Byla 1A-247-574/2018

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui, nuteistojo gynėjui adv. Eugenijui Karažinui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 253 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, BK 214 straipsnio 1 dalį 15 parų arešto bausme, BK 302 straipsnio 1 dalį 15 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė.

2Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
  1. A. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, t.y.:

4jis savo gyvenamajame bute, esančiame adresu ( - ), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laikotarpio, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos pramoninės gamybos revolverį ( - ), skirtą šaudyti ( - ) tipo šoviniais su gumine kulka, bei neteisėtai laikė minėtame revolveryje įdėtus 4 šovinius (iš kurių vienas netinkamas šaudyti) ir 4 grankulkes, kurie yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys, pagaminti iš 9 mm kalibro garsinių (signalinių) revolverinių šovinių, skirtų C kategorijos ginklams, iki tol, kol 2016 m. vasario 3 d., apie 3.00 val., policijos pareigūnai minėtame bute atliko kratą ir revolverį su šaudmenimis surado bei paėmė.

  1. Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė svetimas elektroninio mokėjimo priemones, t.y.:

5jis savo gyvenamajame bute, esančiame adresu ( - ), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laikotarpio, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2015 m. spalio 9 d., neteisėtai laikė svetimas elektroninio mokėjimo priemones, t. y. A. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ „Maestro“ kortelę Nr. ( - ), A. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ „Visa“ kortelę Nr. ( - ), A. P. vardu išduotą AB „SEB bankas“ „Mastercard“ kortelę Nr. ( - ) iki tol, kol 2016 m. vasario 3 d., apie 3.00 val., policijos pareigūnai minėtame bute atliko kratą ir šias, svetimas, elektroninio mokėjimo priemones surado bei paėmė.

  1. Taip pat jis nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens ir juridinio asmens dokumentus, t.y.:

6jis savo gyvenamajame bute, esančiame adresu ( - ), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laikotarpio, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2015 m. spalio 9 d., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą – A. P. ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą Nr. ( - ) bei juridinio asmens dokumentą – UAB „E.“ darbo pažymėjimą Nr. 327, suteiktą A. P., iki tol, kol 2016 m. vasario 3 d., apie 3.00 val., policijos pareigūnai minėtame bute atliko kratą ir minėtus dokumentus surado bei paėmė.

  1. Apeliacinio skundo argumentai
  1. Apeliaciniu skundu A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (areštu).
  2. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga – jis yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė sulaukęs pilnametystės, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais ir savo nepilnamečiais broliu ir seserimi, kuriuos tėvams padeda prižiūrėti. Buvo ir yra sąžiningas.
  3. Teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir paskyrė, nors ir sankcijos ribose, bet per griežtą bausmę.
  4. Teismas nepagrįstai, jo atžvilgiu taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalis ir paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.
  5. Nuosprendyje tinkamai neįvertinta bei neatsižvelgta į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamų veikų padarymo dieną jis buvo neteistas, yra jauno amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos motyvas nebuvo turtinio ar smurtinio pobūdžio. Jokios žalos savo nusikalstamais veiksmais jis nepadarė. Gatvėje rastais dokumentais, elektroninio mokėjimo priemonėmis nesinaudojo. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ateityje pasižada laikytis įstatymų, susilaikyti nuo bet kokių nusikalstamų veikų, nepažeisti visiems priimtinų moralės normų reikalavimų. Yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei pusantrų metų, jokių nusižengimų per šį laiką jis nepadarė, jam nustatytos kardomosios priemonės nepažeidinėjo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis pakeitė savo gyvenimo būdą, įsidarbino, daug laiko praleidžia su tėvais, broliu ir seserimi, pakeitė draugų ratą. Įtakos elgesio pasikeitimui turėjo tėvo sveikatos būklės pablogėjimas bei senelio netektis.
  6. Buvo ir yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba pagal BK 37 straipsnį dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo.
  7. Paskyrus 40 parų arešto bausmę, jis bus atleistas iš darbovietės, neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio. Neturi jokio išsilavinimo, jokios specialybės, profesijos. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat neatsižvelgė į teisingumo ir humaniškumo principus, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, į jo resocializaciją, kuri galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas galutinę 40 parų arešto bausmę, daugiausia dėmesio kreipė tik į bendrą prevencinį bausmės pobūdį, neatsižvelgdamas į pasekmes, kurios yra susijusios su bausme, nebandydamas numatyti, kokia bus jo ir jo šeimos narių reakcija, neatkreipė dėmesio į tai, kaip realus bausmės atlikimas paveiks socialinius ryšius, kuo pažeidė bausmės individualizavimo principą.
  8. Byloje yra pakankama aplinkybių visuma, kuri sudarytų pagrindą svarstyti galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (areštu).
  9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė prokuroras prašė skundą atmesti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės bei veikų kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos per griežtos bausmės ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį ar 37 straipsnį, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, svarstyti galimybes taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
  2. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam teismas už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skyrė trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę, t.y. areštą. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą A. B. paskirtos minimalios arešto bausmės – po 15 parų. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta arešto bausmė yra mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis – 40 parų. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, kurios terminas yra mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės vidurkis. Nuteistajam paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo.
  3. Priešingai nei nurodo apeliantas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, taip pat ir tai, jog nebuvo padaryta žala bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė parodymus, padėjo atskleisti tiesą byloje, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, nevengė atsakomybės ir pripažino visas šias aplinkybes kaip jo atsakomybę lengvinančias.
  4. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau po aptariamų nusikaltimų padarymo, buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendis) ir bei BK 253 straipsnio 1 dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamasis įsakymas) (1 t., b.l. 127-128), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b.l. 124-125). Be to, Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, 2016 m. vasario 27 d. A. B. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, kuriame nustatyta, kad buvo vartojęs narkotikus (1 t., b.l. 150).
  5. Skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamų veikų padarymo dieną jis buvo neteistas, yra jauno amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas, jokios žalos savo nusikalstamais veiksmais nepadarė, gatvėje rastais dokumentais, elektroninio mokėjimo priemonėmis nesinaudojo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, seserimi ir broliu, pastarieji yra moksleiviai, jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, gyvena su tėvais, broliu ir seserimi, padeda tėvams buityje ir finansiškai įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę, todėl dar kartą jas vertinti ir švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.
  6. Kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalis ir paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko tik, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti bausmių apėmimą, kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, nesiskiria pagal savo pavojingumą ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, nei už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų nėra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokiu būdu apylinkės teismas, subendrindamas A. B. paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nurodančiomis kad, tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskirtąsias bausmes subendrino nuteistajam palankesniu subendrinimo būdu.
  7. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo ir yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba pagal BK 37 straipsnį dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo, tačiau su tokiais skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pagal BK 37 straipsnį, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).
  8. Byloje nustatyta, jog A. B. šaunamąjį ginklą su šoviniais laikė savo namuose, taip pat laikė rastus svetimus dokumentus ir elektroninio mokėjimo priemones. Minėti daiktai buvo laikomi rašomojo stalo stalčiuje bei spintos lentynoje, t.y. vietose, į kurias bet kada galėjo patekti kiti asmenys. Apeliantas namuose gyvena su mažamečiais seserimi ir broliu. Nors aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu A. B. buvo tik 19 metų, tačiau jis galėjo suprasti ir suprato, kad daiktai jam nepriklauso. Be to, A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad namuose apžiūrėjo ginklą, jame buvo šoviniai, suprato, kad tai yra šaunamasis ginklas, bet bijojo jį nunešti į policiją, reikėjo jį išmesti, juo atsikratyti (1 t., b.l. 183). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos (Vokietija) .380 kalibro revolveris ( - ), skirtas šaudyti ( - ) tipo šoviniais su gumine kulka. Iš ginklo taip pat galima iššauti 9 mm kalibro dujinius ir garsinius (signalinius) revolverinius šovinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Be to, tirti pateikti 4 šoviniai ir 4 grankulkės, išimti iš tirti pateikto revolverio, yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys, pagaminti iš 9 mm kalibro garsinių (signalinių) revolverinių šovinių (skirtų C kategorijos ginklams) ir guminių grankulkių, įstatytų į būgnelio šovinio lizdą. Dviejų savadarbių neunitarinių šovinių kulkos kinetinė energija viršija C kategorijos ginklams nustatytus energetinius reikalavimus (7,5J) (b. l. 58-60). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nei nuteistasis, nei jo padarytos veikos, nagrinėjamu atveju, neprarado pavojingumo ir nėra mažareikšmės, todėl BK 36 bei 37 straipsnio nuostatų taikymas negalimas. Nors reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, kadangi A. B. nusikalstama veika nutrūko ne dėl jo savanoriško atsisakymo užbaigti nusikaltimą, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ginklą, šaudmenis, elektroninio mokėjimo priemones bei asmens dokumentą surado policijos pareigūnai, atlikę kratą). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu A. B. nuteistas už tai, kad laikė dujinį pistoletą „( - )“ ir 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm. kalibro šovinius, kuriuos pas jį surado policijos pareigūnas 2016 m. balandžio 20 d., t.y. nepraėjus nei trims mėnesiams nuo 2016 m. vasario 3 d., kai kratos metu buvo rastas ginklas, šaudmenys, svetimos elektroninio mokėjimo priemonės bei asmens dokumentas.
  9. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).
  10. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta.
  11. Apeliantas skunde nurodo, kad paskyrus jam 40 parų arešto bausmę jis bus atleistas iš darbovietės, neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio. Pagal BK 49 str. 5 d., jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis, taip išvengiant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės bei suteikiant jam galimybę tęsti darbinę veiklą ir būti socialiai naudingu. Nuteistasis, kuriam paskirta arešto bausmė, su prašymu dėl arešto bausmės atlikimo nustatymo poilsio dienomis, turi kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą, nagrinėjamu atveju, į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Tokie prašymai nagrinėjami BPK 362 str. 1 d. numatyta tvarka.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai