Byla 2-1169/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4288-565/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui Romaldui Šuliokui dėl atsisakymo pateikti informaciją ir trukdymo ginti savo teises civilinėse ir baudžiamojoje byloje bei dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjas R. Šuliokas pažeidė ieškovo teises ir vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu civilinės bylos Nr.2-1539-598/2011 nagrinėjimo metu ir trukdė ginti ieškovo teises kitose civilinėse ir baudžiamojoje bylose; 2) įpareigoti Jonavos rajono apylinkės teismą nutraukti padarytus pažeidimus ir atsiųsti ieškovui faksu prašomus procesinius dokumentus iš civilinės bylos Nr.2-1539-598/2011 nurodytu numeriu; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės 500 650 Lt žalos atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą civilinės bylos Nr.2-1539-598/2011 nagrinėjimo metu ir trukdymą ginti savo teises kitose civilinėse ir baudžiamojoje byloje Nr.I-15-831/2009.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2012 m. balandžio 24 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas išaiškino ieškovui, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 1 d.).

7Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl to, jog Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas R.Šuliokas netenkino ieškovo prašymo išsiųsti ieškovui faksu procesinį dokumentą, priimtą 2011 m. gruodžio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1539-598/2011, ieškovas patyrė 650 Lt ir 300 000 Lt turtinę žalą, kurią patvirtina 2011 m. gruodžio 23 d. siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, taip pat ieškiniai Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose

8Nr.2-1519-619/2012 ir Nr.2-2690-195/2012. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl tokių teisėjo R.Šulioko veiksmų jis patyrė 200 000 Lt neturtinę žalą.

9Teismas pažymėjo, kad ieškovas privalo nurodyti, kuo pasireiškia priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtos turtinės bei neturtinės žalos, t. y. kaip konkrečiai 2011 m. gruodžio 15 d. procesinio dokumento Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1539-598/2011 neišsiuntimas ieškovui faksu įtakojo 650 Lt ir 300 000 Lt turtinės bei 200 000 Lt neturtinės žalos ieškovui atsiradimą. Iš ieškovo pateikto 2012 m. vasario 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo atsakymo matyti, kad prašomas procesinis dokumentas ieškovui yra išsiųstas registruotu paštu. Teismas sprendė, jog pateiktame ieškinyje ieškovas turi nurodyti, ar šį procesinį dokumentą jis gavo, kada gavo, o jei negavo – dėl kokių priežasčių ieškovui procesiniai dokumentai nėra įteikiami ieškovo nurodytu adresu. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovas privalo nurodyti, kuo 2011 m. gruodžio 15 d. procesinis dokumentas, priimtas Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1539-598/2011, yra susijęs su ieškovui paskirta 650 Lt bauda ir Vilniaus apygardos teismo civilinėmis bylomis Nr.2-1519-619/2012 ir Nr.2-2690-195/2012. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas taip pat turi nurodyti ar 650 Lt bauda iš jo yra išieškota, kokia dalis iš 300 000 Lt nurodytos turtinės žalos susijusi su civiline byla Nr.2-1519-619/2012 ir kokia dalis – su civiline byla Nr.2-2690-195/20121, ar šios civilinės bylos yra išnagrinėtos bei kokie sprendimai jose yra priimti. Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovas turi nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė 200 000 Lt neturtinė žala. Be to, prašydamas kaip rašytinius įrodymus išreikalauti civilines bylas Nr.2-1539-598/2011, Nr.2-1519-619/2012 ir baudžiamąją bylą Nr.I-15-831/2009 ieškovas nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes gali pagrįsti prašomose išreikalauti bylose esantys dokumentai (CPK 199 str. 1 d. 3 d.). Kadangi ieškovas yra šių bylų šalimi (dalyvaujančiu byloje asmeniu), jis turi teisę daryti šių bylų kopijas (CPK 42 str. 1 d.) ir pats pateikti teismui reikalingus įrodymus.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Skundžiamoje nutartyje nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, kai reikalaujama privalomai nurodyti ar ieškovas gavo 2011 m. gruodžio 15 d. paštu jam siųstą Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, o jei ji nebuvo gauta, tai dėl kokių priežasčių.

132. Nutartyje neteisėtai bei nepagrįstai reikalaujama pateikti civilinių bylų ir baudžiamosios bylos medžiagose esančių dokumentų kopijas ir atsisakoma išreikalauti šias bylas tuo pagrindu, jog ieškovas nenurodė, kokias aplinkybes gali pagrįsti prašomose išreikalauti bylose esantys dokumentai.

143. Nutartimi pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio bei Civilinio proceso kodekso 21 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ieškovo teisę į nešališką bei nepriklausomą teismą. Ieškinį nagrinėja šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas, dėl kurio neteisėtais veiksmais padarytos žalos yra iškelta ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kuri šiam perduota nusišalinus Vilniaus apygardos teismui. Todėl šioje byloje Vilniaus apygardos teismui nenusišalinus, jis tampa teisėju savo byloje dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo.

154. Nutartyje nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, kai reikalaujama įrodyti ar bauda yra išieškota bei įrodyti turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Toks ieškovui keliamas reikalavimas yra nepagrįstas kadangi iš ieškovo jau kreipimosi į teismą metu buvo pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškovas ieškinyje turi nurodyti, bet neįrodyti ieškinio pagrindą.

    1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

18Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio.

19Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Jonavos rajono apylinkės teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui R. Šuliokui dėl atsisakymo pateikti informaciją ir trukdymo ginti savo teises civilinėse ir baudžiamojoje byloje bei dėl to atsiradusios teisės į žalos atlyginimą. Taigi, ieškinys nagrinėjamos bylos atveju buvo pateiktas CK 6.272 straipsnio pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra išaiškinęs, kad ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. <...> Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme. Taigi, šis aiškinimas atitinka ir nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti procesinį sprendimą dėl teismų ir teisėjų pašalinimo iš proceso.

20Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, kad ieškinį nagrinėja šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas, dėl kurio neteisėtais veiksmais padarytos žalos yra iškelta ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, todėl šioje byloje Vilniaus apygardos teismui nenusišalinus, jis tampa teisėju savo byloje dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.

21Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, išaiškina apeliantui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais. Todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nenusišalino nuo ieškinio priėmimo klausimo sprendimo ir kaip negalintis būti atsakovu byloje nepažeidė principo, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Analogiškos praktikos laikytasi ir kitose bylose, kuriose tas pats apeliantas A. B. atskiruosiuose skunduose argumentavo, jog teismas, kuris pats patrauktas atsakovu byloje dėl nagrinėjant civilinę bylą padarytos žalos atlyginimo, negalėjo spręsti jo ieškinio priėmimo klausimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-881/2012).

22Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti

23500 650 Lt žalos atlyginimo, kurį sudaro 650 Lt ir 300 000 Lt turtinė žala, kurią ieškovo teigimu patvirtina 2011 m. gruodžio 23 d. siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, taip pat pareikšti ieškiniai Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-1519-619/2012 ir Nr. 2-2690-195/2012. Taip pat prašo priteisti ir 200 000 Lt neturtinę žalą, kurią patvirtina minėtas siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas bei minėtų civilinių bylų ir baudžiamosios bylos Nr. I-15-831/2009 eiga bei medžiaga. Ieškinyje ieškovas prašė kaip rašytinį įrodymą reikalavimams pagrįsti, iš Jonavos rajono apylinkės teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-1539-598/2011 ir baudžiamąją bylą Nr. I-15-831/2009 bei iš Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1519-619/2012. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nenurodė, kaip jo nurodyti neteisėti veiksmai įtakojo ieškovui turtinės bei neturtinės žalos atsiradimą, kuo priimtas procesinis dokumentas yra susijęs su ieškovui paskirta bauda ir Vilniaus apygardos teismo civilinėmis bylomis, taip pat kuo konkrečiai pasireiškė neturtinė žala. Teisėjų kolegija su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais sutikti negali, nes kaip jau buvo minėta, ieškovas nurodė aplinkybes, kurių pagrindu reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o kaip įrodymą savo reikalavimams pagrįsti prašo išreikalauti atitinkamas civilines ir baudžiamąją bylą, kurių jis pateikti negali.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.

25Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, nutartimi turėjo pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstu laikytinas teismo reikalavimas ieškovui itin detaliai nurodyti atitinkamas ieškinį pagrindžiančias aplinkybes bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus.

26Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama teismo nutartis naikintina ir teismui iš naujo perduotinas spręsti ieškinio priėmimo klausimas.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl to, jog Jonavos rajono apylinkės teismo... 8. Nr.2-1519-619/2012 ir Nr.2-2690-195/2012. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl... 9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas privalo nurodyti, kuo pasireiškia... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 12. 1. Skundžiamoje nutartyje nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos... 13. 2. Nutartyje neteisėtai bei nepagrįstai reikalaujama pateikti civilinių... 14. 3. Nutartimi pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 15. 4. Nutartyje nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento... 16. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio... 18. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu... 20. Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, kad ieškinį nagrinėja... 21. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas... 22. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai,... 23. 500 650 Lt žalos atlyginimo, kurį sudaro 650 Lt ir 300 000 Lt turtinė žala,... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti... 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad... 26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto atskirasis skundas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir...