Byla e2-1271-294/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Modestui Kuodžiui, atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovui Augustui Platūkiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovams J. T., G. T., UAB „Naujamiesčio būstas“, trečiasis asmuo ADB Gjensidige dėl žalos atlyginimo

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 1 279,57 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su T. P. sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0213960 ir apdraudė turtą, adresu ( - ). 2016-12-29 apdraustasis butas buvo užlietas iš atsakovams priklausančio buto. Ieškovas išmokėjo 1 279,57 Eur draudimo išmoką, kurią prašo iš atsakovų priteisti.

3Atsakovė J. T. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su prašoma priteisti žala nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad avarija įvyko dėl atsiradusio įtrūkimo vamzdyje, kuris buvo blogai sujungtas darant vandentiekio vamzdžių rekonstrukciją draudėjos bute. Pažymėjo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ specialistai avarijos priežastimi nurodė prieš keliolika metų atliktą buto vamzdyno remontą. Pažymi, kad butas aplietas trūkus bendram vandentiekio vamzdžiui.

4Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, kad įvykio dieną atsakovas G. T. savo bute vykdė remonto darbus ir galimai darbų vykdymo metu buvo pažeista inžinerinė įranga, dėl ko galėjo išsilieti vanduo. Pažymi, kad į namo administratorių, tai yra, UAB „Naujamiesčio būstas“ niekas nesikreipė dėl galimo vamzdžio pratekėjimo. Jeigu būtų buvusi nustatyta namo bendrosios inžinerinės įrangos avarija, butų savininkai turėtų kreiptis į namo administratorių, kad vandens pratekėjimas būtų sustabdytas.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

6Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas su ieškiniu nesutiko.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies

8Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su draudėja T. P. sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0213960 ir apdraudė turtą, adresu ( - ). 2016-12-29 apdraustasis butas buvo užlietas. Ieškovas išmokėjo 1 279,57 Eur draudimo išmoką.

9CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

10Susipažinus su šalių paaiškinimais bei surinktais rašytiniais įrodymais matyti, kad ginčas yra kilęs dėl žalos, kuri atsirado užliejus butą, t.y. kuri šalis turi atlyginti žalą ar buto savininkai (atsakovai G. T. bei J. T.) ar namo administratorius – atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“.

11Pagal statinių savininko ir (ar) valdytojo atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. To paties straipsnio (CK 6.266) 2 dalyje įtvirtinta, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

12Iš aukščiau nurodytų teisės normų analizės matyti, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra šios:

13·

14įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;

15·

16žalos asmeniui padarymas;

17·

18įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.

19Kaip teismų praktikoje nurodyta, kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014 ir kt.).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitos konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre (prezumpcija gali būti paneigta). Dėl to esant viešajame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas: juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.).

21Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

22Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu; bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai; informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; bendrijos narių sąrašo (nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus, bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą; pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį; bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai); duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.

23Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 ,,Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ IV skyrių Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę.

24CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

25Šiuo atveju iš šalių pridėtų įrodymų matyti, kad ieškovo apdraustas butas buvo užpiltas ne trūkus bendram vamzdynui, o iš viršuje esančių patalpų dėl vykstančio remonto pažeidus vamzdyną.

26Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

27Atsakovė J. T., nesutikdama su ieškinio reikalavimu pridėjo įrodymus, kad 2017 m. kovo 1 d. ieškovo draudiko bute trūko bendro naudojimo šalto vandens vamzdis, kuris buvo pakeistas. Vis dėlto iš ieškinio reikalavimų bei dėstomų aplinkybių matyti, kad kalba eina apie 2016 m. gruodžio 29 d. įvykį, dėl kurio paneigimo jokių įrodymų atsakovai (buto savininkai) nepateikė.

28Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). Šiuo atveju jokie kiti įrodymai nepagrindė atsakovų atsikirtimų dėl ieškinio (atsakovų manymu) nepagrįstumo.

29Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, išklausius liudytojo parodymus teismo posėdžio metu darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovai yra nurodyto buto ( - ) savininkai Civilinio kodekso 6.266 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta bei į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovų veiksmai (neveikimas), lėmė ieškovo apdraustam butui žalos kilimą, taip pat atsakovams nepateikus bei byloje nesant jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad būtent atsakovai (buto savininkai), yra atsakingi už žalą, dėl buto užliejimo.

30Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis numato pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

31Ieškovas padarytos žalos dydį grindžia, teismui pateiktu pranešimu apie žalą, defektiniu aktu, sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu, rangos sutartimi, lokaline sąmata, nuostolio paskaičiavimu. Teismo nuomone šie rašytiniai įrodymai visiškai įrodo ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir nekelia abejonių.

32Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

33Nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovų – G. T. ir J. T. atsakomybės būtinąsias sąlygas bei pagrindė prašomos priteistos žalos dydį todėl žala iš šių atsakovų solidariai ieškovui yra priteistina.

34Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nurodyto įvykio dieną būtų trūkęs bendras vamzdynas ar jo dalis, todėl laikytina, kad namo administratoriui atsakomybė dėl draudiminio įvykio nekilo, todėl ieškinio reikalavimai atlyginti žalą iš atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atmestini.

35Dėl palūkanų priteisimo

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 d. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

37Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

38Ieškovas sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė kitas bylinėjimosi išlaidas: 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 0,86 Eur užmokestį už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą, kurie ieškovo ieškinį visiškai patenkinus atsakovų G. T. ir J. T. atžvilgiu, yra priteistinas iš šių atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų apie teisinių išlaidų dydį, taip pat nepateiktas prašymas tokias išlaidas priteisti, todėl pastarosios iš atsakovų ieškovui nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnis).

39Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ teismui nepateikė prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokių išlaidų sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų, todėl jo atžvilgiu ieškinio reikalavimus atmetus, iš ieškovo pastarosios nepriteisiamos (CPK 88, 98 straipsniai).

40Valstybė patyrė 30,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 30,35 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 30,00 Eur, ir ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

41Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

42Ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, filialo kodas 302912288, ieškinį atsakovams G. T. ir J. T. tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovų G. T., asmens kodas ( - ) ir J. T., asmens kodas ( - ) solidariai 1 279,57 Eur (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt devyni eurai 57 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 279,57 Eur sumą nuo 2018-08-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 31,54 Eur (trisdešimt vienas euras 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

43Ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, filialo kodas 302912288, ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas atmesti.

44Priteisti iš atsakovų G. T., asmens kodas ( - ) ir J. T., asmens kodas ( - ) valstybei lygios dalimis 30 Eur (trisdešimt eurų) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, kvitą ar mokėjimo nurodymą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

45Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 1 279,57 Eur žalą, 5 procentų... 3. Atsakovė J. T. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su... 4. Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, kad įvykio dieną atsakovas... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovas su... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 8. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su draudėja T. P.... 9. CK 6.1015 straipsnyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita,... 10. Susipažinus su šalių paaiškinimais bei surinktais rašytiniais įrodymais... 11. Pagal statinių savininko ir (ar) valdytojo atsakomybę įtvirtinančio CK... 12. Iš aukščiau nurodytų teisės normų analizės matyti, kad deliktinės... 13. ·... 14. įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų,... 15. ·... 16. žalos asmeniui padarymas;... 17. ·... 18. įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos... 19. Kaip teismų praktikoje nurodyta, kaltė yra formaliai pašalinta iš... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad statinio,... 21. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties... 22. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties... 23. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 ,,Privalomieji statinių... 24. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia... 25. Šiuo atveju iš šalių pridėtų įrodymų matyti, kad ieškovo apdraustas... 26. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 27. Atsakovė J. T., nesutikdama su ieškinio reikalavimu pridėjo įrodymus, kad... 28. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje surinktais rašytiniais įrodymais,... 30. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis numato pareigą kiekvienam... 31. Ieškovas padarytos žalos dydį grindžia, teismui pateiktu pranešimu apie... 32. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip... 33. Nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovų –... 34. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad... 35. Dėl palūkanų priteisimo... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada... 37. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 38. Ieškovas sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė kitas... 39. Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ teismui nepateikė prašymo atlyginti... 40. Valstybė patyrė 30,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 41. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,... 42. Ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą,... 43. Ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą,... 44. Priteisti iš atsakovų G. T., asmens kodas ( - ) ir J. T., asmens kodas ( - )... 45. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...