Byla 2K-337/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 291 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. (S. G.) ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 291 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. laikas.

3Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš S. G. konfiskuoti daiktai (hidrokostiumas, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1201-02“), panaudoti nusikalstamai veikai padaryti. Iš S. G. priteista 196 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

4Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo S. G. ir jo gynėjo apeliacinis skundas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą,

Nustatė

6S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir, išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y.: 2011 m. balandžio 30 d., apie 3.50 val., Šilutės r., Juknaičių sen., Paleičių k. ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos veikimo teritorijoje, plaukdamas per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tuo pat metu jis iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvengdamas muitinės kontrolės, atplukdė 16 dėžių (8000 pakelių) cigarečių „Saint George 7“ su Rusijos Federacijos pavyzdžio banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 52 151 Lt.

7Nuteistasis S. G. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, S. G. paskirti subendrintą bausmę – minimalią baudą.

8Kasatoriai nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti bei nepagrįsti dėl padarytų esminių BPK normų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 44 straipsnio l dalis). Kasatorių manymu, S. G. buvo neteisingai paskirta bausmė, nes parenkant bausmės rūšį lemiamu kriterijumi tapo nuteistojo socialinė padėtis, gyvenamoji vieta, tautybė bei tarpvalstybinių sutarčių tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ar kitų tarptautinių sutarčių, kurių pagrindu būtų galima siekti priverstinės baudos išieškojimo, nebuvimas. Paskiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą buvo pažeista teisė į teisingą teismą bei nepaisyta Konstitucinės teisinės valstybės visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, kadangi parenkant bausmę ir nustatant jos dydį buvo vadovautasi ne bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o galimybe įvykdyti teismo paskirtą bei sankcijoje numatytas alternatyvias bausmes. Anot kasatorių, pakeitus laisvės atėmimą bauda, bausmės tikslai BK 41 straipsnio prasme būtų pasiekti, juolab kad nuteistasis kalinamas nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki nuosprendžio priėmimo ir nuo to laiko iškart atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriai pažymi, kad S. G. gauna oficialių pajamų ir turi kilnojamojo bei nekilnojamojo turto savo gyvenamojoje vietoje – Rusijos Federacijoje. Byloje yra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta, teismo priteista 196 Lt pašto išlaidų. Dėl šių aplinkybių teismams nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis geranoriškai nesumokės teismo paskirtos bausmės, o iš anksto, neturint svarių teisinių argumentų, teigti, jog paskirta bauda turės būti priverstinai išieškotina, o priverstinio baudos išieškojimo teisinio mechanizmo nėra.

9Atsiliepimu į nuteistojo S. G. ir jo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, nuosprendyje pažymėjo BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų svarbą, detalizavo visas reikšmingas aplinkybes, o kartu atkreipė dėmesį ir į tam tikrus nuteistąjį apibūdinančius duomenis –legalaus pragyvenimo šaltinio bei turto ar lėšų neturėjimą, į ką būtų galima nukreipti alternatyvios piniginės bausmės, jei tokia būtų paskirta, išieškojimą. Įvertinęs visumą paminėtų bendrųjų baudžiamųjų normų reikalavimų bei atsižvelgęs į kasatorių charakterizuojančius ir bylos faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam pakankamai švelnią, perpus žemesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo principų nepažeidė. Taip pat nebuvo pažeistos nuteistojo subjektinės teisės į teisingą teismą bei lygybės įstatymui principas. Teismas iš visų sankcijoje numatytų bausmės rūšių pasirinko tokią, kuri realiai gali būti įvykdoma, o tik bausmę įvykdant galima pasiekti realių tikslų, įvardytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bausmės parinkimo ir jos subendrinimo, pateikė motyvuotas išvadas dėl savo sprendimo bei atsakė į visus apelianto reikalavimus, todėl nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso normų nepažeidė.

10Nuteistojo S. G. ir jo gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl S. G. paskirtos bausmės

12Kasatoriai skundžia nuteistajam S. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir tvirtina, kad pagal skunde nurodytas aplinkybes jam galėjo būti paskirta bauda, taip pasiekiant BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus. Kasaciniame skunde nurodomas BPK 44 straipsnio 1 dalies pažeidimas taip pat siejamas su paskirtos bausmės teisingumu.

13Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, todėl kasaciniame skunde nurodyti faktiniai duomenys ir aplinkybės iš naujo neanalizuojamos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, įvertino teismui pateiktus duomenis bei nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su S. G. turtine padėtimi (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą Rusijoje), atkartojamų ir kasaciniame skunde.

15Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. laisvės atėmimo bausmę, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir tyčinį pobūdį, motyvus ir tikslus, nuteistojo turtinę padėtį bei jo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau neteistas, apibūdinamas neblogai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumą, pagrįstumą bei pritardamas S. G. paskirtai bausmei, šį sprendimą išsamiai motyvavo ir dar kartą įvertino tai, kad S. G. padarė du nusikaltimus ekonomikai ir verslo bei valdymo tvarkai, iš kurių vienas sunkus, kitas – nesunkus, abu nusikaltimai tyčiniai, baigti, padaryti iš anksto pasiruošus, apsirūpinus įrankiais bei priemonėmis, taip pat atsižvelgė į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat aptarė ir įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, bei įvertino galimybę tarptautinių sutarčių pagrindu išieškoti baudą, jei ji būtų paskirta. Teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad S. G. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą, ji realiai nebūtų įvykdyta.

16Iš nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatomis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) bei savo sprendimus išsamiai motyvavo. Teismai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nėra pagrindo manyti, kad, kaip teigia kasatoriai, teismų apsisprendimą paskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę lėmė tik kaltininko socialinė padėtis, gyvenamoji vieta ar atitinkamų tarptautinių sutarčių nebuvimas.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo keisti S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės į švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas S. G. paskyrė subendrintą bausmę, žymiai mažesnę nei BK 199 straipsnio 1 dalyje (padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos) nustatytas sankcijos vidurkis, todėl paskirta bausmė nėra per griežta.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Nuteistojo S. G. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai