Byla 1-34-309/2011

1Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teiseju Irenos Ivanovienes, Vaclovo Iždono, sekretoriaujant Redai Joncienei, Renatai Guruškinienei, dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui, gynejams advokatams Vytautui Juozelaiciui, Virginijai Balciunienei, nukentejusiajai R. J.,

2viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. J., a/k ( - ) gim. ( - ), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ( - ), vedes, gyv. ( - ), ( - ), neteistas,

3- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkta, 2 punkta, 3 punkta,

4Teismas, išnagrinejes byla, n u s t a t e:

5V. J. 2010 m. balandžio 22 d., apie 22 val. 30 min., ( - ), namo, esancio ( - ), kieme, budamas apsvaiges nuo alkoholio, konflikto metu su žmona R. J., rankomis paimdamas savo mažameciui, bejegiškos bukles sunui D. J. už pažastu ir abejomis rankomis mesdamas ji ant betoniniu grindinio plyteliu, tokiu budu nukentejusiajam D. J. padare daugybinius pakauškaulio ir abieju momenkauliu lužius, kietojo galvos smegenu dangalo plyšima, galvos smegenu sumušima, povoratinkline kraujosruva, nubrozdinima ir kraujosruvas kaktos dešineje puseje, nubrozdinima kairiame momenyje, kraujosruvas pakaušyje ir dešiniame momenyje, kaktos kaireje puseje ir kairiame skruoste, po ko D. J. mire nuo daugybiniu kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiu ir galvos smegenu sumušimo, taip tycia nužude savo mažameti, bejegiškos bukles vaika D. J..

6Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad nukentejusioji R. J. yra jo sutuoktine, kartu gyvena aštuonis metus. Santuokoje gime du vaikai, vienam vaikui šeši metai, sunus D. gime ( - ). Tarp jo ir nukentejusiosios R. J. kildavo konfliktai del buitiniu reikalu, pinigu stokos, del alkoholio vartojimo. Sunaus D. gimimas buvo planuotas, taciau kai nukentejusioji netekusi darbo pastojo, jis jai priekaištavo. Vaiko gimimas buvo laukiamas, buvo supirkti rubeliai, lanke nukentejusiaja ligonineje ir veliau del sunaus D. gimimo konfliktu nekildavo. 2010 m. gegužes 20 d., ryte, išejo i darba, per pietus telefonu paskambino nukentejusiajai, kuri pasake, kad gavo pinigu ir pasake, kad jam pabaigus darba eis visi apsipirkti. Apie 17 val. telefonu paskambino telefonu ir vyresnysis sunus atsiliepes pasake, kad nukentejusioji yra neblaivi ir miega. Grižes namuose rado nukentejusiaja miegancia, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ja pažadino ir tarp ju kilo gincas, kodel ji išgerusi ir jis trenke jai delnu i veida ir prakirto lupa. Po konflikto su vyresniuoju sunumi nuejo i prekybos centra apsipirkti. Telefonu skambino nukentejusiajai, klause ka reikia nupirkti, nukentejusioji sake, kad jis prarado ja ir sunu. Parduotuveje pirko ivairiu prekiu bei 0,7 litro talpos 18 procentu stiprumo buteli vyno. Grižes pamate, kad virtuves langas atidarytas, žmonos ir vaiko namuose nerado. Bute buvo netvarkinga, metesi jaunesniojo vaiko daiktai. Jis buta sutvarke, telefonu skambino nukentejusiajai, taciau ji telefonu neatsiliepe. Jis, žiuredamas televizoriu, išgere parsinešta vyna. Apie 20 val. nuejes i parduotuve nusipirko dar viena 0,7 litro talpos buteli vyno. Grižes i namus, telefonu skambino nukentejusiajai, tikejosi su ja susitaikyti, taciau ji ir vel i telefono skambucius neatsiliepe. Po darbo dienos jautesi pavarges, be to, buvo išgeres alkoholio, apie 21 val. 30 min. išjunge televizoriu ir nuejo miegoti, nes jautesi neblaivus ir pavarges po darbo savaites. Apie 23 val. išgirdo beldima i duris ir i buta ieje policijos darbuotojai ji sulaike. Sekancia diena, ji apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigunei del sunaus nužudymo, jis suprato, kad sunaus niekas kitas, išskyrus ji, negalejo nužudyti.

7Sakydamas paskutini žodi, kaltinamasis V. J. pareiške, kad sunu mylejo, lauke jo gimimo, rupinosi ir išlaike, todel negali prisipažinti, kad ji nužude.

8Be dalinio kaltinamojo V. J. prisipažinimo, jo kalte irodoma:

9nukentejusiosios R. J. parodymais, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Santuokoje gyvena aštuonerius metus, per ta laika gime du vaikai. Vienam vaikui šešeri metai, o sunus D. gime šiais metais. Su kaltinamuoju kildavo konfliktu del alkoholio vartojimo, jie gerdavo kartu, susipykdavo ir susitaikydavo. Ji alkoholi vartoja. Budavo atveju kai kaltinamasis jos atžvilgiu naudodavo smurta, varydavo iš namu, taciau kilus konfliktams iš namu ji išeidavo pati, kad abu galetu nusiraminti. 2010 m. gegužes 20 d., ryte, kaltinamasis išejo i darba, ji vyresniji sunu nuvede i darželi o su mažuoju buvo namuose. Su kaimyne I. R. išgere viena buteli 0,7 talpos buteli vyno, kuri išgere per 2-3 valandas. Vyna baige gerti apie 15-16 val. Po to iš darželio parsivede vyresniji sunu ir nuejo miegoti. Kaltinamasis, grižes iš darbo, ja pažadino, eme jai prikaišioti, kad ji neblaivi. Tarp ju kilo konfliktas, kaltinamasis jai sudave per veida, po to kaltinamasis aprenge vyresniji sunu ir išejo i miesta, užrakindamas buto duris. Ji supykusi atidare virtuves langa ir su mažesniuoju sunumi, išlipusi per langa, išejo pasivaikšcioti. Po kiek laiko su sunumi grižo namo. Kaltinamasis pasieme mažaji sunu ant ranku, nes reikejo pakeisti sauskelnes, o, be to, vaikas norejo valgyti. Tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, nes kaltinamasis eme jai prikaišioti, kad ji nedirba, kad per anksti pagimde sunu D., nes jie buvo suplanave sunu pagimdyti veliau, todel naudojo kontraceptines priemones. Konfliktas tesesi apie pusvalandi. Ji išejo i kiema parukyti. Netrukus kaltinamasis su sunumi D. ant ranku taip pat išejo i kiema, sunu jis laike už pažastu. Tarp jos ir kaltinamojo su sunumi ant ranku, buvo apie dvieju metru atstumas, kaltinamasis vaika laike 1,5-2 metru aukštyje. Kaltinamasis atrode itužes ir sušukes ‚‚pasiimk‘‘, mete vaika link jos. Vaikas nukrito ant grindinio plyteliu, ji neturejo jokiu galimybiu vaika pagauti. Numetes vaika, kaltinamasis grižo i buta ir užrakino buto duris. Vaikas buvo gyvas apie dešimt minuciu laiko;

10liudytojos I. R. parodymais, kad kaltinamasis ir nukentejusioji yra jos kaimynai. Kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentejusioji vartojo alkoholi, todel tarp ju kildavo konfliktai, taciau veliau jie susitaikydavo. Jie augino du vaikus, nepastebejo, kad kaltinamasis jaunesniojo sunaus butu nemylejes, juo nesirupines. Ji miegojo, kai apie 23 valanda pas ja atejo nukentejusioji su negyvu vaiku ir pasake, kad vaika užmuše kaltinamasis. Nors nukentejusioji ir buvo neblaivi, taciau ne tokio stovio, kad galetu nukristi su vaiku;

11liudytojos R. E. parodymais, kad kaltinamasis ir nukentejusioji yra jos kaimynai. Tarp kaltinamojo ir nukentejusios kildavo konfliktai, taciau ji nera maciusi, kad kaltinamasis nukentejusiaja su vaikais butu vares iš namu. Apie 22 val. 30 min. girdejo kaip nukentejusioji buvo atbegusi prie I. R. buto, skundesi, kad kaltinamasis varo ja iš namu. I. R. atsake, kad i ju konfliktus nesikiša. Veliau girdejo kaip nukentejusioji šauke, jog kaltinamasis užmuše D.;

12liudytojo P. S. parodymais, kad 2010 m. balandžio 22 d., apie 21 val. 10 min., grižo iš darbo. Girdejo kaip nukentejusioji šauke, kad kaltinamasis užmuše vaika. Kaltinamasis miegojo savo bute ir sunkiai pasiseke ji prikelti, atvykus policijai;

13ivykio vietos apžiuros protokolu, ivykio vietos planu-schema ir fotolentelemis (1 t., b. l. 11-24) kuriuose nurodyta, jog ivykio vietos apžiuros metu paimta: iš šiukšliu konteinerio du tušti vyno „Debeselis" buteliai, kudikio kelnaites, rastos prie ( - ) namo ( - ), apžiurint kudiki konstatuota jo mirtis, mires kudikis nevisiškai aprengtas;

14specialisto išvada Nr. M232/10 (04) (1 t., b. 1.29-32), kurios išvadoje nurodyta: jog D. J. mirtis ivyko nuo daugybiniu kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiu ir galvos smegenu sumušimo. I tai nurodo lavono tyrimo metu rasti daugybiniai pakauškaulio ir abieju momenkauliu lužiai, kietojo galvos smegenu dangalo plyšimas, i galvos smegenu audini isiskverbusios kaulines skeveldros, povoratinkline kraujosruva. D. J. daugybiniai pakauškaulio ir abieju momenkauliu lužiai, kietojo galvos smegenu dangalo plyšimas, galvos smegenu sumušimas povoratinkline kraujosruva, nubrozdinimas ir kraujosruvos kaktos dešineje puseje, nubrozdinimas kairiame momenyje, kraujosruvos pakaušyje ir dešiniame momenyje, kaktos kaireje puseje ir kairiame skruoste padaryti netrukus prieš mirti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunku sveikatos sutrikdyma del daugybiniu kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiu ir galvos smegenu sumušimo. Rastiems sužalojimams reikejo šešiu smuginiu kontaktu su bukais kietais paviršiais vienkartines kritimines traumos metu. D. J. mirtis ivyko nuo daugybiniu kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiu ir galvos smegenu sumušimo. Visi D. J. kune rasti sužalojimai padaryti prieš mirti, po šiu sužalojimu jam padarymo D. J. negalejo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Rasti sužalojimai padaryti kontaktuojant su keliais bukais kietais paviršiais. D. J. kune rasti sužalojimai galejo buti padaryti kritimines traumos metu;

15gimimo liudijimo kopija (1 t., b. l. 63), iš kurios matyti, kad D. J. gime ( - ) ir, kad jo tevai yra V. J. ir R. J.;

162010-04-23 itariamojo V. J. parodymu patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b.1.103-113), kuriuo patvirtinama, kad V. J. parode, kur ivykde nusikaltima, kaip laike sunu D., kaip sunu D. stume nuo saves, kur sunus nukrito, kur jis stovejo, kur stovejo nukentejusioji R. J.;

17Šiauliu teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes aktu Nr. 86TPK-207/2010, kuriame konstatuota, kad V. J. nusikalstamos veikos padarymo metu letiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam konstatuojamas priklausomybes nuo alkoholio sindromas, del psichikos sveikatos bukles jis galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti; V. J. atmintis nera sutrikusi, jis sugeba isiminti, išlaikyti atmintyje ir atgaminti reikšminga informacija, turi tikslios vaizdines atminties požymiu, ar nera padidejes jo itaigumas, polinkis fantazuoti; V. J. šiuo metu konstatuojama priklausomybe nuo alkoholio, šiuo metu susilaiko; Atsižvelgiant i psichologinius ypatumus, psichine bukle V. J. sugeba duoti teisingus parodymus; V. J. šiuo metu del psichikos sveikatos busenos gali dalyvauti procesiniuose veiksmuose ir stoti prieš teisma. V. J. šiuo metu priverciamuju medicininio pobudžio priemoniu taikymas nereikalingas (2 t., b. l. 11-15).

18Del V. J. veikos kvalifikavimo

19Baudžiamoji atsakomybe už kito žmogaus gyvybes atemima pagal BK 129 straipsni kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padariniu (nukentejusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentejusiojo mirtis – desningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra butinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika leme padariniu atsiradima.

20Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo V. J., nukentejusiosios R. J., liudytoju I. R., R. E., P. S. parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu ir priedais prie jo, specialisto išvada – nustatyta, kad 2010 m. balandžio 22 d., apie 17 val., kaltinamajam V. J., grižus i namus ( - ), ( - ), ir radus miegancia neblaivia nukentejusiaja R. J., tarp ju kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis nukentejusios atžvilgiu panaudojo fizini smurta (1 t., b. l. 79), ir, užrakines buto duris, kartu su vyresniuoju sunumi išejo i miesta. Nukentejusioji kartu su jaunesniuoju sunumi, per buto langa išlipo iš buto ir taip pat išejo i miesta. Grižes i namus, kaltinamasis vartojo alkoholi, skambino telefonu nukentejusiajai, taciau ji neatsiliepe. Nukentejusioji su sunumi D. grižo i namus. Kadangi bute šilta, nukentejusioji sunu D. nurengia, nes reikia keisti sauskelnes. Ta aplinkybe, kad D. J. buvo nurengtas matyti ir iš ivykio vietos protokolo ir priedu prie jo (1 t. b. l. 11-24), kuriame nurodyta, jog D. J. buvo apvilktas sauskelnemis, megztuku. Nukentejusioji ruošesi sunu D. maitinti. Tarp kaltinamojo ir nukentejusios kilo konfliktas. Nukentejusioji, vengdama tolesnio konflikto, išeina i kiema parukyti, o sunu D. palieka kartu su kaltinamuoju. Kad tarp kaltinamojo V. J. ir nukentejusios R. J. vyko konfliktas parode ir liudytoja R. E., kuri nurode, kad apie 22 val. 30 min. nukentejusioji buvo atbegusi prie kaimynes I. R. buto duru ir skundesi, kad kaltinamasis ja išvare iš namu. Po kiek laiko, kaltinamasis, laikydamas sunu D. už pažastu, išeina i kiema ir ne tai, kad neperduoda sunaus nukentejusiajai, bet meta sunu link nukentejusios. Sunus D. nukrinta ant betoniniu plyteliu, ir kaip matyti iš specialisto išvados miršta nuo daugybiniu kaulu lužiu ir smegenu sumušimo. Traumos padarytos nukritus ant kieto pagrindo. Praejus šokui, nukentejusioji eme šaukti, kad kaltinamasis užmuše sunu. Tai patvirtina liudytojai I. R., R. E., P. S..

21Teismas, ištyres byloje esancius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, irodymus, kurie tarpusavyje susije, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo V. J. padarytos veikos ir padariniu (nukentejusiojo D. J. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentejusiojo D. J. mirtis – tiesioginis kaltinamojo V. J. veikos rezultatas: kaltinamasis V. J. 2010 m. balandžio 22 d., apie 22 val. 30 min., namo, esancio ( - ), ( - ), kieme konflikto metu su žmona R. J. paimdamas už pažastu savo mažameti sunu D. J. ir ji mesdamas ant betoniniu grindinio plyteliu, tuo padarydamas jam daugybinius kuno sužalojimus, tycia ji nužude.

22Teismas atmeta kaltinamojo V. J. parodymus, duotus teisiamajame posedyje, kad jis nuejes miegoti neatsimena ar su nukentejusiaja konfliktavo, ar išmete sunu D.. Kaltinamajam nustatytas 1,21 promiles girtumas, t. y. lengvas girtumo laipsnis. Su nukentejusiaja konfliktavo ilga laika, nukentejusiajai išejus i kiema, neaprengta vaika išneše i kiema, metes vaika nukentejusios link, grižo i buta, užrakino duris. Kaltinamasis ilga laiko tarpa atliko samoningus veiksmus, pavartojes alkoholio eme teigti, kad tolesniu veiksmu neprisimena. Iš teismo psichiatrines psichologines ekspertizes akto (2 t., b. l. 11-15) matyti, kad kaltinamasis V. J. piktnaudžiauja alkoholiu, del ko kyla pykcio protrukiai, naudoja prieš kitus smurta, o veliau teigia, kad ivykio detaliu neprisimena. Jam pasireiškia motyvuoto užmiršimo psichologinis fenomenas. Budamas blaivus yra uždaro budo, mandagus.

23Teisiamojo posedžio metu buvo nuteistojo gyneja iškele versija, kad D. J. buvo nužudytas žymiai anksciau negu 22 val. 30 min. Teige, kad D. J. galejo mirti 2010-04-22 apie 16 val. ir tai galejo ivykti bute, adresu ( - ), ( - ). Nuo šio buto raktus turejo nukentejusioji R. J. dienos metu tame bute buvo girdeti triukšmas lygtai butu kažkas metoma. Taciau kolegija, išnagrinejusi bylos medžiaga, šia teisiamojo posedžio metu iškelta versija, atmeta kaip nepagrista objektyviais irodymais. Specialisto išvadoje Nr. M232/10 (04) (1 t., b. 1. 29-32), nenustatyta, kad D. J. butu nustatyti kuno sužalojimai – kaulu lužiai ne galvos srityje, kraujosruvos kune, kas negincijamai turejo ivykti triju menesiu amžiaus kudiki metant ant kokiu nors daiktu. Teisiamajame posedyje apklaustas ekspertas parode, kad padaryti sužalojimai D. J. galejo buti padaryti jam nukritus iš aukšcio ant betoniniu plyteliu. Nenustatytas nei vienas liudytojas galintis patvirtinti, kad ivykio diena nukentejusioji R. J. su sunumi D. butu užejusi i aukšciau nurodyta buta, o po kažkiek tai laiko butu išejusi kartu su sunumi. Nors liudytoja I. R. teisiamojo posedžio metu parode, kad kai nukentejusioji R. J. su mirusiu vaiku atejo i jos buta, vaiko kunelis buvo sustinges, taciau remiantis specialisto išvada Nr. M232/10 (04) (1 t., b. 1. 29-32) nustatyta, kad vaikas galejo mirti prieš 16-24 valandas iki jo apžiuros (D. J. buvo pradetas tirti 2010-04-23 16 val. o, tyrimas baigtas 2010-04-23 18 val., t. y. po ivykio praejus daugiau kaip 16 valandu). Ivykio vietoje apžiurint kudikio kuneli, lavondemes nera aiškiai matomos, o ekspertui atliekant kudikio lavono tyrima – praejus daugiau kaip 16 valandu po ivykio, lavonmdemes melsvai violetines spalvos, gausios, susiliejancios, lokalizuotos nugariniame kuno paviršiuje (t. 1, b. l. 30). Teisiamajame posedyje apklaustas ekspertas J. Sakalas parode, kad kudikiu lavonai ypac greitai atšala, o tai paneigia iškelta versija, kad D. J. galejo buti nužudytas žymiai anksciau negu 22 val. 30 min.

24Kolegija, vertindama nukentejusiosios parodymus, kad kudikis buvo gyvas, 20 minuciu verke, o ji ji ramino, atsižvelgia ir i tai, kad nukentejusioji mate sunaus žuti, del ko neabejotinai patyre stipru šoka, del ko šiais nukentejusiosios parodymais kolegija nesiremia kaip negincijamais.

25Taip pat kolegija atmeta ir kaltinamojo V. J. parodymus, kad del konflikto su nukentejusiaja galejo buti labai susijaudines ir todel galejo sunu nužudyti.

26Teismu praktikoje fiziologiniu asmens afektu laikoma tokia asmens psichikos bukle, kai jis visiškai supranta savo veiksmus, taciau del staiga kilusio didelio susijaudinimo ribotai gali juos valdyti. Nužudymas gali buti pripažistamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis ivyko tuoj po nukentejusiojo neteiseto ar itin ižeidžiancio kaltininka ar jo artimo asmens poelgio (pvz., kesinimosi i asmens gyvybe, sveikata, turta, smugiu sudavimo, kankinimo, laisves atemimo, tyciojimosi, šantažo arba kitu veiksmu, iš esmes prieštaraujanciu morales bei doroves principams, pažeidžianciu žmogaus garbe ir oruma bei pan.) kaip greitas atsakas i tai. Greitas atsakas turi ivykti iš karto tuoj po neteisetu ar itin ižeidžianciu nukentejusiojo veiksmu (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Baudžiamuju skyriaus teiseju kolegijos nutartis Nr. 2K-275/2009).

27Nukentejusioji nurodo, kad konflikto metu kaltinamasis buvo itužes, todel ji, nenoredama aštrinti konflikto, išejo i kiema parukyti ir tuo leisti kaltinamajam nusiraminti. Nukentejusiajai išejus i kiema, netrukus ir kaltinamasis su sunumi D., kuri laike paemes už pažastu, išejo i kiema. Netgi vertinant tai, kad konflikto tarp kaltinamojo ir nukentejusios metu, kaltinamasis buvo stipriai itužes, jo atlikti veiksmai, kuriais atimta gyvybe D. J., buvo akivaizdžiai neadekvatus ir neproporcingi nukentejusios netinkamiems veiksmams (girtavimui, nesirupinimu vaikais ir pan.), todel teismas pripažista, kad kaltinamasis, budamas neblaivus, susinervines del konflikto su nukentejusiaja, paemes už pažastu sunu D. mete link nukentejusios del pykcio ir nesusivaldymo, kuri sukele buitinis šeimos nariu konfliktas. Taigi, visuma šiu duomenu neleidžia teigti, kad ivykus eiliniam buitiniam konfliktui, kaltinamasis butu staiga labai susijaudines del neteiseto nukentejusios elgesio, kadangi konfliktai buvo dažni ir šis konfliktas savo pobudžiu neišsiskyre iš anksciau buvusiu, del ko nelaikytina, kad nusikaltima V. J. ivykde budamas labai susijaudines.

28Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis anksciau butu siekes sunaus D. mirties. Tiek nukentejusioji, tiek byloje apklausti liudytojai nurode, kad kaltinamasis sunumi rupinosi. Nors tarp kaltinamojo ir nukentejusios ir kildavo konfliktai del per ankstyvo sunaus gimimo, bet tai buvo žodiniai kivircai, neperaugantys i tiesioginius grasinimus ar smurtinius veiksmus vaiko atžvilgiu. Todel teismas sutinka su kaltinamojo V. J. argumentu, kad jis neturejo tikslo nužudyti D. J., nesieke jo mirties, taciau byloje nustatytos aplinkybes ir kaltinamojo asmenines savybes (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spresti, kad kaltinamasis V. J. paimdamas už pažastu triju menesiu vaika, ji išnešdamas i kiema, kuris išklotas betoninemis plytelemis, pakeldamas ji i 1,5-2 m. aukšti ir neperduodamas jo iš savo ranku i nukentejusiosios rankas, o tycia mesdamas ji link nukentejusios, kuri stovejo nuo jo apie 2 metru atstumu, suvoke pavojinga savo nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del to gali atsirasti sunkiu padariniu, ir nors ju nenorejo, bet samoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybe savo sunui ateme veikdamas netiesiogine tycia (BK 15 str. 3 d.). Tokia išvada grindžiama ne tik kaltinamojo V. J. valiniais veiksmais atimant gyvybe nukentejusiajam, bet ir jo elgesiu po to, liudijanciu kaltininko abejinguma atsirasiancioms pasekmems; matydamas D. J. bukle – kai šis nukrito ant betoninio grindinio plyteliu, jo likimu visiškai nesirupino, neteike ir nekviete jokios pagalbos, o grižo i buta, užrakino duris ir nuejo miegoti.

29Mažameciu asmeniu laikomas asmuo, kuris negali sudaryti sandoriu (išskyrus smulkius buitinius sandorius), t. y. neturi civilinio veiksnumo. CK 2.7 str. prasme tokiais asmenimis laikomi nepilnameciai iki keturiolikos metu. D. J. gime ( - ), t. y. mirties diena nebuvo sulaukes 3 menesiu amžiaus, todel V. J. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, sudetis.

30Teismu praktikoje laikomasi nuomones, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkta, kai nužudomas asmuo, kuris ar del fiziniu, ar del psichiniu savybiu negali suprasti kaltininko veikos pobudžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Apie bejegiškumo busena teismas sprendžia pagal konkrecias nukentejusiojo fizine ar psichine bukle apibudinancias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkta, kai kaltininkas suvokia nukentejusiojo bejegiška bukle ir ja pasinaudodamas atima gyvybe (kasacines bylos Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi pripažistant asmeni kaltu nužudžius bejegiškos bukles žmogu turi buti vertinamos aplinkybes, susijusios su tuo, ar nukentejusysis galejo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvoke bejegiška nukentejusiojo bukle (kasacine byla Nr. 2K-77/2010).

31Šioje byloje nustatyta, kad nukentejusysis D. J. buvo beveik triju menesiu amžiaus, jam buvo reikalinga nuolatine priežiura ir globa, jis negalejo visiškai savimi pasirupinti ir del savo kudikystes buvo bejegiškos bukles. Konflikto vakara kaltinamasis V. J. tai suprato, todel V. J. padarytoje veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, sudetis.

32Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkta atsako tas, kas nužude savo artima giminaiti ar šeimos nari. Pagal BK 248 straipsnio 1 dali artimieji giminaiciai yra tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaiciai. Byloje nustatyta, kad D. J. buvo kaltinamojo V. J. sunus – ka patvirtina gimimo liudijimo kopija (1 t. b. l. 63 ), jie kartu gyveno, todel V. J. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudetis.

33Todel V. J. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkta, 2 punkta ir 3 punkta, teisingai.

34Bausmes skyrimas

35Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstama veika laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažista padares baudžiamojo istatymo uždrausta veika, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažista savo kalte. Teismu praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstama veika laikoma ir kai kaltininkas pripažista esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dali kitu – ne esminiu aplinkybiu – neigia ( Kasacine byla Nr. 2K-291/2011).

36Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. J. nuosekliai nurodo, jog jis su nukentejusiaja konfliktavo, nukentejusioji, paemusi mažameti vaika, išejo iš namu, po ko jis vartojo alkoholi, kurio poveikio itakoje negali atsiminti tolesniu ivykiu eigos, parodymu patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, teisiamojo posedžio metu savo parodymu neatsisake, taciau neigia galejes nužudyti savo sunu, nes tam nebuvo jokiu priežasciu.

37Toks ivykio aplinkybiu aiškinimas laikytinas kaltinamojo V. J. prisipažinimu, nes jis nurode esmines byloje nustatytas aplinkybes. Del kitu aplinkybiu, esant jam apsvaigus nuo alkoholio ir neatsimenant tolesniu ivykiu eigos, jis galejo ir sažiningai klysti.

38Teismas kaltinamojo V. J. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažista tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, kad nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusios R. J. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes nukentejusioji girtaudama, nesirupindama vaikais, budama neblaivi su mažameciu sunumi D. išeidama iš namu, neatsiliepdama telefonu, išprovokavo konflikta.

39Kaltinamojo V. J. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad nusikalstama veika padare apsvaiges nuo alkoholio ir ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

40Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis V. J., budamas neblaivus yra agresyvus, negali pilnai kontroliuoti savo elgesio. Ankšciau šeimoje nekarta kildavo konfliktai, taciau juos išspresdavo pakankamai taikiai. Ivykio metu kaltinamasis buvo apsvaiges nuo alkoholio, todel negalejo pilnai kontroliuoti savo elgesio ir del to kilo tragiškos pasekmes.

41Skirdamas bausme kaltinamajam V. J., teismas vadovaujasi bendrais bausmiu skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltinamojo asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis ivykde nusikaltima, kuris istatymu leidejo priskiriamas prie labai sunkiu, i padaryto nusikaltimo pobudi bei pavojingumo laipsni, kaltinamojo asmenybe, amžiu, jo ivykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, i tai, kad yra dvi jo atsakomybe lengvinancios ir viena atsakomybe sunkinanti aplinkybes, i tai, jog kaltinamasis anksciau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 151), galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi.

42Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, ir užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Teismas, visapusiškai ivertines kaltinamojo asmenybe, jo padaryta konkrecia nusikalstama veika ir neigiamu padariniu dydi, bei faktines priežastis, kurios nuleme jo tycia nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausme turi buti pakankamai griežta, taciau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principu.

43Todel, skirdamas bausme kaltinamajam V. J., teismas atsižvelgia ir i tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tycinis, sukeles neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirti, kad jo vieka kvalifikuoja trys kvalifikuojantys požymiai. Be to, bausme kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir i tai, kad jis nebuvo teistas, kad nuoširdžiai išgyvena ir gailisi del padarytos nusikalstamos veikos, kad nusikaltimas padarytas esant dviems atsakomybe lengvinancioms aplinkybems ir vienai sunkinanciai aplinkybei, todel atsižvelgiant i paminetas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisves atemimo bausme, mažesne nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmes vidurkis. Kaltinamajam nera galimybes skiriant bausme taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsni, nes nera tam pagrindu ir salygu. Todel jam skirtina bausme, numatyta istatymo už šia veika sankcijos ribose.

44Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

45Daiktiniu irodymu byloje nera.

46Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str.,

Nutarė

47

48V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte ir paskirti jam terminuota laisves atemimo bausme 11 (vienuolikai) metu.

49Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

50Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2011 m. birželio 20 d.

51I bausmes laika iskaiciuoti laika išbuta laikinajame sulaikyme ir suemime nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2011 m. birželio 20 d.

52Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia – suemima.

53Nuosprendis per 20 dienu, o nuteistajam V. J. nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per ši teisma.

Ryšiai
1. Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. J.,... 3. - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkta, 2... 4. Teismas, išnagrinejes byla, n u s t a t e:... 5. V. J. 2010 m. balandžio 22 d., apie 22 val. 30 min., ( -... 6. Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir... 7. Sakydamas paskutini žodi, kaltinamasis V. J. pareiške,... 8. Be dalinio kaltinamojo V. J. prisipažinimo, jo kalte... 9. nukentejusiosios R. J. parodymais, kad kaltinamasis yra... 10. liudytojos I. R. parodymais, kad kaltinamasis ir... 11. liudytojos R. E. parodymais, kad kaltinamasis ir... 12. liudytojo P. S. parodymais, kad 2010 m. balandžio 22 d.,... 13. ivykio vietos apžiuros protokolu, ivykio vietos planu-schema ir fotolentelemis... 14. specialisto išvada Nr. M232/10 (04) (1 t., b. 1.29-32), kurios išvadoje... 15. gimimo liudijimo kopija (1 t., b. l. 63), iš kurios matyti, kad 16. 2010-04-23 itariamojo V. J. parodymu patikrinimo vietoje... 17. Šiauliu teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo... 18. Del V. J. veikos kvalifikavimo... 19. Baudžiamoji atsakomybe už kito žmogaus gyvybes atemima pagal BK 129... 20. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo V. J.,... 21. Teismas, ištyres byloje esancius duomenis apie padarytos veikos faktines... 22. Teismas atmeta kaltinamojo V. J. parodymus, duotus... 23. Teisiamojo posedžio metu buvo nuteistojo gyneja iškele versija, kad 24. Kolegija, vertindama nukentejusiosios parodymus, kad kudikis buvo gyvas, 20... 25. Taip pat kolegija atmeta ir kaltinamojo V. J. parodymus,... 26. Teismu praktikoje fiziologiniu asmens afektu laikoma tokia asmens psichikos... 27. Nukentejusioji nurodo, kad konflikto metu kaltinamasis buvo itužes, todel ji,... 28. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis anksciau butu siekes sunaus D. mirties.... 29. Mažameciu asmeniu laikomas asmuo, kuris negali sudaryti sandoriu (išskyrus... 30. Teismu praktikoje laikomasi nuomones, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK... 31. Šioje byloje nustatyta, kad nukentejusysis D. J. buvo... 32. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkta atsako tas, kas nužude savo artima... 33. Todel V. J. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos... 34. Bausmes skyrimas... 35. Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstama veika... 36. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. J. nuosekliai... 37. Toks ivykio aplinkybiu aiškinimas laikytinas kaltinamojo 38. Teismas kaltinamojo V. J. atsakomybe lengvinanciomis... 39. Kaltinamojo V. J. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra... 40. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis 41. Skirdamas bausme kaltinamajam V. J.,... 42. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmes paskirtis yra... 43. Todel, skirdamas bausme kaltinamajam 44. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.... 45. Daiktiniu irodymu byloje nera.... 46. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. ... 48. V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta... 49. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.... 50. Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2011 m. birželio... 51. I bausmes laika iskaiciuoti laika išbuta laikinajame sulaikyme ir suemime nuo... 52. Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia – suemima.... 53. Nuosprendis per 20 dienu, o nuteistajam V. J. nuo...