Byla eA-844-858/2018
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

2rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2015 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 2015/2-4768 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-002“ (toliau – ir 2015 m. birželio 18 d. sprendimas) ir 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 2016/2-1980 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-002“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas) (I t., b. l. 1–13).
  2. Tarnyba nurodė, kad įgyvendino projektą Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-002 „Vartotojų teisių informacinės sistemos sukūrimas“ (toliau – Projektas). Projekto įgyvendinimo metu atviro konkurso būdu įvykdė Vartotojų teisių informacinės sistemos sukūrimo paslaugų pirkimą Nr. 137297 (toliau – Pirkimas). Tarnyba paaiškino, kad Agentūra 2014 m. lapkričio 28 d. raštu informavo Tarnybą, jog paslaugų sutartis turi būti sudaryta vėliausiai iki 2014 m. gruodžio 1 d., todėl Tarnyba 2014 m. gruodžio 1 d. pakvietė Pirkime dalyvaujančius tiekėjus (UAB „Inntec“ ir UAB „NetVision SDC“) dėl Projekto įgyvendinimo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galimybių. Kitą dieną po minėto susitikimo, vienas iš tiekėjų (UAB „NetVision SDC“) atsiėmė pasiūlymą. Tarnyba paaiškino, kad Agentūra ginčijamu 2015 m. birželio 18 d. sprendimu nepripažino 25 proc. Pirkimo sutarties išlaidų (318 582,02 Eur), nes Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį. Šį sprendimą Tarnyba skundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija), kuri paprašė Agentūros atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, tačiau Agentūra ginčijamu 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu atsisakė pakeisti savo ankstesnes išvadas dėl pažeidimų.
  3. Tarnybos nuomone, jos veiksmai turėtų būti įvertinti ne tik griežtai pagal VPĮ reikalavimus, bet ir atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių įvyko 2014 m. gruodžio 1 d. posėdis. Tarnyba pažymėjo, kad pati Agentūra įpareigojo ją taip elgtis, nes 2014 m. lapkričio 28 d. rašte reikalavo, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai būtų informuoti apie gerokai trumpesnį Projekto įgyvendinimo terminą, nei buvo nustatyta Pirkimo sąlygose. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad dėl minėto 2014 m. gruodžio 1 d. posėdžio nebuvo pakoreguotos Pirkimo sąlygos, dėl kurių būtų pablogėjusi Tarnybos padėtis. Priešingai, buvo užtikrinta Projekto sėkmė, nes tiekėjai suvokė, kad Pirkimo sutartį turės įgyvendinti gerokai sparčiau. Tarnyba svarstė ir Projekto nutraukimą, tačiau ji jau buvo panaudojusi daugiau nei 1 mln. Lt lėšų, todėl toks sprendimas būtų itin skaudžiai finansiškai atsiliepęs Tarnybai. Tarnybos nuomone, ji negali būti baudžiama už sėkmingą Projekto įgyvendinimą.
  4. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. sausio 30 d. buvo pasirašytas Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas, kuris, pasak Tarnybos, reiškia, kad pati Agentūra tokiu būdu patvirtino, jog Tarnyba VPĮ pažeidimų nepadarė.
  5. Tarnyba nesutiko su Agentūros išvadomis, kad buvo pakeistos Pirkimo sąlygos. Tarnyba paaiškino, kad minėto posėdžio metu tiekėjams buvo tik perduota iš Agentūros gauta informacija ir buvo pasiteirauta, ar tiekėjai galės sukurti informacinę sistemą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tarnyba su Pirkimo laimėtoju pasirašė būtent tokią sutartį, kuri buvo numatyta Pirkimo sąlygose. Pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos vėliau (gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą tai padaryti).
  6. Tarnyba taip pat nurodė, kad su Pirkimo dalyviais nevykdė derybų VPĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme, o tik perteikė jiems Agentūros informaciją. Minėto posėdžio metu jokie susitarimai nebuvo sudaryti, todėl tai negali būti laikoma derybomis. Minėto posėdžio metu Pirkimo dalyviai pasiūlymų pakeitimų nepateikė, jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Aplinkybę, kad derybos nebuvo vykdomos, pasak Tarnybos, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. gruodžio 15 d. išvada. Pasak Tarnybos, Agentūra neturėjo teisinio pagrindo prieštarauti Viešųjų pirkimų tarnybai ir konstatuoti pažeidimą. Be to, Agentūra nesilaikė ir Finansų ministerijos, nagrinėjusios Tarnybos skundą, nurodymų.
  7. Pasak Tarnybos, ji nepažeidė skaidrumo principo. Priešingai, ji įgyvendino šį principą visiems Pirkimo dalyviams pateikusi visą turimą informaciją. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad Finansų ministerija 2016 m. sausio 15 d. rašte nurodė, jog Agentūros 2014 m. lapkričio 28 d. raštas nėra konfidencialus, todėl Tarnyba jį galėjo paviešinti tiekėjams.
  8. Atsakovas viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime prašė Tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 1–8).
  9. Agentūra paaiškino, kad pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog Tarnyba vykdė derybas su pasiūlymus pateikusiais tiekėjais (derėjosi dėl esminės Pirkimo sutarties sąlygos – prievolių įvykdymo termino – sutrumpinimo), todėl pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 43 straipsnio 2 dalies nuostatas.
  10. Gavusi Finansų ministerijos sprendimą, Agentūra atnaujino pažeidimo tyrimą, pakartotinai išnagrinėjo teisines ir faktines pažeidimo aplinkybes ir priėmė naują sprendimą dėl pažeidimo.
  11. Pasak Agentūros, ji, atsižvelgdama į 2012 m. rugpjūčio 16 d. projekto finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-002 (toliau – Finansavimo sutartis) numatytus terminus, dėl Projekto veiklų vėlavimo nuolat teikė Tarnybai priminimus bei komunikavo rizikas dėl galimybių laiku įgyvendinti Projektą.
  12. Agentūra pažymėjo, kad Tarnyba Pirkimą paskelbė 2013 m. rugpjūčio 8 d., tačiau dėl tiekėjų pretenzijų ir teisminių ginčų Pirkimo procedūros užsitęsė. Agentūra atkreipė dėmesį į tai, kad Finansavimo sutarties termino pratęsimas nepatvirtina, kad Agentūra pripažino, jog Tarnyba VPĮ pažeidimų nepadarė. Minėtos sutarties pratęsimas reiškia, kad Tarnybai buvo suteikta galimybė įgyvendinti Projektą, nes laiku Projektas negalėjo būti įgyvendintas tinkamai.
  13. Pirkimo dalyvių informavimas apie būtinybę prisiimti trumpesnius Pirkimo sutarties vykdymo terminus, nei numatyta Pirkimo dokumentuose, Agentūros nuomone, vertintinas kaip Pirkimo sąlygų keitimas, vykdytas žodžiu. Tiekėjams nesutikus su trumpesniais terminais, Tarnyba davė suprasti, kad apskritai negalėsianti sudaryti Pirkimo sutarties. Tai, pasak Agentūros, akivaizdus spaudimas tiekėjams. Keičiamomis Pirkimo sąlygomis buvo bloginama tiekėjų padėtis. Tai lėmė vieno iš tiekėjo pasitraukimą iš Pirkimo. Laimėjęs atvirą konkursą tiekėjas Pirkimo sutarties pasirašymo dieną taip pat pasirašė sutikimą įvykdyti Pirkimo sutartį nauju terminu. Agentūra nurodė, kad Projekto sėkme ar finansiniais nepatogumais negali būti pateisinami VPĮ pažeidimai.
  14. Agentūros nuomone, aplinkybė, kad vienas iš tiekėjų atsiėmė savo pasiūlymą, sužinojęs apie iš anksto nepaskelbtą Pirkimo sąlygą – ženklų prievolių įvykdymo termino sutrumpinimą, reiškia, kad šio tiekėjo atžvilgiu buvo pažeistas skaidrumo principas, kuris, pasak Agentūros, buvo pažeistas ir kitų tiekėjų atžvilgiu, nes tiekėjai nebuvo informuoti VPĮ nustatyta tvarka apie Pirkimo sąlygas, kuriomis Tarnyba vadovavosi, vertindama pasiūlymus. Tokie Tarnybos veiksmai, pasak Agentūros, iškreipė tiekėjų konkurenciją. Agentūra taip pat nurodė, kad gali konstatuoti VPĮ normų pažeidimus, nepaisant to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pažeidimų nenustato.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Tarnybos skundą atmetė kaip nepagrįstą (III t., b. l. 143–150).
  2. Teismas, iš esmės remdamasis Agentūros atsiliepimo argumentais, konstatavo, kad Tarnyba neleistinai darė įtaką tiekėjų apsisprendimui ir nulėmė vieno iš dviejų likusių tiekėjų pasitraukimą iš Pirkimo. Teismas nurodė, kad bet kokios derybos ar dialogas tarp tiekėjų ar perkančiosios organizacijos pirkimo procedūrų metu reikštų, kad perkančioji organizacija nesilaiko atviro konkurso pirkimo būdui taikomų taisyklių. Teismas nustatė, kad Tarnyba faktiškai pakeitė Pirkime nustatytas pirmines sąlygas ir vykdė neteisėtas derybas, pažeisdama skaidrumo principą.

8III.

9

  1. Pareiškėjas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Tarnybos skundą tenkinti (III t., b. l. 154–158).
  2. Tarnyba apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui.
  3. Tarnyba pažymi, kad ji, vykdydama Pirkimą, ne tik užtikrino, kad tiekėjams būtų pateikta visa su viešuoju pirkimu susijusi informacija, bet ir kad ši informacija būtų vienoda, todėl užtikrino ne tik skaidrumo, bet ir lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Tarnyba taip pat pakartoja argumentus, kad iki Pirkimo sutarties sudarymo Pirkimo sąlygų nekeitė, jų neaiškino ir netikslino.
  4. Tarnyba nurodo, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 2 d., o į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo buvo kreiptasi tik 2014 m. gruodžio 11 d. Viešųjų pirkimų tarnybos leidimas buvo gautas tik 2015 m. sausio 8 d., iki tol Pirkimo sutarties sąlygų pakeisti yra neįmanoma. Tarnyba paaiškina, kad Pirkimo laimėtojas laisva valia sutiko suteikti paslaugas per trumpesnį terminą. Tarnyba taip pat nurodo, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek ir Finansų ministerija nenustatė, kad Tarnyba būtų pažeidusi VPĮ nuostatas, tačiau pirmosios instancijos teismas nei Viešųjų pirkimų tarnybos, nei Finansų ministerijos nustatytų aplinkybių neįvertino.
  5. Atsakovas viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime prašo Tarnybos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (III t., b. l. 161–164).
  6. Agentūra pažymi, kad Pirkimas pagal Projekto pirkimo planą turėjo būti paskelbtas 2013 m. balandžio 1 d., tačiau jis buvo paskelbtas 2013 m. rugpjūčio 8 d. Pirkimo vykdymas užtruko, nes buvo gautos penkios tiekėjų pretenzijos, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (uždraudė tęsti Pirkimo procedūras). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1465/2014 konstatavo, kad Tarnyba nepagrįstai atmetė vieno tiekėjo (UAB „Bull Baltija“) pasiūlymą.
  7. Agentūra paaiškina, kad Projekto įgyvendinimui iškilo reali grėsmė, todėl 2014 m. spalio 2 d. susitikimo metu buvo bendrai (dalyvaujant taip pat ir Tarnybai) nutarta, kad Pirkimo sutartis turi būti sudaryta iki 2014 m. gruodžio 1 d., Tarnybai bei konkursą laimėsiančiam dalyviui įsivertinant, ar jie sugebės užtikrinti, kad sistema būtų sukurta iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nesudarius iki 2014 m. gruodžio 1 d. Pirkimo sutarties, buvo nutarta nutraukti Finansavimo sutartį ir grąžinti išmokėtas finansavimo lėšas.
  8. Agentūra nurodo, kad, priešingai nei teigia Tarnyba, Agentūra 2014 m. lapkričio 28 d. raštu nepateikė jokių nurodymų Tarnybai, o tik priminė 2014 m. spalio 2 d. susitikime pasiektus susitarimus.
  9. Agentūra pažymi, kad skaidrumo principo pažeidimas buvo nustatytas ne todėl, kad Tarnyba pažeidė vieną iš skaidrumo principo aspektų – viešumą, o todėl, kad vykdydama Pirkimą, pakeitė jo sąlygas, atlikusi derybas, kurios yra draudžiamos pagal VPĮ 43 straipsnio 2 dalį. Agentūra nurodo, kad skaidrumo principo pažeidimas yra ne tik viešumo pažeidimas, bet ir esminių pirkimo sąlygų keitimas vykdant pirkimą.
  10. Agentūra nurodo, kad iš Tarnybos viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokolo turinio matyti, kad Pirkimo dalyviai buvo informuoti, jog jei paslaugos nebus suteiktos iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., Pirkimas bus nutrauktas. Agentūra pažymi, kad tame pačiame protokole nurodyta, jog Tarnyba paklausė dalyvių, ar konkursą laimėjęs tiekėjas galės prisiimti įsipareigojimus sukurti informacinę sistemą per minimalų laiką, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Agentūros nuomone, Tarnyba suformulavo tokią Pirkimo sąlygą: sutartis bus sudaroma tik tada, kai dalyvis sutiks paslaugas suteikti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., priešingu atveju Pirkimas bus nutrauktas. Tokiais veiksmais Tarnyba, Agentūros nuomone, užsitikrino tai, kad dalyviai, norėdami sudaryti sutartį, sutiks su Pirkimo sąlygų pakeitimu iki sutarties sudarymo (formaliai nepakeičiant prie Pirkimo sąlygų pridėto sutarties projekto turinio).
  11. Agentūra taip pat nurodo, kad iš karto po to (kitą dieną), kai Tarnyba pranešė dalyviams minėtą informaciją, vienas iš Pirkimo dalyvių atsiėmė savo pasiūlymą, 2014 m. gruodžio 2 d. rašte nurodydamas to priežastis (atsižvelgiant į tai, kad buvo ženkliai sutrumpintas paslaugų suteikimo terminas, atsiranda papildomos rizikos dėl Tarnybos inicijuotų pakeitimų, kurių nebuvo pasiūlymų teikimo metu).
  12. Agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi Pirkimo procedūras iki Pirkimo sutarties sudarymo, 2015 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. 4S-4142 konstatavo, kad Tarnyba pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą bei VPĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatas.
  13. Agentūros nuomone, Tarnyba faktiškai pakeitė esminę Pirkimo sąlygą (terminą) iki Pirkimo sutarties sudarymo, ją derybų pagalba suderino su Pirkimą laimėjusiu dalyviu, o keitimą po Pirkimo sutarties sudarymo tik formalizavo, gaudama Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.
  14. Agentūra taip pat nurodo, kad Pirkimo sąlygose nurodytas paslaugų suteikimo terminas (12 mėn.) buvo vieno iš pasiūlymų vertinimo kriterijaus sudedamoji dalis. Tarnybai sutrumpinus informacinės sistemos parengimo terminą, nors juridiškai Pirkimo sąlygos nebuvo pakeistos, tačiau faktiškai tiek Tarnybai, tiek ir dalyviams buvo žinoma, kad minėtą sistemą reikės sukurti per trumpesnį terminą, nei numatyta Pirkimo sąlygose.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2015 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 2015/2-4768 ir 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 2016/2-1980 tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinti 25 proc. sudarytos sutarties vertės (318 582,02 Eur) teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Ginčijamas 2015 m. birželio 18 d. sprendimas, nustatantis netinkamų finansuoti išlaidų dydį, buvo priimtas Agentūrai atlikus supaprastintą pažeidimo tyrimą Tarnybos įgyvendintame Projekte (I t., b. l. 37–40). Tarnyba, nesutikdama su minėtu sprendimu, apskundė jį neprivaloma ikiteismine tvarka Finansų ministerijai. Tokia skundų pateikimo tvarka yra įtvirtinta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1443 (toliau – Administravimo taisyklės).
  3. Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d.) 211 punkte, be kita ko, nustatyta, kad projekto vykdytojų (šiuo atveju – Tarnybos) skundus vadovaujančioji institucija (šiuo atveju – Finansų ministerija) nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatyta tvarka. Minėtame Administravimo taisyklių punkte taip pat nustatyta, kad vadovaujančiajai institucijai nusprendus, kad skundas pagrįstas, įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – Agentūra) yra raštu įpareigojama tam tikrais nustatytais terminais imtis atitinkamų veiksmų.
  4. Byloje nustatyta, kad Finansų ministerija 2016 m. sausio 15 d. sprendimu pripažino, jog Tarnybos skundas dėl Agentūros 2015 m. birželio 18 d. sprendimo yra pagrįstas, todėl įpareigojo Agentūrą atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, užtikrinant VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir proporcingumo bei vienodų sąlygų principų laikymąsi (I t., b. l. 53–71). Agentūrai taip pat buvo nurodyta pakartotinio tyrimo metu įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. 4S-4142 (toliau – Išvada) nurodytas aplinkybes.
  5. Ginčijamas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas, nustatantis pažeidimą ir pripažįstantis dalį Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, buvo priimtas vykdant Finansų ministerijos 2016 m. sausio 15 d. sprendimą (atnaujinus pažeidimo tyrimą) (I t., b. l. 73–78). Šis sprendimas yra galutinis Agentūros sprendimas dėl tam tikros išlaidų sumos pripažinimo netinkamomis finansuoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo Agentūros 2015 m. birželio 18 d. sprendimo, kurį pakeitė 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla minėtoje dalyje (dėl 2015 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo) nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas).
  6. Ginčijamu 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Agentūra konstatavo, kad Tarnyba pažeidė VPĮ 27 straipsnio 4 dalies, 43 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo pirkimo principus. Tarnyba su ginčijamu 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu nesutinka, nes mano, kad ji VPĮ nuostatų nepažeidė. Pasak Tarnybos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos bei Finansų ministerijos išvadas.
  7. Iš ginčijamo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo turinio matyti, kad minėtų VPĮ nuostatų pažeidimai Agentūros buvo konstatuoti dėl to, kad Tarnyba 2014 m. gruodžio 1 d., t. y. dar iki Pirkimo sutarties sudarymo, informavo Pirkimo dalyvius apie būtinybę prisiimti trumpesnius Pirkimo sutarties vykdymo terminus, nei buvo numatyti Pirkimo sąlygose (vietoje 12 mėn. su galimybe pratęsti dar 12 mėn. – tik 9 mėn.) bei teiravosi Pirkimo dalyvių, ar jie galėtų, nekeisdami savo pateiktų pasiūlymų, prisiimti tokius (trumpesnius) Pirkimo sutarties įgyvendinimo terminus, perspėdama, kad priešingu atveju Pirkimo sutartis negalės būti sudaryta apskritai.
  8. Pagal VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 27 straipsnio 4 dalį, perkančioji organizacija (šiuo atveju – Tarnyba), nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. gruodžio 1 d. pasiūlymų pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs. Iš ginčijamo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo turinio matyti, kad Agentūra Tarnybos 2014 m. gruodžio 1 d. veiksmus, nurodytus šios nutarties 37 punkte, vertino ne kaip Pirkimo dokumentų paaiškinimą ar patikslinimą, bet kaip Pirkimo dokumentų (esminių Pirkimo sutarties sąlygų) pakeitimą (atliktą žodžiu), todėl minėta VPĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostata apie pirkimo dokumentų paaiškinimą (patikslinimą) nagrinėjamu atveju yra neaktuali ir pagal nustatytas faktines aplinkybes ginčo teisiniams santykiams neturėjo būti taikyta.
  9. Pagal tos pačios redakcijos VPĮ 43 straipsnio 2 dalį, atvirame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos. Agentūra 2014 m. gruodžio 1 d. įvykusį Tarnybos viešųjų pirkimų komisijos posėdį, kuriame dalyvavo ir Pirkimo dalyviai, vertino kaip draudžiamas derybas VPĮ 43 straipsnio 2 dalies prasme, o Tarnyba su tuo nesutiko, pažymėdama, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. gruodžio 15 d. pateiktoje Išvadoje. Tarnybos nuomone, Agentūra privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos Išvada. Be to, pasak Tarnybos, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į minėtą Išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neturi teisinio pagrindo teigti, jog Tarnyba pažeidė VPĮ 43 straipsnio 2 dalies nuostatas (I t., b. l. 51).
  10. Pasisakydama dėl Viešųjų pirkimų tarnybos Išvados privalomumo Agentūrai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūrai Viešųjų pirkimų tarnybos išvados privalomojo pobūdžio neturi. Būtent įgyvendinančiajai institucijai (šiuo atveju – Agentūrai) teisės aktais (be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139) yra pavesta įsitikinti ir patvirtinti, kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (10.3 punktas). Taigi, Agentūra, tikrindama, ar deklaruotos išlaidos buvo padarytos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, be kita ko, turi patikrinti bei nustatyti, ar pirkimai projektuose atlikti vadovaujantis VPĮ nuostatomis. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados teismui taip pat nėra privalomos, nes teismas byloje vertina įrodymų visumą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis).
  11. Tarnyba nesutinka, kad 2014 m. gruodžio 1 d. vyko derybos. Tarnyba pažymi, kad posėdyje dalyvavo abu Pirkimo dalyviai, kuriems buvo perduota Agentūros informacija apie būtinybę darbus įgyvendinti trumpesniais terminais. Agentūra pastebi, kad šiuo atveju yra svarbi ne vykdytų derybų forma, bet pati jų esmė – susitarimas dėl trumpesnių nei Pirkimo sąlygose numatytų Pirkimo sutarties įvykdymo terminų.
  12. VPĮ 2 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtina derybų sąvoka, numatanti, kad derybos, tai – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų. Agentūra, kaip minėta, mano, kad VPĮ 43 straipsnio 2 dalyje draudžiamos derybos turi būti suprantamos plačiau, nei VPĮ 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamoje derybų sąvokoje, t. y., pasak Agentūros, pagal minėtą VPĮ 43 straipsnio 2 dalį, draudžiamos derybos, ne kaip tam tikras pirkimo būdas, o kaip bet kokios derybos (diskusijos, dialogas) dėl esminių pirkimo sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia Agentūros pozicija sutinka.
  13. VPĮ 43–44 straipsniuose reglamentuojamas tam tikras pirkimo būdas – atviras konkursas, kurio sąvoka pateikiama VPĮ 2 straipsnio 1 dalyje, o VPĮ 55–62 straipsniuose reglamentuojamas kitas pirkimo būdas – derybos, kurio sąvoka pateikiama VPĮ 2 straipsnio 6 dalyje. VPĮ 43 straipsnio 2 dalyje naudojamas žodis „derybos“ aiškintinas bendrine šio žodžio prasme, o ne kaip tam tikras pirkimo būdas, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga tai, ar 2014 m. gruodžio 1 d. įvykęs posėdis atitiko derybų sąlygas, įtvirtintas VPĮ 2 straipsnio 6 dalyje nurodytoje derybų sąvokoje.
  14. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas derybas apibūdina kaip tarimąsi sudaryti sutartį; lygimąsi, derėjimąsi, ką perkant ar parduodant (http://lkiis.lki.lt/dabartinis). Iš Tarnybos Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolo matyti, kad darbotvarkės klausimas buvo – Projekto įgyvendinimo svarstymas ir sprendimo priėmimas (I t., b. l. 15). Taigi, teisėjų kolegija kritiškai vertina Tarnybos apeliacinio skundo argumentus, kad 2014 m. gruodžio 1 d. posėdyje buvo siekiama tik supažindinti tiekėjus su Agentūros pateikta informacija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta Tarnybos apeliacinio skundo argumentus, kad Tarnyba minėto posėdžio metu Pirkimo dalyviams tik pacitavo Agentūros nurodytą informaciją. Pažymėtina, kad minėto darbotvarkės klausimo svarstymo metu Tarnyba paklausė Pirkimo dalyvių, ar jie galės prisiimti įsipareigojimus sukurti informacinę sistemą iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. (I t., b. l. 15). Vienas iš Pirkimo dalyvių į šį klausimą atsakė teigiamai, nurodydamas, kad apie galutinį sprendimą Tarnyba bus informuota per informacinę sistemą. Kitas Pirkimo dalyvis atsakė, kad sprendimą dėl veiksmų Pirkimo procedūrose priims vėliau (gavęs atsakymą iš Tarnybos, kodėl į pirkimą buvo grąžintas kitas Pirkimo dalyvis). Iš minėto protokolo ir jo nutariamosios dalies matyti, kad galutiniai Pirkimo dalyvių sprendimai dėl minėto klausimo (galimybės prisiimti įsipareigojimus dėl trumpesnių Pirkimo sutarties įgyvendinimo terminų) nebuvo priimti, tačiau iš šiame nutarties punkte nurodytos derybų sąvokos matyti, kad derybos reiškia ne pasiektą rezultatą, o patį tarimosi veiksmą. Atitinkamai, teisėjų kolegija kaip teisiškai nereikšmingus atmeta Tarnybos apeliacinio skundo argumentus, kad posėdžio metu nebuvo raštu ar kitokiu būdu užfiksuota, jog yra (ar bus) keičiamos Pirkimo sutarties sąlygos, Pirkimo dalyviai neprisiėmė įsipareigojimų Pirkimo sutartį vykdyti kitu būdu.
