Byla 1A-269-387/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir nubaustas 300 MGL dydžio, t. y. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) bauda

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui, vertėjai Žanai Tadarovskajai, vaizdo konferencijoje dalyvaujant nuteistajam A. S. (A. S.),

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir nubaustas 300 MGL dydžio, t. y. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) bauda.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, t. y. 100 MGL, ir A. S. paskirta galutinė bausmė 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) bauda.

4Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, į paskirtąją bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. (devyniasdešimt viena diena), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, o tai atitinka 182 MGL dydį, t. y. 9 100 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto eurų) sumą, ir šia suma paskirta bauda sumažinta iki 18 MGL, t. y. 900 Eur (devynis šimtus eurų).

5A. S. paskirta kardomoji priemonė (suėmimas) panaikinta, paleidžiant A. S. iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Paskelbus nuosprendį, A. S. grąžintas jo asmens dokumentas – pasas Nr. AB332941.

6Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. S. išieškota konfiskuotino turto (vilkiko „DAF XF05410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), ir puspriekabės „Schmitz S01“, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami)) vertę atitinkanti pinigų suma – 21 580 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt eurų).

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

91.

10A. S. nuteistas už tai, kad išvengdamas muitinės kontrolės bei neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. A. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavusiais 2019 m. rugsėjo 3 d. privalomų pateiktų muitinei daiktų – akcizais apmokestinamų prekių - kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 8.35 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją krovinine transporto priemone - vilkiku „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), paslėpęs puspriekabėje, vietoje deklaruoto krovinio (19 505,20 kg stiklinių butelių) ir tokiu būdu nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas ? gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį kelyje A15 (Vilnius-Lyda), Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. sav., privalomus pateikti muitinei daiktus: 575 080 pakelių cigarečių „Fest“, 41 500 pakelių cigarečių „Minsk capital MS“, 50 510 pakelių cigarečių „Minsk city MS“ be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis)), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 2 246 735,60 Eur.

11II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

122.

13Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Boiko (toliau – ir prokuroras) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį: pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir pripažinti, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų; panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudos nuteistajam A. S. paskyrimo, paskiriant pastarajam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistajam A. S. skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant jam 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.

143.

15Apeliaciniame skunde nurodoma, kad daugelį BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tik formaliai paminėjo skundžiamame nuosprendyje, jų tinkamai neįvertinęs, neatliko detalesnės nusikalstamos veikos pavojingumo analizės, o tai nulėmė neteisingo sprendimo dėl konkrečios bausmės rūšies priėmimą. Įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nuteistajam A. S. skirtinos bausmės rūšies – baudos ? jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nekonstatavimo, prokuroras daro išvadą, kad šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti ir tam tikrais atvejais padaryti selektyviai įvertinus bylos medžiagą.

164.

17Prokuroras pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai nėra pasisakyta dėl A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, bendrai nurodant, kad išnagrinėjus bylą nėra nustatyta jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

185.

19Anot prokuroro, teismų praktikoje pasisakyta, kad savanaudiškos paskatos neturi būti vertinamos kaip kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė tik tuomet, kai: 1) savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra BK specialiosios dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties pagrindinis požymis; 2) BK specialiojoje dalyje nustatyta nusikalstama veika savo esme yra savanaudiška. Prokuroro teigimu, kontrabandos sudėtis nepatenka nei į vieną iš šių kategorijų. Pateikdamas pavyzdžius iš teismų praktikos, kuomet asmenys būdavo pripažinti kaltais dėl kontrabandos padarymo, kai jie parsisiųsdavo iš užsienio narkotinių (psichotropinių) medžiagų, gabendavo per valstybės sieną didesnes nei 10 000 eurų pinigų sumas ir pan., prokuroras nurodo, kad realizuoti kontrabandos požymius kaltininkas gali ir nesiekdamas turtinės naudos, o dėl kitų tikslų ir motyvų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliaciniame skunde teigiama, kad kontrabandos nusikaltimas nepatenka į sąrašą nusikalstamų veikų, kurias padariusio kaltininko savanaudiškos paskatos nevertinamos kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

206.

21Pasak prokuroro, A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad asmenys, pasiūlę jam neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti cigaretes, teigė, jog už tai jis gaus 2 000 eurų. Anot prokuroro, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė siekdamas turtinės naudos, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, tad nėra jokio pagrindo nepripažinti egzistuojant A. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

227.

23Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog A. S. skirtinas mažesnis už vidurkį baudos dydis, neminint, kad jis bus artimas jos minimaliam dydžiui. Prokuroras akcentuoja, kad nuteistajam paskirta 300 MGL bauda yra daugiau nei 10 kartų mažesnė už jos vidurkį.

248.

25Pažymėdamas, kad už neteisėtą daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra nustatyta ir administracinė atsakomybė, prokuroras nurodo, jog A. S. paskirta bauda yra tik 2,5-4,28 karto didesnė už asmenims, gabenantiems privalomus muitinės kontrolei pateikti daiktus, kurių vertė viršija 50 MGL dydį, bet neviršija 150 MGL dydžio, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas skirtinas baudas, nors nuteistojo gabentų privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų vertė net 180 kartų viršijo BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) nustatytą 250 MGL ribą. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas baudžiamąją kvalifikuotą kontrabandą (sunkų nusikaltimą) prilygino pagal pavojingumą 2,5-4,28 administraciniams nusižengimams, kurių bendra neteisėtai gabenamo dalyko vertė būtų tik 18 750 eurų (jei administracinė nuobauda būtų 3 500 eurų) ar 32 100 eurų (jei administracinė nuobauda būtų 6 000 eurų).

269.

27Anot prokuroro, šios aplinkybės yra esminės ir vadovaujantis vien tik jomis galima spręsti klausimą dėl griežtesnės bausmės rūšies taikymo A. S., o ne baudos, kurios dydis akivaizdžiai neatitinka bausmės skyrimo pradmenų ir iškraipo teisingumo principo taikymą.

2810.

29Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį – baudą – neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis neturi Lietuvoje legalaus pragyvenimo šaltinio ar turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, todėl piniginės bausmės paskyrimas būtų realiai neįvykdytas, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, bauda kaip bausmė neatitiktų savo paskirties. Prokuroro teigimu, taip pat nėra teisinių priemonių užtikrinti priverstinio baudos išieškojimo Baltarusijoje, kurios piliečiu yra A. S.. Tokios bausmių skyrimo politikos laikosi ir teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-337/2012).

3011.

31Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas nors ir minimaliai aptarė nuosprendyje bausmei individualizuoti reikšmingus kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, tačiau neatliko jų išsamaus vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste, nepakankamai atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kontrabanda buvo kruopščiai ruošiama (suplanuota ir iš anksto paruošta), darant nusikaltimą dalyvavo ne vienas asmuo. Nustatytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistojo pavojingumas nėra didelis, o įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Atsižvelgdamas į šių nuteistojo asmenybę ir jo veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, prokuroras konstatuoja, kad nuteistajam nepagrįstai parinkta bausmės rūšis ? bauda.

3212.

33Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas D. Dargevičius (toliau – ir gynėjas) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl 300 MGL, t. y. 15 000 eurų, baudos paskyrimo A. S. ir paskirti jam 150 MGL, t. y. 7 500 eurų, baudą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti ją vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL – baudą, į kurią įskaičius A. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, nustatyti galutinį mokėtinos baudos dydį – 0 MGL. Gynėjas taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos priemone pripažinto turto vertės konfiskavimo iš A. S. ir šioje dalyje atlikti įrodymų tyrimą, siekiant nustatyti realią vilkiko ir puspriekabės kainą turto konfiskavimo dieną bei proporcingai sumažinti iš nuteistojo išieškotiną konfiskuotino turto vertę. Gynėjas prašo likusią Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3413.

35Nesutikdamas su prokuroro apeliaciniu skundu ir pažymėdamas, kad jis yra grindžiamas teismų praktika, kur yra pasisakyta dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų kontrabandos, gynėjas nurodo, kad tokio pobūdžio bylose taip pat yra itin akcentuojamas tinkamas kaltininko subjektyviosios pusės požymių atskleidimas, t. y. kaltininko suvokimas kokius draudžiamus daiktus jis gabena ir kokį jų kiekį. Anot gynėjo, nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad A. S. galėjo suvokti gabenąs itin didelį kiekį cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis). Nuteistasis viso proceso metu teigė, kad iki pat momento, kuomet jo atvairuoto vilkiko puspriekabė muitinės poste buvo detaliai patikrinta, jis nežinojo kokį tikslų kiekį privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų gabeno. Nurodydamas, kad neginčija A. S. įvykdyto nusikaltimo kvalifikavimo, gynėjas pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje individualizuojant nuteistajam skiriamą bausmę, turėjo būti labiau atsižvelgta į minėtas jo kaltės laipsniui reikšmingas aplinkybes.

3614.

37Gynėjas akcentuoja, kad A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, planuoja sumokėti išieškotiną konfiskuotino turto vertę, o tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala (narinėjamu atveju žala nepadaryta, nes gabentos prekės nepateko į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir joje nebuvo realizuotos), ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Pasak gynėjo, nagrinėjamu atveju visos šios sąlygos egzistuoja ir apeliacinės instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam skirtiną bausmę, į jas turėtų atsižvelgti.

3815.

39Gynėjas taip pat nurodo, kad prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra nepagrįsta ir prieštarauja šiuo klausimu susiklosčiusiai teismų praktikai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147/2014).

4016.

41Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu, be A. S. paskirtos 300 MGL – 15 000 eurų ? baudos, taip pat nuspręsta išieškoti iš jo konfiskuotino turto ? vilkiko ir puspriekabės ? vertę atitinkančią pinigų sumą – 21 580 eurų. Bendra skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta finansinė našta sudaro 36 580 eurų, nors iš baudžiamojoje byloje įrodymais pagrįstų aplinkybių matyti, kad nuteistasis nebuvo gabento cigarečių krovinio, transporto priemonių savininkas, nusikalstamą veiką (į)vykdė turėdamas antraeilį vaidmenį, kaip vykdytojas, už kurią jam buvo pažadėta sumokėti 2 000 eurų atlygį. Taigi, pasak gynėjo, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė ? pinigų sumos, atitinkančios konfiskuotinų transporto priemonių vertę, išieškojimas - pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant tiek į Lietuvos teismų, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ? EŽTT) formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą.

4217.

43Gynėjas atkreipia dėmesį į bylos medžiagoje esantį Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (9.3/49)-2V-14528 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pateikta nuomonė dėl nusikalstamos veikos priemonių ? vilkiko DAF XF 105.410 FT ir (ar) puspriekabės Schmitz S01 ? rinkos kainos. Pasak gynėjo, šiame rašte pažymima, kad dėl tikslios aptartų transporto priemonių rinkos vertės rekomenduojama kreiptis į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atestuotus kilnojamojo turto vertintojus, kaip nustatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir Susisiekimo ministro bei Finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 bendru įsakymu patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertės nustatyto tvarkos 2, 3,14.4 ir 14.8 punktuose, nes prekių, esančių laisvoje apyvartoje, rinkos vertės nustatymas nėra muitinės kompetencijoje. Gynėjas pažymi, kad šioje byloje visa tai atlikta nebuvo. Vadovaudamasis aptariamu klausimu formuojama teismų praktika, gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti šią pirmosios instancijos teismo klaidą, tiksliai nustatyti vilkiko ir puspriekabės rinkos kainą bei proporcingai sumažinti iš A. S. išieškotiną konfiskuotino turto vertę.

4418.

45Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktą apeliacinį skundą tenkinti ne visa apimtimi, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą – atmesti. Prokurorė nurodė nepalaikanti prokuroro skundo argumentų prašant pripažinti A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl savanaudiškų paskatų. A. S. ir jo gynėjas advokatas prašė pastarojo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą – atmesti.

46III.

47Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Prokuroro ir nuteistojo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

4819.

49Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nustatyti vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir skirti jam griežtesnę – laisvės atėmimo ? bausmę, savo ruožtu A. S. gynėjas prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę ir sumažinti iš jo išieškotiną konfiskuotino turto vertę. Apeliantai neginčija A. S. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apimties, nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neįžvelgęs byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Dėl A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte

5020.

51Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad kontrabanda savo esme nėra savanaudiškas nusikaltimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad nusikalstamą veiką A. S. padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pažymėtina, kad teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu tokios pat pozicijos laikėsi ir prokurorė.

5221.

53BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Kaip pagrįstai nurodo prokuroras, kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia. Anot prokuroro, kontrabanda nėra priskiriama pastarųjų nusikaltimų kategorijai, tačiau su tokiu teiginiu negalima visiškai sutikti.

5422.

55Tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek gausioje šiuo klausimu suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-186-487/2020, Nr. 1A-388-1076/2019, Nr. 1A-147/2014; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–625/2012 ir kt.) pažymima, kad kontrabandos atveju kaltininkai dažniausiai nusikalsta dėl materialinės naudos, vedami savanaudiškų paskatų ir tikslo pasipelnyti arba išvengti mokesčių. Neatsitiktinai ši veika yra įtvirtinta BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“, tokiu būdu parodant, kad šiuo nusikaltimu yra padaroma žala valstybės ekonomikai, pažeidžiami juridinių ir fizinių asmenų finansiniai interesai. Reikėtų pritarti prokuroro argumentams, kad atskirais atvejais, dažniausiai gabenant per valstybės sieną daiktus, kurių apyvarta yra draudžiama arba apribota (narkotines medžiagas, šaunamuosius ginklus ir pan.), kaltininkų savanaudiški tikslai būna ne tokie akivaizdūs arba jų neteisėtą elgesį nulemia kitokie motyvai, tačiau tai nepaneigia išvados, kad kontrabanda savo esme visgi yra savanaudiškas nusikaltimas, o absoliuti dauguma jį padariusių asmenų siekia vienaip ar kitaip neteisėtai praturtėti. Dėl šios priežasties tokio pobūdžio bylose, nustačius kaltininkų veiksmų savanaudiškumą, tai nesunkina jų atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatydamas jokių A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

5623.

57Kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu, prokuroras prašė skirti A. S. griežtesnę – laisvės atėmimo – bausmę. Savo reikalavimus prokuroras grindė nuteistojo įvykdytos veikos pavojingumu, gabentų daiktų verte ir tuo, kad A. S. yra užsienio valstybės (Baltarusijos) pilietis, o tai gali tapti kliūtimi paskirtos bausmės – baudos – įvykdymui. Savo ruožtu nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė atsižvelgti į veikos padarymo ir A. S. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei skirti jam švelnesnę bausmę.

5824.

59Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam A. S. yra teisėta ir pagrįsta. Švelninti ar griežtinti ją apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

6025.

61Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. S., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam už įvykdytą nusikaltimą teisingą ir proporcingą bausmę.

6226.

63Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje daugelis BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių buvo tik formaliai paminėta, tinkamai jų neįvertinus, neatlikus detalesnės nusikalstamos veikos pavojingumo analizės, o tai lėmė neteisingą bausmės rūšies nuteistajam paskyrimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais prokuroro argumentais.

6427.

65Skiriant A. S. bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą, šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, antraeilį A. S. vaidmenį padarant nusikaltimą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, byloje esančius jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. kad A. S. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, išlaiko du mažamečius vaikus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šių byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. S. BK 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) sankcijoje nustatytą bausmę – baudą ? jos dydį parenkant žemiau BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto šios bausmės vidurkio.

6628.

67Priešingai nei teigia prokuroras, parinkdamas nuteistajam skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. S. įvykdytos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikaltimas buvo suplanuotas, įvykdytas dalyvaujant keliems asmenims, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad A. S. dalyvavo šiame planavime. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad sutikdamas su pažįstamo pasiūlymu nuvežti krovinį į Lenkiją, nežinojo, jog gabens draudžiamus daiktus. Apie tai sužinojo žymiai vėliau, kuomet jau laukė muitinės patikrinimo. A. S. taip pat paaiškino, kad už krovinio nuvežimą jam buvo pažadėta sumokėti 2 000 eurų. Tokie nuteistojo parodymai atitinka byloje surinktus įrodymus, tad abejoti jų teisingumu nėra pagrindo. Taigi byloje nustatyta, kad A. S. vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme buvo antraeilis ? jis sutiko nuvežti draudžiamą krovinį, tačiau nebuvo šio nusikaltimo organizatoriumi, nepalaikė pastovių ryšių su asmenimis, suplanavusiais tokio didelio kiekio cigarečių kontrabandą per Lietuvos valstybės sieną, nežinojo tolesnių šių asmenų planų ir pan. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodė telefono numerius, kuriais jam skambino draudžiamo krovinio gabenimą kontroliavę asmenys, sutiko pastaruosius atpažinti, o tai sumažina jo veiksmų pavojingumą. Prokuroras pagrįstai akcentuoja itin didelę A. S. gabento neteisėto krovinio vertę, tačiau šiuo atveju ne mažiau reikšmingos yra aukščiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios antraeilį nuteistojo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme ir tai, kad minėtas krovinys buvo sulaikytas pareigūnų, tad reali žala nuteistojo neteisėtais veiksmais nepadaryta.

6829.

69Vertindamas A. S. asmenybės pavojingumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šio procesinio sprendimo 27 punkte nurodytas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad neteisėtas elgesys yra būdingas A. S., o jo įvykdytas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, bet dėsningas jo gyvenimo būdo rezultatas.

7030.

71Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad atsižvelgiant į bendrąsias žmogaus teisių ribojimo sąlygas, teisinga laikytina tik tokia bausmė, kuri yra proporcinga siekiamiems tikslams ir pasireiškia minimalia intervencija apribojant žmogaus teises. Tai reiškia, kad valstybės reakcija į nusikalstamas veikas grįsta minimalaus pakankamumo principu, o laisvės atėmimo bausmė traktuotina kaip griežčiausia priemonė, kai kitos bausmės būtų aiškiai neadekvačios padaryto nusikaltimo aplinkybėms ir sunkumui.

7231.

73Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį A. S., tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vadovavosi šiuo klausimu formuojama teismų praktika ir baudžiamosios teisės doktrina bei padarė pagrįstą išvadą, kad bauda yra teisinga ir proporcinga bausmė nuteistojo įvykdytam nusikaltimui.

7432.

75Nesutikdamas su A. S. paskirtos baudos dydžiu – 300 MGL – prokuroras nurodo, kad jis yra nepagrįstai mažas, itin artimas minimaliam už tokio nusikaltimo padarymą numatytam baudos dydžiui. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į A. S. gabentų cigarečių vertę, kuri net 180 kartų viršijo 250 MGL ribą, ir į tai, kad už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, kuomet būna gabenamas žymiai mažesnis muitinės kontrolei privalomų pateikti daiktų kiekis, maksimali nuobauda siekia net 6 000 eurų. Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde, priešingai, teigia, kad įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, A. S. turėjo būti paskirta mažesnė ? 150 MGL dydžio ? bauda. Tokiems apeliantų argumentams negalima pritarti.

7633.

77Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti (sušvelninti ar sugriežtinti) tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Minėta, kad šiuo atveju, nuteistajam paskirtos bausmės dydis negali būti vertinamas nei kaip neteisingas, nei kaip pernelyg švelnus ar griežtas. Parinkdamas jį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir, priešingai nei teigia apeliantai, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Paskirtos bausmės dydis atitinka nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors A. S. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys ir tai, kad jis pripažino savo kaltę, į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo jau buvo atsižvelgta, todėl tai nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Gynėjas nepagrįstai nurodo, kad iki pat muitinės pareigūnų krovinio patikrinimo A. S. nesuvokė gabenęs cigaretes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis patvirtino supratęs, kad gabena draudžiamą krovinį stovėdamas eilėje prie muitinės patikros punkto (t. 2, b. l. 17-20), tad byloje nustatyta, kad jis sąmoningai nusižengė įstatymams. Priešingai nei teigia gynėjas, A. S. negali būti taikomos BK 62 straipsnio nuostatos, nes tam nėra įstatyme nustatytų sąlygų – nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie daromą nusikaltimą (BK 62 straipsnio 1 dalis); byloje nustatyta tik viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 62 straipsnio 2 dalis).

7834.

79Teigdamas, kad nuteistajam yra paskirta per švelni bausmė, prokuroras pateikia lyginamąją BK 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijų bei jose nustatytų baudų dydžių analizę, tačiau manytina, kad toks palyginimas nagrinėjamu atveju nėra tinkamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) sankcijoje nustatytos dvi bausmių rūšys - bauda ir terminuotas laisvės atėmimas. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad asmenims, įvykdžiusiems sunkius nusikaltimus, skiriamos nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio baudos. Taigi įstatymų leidėjas suteikė teismams galimybę, atsižvelgiant į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skirti asmenims, gabenantiems muitinės kontrolei privalomus pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. įvykdžiusiems sunkų nusikaltimą, baudą, kurios dydis gali svyruoti nuo gana artimo, nustatytam ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje, dydžio - 150 MGL ? iki 6 000 MGL. Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o aukščiau nurodytų teisės normų ir bylos medžiagos analizė leidžia teigti, kad nustatant A. S. skirtinos baudos dydį BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytose ribose, baudžiamojo įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

8035.

81Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta ne tik bausmė, bet ir turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – iš A. S. išieškota konfiskuotino turto (vilkiko ir puspriekabės) vertė (21 580 eurų). Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8236.

83Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019). Taigi vertinant nuteistajam paskirtą bausmę ir jos tikslų pasiekimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į A. S. paskirtos baudos dydį, bet ir į jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri žymiai padidino nuteistojo finansinę naštą ir sugriežtino jam taikytiną baudžiamąją atsakomybę.

8437.

85Kartu atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. yra paskirta būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, kurios paprašė kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusi prokurorė – 300 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prokuratūros pozicijos nenuoseklumas, kuomet bylos nagrinėjimo metu kaltininkui prašoma paskirti švelnesnės bausmės rūšį ir teigiama, kad byloje nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o apeliaciniame skunde jau yra nurodomos visiškai priešingos aplinkybės, nesiderina su valstybinio kaltinimo funkcija baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2019).

8638.

87Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudą, neatsižvelgė į tai, kad A. S. Lietuvos Respublikoje neturi Lietuvoje legalaus pragyvenimo šaltinio ar turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, todėl piniginės bausmės paskyrimas būtų realiai neįvykdytas, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, bauda kaip bausmė neatitiktų savo paskirties. Atsakydamas į analogiškus prokuratūros argumentus, apeliacinės instancijos teismas buvo jau ne kartą pažymėjęs, kad laisvės atėmimas negali būti skiriamas vien dėl rizikos neįvykdyti iš esmės teisingą baudos bausmę ir negali tapti neįvykdomos baudos bausmės alternatyva, kas suprantama ir, atsižvelgiant į itin skirtingą šių bausmių rūšių poveikį nuteistam asmeniui. Priešingu atveju, skiriant bausmę ir neatsižvelgiant į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vien aplinkybė, kad asmuo gyvena užsienyje, suponuotų sprendimą skirti pirmiausia laisvės atėmimo bausmę, o tai nebūtų teisinga ir diskriminuotų tokius asmenis. Tas pats pasakytina ir dėl skunde nurodytų teisinės pagalbos ypatumų, kurių nuteistasis iš viso negali įtakoti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-186-487/2020, Nr. 1A-388-1076/2019). Grįsdamas savo apeliacinį skundą, prokuroras nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2012, tačiau reikėtų pažymėti, kad nagrinėdamas minėtą bylą kasacinis teismas nurodė, jog bausmės įvykdymo prognozė gali būti vertinama tik kaip vienas iš BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo kriterijų. Tuo pačiu buvo akcentuota, kad šiai aplinkybei neturi būti teikiama prioritetinė reikšmė. Dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo

8839.

89Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pinigų sumos, atitinkančios konfiskuotinų transporto priemonių vertę, išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcingas (neadekvatus) A. S. padarytam teisės pažeidimui ir paskirtas neatsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Anot gynėjo, byloje taip pat buvo netinkamai nustatyta išieškotino turto vertė. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

9040.

91Sutiktina su apelianto minima aplinkybe, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus teritorinės muitinės rašte Nr. (9.3/49)-2V-14528 (t. 1, b. l. 67) nurodoma orientacinė vidutinė vilkiko „DAF XF05410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), ir puspriekabės „Schmitz S01“, valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), rinkos vertė, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad ši suma yra pernelyg didelė ar neatitinkanti tikrosios minėtų transportų priemonių rinkos vertės. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys buvo nustatyti atsižvelgiant į Baltarusijos Respublikos transporto priemonių registracijos liudijimuose esančią informaciją (transporto priemonės markę, modelį, pagaminimo metus, technines charakteristikas), o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei A. S., nei jo gynėjas nereiškė jokių prašymų, susijusių su iš nuteistojo konfiskuotino turto vertės nustatymu, taip pat nebuvo net užsiminę nesutinkantys su byloje nustatytos iš A. S. išieškotinos pinigų sumos dydžiu. Prašymų sumažinti pastarąją pinigų sumą ar pan. nebuvo pareikšta ir baigiamųjų kalbų metu, išgirdus kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės prašymą skirti A. S. 300 MGL dydžio baudą ir konfiskuoti iš jo vilkiko bei puspriekabės vertę atitinkančią pinigų sumą. Jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės įsigijimo, turto vertinimo ar kitų dokumentų), kurie sudarytų pagrindą suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotinų transporto priemonių verte ar įžvelgti esant prieštaravimų tarp VšĮ „Emprekis“ duomenų ir viešai skelbiamų, analogiškų vilkikų ir puspriekabių pardavimų kainų, apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal tokio pobūdžio bylose susiklosčiusią teismų praktiką, teismai vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pateikiamais duomenimis, o klausimas dėl tikslios (vardinės) konkrečios transporto priemonės vertės nustatymo, kaip kad yra nurodoma 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus teritorinės muitinės rašte, keliamas tik tam esant objektyviam pagrindui. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje tokio pagrindo nėra, o apelianto teiginiai dėl to, kad vilkiko „DAF XF05410“ ir puspriekabės „Schmitz S01“ rinkos vertė iš esmės skiriasi nuo byloje nustatytos kitų analogiškų transporto priemonių pardavimų kainų, grindžiami tik subjektyvia nuomone.

9241.

93Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, negalima pritarti ir kitam gynėjo nurodomam argumentui, susijusiam su A. S. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone. Atsižvelgdama į nuteistojo įvykdyto nusikaltimo sunkumą ir šioje byloje jam pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirtos bausmės rūšį bei dydį, kuris yra itin artimas minimaliam baudos dydžiui, teisėjų kolegija sprendžia, kad gynėjo argumentai dėl A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės neefektyvumo bei konfiskuotino turto vertės išieškojimo neproporcingumo (neadekvatumo) nuteistojo padarytam teisės pažeidimui yra nepagrįsti. Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinamos kaip visuma, kurių paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teisėjų kolegijos vertinimu, konfiskuotinų vilkiko ir puspriekabės, kuriais nuteistasis gabeno kontrabandą, vertės išieškojimas iš A. S. šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga priemonė, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir atgrasins jį nuo analogiškų nusikaltimų darymo ateityje (BK 67 straipsnio 1 dalis).

94Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, t.... 4. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto... 5. A. S. paskirta kardomoji priemonė (suėmimas) panaikinta, paleidžiant A. S.... 6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. S. išieškota... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Bylos esmė... 9. 1.... 10. A. S. nuteistas už tai, kad išvengdamas muitinės kontrolės bei neturėdamas... 11. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 12. 2.... 13. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 14. 3.... 15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad daugelį BK 54 straipsnio 2 dalyje... 16. 4.... 17. Prokuroras pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai nėra pasisakyta... 18. 5.... 19. Anot prokuroro, teismų praktikoje pasisakyta, kad savanaudiškos paskatos... 20. 6.... 21. Pasak prokuroro, A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos... 22. 7.... 23. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma,... 24. 8.... 25. Pažymėdamas, kad už neteisėtą daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos... 26. 9.... 27. Anot prokuroro, šios aplinkybės yra esminės ir vadovaujantis vien tik jomis... 28. 10.... 29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas... 30. 11.... 31. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas nors ir minimaliai aptarė... 32. 12.... 33. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas D. Dargevičius... 34. 13.... 35. Nesutikdamas su prokuroro apeliaciniu skundu ir pažymėdamas, kad jis yra... 36. 14.... 37. Gynėjas akcentuoja, kad A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo... 38. 15.... 39. Gynėjas taip pat nurodo, kad prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl A. S.... 40. 16.... 41. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu, be A. S.... 42. 17.... 43. Gynėjas atkreipia dėmesį į bylos medžiagoje esantį Vilniaus teritorinės... 44. 18.... 45. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros... 46. III.... 47. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Prokuroro ir nuteistojo... 48. 19.... 49. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? BPK) 320 straipsnio... 50. 20.... 51. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad kontrabanda savo esme nėra... 52. 21.... 53. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias... 54. 22.... 55. Tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek gausioje šiuo klausimu... 56. 23.... 57. Kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu, prokuroras prašė skirti A. S.... 58. 24.... 59. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 60. 25.... 61. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę... 62. 26.... 63. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje... 64. 27.... 65. Skiriant A. S. bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis įvykdė... 66. 28.... 67. Priešingai nei teigia prokuroras, parinkdamas nuteistajam skirtinos bausmės... 68. 29.... 69. Vertindamas A. S. asmenybės pavojingumą, pirmosios instancijos teismas... 70. 30.... 71. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 72. 31.... 73. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 74. 32.... 75. Nesutikdamas su A. S. paskirtos baudos dydžiu – 300 MGL – prokuroras... 76. 33.... 77. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo... 78. 34.... 79. Teigdamas, kad nuteistajam yra paskirta per švelni bausmė, prokuroras... 80. 35.... 81. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam... 82. 36.... 83. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad bausmė ir kartu paskirta... 84. 37.... 85. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu A. S. yra paskirta... 86. 38.... 87. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 88. 39.... 89. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pinigų sumos, atitinkančios... 90. 40.... 91. Sutiktina su apelianto minima aplinkybe, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus... 92. 41.... 93. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, negalima pritarti ir kitam... 94. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir Vilniaus...