Byla 2-881/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-8024-661/2011 atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui dėl Lietuvos Respublikos teismų atsisakymo išnagrinėti skundus ir ieškinius politiniu pagrindu ir diskriminacijos vykdymo civilinėse ir administracinėse bylose ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą bei

Nustatė

2

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl teismingumo.

5Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Respublikos teismai pažeidė jo teises ir vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją; 2) įpareigoti Lietuvos Respubliką pašalinti padarytus ieškovo teisių pažeidimus; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimus ir diskriminacijos vykdymą. Prašomą priteisti 250 000 Lt sumą sudaro: 150 000 Lt turtinė žala ir 100 000 Lt neturtinė žala.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui.

8Teismas nurodė, kad prašoma priteisti 150 000 Lt kaip turtinio atlyginimo suma neviršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytos sumos, todėl šis reikalavimas neteismingas Vilniaus apygardos teismui ir negali būti priimtas (CPK 27 str. 1 p., 137 str. 2 d. 2 p.), o bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo pašomos priteisti sumos, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai (CPK 27 str. 1 p.). Todėl ieškovo reikalavimas ir dalyje dėl 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo taip pat neteismingas Vilniaus apygardos teismui.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo kitam apygardos teismui. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

111. Kadangi joks teismas negali būti teisėju savo paties byloje, Vilniaus apygardos teismas, kuris yra atsakovas byloje, privalėjo nusišalinti nuo ieškinio nagrinėjimo ir šališkos bei priklausomos nutarties priėmimo (CPK 21,69 straipsniai).

122. Teismas netinkamai aiškino teismingumo taisykles. Ieškinio suma, kuri yra reikšminga taikant CPK 27 straipsnio 1 dalį, yra 250 000 litų.

133. Skundžiama nutartimi be ieškovo sutikimo keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas taip pažeidžiant CPK 6, 7, 141 straipsnius. Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų prašė priteisti 250 000 1itų atlyginimą.

144. Apylinkės teismo teisėjas negali ir neturi teisės bei kompetencijos nagrinėti ir vertinti aukštesnių teismų teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimų, priešingu atvejų, būtų pažeidžiamas Konstitucijos 109 straipsnis ir instancinė teisingumo vykdymo tvarka.

155. Pagal teismų praktiką analogiški ieškiniai teismingi apygardos teismui (Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 2-7255-340/2011, 2-3269-275/2011).

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Byloje kilo ginčas dėl teismingumo.

19Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 str.). Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

20Ieškovas A. B. ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Respublikos teismai pažeidė jo teises ir vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją; 2) įpareigoti Lietuvos Respubliką pašalinti padarytus ieškovo teisių pažeidimus; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimus ir diskriminacijos vykdymą.

21Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimas priteisti žalą yra vientisas ir jo dydis 250 000 Lt, todėl Vilniaus apygardos teismas išskirdamas ieškovo reikalavimą priteisti 250 000 lt žalos į du atskirai vertintus reikalavimus priteisti 150 000 litų turtinės žalos ir 100 000 litų neturtinės žalos pažeidė dispozityvumo ir kitus civilinio proceso principus (CPK 6 ir 7 str.), nesilaikė nustatytos ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo tvarkos (CPK 141 str.), tačiau su tokiu ieškovo vertinimu teisėjų kolegija negali sutikti. Iš ieškinio turinio (b.l. 1) akivaizdu, jog ieškovas prašomą priteisti žalą vertina kaip 150 000 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą, tačiau nei vienas iš šių reikalavimų, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, neteismingas apygardos teismams.

22Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto argumentus dėl skundžiamos nutarties tariamo neatitikimo teismų praktikai. Paminėtina, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-339/2012, kurioje jau buvo pasisakyta dėl teismingumo klausimo byloje, kurioje buvo prašoma priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą ir byla buvo pripažinta teisminga tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo atstovo buveinė (CPK 29 str.)., o sprendžiant teismingumo klausimą taip pat atskirai buvo vertinta tiek prašomos priteisti turtinės žalos, tiek neturtinės žalos dalys ir jų dydžiai.

23Galiausiai atmestini ir apelianto argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas kaip vienas iš atsakovų byloje, apelianto manymu, turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nenusišalino nuo ieškinio priėmimo klausimo sprendimo ir kaip negalintis būti atsakovu byloje nepažeidė principo, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje.

24Instancinė teismo sprendimų peržiūrėjimo tvarka skundžiama nutartimi taip pat nepažeista, kadangi ieškiniu, kurio teismingumo klausimas buvo sprendžiamas, nesiekiama panaikinti ar pakeisti kitų teismų priimtų sprendimų.

25Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, ir padarė teisingas išvadas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl teismingumo.... 5. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas: 1)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti... 8. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti 150 000 Lt kaip turtinio atlyginimo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio... 11. 1. Kadangi joks teismas negali būti teisėju savo paties byloje, Vilniaus... 12. 2. Teismas netinkamai aiškino teismingumo taisykles. Ieškinio suma, kuri yra... 13. 3. Skundžiama nutartimi be ieškovo sutikimo keičiamas ieškinio dalykas ir... 14. 4. Apylinkės teismo teisėjas negali ir neturi teisės bei kompetencijos... 15. 5. Pagal teismų praktiką analogiški ieškiniai teismingi apygardos teismui... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Byloje kilo ginčas dėl teismingumo.... 19. Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus... 20. Ieškovas A. B. ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos... 21. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimas priteisti... 22. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto argumentus dėl... 23. Galiausiai atmestini ir apelianto argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas... 24. Instancinė teismo sprendimų peržiūrėjimo tvarka skundžiama nutartimi taip... 25. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 27. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą....