Byla 2S-32-577/2012
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutarties, pagal kreditoriaus AS Parex banka pareiškimą, suinteresuotas asmuo L. P

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. P. atstovo Raimondo Bakšio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutarties, pagal kreditoriaus AS Parex banka pareiškimą, suinteresuotas asmuo L. P., ir

Nustatė

2Hipotekos lakštu Nr. 01120070002909, įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2011-10-05 gauto kredito grąžinimą, L. P. įkeitė AS Parex banka nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) ir pastatą, unikalus Nr. ( - ), bendra įkeisto turto vertė nustatyta 5 200 000 Lt.

32011-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi minėtą daiktą areštavo. Kreditorius pakartotiniu pareiškimu prašė priverstinai išieškoti skolą.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-06-30 nutartimi atmetė kreditoriaus prašymą dėl 31 980,54 Lt bylinėjimosi išlaidų ir nutarė išieškoti iš skolininko ir įkeisto daikto savininko skolą: 4 220 000 Lt negrąžinto kredito, 92 861,58 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 115 061,20 Lt nesumokėtų palūkanų pagal kreditavimo sutarties 6.4. punktą, 12 077,22 Lt delspinigių, iš viso: 8 440 000 Lt, bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Ta pačia nutartimi teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą, unikalus ( - ).

5Suinteresuoto asmens atstovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-30 nutartį panaikinti; tuo atveju, jei teismas atmestų atsakovo argumentus dėl 2011-06-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties panaikinimo, prašo sustabdyti bylą Nr. I-1478V/2010 iki įsiteisės Latvijos Respublikos Administracinio rajono teismo sprendimas dėl L. P. pareiškimo, kuriuo prašoma panaikinti Vartotojų teisių apsaugos centro 2010-11-22 sprendimą Nr. 21-04/9041-P-245, pavesti Vartotojų teisių apsaugos centrui išduoti tam tikro turinio administracinį aktą. Nurodo, kad nesutinka su vienašališku kredito sutarties nutraukimu, pasak apelianto, bankas tai padarė remdamasis vien formaliu pagrindu – trumpalaikiais apelianto finansiniais sunkumais. Be to, paskaičiuodamas tokio dydžio palūkanas, bankas siekia nepagrįstai praturtėti, kadangi jų suma yra beveik lygi grąžintino kredito sumai. Taigi palūkanos už pradelsimą atsiskaityti yra aiškiai per didelės ir neatitinka teismų suformuotos praktikos, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis negali siekti suteikto kredito sumos. Be to, teismas turi patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, ar kredito sutarties vienašališko nutraukimo nuostatos yra neprieštaraujančios teisės aktams, kadangi, apelianto nuomone, šiuo atveju kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai.

6Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindų apeliantas nurodo, kad viename iš Latvijos Respublikos teismų pradėtas administracinis procesas dėl Latvijos Respublikos įstaigos – Vartotojų teisių apsaugos centro palankaus administracinio akto išdavimo bei 2006-10-06 kreditavimo sutarties Nr. 2.2.1.-06/467 8.1. punkto, kuriame numatyta arbitražinė išlyga, panaikinimo. Tuo atveju, jei Administracinis rajono teismas priims L. P. palankų sprendimą, – taps negaliojančiu ir neteisėtu Rygos tarptautinio trečiųjų teismo civilinis procesas byloje Nr. 80/10 bei šio teismo 2010-05-28 sprendimas. Todėl hipotekos bylos Nr. I-1478V/2010 nagrinėjimas nesulaukus Latvijos Respublikos Administracinio rajono teismo sprendimo būtų aiškiai neprotingas ir nesąžiningas.

7Apeliantas taip pat pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus: 2007-11-19 BĮ UAB „Mondus“ mokėjimo pranešimą, pagrindžiantį, jog dalį kredito (64 288 Lt) panaudojo savo asmeninėms atostogoms; 2007-06-05 paskolos sutartį, kuria L. P. R. Š. asmeniškai paskolino 200 000 Lt; 2007-11-16 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria sutuoktiniai R. Š. ir J. Š. už 2 500 000 Lt pardavė L. P. namą ir žemės sklypą, esančius ( - ); 2007-12-19 dovanojimo sutartį, kuria L. P. savo dukrai I. A. P. padovanojo iš sutuoktinių R. Š. ir J. Š. įsigytą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ); 2007-08-31 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria L. P. įsigijo Lentvaryje esančio dvaro statinius ir pagal kurią sumokėjo 1 736 800 Lt sumą iš Kreditavimo sutartimi Nr. 2.2.1.-06/467 gautų piniginių lėšų; 2008-05-26 laikraščio „Vilniaus diena“ straipsnį, kad L. P. ketina pats apsigyventi įsigytame Lentvario dvare. Nurodo, jog šie dokumentai pagrindžia, kad kreditoriaus išduotas kreditas buvo naudojamas vartojimo reikmėms, o ne ūkinei-komercinei veiklai vystyti.

8AS Parex banka pateikė atsiliepimą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas ir nemokėjo jokių mokėjimų bei palūkanų, todėl ši sutartis nuo 2009-09-18 buvo nutraukta. Skolininkas ir po sutarties nutraukimo neatliko jokių mokėjimų. Nors nuo kreditavimo sutarties nutraukimo jau praėjo daug laiko, skolininkas nėra bankui pateikęs jokių prašymų dėl įsipareigojimų vykdymo dalimis. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta laikantis Kreditavimo sutarties sąlygų. Skolininkas nei iškart po kreditavimo sutarties nutraukimo, o taip pat ir iki šiol nesikreipė į banką dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo ar dėl atitinkamo kreditavimo sutarties sąlygų pertvarkymo. Pažymi, kad skundai tokiose bylose yra galimi tik dėl hipotekos kreditorių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų teisėtumo.

9Kreditorius dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindų nurodo, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos šalių ginčų. Įstatymu hipotekos teisėjas neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

10Atskirasis skundas bei pateiktas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestini.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

13Bylos medžiaga nustatyta, kad hipotekos lakštu Nr. 01120070002909, įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2011-10-05 gauto kredito grąžinimą, L. P. įkeitė AS Parex banka nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą, unikalus Nr. ( - ). Kadangi skolininkas pasirašytos Kredito sutarties nevykdė, kreditorius, remdamasis sutarties 6.1 p., vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir pradėjo skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, paduodamas atitinkamą prašymą hipotekos teisėjui. Kaip nurodyta, įkeisti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti, o skolininkui per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo skolos negražinus, kreditorius kreipėsi į hipotekos teisėją dėl įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto (teismo ankstesne nutartimi jau areštuoto) daikto, teisėtumą bei pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo prielaidų (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių.

14Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos yra negrąžinta. Bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartis). Šis principas įtvirtintas CK 6.38 str., kuriame nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus. Kreditorius ir skolininkas sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią kreditorius skolininkui suteikė kreditą, o skolininkas įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriui nevykdė. Kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, skolininkas privalėjo grąžinti jam suteiktą kreditą.

15Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

16Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad kreditoriaus ir skolininko (įkeisto daikto savininko) ginčų dėl palūkanų apskaičiavimo pagrįstumo ir jų dydžio, nekilnojamojo turto vertės hipotekos teisėjas nenagrinėja. Kreditorius, vienašališkai nutraukęs kreditavimo sutartį dėl to, kad skolininkas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžino jam suteikto kredito, įgijo teisę kreiptis ypatingosios teisenos tvarka į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Hipotekos teisėjas pagrįstai, priėmęs kreditoriaus pakartotinį prašymą, patikrinęs, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nustatęs, jog šalys kreditavimo sutartimi buvo sutarusios dėl skolininkui priklausančio turto įkeitimo, kreditorius pakartotiniame prašyme priverstinai išieškoti skolą nurodė, kad skolininkas nesumokėjo reikalaujamos kredito sumos, palūkanų, delspinigių, nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko kreditoriui kreditoriaus pakartotiniame prašyme nurodytą sumą, parduodant iš varžytynių skolininko nuosavybės teise priklausančius hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamus daiktus.

17Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turi patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, ar kredito sutarties vienašališko nutraukimo nuostatos yra neprieštaraujančios teisės aktams. Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokios hipotekos teisėjo pareigos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais (esant vartojimo teisiniams santykiams) teismui kyla pareiga būti aktyviam, tuomet reikėtų įvertinti net ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau iš byloje esančios kreditavimo sutarties Nr. 2.2.1.-06/467 1.3. punkto matyti, kad kredito panaudojimo tikslas buvo žemės sklypų įsigijimas ir veiklos plėtra. Todėl darytina išvada, kad skolininkui suteiktas kreditas buvo naudojamas ne vartojimo reikmėms, o veiklos plėtrai, kaip ir nurodyta Kreditavimo sutartyje. Taip pat teismas, įvertinęs skolininko pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, nurodo, jog jie nepaneigia aplinkybės, kad kreditas buvo panaudotas žemės sklypų įsigijimui ir veiklos plėtrai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pareigos tikrinti sutarties nutraukimo teisėtumo.

18Bylos duomenimis nustatyta, kad AS Parex banka kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su pareiškimu dėl Latvijos Respublikos Rygos tarptautinio arbitražo teismo 2010-05-28 sprendimo (b.l. 124-140), kuriuo 2006-01-06 kreditavimo sutarties pagrindu iš apelianto bankui buvo priteisti 8 440 000 Lt skolos, pripažinimo bei leidimo jį vykdyti; minėta civilinė byla sustabdyta iki Latvijos Respublikos Administraciniame rajono teisme bus priimtas sprendimas dėl L. P. pareiškimo, kuriuo prašoma pavesti Vartotojų teisių apsaugos centrui išduoti administracinį aktą dėl 2006-10-06 AB Parex banka ir L. P. sudarytos kredito sutarties Nr. 2.2.1-06/467 8.1 p. (dėl arbitražinės išlygos) panaikinimo. Pažymėtina, kad CPK 809 str. numato galimybę vykdyti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus Lietuvos Respublikos teritorijoje tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, todėl 2011-12-30 apeliacinės instancijos teisme gautame papildomame apelianto prašyme nurodyti argumentai dėl bylos nutraukimo CPK 293 str. 3 p. pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

19Dėl hipotekos bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu, teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teismo pareigą tokiu atveju sustabdyti bylą, visų pirma, siekia išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, antra – bereikalingo tų pačių faktinių aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, jog pagrindiniu kriterijumi CPK 163 str. 3 d. nustatytu pagrindu bylai sustabdyti yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kai bylai iš esmės nagrinėti reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

20Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo procedūrų vykdymo teisėtumą, įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų (CPK 443 str. 7 d.), o šiuo klausimu suformuota teismų praktika aiškiai pasisako dėl tokių ginčų sprendimo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo negalimumo, tokių ginčų buvimo faktas nesudaro ir teisinių prielaidų sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2010-01-11 nutartis c.b. 3K-3-50/2010).

21Kaip aukščiau minėta, bylų dėl hipotekos teisinių santykių pobūdis nulemia šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 542 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, bylas dėl hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka. Nesant specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005). Kadangi CPK XXXVI skyriuje nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2009), CPK 163 str. 3 p. nuostatoms, reglamentuojančioms procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, privalomą sustabdymą, taikyti nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad bylos sustabdymo galimybių CPK XXXVI skyriaus ar CK atitinkamos nuostatos iš viso nenumato – tai neabejotinai sudaro vieną iš CPK 443 str. 1 d. įvardijamų CPK V dalyje numatytų išimčių. Dėl šios priežasties skolininkas, grįsdamas CPK 163 str. 3 p. taikymo privalomumą, nepagrįstai apeliuoja į CPK 443 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją taisyklę.

22Dėl išdėstyto apelianto prašymai dėl bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu, kol neįsiteisės Latvijos Respublikos Administracinio rajono teismo sprendimas dėl L. P. pareiškimo, kuriuo prašoma panaikinti Vartotojų teisių apsaugos centro 2010-11-22 sprendimą Nr. 21-04/9041-P-245, pavesti Vartotojų teisių apsaugos centrui išduoti tam tikro turinio administracinį aktą (įpareigoti AS Parex banka nevykdyti 2006-10-06 kreditavimo sutarties Nr. 2.2.1.-06/467 8.1 p.) bei sustabdyti bylą kol neįsiteisės sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2T-119/2011 dėl Latvijos Respublikos Rygos tarptautinio arbitražo teismo 2010-05-28 sprendimo pripažinimo, netenkintini ir atmestini.

23Teismui nenustačius proceso teisės normų pažeidimų, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skolininko prašymas sustabdyti civilinę bylą dėl hipotekos iki įsiteisės Latvijos Respublikos Administracinio rajono teismo sprendimas dėl L. P. pareiškimo, kuriuo prašoma panaikinti Vartotojų teisių apsaugos centro 2010-11-22 sprendimą Nr. 21-04/9041-P-245, pavesti Vartotojų teisių apsaugos centrui išduoti tam tikro turinio administracinį aktą, atmestinas.

24Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 331, 336, 337-339 str.,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašymus dėl bylos nutraukimo ir sustabdymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje... 2. Hipotekos lakštu Nr. 01120070002909, įregistruotu Vilniaus miesto 1... 3. 2011-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi minėtą daiktą... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-06-30 nutartimi... 5. Suinteresuoto asmens atstovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1... 6. Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindų apeliantas nurodo, kad viename iš... 7. Apeliantas taip pat pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus:... 8. AS Parex banka pateikė atsiliepimą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o... 9. Kreditorius dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindų nurodo, kad hipotekos... 10. Atskirasis skundas bei pateiktas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 12. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs... 13. Bylos medžiaga nustatyta, kad hipotekos lakštu Nr. 01120070002909,... 14. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto... 15. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo... 16. Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos... 17. Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turi patikrinti, ar sutartis... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad AS Parex banka kreipėsi į Lietuvos... 19. Dėl hipotekos bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu, teismas pažymi,... 20. Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma,... 21. Kaip aukščiau minėta, bylų dėl hipotekos teisinių santykių pobūdis... 22. Dėl išdėstyto apelianto prašymai dėl bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p.... 23. Teismui nenustačius proceso teisės normų pažeidimų, skundžiama nutartis... 24. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325,... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 30 d....