Byla 2A-274-513/2014
Dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys R. V., A. V., A. V., V. V., dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovė teismo prašė pripažinti ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį ( - ), lengvatine tvarka pagal butų privatizavimo įstatymą, taip pat priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto valdybos 1996 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 358 ieškovei ir jos šeimai buvo išnuomota techniškai nusidėvėjusiame name gyvenamoji patalpa – dviejų kambarių butas ( - ). Gavusi šį butą ieškovės šeima įsipareigojo atlikti buto remontą ir po jo atlikti šių patalpų teisinę registraciją VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teise. 1998 metų pradžioje ieškovės sutuoktinis R. V. Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė prašymą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis (Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka) nuomojamą butą ( - ). Klaipėdos miesto valdyba 1998-03-26 sprendimu Nr. 210 prašymą dėl buto privatizavimo ir su privatizavimu susijusius kitus dokumentus perdavė Valstybinei butų privatizavimo komisijai, tačiau Valstybinė butų privatizavimo komisija sprendimo dėl leidimo privatizuoti butą, esantį ( - ), nepriėmė (dokumentai nėra išlikę). Butų privatizavimo įstatymas neteko galios 1998-07-01. Iš nurodyto buto ieškovės šeima buvo iškraustyta 2011 m. balandžio mėnesį, kadangi namą dėl jo nebetinkamos naudojimui techninės būklės buvo nugriautas, o ieškovės šeimai išnuomotas 3-ijų kambarių butas, esantis ( - ), todėl butas, esantis ( - ), dėl susiklosčiusių aplinkybių liko neprivatizuotas. Teigė, kad Valstybinei butų privatizavimo komisijai neišsprendus leidimo privatizuoti butą, esantį ( - ), išdavimo klausimo buvo pažeistos jos ir jos šeimos narių Butų privatizavimo įstatymu suteikta teisė šeimai lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės nusipirkti vieną gyvenamąją patalpą, kadangi ieškovės šeima atitiko visas Butų privatizavimo įstatyme butų privatizavimui nustatytas sąlygas ir atliko visus veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Kadangi privatizavimo procesas nebuvo baigtas dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių ir ieškovės šeima buvo perkelta į kitas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), kurios buvo išnuomotos, teisė vieną kartą privatizuoti gyvenamąjį plotą lengvatinėmis sąlygomis ieškovės šeimai negalėjo savaime išnykti, o privalo būti taip pat perkelta, sudarant galimybę dabartinį nuomojamą savivaldybės gyvenamąjį plotą išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakė ieškovei leisti privatizuoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nurodydama, kad esamos aplinkybės neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punkto ir Butų privatizavimo įstatymo sąlygų.

4Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad ieškovės šeimai gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), buvo suteiktos Klaipėdos miesto valdybos 1996-08-01 sprendimu Nr. 358, kuriame nustatytos sąlygos, jog šeima savo lėšomis atstatys gyvenamąsias patalpas ir atliks jų teisinę registraciją (t. y. įregistruos gyvenamąją patalpą kaip Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybę). 1996 m. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Patalpų nusidėvėjusiuose (avariniuose) namuose bei pripažintų netinkamomis gyventi patalpomis tolesnio naudojimo tvarka, patvirtinta Klaipėdos miesto valdybos 1996-05-02 sprendimo Nr. 198 l punktu. Ši tvarka buvo patvirtinta vadovaujantis Vyriausybės 1992-10-08 nutarimu Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“. Galiojant Vyriausybės 1992-10-08 nutarimui Nr. 740 ieškovė su šeima 1996-08-01 sprendimu Nr. 358 nustatytų sąlygų neįgyvendino, o šiam nutarimui netekus galios nuo 1997-07-26 išnyko teisinis pagrindas gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), išpirkimui. 2001-01-01 laikytina ieškinio senaties termino pradžios momentu – Butų privatizavimo įstatymui netekus galios visa apimtimi (1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 86 str.), kadangi ieškovė turėjo sužinoti apie galimą jos teisių pažeidimą, t. y. Valstybinės butų privatizavimo komisijos sprendimo dėl pateikto prašymo privatizuoti butą, adresu ( - ), nepriėmimą. Remiantis tiek 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnyje nustatytu bendru trejų metų ieškinio senaties terminu, tiek iki šios dienos galiojančiu Civilinio kodekso nustatytu dešimties metų senaties terminu ieškovės pateiktas ieškinys atmestinas, kadangi ieškovė terminą yra praleidusi, jo atnaujinti teismo neprašoma. Kadangi ieškovė neįgijo subjektinės teisės pagal Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomotą butą, adresu ( - ), dėl to negalima pripažinti teisės pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPBĮIDNMĮ) 12 straipsnio nuostatas lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti dabar nuomojamą butą, adresu ( - ).

5Tretieji asmenys A. V., V. V., A. V., R. V. atsiliepimais su ieškovės ieškiniu sutiko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

6Šalys (jų atstovai) teismo posėdyje palaikė savo pozicijas jų procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad pasikeitus nuomos sutarčiai, ieškovei tapus pagrindine nuomininke, jai teko teisė pasinaudoti teise privatizuoti butą, todėl senaties terminas turėtų prasidėti nuo 2008-03-03, kai ieškovė gavo atsakymą, kad negalės buto privatizuoti. Atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad buto, esančio ( - ), kapitalinis remontas nebuvo atliktas, kada remontas buvo atliktas, taip pat nėra duomenų. Ieškovės šeima buvo buto, esančio ( - ), nuomininkai, kadangi mokėjo už šį butą nuomos mokestį, butas tuo metu, kai buvo paskirtas ieškovei, priklausė valstybei, bet pati valstybė negalėjo išnuomoti buto, todėl tą funkciją atliko savivaldybė pagal įgaliojimą, savivaldybė nebuvo šio buto savininkė iki 2002 metų. Butas, esantis ( - ), buvo įregistruotas 2002-04-19, buto registracija reiškė, kad nuo to momento turtą galima valdyti. Pats namas ( - ), nebuvo įtrauktas į neprivatizuojamų namų sąrašą, galėjo būti privatizuojamas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

8Pripažino ieškovei J. V. teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį. Taip pat priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės naudai 1 361 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 144 Lt žyminio mokesčio, 19,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas apžvelgęs Vyriausybės 1992-10-28 nutarimo Nr. 740 tikslus, uždavinius, objektą ir interesą, nurodydamas, kad Vyriausybės 1997-07-21 nutarimu Nr. 793 „Dėl patuštintų gyvenamųjų patalpų avariniuose ir kituose statiniuose“ Vyriausybės 1992-10-08 nutarimas Nr. 740 pripažintas netekusiu galios, Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi iki 1998-07-01 ir neteko galios 2001-01-01, laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad pripažinus Vyriausybės 1992-10-08 nutarimą Nr. 740 negaliojančiu, išnyko teisinis pagrindas gyvenamųjų patalpų ( - ), išpirkimui. Remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2001, 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009, 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009), išanalizavęs ir įvertinęs visas ginčo butui pagal Butų privatizavimo įstatymą aktualias privatizavimo sąlygas, reglamentuotas šio įstatymo 2, 3 straipsniuose (ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas); 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniuose (atliktini būtini veiksmai įgyti teisei privatizuoti ginčo butą); 4 straipsnyje (ieškovės buvimo subjektu, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą), nusprendė, kad ieškovė įstatymo galiojimo metu buvo įgijusi teisę privatizuoti šį butą.

10Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, ar toliau nustatyta tvarka buvo sprendžiamas ieškovės sutuoktinio prašymas dėl buto privatizavimo, kai buvo priimtas atsakovės sprendimas perduoti prašymą Valstybinei komisijai, nusprendė, kad ieškovė buto, esančio ( - ), privatizavimo procedūros neužbaigė ne dėl savo kaltės, o privatizavus butą ( - ), paimant šį butą visuomenės poreikiams, ieškovė būtų turėjusi teisę gauti atlyginimą pinigais rinkos kaina arba kitą daiktą (CK 4.100 straipsnis). Nurodė, kad tik 2011-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą perkelti ieškovę iš gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), į gyvenamąją patalpą ( - ). 2010-04-22 atsakovė ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė sutartį, kuria direkcija įsipareigojo skirti lėšas gyvenamosioms patalpoms įgyti gyventojams, kurie buvo iškeldinti iš gyvenamojo namo ( - ). 2011-04-07 priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas nugriauti namą, esantį ( - ), namas buvo nugriautas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Teismo nuomone, ieškovė negalėjo privatizuoti nuomojamo buto ( - ), ir dėl to, kad faktiškai ji buvo iškeldinta iš buto, kadangi tai buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti – Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti. Valstybei laiku neįvykdžius pareigos suteikti iškeldinamai ieškovės šeimai kitą gyvenamąją patalpą, ji ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jai Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka jį privatizuoti, todėl ieškovės įgyta teisė gali būti ginama teismo tvarka, pripažįstant ieškovei teisę privatizuoti jos nuomojamą butą, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu. Terminai išreikšti valią sukurti privatizavimo teisinius santykius nebuvo taikomi tiems nuomininkams, kurie norėjo privatizuoti jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, nes jie buvo iškeldinti iš ankstesnių jų gyvenamųjų patalpų, šias paėmus valstybės reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2007). Vertino, kad leidžiant ieškovei privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, nebūtų pažeisti atsakovės interesai, nes remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, Valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė lėšas atsakovui butams pirkti (sutartis 2010-04-26 dėl lėšų perdavimo Nr. 11-144).

11Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog faktiškai ieškovė suprato, kad 2001-01-01 ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikė 2008-03-03, kai atsakovė, kaip institucija, vykdžiusi butų privatizavimą, informavo ieškovę, jog neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Atsakovei neužtikrinus tinkamo teisės privatizuoti butą įgyvendinimo, savalaikio iškeldinimo, ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminą laikė nepraleistu (CK 1.127 str. 5 d.).

12Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškovės ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nesutinka su teismo išvada, jog privatizavimo tvarką ir sąlygas reglamentavo tik Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas ir Butų privatizavimo įstatymas, kadangi valstybei ir savivaldybei priklausiusių gyvenamųjų patalpų privatizavimo klausimai taip pat buvo reglamentuojami Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme (vėliau pervadintas VPBĮIDNMĮ) (toliau – GAGPĮ). Dėl to visus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bei sandorius, kurių pagrindu valstybės ar savivaldybės turtas gali būti perleistas privačių asmenų nuosavybėn, vertintinas šių trijų įstatymų kontekste. Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“ tikslas buvo vienintelis – padėti apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis asmenims, kurie pagal GAGPĮ turėjo teisę į valstybės paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002).

14Pagal GAGPĮ 15 str. 3 d. (vėliau GAGPĮ 13 str. 3 d.) gyvenamųjų patalpų pardavimo ir atsiskaitymo už jas tvarką nustato Vyriausybė. Būtent viena iš tvarkų nustatyta minėtu Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 740 (galiojo nuo 1992-10-08 iki 1997-07-26). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 1997-07-26 nutarimui Nr. 740 netekus galios ieškovės sutuoktinis ar pati ieškovė neprarado teisės įgyti gyvenamąją patalpą, adresu ( - ). Atsižvelgiant į GAGPĮ bei BPĮ nuostatas akivaizdu, jog pripažinus minėtą nutarimą netekusiu galios 1997-07-26, jeigu iki to laiko nebuvo atliktas patalpos remontas (atstatant patalpas iki tinkamo gyventi lygio pagal Butų kodeksą) ir įgyvendintos nurodytos sąlygos, išnyko teisinis pagrindas tas teises įgyti, nes nutarimas Nr. 740 nebegaliojo. Jeigu patalpos buvo atstatytos iki tinkamo gyventi lygio, ieškovė ir jos šeima turėjo kreiptis su reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais į įgaliotas institucijas arba kreiptis teisminės gynybos, kad butą, adresu ( - ), galėtų įsigyti už likutinę vertę (dėl šios priežasties savivaldybė reikalavo taikyti ir ieškinio senatį). Savivaldybė pažymi, jog buto, adresu ( - ), suremontavimo faktas byloje įrodinėtas tik liudytojų parodymais, t. y. ieškovės, jos šeimos narių bei vienos liudytojos, kuri pripažino nesilankiusi pas ieškovę bute, parodymais. Sprendime pažymima, jog 1997 metų vasarą vyko remontas, o ne buvo baigtas remontas. Ieškovė kreipėsi teisminės gynybos tuomet, kai namas ( - ) buvo nugriautas, t. y. jeigu ieškovė būtų kreipusis į teismą anksčiau, būtų buvusi galimybė konstatuoti faktines aplinkybes, nes 2011 metų gruodžio mėn. šis namas buvo nugriautas. Taip pat matyti, jog iki 1997-10-30 ieškovė ar jos sutuoktinis galėjo ginčo butą pirkti išsimokėtinai pagal GAGPĮ 13 str. 1 arba 2 d., tačiau tokio prašymo ieškovė ir jos vyras neteikė. Nei ieškovė, nei ieškovės sutuoktinis neturėjo teisės teikti prašymą pagal BPĮ 3 str. 1 d. 6 d., kadangi jiems gyvenamosios patalpos buvo suteiktos pagal nutarimą Nr. 740, o atsižvelgiant į LAT išaiškinimus dėl šio nutarimo taikymo, ieškovės šeimai butas, adresu ( - ), išnuomotas kaip valstybės parama pagal GAGPĮ. Pagal BPĮ 3 str. 1 d. 6 d. butas, adresu ( - ), nuo 1997-05-07 tapo neprivatizuojamu objektu. Teigia, kad teismo klaidingos išvados dėl privatizavimo tvarkos ir sąlygų reglamentavusių įstatymų lėmė klaidingą sprendimo motyvaciją (netinkamą BPĮ nuostatų taikymą, kadangi butas ( - ), yra netinkamas privatizavimo objektas). Savivaldybė byloje siekė įrodyti, jog po 1998-03-26, t. y. Klaipėdos miesto valdybos 1998- 03-26 sprendimo Nr. 210 išsiuntimo Valstybinei komisijai, ieškovei ir jos sutuoktiniui gavus laišką iš Vilniaus, t. y. Valstybinės komisijos, buvo 1998 metų vidurys, kaip akcentavo savivaldybės atstovė teismo posėdžių metu ir grindė šią prielaidą ieškovės ir jos sutuoktinio parodymais, jis turėtų būti laikomas ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia. Teismas neatsižvelgė į šiuos savivaldybės argumentus ir nepateikė motyvų, kodėl 1998 metų vidurys nelaikytinas ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, gavusi atsakymą iš Valstybinės komisijos, turėjo domėtis savo teisėmis, susijusiomis su ginčo buto privatizavimu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės sutuoktinis kreipėsi į Valstybinę komisiją pasibaigus BPĮ nustatytam terminui, t. y. po 1997-05-07 (galbūt ir po 1997-12-31), dėl to minėti santykiai objektyviai negalėjo susiklostyti. Savivaldybė akcentuoja, jog šioje byloje klaidingai nustatyta, jog namas, adresu ( - ), buvo paimtas visuomenės poreikiams, kadangi į bylą buvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad sprendimai dėl aptariamo namo griovimo buvo priimti po 2000 metų.

15Ieškovė J. V. atsiliepimu su apeliantės skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybės, teisingai vertino įrodymus, taikė ir aiškino materialines teisės normas, vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, įtvirtintais CK 1.5 str., teisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Nurodo, kad ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių ginčo butas nebuvo privatizuotas. Byloje pateikti įrodymai – Klaipėdos miesto tarybos 1991 m. sprendimo priedas Nr. 1 „Neparduodami gyvenamieji namai, butai“ – patvirtina, kad į šį sąrašą patenka namas, adresu ( - ). Be to, šis namas buvo įrašytas į miesto plėtrą, įtrauktas į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą ir dėl to jo negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011-03-17 sprendimu Nr. T2-75 pakeitė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2010-08-24 sutartį Nr. 806-1741, pasirašytą su J. V. (penkių asmenų šeimą), gyvenančią savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, pakeitė ir išnuomojo kitas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu ( - ). Teigia, kad savivaldybė privalėjo paaiškinti, kaip ir kokia forma ieškovė privalėjo kreiptis dėl buto privatizavimo, tačiau to nepadarė. Nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovė išreiškė savo valią privatizuoti butą galiojant Butų privatizavimo įstatymui ir ne dėl jos kaltės butas buvo neprivatizuotas. Mano, kad ieškovė atitinka visus BPĮ nustatytus reikalavimus realizuoti teisei privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

17Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos faktinių aplinkybių visetą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo įgijusi teisę privatizuoti butą ( - ), jog ieškovė šio buto privatizavimo procedūros neužbaigė ne dėl savo kaltės (valstybė laiku neįvykdė pareigos suteikti iškeldinamai ieškovės šeimai kitą gyvenamąją patalpą), todėl ieškovės įgyta teisė gali būti ginama teismo tvarka, pripažįstant ieškovei teisę privatizuoti jos šiuo metu nuomojamą butą, adresu ( - ), remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

19Pažymėtina, kad 1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. I–116 Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (patvirtintų Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309) 5 punkte buvo numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butą, turėjo raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridėtas susitarimas pirkti butą, t. y. buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl buto pirkimo – kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendraturčiais). Nesutarus pirkti, buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma (taip numatyta ir Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje).

20Butų privatizavimo įstatymo 15 str. (įstatymo redakcijoje nuo 1995-03-08 – 13 str.) 3 d. nustatė, kad „Gyvenamųjų patalpų pardavimo ir atsiskaitymo už jas tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Vyriausybė 1992 m. spalio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“. Vyriausybė 1997 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl patuštintų gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose ir kituose statiniuose” (įsigaliojo nuo 1997 m. liepos 26 d.) pripažino netekusiu galios Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 740 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“. Nutarime Nr. 740 2.4 p. buvo numatyta, jog gyventojų, norinčių panaudoti savo lėšas remontuojant pastatą, vardinius sąrašus pastato statytojo – remonto užsakovo teikimu tvirtina miesto (rajono) valdyba; 2.7 p. – gyventojams – gyvenamųjų patalpų remonto dalyviams, sumokėjusiems atitinkamo patalpų ploto likutinę vertę bei jų remonto išlaidas ir įvykdžiusiems visas kitas su statytoju sudarytos sutarties sąlygas, šios patalpos po remonto perduodamos jų privačion nuosavybėn.

21Butų privatizavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1997-10-24 iki

222001-01-01) 3 str. 1 d. 6 d. numatė, kad pagal šį įstatymą neparduodami gyvenamieji namai, butai, išnuomoti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, išskyrus gyvenamuosius namus, butus, kurie pradėti eksploatuoti iki 1993 m. sausio 1 d. ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997 m. gegužės 7 d. nustatyta tvarka pareiškė norą juos privatizuoti.

23Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovė (ar jos sutuoktinis) padavė pareiškimą dėl nuomojamo buto, adresu ( - ), per Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminu dėl jo privatizavimo atitinkamai tarnybai, byloje nenustatyta. Pasibaigus minėto įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu. Ieškovė neįrodė, kad jos (ir (ar) jos sutuoktinio) valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., todėl ji (ir (ar) jos sutuoktinis) subjektyvios teisės privatizuoti butą, adresu ( - ), neįgijo. Be to, ieškovė pati nurodo, jog jos sutuoktinis tik 1998 m. pradžioje kreipėsi į savivaldybę su prašymu privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis ir šį prašymą savivaldybė perdavė Valstybinei butų privatizavimo komisijai, iš kurios atsakymas (sprendimas) nebuvo gautas. Taip pat neabejotina, kad ginčo buto remonto darbų ieškovė ir (ar) jos sutuoktinis ar kiti asmenys neatliko, nors ieškovės sutuoktinis ir buvo sutikęs daryti kapitalinį jo remontą (t. 1, b. l. 81) bei jam objektyviai turėjo būti žinomas Klaipėdos miesto valdybos 1996-08-01 sprendimas Nr. 358 išnuomoti jam (jo šeimai) ginčo butą ir įpareigojimas savo lėšomis jas atstatyti bei atlikti jų teisinę registraciją (t. 1, b. l. 78). 2002-09-30 ginčo buto perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad ginčo butas perduotas savivaldybės nuosavybėn (t. 1, b. l. 91–92).

24Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė ginčo situacijoje negali pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir (ar) neįgijo tokios specialiuoju įstatymu (BPĮ) nustatytos teisės, nes su Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą. Tokią nuostatą šiuo klausimu patvirtina ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 punktas (Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą).

25Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą perkelti ieškovę iš ginčo gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), į gyvenamąją patalpą ( - ) (t. 1, b. l. 170–172), nes namą, kuriame gyveno ieškovės šeima, nuspręsta nugriauti (dėl techninio susidėvėjimo tapo netinkamas gyventi, CK 6.615 str., 6.616 str. 1 d. 1 p.). 2011-04-07 priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas nugriauti namą, esantį ( - ), namas buvo nugriautas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro (t. 1, b. l. 90, 179–181). Duomenų, jog namo ( - ), nugriovimo pagrindu yra (buvo) pirmosios instancijos teismo nurodyta 2010-04-22 atsakovės ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudaryta sutartis, kuria VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsipareigojo skirti lėšas gyvenamosioms patalpoms įgyti gyventojams, kurie buvo iškeldinti iš gyvenamojo namo ( - ), byloje nėra (t. 1, b. l. 174). Įvertinus šias aplinkybes, kritiškai vertinami pirmosios instancijos teismo motyvai, jog ieškovės įgyta teisė gali būti ginama teismo tvarka, pripažįstant ieškovei teisę privatizuoti jos nuomojamą butą (( - )), remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.).

26Iš esmės teisinga vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2008-03-03, kai atsakovė, kaip institucija, vykdžiusi butų privatizavimą, informavo ieškovę, jog neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas (t. 1, b. l. 31), nes įrodymų, jog ieškovei kitu laiku buvo oficialiai pranešta apie situaciją dėl ginčo buto privatizavimo, byloje nėra. Tačiau kritiškai vertintini teismo motyvai, jog šiuo atveju vyko tęstinis pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminas laikytinas praleistu CK 1.127 str. 5 d. prasme, nes įrodymų, jog ieškovė (ir (ar) jos sutuoktinis) skundė savivaldybės (atsakovės) veiksmus (veikimą ar neveikimą), jog savivaldybės veiksmai teismo pripažinti neteisėtais ir (ar) pan., byloje nenustatyta.

27Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Apeliantė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, todėl spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovei nėra teisinio pagrindo (CPK 93 str. 1 d.).

30Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

31apeliacinį skundą tenkinti.

32Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys R. V., A. V., A. V., V. V., dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovė teismo prašė pripažinti ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas... 4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Prašė taikyti ieškinio senaties... 5. Tretieji asmenys A. V., V. V., A. V., R. V. atsiliepimais su ieškovės... 6. Šalys (jų atstovai) teismo posėdyje palaikė savo pozicijas jų... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-13 sprendimu ieškinį tenkino... 8. Pripažino ieškovei J. V. teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį ( - ),... 9. Teismas apžvelgęs Vyriausybės 1992-10-28 nutarimo Nr. 740 tikslus,... 10. Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, ar... 11. Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes,... 12. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos... 14. Pagal GAGPĮ 15 str. 3 d. (vėliau GAGPĮ 13 str. 3 d.) gyvenamųjų patalpų... 15. Ieškovė J. V. atsiliepimu su apeliantės skundu nesutinka ir prašo... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos faktinių aplinkybių... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad,... 19. Pažymėtina, kad 1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. I–116 Butų... 20. Butų privatizavimo įstatymo 15 str. (įstatymo redakcijoje nuo 1995-03-08 –... 21. Butų privatizavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1997-10-24... 22. 2001-01-01) 3 str. 1 d. 6 d. numatė, kad pagal šį įstatymą neparduodami... 23. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovė (ar jos sutuoktinis) padavė... 24. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė... 25. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės... 26. Iš esmės teisinga vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Apeliantė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė.... 30. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų... 31. apeliacinį skundą tenkinti.... 32. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d....