos yra užfiksuotos antstolės N. V. vaizdo medžiagoje, kuri aprašyta 2008 m. lapkričio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Šis protokolas surašytas vykdant L. D. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes jam nuosavybės teise priklausančiame 5,0 ha žemės sklype ( - ) km., Inturkės sen., Molėtų raj. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame protokole konstatuota, kad minėtame L. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra šulinys (nuotrauka Nr. 9), mėlynos spalvos pastatas (klėtelė) (nuotrauka Nr. 10), iškasta duobė, kurioje matyti natūralių lauko akmenų pamatai (nuotraukos Nr. 2, 3, 4, 5). Tačiau pats pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui teigia, kad klėtis yra žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), priklausančiame Lietuvos Respublikai, tai patvirtina ir 2008 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 11-12), jį turto patikėjimo teise valdo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas teigia, kad šulinys nuosavybės teise priklauso VU Onkologijos mokslinio tyrimo institutui, o ne L. D., be to, šulinys neegzistavo tame laikotarpyje, kai gyvenamasis namas bei jo priklausiniai sudarė sodybą. Darytina išvada, kad 2008 m. lapkričio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neapsiriboja tik L. D. nuosavybės teise priklausančio 5,0 ha žemės sklypo ( - ) km., Inturkės sen., Molėtų raj. ribomis, o jame konstatuotos aplinkybės yra susiję ne tik su L. D. nuosavybės teise priklausančiu sklypu, vadinasi, šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali įrodyti fakto, kad gyvenamojo namo pamatai yra būtent pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklype. Tuo tarpu iš į bylą pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais schemomis), ypač iš nuotraukų Nr. 2, 3, 4, 5 (b. l. 62-64), neįmanoma nustatyti buvusios sodybos liekanų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nepateikta vaizdo bei kitų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų vertinti, ar buvusios sodybos (sodybų) faktas nagrinėjamu atveju gali būti įrodytas statinių ir (ar) sodų liekanų fizinio buvimo būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuostata yra tokia, kad esminė ir suteikianti statybos teisę aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas (2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007), tačiau šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba.

41Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419, 7 punkte nustatyta, kad buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais–archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Kolegija pažymi, kad kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog asmeniui priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, reikia tuo atveju, jei nėra išlikusių istorinių – archyvinių dokumentų. Pirmiausia turi būti išsiaiškinta, ar yra galimybė pasinaudoti istoriniais – archyviniais dokumentais, t. y. ar tokie dokumentai yra išlikę. Įstatymai istorinio – archyvinio dokumento sąvokos neapibrėžia. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo (muziejaus, kt.) nustatyta tvarka gautas dokumentas, kuriame užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija (2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–300/2008). Tuo atveju, jei buvusios sodybos faktas įrodinėjamas tos teritorijos planais, žemėlapiais ar panašiais dokumentais, teismas turi vertinti pateiktus įrodymus (istorinius – archyvinius dokumentus ir kitus įrodymus) patikimumo ir pakankamumo aspektais. Ant 1952 m. žemėlapio kopijos yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fondų skyriaus vyresn. specialistės V. V. parašas ir šios tarnybos anspaudas, tačiau iš šio žemėlapio neįmanoma nustatyti konkretaus sklypo ribų ir konkrečių pastatų buvimo tikslių koordinačių, nes jame nėra įbraižytų pareiškėjo žemės sklypo ribų, nėra prijungtų prie bylos kompetentingų institucijų šio žemėlapio paaiškinimų, šiame žemėlapyje nenustatytų asmenų yra ranka pažymėti konkrečios sodybos statiniai (b. l. 55), tačiau toks pažymėjimas negali būti laikomas patikimais ir tiksliais duomenimis ir neatitinka istoriniams – archyviniams dokumentams keliamų reikalavimų.

42Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvusios sodybos buvimo faktas įrodytas ir sodyboje yra išlikę buvusios sodybos liekanų, nėra pagrįsta pakankamais ir patikimais įrodymais.

43Labanoro regioninio parko direkcija 2008 m. gegužės 16 d. rašte Nr. V1 (8.2)-285, adresuotame Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui, atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas (b. l. 93) motyvavo tuo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje numatyta galimybė statyti pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), tačiau sodyba pažymėta 1952 m. žemėlapyje yra gretimame sklype, kur šiuo metu yra išlikęs gyvenamasis namas, todėl sodybos atstatymo teisė L. D. nepriklauso. Labanoro regioninio parko direkcija 2008 m. spalio 15 d. raštu Nr. V1(8.43)-632 pakartotinai atsisakė išduoti projektavimo sąlygas, motyvuodama tuo, kad L. D. priklausantis sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., Inturkės sen., Molėtų r., patenka į Lakajų kraštovaizdžio draustinį, šios sodybos negalima laikyti buvusia, iš pateiktų duomenų sprendė, kad O. D. gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas, o šios sodybos ūkinis pastatas (klėtis), sodas, šulinys liko dabar L. D. nepriklausančiame, kaimyniniame sklype. (b. l. 15). Iš šio atsakymo matyti, kad Labanoro regioninio parko direkcija neturėjo pagrindo spręsti ir nebuvo įsitikinusi, kad nukelto gyvenamojo namo pamatai buvo L. D. nuosavybės teise priklausančiam sklype. Apeliaciniame skunde atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija teigia, kad iš sodybos yra likę tik klėtis ir šulinys, bet jie priklauso VU Onkologijos mokslinio tyrimo institutui, o ne L. D.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą praktiką vien tik ūkio pastatų buvimo faktas, neįrodžius, kad sklype buvo ir gyvenamasis namas, neduoda pagrindo išvadai apie sodybos buvimą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009), be to, nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas, priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, o toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

44Tokiomis aplinkybėmis, kai teisėjų kolegija yra nustačiusi, kad buvusios sodybos buvimo faktas nėra įrodytas ir nėra įrodyta, kad sodyboje yra išlikę buvusios sodybos liekanų, atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos atsisakymas išduoti projektavimo sąlygas negali būti laikomas neteisėtu, net ir atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai sprendusi šį klausimą 2008-10-15 rašte Nr. V1(8.43)-632 dėl projektavimo sąlygų išdavimo Labanoro regioninio parko direkcija yra nurodžiusi ir kitą motyvą, kad O. D. gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas ir kad jei projektavimo sąlygos gyvenamojo namo atstatymui būtų išduotos L. D., išeitų, kad jau du sklypai turėtų namų valdos statusą (b. l. 88). Dėl šio atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos motyvo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje svarbu ne tai, kad gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas, bet tai, ar yra išlikę gyvenamojo namo liekanų ir ar jos yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje buvusios sodybos buvimo faktas nėra įrodytas ir nėra įrodyta, kad sodyboje yra išlikę buvusios sodybos liekanų.

45Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, informuodamas pareiškėją, kad projektavimo sąlygų sąvadas nebus išduodamas, rėmėsi tuo, kad Labanoro regioninio parko direkcija yra atsisakiusi išduoti projektavimo sąlygas. Kadangi teisėjų kolegija pripažino, kad Labanoro regioninio parko direkcijos atsisakymas išduoti projektavimo sąlygas, tai yra sprendimas Nr. V1(8.43)-632, yra teisėtas, tai Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus sprendimą Nr. P9(19.1)-1409 taip pat pripažintinas teisėtu. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai įpareigoti Labanoro regioninio parko direkciją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti sąlygas projektavimui; įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąlygų projektavimui išdavimo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą sodybos, esančios žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ) k., Inturkės sen., Molėtų r., atstatymui yra nepagrįsti.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad šis sprendimas neužkerta kelio remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu pareiškėjui siekti, kad buvusios sodybos statinių buvimo faktas būtų konstatuotas, nustatant juridinį faktą teismine tvarka.

47Tad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, atmetant pareiškėjo skundą, nes teismas netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė neteisingą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo L. D. skundą atmesti.

50Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui L. D., pareiškėjo atstovui advokatui K. V.,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą,... 9. Paaiškino, kad 1998 m. rugsėjo 30 d. apskrities viršininko sprendimu Nr.... 10. sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį... 11. Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą yra... 12. Remiantis 2003 m. birželio 11 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 289... 13. Atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija prašė teismo pareiškėjo... 14. Jei būtų išduotos projektavimo sąlygos O. D. sodybos atstatymui,... 15. Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu... 18. Nustatė, kad pareiškėjas L. D. Molėtų rajono savivaldybės administracijos... 19. Tarp šalių nekilo ginčas, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas... 20. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką ir prašymą išduoti... 21. Šiuo metu susiklostė situacija, kad vienas iš buvusios sodybos pastatų... 22. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme... 23. Pažymėjo, kad šiuo metu netgi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas... 24. Labanoro parko direkcija skundžiamame rašte yra nurodžiusi, kad... 25. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad skundžiamas Labanoro... 26. III.... 27. Atsakovas Labanoro regioninio parko direkcija apeliaciniu skundu prašo... 28. 1. Sąlygos buvusios sodybos atstatymui neišduotos, nes šios sodybos negalima... 29. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą... 30. 3. Žemės sklypas, priklausantis L. D. yra Lakajų kraštovaizdžio draustinio... 31. 4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo esmė yra, kad statiniai... 32. Pareiškėjas L. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 33. Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 37. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas priklauso Labanoro regioniniam... 38. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką... 39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo į bylą pateiktus... 40. Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir (ar) sodų liekanų fizinio... 41. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro... 42. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 43. Labanoro regioninio parko direkcija 2008 m. gegužės 16 d. rašte Nr. V1... 44. Tokiomis aplinkybėmis, kai teisėjų kolegija yra nustačiusi, kad buvusios... 45. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis sprendimas neužkerta kelio remiantis... 47. Tad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą tenkinti.... 50. Sprendimas neskundžiamas....