Byla 2-161-157/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2268-657/2016, kuria atmestas pareiškėjo A. Š. skundas dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys A. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Eso“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Timera“ (toliau – UAB ,,Timera“, atsakovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“ (toliau – administratorius); teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie vėliau buvo tikslinami; teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, bankrotas pripažintas tyčiniu; bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus A. M. 83 012,76 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (civilinė byla Nr. B2-419-657/2016).
  2. Pareiškėjas A. Š., atsakovės akcininkas ir buvęs administracijos vadovas, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti BUAB „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Pareiškėjas nurodė, kad nutarimai priimti iš esmės vienintelio kreditoriaus A. M., turinčio 99 proc. balsų, sprendimu, nors jo reikalavimo pagrįstumas yra ginčijamas proceso atnaujinimo byloje, o kitoje ginčijamas atsakovės ir A. M. sudarytas sandoris (civilinės bylos Nr. 2-1561-413/2012 ir Nr. e2-1787-259/2016). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad apie kreditorių susirinkimą jam nebuvo pranešta, o priimti nutarimai dėl administratoriaus pranešimo ir reikalavimo teisės perleidimo pažeidžia jo kaip akcininko, kreditorių ir pačios įmonės teises, neatitinka tikrovės, todėl turi būti panaikinti.
  3. Administratorius, nesutikdamas su skundu nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. pirmasis kreditorių susirinkimas nustatė, kokia tvarka yra šaukiami susirinkimai ir kaip apie juos turi būti pranešama, o pareiškėjas, kuris nėra įmonės kreditorius, neturi teisės dalyvauti kreditorių susirinkime, nėra ir tinkamas atstovas ginti kreditorių interesus, – apie bankroto eigą jam nebuvo privaloma pranešti. Nurodė, kad dėl neteisėtų paties pareiškėjo veiksmų atsakovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, – administratoriui nėra perduotas turtas, dokumentai. Visa informacija apie šaukiamą susirinkimą, svarstytinus klausimus buvo pateikta kreditoriams, jokių pastabų ir pretenzijų nebuvo gauta. Priimti nutarimai nepažeidžia pareiškėjo interesų.
  4. Suinteresuotasis asmuo kreditorius A. M., nesutikdamas su skundu nurodė, kad pareiškėjas, dėl kurio veiksmų bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, gina išimtinai savo privatų interesą, sąmoningai veikdamas prieš bendrovę ir jos kreditorius.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundą atmetė, nurodė, kad įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikinamos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymo sustabdymas iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas.
  2. Spręsdamas dėl apelianto argumentų, susijusių su atsakovės BUAB „Timera“ kreditoriaus A. M. teise balsuoti susirinkime, teismas nustatė, kad bankroto byloje yra patvirtintas kreditoriaus 83 012,76 Eur dydžio finansinis reikalavimas; kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi yra atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. A2-2047-480/2016 dėl skolos priteisimo, kurioje prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą, o byla sustabdyta iki bus išnagrinėta kita taip pat šiame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1787-259/2016 dėl pripažinimo negaliojančia 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir minimo kreditoriaus, ir restitucijos taikymo. Pastarojoje byloje teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė patenkinti ieškovo A. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti kreditoriaus teises, uždraudžiant jam dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant nutarimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti informaciją iš administratoriaus apie bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų, administratoriaus pakeitimo.
  3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 straipsniu teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog A. M. neturėjo / neturi teisės balsuoti kreditorių susirinkimuose, kad jo balsavimo raštu biuletenis neturėtų būti vertinamas.
  4. Spręsdamas dėl apelianto argumentų, susijusių su atsakovės BUAB „Timera“ bankroto administratoriaus pranešimu kreditoriams, teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas tik vienu klausimu – dėl turto (reikalavimo teisių) perleidimo; kad administratorius kreditoriams pateikė informaciją apie atsakovės turimas reikalavimo teises, informavo apie tai, kad pareiškėjas A. Š. – įmonės direktorius, akcininkas, jam neperdavė bendrovės lėšų, turto, o dėl jo nusikalstamos veikos konfiskuotas bendrovės turtas, kurio vertė 109 041,94 Eur; kad pirmasis kreditorių susirinkimas, įvykęs 2014 m. rugsėjo 12 d., septintuoju darbotvarkės klausimu patvirtino informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarką.
  5. Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 5 dalies 15 punktu, 12 dalimi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsniu teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog administratoriaus pranešime nurodyta informacija yra selektyviai atrinkta, melaginga ar klaidinanti kreditorius.
  6. Spręsdamas dėl apelianto argumentų apie kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarkos teisėtumo teismas nustatė, kad kreditoriui, turinčiam 99,56 proc. balsų balsavus už, o 0,31 proc. – prieš, buvo nuspręsta šį turtą pardavinėti laisvo pardavimo būdu, etapais, apie pardavimą skelbiant spaudoje ir internetinėse svetainėse; kad kreditorius VSDFV Kauno skyrius balsavo prieš, nurodęs, jog šis klausimas spręstinas kitame susirinkime, gavus informaciją apie buvusio vadovo sutuoktinės turtinę padėtį, darbo užmokestį; kad teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog toks turto pardavimo būdas arba nustatytos pardavimo kainos būtų ekonomiškai nenaudingi atsakovei, kreditoriams.
  7. Vadovaudamasis ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktu, 11 straipsnio 5 dalies 15 punktu, 12 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, CPK 2 straipsniu, 178 straipsniu, teismų praktikos išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010) teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kuris priimtas balsų dauguma, savo turiniu ir apimtimi neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, o pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, argumentų, jog jis siekia atkurti įmonės mokumą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį argumentai

8

  1. Pareiškėjas A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo skundą ir panaikinti atsakovės BUAB „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimus.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Priešingai nei sprendė teismas, kreditorių susirinkimas organizuotas ir nutarimai priimti iš esmės pažeidžiant ĮBĮ reikalavimus, – apribota jo, kaip įmonės savininko, teisė gauti informaciją apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir juose dalyvauti; nutarimai priimti tik kreditoriaus A. M. balsais, nors dėl jo finansinio reikalavimo pagrįstumo nėra baigti nagrinėti teisminiai ginčai.
    2. Bankroto administratorius, pažeisdamas jo bei jo sutuoktinės teises, kreditorių susirinkimui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie sutuoktinės civilines prievoles bendrovei, apie jo atsakomybę dėl bendrovės lėšų – 92 150 Lt, iššvaistymo.
  1. Atsakovės BUAB „Timera“ bankroto administratorius atsiliepime į pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su kreditoriaus A. M. teise balsuoti kreditorių susirinkime, nes Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog teismų sprendimai, priimti byloje, kurioje vėliau yra atnaujinamas procesas, netenka teisinės galios tik tokį sprendimą pakeitus ar priėmus naują (CPK 371 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2013).
    2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad sušaukiant kreditorių susirinkimą buvo pažeisti ĮBĮ normų reikalavimai, reglamentuojantys įmonės savininko teisių apsaugą, informavimo tvarką. Kreditorių susirinkimo nustatyta informavimo tvarka nenumato pagrindo bei bankroto administratoriaus pareigos informuoti jį apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, nes jis nėra įtrauktas į bedrovės kreditorių sąrašą. Nei ĮBĮ normos, nei teismų praktika taip pat nenumato pareigos informuoti įmonės akcininką apie tokį įvykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4586-467/2013). Be to, įmonės bankrotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažintas tyčiniu iš esmės dėl A. Š. neteisėtų veiksmų prieš bendrovę ir jos kreditorius (dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje bendrovės patalpose vykdė nusikalstamą narkotinių medžiagų auginimo veiklą), jis nėra perdavęs bankroto administratoriui bendrovės turto (lėšų), buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo apsunkindamas pareigų vykdymą.
    3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimui pateikė klaidingą informaciją apie tai, kad jis yra atsakingas už dingusį bendrovės turtą (lėšas), apie jo bei jo sutuoktinės prievoles bendrovei, turtinę padėtį – bendrovei nėra žinoma apie apelianto ar jo sutuoktinės turtinę padėtį, tačiau jei jie jo ir turėtų, bendrovė neturi lėšų įgyvendinti savo reikalavimo teisių ir iš šio turto išsiieškoti pinigines lėšas. Be to, teikdamas informaciją kreditoriams, bankroto administratorius rėmėsi turimais finansiniais dokumentais, išrašais iš viešųjų registrų, nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, jog ši informacija yra melaginga ar klaidinanti kreditorius. Beje, teismo posėdžio metu A. Š. taip pat atsisakė pateikti dokumentus, patvirtinančius jo turtinę padėtį, nurodydamas, kad tai yra valstybės paslaptis.
    4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeistos jo asmeninės, bendrovės bei jos kreditorių teisės, nes pasikeitus šių reikalavimo teisių turėtojui, pačios reikalavimo teisės nepakistų, o tuo atveju, jei jos liktų neparduotos trečiajam asmeniui, neabejotinai nukentėtų bendrovės kreditorių teisės, nes ši neturi lėšų jas įgyvendinti. Todėl laikytina, jog skundas paduotas nepagrįstai, piktnaudžiaujant teise ir nesiekiant apginti jokių, tariamai pažeistų teisių ir interesų.
    5. Apeliantas neturi teisės ginti kreditorių ar bendrovės interesų, vertinti ar jų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat kreiptis į teismą dėl tariamai jų interesų pažeidimo. Taigi skundą dėl nutarimų panaikinimo pareiškėjas pateikė, neturėdamas tam tokios teisės, todėl jis buvo pagrįstai atmestas.
    6. Apeliantas nenurodo įstatymo, kuris buvo pažeistas priimant nutarimą, bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarka atitinka visus teismų praktikoje nustatytus kriterijus turto pardavimo tvarkai – sudaryta galimybė minėtas teises parduoti už didžiausią kainų, apie pardavimą skelbiant viešai.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar BUAB „Timera“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti šios bendrovės akcininko, buvusio administracijos vadovo A. Š. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą teismas pirmiausiai pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus tai atlikdami teismai remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Pažymėtina ir kita teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Atsiliepdama į atskirąjį skundą atsakovė teisingai nurodo, kad tik nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, – teismas panaikina tokius nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012 etc.).
  3. Taigi A. Š. atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis įstatymo, teismų praktikos nuostatomis bei nagrinėjamos bylos medžiaga.
  4. Antra, remdamasis bylos medžiaga, o taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas pažymi, kad bankroto byla atsakovei UAB „Timera“, kurios vienas iš akcininkų yra pareiškėjas, buvęs ir administracijos vadovu, iškelta Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi, nustačius, jog atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui neteikia nuo 2012 m.; pagal duomenis už 2011 m. balansinė turto vertė siekė 1 548 255 Lt, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 1 888 281 Lt; bendrovė nekilnojamojo turto neturi, registruotos transporto priemonės areštuotos baudžiamojoje byloje; atsakovė skolinga valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams, veiklos nevykdo, valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų neturi. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, todėl teismas, remdamasis bylos medžiaga, vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu konstatavo bendrovės nemokumą. Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir nuspręsta ją likviduoti, o patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą sudarė 4 kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 289 398,95 Lt (83 815,73 Eur). Pažymėtina tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tiek sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek jau bankroto proceso metu teisme buvo keliamas klausimas, kad A. Š. nevykdo teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, kad teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti administratoriaus reikalavimą ir taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją – asmens teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, nes nuspręsta, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad šis asmuo teismo nurodymų neįvykdė sąmoningai, administratorius nėra kreipęsis į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo.
  5. Pažymėtina ir tai, kad teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi UAB „Timera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetus A. Š. skundą, šis teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-1969-157/2015). Pagal įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje konstatuota, jog šį asmenį pripažinus kaltu, kaip nusikalstamos veikos priemonė ir rezultatas buvo konfiskuotas UAB „Timera“ priklausęs turtas – žemės sklypas su statiniais, ( - ), bei keturios krovininės transporto priemonės; kad bendrovė buvo įsteigta 2007 m. spalio 24 d. jau vykdant nusikalstamą veiką, jog jis tuo pat metu, tame pačiame pastate vadovavo tiek bendrovei, tiek dalyvavo nusikalstamame susivienijime (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismai konstatavo, kad bendrovės vadovas netinkamai vykdė įstatymines pareigas – buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, administratoriui nebuvo perduoti visi bendrovės buhalteriniai dokumentai ir turtas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 punktas).
  6. Trečia, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo A. Š. atskirojo skundo argumentus ir atmesdamas jo teiginius, susijusius su kreditoriaus A. M. teise balsuoti kreditorių susirinkime, kurio nutarimo teisėtumas yra ginčijamas, pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas jau yra ne kartą nagrinėję pareiškėjo kitose bylose keltus klausimus, susijusius su minimo kreditoriaus teise / apribojimu teisės balsuoti atsakovės BUAB „Timera“ kreditorių susirinkime ir nusprendę, kad tokie reikalavimai yra nepagrįsti (Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6566-886/2016, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1021-241/2016, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1773-302/2016 etc.). Pabrėžtina taip pat tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartyje, kuria atmestas pareiškėjo A. Š. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2315-657/2016, kuria atsisakyta patenkinti jo skundą dėl BUAB „Timera“ 2016 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, – konstatavo, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas, kurio pagrindu buvo patvirtintas kreditoriaus A. M. reikalavimas, yra kvestionuojamas – procesas toje civilinėje byloje yra atnaujintas pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. A2-928-480/2017), – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per se (lietuviškai „pati savaime“) nesuponuoja kreditoriaus teisinio statuso praradimo (ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 6 dalis 26 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1787-259/2016) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir bendraieškio A. Š. ieškinius atsakovams A. M., BUAB „Timera“, tretieji asmenys Kauno18-ojo notarų biuro notarė B. G., Kauno 22-ojo notarų biuro notarė Z. R., dėl pripažinimo niekine 2008 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. M. (pardavėjo) ir UAB „Timera“ (pirkėjo), kuria perleistas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), pastatas siuvykla (unikalus Nr. ( - )) ir priklausinys (unikalus Nr. ( - )), esantys adresu ( - ), ir ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį patenkino visiškai, o ieškovo A. Š. iš dalies – minėtą sutartį pripažino niekine, taikė restituciją ir priteisė BUAB „Timera“ iš A. M. 14 481 Eur. Šis teismas, spręsdamas dėl bendraieškio A. Š. prašymo taikyti restituciją įpareigojant A. M. grąžinti BUAB „Timera“ pagal minėtą preliminarų sprendimą išieškotus 3 223,76 Eur, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti reikalaujamą restitucijos būdą, nes nėra išnykęs teisinis pagrindas išieškoti šias lėšas, o toks klausimas bus išspręstas, priėmus galutinį sprendimą aukščiau čia nurodytoje civilinėje byloje Nr. A2-928-480/2017. Be to, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1787-259/2016 priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra paduotas apeliacinis skundas.
  7. Taigi teismas, remdamasis tuo, kas paminėta pirmiau, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo A. Š. atskirojo skundo argumentais dėl kreditoriaus A. M. teisių BUAB „Timera“ bankroto procese (CPK 18 straipsnis, 185 straipsnis).
  8. Ketvirta, apeliacinis teismas, atmesdamas skundo argumentus dėl ĮBĮ procesinio pobūdžio normų esminio pažeidimo šaukiant BUAB „Timera“ 2016 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimą, pirmiausiai pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagal ĮBĮ būtent kreditorių susirinkimas nusprendžia dėl tvarkos, kurios laikantis teikiama informacija apie bankroto procesą, šaukiami kreditorių susirinkimai, jog šioje byloje tokia tvarka buvo patvirtinta pirmojo – 2014 m. rugsėjo 12 d., kreditorių susirinkimo nutarimu septintuoju darbotvarkės klausimu, ir organizuojant minimą susirinkimą ši tvarka nebuvo pažeista (Informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos 2 punktas).
  9. Penkta, aukščiau šioje nutartyje yra nurodyta teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo tokie nutarimai gali būti panaikinti tik nustačius, kad šie prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. Teismas sprendžia, kad bylos medžiaga suteikia pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryti tokie įstatymų reikalavimų pažeidimai. Teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atmetė apelianto teiginius apie tai, jog bankroto administratorius kreditorių susirinkimui pateikė melagingą informaciją ir taip iš esmės pažeidė jo bei jo sutuoktinės teises bei teisėtus interesus, o atskirajame skunde pateikti argumentai šiuo klausimu nesuteikia pagrindo kitaip vertinti teismo motyvus ir išvadas (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).
  10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl A. Š. atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek apelianto, tiek ir atsakovės BUAB „Timera“ procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis, CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

11Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai