Byla I-381-283/2016
Dėl darbo užmokesčio dalies ir delspinigių už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Pasvalio rajono apylinkės teismui

1Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą dėl darbo užmokesčio dalies ir delspinigių už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Pasvalio rajono apylinkės teismui.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja S. D. skundu ir patikslintu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Pasvalio rajono apylinkės teismo solidariai priteisti 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) neišmokėtą 2 780,06 Eur (9 599,00 Lt) darbo užmokesčio dalį ir 0,06 procentų delspinigių nuo priteistos sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Pareiškėja nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teisme pradėjo dirbti nuo 1988 m. rugsėjo 1 d., ginčo laikotarpiu dirbo raštinės vedėja ir jos, kaip valstybės tarnautojos, pareigybei, buvo nustatytas B lygis ir 9 kategorija, o nuo 2007 m. sausio 2 d. suteikta antra kvalifikacinė klasė. Pareiškėjai mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 23, 24 ir 25 straipsniais, tarp jų – ir nuostatomis, nustatančiomis pareiginių algų koeficientus atskiroms pareigybių kategorijoms ir priedus už kvalifikacines klases. Pareiškėja nurodė, kad, pagal 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsnį buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ir sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Taikant nurodytą teisinį reguliavimą, ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo sumažintas priedo už kvalifikacinę klasę dydis ir dėl to jai buvo mokėtas mažesnis darbo užmokestis. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) išvadomis, teigė, kad ginčo laikotarpiu mažesnis darbo užmokestis buvo mokamas neteisėtai ir nepagrįstai (2-5, 15-18 b. l.).

4Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, remdamasi 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 2 punktu, nurodė, kad byloje tinkamu Lietuvos valstybės atstovu byloje yra Pasvalio rajono apylinkės teismas (22 b. l.).

5Atsakovas Pasvalio rajono apylinkės teismas, nurodęs, kad jis neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl atsiliepimu prašė sprendimą dėl pareiškėjos skundo priimti teismo nuožiūra. Pasvalio rajono apylinkės teismas teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, nes vykdo Valstybės tarnybos įstatymą ir neturi galimybės su į valstybės tarnybą priimamu asmeniu susitarti dėl darbo funkcijų ar apmokėjimo už darbą. Vertino, kad Lietuvos valstybė yra atsakinga už valstybės tarnautojo tinkamą darbo apmokėjimą, nes atsakovas ginčo laikotarpiu vykdė galiojusius teisės aktus, reguliuojančius darbo užmokesčio mokėjimą valstybės tarnautojams, pagal kuriuos pareiškėjai buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio (24-25 b. l.).

6Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

7Byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono apylinkės teisme S. D. vykdė raštinės vedėjos pareigas ir buvo valstybės tarnautoja, jai nuo 2007 m. sausio 2 d. buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė (8-10 b. l.). Pasvalio rajono apylinkės teismo parengtos pažymos „Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimas valstybės tarnautojams“ duomenimis, pareiškėjai ginčo laikotarpiu neišmokėto darbo užmokesčio dalis sudaro 2 780,06 Eur (9 599,00 Lt) (6-7 b. l.).

8Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

9Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymas (toliau - Valstybės tarybos įstatymas). Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Įstatymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytu teisiniu reguliavimu, be pareiginės algos koeficientų mažinimo, buvo taikoma kita papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.

10Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11Nagrinėjamoje byloje tarp proceso dalyvių nėra ginčo, jog Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, neišmokėjo 2 780,06 Eur darbo užmokesčio. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjos patirti praradimai.

12Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgęs į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginčą, taikomos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484- 602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.). Pareiškėjos teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra iš esmės panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).

14Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas). Šio įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, siekiant atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebūtų buvę patirti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai). Be to, Grąžinimo įstatymas nustatė dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką

15(2 straipsnis), išmokėtinų sumų finansavimo tvarką. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Atsižvelgus į nurodytą išaiškinimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, būtent ir nustatė konkretų mechanizmą, skirtą kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, Pasvalio rajono apylinkės teismas, kuriame dirba pareiškėja, turi pareigą Grąžinimo įstatymo įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus darbo užmokesčio praradimus.

16Nustačius, kad pareiškėjos dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas Grąžinimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

17Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, atsakovu laikoma institucija, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kad į bylą yra įtrauktas ir tinkamas atsakovas, t. y. Pasvalio rajono apylinkės teismas, kuriame valstybės tarnautoja ėjo pareigas, ir jis savo poziciją dėl nagrinėjamo ginčo pareiškė atsiliepime, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas, aplinkybė dėl netinkamo atsakovo teisingam bylos išsprendimui pripažįstama kaip neturinti reikšmės.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

19pareiškėjos S. D. skundą atmesti.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai... 2. Teismas... 3. pareiškėja S. D. skundu ir patikslintu kreipėsi į administracinį teismą... 4. Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija,... 5. Atsakovas Pasvalio rajono apylinkės teismas, nurodęs, kad jis neturi jokio... 6. Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.... 7. Byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono apylinkės teisme S. D. vykdė raštinės... 8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio,... 9. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja... 10. Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos... 11. Nagrinėjamoje byloje tarp proceso dalyvių nėra ginčo, jog Pasvalio rajono... 12. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog... 13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 14. Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 15. (2 straipsnis), išmokėtinų sumų finansavimo tvarką. Konstitucinis Teismas... 16. Nustačius, kad pareiškėjos dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto... 17. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, bylose... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 19. pareiškėjos S. D. skundą atmesti.... 20. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...