Byla 1A-186-487/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, nuteistajam M. F. (M. F.), nuteistojo gynėjui advokatui Linui Belevičiui, vertėjai Žanai Tadorovskajai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1836)) pripažintas kaltu ir nuteistas 510 MGL (25 500 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 641 straipsniu, M. F. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 340 MGL (17 000 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 30 d. (įskaitytinai) – 75 paros, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, kas sudaro 150 MGL, ir nustatyta, kad M. F. neatlikta bausmės dalis yra 190 MGL (9500 Eur (devyni tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio bauda.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9M. F. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

101.1.

11Jis, veikdamas kaip vykdytojas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavusiais 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomų pateiktų muitinei daiktų kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 9.20 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją krovinine transporto priemone – vilkiku „DAF“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „KOGEL“, valst. Nr. ( - ), paslėpęs puspriekabėje, vietoj deklaruoto krovinio – 20 351 kg anglies (suodžių) gabeno žemiau nurodytas cigaretes bei melagingai deklaravęs muitinį tikrinimą atliekančiam pareigūnui, kad puspriekabėje gabenamas anglies (suodžių) krovinys, pateikdamas jam tikrus krovinį lydinčiuosius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad šioje puspriekabėje gabenama 20 351 kg anglies (suodžių) iš Rusijos Federacijoje esančios bendrovės „( - )“ į Lenkijos Respublikoje esančią bendrovę „( - )“, – ir tokiu būdu nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, privalomus pateikti muitinei daiktus: 272 000 pakelių cigarečių „Fest“, 58 000 pakelių cigarečių „Fest-7“, 281 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 98 500 pakelių cigarečių „NZ Black“ be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis)), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 2 337 098 eurų.

12II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

132.

14Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti, nurodant, kad nuteistasis M. F. (toliau – M. F.) nusikalstamą veiką padarė, esant sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir nesant jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam skirta bauda, ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistajam M. F. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

152.1.

16Prokuroro nuomone, apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl M. F. lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte, konstatavimo ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio l dalies 3 punkte, nenustatymo – keistinas dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o dėl M. F. paskirtos bausmės (baudos) – keistinas dėl neteisingai parinktos ir paskirtos bausmės rūšies.

172.2.

18Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai paminėjo daugelį BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių, tačiau jų tinkamai neįvertino, neatliko detalesnės nusikalstamos veikos pavojingumo analizės, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas dėl bausmės rūšies.

192.3.

20Įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nuteistajam M. F. skirtinos bausmės rūšies – baudos, lengvinančios aplinkybės konstatavimo ir sunkinančios aplinkybės eliminavimo, prokuroras nurodo, jog šie teismo motyvai nepagrįsti, o atskiros reikšmingos aplinkybės teismo įvertintos selektyviai, o būtent:

212.3.1.

22Vienas iš teismo argumentų skirti M. F. bausmę – baudą buvo tai, kad šis sumokėjo jam administraciniame nurodyme nustatytą baudą. Remiantis teismų praktika, kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai – tiek tie, už kuriuos skirta bauda sumokėta, tiek tie, už kuriuos – nesumokėta, laikytini kaltinamąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Apeliantas pažymi, kad M. F. prieš nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymą administracine tvarka buvo baustas už kontrabandą. O tai, pasak prokuroro, įrodo asmens sistemingą to paties pobūdžio teisės pažeidimų – administracinių nusižengimų ir nusikaltimų darymą, polinkį pažeisti įstatymų imperatyvus bei tai, jog piniginių sankcijų skyrimas nuteistajam jo gyvenimo būdo nepakeitė, jis ir toliau nesilaiko įstatymų, kas rodo, jog tokios rūšies sankcijos jokio poveikio nuteistajam nedarė, nesustabdė jo nuo nusikaltimo padarymo, o tai reiškia, jog, M. F. paskyrus baudą, tokia sankcija neužtikrins bausmės paskirties, nepadės pasiekti bausmės tikslų.

232.3.2.

24Dėl nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrįstumo prokuroras atkreipia teismo dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad nuteistasis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nes jis nepripažino esminių faktinių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl nusikalstamos veikos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Byloje viso proceso metu nuteistasis M. F. nurodė sutikęs neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti tik 100-150 dėžių cigarečių; koks cigarečių kiekis buvo pakrautas į jo vairuojamą ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste sulaikytą transporto priemonę, jam nebuvo žinoma. Privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų, neteisėtai gabenamų per Lietuvos Respublikos, vertė laikytina esmine faktine aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl, anot prokuroro, išdėstyta nuteistojo pozicija suponuoja faktą, jog M. F., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus dėl cigarečių pakrovimo į vilkiko puspriekabę aplinkybių (2019 m. rugpjūčio 16 d. apklaustas nurodė, jog cigaretes į vilkiko puspriekabę 2019 m. rugpjūčio 13 d. jam būnant kavinėje, esančioje netoli gamyklos, kurioje buvo pakrautas JSC „( - )“ siunčiamas krovinys, buvo pakrautos Rusijos Federacijoje (tuo rūpinosi vienas jam nepažįstamas vyras); 2019 m. rugpjūčio 23 d. apklausoje paaiškino, kad cigaretės į vilkiko puspriekabę buvo pakrautos 2019 m. rugpjūčio 14 d., jam būnant automobilių aikštelėje, esančioje apie 20 kilometrų iki Minsko, Baltarusijoje (tuo rūpinosi jau du jam nepažįstami vyrai)). Šios aplinkybės yra svarbios, vertinat, ar M. F. suvokė, jog jo vairuojamoje transporto priemonėje paslėptos cigaretės, tai yra, ar veikė tiesiogine tyčia, ir nustatinėjant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pasak prokuroro, kaltininko parodymų dėl svarbių detalių keitimas yra viena aplinkybių, eliminuojančių galimybę laikyti kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019). Todėl apeliantas daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, laikytina nepagrįsta.

252.3.3.

26Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendimu nepripažinti M. F. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų. Apeliaciniame skunde išdėstydamas savanaudiškų paskatų sampratą, prokuroras nurodo, kad, nors skundžiamame nuosprendyje argumentuojama, kad turtinės naudos siekimas yra BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau, anot prokuroro, motyvai ir tikslai nėra būtini kontrabandos sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, t. y. savanaudiškos paskatos nėra BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pagrindinis požymis. Kontrabanda savo esme nelaikytina ir savanaudišku nusikaltimu. Ši nusikalstama veika nepatenka į sąrašą nusikalstamų veikų, kurias padariusio kaltininko savanaudiškos paskatos nevertinamos kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, nuteistasis viso proceso metu teigė, kad asmenys, pasiūlę jam neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti cigaretes, žadėjo, jog už šį veiksmą jis gaus 1 500 Eur. Tokiu būdu prokuroras teigia, jog nusikalstamą veiką nuteistasis M. F. padarė, siekdamas turtinės naudos, todėl nėra jokio pagrindo nepripažinti jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

272.3.4.

28Apelianto nuomone, teismas, parinkdamas nuteistajam pinginę bausmę, rėmėsi nepagrįstu motyvu, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusiųjų. Prokuroras pabrėžia, kad kontrabandos nusikaltimu žala nėra daroma fizinių asmenų, kurie remiantis BPK 28 straipsnio 1 dalimi, gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais, teisėms ir interesams, todėl nukentėjusiųjų kontrabandos bylose negali būti. Pagrindinis kontrabandos objektas – Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Papildomu kontrabandos objektu, priklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų daiktų rūšies, gali būti finansų sistema, nes kontrabandos būdu gabenant daiktus siekiama nesumokėti muito mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai, visuomenės sveikata, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką, valstybės praradimas galimybės žinoti apie į jos teritoriją įvežtus ar per jos teritoriją gabenamus pinigus bei kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Todėl toks teismo argumentas negali būti taikomas bausmės individualizavimui.

292.3.5.

30Taip pat, pasak prokuroro, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkaus nusikaltimo, kuriam priskiriama ir BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 6 000 MGL. Jos vidurkis sudaro 3075 MGL. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistajam skirtinas mažesnis už vidurkį baudos dydis, tačiau galutinis nuteistajam M. F. paskirtos bausmės dydis – 340 MGL yra daugiau nei 9 kartus mažesnis už jos vidurkį.

312.3.6.

32Be pirmiau nurodytų aplinkybių pažymima ir tai, kad nuteistojo M. F. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų cigarečių vertė, remiantis Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada Nr. 35, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 2 337 098 eurų. Tai beveik 187 kartus viršija 250 MGL dydžio sumą – neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų minimalią vertę, kad juos gabenančio kaltininko veika, esant kitiems sudėties požymiams, būtų kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2 337 098 Eur / 12500 Eur (250 MGL) = 186,967). Dėl to apeliantas teigia, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra didesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Todėl buvo pagrindas spręsti klausimą dėl griežtesnės bausmės rūšies parinkimo M. F., o ne teismo paskirtos baudos, kurios dydis akivaizdžiai neatitinka bausmės skyrimo pradmenų, taikymo. Tai, pasak prokuroro, neprieštarauja ir teismų praktikai (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-458/2009).

332.4.

34Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį – baudą, neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis Lietuvoje legalaus pragyvenimo šaltinio bei turto, iš kurio galima būtų išieškoti baudą, neturi. Todėl piniginės bausmės paskyrimas būtų realiai neįvykdytas. Tokios bausmės, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nuteistasis atlikti nepajėgus, paskyrus bausmę – baudą, nebūtų pasiekti ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, bauda kaip bausmė savo paskirties neatliktų.

352.5.

36Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nėra teisinių priemonių užtikrinti priverstinį baudos išieškojimą tiek Ukrainoje (nuteistasis šios valstybės pilietis), tiek ir Čekijoje (nurodytoje valstybėje nuteistasis gyvena). Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 42 straipsnyje numatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tačiau, vadovaujantis šios dvišalės sutarties nuostatomis, nėra teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingas Ukrainos institucijas dėl Lietuvos teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtos bausmės – baudos pripažinimo ir priverstinio vykdymo. Tokios bausmių skyrimo praktikos laikosi ir teismai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2012). Taip pat susiduriama su teismo sprendimų (nuosprendžių) dėl paskirtų baudų (piniginių sankcijų) perdavimo vykdymui kitai valstybei problemomis.

372.6.

38Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nors ir aptarė nuosprendyje bausmei individualizuoti reikšmingus kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, tačiau neatliko išsamaus jų vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste, nepakankamai atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Byloje nustatyta, jog kontrabanda buvo kruopščiai ruošiama (suplanuota ir iš anksto paruošta), aktyvūs ir sudėtingi paruošiamieji veiksmai atlikti keleto valstybių teritorijoje, darant nusikaltimą, dalyvavo ne vienas asmuo. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistojo pavojingumas nėra didelis, o įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Tokiu būdu, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, prokuroras sprendžia, kad nuteistajam nepagrįstai parinkta bausmės rūšis – bauda.

392.7.

40Remiantis išdėstytu, prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. F. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, neįvertino suformuotos teismų praktikos, nesivadovavo sisteminiu teisės aktų aiškinimu, neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis baustas administracine tvarka už kontrabandą, be to, jo gabentų cigarečių vertė beveik 187 kartus viršija 250 MGL dydžio sumą. Todėl M. F. paskirta bausmė yra neteisinga, taip pat nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka už kontrabandą, egzistuoja jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, prokuroras prašo skirti nuteistajam terminuotą trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir, BK 641 straipsnio pagrindu sumažinus ją 1/3, paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

413. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

42III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

43Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

444. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, t. y. prokuroras nesutinka su paskirta bausmės rūšimi – bauda. Prokuroro nuomone, byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog M. F. baustas administracine tvarka už kontrabandą, o jo gabentų cigarečių vertė beveik 187 kartų viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nepalaikydama apeliacinio skundo argumentų dėl nuteistojo M. F. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo.

455. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

466. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

477. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

488. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. F., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų jų taikymo principų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo rūšimi ir dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę.

499. Už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad nuteistasis padarė baigtą sunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgęs į gabentų cigarečių vertę ir į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinęs ir nuteistojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka Lietuvos Respublikoje baustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį (kontrabanda) 80 eurų bauda, kuri yra sumokėta, vedęs, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai) bei M. F. sveikatos būklę, parinko BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą, nustatęs jos dydį, mažesnį nei baudžiamajame įstatyme nustatytas vidurkis –510 MGL (25 500 Eur).

5010. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas daugelį BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių tik formaliai paminėjo, tačiau šių aplinkybių tinkamai neįvertino, neatliko detalesnės nusikalstamos veikos pavojingumo analizės, o tai lėmė neteisingą bausmės rūšies paskyrimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

5111.Vertinant M. F. veikos pavojingumą, apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į didelį gabentų cigarečių kiekį, kurio muitinė vertė įskaitant mokėtinus mokesčius sudarė 2 337 098 Eur, t. y. beveik 187 kartus viršija 250 MGL dydžio sumą. Kita vertus, byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, reikšmingos vertinant M. F. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Byloje liko nepaneigti nuteistojo parodymai, kad jis cigaretes vežė paprašytas kito asmens už pasiūlytą 1 500 Eur uždarbį, siekdamas turėti pajamų po nedarbo dėl ligos, bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos mėnesį, t. y. prieš mėnesį iki įvykdyto nusikaltimo M. F. buvo atlikta artroskopinė kairio kelio sąnario operacija ( t. 2, b. l. 148-150). Taigi nors jis, gabendamas cigaretes vilkiko puspriekabėje, buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, tačiau bendrame nusikalstamos veikos – cigarečių realizavimo, išvengiant atitinkamų mokesčių (nepavykusio), kontekste jo vaidmuo buvo antraeilis. M. F. nauda, kurią jis turėjo gauti, yra itin nedidelė, palyginant su nauda, kurią iš šio nusikaltimo turėjo gauti veikos organizatorius ar organizatoriai. Individualizuojant nuteistojo atsakomybę, atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad vežamos cigaretės į apyvartą nepateko, žala padaryta nebuvo. Šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde prokuroras, teisėjų kolegijos vertinimu, nors veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nekeičia, reikšmingos, vertinant nuteistojo M. F. nusikalstamų veiksmų pavojingumą.

5212. Atmestini skundo argumentai, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkina aplinkybė, jog pastarasis veikė kelių valstybių teritorijoje pagal kruopščiai apgalvotą planą, siekdamas turtinės naudos. Tikslas gauti turtinę naudą jau savaime yra būdingas finansiniams ir mokestiniams nusikaltimams, todėl ši aplinkybė neturi papildomai sunkinti asmens teisinės padėties, paskiriant sankciją (BK 2 straipsnio 6 dalis, BK 60 straipsnio 2 dalis). Be to tai, kad nuteistasis gabeno cigaretes už aptartą mokestį, patvirtina, kad jis nebuvo pagrindinis naudos gavėjas, pasiekus nusikalstamus tikslus, ir rodo mažesnį jo veiksmų pavojingumą. Taip pat kontrabandos nusikaltimui savaime būdinga ir tai, jog asmuo veikia bent dviejų valstybių teritorijoje. Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, siekdamas turtinės naudos, yra atmetami. Pažymėtina, kad šios prokuroro apeliacinio skundo dalies nepalaikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė.

5313. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kadangi BK 199 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai esmine bylos aplinkybe laikytina kaltininko tyčinė veika, gabenant privalomus muitinei pateikti daiktus (cigaretes). Dėl šios veikos padarymo nuteistasis pilnai prisipažino. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistasis tvirtino, žinojęs, kad gabena cigaretes kontrabandos būdu, už tai būtų gavęs atlygį. Iš liudytojo M. I. parodymų matyti, jog, jau muitinės pareigūnui tikrinant vilkiką, M. F. prisipažino, per Lietuvos Respubliką už atlygį vežęs cigaretes. Taigi, nuteistasis cigarečių gabenimo faktą pripažino iš karto jas suradus. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė skirtingas cigarečių pakrovimo į vilkiko puspriekabę aplinkybes, įvardinti netikslumai neeliminuoja galimybės vertinti, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis M. F. pripažino esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, pagrįsta. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad privalomų pateikti muitinei daiktų (cigarečių) vertė turi esminės reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ar BK 199 straipsnio 3 dalį. Tačiau, atsižvelgus į teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotas M. F. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (susitarė dėl cigarečių gabenimo transporto priemone už aptartą mokestį, cigarečių pakrovime nedalyvavo, byloje nėra duomenų, jog nuteistajam buvo žinomas tikslus į jo vairuojamo vilkiko puspriekabę pakrautų cigarečių kiekis) teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo parodymai dėl apytikslio jo gabentų cigarečių kiekio nesudaro pagrindo paneigti išvadą, kad jis kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. F. viso bylos proceso metu dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertino savo poelgį, išgyveno dėl padarytų veiksmų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi.

5414. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, paskirdamas baudą, neatsižvelgė į tai, jog M. F. Lietuvos Respublikoje legalaus pragyvenimo šaltinio bei turto, iš kurio galima būtų išieškoti baudą, neturi, todėl nebus galimybės paskirtą baudą išieškoti Lietuvos Respublikoje, o taip pat dėl esamo teisinio reguliavimo ir Ukrainos Respublikoje (nuteistasis šios valstybės pilietis) ar Čekijos Respublikoje (nuteistasis šioje valstybėje gyvena). Todėl teismo parinkta bausmės rūšimi nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad, parenkant bausmę, svarbi aplinkybė yra jos įgyvendinimo realumas. Kita vertus, minėta aplinkybė vertinama tik kartu su kitais BK 54 straipsnyje nurodytais kriterijais – veikos pavojingumu, jos padarymo ypatybėmis, kaltininką charakterizuojančiais duomenimis ir kt., taigi tik išsamiai įvertinus ir individualizuojant asmens baudžiamąją atsakomybę.

5515.Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda ir terminuotas laisvės atėmimas. Iš BK 47 straipsnio 7, 8 dalių formuluotės netiesiogiai galima spręsti, jog laisvės atėmimas iš esmės nėra neįvykdomos baudos bausmės pakaitalas, kas ir suprantama, atsižvelgiant į itin skirtingą šių bausmių rūšių poveikį nuteistam asmeniui. Priešingu atveju, skiriant bausmę, net neatsižvelgiant į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vien aplinkybė, kad asmuo gyvena užsienyje, suponuotų sprendimą skirti pirmiausia laisvės atėmimo bausmę, kas nebūtų teisinga. Tas pats galioja ir dėl skunde nurodytų teisinės pagalbos ypatumų, kurių įtakoti nuteistasis negali. Papildomai pastebėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš M. F. išieškoti 5 395,80 Eur sumą proceso išlaidoms atlyginti, tačiau prokuroras analogiškais argumentais – dėl galimo neišieškojimo šios nuosprendžio dalies neskundė. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika – cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2012. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas minėtą bylą paduoto kasacinio skundo ribose, nurodė, jog bausmės įvykdymo prognozė gali būti vertinama, kaip vienas iš BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo kriterijų, tuo pačiu pažymėjo, kad šiai aplinkybei neturi būti teikiama prioritetinė reikšmė.

5616. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Ukrainos Respublikos pilietis M. F. praeityje neteistas, duomenų, kad po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas šioje byloje, būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog taikyta administracinė atsakomybė už cigarečių kontrabandą neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad M. F. administracinę nuobaudą –baudą yra sumokėjęs ir nuobauda šiuo metu negalioja, o administracinis teisės pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, taip pat į baudžiamojoje byloje nustatytas M. F. įvykdytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes – nuteistasis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius ar organizatorius, nedalyvavo nusikalstamos veikos planavime, o tik sutiko gabenti cigaretes kontrabandos būdu už atlygį, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti tokius nuteistojo veiksmus kaip sistemingą to paties pobūdžio teisės pažeidimų darymą. Nuteistojo M. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis turi įmonę, yra vedęs, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, o taip pat vertino nuteistojo sveikatos būklę. Baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistajam M. F. 2019 m. liepos mėnesį buvo atlikta artroskopinė kairiojo kelio sąnario operacija, jam patvirtintos ir kitos ligos – būklė po dešinės blauzdos gilios flebotrombozės recidyvo, lėtinis apatinės galūnės venų nepakankamumas, 2-ojo tipo diabetas, hipertenzinė liga I, hiperlipoproteinemija, būklė po A tipo infekcinio hepatito (t .2, b. l. 148-150).

5717. Visos šios aplinkybės, kaip ir jau pirmiau paminėtas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nusikaltimas, už kurį M. F. nuteistas, nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis. Priešingai nei konstatuojama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas M. F. už sunkaus nusikaltimo padarymą motyvuotai ir pagrįstai parinko švelnesnę bausmės rūšį (baudą), kurios dydį paskyrė mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytas baudos vidurkis. Akivaizdu, kad nuteistajam M. F. paskirta bausmė – 510 MGL (25 500 Eur) dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 641 straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu (iki 340 MGL dydžio), yra pakankamai efektyvi ir baudžianti. Ši bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisinga.

5818. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199... 4. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, M. F. paskirta bausmė sumažinta vienu... 5. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. M. F. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:... 10. 1.1.... 11. Jis, veikdamas kaip vykdytojas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais... 12. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 13. 2.... 14. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras... 15. 2.1.... 16. Prokuroro nuomone, apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl M. F.... 17. 2.2.... 18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai... 19. 2.3.... 20. Įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nuteistajam M. F. skirtinos... 21. 2.3.1.... 22. Vienas iš teismo argumentų skirti M. F. bausmę – baudą buvo tai, kad šis... 23. 2.3.2.... 24. Dėl nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrįstumo... 25. 2.3.3.... 26. Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendimu nepripažinti M. F.... 27. 2.3.4.... 28. Apelianto nuomone, teismas, parinkdamas nuteistajam pinginę bausmę, rėmėsi... 29. 2.3.5.... 30. Taip pat, pasak prokuroro, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už... 31. 2.3.6.... 32. Be pirmiau nurodytų aplinkybių pažymima ir tai, kad nuteistojo M. F.... 33. 2.4.... 34. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos... 35. 2.5.... 36. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nėra teisinių priemonių užtikrinti... 37. 2.6.... 38. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nors ir aptarė... 39. 2.7.... 40. Remiantis išdėstytu, prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 41. 3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą... 42. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 43. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas... 44. 4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 45. 5. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos... 46. 6. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 47. 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad... 48. 8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 49. 9. Už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame... 50. 10. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 51. 11.Vertinant M. F. veikos pavojingumą, apeliaciniame skunde pagrįstai... 52. 12. Atmestini skundo argumentai, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę... 53. 13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę... 54. 14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, paskirdamas baudą,... 55. 15.Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3... 56. 16. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Ukrainos Respublikos pilietis M.... 57. 17. Visos šios aplinkybės, kaip ir jau pirmiau paminėtas padarytos... 58. 18. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 59. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą...