Byla 2-822/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d., kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, ir 2009 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesinį terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-724-123/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybos plėtros projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas UAB „Betono mozaika“ 2009 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Statybos plėtros projektai“ bankroto bylą (b. l. 3-4).

4Pareiškėjas UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. kovo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu (b. l. 9-10) įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, nes jis yra atsakovo kreditorius.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 11) iškėlė atsakovui UAB „Statybos plėtros projektai“ bankroto bylą.

6Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (b. l. 12-13). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) atskirai nereglamentuoja klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje. Bendrovės, kuriai yra iškelta bankroto byla, kreditoriai turi teisę per nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 1 d. 1 p.). Teismui nutartimi patvirtinus bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kreditoriai savaime tampa trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ir turi teisę inter alia kontroliuoti administratoriaus veiksmų teisėtumą. Pareiškėjas nei pareiškė finansinį reikalavimą, nei pareiškėjo finansinis reikalavimas yra patvirtintas teismo, todėl prašymas įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atmetamas.

7Pareiškėjas UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. balandžio 20 d. atskiruoju skundu (b. l. 66-68) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovas 2009 m. sausio 20 d. inicijavo atsakovui civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, po minėtos datos bet kuris asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi, gali įstoti į prasidėjusią bylą dalyvauti trečiojo asmens teisėmis. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis atmesti pareiškėjo prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų suvaržė pareiškėjo, kaip atsakovo kreditoriaus, galimybę pasinaudoti ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise siūlyti administratoriaus kandidatūrą. Tai, kad ĮBĮ atskirai nereglamentuoja klausimų, kurie yra susiję su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, reiškia, jog trečiųjų asmenų įstojimo į bylą ir jų teises bei pareigas reglamentuoja bendrosios CPK nuostatos. CPK 47 straipsnis bankroto bylose nenumato jokių išimčių iš bendrų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią bankroto procese nėra draudžiama dalyvauti tretiesiems asmenims, kurie įstoja į bylą iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2-225/2006). Pareikšdamas prašymą įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu apeliantas siekė ne patenkinti savo finansinius reikalavimus, o nustatyti, ar atsakovui iš tikrųjų turi būti iškelta bankroto byla.

8Pareiškėjas UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. balandžio 20 d. pareiškimu (b. l. 15-17) prašė atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsakovui buvo iškelta bankroto byla. Pareiškimą motyvavo tuo, jog jis apie atsakovui 2009 m. kovo 24 d. iškeltą bankroto bylą sužinojo iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria šis atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti jį į bylą trečiojo asmens teisėmis, gautos 2009 m. balandžio 10 d. Kitaip tariant, tai reiškia, jog apie Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą pareiškėjas sužinojo pasibaigus 10 dienų atskirojo skundo padavimo terminui.

9Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl termino paduoti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, atnaujinimo ir remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutarties, nes šiuo konkrečiu momentu pareiškėjas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl neturi teisės skųsti teismo priimtų procesinių dokumentų (b. l. 18-19).

10Pareiškėjas UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. gegužės 15 d. atskiruoju skundu (b. l. 21-23) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti jo 2009 m. balandžio 20 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą, bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

11Šį atskirąjį skundą argumentuoja tuo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, nesusijusi su pareiškimu dėl termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismui atnaujinus terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą, apelianto procesinį statusą ir jo teises būtų analizavęs aukštesnės instancijos teismas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškimą dėl termino paduoti atskirąjį skundą atnaujinimo, užkirto apeliantui kelią į jo pažeistų teisių gynybą. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis atmesti pareiškėjo prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų yra neteisėta, nes buvo priimta po bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Jei pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2009 m. kovo 23 d. prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu būtų priėmęs anksčiau nei nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, apeliantas nebūtų praradęs galimybę kvestionuoti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartį. CPK nėra įvardijamos priežastys, kurios laikytinos svarbiomis, todėl teismas prašymą nagrinėja, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, į apeliacijos svarbą bei į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. priimta nutartis c. b. Nr. 2-399/2009). Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti tiek į termino praleidimo trukmę, tiek į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1486/2002). Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad praleidus skundo padavimo terminą svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme numatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-399/ 2007).

12Atskirieji skundai atmestini.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su trečiųjų asmenų bankroto procese institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminių pagrindų.

16Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties teisėtumo

17Įmonių bankroto teisinius santykius reguliuoja specialus LR įmonių bankroto įstatymas, kuriame numatyta, kad bankroto bylos teisme nagrinėjamos bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ įtvirtintas išimtis. Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, ĮBĮ atskirai nereglamentuoja. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios. Nors nei ĮBĮ, nei CPK nėra imperatyvaus draudimo bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurie nereiškia pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bet, įvertinant bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, nėra pageidautina praktika įtraukti juos į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų iki tol, kol teismas nėra išsprendęs bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimo. Kitaip yra po bankroto bylos iškėlimo. Tada įmonės kreditoriai (išskyrus tuos, kurie inicijuoja bankroto bylos iškėlimą ir todėl vadinami ieškovais) įstoja į bylą kaip tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų, teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus, keliamus bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 4 p.). Teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi c. b. Nr. 2-225/2006, nes minėtos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo susiklosčiusių šioje byloje. Nurodytoje civilinėje byloje apeliacine tvarka buvo sprendžiamas trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų, bet kuris jau buvo įtrauktas į procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, atskirojo skundo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas, o nagrinėjamu atveju - trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų įtraukimo į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo klausimas.

18Ta aplinkybė, kad apeliantas nebuvo įtrauktas į procesą pasirengimo iškelti bankroto bylą stadijoje pagal kito asmens (UAB „Betono mozaika“) paduotą ieškinį, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos apelianto teisės siūlyti administratoriaus kandidatūrą; nustatyti, ar atsakovui keltina bankroto byla, nes jis šių teisių niekada neturėjo ir negalėjo turėti. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis suteikia teisę siūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą tik asmeniui, kuris padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ieškovui). Nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priima teismas (ĮBĮ 9 str. 4 d.). Vadinasi, byloje dalyvaujantys asmenys tik siūlo teismui iškelti bankroto bylą atsakovui (minėtą teisę įgyvendino ieškovas kreipdamasis į teismą), o nustatyti, ar bankroto byla turi būti iškelta, yra kompetentingas teismas.

19Esant nurodytai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą (nors ir remdamasis kitais motyvais, kuriuos teisėjų kolegija šalina), jog apeliantas neturėjo būti įtrauktas į bylą kaip tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų. Tačiau reikia pažymėti, jog netoleruotina tokia teismų praktika, kai klausimą dėl apelianto įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankių reikalavimų, teismas išsprendžia po to, kada jau būna išspręstas vienas iš svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių klausimų – dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris lemia asmens įtraukimo arba atsisakymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrindą ir tvarką, juo labiau kai pareiškėjo prašymo atmetimą teismas motyvuoja neįsiteisėjusia nutartimi iškelti atsakovui bankroto bylą (nota bene: nutartis įsiteisėjo 2009 m. balandžio 3 d., ĮBĮ 10 str. 13 d.). Pirmosios instancijos teismas pirmiausia privalėjo išspręsti klausimą dėl apelianto įtraukimo arba atsisakymo įtraukti jį į procesą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik vėliau - klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi de facto byloje susidariusi situacija turėjo įtakos teisinei argumentacijai, tačiau ne bylos dalies pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties išnagrinėjimo rezultatui, atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

20Dėl Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutarties teisėtumo

21CPK 315 straipsnio 2 dalis numato tris savarankiškus pagrindus atsisakyti priimti skundą: 1) dėl praleisto termino, jeigu terminas nebuvo atnaujintas arba nebuvo prašymo jį atnaujinti; 2) jei konkretus asmuo pagal įstatymą ar dėl neveiksnumo neturi procesinės teisės paduoti skundą; 3) jeigu skundžiamas teismo procesinis dokumentas pagal įstatymą negali būti skundžiamas iš viso arba toje civilinio proceso stadijoje. Bent vieno iš išvardintų pagrindų pakanka atsisakyti priimti skundą. Kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas iki pastarojo atskirojo skundo padavimo dienos nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neanalizuodamas termino paduoti atskirąjį skundą praleidimo priežasčių, nes aplinkybė, jog nedalyvaujantis byloje asmuo praleido procesinio veiksmo atlikimo terminą iš principo negali būti teisiškai reikšminga. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, yra teisėta, todėl paliktina galioti, o kitas apelianto atskirasis skundas taip pat atmestinas.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas UAB „Betono mozaika“ 2009 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos... 4. Pareiškėjas UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. kovo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 11) iškėlė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė... 7. Pareiškėjas UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. balandžio 20 d. atskiruoju skundu... 8. Pareiškėjas UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. balandžio 20 d. pareiškimu (b.... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė... 10. Pareiškėjas UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. gegužės 15 d. atskiruoju skundu... 11. Šį atskirąjį skundą argumentuoja tuo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas... 12. Atskirieji skundai atmestini.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 14. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi... 16. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties teisėtumo... 17. Įmonių bankroto teisinius santykius reguliuoja specialus LR įmonių bankroto... 18. Ta aplinkybė, kad apeliantas nebuvo įtrauktas į procesą pasirengimo... 19. Esant nurodytai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Dėl Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutarties teisėtumo... 21. CPK 315 straipsnio 2 dalis numato tris savarankiškus pagrindus atsisakyti... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 23. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartį ir Klaipėdos...