Byla 2A-471-413/2019
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir R. A

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5181-503/2018 pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir R. A..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja S. U. teismui pateiktu pareiškimu prašė nustatyti faktą, kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę į statinius – kiemo rūsį, unikalus numeris ( - ), ir šiltnamį, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ) (toliau – kiemo rūsys ir šiltnamis).

82.

9Pareiškime nurodė, kad nuo 1979 metų iki dabar atvirai ir nepertraukiamai, faktiškai naudojasi kiemo rūsiu ir šiltnamiu. Šiuose statiniuose gyveno su šeima – vyru P. U., kuris šiuo metu miręs, ir vaikais, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Kiemo rūsys ir šiltnamis registruoti neegzistuojančios Prekybos įrenginių įmonės vardu. Šioje įmonėje dirbo jos vyras ir jam, kaip įmonės darbuotojui, buvo patikėtas nurodytas turtas naudotis savo reikmėms. Statinių kadastriniai matavimai atlikti, daiktinės teisės į turtą Prekybos įrengimų įmonės vardu įregistruotos VĮ Registrų centras 1993 m. balandžio 8 d., bet turtas oficialaus savininko neturi daugiau kaip dešimt metų. Valstybinės Kybartų prekybos įrengimų įmonės gamykla likviduota 1993 m. liepos 8 d. 1993 m. gegužės 21 d. Kybartų valstybinė prekybos įrenginių gamykla reorganizuota į AB „Vibrantas“, tačiau turto savininkas nepasikeitė ir nekilnojamas turtas neperduotas AB „Vibrantas“, kuris baigė veiklą dėl bankroto. Turtu pradėta naudotis sąžiningai, pastatai naudojami pagal paskirtį – ūkiui, nuo 1979 m. balandžio 20 d. Kol naudojosi šiltnamiu ir rūsiu, į šį turtą niekas pretenzijų nepareiškė.

103.

11Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, jog tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ir savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Prekybos įrenginių įmonė buvo valstybinė ir dalies jos turto pagrindu buvo įsteigta AB „Vibrantas“. Nėra duomenų apie tai, kad statiniai privatizuoti pareiškėjos vyro. Tai reiškia, kad pareiškėja neįrodė vienos iš sąlygų, kad statiniai nėra valstybės nuosavybė.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos S. U. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė.

165.

17Teismas sprendė, kad egzistuoja šios CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos, kaip privalomos prašomo fakto nustatymui, sąlygos: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiltnamį ir kiemo rūsį kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. pareiškėja nėra šiltnamio ir kiemo rūsio savininkė; 2) pareiškėja nuo 1989 metų kiemo rūsį ir nuo 1990 metų šiltnamį valdė teisėtai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja šiltnamį ir kiemo rūsį pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, kadangi šiuos pradėjo valdyti, leidus jos sutuoktinio darbovietei; 3) pareiškėja šiltnamį ir kiemo rūsį valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydama; 4) pareiškėja nuo 1989 metų kiemo rūsį ir nuo 1990 metų šiltnamį valdė nepertraukiamai; 5) šiltnamį ir kiemo rūsį pareiškėja valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – atitinkamai nuo 1990 metų ir nuo 1989 metų. Taip pat reikia nustatyti, ar egzistuoja, kaip privaloma prašomo fakto nustatymui, sąlyga, kad šiltnamis ir kiemo rūsys nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir ar nėra įregistruoti viešame registre kito asmens.

186.

19Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. I-18 „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso“ visos šio nutarimo priėmimo dieną Lietuvos teritorijoje buvusios sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Todėl ir buvusių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų turtas perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Taigi Valstybinė Kybartų prekybos įrenginių gamykla nuo 1990 m. kovo 13 d. perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, o šiai gamyklai priklausęs turtas, įskaitant šiltnamį ir kiemo rūsį, perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn.

207.

21Byloje nėra duomenų, kad šiltnamis ar kiemo rūsys buvo sukurti iš privačių finansavimo šaltinių, kad nuo jų sukūrimo jie būtų tapę privačios nuosavybės objektais. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiemo rūsį ir šiltnamį pastatė pareiškėjos šeima. Tačiau šie paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams: rašytiniam potvarkiui (b. l. 62), patvirtinančiam, kad šiltnamis ir kiemo rūsys įregistruotini Valstybinės Kybartų prekybos įrengimų gamyklos vardu, VĮ Registrų centras išrašui (b. l. 58–60), patvirtinančiam, kad šiltnamis ir kiemo rūsys įregistruoti Valstybinės Kybartų prekybos įrengimų gamyklos vardu, pačios pareiškėjos paaiškinimams (b. l. 27), kad Prekybos įrenginių įmonė leido naudotis šiltnamiu ir kiemo rūsiu P. U.. Esant prieštaravimams tarp pareiškėjos paaiškinimų, pareiškėjai nepaneigus aplinkybių, nurodytų minėtuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikytina, kad pareiškėja neįrodė, kad kiemo rūsį ir šiltnamį pastatė pareiškėjos šeima. Pagal byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad šiltnamis ir kiemo rūsys, po to, kai jie perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn, nuo 1991 metų nebuvo privatizuoti specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

228.

23Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, jog jos sutuoktinio darbovietė (ar jos teisių perėmėjai) neturėjo daugiau teisių į pastatus už pareiškėją, ir turėjo suvokti, kad gali būti kitas asmuo, kuris yra daikto savininkas – jos sutuoktinio darbovietė (ar jos teisių perėmėjai). Todėl laikė, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėja, sąžiningai įgijusi pastatus, juos sąžiningai valdė visą valdymo laiką ir kad visą valdymo laiką pastatai buvo valdomi kaip savi. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog egzistuoja visos, kaip privalomos prašomo fakto nustatymui, sąlygos, sprendė, jog pareiškimas atmestinas.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

269.

27Apeliaciniu skundu pareiškėja S. U. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą patenkinti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281.1.

29Teismo sprendimas priimtas pažeidus materialines ir procesines teisės normas, visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus, neteisingai aiškinant įstatymo nuostatas, nesivadovaujant vieninga teismų praktika, suformuota tokio pobūdžio bylose. Teismas neįtraukė dalyvauti procese bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – nekilnojamojo turto bendrasavininkių R. A. sutuoktinio R. A. (CPK 443 str. 3 d.).

301.2.

31Nors teismas turi visas galimybes naudotis viešaisiais registrais, tačiau duomenų teisėtumo apie ginčo nekilnojamą turtą VĮ Registrų centras nepatikrino ir galimų turto bendrasavininkių pilnai nenustatė. Turto bendrasavininkis R. A. yra ne tik suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, bet ir asmuo, turintis teisę reikšti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais, nes pagal turto charakteristiką jis turi tokias pačias teises pretenduoti į bendro naudojimo žemės sklype esančius statinius. Sprendimas jo teisėms ir teisėtiems interesams turi reikšmę.

321.3.

33Teismas neaptarė ir netaikė vieningos teismų praktikos, kurioje pasakyta, kad pretenduoti į nuosavybę pagal įgyjamą senatį gali fizinis asmuo, kuris be kitų anksčiau nurodytų aplinkybių, nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į daiktą kitu būdu; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; pareiškėjas įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau už jį teisių į daiktą ir kt. (LAT Nr. 3K-7- 67/2011; Nr. 3K-3-170-415/2016).

341.4.

35Visiškai neteisingas teismo argumentas, kad pareiškėja neįrodė, jog statiniai nėra valstybės nuosavybė. Iš oficialaus dokumento, VĮ Registrų centras pažymos turinio matyti, kad statiniai registruoti neegzistuojančios įmonės „Prekybos įrenginių įmonės“ vardu, o tai reiškia, kad statiniai neturi savininko, nes ši įmonė likviduota 1993-07-08 (likvidavimo kortos 28 punktas). Į bylą yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, kuriuos gavo archyvas likviduojant Prekybos įrenginių įmonę ir juos saugojo. Reikalauti dokumentų dar kartą arba kaltinti pareiškėją, kad ji sąmoningai jų nepateikė yra pertekliniai reikalavimai. Jeigu pareiškėja turėtų dokumentus, nereikėtų jai daikto nuosavybę ginti teismine tvarka ir tai yra savaime suprantama. Kita vertus, teismas norėdamas įsitikinti pareiškimo motyvais, turėjo teisę įpareigoti pareiškėją teikti papildomus įrodymus, tame tarpe naudotis liudytojų parodymais ir kt.

361.5.

37Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nustačius, kad būtina atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 322 str.).

3810.

39Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

402.1.

41Apeliantės manymu, jei statiniai registruoti neegzistuojančios valstybinės įmonės vardu, tai jie nebeturi savininko. Su šiuo apeliacinio skundo teiginiu nesutinka, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą išaiškinta, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

422.2.

43Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė R. A.. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas). Todėl pareiškėja turėjo pareigą nurodyti visus asmenis, kurie gali turėti suinteresuotumą įgyti nuosavybės teises į pareiškime nurodytus statinius. Šioje byloje pareiškėja aiškino, kad būtent ji pati sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai šiuos statinius valdė daugiau kaip 10 metų ir niekas neturi daugiau teisių į šiuos statinius, o R. A. sutuoktinę R Anisimavičienę į bylą įtraukė tik dėl to, kad pastaroji faktiškai valdė šalia pareiškime nurodytų asmenų esantį šiltnamį. Apie tai, kad R. A. valdė ar pretendavo valdyti pareiškime nurodytus statinius pareiškėja ir byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta R. A. jokių duomenų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių R. A. įtraukti pats.

442.3.

45Teismas pagrįstai ir vienareikšmiškai konstatavo, kad gamyklai priklausęs ir neperduotas turtas, įskaitant šiltnamį ir kiemo rūsį, perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Todėl R. A. neturi ir negali turėti suinteresuotumo (nuosavybės ar valdymo teisės) į turtą, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, o bylos gražinimas pirmosios instancijos teismui tik dėl šios priežasties prieštarautų teisingumo, protingumo, proceso ekonomiškumo ir kitiems civilinės teisės principams, tuo labiau, kad to apeliantė ir neprašo.

46Teismas

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4911.

50CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

51Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

5212.

53Apeliantė (pareiškėja) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

5413.

55Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Prašydama žodinio proceso apeliantė nenurodė, kokias bylai svarbias aplinkybes reikėtų tirti ir kokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

56Dėl ginčo esmės

5714.

58Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5915.

60CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

6116.

62Pareiškėja prašė teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį į statinius – kiemo rūsį, unikalus Nr. 3994-0003-6053, ir šiltnamį, unikalus Nr. 3994-0003-6020, esančius Vištyčio g. 43A, Kybartai, Vilkaviškio r. sav. (toliau – kiemo rūsys ir šiltnamis), kadangi, pasak apeliantės, ji šį turtą teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo kaip savo, daugiau nei 10 metų. Teismas skundžiamu sprendimu darė išvadą, kad šiltnamis ir kiemo rūsys perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn ir nuo 1991 metų nebuvo privatizuoti specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. ginčo turtas yra valstybės nuosavybė.

6317.

64CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

6518.

66Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad apeliantės sutuoktinis P. U. dirbo Prekybos įrenginių įmonėje (b. l. 1–2, 4–5, 27–28). Kybartų miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1979 m. balandžio 20 d. orderio pagrindu P. U. ir jo šeimai buvo suteiktas naudotis butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ( - ). (toliau – butas) (b. l. 13). Pareiškėjos teigimu, nuo tada ji ir jos šeima naudojo ginčo šiltnamį bei kiemo rūsį. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtame orderyje nenurodyta, jog P. U. šeimai suteikiami naudoti šiltnamis ir kiemo rūsys.

6719.

68Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1374, P. U. 1992 m. gruodžio 16 d. privatizavo butą, esantį ( - ) (b. l.9, 14). Apeliantės sutuoktinis P. U. ( - ) mirė (b. l. 6), apeliantei 1997 m. birželio 11 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į sutuoktinio turtą, kurį sudarė butas (b. l. 9, 14). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės šeima privatizavo tik butą, be jokių priklausinių – be ginčo šiltnamio ir kiemo rūsio.

6920.

70VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teisė į šiltnamį ir kiemo rūsį nuo 1993 m. balandžio 8 d. yra įregistruota Valstybinės Kybartų prekybos įrenginių gamyklos vardu, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – Miesto (rajono) valdybos 1992 m. lapkričio 16 d. potvarkis Nr. 693p, kuriame nurodyta, kad gamyklos vardu be kita ko registruojami gyvenamasis namas su dviem mediniais ūkio pastatais, dviem šiltnamiais bei dviem kiemo rūsiais, esančiais Vištyčio g. 43a, Kybartuose (b. l. 10–12, 56–60, 62).

7121.

72Valstybinė Kybartų prekybos įrengimų gamykla 1993 m. kovo 26 d. buvo privatizuota ir jos turtas 1993 m. balandžio 1 d. balanso duomenų pagrindu 1993 m. gegužės 21 d. buvo perduotas AB „Vibrantas“ (b. l. 17–18). 1993 m. liepos 8 d. Valstybinė Kybartų prekybos įrengimų gamykla išregistruota (b. l. 21–22, 61). Pažymėtina, kad tarp naujai įsteigtai AB „Vibrantas“ perduoto turto šiltnamis ir kiemo rūsys nebuvo nurodyti, nes kaip minėta, turtas perduotas pagal balansą, o jame neatsispindi konkretaus turto duomenys (b. l. 17–18). AB „Vibrantas“ 1997 metais buvo iškelta bankroto byla, 2004 m. sausio 20 d. sprendimu nuspręsta likviduoti, o 2006 m. rugsėjo 15 d. – išregistruoti (b. l. 16).

7322.

74Taigi, byloje nustatyta, kad iki šiol Registrų centre ginčo patalpos yra registruotos jau išregistruotos Valstybinės Kybartų prekybos įrengimų gamyklos vardu. Bylos duomenys patvirtina, kad minėta įmonė buvo valstybinė.

7523.

76Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

7724.

78Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, išaiškinta, jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

7925.

80Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Valstybinė Kybartų prekybos įrenginių gamykla nuo 1990 m. kovo 13 d. perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, o šiai gamyklai priklausęs turtas, įskaitant šiltnamį ir kiemo rūsį, priklausė Lietuvos Respublikai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šiltnamis, plane pažymėtas 6Š1g, statybos metai – 1990 metais (2.5 p.), kiemo rūsys, plane pažymėtas 5I0p, statybos metai – 1989 metais (2.4 p.) buvo sukurti iš privačių finansavimo šaltinių, kad nuo jų sukūrimo jie būtų tapę privačios nuosavybės objektais (b. l. 58–60).

8126.

82Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ginčo turtas niekam nepriklauso, todėl apeliantė, jį valdžiusi daugiau kaip dešimt metų, turi teisę jį įgyti įgyjamosios senaties pagrindu. Tai reiškia, kad pareiškėja neįrodė vienos iš būtinųjų įgyjamosios senaties sąlygos, jog ginčo statiniai nėra valstybės nuosavybė.

8327.

84Tokia teismų išvada yra padaryta ir kitoje išnagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2YT-4557-831/2018, kurioje apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas priimtą sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2A-456-260/2019). Minėtoje byloje pareiškėja R. A. prašė teismo nustatyti juridinį faktą, kad R. A. įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į statinius – ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), kiemo rūsį (unikalus Nr. ( - )) ir šiltnamį (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), t. y. į kitus likusius statinius toje pačioje vietovėje.

8528.

86Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, todėl apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, todėl atsižvelgia į minėtoje byloje teismų padarytas išvadas.

8729.

88Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neįtraukė dalyvauti byloje bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – nekilnojamojo turto bendrasavininko R. A..

8930.

90Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir Ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi ginčo atveju yra reikšminga nustatyti, ar egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir pastato, esančio ( - ), patalpų savininkų materialiųjų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2014).

9131.

92Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl ginčo turto – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), ir šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), nuosavybės teisės įgijimo fakto pagal įgyjamąją senatį nustatymo. Apeliantė nenurodė asmenų, turinčių suinteresuotumą įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius, netgi teigia priešingai, jog į ginčo statinius daugiau niekas neturi jokių teisių. Tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, tiek apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritarė, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl R. A. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai minėtoje kitoje civilinėje byloje R. A. taip pat nebuvo įtraukusi į bylos nagrinėjimą savo sutuoktinio R. A..

9332.

94Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos S. U. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

95Dėl bylinėjimosi išlaidų

9633.

97Pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, o jos apeliacinį skundą atmetus, valstybei apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

98Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

99Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

100Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėja S. U. teismui pateiktu pareiškimu prašė nustatyti faktą, kad... 8. 2.... 9. Pareiškime nurodė, kad nuo 1979 metų iki dabar atvirai ir nepertraukiamai,... 10. 3.... 11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė jį... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu... 16. 5.... 17. Teismas sprendė, kad egzistuoja šios CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos,... 18. 6.... 19. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d.... 20. 7.... 21. Byloje nėra duomenų, kad šiltnamis ar kiemo rūsys buvo sukurti iš... 22. 8.... 23. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, jog jos... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniu skundu pareiškėja S. U. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti... 28. 1.1.... 29. Teismo sprendimas priimtas pažeidus materialines ir procesines teisės normas,... 30. 1.2.... 31. Nors teismas turi visas galimybes naudotis viešaisiais registrais, tačiau... 32. 1.3.... 33. Teismas neaptarė ir netaikė vieningos teismų praktikos, kurioje pasakyta,... 34. 1.4.... 35. Visiškai neteisingas teismo argumentas, kad pareiškėja neįrodė, jog... 36. 1.5.... 37. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nustačius, kad... 38. 10.... 39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo... 40. 2.1.... 41. Apeliantės manymu, jei statiniai registruoti neegzistuojančios valstybinės... 42. 2.2.... 43. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai į bylą... 44. 2.3.... 45. Teismas pagrįstai ir vienareikšmiškai konstatavo, kad gamyklai priklausęs... 46. Teismas... 47. IV.... 48. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. 11.... 50. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 51. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 52. 12.... 53. Apeliantė (pareiškėja) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 54. 13.... 55. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias... 56. Dėl ginčo esmės... 57. 14.... 58. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 59. 15.... 60. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris... 61. 16.... 62. Pareiškėja prašė teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal... 63. 17.... 64. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja... 65. 18.... 66. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad... 67. 19.... 68. Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28... 69. 20.... 70. VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teisė į šiltnamį ir kiemo... 71. 21.... 72. Valstybinė Kybartų prekybos įrengimų gamykla 1993 m. kovo 26 d. buvo... 73. 22.... 74. Taigi, byloje nustatyta, kad iki šiol Registrų centre ginčo patalpos yra... 75. 23.... 76. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu... 77. 24.... 78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje... 79. 25.... 80. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą,... 81. 26.... 82. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės... 83. 27.... 84. Tokia teismų išvada yra padaryta ir kitoje išnagrinėtoje analogiškoje... 85. 28.... 86. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad... 87. 29.... 88. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo... 89. 30.... 90. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų... 91. 31.... 92. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl ginčo turto... 93. 32.... 94. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 95. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 96. 33.... 97. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama valstybės... 98. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 99. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti... 100. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....