  15. Tai, kad posėdžio metu Tarnyba Pirkimo dalyviams uždavė su Pirkimo sutarties sąlygomis susijusį klausimą, kurį vienas iš Pirkimo dalyvių to paties posėdžio metu svarstė, pateikdamas preliminarų atsakymą, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad 2014 m. gruodžio 1 d. vyko Tarnybos, kaip perkančiosios organizacijos, ir Pirkimo dalyvių (tiekėjų) derybos – tarimasis dėl Pirkimo sutarties sudarymo tam tikromis sąlygomis. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai ginčijamu 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu pripažino, jog Tarnyba minėtais 2014 m. gruodžio 1 d. posėdyje atliktais veiksmais pažeidė VPĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą atvirame konkurse derėtis su tiekėjais.
  16. Kaip minėta, ginčijamu 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu taip pat buvo konstatuotas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo pirkimo principų pažeidimas. Minėtoje VPĮ nuostatoje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
  17. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Agentūra konstatavo šiurkštų skaidrumo principo pažeidimą (I t. b. l. 77). Šį pažeidimą Agentūra sieja su tuo, kad Tarnyba de facto vienašališkai pakeitė esmines Pirkimo sąlygas (prievolei įvykdyti nustatė trumpesnį terminą), blogindama tiekėjų padėtį. Pasak Agentūros, tiekėjai turėjo teisę į Pirkimo sutarties sudarymą pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas parengtą pasiūlymą, nes būtent šias sąlygas jie turėjo įvertinti teikdami kainos ir techninio pirkimo išpildymo sprendinius. Viešųjų pirkimų tarnyba Išvadoje taip pat nurodė, kad 2014 m. gruodžio 1 d. įvykęs posėdis (Tarnybos susitikimas su Pirkimo dalyviais) laikytinas Pirkimo dalyvių informavimu apie būsimus Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus. Viešųjų pirkimų tarnyba minėtoje Išvadoje tokius Tarnybos veiksmus vertino kaip VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimą.
  18. Pirkimo sąlygų keitimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Ši įstatymo nuostata nėra savitikslė. Ji skirta užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimo principų (taip pat ir skaidrumo principo) įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas skaidrumo principo turinį, savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad vienas iš šio principo turinio elementų yra paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis (2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
  19. Tarnyba, kaip minėta, nurodo, kad Pirkimo sutarties sąlyga, susijusi su Pirkimo sutarties įvykdymo terminų sutrumpinimu, buvo pakeista VPĮ numatytu būdu – gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, todėl, Tarnybos nuomone, VPĮ nuostatos, taip pat ir skaidrumo principas pažeistas nebuvo.
  20. Bylos duomenys patvirtina, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 2 d. (I t., b. l. 86–92). Minėtos sutarties 12.5 punkte numatyta, kad sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ nustatyti principai ir tikslai, o tokiems sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų sutikimas. Be to, minėtas punktas taip pat nustatė, kad gali būti kreipiamasi tik dėl tokių sutarties sąlygų, kurių keitimo aplinkybių atsiradimo šalys negalėjo numatyti pasiūlymo pateikimo, sutarties sudarymo metu, aplinkybių negali kontroliuoti ir jų kilimo rizikos neprisiėmė nei viena iš šalių (I t., b. l. 91–92).
  21. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2015 m. sausio 30 d. susitarimu Nr. 1 buvo pakeistos Pirkimo sutarties sąlygos, susijusios su trumpesniais sutarties įgyvendinimo terminais (I t., b. l. 80–84). Šiam sutarties pakeitimui buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. sausio 8 d. sutikimas Nr. 4S-55 (II t., b. l. 80–81).
  22. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo sutarties sudarymo dieną (2014 m. gruodžio 2 d.) Pirkimo laimėtojas pasirašė ir Tarnybai pateikė Sutikimą, kuriame nurodė, kad visus sutartinius Projekto informacinės sistemos sukūrimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojimus sutinka įvykdyti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (III t., b. l. 121). Taigi, Pirkimo sutarties sudarymo dieną Pirkimo laimėtojas pasirašęs Pirkimo sutartį, kurioje buvo numatyti vieni Pirkimo sutarties įgyvendinimo terminai (atitinkantys Pirkimo sąlygas), tą pačią Pirkimo sutarties pasirašymo dieną vienašališkai įsipareigojo, kad minėtos Pirkimo sutarties visus įsipareigojimus įgyvendins kitais terminais, nei numatyta Pirkimo sutartyje. Tarnyba apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad Pirkimo dalyviai net ir po 2014 m. gruodžio 1 d. įvykusio posėdžio nebuvo niekaip papildomai įpareigoti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo laimėtojo minėtas vienašališkas įsipareigojimas reiškia, kad nors ir ne sutartyje nustatyta tvarka, tačiau faktiškai sutarties sąlygos buvo pakeistos, Pirkimo dalyviui vienašališkai prisiėmus kitokius nei Pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija kritiškai vertina Tarnybos apeliacinio skundo argumentus, kad 2014 m. gruodžio 2 d. Tarnyba su Pirkimo laimėtoju pasirašė būtent tokią sutartį, kuri buvo numatyta Pirkimo sąlygose, nekeičiant nei vienos jos nuostatos. Nors minėtas 2014 m. gruodžio 2 d. sutikimas buvo pasirašytas tik vienos sutarties šalies (Pirkimo laimėtojo), tačiau iš dieną prieš tai (2014 m. gruodžio 1 d.) įvykusio posėdžio (jo protokolo) matyti, kad tokių (trumpesnių) sutarties įvykdymo terminų iš esmės siekė ir kita sutarties šalis – Tarnyba.
  23. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Pirkimo laimėtojo sutikimas ir Pirkimo sutartis buvo pasirašyti tą pačią dieną (2014 m. gruodžio 2 d.), galima daryti išvadą, kad sudarant Pirkimo sutartį faktiškai buvo pakeistos Pirkimo dokumentuose nustatytos Pirkimo sąlygos. Tai reiškia, kad Tarnyba nesilaikė paskelbto Pirkimo dokumentų sąlygų, tuo pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Aplinkybė, kad Pirkimo sutarties sąlygos buvo pakeistos nesilaikant VPĮ ir pačioje Pirkimo sutartyje įtvirtintos Pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos (kuria buvo pasinaudota tik vėliau), kitaip nei apeliaciniame skunde teigia Tarnyba, nereiškia, kad Pirkimo sutarties sąlygas yra apskritai neįmanoma pakeisti negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Nustatytos tvarkos nesilaikymas, niekaip nepakeičia paties fakto, kad nagrinėjamu atveju buvo Tarnybos ir Pirkimo laimėtojo susitarimas dėl kitokių, nei Pirkimo sąlygose ir Pirkimo sutartyje numatytų Pirkimo sutarties įvykdymo terminų.
  24. Šios nutarties 48 punkte nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skaidrumas yra vienas iš lemiamų veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė.
  25. Kaip teisingai nurodė Agentūra, tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pakeista pagrindinių Pirkimo sąlygų esmė, patvirtina kito Pirkimo dalyvio pasiūlymo atsiėmimo motyvai. Šis Pirkimo dalyvis 2014 m. gruodžio 2 d. nurodė, kad Tarnybos inicijuotas ženkliai sutrumpintas paslaugų suteikimo terminas nebuvo įvertintas pasiūlymų teikimo metu, todėl dėl atsirandančių papildomų rizikų jis atsisako dalyvavimo tolimesnėse Pirkimo procedūrose (III t., b. l. 37–38). Šiam Pirkimo dalyviui atsiėmus savo pasiūlymą, Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas vienintelis Pirkime likęs dalyvis. Tai leidžia daryti išvadą, kad Tarnyba neužtikrino neiškraipytos tiekėjų tarpusavio konkurencijos, todėl Agentūra ginčijamame 2016 m. balandžio 5 d. sprendime, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia Tarnyba, teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Tarnyba pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Agentūros 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą remiantis Tarnybos skunde išdėstytais motyvais.
  26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutraukia bylos dalį dėl Tarnybos prašymo panaikinti Agentūros 2015 m. birželio 18 d. sprendimą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas), bei sprendžia, kad tenkinti Tarnybos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl Agentūros 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo palieka nepakeistą, o Tarnybos apeliacinį skundą atmeta.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais bei 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

14Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2015 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 2015/2-4768 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-002“, o bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymą panaikinti šį sprendimą nutraukti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 2016/2-1980 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-002“ palikti nepakeistą, o pareiškėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai