Byla 2-673-614/2015
Dėl piniginių lėšų gražinimo. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Santai Guiskytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai, atsakovo atstovui Andriui Mėliniui, viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skirnuva“ ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl piniginių lėšų gražinimo. Teismas

Nustatė

2Ieškovas UAB „Skirnuva“ 2014-09-30 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui BAB bankui SNORAS, prašydamas pripažinti, kad 745.752,21 Lt piniginės lėšos, BAB banko SNORAS specialiojoje sąskaitoje Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausė ieškovui kaip depozitinės lėšos CK 6.56 str. pagrindu, ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui šias lėšas, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Ieškinys, b.l. 1-10). Ieškovas taip pat pateikė dubliką (b.l. 114-118). Savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodo, kad 2010-11-18 jis laimėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ paskelbtą viešą konkursą „Alytaus regione esamų šiukšlynų uždarymas“ Nr.94729 dėl Alytaus regione esamų šiukšlynų uždarymo inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo ir statybos darbų atlikimo. 2011-01-21 ieškovas su užsakovu sudarė rangos sutartį „Alytaus regione esamų šiukšlynų uždarymas Nr.6“. Rangos sutarties 14.2. p. numatyta, kad išankstiniam mokėjimui pagal Rangos sutartį gauti iš užsakovo, ieškovas užsakovo naudai turėjo pateikti prievolių vykdymą užtikrinančią priemonę – garantiją, bendra išankstinio mokėjimo suma – 1.734.151,85 Lt. Vykdydamas rangos sutarties nuostatas, ieškovas atsakovo Alytaus filiale 2011-05-31 sudarė garantijos suteikimo sutartį Nr.270/VG/110527273, kurios pagrindu užsakovo naudai buvo išduota 2011-05-31 išankstinio mokėjimo grąžinimo garantija Nr.270/VG/110527273, kurios dydis 1.734.151,85 Lt. Garantijos išdavimo sąlyga – garantijos sutartyje numatyto išankstinio mokėjimo įkeitimas atsakovo naudai, kuris yra nuskaitomas į specialiąją banko sąskaitą Nr. ( - ), kuri yra atidaryta atsakovo banke ir taip pat yra laikomas finansiniu užstatu. Garantijos įsigaliojimo sąlyga – garantijoje numatytos pinigų sumos (išankstinio mokėjimo) įskaitymas į garantijoje nurodytą specialiąją sąskaitą. Užsakovas pervedė visą išankstinio mokėjimo sumą. Remiantis sutartimi ji buvo nuskaityta į specialiąją sąskaitą. 2011-11-17 Lietuvos banko valdybai sprendimu paskelbus atsakovo veiklos apribojimą ir 2011-12-07 iškėlus atsakovui bankroto bylą, atsakovo galimybė vykdyti bankines operacijas buvo apribota, apribota atsakovo galimybė pervesti lėšas už ieškovo atliktus darbus iš specialiosios sąskaitos, kurioje lėšų likutis sudarė 745.752,21 Lt, o taip pat atlikti kitas operacijas. Atsakovas negalėjo šių lėšų valdyti, jomis disponuoti (garantijos sutarties 3.7. p.), tačiau 2012-01-30 buvo atlikta atsakovo vidaus bankinė operacija dėl minimos sumos pervedimo iš specialiosios sąskaitos į atsakovo banke atidarytą banko sąskaitą Nr.( - ). Kadangi atsakovo banke saugomi piniginiai indėliai buvo apdrausti, ieškovui buvo išmokėta 100.000,00 Eur (t. y. 345.280,00 Lt) draudiminė išmoka. Atsakovas netinkamai įvertino piniginių lėšų statusą ir nepagrįstai pripažino, kad lėšos perėjo atsakovui nuosavybės teise. Ieškovas nurodo, kad specialioji banko sąskaita laikytina depozitine sąskaita ir joje buvusios lėšos niekada neperėjo nuosavybės teise atsakovui. Ieškovas su atsakovu sudarė finansinio užtikrinimo susitarimą nuosavybės teisių į išankstinį mokėjimą neperleidžiant. Išankstinis mokėjimas negalėjo būti įtrauktas į atsakovo turto masyvą, dėl to ieškovui, kaip teisėtam lėšų savininkui, grąžintina suma turėjo būti grąžinta visa apimtimi tiesiogiai, nesilaikant ĮBĮ numatytos tvarkos. Piniginės lėšos, kurios yra finansinis turtas, yra laikomos civilinių teisių objektu (CK 1.97 str. 1.100 str.), pagal CK 4.38 str. priskirtini prie kito turto. Nuosavybės teisė į pinigus pereina bendraisiais nuosavybės teisės perdavimo pagrindais, o esant jų neteisėtam valdymui, teisėtas savininkas gali pinigus išreikalauti CK 4.95 str. pagrindu. Jeigu specialūs įstatymai ar sutartis nenumato kitaip, nuosavybės teisė į pinigus pereina nuo jų perdavimo momento (CK 4.49 str. 1 d., 3 d., LAT 2013-10-02 nutartis Nr.3K-3-470/2013). Teisinis pagrindas bankui nuosavybės teise įgyti lėšas gali būti lėšų gavimas banko sąskaitos, banko indėlio ar kitos banko sąskaitos pagrindu, bankas įgyja teisę disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Išimtimi iš bendrosios taisyklės laikoma depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos (CK 6.56 str.), finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimai (FUSĮ 3 str. 8 d.), konkrečioje sutartyje sudaryti šalių sudaryti susitarimai. CK 6.56 str. numatyta, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai (CK 6.56 str. 8 d.). Taigi, CK civilinės apyvartos subjektams garantuoja teisę tarpusavio atsiskaitymus vykdyti per trečiojo asmens (tarpininko) vardu atidarytą ir valdomą depozitinę sąskaitą, į kurią patekusios lėšos išlieka kreditoriaus, o ne tampa depozitinės sąskaitos turėtojo (valdytojo) nuosavybe, todėl iškėlus bankui bankrotą išlieka teisinis pagrindas atgauti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas nesilaikant IBĮ ir BĮ numatytos kreditorių tenkinimo reikalavimo eilės. Šiuo atveju bankas atlieka tik tarpininko vaidmenį tarp kreditoriaus ir skolininko, dėl to mokumo banko problemos negali būti priežastimi sulaikyti ir nusavinti teisėto savininko lėšas. CK 6.56 str. depozitinės sąskaitos samprata nėra pateikta, tačiau ji atskleidžiama per jos turinį – tai sąskaita, atidaryta specialiems subjektams, kurie privalo laikyti jose esančias lėšas atskirai nuo savo turto ir tokios lėšos skirtos ne jos prievolėms tretiesiems asmenims vykdyti, o kreditorių ir skolininkų tarpusavio atsiskaitymams, kai jie dėl objektyvių priežasčių negali tiesiogiai atsiskaityti. Kad sąskaita būtų pripažinta depozitine, pagal CK 56 str. turi egzistuoti šios sąlygos: sąskaita atidaryta minimo kodekso straipsnio 1 d. nurodytų asmenų, ji turi būti valdoma atidariusio sąskaitą asmens, joje esančios lėšos turi būti skirtos vykdyti kreditoriaus ir skolininko tarpusavio atsiskaitymams, kurių jie dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti tiesiogiai, piniginės lėšos turi būti laikomos atskirai nuo banko sąskaitos turėtojo (vykdytojo) turto ir nėra skirtos depozitinės sąskaitos turėtojo prievolėms tretiesiems asmenims vykdyti, lėšas į depozitinę sąskaitą turi sumokėti skolininkas. Šiuo atveju sąskaitą atidarė atsakovas ir tik jis turėjo teisę valdyti specialiąją sąskaitą (Garantijos sutarties 3.7., 3.8. p.p.). Lėšos specialioje sąskaitoje buvo skirtos ieškovo ir užsakovo tarpusavio atsiskaitymams pagal Rangos sutartį (Rangos sutarties 14.2. p.), ieškovui išankstinis mokėjimas buvo mokamas pateikus tokį mokėjimą pagrindžiančią sąskaitą faktūrą. Kitiems tikslams lėšos nebuvo naudojamos. Specialioje sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis tarpusavio atsiskaitymų vykdyti tiesiogiai negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. tik pateikus prievolių įvykdymo užtikrinimą – Garantiją (Rangos sutarties 3 skirsnio 14.2. p.). neįvykdžius garantijos įsigaliojimo sąlygų, specialioje sąskaitoje esančių piniginių lėšų mokėjimas ieškovui pagal Rangos sutartį būtų neįmanomas. Užsakovas šią sąlygą dėl garantijos pateikimo Rangos sutartyje įtvirtino vadovaudamasis LR VPĮ nuostatomis ir praktika. Atsakovui nebuvo suteikta teisė disponuoti specialioje sąskaitoje esančiomis lėšomis, taip pat nebuvo suteikta nuosavybė, todėl lėšos turėjo būti laikomos atskirai nuo atsakovo ir ieškovo turto ir negalėjo būti panaudotos vykdant atsakovo ar ieškovo prievoles tretiesiems asmenims. Pagal garantijos sutarties 3.6., 6.10. p. lėšos atsakovo nuosavybe tampa tik tuo atveju, jei ieškovas nevykdo įsipareigojimų pagal garantijos sutartį, tačiau tokių sąlygų nebuvo. Pagal minėtą LAT praktiką, teisė valdyti banko sąskaitą nepatvirtina tokios sąskaitos turėtojo nuosavybės teisės į joje esančias lėšas, tik teisė disponuoti, o ne valdyti, patvirtina sąskaitos turėtojo nuosavybės teisę į lėšas. Garantijos sąlygos užsakovui numato pareigą pervesti pinigines lėšas į specialiąją sąskaitą ir toks veiksmas atitinka CK 6.56 str. 1 d. numatytą skolininko pareigą. Šios aplinkybės patvirtina, kad minima specialioji sąskaita laikytina depozitine sąskaita ir joje buvusios lėšos negali būti įtrauktos į atsakovo turtą, atsakovas niekada nebuvo jų savininku ir lėšas ieškovui turi grąžinti. Analogišką poziciją tapataus teisinio santykio atveju yra pripažinęs Lietuvos apeliacinis teismas (2013-12-05 nutartis byloje Nr.2A-1962/2013). Lėšų pervedimas į specialiąją sąskaitą ir pagal garantijos sutartį ir pagal LR finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo (FUSĮ) nuostatas laikytinas finansinio užtikrinimo susitarimu, tai yra susitarimas, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato gavėjui ar jo naudai užtikrindamas užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų užstato gavėjui įvykdymą, bet visa arba apribota nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka jo davėjui (FUSĮ 1 str. 8 d.). Kadangi pagal LAT praktiką finansinis turtas pagal daiktines teise priskirtinas „kito turto“ kategorijai, CK normos reglamentuojančios daiktus ir jų apyvartą bei teisių į šį turtą gynimą taikomos bendra tvarka. Todėl, jei specialūs finansų rinkų įstatymai ar jų lydimieni aktai nenustato kitaip, šio turto perleidimui būtų taikytina CK 4.49 str. 1 d., pagal kurią nuosavybės teisė pereina įgijėjui nuo turto perdavimo momento. Ieškovas nurodo, kad FUSĮ 1 str. 8 d. numato išimtį iš CK 4.49 str. 1 d. nuosavybės teisės į finansinį turtą fakto nustatymo apimtyje. Garantijos sutarties 3.6. p. sutarties šalys susitarė, kad šalių santykiams ir šiam susitarimui taikomas FUSĮ, o įkeičiama pinigų suma laikoma finansiniu užstatu. Susitarimas dėl lėšų, pervedamų į specialiąją sąskaitą, įkeitimo tuo pačiu yra ir finansinio užtikrinimo susitarimas. Remiantis garantijos sutarties nuostatomis, specialioje sąskaitoje saugomos piniginės lėšos yra kvalifikuotinos kaip FUSĮ neperleidžiant nuosavybės teisės ir atsakovui galėjo pereiti tik tuo atveju, jei ieškovas būtų nesilaikęs garantijos sutarties sąlygų ir atsakovas būtų atlikęs piniginių lėšų nuosavybės perėmimą, tačiau to nebuvo padaryta, nes ieškovas garantijos metu savo pareigas vykdė tinkamai. Garantijos sutarties 3.4. p. nuostatos, kad klientas, pasirašęs sutartį, tuo pačiu įgalioja banką nurašyti įkeičiamus pinigus nuo kliento sąskaitų banke ir pervesti juos į specialiąją banko sąskaitą. Pinigai pagal sutartį laikomi įkeistais nuo jų nurašymo iš kliento sąskaitų 3.4. p. nurodyta tvarka momento (garantijos sutarties 3.5. p.). Taigi, specialioje sąskaitoje saugomos lėšos negalėjo būti įskaitytos į atsakovo kaip bankrutuojančio asmens turto masę ir turi būti ieškovui grąžintos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

3Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 58-68) ir tripliką, nurodydamas, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovo vardu atidaryta atsakovo banke specialioji sąskaita Nr. ( - ) nėra depozitinė sąskaita CK 6.56 str. prasme, o šioje sąskaitoje apskaitomos piniginės lėšos nėra ieškovo nuosavybė. Atsakovas turi finansinę prievolę ieškovui, kuri gali būti įgyvendinama tik pagal LR ĮBĮ ir LR BĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Nors tarp ginčo šalių buvo sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas, tai nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo lėšos turi būti grąžintos ieškovui nesilaikant ĮBĮ ir BĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Ieškovas nepilnai nurodo faktines aplinkybes. 2010-05-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos 3 kredito sutartis: Nr. 031-97249, Nr. 031-9725001 ir Nr. 031-97251. 2010-11-18 ieškovas laimėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Užsakovas) paskelbtą viešą konkursą „Alytaus regione esamų šiukšlynų uždarymas“. 2011-01-21 – Ieškovas ir Užsakovas sudarė sutartį „Alytaus regione esamų šiukšlynų uždarymas Nr. 6“ (toliau – Rangos sutartis) dėl inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo ir statybos darbų atlikimo. 2011-05-31 ieškovas ir atsakovas sudarė garantijos suteikimo sutartį Nr.270/VG/110527273 (toliau – Garantijos sutartis) ir šios sutarties pagrindu Bankas išdavė užsakovo naudai 1.734.151,85 Lt dydžio išankstinio mokėjimo grąžinimo garantiją Nr. 270/VG/110527273 (toliau – Garantija). Garantijos įsigaliojimo sąlyga – 1.734.151,85 Lt išankstinio mokėjimo pagal Rangos sutartį (toliau – Išankstinis mokėjimas) pervedimas į specialiąją sąskaitą Nr.( - ). Garantijos paskirtis – užtikrinti ieškovo (rangovo pagal Rangos sutartį) išankstinio mokėjimo grąžinimo prievolę pagal Rangos sutartį. 2011-07-18 užsakovas pervedė visą Išankstinio mokėjimo sumą į specialiąją sąskaitą iš savo mokėjimo sąskaitos. 2011-08-12 bankas gavo ieškovo išrašytos užsakovui 2011-07-29 PVM sąskaitos faktūros Nr.10016449 kopiją, 530.650,56 Lt sumai, su užsakovo 2011-08-12 patvirtinimu, jog atlikti darbai atitinka Rangos sutarties sąlygas bei projektą ir avanso dalis 530.650,56 Lt sumoje gali būti panaudota apmokėti už šiuos darbus. Tą pačią dieną Bankas pervedė 530.650,56 Lt sumą iš Specialiosios sąskaitos į ieškovo mokėjimo sąskaitą Nr. ( - ). Garantijos suma sumažėjo iki 1.203.501,29 Lt. 2011-10-10 Bankas gavo ieškovo išrašytos užsakovui 2011-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr.10017254 kopiją, 457.747,88 Lt sumai, su užsakovo patvirtinimu, jog atlikti darbai atitinka Rangos sutarties sąlygas bei projektą ir avanso dalis 457.747,88 Lt sumoje gali būti panaudota apmokėti už šiuos darbus. Tą pačią dieną bankas pervedė 457.747,88 Lt sumą iš Specialiosios sąskaitos į ieškovo mokėjimo sąskaitą Nr. ( - ). Garantijos suma sumažėjo iki 745.752,21 Lt. 2011-11-16 Lietuvos banko valdyba nutarimu Nr.03-186 priėmė sprendimą paskelbti AB banko SNORAS veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011-12-07 – Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti AB bankui SNORAS bankroto bylą, kuri bankroto bylos iškėlimo dalyje įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d. 2012-01-13 atsakovas gavo ieškovo 2012-01-06 kreditoriaus reikalavimą dėl 745.752,24 Lt grąžinimo. Ieškovo nurodytas reikalavimo pobūdis yra „indėlininkas“ (2 p.). Reikalavimo 5 p. ieškovas nurodė, jog tai „Deponuotos lėšos pagal garantijos suteikimo sutartį Nr. 270/VG/110527273“ bei pateikė prašymą „šias lėšas nurašyti (3) įsipareigojimams pagal kredito sutartį padengti“. Kartu su reikalavimu ieškovas pateikė 2012-01-12 raštą Nr.38, kuriame nurodė, jog „moratoriumo paskelbimo dieną UAB „Skirnuva“ atsiskaitomojoje sąskaitoje banke liko 745.752,21 Lt nepanaudoto aukščiau minėto avanso“, bei pateikė prašymą „UAB „Skirnuva“ sąskaitoje Banke likusias grynųjų pinigų sumas nurašyti įsipareigojimams pagal kredito sutartis padengti“. 2012-01-18 ieškovui išsiųstas atsakovo raštas „Pranešimas apie sutarties nevykdymą“, kuriuo ieškovas informuotas, kad atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nutartį iškelti bankroto bylą Bankui, tam tikros sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir Banko (tame tarpe ir Garantijos sutartis), yra laikomos pasibaigusiomis, o galimi reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 str. ir BĮ 87 str. nustatyta tvarka. 2012-01-19 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtas Banko „Pranešimas apie sutarties nevykdymą“. 2012-01-30 apskaitoma Specialiojoje sąskaitoje 745.751,21 Lt pinigų sumą vidaus apskaitos tikslais buvo perkelta į ieškovo kreditoriaus reikalavimo sąskaitą Nr.( - ). 2012-04-03 atsakovas gavo 2012-04-03 ieškovo paraišką dėl turimų lėšų įskaitymo į paskolinius įsipareigojimus bankui. 2012-04-04 banke buvo gautas užsakovo raštas bankui dėl pretenzijų ieškovui neturėjimo ir atsisakymo visų teisių pagal Garantiją. 2012-04-11 bankas atliko storno operaciją Specialiojoje sąskaitoje, grąžindamas į ją 345.280 Lt, skirtus įskaitymui į įeškovo paskolinius įsipareigojimus bankui. 2012-04-12 bankas atliko tris debeto operacijas Specialiojoje sąskaitoje (172.640,00 Lt, 154.121,66 Lt ir 18.518,34 Lt, viso 345.280,00 Lt), įskaitydamas jas priskaičiuotų ir laikų nesumokėtų palūkanų pagal sudarytas su ieškovu kredito sutartis dengimui. 2012-04-24 buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2361-611/2012, kuria patvirtintas ieškovo 745.752,21 Lt dydžio kreditoriaus reikalavimas atsakovo atžvilgiu. 2012-06-21 Kauno apygardos teismas nutarė iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą, 2013-01-31 Kauno apygardos teismas patvirtino ieškovo restruktūrizavimo planą, o 2014-04-14 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.B2-1950-611/2014, kuria patvirtintas patikslintas ieškovo 400.472,21 Lt dydžio kreditoriaus reikalavimas atsakovo atžvilgiu (reikalavimas buvo patikslintas, nes tvirtinant ankstesnį reikalavimą nebuvo atsižvelgta į atliktą 2012-04-12.345.280,00 Lt reikalavimo sumos įskaitymą į ieškovo skolinį įsipareigojimą bankui pagal kredito sutartis). Ieškovas šios teismo nutarties neginčijo. Dabartinis ieškovo įsiskolinimas atsakovui viršija 25 mln. litų. Atsakovas pažymėjo, kad specialioji sąskaita nėra depozitinė sąskaita CK 6.56 str. prasme, o šioje sąskaitoje apskaitomos piniginės lėšos nėra ieškovo nuosavybė. Atsakovas turi tik finansinę prievolę ieškovui, kuri gali būti įgyvendinama tik pagal ĮBĮ ir BĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Ieškovas neišsaugojo nuosavybės teisės į šias lėšas, kadangi nurodytos lėšos buvo įmokėtos ne į depozitinę sąskaitą, o į ieškovo Specialiąją sąskaitą banke, kuri yra ieškovo mokėjimo (banko) sąskaita. Jos teisinį statusą reglamentuoja CK XLVI skyriaus „Banko sąskaita“ normos. CK 6.56 str. normos, kuriomis savo ieškinyje remiasi ieškovas, reglamentuoja visiškai kitokio pobūdžio santykius, negu susiklostė nagrinėjamoje byloje. Pagal CK 6.56 str. 1 d. 1-4 p. įtvirtintą baigtinį sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. – Vilnius Justitia, 2001-. Kn. 6: Prievolių teisė. T. 1 / Valentinas Mikelėnas. – 2003. – 531 p. (90 psl.), skolininkas (šios bylos kontekste – Ieškovas) turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, tik jeigu „ <...> (1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus [šios bylos kontekste – Užsakovas] ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; (2) kreditorius [šios bylos kontekste – Užsakovas] yra neveiksnus ir neturi globėjo; (3) kreditorius [šios bylos kontekste – Užsakovas] vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą“. Nei vienos iš šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nebuvo. Rangos sutarties šalys siekė apsisaugoti nuo galimo kitos šalies nesąžiningumo vykdant Rangos sutartį pasekmė, kuri jokiu būdu negali būti pripažinta objektyvia priežastimi, dėl kurios Rangos sutarties šalys negalėjo atsiskaityti tiesiogiai. CK 6.56 str. 1 d. nurodyta, kad skolininkas (šios bylos kontekste – Ieškovas) turi sumokėti „skolą“. Tuo tarpu 1.734.151,85 Lt dydžio piniginės lėšos, kurios užsakovo 2011-07-18 buvo įmokėtos į Specialiąją sąskaitą, nebuvo „skola“ nei užsakovo ir ieškovo santykiuose, nei atsakovo ir ieškovo santykiuose. Taip pat nei vienos iš šalių prievoliniai santykiai po tokio pinigų įmokėjimo į minėtą sąskaitą nepasibaigė (jeigu skolininkas įvykdo prievolę sumokėdamas skolą į depozitinę sąskaitą, prievolė laikoma pasibaigusia jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Specialioji sąskaita, kaip ir kitais analogiškais tokių banko garantijų išleidimo atvejais, buvo atidaryta ieškovo vardu - Garantijos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovo, pagrindu. CK XLVI skyriaus „Banko sąskaita“ 6.928 str. nurodyta, jog „Šio skyriaus normos taikomos ir bankų korespondentinėms bei kitokioms sąskaitoms, jeigu įstatymai ar bankų veiklos teisės aktai nenustato ko kita“. Atsižvelgiant į tai, santykiams, suklosčiusiems tarp atsakovo ir ieškovo dėl Specialiosios sąskaitos, taikomos ne tik Garantijos suteikimo sutarties, bet ir CK 6.913–6.927 str. normos. Specialioji sąskaita turėjo tam tikrus specifinius bruožus: už šioje sąskaitoje esantį lėšų likutį nebuvo mokamos metines palūkanos (Garantijos sutarties 3.7 p.), kol ieškovas neįvykdė savo prievolių pagal Garantijos sutartį, jis be raštiško Banko sutikimo negalėjo disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis lėšoms (Garantijos sutarties 3.8 p.), ieškovas negalėjo šios sąskaitos laisvai debetuoti (išskyrus vienintelį Garantijoje numatytą atvejį - Banko įsipareigojimai pagal šią garantiją mažėja išankstinio mokėjimo sumos ar jos dalies dydžiu, nurodytu Garantui [Bankui] pateiktuose ir Užsakovo patvirtintose PVM sąskaitų–faktūrų kopijose ir/ar kituose apmokėjimui skirtuose dokumentuose, kur Rangovas nurodomas kaip mokėtojas (toliau bendrai vadinamose sąskaitomis), kai Garantas [Bankas] perveda jose nurodytą išankstinio mokėjimo sumą ar jos dalį [iš Specialiosios sąskaitos] į Rangovo banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke SNORAS“). Atsakovas, griežtai laikydamasis Garantijos sutarties sąlygų (ieškovui pateikus reikiamus dokumentus), atliko du tokius pinigų pervedimus į Rangovo banko sąskaitą Nr. ( - ). Visais kitais požymiais Specialioji sąskaita niekuo nesiskyrė nuo standartinės banko (mokėjimo) sąskaitos – ji turėjo standartinį IBAN numeri, galėjo būti kaip kredituojama (ką patvirtinta minėtas 1.734.151,85 LTL dydžio mokėjimas), taip ir debetuojama (ką patvirtinta minėti 530.650,56 LTL ir 457.747,88 LTL dydžio mokėjimai). Pažymėtina, jog jeigu pasibaigtų Garantijos terminas ir visos ten apskaitomos piniginės lėšos būtų pervestos į bet kurią kitą ieškovo sąskaitą Banke. Vien tai, kad mokėjimą už ieškovą atliko rangivas nepakečia teisinės šio mokėjimo kvalifikacijos, jog tai yra ieškovo įmoka bankui pagal garantijos sutartį, pervestą į specialiąją sąskaitą. Nors banko sąskaitoje esančios lėšos yra civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d.), tačiau jos nėra daiktai (CK 4.1 str.) ir daiktinės teisės gynybos priemonės joms nėra taikomos. CK 6 knygos XLVI skyriaus normos, o konkrečiai CK 6.913 str. 2 d., numato, kad bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis (pažymėtina, jog banko disponavimas esančiomis banke kliento lėšomis neatsispindi klientų sąskaitose, nes banko prievolės klientui apimtis nesikeičia dėl to, kad bankas faktiškai disponuoja kliento lėšomis). Teisė disponuoti turtu sudaro nuosavybės teisės turinį (CK 4.37 str. 1 d.). Todėl mokėtojui pervedus į banko sąskaitą pinigines lėšas, bankas CK 4.49 str. 1 d. ir 6.913 str. 2 d. pagrindu įgyja nuosavybės teisę į šias lėšas. Tuo tarpu banko klientas įgyja prievolinio pobūdžio reikalavimą į banką, kad banko sąskaitoje esančios lėšos būtų grąžintos klientui šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka bei atsižvelgiant į imperatyvius įstatymų reikalavimus. Toks reikalavimas taip pat yra nuosavybės teisės objektas („kitas turtas“ – CK 4.38 str.), tačiau: jo negalima sutapatinti su nuosavybės teise į sąskaitoje esančias lėšas; juo galima disponuoti (perleisti, įkeisti), bet įgyvendinti tokią nuosavybės teisę skolininko (t.y. banko) bankroto atveju galima tik specialių banko nemokumą reglamentuojančių teisės aktų (ĮBĮ ir BĮ) nustatyta tvarka. Kadangi banko bankroto atveju klientas turi tik prievolinio teisinio pobūdžio reikalavimą, jis negali sąskaitoje esančių lėšų kaip jo nuosavybės teisės tiesiog „paimti“ iš bankrutuojančio banko turto masės. LAT 2013-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2013, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl nuosavybės teisės į finansinį turtą perėjimo, yra išaiškinęs, kad „CK ketvirtosios knygos normos ir kitos CK normos reglamentuojančios daiktus, jų apyvartą ir daiktinių teisių į finansinį turtą gynimą kito turto teisiniam statusui apibrėžti ir jo apyvartai bei gynimui reglamentuoti taikomos bendra tvarka, išskyrus, kai tai prieštarauja šio turto pobūdžiui ar iškreipia šio turto teisinę prigimtį. Tai galioja ir finansinio turto teisiniam režimui, todėl šio turto perleidimui taikytina CK 4.49 str. 1 d. įtvirtinta bendroji daiktinės teisės norma, pagal kurią turto nuosavybės teisė pagal sandorius pereina įgijėjui nuo turto perdavimo momento (lot. traditio)“. CK 4.49 str. 1 d. nustato, jog daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Kadangi jokie įstatymai ar tarp ginčo šalių sudaryta sutartis nenumatė CK 4.49 str. 1 d. įtvirtintos bendros nuosavybės teisės perėjimo momento taisyklės netaikymo, pervedus lėšas į ieškovo vardu atidarytą Specialiąją sąskaitą Bankas įgijo nuosavybės teisę į šioje sąskaitoje esančias lėšas, o ieškovas įgijo iš Garantijos sutarties kylantį prievolinį reikalavimą į atsakovą, kad Specialiojoje sąskaitoje esančios lėšos būtų grąžintos ieškovui esant tam tikroms Garantijos sutartyje numatytoms sąlygoms. Sudarydamas Garantijos sutartį, ieškovas sutiko su tuo, kad jis praras nuosavybės teisę į pervedamas į Specialiąją sąskaitą lėšas, vietoj to įgydamas prievolinio pobūdžio teisę į atsakovą. Faktiškai Sąskaitoje įrašyti (apskaityti) negrynieji pinigai jau yra naujas objektas, pažymintis sumą, kurią bankas privalo išmokėti (yra skolingas) klientui.“ (Baranauskas E. ir kt. Daiktinė teisė: vadovėlis. – Vilnius: Mykolo Riomerio universiteto Leidybos centras, 2010, 87 p.). Net jeigu ieškinyje minimos piniginės lėšos ir būtų ieškovo nuosavybė (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), jos negalėtų būti vindikuojamos. Pinigai, kaip finansinis turtas, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias daiktinės teisės normas priskirtini CK 4.38 str. nurodyto „kito turto“ kategorijai. Kadangi negrynieji pinigai nėra daiktai, o yra kitas turtas, priešingai nei teigia ieškovas, nuosavybės teisė į negrynuosius pinigus nėra ir negali būti ginama remiantis daiktinės teisės normomis. CK 4.95 straipsnyje reglamentuota savininko teisių gynimo priemonė išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (rei vindicatio) taikoma tik daiktų atžvilgiu (t.y. materialaus, nefinansinio turto atžvilgiu, kuris gali būti tiesiog fiziškai atsiimtas iš to daikto neteisėto valdytojo), o ne kitų civilinių teisių objektų atžvilgiu. Suformuotoje teismų praktikoje taip pat yra aiškiai pabrėžiama, kad vindikacinis ieškinys gali būti pareiškiamas tik tada, kai šalių nesieja prievoliniai santykiai. Nors tarp ginčo šalių buvo sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas, tai taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo lėšos turi būti grąžintos ieškovui nesilaikant ĮBĮ ir BĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Vien aplinkybė, kad lėšos Specialiojoje sąskaitoje, į kurias nuosavybės teisę įgijo atsakovas, buvo įkeistos pagal Garantijos sutartį, negali pakeisti jų teisinio statuso ir nuosavybės rėžimo bei sugrąžinti ieškovui nuosavybės teisių į šias lėšas, nes įkeitimo momentu ieškovas turėjo tik prievolinę teisę reikalauti sumokėti lėšas, bet neturėjo nuosavybės teisės į jas. Pagaliau LR FUS įstatymas nustato identiškas pasekmes grąžintino finansinio užstato atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar finansinio užstato turėtojui buvo perduota nuosavybės teisė į užstatą ar ne. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra svarbu, koks finansinis užstatas buvo pateiktas, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo Bankui neatsirado pagrindo realizuoti ieškovo pateiktą finansinį užstatą, o iškėlus Bankui bankroto bylą Garantijos suteikimo sutartis ir Garantija toliau nebuvo vykdomos, todėl atsirado pagrindas reikalauti pateikto finansinio užstato grąžinimo, tačiau atsižvelgiant į bankroto bylos Bankui iškėlimo faktą, 400.472,21 LTL suma turi būti grąžinta ieškovui 4 kreditorių eile, kaip tai imperatyviai nustato ĮBĮ ir BĮ normos.

4Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

5Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo šalis – ieškovą UAB „Skirnuva“ ir atsakovą BAB banką SNORAS siejo nuolatiniai sutartiniai teisiniai santykiai, kilę iš banko sąskaitos sutarties, iš ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų sutarčių, iš garantijos sutarčių. Tai patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, jog ieškovas atsakovo banke turėjo mokėjimo sąskaitą Nr.( - ), kuri buvo nurodoma ieškovo blankuose ir sutartyse nurodant ieškovo - juridinio asmens rekvizitus. Be to, 2010-05-12 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos 3 kredito sutartis: Nr. 031-97249, Nr. 031-9725001 ir Nr. 031-97251, taip pat kelios garantijos sutartys (b.l. 96-97). Vykdant šalių paskutinę 2011-05-31 sudarytą garantijos sutartį, atsakovas (bankas) ieškovui buvo atidaręs specialiąją sąskaitą banke Nr.( - ). Taigi, ieškovas buvo atsakovo – banko klientas, o atsakovas - kaip finansų įstaiga teikė ieškovui finansines paslaugas (LR Finansų įstaigų įstatymo 3 str.).

6Tarp bylos šalių iš esmės nekilo ginčo dėl byloje nurodytų faktinių aplinkybių. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, jog laimėjęs viešą konkursą, ieškovas UAB „Skirnuva“ su užsakovu UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2011-01-21 sudarė rangos sutartį „Alytaus regione esamų šiukšlynų uždarymas Nr.6“ (Sutarties fragmentas, b.l. 11-42). Ieškovas UAB „Skirnuva“ (rangovas) ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (užsakovas) minėtoje Rangos sutartyje susitarė, jog rangovas turi pateikti sutarties atlikimo užtikrinimą; atlikimo užtikrinimas turėjo būti pateiktas banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo forma (Sutarties 4.2 p.). Rangos sutarties šalys taip pat susitarė, kad išankstiniam mokėjimui (avansui) gauti rangovas (ieškovas) turi pateikti sutartyje nustatytos formos garantiją ar laidavimo raštą ir išankstinio mokėjimo sąskaitą (sutarties 14.2. p.). Išankstinio mokėjimo užtikrinimas turi galioti iki tol, kol pateikiama paskutinė sąskaita, kurioje pilnai padengiamas išankstinis mokėjimas. Rangovui už atliktus darbus mokėjimai bus atliekami tik visiškai padengus ja pervesto išankstinio mokėjimo sumą.

7Siekdamas realizuoti teisę į išankstinį mokėjimą pagal rangos sutarties sąlygas, ieškovas (rangovas) kreipėsi į atsakovą – banką dėl išankstinio mokėjimo grąžinimo garantijos suteikimo užsakovui (garantijos gavėjui). Kaip jau minėta, bylos šalys ieškovas ir atsakovas (bankas) 2011-05-31 sudarė Garantijos suteikimo sutartį Nr.270/VG/110527273 (b.l. 43-47).

8Pagal Garantijos sutartį bankas (atsakovas) įsipareigojo suteikti išankstinio mokėjimo grąžinimo garantiją 1.734.151,85 Lt sumai, garantijos terminas – iki 2012-09-30 d. imtinai. Sutartyje nurodyta, jog garantija išduodama įvykdžius šios sutartie 2.5.1. ir 3.1. p.p. reikalavimus, t. y. klientui (ieškovui) sumokėjus bankui nustatytą mokestį už garantijos suteikimą ir užtikrinus savo skolinių įsipareigojimų pagal garantijos sutartį įvykdymą, klientui (ieškovui) įkeičiant visą gauto avanso sumą, t. y. 1.734.151,85 Lt, kurie bus gauti pagal nurodytą rangos sutartį (toliau – pinigai arba įkeitimo objektas). Klientas (ieškovas) pagal garantijos sutarties 3.4. p, tuo pačiu įgaliojo banką (atsakovą) nurašyti įkeičiamus pinigus nuo kliento sąskaitų banke ir pervesti juos į specialiąją banko sąskaitą Nr.( - ). Sutarties 3.5. p. šalys susitarė, jog pinigai pagal sutartį laikomi įkeistais nuo jų nurašymo iš kliento (ieškovo) sąskaitų minėtame 3.4 p. nurodyta tvarka momento. Garantijos forma – atskiras rašytinis dokumentas.

9Išankstinio mokėjimo grąžinimo garantija Nr.270/VG/110527273 atsakovo buvo sudaryta kaip atskiras dokumentas 2011-05-31, adresuotas garantijos gavėjui - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (b.l. 48). Garantijoje atsakovas nurodė, jog jam yra pranešta, kad UAB „Skirnuva“ (ieškovas) yra garantijos gavėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ (užsakovo) rangovas, ir jis norėtų gauti išankstinį mokėjimą, kuriam pagal sutartį reikalaujama gauti garantiją. Bankas (atsakovas) nurodė, jog jis, rangovo prašomas, neatšaukiamai garantuoja užsakovui, rangovo vardu sumokėti bet kurią sumą, ne didesnę kaip 1.734.151,85 Lt po reikalavimo pateikimo. Bankas nurodė, jog garantija įsigalios ir užsakovas įgaus teisę pateikti pretenzijas pagal šią garantiją, kai jis perves į specialiąją sąskaitą Nr.( - ), esančią banke SNORAS. Banko įsipareigojimai pagal garantiją mažėja užsakovui grąžintos išankstinio mokėjimo sumos ar jos dalies dydžiu, nurodytu garantui (bankui) pateiktose ir užsakovo patvirtintose PVM sąskaitų-faktūrų kopijose ir/ar kituose apmokėjimui skirtuose dokumentuose, kur rangovas nurodomas kaip mokėtojas, kai garantas perveda jose nurodytą išankstinio mokėjimo sumą ar jos dalį į rangovo (ieškovo) banko sąskaitą Nr.( - ), esančią banke SNORAS.

10Abi ginčo šalys – tiek atsakovas, tiek ieškovas nurodė, jog šalių santykiams ir sutarčiai visa apimtimi taikomas LR Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (trumpinama – FUSĮ), o įkeičiama 1.734.151,85 Lt dydžio suma laikoma finansiniu užstatu (sutarties 3.6. p.).

11Ieškovas reikalavimą grindžia CK 6.56 straipsniu ir nurodo, jog rangos sutarties pagrindu jo iš užsakovo gautas išankstinis mokėjimas (avansas), kurį ieškovas atsakovui (bankui) įkeitė pagal Garantijos sutartį, yra jo nuosavybė ir negalėjo būti įtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.

12Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai mano, jog iškėlus bankui (atsakovui) bankroto bylą 745.752,24 Lt pinigų suma jam turi būti grąžinta tiesiogiai, nesilaikant LR Bankroto įstatymo ir LR Bankų įstatymo nustatytos tvarkos ir kreditorių eilės, o CK 6.56 str. nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

13CK 6.56 str. nustato, jog skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Notaras, bankas ar kita kredito įstaiga, į kurios depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui ir skolininko prievolė kreditoriui, kurios jis negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, laikoma tinkamai įvykdyta, skolininkas nėra laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje, o palūkanos ar kitos sumos, apskaičiuotos nuo pinigų sumokėjimo į depozitinę sąskaitą dienos, jau priklauso kreditoriui. Į depozitinę sąskaitą sumokėtas sumas skolininkas gali atsiimti iki tol, kol kreditorius nepriėmė įvykdymo. Jeigu skolininkas atsiima iš depozitinės sąskaitos įmoką, laikoma, kad jis neįvykdė prievolės. Be to, skolininkas neturi teisės atsiimti įmokų, jeigu tai pažeistų trečiųjų asmenų arba solidariąją pareigą turinčių skolininkų ar laiduotojų interesus. Bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.

14Taigi, CK 6.56 str. dispozicijoje nurodytos tik notaro, banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitos. Teismų praktikoje LR Antstolių įstatymo pagrindu depozitine CK 6.56 str. prasme buvo pripažinta ir antstolio depozitinė sąskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr.2A-1962/2013). Minimoje byloje teismai pažymėjo, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje apskaitomos svetimos, nuo antstolio turto atskirtos ir jam nepriklausančios lėšos ir jos gali būti naudojamos tik tam tikslui, kuriam yra įmokėtos. Priverstinio vykdymo procese lėšos gali judėti tik per antstolio sąskaitą. Antstolių reforma buvo įvykdyta vėliau, nei priimtas ire pradėjo galioti CK. Teismai padarė išvadą, jog antstolio depozitinei sąskaitai taikoma tokios pat apimties CK 6.56 str. 8 dalyje numatyta teisinė apsauga, kaip ir notaro, banko, ar kitos kredito įstyaigos depozitinei sąskaitai. Ieškovas remiasi šia byla, teigdamas, jog antstolio sąskaitą pripažinus depozotine atsakovui BAB bankui SNORAS perduoti pinigai negalėjo būti laikomi perduoti atsakovui. Tačiau šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa.

15Sprendžiant šalių ginčą būtina pažymėti, jog tarp ieškovo (rangovo) ir užsakovo kilę materialiniai teisiniai santykiai dėl išansktinio mokėjimo (avanso) išmokėjimo / gavimo yra rangos sutarties šalių sutarties laisvės išraiška. Rangovas yra laisvas spręsti ar jis vykdys sutartį be avanso ar vis tik jis avansą gauti pageidauja. Rangovas turėjo teisę reikalauti, kad užsakovas išmokėtų jam avansą, kuris bus įskaitomas į atsiskaitymą,kadangi rangos sutartyje tokia rangovo teisė numatyta (CK 6.55 str. 2 d.). Tačiau, kaip jau buvo minėta, rangovo teisė nebuvo absoliuti - pagal sutartį ši teisė buvo sąlyginė: avansas užsakovo galėjo būti išmokėtas tik rangovui pateikus jo grąžinimo užtikrinimą – garantiją ar laidavimo raštą. Taigi, realizuodamas savo teisę, kilusią iš rangos suitarties, ieškovas savo valia nusprendė sudaryti garantijos sutartį ir jam ateityje nuosavybės teise priklausysiančią avanso sumą panaudoti kaip finansinį užstatą. Ieškovas teisingai nurodo, kad pinigai ar piniginio reikalavimo teisės ir finansinės priemonės yra finansinio turto rūšys, į kurią pagal CK 4.37 str. jis gali įvyvendinti savo absoliučias teises, įskaitant teisę disponuoti šiuo turtu. Finansinis turtas pagal galiojančias daiktinės teisės normas priskirtinas CK 4.38 str. nurodyto „kito turto“ kategorijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-470/2013 išaiškino, jog CK ketvirtos knygos normos reglamentuojančios daiktus taikomos bendra tvarka, išskyrus, kai tai prieštarauja šio turto pobūdžiui ar iškreipia šio turto teisinę prigimtį. Tai galioja ir finansinio turto teisiniam režimui, todėl jei finansų rinkų įstatymai nenustato kitaip, šio turto perleidimui taikytina CK 4.49 str. 1 d. įtvirtinta bendroji daiktinės teisės norma, pagal kurią turto nuosavybės teisė pagal sandorius pereina įgijėjui nuo to turto perdavimo momento. Tačiau minimo straipsnio 3 d. nurodyta, kad sutartyje gali būti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. Iš ieškovo pateiktos rangos sutartes matyti, kad gavęs banko garantiją ir pervedęs avansinį mokėjimą užsakovas šių sutarčių kontenste išliko lėšų sąvininku iki ieškovas (rangovas) įvykdys rangos sutartyje numatytus darbus ir etapais pateiks sąskaitas užsakovui apmokėti, o užsakovas jas patvirtins, t. y. patvirtins, jog darbai atlikti tinkamai ir nurodys apie tai garantui (bankui), kuris perves / išmokės lėšas rangovui į jo mokėjimo sąskaitą taip „atlaisvindamas“ lėšas iš įkeitimo, ieškovo laisva valia atlikto garantijos suteikimo sutarties prievolėms vykdymui užtikrinti. Teismo vertinimu, tik tada – įvykdęs rangos sutartyje numatytus darbus etapais rangovas įgyja nuosavybės teisę į minimas lėšas ar jų dalį. Pažymėtina, kad tik 2012-04-04 užsakovas patvirtino garantui (bankui), kad neturi pretenzijų rangovui ar bankui pagal suteiktą garantiją (b.l. 98), tai yra jau po bankroto bylos bankui iškėlimo teisme. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teisę į avansinį mokėjimą jis įgijo anksčiau. Tuo tarpu banko garantija buvo išduota iki 2012-09-30, t. y. garantijos suteikimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo paskelbus banko veiklos apribojimą taip pat nebuvo pasibaigusi.

16Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog užsakovo rangovui (ieškoviui) į jo sąskaitą sumokėtas avansas, nepaisant to, kad ieškovas sudarė jo įkeitimo sandorį pervedant pinigus į specialiąją banko sąskaitą, neatitinka CK 6.56 str. sąlygų ir negali būti laikomas išimtiniu atsiskaitymo būdu.

17Pagal FUSĮ 5 str. finansinio užtikrinimo susitarimo objektas yra finansinis užstatas. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektu taip pat gali būti finansinės priemonės, kurios pagal sudarytus sandorius taps užstato davėjo nuosavybe ateityje, taip pat pinigai, kurie bus pervesti į šalių pasirinktą sąskaitą. Ieškovo ir atsakovo 2011-05-31 garantijos suteikimo sutarties finansinio užtikrinimo susitarimo objektas šiuo atveju buvo pinigai, kurie pagal sudarytus sandorius taps užstato davėjo (ieškovo) nuosavybe ateityje, pinigai, kurie dar tik bus pervesti į šalių pasirinktą sąskaitą. Teismo vertinimu nėra esminis skirtumas tai, ar pinigai užsakovo būtų buvę pervesti į ieškovo sąskaitą banke, kaip garantijos suteikimo sutartyje ir buvo numatyta, ir bankas, šia sutartimi būdamas ieškovo įgaliotas, pinigus nusirašytų į specialiąją sąskaitą tokiu būdu realizuodamas lėšų įkeitimą, ar tai, kad pinigai būtų užsakovo (garantijos gavėjo) pervesti tiesiogiai į garantijos suteikimo sutartyje nurodytą specialiąją sąskaitą. Pastaruoju atveju išvengta dvigubo bankinių operacijų skaičiaus, tačiau pasiektas tas pats materialinis teisinis rezultatas – įvykdytas avanso sumokėjimas ieškovui rangos sutarties prasme ir atliktas įkeitimas garantijos suteikimo sutarties prasme. Pagal FUSĮ 7 str. pinigai ir finansinės priemonės laikomi pateiktais užstato gavėjui, kai pinigai, pateikti kaip finansinis užstatas, buvo parvesti įnurodytą sąskaitą. Tuo tarpu teisė į finansinį užstatą pasibaigia, kai įvykdomi užtikrinamieji finaansiniai įsipareigojimai arba kai privestinio vykdymo atveju finansinis užstatas realizuojamas (FUSĮ 8 str.). Atitinkamai reglamentuota šalių sudarytoje garantijos suteikimo sutarties 3.9 p. t. y. atsiranda banko prievolė grąžinti pinigus užstato davėjui (klientui / ieškovui) ar pervesti į pinigus į kliento sąskaitą. Pažymėtina, kad šios sąlygos iki moratoriumo bankui paskelbimo ir teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą priėmimo ar įsiteisėjimo, dar nebuvo įvykusios.

18Svarbu ir tai, kad FUSĮ priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 6 d. direktyvą 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-400/2014 nurodė, jog aiškinant FUSĮ nuostatas būtina atsižvelgti į šios Direktyvos priėmimo tikslus. Direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad susitarimas dėl finansinio įkaito gali būti vykdomas nustatytomis sąlygomis, nepaisant įkaito davėjo ar įkaito gavėjo likvidavimo ar reorganizavimo proceso pradėjimo ar tęsimo. Direktyvos nuostatose aptariamas susitarimo dėl finansinio įkaito vykdymas ir įkaito gavėjo teisės kilus vykdymo įvykiui (4 straipsnis) – teisė finansines priemones parduoti ar perimti nuosavybėn, jei taip susitarta susitarime dėl finansinio įkaito (4 straipsnio 1 dalies a punktas, 2 dalies a punktas), o pinigus įskaityti ar panaudoti juos apmokėti skoloms, kylančioms iš atitinkamų finansinių įsipareigojimų (4 straipsnio 1 dalies b punktas). Teismas nurodė, jog sisteminis Direktyvos aiškinimas atspindi, kad ja buvo siekiama apsaugoti įkaito gavėją ir sudaryti sąlygas realizuoti ar perimti finansinį įkaitą nepaisant įkaito davėjo atžvilgiu pradėtų nemokumo procedūrų, tačiau nebuvo keliamas atvirkštinis tikslas – apsaugoti įkaito davėją nuo įkaito gavėjo atžvilgiu pradėtų nemokumo procedūrų. Direktyvoje nėra reglamentuotas finansinio įkaito grąžinimas po to, kai įvykdžius susitarimą ir neatsiradus priverstinio vykdymo įvykio (2 straipsnio 1 dalies l punktas) finansinis įkaitas turi būti grąžintas jo davėjui. Direktyvoje taip pat nėra specialių nuostatų, kurios aptartų įkaito davėjo teises pradėjus įkaito gavėjo atžvilgiu nemokumo procedūras, tarp jų – įkaito grąžinimą įkaito davėjui. Tokių nuostatų nėra ir Direktyvą įgyvendinančiame Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme. Įstatymas nesuteikia įkaito davėjui specialios teisės atsiimti perduotą finansinį įkaitą iškėlus įkaito gavėjui bankroto bylą. Kadangi FUSĮ nėra reglamentuotas finansinio užstato grąžinimas nei įprastinėmis sąlygomis, nei užstato gavėjo bankroto atveju, finansinio įkaito grąžinimui taikomos bendrosios CK nuostatos, o įkaito gavėjui – bankui – iškėlus bankroto bylą, turi būti taikomos ir ĮBĮ bei specifinio juridinio asmens veiklą reglamentuojančio BĮ nuostatos.

19Ieškinyje ieškovas nurodo, jog pagal garantijos suteikimo sutartį jis ir atsakovas sudarė finansinio užtikrinimo sutartį be nuosavybės teisių perdavimo. Pirmiausia pažymėtina, kad tarp ginčo šalių susiklostė banko sąskaitos sutarties santykiai, realizuoti atsakovui atidarius jo banke ieškovo sąskaitą Nr. ( - ), galimai ir kitas sąskaitas. Vėliau tarp ieškovo ir atsakovo ieškovo iniciatyva susiklostė garantijos suteikimo santykiai. Kaip matyti iš FUSĮ 2 str. 8 ir 9 p.p., finansinio užtikrinimo susitarimai apima sandorius, kurie pagal tai, ar nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato davėjui - be nuosavybės teisės perdavimo arba su nuosavybės teisės perdavimu. Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo apibūdinamas kaip įkeitimo susitarimas, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui ar jo naudai užtikrindamas atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui įvykdymą ir nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato davėjui.

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo savo esme yra įkeitimo sutartis, t. y. užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui ar jo naudai, užtikrindamas atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui vykdymą. Tokiu atveju nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato davėjui, o neįvykdžius prievolės kreditoriui suteikiama pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimą iš objekto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Varta“ v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-291/2009).

21Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė Finansinio užtikrinimo susitarimą be nuosavybės teisės perdavimo. Šalių 2011-05-31 d. Garantijos suteikimo sutarties 3.1 – 3.11. punktuose, kuriuose reglamentuojami finansinio užstato klausimai, nėra tiesiogiai nurodyta, kokios rūšies susitarimą (perduodant ar neperduodant nuosavybės teisę į įkeičiamą jo iš užsakovo pagal rangos sutartį gaunamo avanso sumą) sudaro šalys. Tačiau bylos šalių sutartyje yra aptarta banko teisė perimti finansinį užstatą savo nuosavybėn sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (3.6. p.), klientui (įkaito davėjui) neįvykdžius savo prievolių pagal sutartį, bankas įgauna teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, perimdamas pinigus ar jų dalį nuosavybėn (3.10. p.). Taigi šalių susitarimas, pagal kurį atsakovas įgytų teisę perimti indėlį savo nuosavybėn tik esant tam tikroms sąlygoms paneigia atsakovo poziciją, jog nuosavybės teisė į indėlį iš karto perduota finansinio užtikrinimo sutartimi. Direktyvoje ir FUSĮ nuostatose pateikiama plati pinigų apibrėžtis, pagal kurią pinigai sąskaitoje ar kitokia tapati teisė reikalauti pinigų išmokėjimo yra laikoma pinigais. Banko sąskaitos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.913 str. nuostatose, pagal kurias bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas. Pagal CK 6.913 str. 2 d., bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje 2014-09-18 d. nutartyje nurodė, jog sutinka su doktrinoje išsakyta nuomone, kad „perdavus tam tikrą kiekį grynųjų pinigų bankui ir įrašius atitinkamą sumą į banko tvarkomą sąskaitą, tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobūdžio teisiniai santykiai. Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotus banknotus ar monetas, vietoj to jis turi prievolinio pobūdžio teisę pareikalauti, kad bankas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų tam tikrą pinigų kiekį. Sąskaitoje įrašyti negrynieji pinigai yra naujas objektas, pažymintis sumą, kurią bankas privalo išmokėti (yra skolingas) klientui.“ (Baranauskas E. ir kt. Daiktinė teisė: vadovėlis. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. P. 87.). Taigi, sąskaitos sutarties ir garantijos suteikimo sutarties su finansinio užtikrinimo susitarimu susiklostę kliento ir banko teisiniai santykiai dėl pinigų perdavimo yra ne daiktinio, o prievolinio pobūdžio santykiai, kurių pagrindu bankas įsipareigojo priimti iš kitos šalies – kliento indėlį ar kaip šiuo atveju – avansinį mokėjimą, kurį už ieškovą įmokėjo trečias asmuo – užsakovas (pagal garantijos suteikimo sutarties 4.4. p. už mokėti įmokas pagal sutartį už klientą gali trečioji šalis be atskiro kliento (ieškovo) sutikimo), vykdyti kliento nurodymus dėl lėšų išmokėjimo esant garantijos gavėjo patvirtinimui), o klientas (ieškovas) įgijo reikalavimo teisę kad jam būtų grąžintas avansinis mokėjimas esant atitinkamoms sąlygoms (šiuo atveju – rangovui atlikus darbus ir esant pateiktam užsakovo pagal rangos sutartį sutikimui). Taip pat pažymėtina, kad nėra prieštaravimo tarp to, jog remiantis sutartimi bei 6.913 straipsnio 2 dalimi bankas gali disponuoti ieškovo sąskaitoje esančiomis lėšomis, o ieškovas, būdamas sąskaitos savininku, pateikia šią sąskaitą kaip finansinį užstatą, neperduodamas nuosavybės teisės į ją bankui. Pažymėtina tai, kad įkeitimo teisinis santykis sieja būtent ieškovą ir atsakovą. Įkeisdamas užsakovo įmokėtą avansą, ieškovas įkeitė iš rangos sutarties kylančias jo reikalavimo teises, neperduodamas į jas nuosavybės teisės bankui, tačiau tai nepaneigia iš CK 6.913 str. 2 d. kylančios banko teisės disponuoti kliento specialioje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tokia padėtis neprieštarauja FUSĮ reglamentuotomis užstato turėtojo teisėmis, kurias jis turi skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų atitinkamų finansinių įsipareigojimų (esant priverstinio vykdymo įvykiui, užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be nuosavybės teisės perdavimo, atsižvelgdamas į susitarime numatytas sąlygas, vienašališkai realizuoti, pinigų atveju – įskaityti arba kitaip padengti atitinkamus finansinius įsipareigojimus, kas ir buvo padaryta du kartus ieškovui pateikus paraiškas atsakovui užskaityti iš jo specialioje sąskaitoje likusio avanso (išankstinio mokėjimo lėšų) jo paties įsiskolinimus bankui pagal tris paskolos sutartis. Bankui ieškovo prašymu atlikus ieškovo skolų pagal paskolų sutartis 2012-04-12 d. 345.280,00 Lt sumos užskaitą remiantis BĮ 85 str. 4 dalies 2011-12-22 d. redakcija (galiojo nuo 2012-01-01 iki 2014-08-02), likusi (nepanaudota) avanso suma sudarė 400.472,21 Lt. 2014-04-14 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.B2-1950-611/2014, kuria ieškovo kreditorinio reikalavimo suma atsakovui patikslinta būtent 400.472,21 Lt sumai (b.l. 73). Įskaitymas yra prievolinių, o ne daiktinių teisinių santykių pasibaigimo būdas. Pirminė sąlyga atlikti įskaitymui yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų egzistavimas (CK 6.130 str. 1 d.). Dėl to pinigus FUSĮ ir Direktyvos prasme vertinant kaip reikalavimo teisę, atsiranda galimybė skolininko finansinius įsipareigojimus padengti įskaitymo būdu. Pagal FUSĮ 11 str. 1 d., užstato gavėjas (bankas) turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą, valdyti, juo naudotis ir disponuoti, jeigu tai numatyta, ir taip, kaip numatyta šiame susitarime. Priešingas aiškinimas reikštų, kad sudarydamas Finansinio užtikrinimo susitarimą atsakovas prarastų teises, kylančias iš sąskaitos sutarties ar indėlio sutarties. Disponavimas finansiniu užstatu reikštų ne disponavimą lėšomis, perduotomis kaip terminuotasis indėlis, o disponavimą užstato davėjo reikalavimo teisėmis, kylančiomis iš indėlio arba mokėjimo sutarties. Teismas sprendžia, kad atsakovas banko sutarties pagrindu ir garantijos sutarties pagrindu turėjo teisę disponuoti specialioje sąskaitoje esančiomis lėšomi ir laikyti specialiąją ieškovo sąskaitą atsakovo banke depozitine sąskaita CK 6.56 str. prasme nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovo prievoliniai įsipareigojimai ieškovui turi būti įgyvendinami ĮBĮ ir BĮ nustatyta tvarka. Todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

22Nuo bylinėjimosi išlaidų šalys atleistos pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

Nutarė

24Ieškinį atmesti.

25Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė... 2. Ieškovas UAB „Skirnuva“ 2014-09-30 kreipėsi į teismą ieškiniu... 3. Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS pateikė atsiliepimą į ieškinį... 4. Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).... 5. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų... 6. Tarp bylos šalių iš esmės nekilo ginčo dėl byloje nurodytų faktinių... 7. Siekdamas realizuoti teisę į išankstinį mokėjimą pagal rangos sutarties... 8. Pagal Garantijos sutartį bankas (atsakovas) įsipareigojo suteikti... 9. Išankstinio mokėjimo grąžinimo garantija Nr.270/VG/110527273 atsakovo buvo... 10. Abi ginčo šalys – tiek atsakovas, tiek ieškovas nurodė, jog šalių... 11. Ieškovas reikalavimą grindžia CK 6.56 straipsniu ir nurodo, jog rangos... 12. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai mano, jog iškėlus bankui (atsakovui)... 13. CK 6.56 str. nustato, jog skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę... 14. Taigi, CK 6.56 str. dispozicijoje nurodytos tik notaro, banko ar kitų kredito... 15. Sprendžiant šalių ginčą būtina pažymėti, jog tarp ieškovo (rangovo) ir... 16. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog užsakovo rangovui... 17. Pagal FUSĮ 5 str. finansinio užtikrinimo susitarimo objektas yra finansinis... 18. Svarbu ir tai, kad FUSĮ priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos... 19. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog pagal garantijos suteikimo sutartį jis ir... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Finansinio užtikrinimo susitarimas be... 21. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė Finansinio... 22. Nuo bylinėjimosi išlaidų šalys atleistos pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d.... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 24. Ieškinį atmesti.... 25. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo...