Byla 2-566-278/2015
Dėl 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos ir Airijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abromika“ skundą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai UAB „Šiekštelis“, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, Utenos apskrities VMI, antstolės A. M. kontorai, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, UAB „Rimsauvilda“, UAB „BTA draudimas“, V. T., L. T. dėl 2014 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir,

Nustatė

2pareiškėja Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ nurodo, kad 2014-11-19 įvyko bankrutavusios UAB „Šiekštelis“ kreditorių susirinkimas, kuris priėmė nutarimą pritarti pateiktam pirkėjo siūlymui įsigyti kreditorinį reikalavimą pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-04-16 sprendimą (civ.byloje Nr.2-314-280/2012) ir ieškovės teises Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-556-278/2014 dėl žalos atlyginimo už bendrą 100 tūkst. Lt, tačiau prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojo administratorių skelbti apie turto pardavimą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir Respublikinėje spaudoje ir tik negavus geresnių pasiūlymų per 7 dienas nuo paskelbimo, parduoti už 100 tūkst. Lt sumą. Be to, trečiu dienotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti neišnaudotą administratoriaus atlyginimą 26 855 Lt (su PVM), o neišnaudotą administravimo sąmatos likutį 22 051,82 Lt (tame sk. PVM) panaikinti. Bankroto užbaigimo procese atsiradus papildomoms administravimo išlaidoms jas dengti iš administratoriaus atlyginimo sumos. Pareiškėja nurodė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia visų trečios eilės kreditorių interesus. Teigia, jog yra vykdomas išieškojimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą iš V. K., į kurį reikalavimo teises nuspręsta parduoti. Antstolis, vykdantis išieškojimą, yra areštavęs V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį nukreipiamas išieškojimas. Minėto buto vertė pagal viešuosius duomenis yra apie 90 000 – 100 000 Lt. Nurodo, jog vien pardavus šį turtą būtų galima atgauti apytiksliai sumą lygią kainai, už kurią kreditoriai nusprendė parduoti visas reikalavimo teises, taip pat ir ieškovės teises. Teigia, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorius nustatė, kad bendrovės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti bendrovės turto už daugiau kaip už vieną milijoną litų. Nenurašius šio turto, bankrutavusi UAB „Šiekštelis“ šį turtą būtų pardavusi ir atsiskaičiusi su visais kreditoriais. Dėl to yra pareikštas ieškinys akcininkams. Mano, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog ieškinys bus tenkintas dalyje ir tuo būtų padengti visų kreditorių reikalavimai. Teigia, jog kreditoriai V. T., Utenos apskrities VMI bei L. T. balsavo už tai, jog reikalavimo teisės abiejose bylose būtų parduotos už 100 000 Lt. Teigia, jog nei vienam iš kreditorių, nors jis ir turėtų daugiau kaip 50 procentų balsų kreditorių susirinkimuose, nesuteikta teisė priimti sprendimų, kurie užkirstų kelią kitiems kreditoriams atgauti savo skolas. Panašaus turinio ankstesni kreditorių susirinkimo nutarimai teismo buvo pripažinti negaliojančiais, todėl mano, kad jau anksčiau konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir sprendžiant dėl ginčijamų nutarimų. Teigia, jog trečiu darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu yra siekiama apriboti administratoriui galimybę prisiteisti lėšas iš bendrovės akcininkų, t.y. kad administratorius neturėtų lėšų samdyti advokatus ir jiems mokėti atlyginimą už teisines paslaugas arba atitinkamas lėšas padengtų iš savo atlyginimo. Mano, kad tokiu būdu siekiama vienašališkai pakeisti su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį. Nesant administratoriaus kaltės, administratoriui paskirtas atlyginimas negali būti mažinamas. Prašo pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos bankrutavusios UAB „Šiekštelis“ kreditorių 2014 m. lapkričio 19 d. susirinkimo nutarimus pirmu ir trečiu klausimais.

3Atsiliepimu į skundą bankrutavusi UAB „Šiekštelis“ nurodė, jog administratorius gina visų įmonės kreditorių interesus, todėl ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant teisės normų, priimti ne tik balsų dauguma, bet ir kreditorių dauguma ir jie privalomi visiems kreditoriams. Teigia, jog vykdant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą apie turto pardavimą 2014-11-26 buvo paskelbta internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt, o 2014-11-28 – laikraštyje „Lietuvos rytas“, tačiau pirkėjų, norinčių įsigyti V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už didesnę nei 100 000 Lt kainą, neatsirado, o šiame bute gyvena nepilnametis vaikas, todėl vykdant išieškojimą iš buto, minėtų asmenų iškeldinimas bus problematiškas. Be to, nurodo, kad butas yra ne tik V. K. nuosavybė, bet ir jo sutuoktinės turtas, todėl buto pardavimas bus galimas tik atidalinus jungtinę nuosavybę. Jei būtų panaikintas ginčijamas nutarimas pirmu darbotvarkės klausimu, mano, kad nutarimas sumažinti administravimo išlaidas, o būtiną išlaidų dalį išskaičiuoti iš administratoriaus atlyginimo taip pat turėtų būti panaikintas, kadangi atitinkamu nutarimu būtų apribota administratoriaus galimybė prisiteisti lėšas iš bendrovės akcininkų, administratorius neturėtų lėšų samdyti advokatus.

4Kreditoriai L. T., V. T. prašo skundą atmesti ir pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, kad pareiškėjas neleistinai vilkina bankroto procesą, didina administravimo išlaidas, o jo teiginiai, kad yra reali galimybė gauti įmonei daugiau nei 100 000 Lt, grįsti prielaidomis. Teigia, jog pardavus butą (duomenys neskelbtini) nebus patenkinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai, nes nėra įrodymų, kad minėtas butas gali būti parduotas už 100 000 Lt, o VĮ Registrų centro duomenimis jo vertė - 31 200 Lt, be to, butas yra ne tik V. K., bet ir jo sutuoktinės nuosavybė. Nurodo, jog nagrinėjama civilinė byla Nr.2-556-278/2014 yra neperspektyvi ir joje gali tekti pačiai bankrutuojančiai įmonei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu ir privalomas visiems kreditoriams, jeigu jis priimtas balsų dauguma. Teigia, jog priimant ginčijamus nutarimus procedūrinių pažeidimų nepadaryta. Mano, kad pareiškėjas pažeidžia visų kitų įmonės kreditorių teises, savo veiksmais daro žalą. Pareiškėjo reikalavimas dėl administratoriaus išlaidų ar atlyginimo sumažinimo neliečia pareiškėjo teisių, yra perteklinis ir nesvarstytinas.

5Skundas atmestinas.

6Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2011-05-24 nutartimi UAB „Šiekštelis“ iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ yra bankrutavusios įmonės kreditorė, kuriai patvirtintas 10 537,22 € (36 382,90 Lt) dydžio finansinis reikalavimas atsakovei, kas sudaro 10,66 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (1 t., b. l. 64-66, 105). Nustatyta, kad bankrutavusiai įmonei buvo pateiktas A. T. pasiūlymas dėl kreditorinių reikalavimų pardavimo, t.y. dėl reikalavimo pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-04-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-314-280/2012 ir ieškovės teisių minėtame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-556-278/2014 dėl žalos atlyginimo, už bendrą 28 962,00 € (100 000,00 Lt) sumą. Gauto pasiūlymo ir kt. klausimų išsprendimui, 2014-11-19 buvo sušauktas bankrutavusios UAB „Šiekštelis“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, turintys 85,59 % visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (3 t., b. l. 19-31). Iš 2014-11-19 kreditorių susirinkimo protokolo ir jo priedų matyti, kad kreditorių susirinkimo dienotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimus dėl kreditorinių reikalavimų pardavimo; galimos taikos sutarties V. K. civilinėje byloje sudarymo; administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ir 4 klausimu- einamieji klausimai. Kreditorius Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ balsavo raštu ir nepritarė teikiamų 1-3 darbotvarkės klausimų sprendimams, tačiau savo pasiūlymų neteikė. Bankrutavusios UAB „Šiekštelis“ 2014-11-19 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 9 pirmu darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta pritarti pateiktam pirkėjo siūlymui įsigyti kreditorinį reikalavimą pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-04-16 sprendimą (civilinėje byloje Nr.2-314-280/2012) ir ieškovės teisių Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-556-278/2014 dėl žalos atlyginimo pardavimui už bendrą 100 tūkst. Lt, įpareigojant administratorių, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, apie turto pardavimą paskelbti internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt ir Respublikinėje spaudoje ir tik negavus geresnių pasiūlymų per 7 dienas nuo paskelbimo, parduoti reikalavimą ir teises už 28 962,00 € (100 tūkst. Lt) sumą. Šis kreditorių nutarimas buvo priimtas 74,93 % kreditorinio reikalavimo teisę turintiems kreditoriams balsuojant „už“, ir 10,66 % kreditorinio reikalavimo teisę turinčiai pareiškėjai balsuojant „prieš“. Be to, susirinkimas nutarė patvirtinti neišmokėtą administratoriaus atlyginimą 7 777,75 € (26 855 Lt su PVM), o neišnaudotą administravimo sąmatos likutį 6 386,65 € (22 051,82 Lt; tame sk. PVM) panaikinti. Bankroto užbaigimo procese atsiradus papildomoms administravimo išlaidoms, jas dengti iš administratoriaus atlyginimo sumos. Su priimtais nutarimais pareiškėja nesutinka, teigia, jog priimti nutarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia visų trečios eilės kreditorių teises ir interesus. Be to, teigia, jog antros eilės kreditoriai L. T. ir VMI bei trečios eilės kreditorius V. D., kurių balsais buvo priimti ginčijami nutarimai, piktnaudžiauja turimomis teisėmis.

7Bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės kreditorių teises nustato Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 21 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus ir užtikrina jo galimybę ginti savo interesus. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus ir nors bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis, tačiau bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar išrinktas kreditorių komitetas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime, kuris yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-477/2011). ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (IBĮ 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (pvz.; civilinė byla Nr. 3K-3-286/2007, Nr. 3K-3-514/2012 ir kt.), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, jų nenustatė ir teismas, kad ginčijamas kreditorių susirinkimas būtų sušauktas neteisėtai, ar, kad apie šaukiamą susirinkimą kreditoriai būtų informuoti nesavalaikiai, ar jiems nepateikta dienotvarkė, kiti dokumentai, ar, kad susirinkime nebuvo kvorumo ir kt., todėl konstatuoti, jog bankrutavusios UAB „Šiekštelis“ 2014-11-19 kreditorių susirinkimas yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų, teismas neturi pagrindo. Sprendžiant klausimą dėl ginčijamų nutarimų pagrįstumo, jų atitikimo aukščiau minėtų įstatymų nuostatoms, įvertinus, jog „už“ ginčijamus nutarimus balsavo 74,93 % kreditorinio reikalavimo teisę turinčių kreditorių, teismas daro išvadą esant pagrindui vertinti ar priimti nutarimai pažeidžia kreditorių interesus, ar prieštarauja įstatymo nuostatoms. Šią išvadą teismas gali padaryti tik įvertinęs, jog bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis bei tai, jog vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu, todėl siekiant neužtęsti bankroto procedūrų, nepažeisti kreditorių interesų, kiekvienoje byloje būtina vertinti ir realias skolų išieškojimo galimybes. Ginčijamo kreditorių susirinkimo metu kreditoriai svarstė priteistos žalos ir ieškovės teisės pagal pareikštą ieškinį pardavimo klausimą, todėl sprendžiant ar pasiūlyta ir pardavimui daugumos kreditorių pritarta kaina nėra pernelyg maža, ar tuo nepažeidžiamos imperatyvios įstatymų nuostatos, kreditorių ir pačios įmonės interesai, būtina įvertinti galimybes realiai įvykdyti išieškojimus pagal du bankroto administratoriaus pareikštus ieškinius, kurių tik pagal vieną jau vykdomas išieškojimas.

8Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-04-16 sprendimu iš atsakovo V. K., kuris 2008-12-29 akcininkų nutarimu buvo paskirtas UAB „Šiekštelis“ likvidatoriumi ir šias pareigas ėjo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, bankrutavusios įmonei naudai priteistas 62 630,95 € (216 252,16 Lt) žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šioje byloje teismas yra konstatavęs, jog V. K. įmonės buhalterinėje apskaitoje pateikė apgaulingus duomenis, jog už tariamai pirktas prekes įvairiems asmenims išmokėjo 216 252,16 Lt. Nurodė, jog, ieškovei esant nemokiai, išėmė iš įmonės kasos 218 880 Lt, iš kurių 216 252,16 Lt sumos panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais ir tokiais neteisėtais veiksmais sumažimo UAB „Šiekštelis“ turtą bei padarė ieškovei bei jos kreditoriams 216 252,16 Lt dydžio turtinę žalą. Byloje nustatyta, kad vykdant išieškojimą antstolė A. M. yra areštavusi V. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 50). Pareiškėja teigia, kad tik šio buto rinkos vertė yra 26 065,80 € (90 500 Lt), todėl jį realizavus, iš dalies būtų padengta įmonei priteista žala. Tačiau įvertintina visiems žinoma aplinkybė, jog parduodant turtą iš varžytynių, pradinė kaina nustatoma 80 proc. nustatytos turto kainos, kuri, neįvykus pirmoms varžytynėms ir išieškotojui neperėmus turto, yra mažinama (CPK 694, 718-723 str.). Be to, teismui nepateikta neginčijamų duomenų kokia yra reali areštuoto turto vertė, nes pagal VĮ Registrų centras įvertinimą buto vertė 9 036 € (3 t., b. l. 151, 169). Įrodymai, kad areštuotam turtui yra konkretus pirkėjas, įsipareigojęs sumokėti pareiškėjos nurodytą sumą, teismui nepateikta (CPK 178 str., 3 t., b. l. 55). Iš administratoriaus teiktų duomenų matyti, jog pageidaujančių įsigyti butą minėta kaina nebuvo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad bute gyvena ne tik V. K., tačiau ir sutuoktinė, dėl ko būtina atidalinti jungtinę nuosavybę bei nepilnametis vaikas, todėl buto pardavimas ir iškeldinimas iš buto bus apsunkintas, o išieškojimas užsitęs. Nustatyta, kad ieškinio užtikrinimui yra areštuotos dvi V. K. priklausančios 1992 m. gamybos transporto priemonės. Iš antstolės teismui pateiktos informacijos matyti, jog išieškojimas vykdomas iš V. K. darbo užmokesčio UAB „Forza“ ir teismui 2015-05-27 teiktais duomenimis, išieškota 429,85 €, iš kurių 400,54 € išieškotojui apmokėtos būtinos vykdymo išlaidos, likusi suma skirta vykdymo išlaidoms (3 t., b. l. 139-141). Įvertinus, jog skolininko darbo užmokestis yra minimalus, neatmestina, jog priteistos žalos išieškojimas gali užsitęsti eilę metų (3 t., b. l. 189).

9Iš civilinės bylos Nr. 2-212-278/2015 (buvęs bylos Nr. 2-556-278/2014) matyti, kad bankrutavusi įmonė, 2010-09-20 pareikštu pradiniu ieškiniu prašė teismą priteisti solidariai iš bendrovės akcininkų A. K., L. G., R. K., A. K., E. K., V. K. 44 7185,83 € (1 244 043,22 Lt) nuostoliams atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu bankrutavusi įmonė su A. K., L. G., R. K. sudarė taikos sutartį ir ši bylos dalis buvo nutraukta, minėtiems atsakovams įmonei sumokėjus 14 481 € (50 000 Lt, 3 t., b. l. 164, 167-168). Atsižvelgdama į tai, bankrutavusi UAB „Šiekštelis“ sumažino prašomų atlyginti nuostolių sumą per pusę ir prašo teismą priteisti solidariai iš atsakovų V. K., A. K., E. K. 177 253,71 € (612 021,61 Lt) nuostoliams atlyginti bei procesines palūkanas. Pareikšdama ieškinį atsakovams bankrutavusi įmonė nurodė, kad administratorius, vadovaudamasi perduotais dokumentais nustatė, jog 2008-12-29 UAB "Šiekštelis" akcininkai (atsakovai) nutarė įmonę likviduoti ir likvidatoriumi paskirti atsakovą V. K.. Pagal balanso duomenis 2008-12-31 į ieškovės balansą įrašyto turto vertė sudarė 1 445 897 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 278 224 Lt, kas reiškia, jog bendrovė buvo nemoki ir atsakovai privalėjo bendrovei inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o ne skelbti likvidaciją. 2009-02-02 ieškovės visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė atsargų inventorizacijos komisijos pirmininku paskirti A. K., nariais – L. G., R. K. ir E. K.. Ieškovė nurodo, kad inventorizacijos metu surašytas atsargų trūkumo aktas ar aprašas ieškovės administratoriui nebuvo perduotas. 2009-02-06 visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė atsargų inventorizacijos metu surastą trūkumą nurašyti į sąnaudas (neleidžiamus atskaitymus) savikainos kainomis. 2009-02-06 ieškovės visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nudėvėtą ir sugadintą ilgalaikį 9 187,22 Lt vertės turtą nurašyti į sąnaudas likutine verte. Ieškovė nurodė, kad nurašymą pagrindžiančių dokumentų ieškovės vadovas administratoriui neperdavė. Pagal 2009-12-31 balanso duomenis bendrovė turėjo 93 Lt vertės ilgalaikį turtą (administratoriui perduoto kasos aparato likutinė vertė), trumpalaikio turto vertė sudarė tik 11 442 Lt, o atsargų, t. y. pirktų prekių, skirtų perparduoti, neliko. Nurodo, kad atsakovų kaip akcininkų veiksmai, 2009-02-06 ir 2009-03-06 visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuojant už įmonės 1 214 856 Lt vertės atsargų ir 9 187,22 Lt vertės ilgalaikio turto nurašymą į sąnaudas, pripažintini nesąžiningais, nes jų pagrindu bendrovė neteko beveik viso savo turto ir atsakovai privalo atsakyti savo turtu už įmonės prievoles. Teigia, jog atsakovai buvo juridinio asmens dalyviai, todėl jiems atsakomybė kyla pagal CK 2.50 str. 3 d., pagal bendrąjį sąžiningumo principą, o civilinės atsakomybės sąlygos: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti ir kalti juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės, yra įrodyti. Ieškiniu nurodoma, kad ieškovės juridinio asmens dalyviai atliko nesąžiningus, kaltus veiksmus ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu, buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad jų elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, o jų nepagrįstų sprendimų pagrindu bendrovė, kuri tuo metu buvo likviduojama ir faktiškai buvo nemoki, neteko 1 224 043,22 Lt vertės turto ir jai bei kreditoriams buvo padaryta nurodyto dydžio žala, kurios pusę (177 253,71 €; 612 021,61 Lt) prašo priteisti iš atsakovų. Iš minėtos bylos duomenų matyti, kad atsakovai V. K., A. K. ir E. K. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog būtent dėl jų, kaip juridinio asmens dalyvių veiksmų, bendrovė negalėjo įvykdyti savo prievolių. Teigia, jog ieškovės nurodyta kreditoriams padaryta žala (1 224 043,22 Lt) yra nepagrįsta, nes UAB „Šiekštelis“ bankroto byloje patvirtinta nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma yra 356 105,29 Lt, todėl tik ši suma gali būti laikoma žala bendrovės kreditoriams. Nurodo, jog CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato juridinio asmens dalyvio atsakomybę dėl konkrečios ir konkretaus dydžio neįvykdytos prievolės, todėl, net ir konstatavus juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus, atsakomybė negali būti didesnė nei bendrovės neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams. Teigia, jog 2009-03-06 visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytas klausimas dėl nudėvėto ir apgadinto ilgalaikio turto nurašymo ir akcininkų sprendimu nutarta jį nurašyti į sąnaudas likutine verte. 2009-03-13 nurašymo aktu Nr. 01 pagrinde buvo nurašyta kompiuterinė technika, įgyta apie 2004 metus, kai jos nusidėvėjimo normatyvas yra trys metai, todėl šis turtas teisėtai galėjo būti nurašytas kaip nusidėvėjęs. 2009-02-06 visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo už bendrovėje nustatytos 1 214 856 Lt vertės atsargų trūkumo nurašymą į sąnaudas dėl jo įforminimo buhalterinėje apskaitoje, tačiau ne dėl paties turto nurašymo. Tokio sprendimo priėmimas žalos bendrovės kreditoriams nepadarė, kadangi buvo nurašytas bendrovėje jau nebesantis turtas, kurį grąžino automobilių pardavėjams, kas ne visada buvo tinkamai įforminama ir mokami pinigai. Nurodo, jog nesąžiningų veiksmų, lėmusių bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, neatliko. Be to, nėra priežastinio ryšio tarp jų kaip akcininkų sprendimų nurašyti ilgalaikį turtą bei nustatytą atsargų trūkumą ir ieškovo nurodomos žalos kreditoriams, todėl atsakomybė pagal CK 2.50 str. 2 d. jiems neturi būti taikoma (civilinė byla Nr. 2-556-278/2014; 1 t., b. l. 63-65, 2 t., b. l. 19-36, 52-59). Ieškinys Panevėžio apygardos teismo 2013-10-23 sprendimu iš dalies buvo patenkintas ir iš atsakovų V. K., A. K., E. K. subsidiariai ir solidariai ieškovės naudai priteista 36 317,48 € (125 397 Lt) žalai atlyginti, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-22 nutartimi dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų minėtas sprendimas buvo panaikintas ir perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (3 t., b. l. 86-188). Minėta civilinė byla 2014-12-30 nutartimi yra sustabdyta iki bus išnagrinėtas kreditoriaus skundas dėl ginčijamo nutarimo. Pareiškėja Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ teigia, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu pritarus reikalavimo bei ieškovės teisių į aukščiau paminėtą bylą pardavimui bendra 28 962,00 € (100 000 Lt) suma, pažeidžiami kreditorių interesai, imperatyvios įstatymo nuostatos. Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, tai, jog nėra aišku, koks procesinis sprendimas bus priimtas byloje, teismas daro išvadą, jog ir patenkinus bankrutavusios įmonės patikslintą ieškinį, greitas nuostolių išieškojimas iš atsakovų V. K., A. K., E. K. yra abejotinas. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog sprendimas gali būti skundžiamas bet kurios iš šalių, į tai, jog iš V. K. jau yra vykdomas išieškojimas pagal ankstesnį sprendimą, išieškojimai iš A. K., E. K. turimo turto, kurį sudaro minimalus darbo užmokestis bei A. K. priklausantys du 1986 m. ir 1999 m. automobiliai, trys žemės sklypai ir gyvenamasis namas, kurie įgyti santuokoje; E. K. - 2000 m. automobilis AudiA6 ir du žemės sklypai, užsitęs dėl jų turto dalies nustatymo, šio turto pardavimo bei išieškojimo procedūrų (3 t., b. l. 169-185, 189-192).

10Nagrinėjant skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo yra vertinama kreditorių valios išraiška, jos atitiktis imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo normoms, bankroto proceso tikslams, ar nėra pažeidžiami kreditorių, likusių mažumoje, teisės ir teisėti interesai. Sutiktina, jog bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012), tačiau turi būti vertinamos ir realios tiek skolininkų turto vertinimo, jo pardavimo bei išieškojimo galimybės. Kadangi sustabdyta civilinė byla nagrinėjama nuo 2010-09-20 ir jos baigtis nėra aiški, be to, ir priteistų nuostolių išieškojimas yra apsunkintas bei ilgas, įvertinus, jog išieškojimo procedūrų trukmė didina bankrutavusios įmonės išlaidas ir tuo pačiu mažina kreditorių galimybes atgauti skolas, tą aplinkybę, jog įmonei gavus 28 962,00 € (100 000 Lt) bus dengiami iš dalies ir trečios eilės kreditorių reikalavimai, teismas daro išvadą, jog bankrutavusios įmonės kreditorių priimtas nutarimas dėl kreditorinio reikalavimo ir ieškovės teisių sustabdytoje civilinėje byloje pardavimas, neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo, CK 1.5 straipsnio nuostatoms ir neproporcingai nepažeidžia kreditorių, tame tarpe ir bendrovės trečios eilės kreditorių, teisių. Ginčijamų nutarimų priėmimu siekiama užbaigti įmonės bankroto procedūrą, jos neilginti, kas atitinka Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti ginant visų kreditorių interesus, tuo pačiu ir pareiškėjos, todėl vieno iš kreditorių pareikštas prieštaravimas racionaliam kreditorių sprendimui negali pažeisti visų kitų kreditorių bei pačios įmonės interesų. Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ teiginys, jog dalis balsavusiųjų kreditorių „už“ ginčijamus nutarimus, pilnai patenkins savo finansinį reikalavimą įmonei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėti kreditoriai savo nuomonę išreiškė neįvertinę skolų išieškojimo galimybės, trukmės, kas gali turėti įtakos administravimo išlaidų dydžiui, o tuo pačiu ir kreditoriams grąžintinų skolų dydžiui bei veikdami tik savo interesų naudai, nes „už“ priimamus nutarimus yra balsavęs ir V. T., kuris yra trečios eilės kreditorius. Be to, nesutikdama su kreditorių priimtais nutarimais bei siekiant neuždelsti bankroto procedūrų, pareiškėja turėjo teisę ir pati teikti pasiūlymą ir įsigyti tiek reikalavimą į V. K. skolą, tiek ieškovės teises sustabdytoje civilinėje byloje. Teiginys, jog byloje yra prejudicinis faktas, nes pareiškėjos iniciatyva jau keli panašaus turinio ankstesnių kreditorių susirinkimų nutarimai buvo pripažinti negaliojančiais, vertintinas kritiškai, nes ginčytų nutarimų priėmimo aplinkybės yra skirtingos tiek dėl teiktų pasiūlymų (svartyti taikos sutarties sudarymo bylose klausimai), tiek juos teikusių asmenų bei siūlomų sumų pobūdžiu.

11Klausimas dėl administratoriaus atlyginimo dydžio bei administravimo išlaidų nustatymo yra kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirti klausimai. 2014-11-19 kreditoriams priėmus pasiūlymą dėl reikalavimo ir ieškovės teisių civilinėje byloje pardavimo bei įvertinus sustabdytos bylos baigtį, tolimesnius administratoriaus veiksmus bei to pasėkoje sumažėjus administravimo išlaidų dydžiui, kreditorių susirinkimas turėjo teisę spręsti ir administravimo išlaidų dydžio klausimą (ĮBĮ 36 str.). Konstatavus, jog kreditoriai priėmė ir įmonės interesus atitinkančius sprendimus, konstatuoti, jog trečiu dienotvarkės klausimu priimtas sprendimas pažeidžia (riboja) administratoriaus teises, nėra pagrindo.

12Dėl paminėtų motyvų, pareiškėjos skundas atmestinas.

13CPK 5 straipsnis suteikia teisę asmeniui kreiptis teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, o ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis – teisę apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Pareiškėja naudojasi jai įstatymų suteikta teise, todėl jos veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti baudą, nėra pagrindo (CPK 95 str.).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 straipsniais

Nutarė

15pareiškėjos Lietuvos ir Airijos uždarosios akcinės bendrovės „Abromika“ skundą atmesti.

16Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai