Byla e2-1280-781/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kolitas“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kolitas“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kolitas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. T. (toliau – ir bankroto administratorius).

72.

8Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 14 d. gautas BUAB „Kolitas“ bankroto administratoriaus prašymas dėl BUAB „Kolitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų požymius. Nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. įvyko pirmasis BUAB „Kolitas“ kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Kolitas“ vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo teisme buvo suinteresuotas asmuo G. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo). Bendrovės įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) susidarė nuo 2016 m. kovo 25 d. ir kiekvieną mėnesį didėjo. Bendrovės vadovas ne tik nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad savalaikiai ir pilnai būtų mokami privalomi mokesčiai ir būtų grąžintos skolos, o, nesant galimybių tų skolų savalaikiai ir pilnai apmokėti, nenutraukė nuostolingos veiklos ir nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau tęsė nuostolingą veiklą ir didino bendrovės skolas.

93.

10Pažymėjo, kad bendrovė nuo 2016 m. neturėjo ilgalaikio turto. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovei priklauso du lengvieji automobiliai. Buhalteriniai dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus verslo apskaita“ 2018 m. gruodžio mėn. 11 d. perdavė bankroto administratoriui dalį UAB „Kolitas“ buhalterinių dokumentų bei UAB „Kolitas“ vestos buhalterinės apskaitos su programa „Rivilė gama“ elektroninę kopiją. Remiantis buhalterinės programos suvestinėmis, 2018 m. spalio 29 d. įmonės sandėlyje apskaitomi keli tūkstančiai lengvųjų automobilių, tačiau joks BUAB „Kolitas“ turtas bankroto administratoriui neperduotas.

114.

12Be to, bankroto administratorius nustatė, kad bendrovė turi debitorinių įsiskolinimų. Bankroto administratorius raštu kreipėsi į bendrovės debitorius su prašymu padengti įsiskolinimus. Gauti atsakymai, kad įsiskolinimų nėra, o už pirktus automobilius atsiskaityta grynais. Sutikrinus perimtus dokumentus nustatyta, kad piniginių atsiskaitymų dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, o buhalterinės operacijos nesuvestos į buhalterinę apskaitą. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 11 d. bendrovės vadovas už parduotą turtą gautas pinigines lėšas išmokėjo sau asmeniškai. Įmonės vadovui, kaip materialiai atskaitingam asmeniui, 2018 m. sausio 11 d. yra išmokėta 1 335 579,36 Eur. Bendra BUAB „Kolitas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma yra 484 994,02 Eur. Bendrovės didžiausia kreditorė yra VMI su 481 658,04 Eur finansiniu reikalavimu.

135.

14Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad buvo atliktas BUAB „Kolitas“ mokestinis tyrimas bei surašytas 2019 m. balandžio 5 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.(21.222) FR0687-337. Mokestinis tyrimas atliktas pagal įmonės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., iš trečiųjų šalių gautą bei VMI duomenų bazėse turimą informaciją. UAB „Kolitas“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad BUAB „Kolitas“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio nedeklaravo 3 067 814 Eur apmokestinamų pajamų, neapskaičiavo bei nesumokėjo į valstybės biudžetą 1 728 944 Eur PVM. Kreditorės VMI vertinimu, buvęs UAB „Kolitas“ vadovas sąmoningai organizavo bendrovės veiklą taip, kad bendrovės kreditoriai neturėtų galimybės gauti prievolės įvykdymą, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir galimai apgaulingai, bendrovės vadovas nėra perdavęs ir neperduoda visų bendrovės dokumentų, netinkamai vykdė jam nustatytas bendrovės vadovo pareigas, o tai sudaro pagrindą pripažinti UAB „Kolitas“ bankrotą tyčiniu.

156.

16Kreditoriai Valstybės įmonė „Regitra“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimus į prašymą, prašė sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

17II.

18Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

197.

20Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi BUAB „Kolitas“ bankrotą pripažino tyčiniu.

218.

22Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuluotas bankroto pripažinimo tyčiniu taisykles nurodė, kad UAB „Kolitas“ nemokumo būklė susiformavo dar 2015 metais, bet bendrovės vadovas nesiėmė atitinkamų priemonių jai stabilizuoti ir/ar pagerinti.

239.

24Teismo vertinimu, suinteresuotam asmeniui buvo žinoma aplinkybė, kad jo vadovaujama bendrovė laiku nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, jog 2018 metų pradžioje buvo susidaręs net 366 148,26 Eur įsiskolinimas vienam iš kreditorių. Suinteresuotasis asmuo, net ir žinodamas šias aplinkybes (negalėjo nežinoti), nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iš esmės šiuo delsimo laikotarpiu sumažino įmonės turimą turtą, per laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. sausio 11 d. išmokėdamas sau pačiam 1 335 579,36 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvęs įmonės vadovas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o, išmokėdamas sau pačiam ženklias sumas, jau tuo metu, kai bendrovė buvo nemoki, siekė išvengti atsakomybės prieš kreditorius, apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, taip pažeisdamas ne tik įmonės, bet ir įmonės kreditorių interesus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad šiuo atveju akivaizdžiai egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.

2510.

26Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, teismas nurodė, kad BUAB „Kolitas“ vadovas G. M., kuris buvo ne tik UAB „Kolitas“ vadovu, bet ir akcininku, nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, be kita ko, perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą taip pat patvirtina faktas, kad Juridinių asmenų registrui pateiktų balansų už 2014 ir 2015 metus duomenys nėra tikslūs (nesutampa). Tai, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojami nuolatiniai pažeidimai, patvirtina ir į byla pateikti VMI duomenys. Teismo manymu, esant tokioms aplinkybėms, bei buvusiam BUAB „Kolitas“ vadovui (ir akcininkui), suinteresuotam asmeniui neperdavus bankroto administratoriui bendrovės dokumentų, bankroto administratorius dėl jų trūkumo negalėjo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios aplinkybės teikia pagrindo pripažinti BUAB „Kolitas“ bankrotą buvus tyčinį vadovaujantis ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

2711.

28Vertindamas kriterijaus, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, egzistavimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BUAB „Kolitas“ buvusio vadovo G. M. priimti sprendimai dėl nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 11 d. vykdytų atsiskaitymų su UAB „Atlantic Express“, UAB „Verlita“, UAB „Kovtransa“, A. S., UAB „Pajūrio autorika“, AB „Vestekspress“ bei dėl lėšų išmokėjimo sau pačiam, buvo sąlygoti ketinimų sumažinti turimą įmonės turtą bei atsiskaityti tik su tam tikrais įmonės kreditoriais. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3032-661/2019 pagal ieškovės BUAB „Kolitas“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo, tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo G. M. ieškovės naudai 484 994,02 Eur dydžio skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teismas konstatavo, kad, nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, o vietoj to, išsimokėdamas lėšas sau pačiam, atsakovas padarė įmonei nurodyto dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.

2912.

30Aptardamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto kriterijų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymių, įmonės vadovas dokumentų neperdavė, UAB „Vilniaus verslo apskaita“ perdavė tik dalį BUAB „Kolitas“ buhalterinių dokumentų, todėl teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės pilnai įvertinti įmonės vadovo veiksmų atitikimą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintoms sąlygoms.

31III.

32Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3313.

34Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą dėl BUAB „Kolitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3513.1.

36pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo konkrečios datos, kada UAB „Kolitas“ tapo nemoki. Akivaizdu, kad nei bendrovės bankroto administratorius, nei pirmosios instancijos teismas neatliko UAB „Kolitas“ buhalterinės apskaitos dokumentų analizės teisiniu–finansiniu požiūriu ir tikslaus bendrovės nemokumo momento bei pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio nenustatinėjo. Vien juridinio asmens balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita išsamiai neatskleidžia juridinio asmens finansinės padėties.

3713.2.

38Viešuose registruose prieinamuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nei UAB „Kolitas“ įsiskolinimų sudėtis, nei jų susidarymo momentas ir pradelstumas neatsispindi, todėl pareiga pateikti tikslią pradelstų įsipareigojimų sumą atitinkamai datai tenka bankroto administratoriui, savo dispozicijoje turinčiam UAB „Kolitas“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Aplinkybė, kada bendrovė pasiekė nemokumo ribą, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą.

3913.3.

40Nenustačius BUAB „Kolitas“ nemokumo momento, neįmanoma nustatyti, kada suinteresuotam asmeniui kilo (ir ar iš viso kilo) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Analogiškai, nenustačius tokios pareigos atsiradimo momento, nėra pagrindo išvadai, jog tokią savo kaip bendrovės vadovo pareigą suinteresuotas asmuo pažeidė.

4113.4.

42Pirmosios instancijos teismas, apskųstoje nutartyje konstatavęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto tyčinio bankroto pagrindo egzistavimą, netyrė, ar įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis. Be to, nepagrįstai analizavo suinteresuoto asmens veiksmus po bankroto bylos iškėlimo.

4313.5.

44Teismas neatsižvelgė į tai, kad nesant priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

4514.

46Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4714.1.

48teismas teisingai įvertino, kad suinteresuotas asmuo, kuris, buvo ne tik BUAB „Kolitas“ vadovu, bet ir akcininku, nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, taip pat nenurodė teismui jokių priežasčių, dėl ko negalėjo ir/ar negali įvykdyti nurodytų įpareigojimų.

4914.2.

50Nesutiktina su suinteresuoto asmens teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, patvirtinančių, jog įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis ir netiesioginiais įrodymais. Atskirajame skunde nenurodoma, kokiais dokumentais galima būtų pasivadovauti nustatant bendrovės veiklą.

5114.3.

52Pagal byloje esančius įrodymus, yra akivaizdus ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl suinteresuoto asmens teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota taisykle, jog atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones, bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia, atmestini kaip nepagrįsti.

5315.

54Bankroto administratorius teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašantis jį atmesti. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo iki šiol nėra pateikęs bankroto administratoriui (ir teismui) įmonės dokumentų už 2018 metus. Apeliantas bankroto administratoriui iki šiol nėra perdavęs įmonei priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai nesikreipė į teismą dėl savalaikio bankroto, o išmokėdamas lėšas tik sau asmeniškai, apribojo visas galimybes kreditoriams atgauti kreditorinius reikalavimus.

55Teismas

konstatuoja:

56IV.

57Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5816.

59Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

60Dėl tyčinio bankroto požymių

6117.

62Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Kolitas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus.

6318.

64ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

6519.

66Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

6720.

68Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

6921.

70Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

7122.

72Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB ,,Kolitas“ tyčinio bankroto požymių egzistavimo.

73Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

7423.

75Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu.

7624.

77Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

7825.

79Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Taigi ir įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas formaliai atitinka tyčinio bankroto požymius. Tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, nes ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė, išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

8026.

81Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bankroto administratoriaus nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės sudaro ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu.

8227.

83Teismas šioje byloje konstatavo UAB „Kolitas“ nemokumą buvus jau 2015 metais. Savo išvadą teismas grindė byloje esančiais 2014 m., 2015 m. įmonės balansais. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde teigia, kad vien juridinio asmens balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita išsamiai neatskleidžia juridinio asmens finansinės padėties.

8428.

85Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apelianto argumento, atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, tais atvejais, kai įmonė nevykdo pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės duomenis, kai jie neteikiami ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui arba teismui pateikti duomenys kelia abejonių, įmonės mokumo klausimas sprendžiamas pagal teismo turimus įrodymus ir iš viešųjų registrų gautus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-798/2018). Taigi, įmonė neturi galimybių išvengti bankroto bylos jai iškėlimo vien tuo pagrindu, kad buvę jos vadovai neteikia teismui dokumentų, reikalingų mokumo klausimui tinkamai išspręsti. Tokia pati išvada darytina ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl buvusių įmonės vadovų pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo – tinkamai nevykdęs savo pareigos pateikti įmonės finansinės veiklos dokumentus bankroto administratoriui ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, įmonės vadovas neturi būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturi būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

8629.

87Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos BUAB „Kolitas“ iškėlimo, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartyje konstatuodamas bendrovės nemokumą, rėmėsi BUAB „Kolitas“ finansinės atskaitomybės dokumentais už 2015 metus, kadangi kitų aktualių duomenų apie BUAB „Kolitas“ realiai valdomą turtą, turimas lėšas BUAB „Kolitas“ vadovas teismui nepateikė, aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nėra ir Juridinių asmenų registre. Minėtoje nutartyje teismas taip pat išanalizavo informaciją, gautą iš Nekilnojamojo turto registro, Sodros, antstolių informacinės sistemos, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Taigi, bankroto byla BUAB „Kolitas“ buvo iškelta iš esmės tų pačių duomenų, kuriais šioje byloje vadovavosi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bendrovės nemokumą 2015 metais, pagrindu.

8830.

89Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, kaip buvęs BUAB „Kolitas“ vadovas, formaliai ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BUAB „Kolitas“ nemokumo atsiradimo momento, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių duomenų apie pradelstus bendrovės įsipareigojimus 2015 metais, t. y. nepaneigė atitinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pagal teismui prieinamus duomenis apie BUAB „Kolitas“ finansinę padėtį. Be to, įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Kolitas“ ieškinį suinteresuotam asmeniui dėl skolos priteisimo, konstatuota, kad suinteresuotas asmuo nevykdė savo pareigos perduoti bankroto administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus, dėl ko Vilniaus apygardos teismas UAB „Kolitas“ bankroto byloje 2019 m. sausio 9 d. nutartimi įmonės vadovui skyrė 1 000 Eur baudą. Tačiau nepaisant suinteresuotam asmeniui taikytų sankcijų, visi įmonės dokumentai ir turtas iki šiol bankroto administratoriui neperduoti. Tai pat nustatyta, kad įmonėje kasos knyga nevedama ir kasos operacijos nevykdomos. Taigi, iš anksčiau minėtų aplinkybių matyti, kad suinteresuotas asmuo, neteikdamas finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui, buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui, pats apsunkino įmonės tikrosios finansinės būklės bei tikslaus jos nemokumo momento nustatymą. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo taip pat nepateikė jokių papildomų duomenų, padėsiančių detaliau išanalizuoti UAB „Kilotas“ turimo turto bei pradelstų įsipareigojimų apimtį, todėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo motyvai dėl bendrovės nemokumo momento netinkamo nustatymo bei pirmosios instancijos teismo nepagrįsto vadovavimosi vien tik juridinio asmens balansais, pripažintini deklaratyviais bei neįrodytais. Suinteresuotas asmuo, apeliuodamas į neišsamų BUAB „Kolitas“ finansinės būklės vertinimą nustatant bendrovės nemokumo momentą, kaip buvęs įmonės vadovas, neįvykdęs pareigos perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratoriui, žino ir supranta, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės detaliau išanalizuoti bendrovės finansinę padėtį.

9031.

91Anksčiu minėtame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendime konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 11 d. įmonės vadovas už parduotą turtą pinigines lėšas išmokėjo sau asmeniškai ir nemokėjo privalomų įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – 2 987,98 Eur; VMI – 481 658,04 Eur; Valstybės įmonei „Regitra – 348 Eur. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvęs įmonės vadovas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o, išmokėdamas sau pačiam ženklias sumas, jau tuo metu, kai įmonė buvo nemoki, siekė išvengti atsakomybės prieš kreditorius, apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, taip pažeisdamas ne tik įmonės, bet ir įmonės kreditorių interesus, tyčia blogino įmonės turtinę padėtį ir privedė įmonę prie bankroto.

9232.

93Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apelianto pareigos pažeidimą, būtų nesilaikęs įrodinėjimo taisyklių šios kategorijos bylose ar nukrypęs nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

94Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

9533.

96Kitas požymis, galintis lemti tyčinio bankroto konstatavimo faktą, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pagal šią normą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

9734.

98CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

9935.

100Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

10136.

102Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

10337.

104Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo argumentais nagrinėjamu klausimu, nustatė, kad suinteresuotas asmuo cituoja kasacinio teismo praktiką, nesutinka su bendrovės nekonkrečiu nemokumo momentu, tačiau iš esmės neginčija teismo išvados dėl atliktų mokėjimų eiliškumo pažeidimo. Suinteresuoto asmens manymu, neturint duomenų apie bendrovės tikslų nemokumo momentą, pradelstų įsipareigojimų apimtį, negalima daryti kategoriškos išvados, jog juridinio asmens valdymo organams buvo žinoma, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Byloje pripažinus pirmosios instancijos teismo išvados dėl BUAB „Kolitas“ nemokumo momento nuo 2015 m. nustatymo pagrįstumą, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens nurodytu argumentu.

10538.

106Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Kasacinis teismas akcentuoja, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

10739.

108Taigi, suinteresuotas asmuo, kaip įmonės vadovas, privalėjo žinoti bei žinojo tikrąją jo valdomos bendrovės finansinę būklę, turto bei įsipareigojimų apimtį, be to, jo pareiga yra nuolat vertinti, ar įmonė turės pakankamai lėšų savo pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Suinteresuotas asmuo, nevykdantis pareigos nuolat analizuoti bendrovės turto bei įsipareigojimų santykį, negali teisintis nežinojimu, ar bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto vertės.

10940.

110Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo atskirajame skunde neįrodinėja sąmoningo išieškojimo pirmenybės atidavimo vėlesniems kreditoriams nebuvimo, neginčija priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Esant anksčiau nurodytiems motyvams pripažintina, kad suinteresuotas asmuo neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nagrinėjamoje byloje taikymo nepagrįstumo.

111Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

11241.

113Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

11442.

115Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

11643.

117Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti jo veiksmus iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ir tuo pagrindu pripažinti esant pagrindui taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, o ne vertinti, ar vadovo elgesys po bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo turi įtaką teismo vertinimui, ar juridinio asmens bankrotas yra pripažintinas tyčiniu.

11844.

119Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nustatė, kad buvusiam BUAB „Kolitas“ vadovui (ir akcininkui), suinteresuotam asmeniui neperdavus bankroto administratoriui bendrovės dokumentų, bankroto administratorius dėl jų trūkumo negalėjo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl šios aplinkybės suponuoja pagrindą pripažinti BUAB „Kolitas“ bankrotą buvus tyčinį remiantis ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu požymiu.

12045.

121Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu, kad dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, įvykęs po bankroto bylos BUAB „Kolitas“ iškėlimo, pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip patvirtinantis aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo prasme, kadangi nagrinėjant klausimą dėl įmonės tyčinio bankroto yra nustatinėjamos ir vertinamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su įmonės veikla iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas minėto tyčinio bankroto požymio egzistavimą, vadovavosi ne vien tik suinteresuoto asmens elgesiu bankroto administratoriui neteikiant bendrovės dokumentus, bet ir kompleksiškai vertino byloje esančius duomenis. Siekdamas pagrįsti savo poziciją teismas atsižvelgė į faktą apie Juridinių asmenų registrui pateiktų balansų už 2014 ir 2015 metus duomenų netikslumą bei į byla pateiktus VMI duomenis – 2016 m. liepos 8 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30.-08) FR1042-5019, 2017 m. lapkričio 24 d. priešpriešinio informacijos surinkimo pažymą Nr. (7.1.) FR1041-1027, 2018 m. kovo 8 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-1164 – patvirtinančius, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuoti nuolatiniai pažeidimai, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisinio reglamentavimo. Suinteresuotas asmuo įrodymų, paneigiančių VMI pažymose konstatuotas aplinkybes, teismui nepateikė, kitų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymui būtinų sąlygų nustatymo neginčija.

12246.

123Byloje neginčijama, kad suinteresuotas asmuo ne tik aplaidžiai, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, bet ir nevedė kasos knygos, įmonėje kasos operacijos nebuvo vykdomos. Ne to, suinteresuotas asmuo neįrodinėjo, kad nepaisant jo vykdomų neteisėtų veiksmų, byloje egzistavo galimybė nustatyti įmonės vykdomą veiklą, jos turto apimtį, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

12447.

125Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirojo skundo motyvai apie bankroto administratoriui neperduoto turto sunaikinimą ir jo neturėjimą atmestini kaip nepatvirtinantys pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties nepagrįstumo.

126Dėl kitų skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

12748.

128Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sprendžiamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, išsamiai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, jo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl BUAB „Kolitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12949.

130Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

131Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

132Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei... 7. 2.... 8. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 14 d. gautas BUAB „Kolitas“ bankroto... 9. 3.... 10. Pažymėjo, kad bendrovė nuo 2016 m. neturėjo ilgalaikio turto. Valstybės... 11. 4.... 12. Be to, bankroto administratorius nustatė, kad bendrovė turi debitorinių... 13. 5.... 14. Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad buvo... 15. 6.... 16. Kreditoriai Valstybės įmonė „Regitra“ bei Valstybinio socialinio... 17. II.... 18. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 19. 7.... 20. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi BUAB „Kolitas“... 21. 8.... 22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo... 23. 9.... 24. Teismo vertinimu, suinteresuotam asmeniui buvo žinoma aplinkybė, kad jo... 25. 10.... 26. Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio... 27. 11.... 28. Vertindamas kriterijaus, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte,... 29. 12.... 30. Aptardamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto... 31. III.... 32. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 33. 13.... 34. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 35. 13.1.... 36. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo konkrečios... 37. 13.2.... 38. Viešuose registruose prieinamuose bendrovės finansinės atskaitomybės... 39. 13.3.... 40. Nenustačius BUAB „Kolitas“ nemokumo momento, neįmanoma nustatyti, kada... 41. 13.4.... 42. Pirmosios instancijos teismas, apskųstoje nutartyje konstatavęs ĮBĮ 20... 43. 13.5.... 44. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nesant priežastinio ryšio tarp sąmoningo... 45. 14.... 46. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir... 47. 14.1.... 48. teismas teisingai įvertino, kad suinteresuotas asmuo, kuris, buvo ne tik BUAB... 49. 14.2.... 50. Nesutiktina su suinteresuoto asmens teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas... 51. 14.3.... 52. Pagal byloje esančius įrodymus, yra akivaizdus ryšys tarp tyčinio blogo... 53. 15.... 54. Bankroto administratorius teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą... 55. Teismas... 56. IV.... 57. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 16.... 59. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 60. Dėl tyčinio bankroto požymių... 61. 17.... 62. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 63. 18.... 64. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 65. 19.... 66. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą,... 67. 20.... 68. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 69. 21.... 70. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 71. 22.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 73. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo... 74. 23.... 75. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu... 76. 24.... 77. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1... 78. 25.... 79. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai)... 80. 26.... 81. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bankroto administratoriaus... 82. 27.... 83. Teismas šioje byloje konstatavo UAB „Kolitas“ nemokumą buvus jau 2015... 84. 28.... 85. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apelianto argumento,... 86. 29.... 87. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto... 88. 30.... 89. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, kaip buvęs BUAB... 90. 31.... 91. Anksčiu minėtame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendime... 92. 32.... 93. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios... 94. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo... 95. 33.... 96. Kitas požymis, galintis lemti tyčinio bankroto konstatavimo faktą,... 97. 34.... 98. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir... 99. 35.... 100. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas... 101. 36.... 102. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės veikla buvo... 103. 37.... 104. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo argumentais... 105. 38.... 106. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 107. 39.... 108. Taigi, suinteresuotas asmuo, kaip įmonės vadovas, privalėjo žinoti bei... 109. 40.... 110. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo atskirajame skunde neįrodinėja... 111. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo... 112. 41.... 113. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 114. 42.... 115. Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas,... 116. 43.... 117. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti jo... 118. 44.... 119. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nustatė, kad buvusiam BUAB... 120. 45.... 121. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu, kad... 122. 46.... 123. Byloje neginčijama, kad suinteresuotas asmuo ne tik aplaidžiai, netinkamai... 124. 47.... 125. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirojo skundo motyvai apie... 126. Dėl kitų skundo argumentų ir procesinės bylos baigties... 127. 48.... 128. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 129. 49.... 130. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo... 131. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 132. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą....