Byla 2-18895-944/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujat Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui L. R., jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui, pareiškėjui H. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotam asmeniui M. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R. ir H. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. P., VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. R., mirusi ( - ), nuosavybės teisėmis valdė 524 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), gyvenamąjį namą, esamų statinių plane pažymėtą 2A1/ž(p), su priestatu, plane pažymėtu 1a1/ž(p), pagalbinį pastatą, plane pažymėtą 8I1/ž, garažą, plane pažymėtą 6I1/g. Nurodė, kad kreipėsi į teismą nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo mirusiosios T. R. vardu ir įgyvendindami pareiškėjams nuosavybės teises tikslu. Nurodė, kad nuosavybės teisės yra įregistruotos į vieno aukšto gyvenamąjį namą (3/4) ir kiemo statinius (3/4), tačiau nuosavybės teisės į žemės sklypą nebuvo nustatytos. Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė savo reikalavimą. Nurodė, kad šis faktą siekia nustatyti, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė T. R., o jie kaip šio asmens įpėdiniai galėtų šį turtą paveldėti. Paaiškino, kad LR nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes nustačius prašomą faktą, nuosavybės teisės bus registruotas Nekilnojamojo turto registre ir tokiu būdu pareiškėjai įgis teisę į šį turtą. Teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad terminas atnaujinti terminą paduoti dokumentus nėra reiškiamas, nes pareiškėjai siekia savo teises apginti kitomis savo teisių gynimo priemonėmis, t. y. mano, kad nereikia kreiptis dėl reikalavimo atnaujinti terminą paduoti papildomus dokumentus pagal LR nekilnojamojo turto įstatymo nuostatas.

3Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu nurodė, kad dėl valdymo nuosavybės fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui duomenų. Pažymėjo, kad teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reikštų, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti.

4Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjams įrodžius, kad jų motina T. R. nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir pastatus, šio fakto nustatymui neprieštaraus. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjus informavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepakanka duomenų, įrodančių kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį ( - ), po J. ir M. Š. mirties iki nacionalizacijos. Pažymi, kad pareiškėjai turėjo prašyti atnaujinti terminą paduoti reikiamus dokumentus, nes kitu atveju prašomas nustatyti faktas nesukels jiems teisinių pasekmių.

5Suintegruotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjų nurodomas faktas nesukels jiems teisių pasekmių, todėl civilinė byla turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad į bylą turėtų būti įtraukta Kauno miesto savivaldybė ir/ar Nacionalinė žemės tarnyba.

6Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

7Byla nutrauktina.

8Iš bylos duomenų nustatyta, kad T. R. mirė ( - ), jos palikimą priėmė L. R. ir H. R. (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis adresu ( - ), nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai neįregistruoti (b. l. 10), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto 1A1ž, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), ¾ nuosavybės teise priklauso T. R. (b. l. 12). Už žemės sklypą ir statinius nurodytu adresu buvo apskaičiuojami mokesčiai (b. l. 26-42). T. R. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dokumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti (b. l. 43).

9Pareiškimu reiškiami du reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y. valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo į žemės sklypą, esantį ( - ), ir šiame sklype esančius statinius.

10Teismas nurodo, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, jeigu teismas nustato, kad prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, tai civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nutraukta (LR CPK 293 str. 1 p.), nes toks prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas (LR CPK 444 str. 1 d.)

11Nagrinėjamu atveju pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjų motina T. R. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. jos pateikti dokumentai buvo priimti (b. l. 43). Nacionalinė žemės tarnyba 2013-09-23 pasiūlymu Nr. 8PRT-(14.8.6)-19-3 nurodė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko M. Š. turėtos žemės, bendro ploto 0,0262 (1/2 –0,0524) ha, ( - ), nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė šį žemės sklypą, po M. Š. mirtie iki nacionalizacijos; buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo arba pateikti papildomus dokumentus; išaiškinta pareiškėjams, kad papildomus dokumentus gali pateikti tik teismui atnaujinus terminą šių dokumentų padavimui. Teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino, kad jie siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – pirmiausia, žemės sklypą, kurį nuosavybės teisėmis valdė jų motina.

12Teismas nurodo, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti nustatytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė teismo nustatyti tik juridinę reikšmę turintį faktą, bet nereiškė reikalavimo – atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nors tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo akcentuojamas šis klausimas. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, jog minėtas terminas pareiškėjui būtų ankščiau atnaujintas. Atkreiptinas dėmesys, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Todėl nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jei pareiškėjui būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o to nesant nustatytas faktas nesukuria asmeniui jokių teisių.

13Pareiškėjai taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina nuosavybės teise valdė – gyvenamąjį namą, esamų statinių plane pažymėtą 2A1/ž(p), su priestatu, plane pažymėtu 1a1/ž(p), pagalbinį pastatą, plane pažymėtą 8I1/ž, garažą, plane pažymėtą 6I1/g.

14Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais LR CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų cen-+tras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010).

15Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina nuosavybės teise valdė minėtus pastatus, kad galėtų įgyti nuosavybės teises į juos. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą LR CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Šiame įstatyme nenurodoma apie nebaigtą statyti statinį kaip apie specialų objektą, kurį registruojant turėtų būti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimą. Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., 13 str. 1 d.). Bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.).

16Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 4.253 str. 1 d. nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pastatai buvo statomi teisėtai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, pareiškėjai nenurodė, kad yra dingę kokie nors dokumentai, duomenys ir jie negali užbaigti šių statinių įregistravimo. Priešingai, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro su atsiliepimu pateikti duomenys patvirtina, kad šioje valdoje, Pikulo g. 23, Kaune, fiksuota savavališka statyba (b. l. 129–132). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina: pirmiausia, byloje neįrodyta, kad statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 178 str.). Antra, byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl statinių įteisinimo pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Kadangi pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

17Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė į bylą įtraukti Kauno miesto savivaldybę ir/ar Nacionalinę žemės tarnybą. Šioje byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, kuri susijusi su nekilnojamojo turto atkūrimo procedūromis, teismo vertinimu ši byla nėra susijusi su Kauno miesto savivaldybės interesai, todėl nėra teisinio pagrindo šio asmens įtraukti į bylą.

18Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nesukels jiems norimų teisinių pasekmių, todėl nėra nustatinėjamas LR CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Teismas nustatęs, jog konkretus klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas teisme, turėjo atsisakyti iškelti civilinę bylą, tačiau šiuo atveju, minėtos aplinkybės identifikuojamos esant iškeltai civilinei bylai, todėl byla nutrauktina LR CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

19Nutraukus civilinę bylą LR CPK 87 str. 1 d. 4 p. grąžintinas pareiškėjui L. R. sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą – 144 Lt žyminio mokesčio (b. l. 73, 83). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 str. 3 d.).

20Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 293 str. 1 p. teismas

Nutarė

21civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R. ir H. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. P., VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

22Grąžinti pareiškėjui L. R., asmens kodas ( - ), 144 Lt žyminio mokesčio sumokėto už pareiškimą. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

23Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujat Marijai... 2. pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. R.,... 3. Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu nurodė, kad... 4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu nurodė, kad... 5. Suintegruotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu nurodė, kad... 6. Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.... 7. Byla nutrauktina.... 8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad T. R. mirė ( - ), jos palikimą priėmė L.... 9. Pareiškimu reiškiami du reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių... 10. Teismas nurodo, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų... 11. Nagrinėjamu atveju pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjų motina... 12. Teismas nurodo, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 13. Pareiškėjai taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 14. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.) yra vienas... 15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę... 16. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 4.253 str. 1 d. nustatyta, kad registruotini... 17. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė į bylą... 18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjų... 19. Nutraukus civilinę bylą LR CPK 87 str. 1 d. 4 p. grąžintinas pareiškėjui... 20. Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 293 str. 1 p. teismas... 21. civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R. ir H. R. pareiškimą... 22. Grąžinti pareiškėjui L. R., asmens kodas ( - ), 144 Lt žyminio mokesčio... 23. Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti...