Byla 2K-805/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2sekretoriaujant D. Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,

4teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutarties.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Ž. iš A. P. priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartimi nuteistosios A. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį A. P. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 5 d., apie 18.30 val., Klaipėdoje, ( - ), ties 26 namu, vairuodama D. P. automobilį „Volkswagen Jetta“ (valst. Nr. ( - ) pirma eismo juosta, esant trims eismo juostoms, sausai kelio dangai, geram matomumui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių: artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją iš kairės ėjusio A. Ž. ir jį partrenkė; A. Ž. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 punktą, kuriame nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, 53 punktą, nurodantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo, avarinio ryšio linijų ir želdinių, taip pat 75 punktą, kuriame nurodyta, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį.

9Kasaciniu skundu nuteistoji A. P. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartį, sušvelninant paskirtą bausmę bei sumažinant priteistą 20 000 Lt neturtinės žalos dydį.

10Skunde kasatorė teigia, kad, paskirdami bausmę, nustatydami nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismai turėjo įvertinti tai, jog įvykio metu kasatorė buvo blaivi ir neviršijo greičio. Be to, nuteistosios įsitikinimu, reikėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dėl girtumo į pėsčiųjų perėją galėjo įžengti nepasirinkęs saugaus atstumo iki artėjančios transporto priemonės. Taip pat, kasatorės nuomone, nukentėjusysis jau nuo pat pradžių norėjo prisiteisti kuo didesnę pinigų sumą. Anot nuteistosios, civilinio ieškinio motyvai yra netinkami, todėl teismas tokį ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą. Kasatorė tvirtina, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, ir dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog nusikaltimas yra netyčinis, ji išlaiko mažametę dukterį, kartu su vyru gyvena pas jo invalidę motina, neturi nuosavo būsto, taip pat byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas turėjo atsižvelgti į teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistosios manymu, dėl nukentėjusiajam priteistos didelės pinigų sumos nukentės mažamečio vaiko interesai, bus nubausta ne tik kasatorė, bet ir visa jos šeima. Nors teismai ir vertino sprendimuose nurodytas aplinkybes, tačiau priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra gerokai per didelė. Ji nėra proporcinga nei nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams, nei kasatorės turtinei padėčiai. Kasatorė prašo dar kartą įvertinti visas nurodytas aplinkybes ir sušvelninti jai paskirtą bausmę bei sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį.

11Nuteistosios A. P. kasacinis skundas netenkintinas.

12Dėl neturtinės žalos atlyginimo

13Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Tačiau teismas nėra visiškai laisvas, nes, nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

16Bylos duomenys patvirtina, kad avarijos metu nukentėjusiajam A. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas: dėl stipraus krūtinės ląstos sumušimo padarytas krūtinės ląstos daugybinis sužalojimas – daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, plaučių sumušimas, sukėlęs ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Eismo įvykio metu nukentėjusysis taip pat patyrė kitų sužalojimų: galvos sumušimą (lengvos formos smegenų sukrėtimą), dubens sumušimą su didelio laipsnio gaktinės sąvaržos išsiskyrimu, skeveldrinį dešinės mentės kūno lūžį su poslinkiu, masyvias poodines kraujosruvas ir kt. (2006 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. ( - ).

17Dėl sunkaus sveikatos sužalojimo nukentėjusiojo gydimas tęsėsi ilgai, po avarijos A. Ž. tapo invalidas, prarado 75 proc. darbingumo. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusiajam apie septynis mėnesius teko praleisti lovoje, jam buvo atlikta ne viena operacija, jis negali pats savęs tinkamai aptarnauti, reikalinga nuolatinė pagalba. Iš 2007 m. kovo 1 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad, praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po įvykio, nukentėjusiojo motorinė funkcija buvo dar ryškiai apribota, jis galėjo judėti tik su dviem ramentais ir kambario ribose. Taip pat byloje esanti pažyma ( - ) patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

18Akivaizdu, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bei kitų patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą ir jautė jį ilgai. Be fizinio skausmo, kurį sukėlė kūno sužalojimai, jis taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, ilgą laiką išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo normaliai judėti, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, pablogėjo gyvenimo kokybė.

19Visas šias aplinkybes teismai įvertino, taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, įvertino ir atsakovės turtinę padėtį – A. P. bei jos sutuoktinis dirba, tačiau abu gauna minimalią algą, turi ir išlaiko mažametę dukterį bei invalidę D. P. motiną, o nuosavo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi.

20Kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad teismai dar turėjo atsižvelgti į nukentėjusiojo būseną ir veiksmus įvykio metu. Po įvykio nukentėjusiojo kraujyje nustatyta 0,28 promilės etilo alkoholio (2006 m. liepos 12 d. specialisto išvada Nr. ( - ), tačiau tai nesudaro net lengvo neblaivumo (girtumo) laipsnio (0,414 promilės). Pažymėtina ir tai, kad teismai nenustatė nukentėjusiojo kaltės dėl įvykusios avarijos. Priešingai, vienareikšmiškai nustatyta, kad tiesioginė nusikaltimą lėmusi sąlyga buvo nuteistosios A. P. veiksmai, kuriais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 75 punktus. Taigi negalima teigti, kad teismai turėjo įvertinti nukentėjusiojo elgesį kaip netinkamą ir atitinkamai nustatyti dalį jo kaltės dėl atsiradusių padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Ž. buvo partrenktas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pirmoje eismo juostoje, kai be jokių kliūčių buvo perėjęs trečiąją ir antrąją eismo juostas.

21Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai įvertino nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, o nustatytas 20 000 Lt neturtinės žalos dydis nepažeidžia nukentėjusiojo A. Ž. ir nuteistosios A. P. interesų pusiausvyros, taip pat priteistas žalos atlyginimo dydis neprieštarauja esamai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

22Nukentėjusysis A. Ž. pateikė teismui ieškinį prašydamas priteisti 148 277 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje jis nurodė žalos atlyginimo pagrindą, motyvus dėl žalos dydžio, taip pat pateikė teismui dokumentus savo teiginiams pagrįsti, todėl kolegija atmeta kasacinio skundo teiginius, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio motyvai yra netinkami ir dėl to teismas tokį ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą. Byloje nebuvo išimtinės situacijos, kurią reglamentuoja BPK 115 straipsnio 2 dalis, nurodanti, kad teismas, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

23Dėl paskirtos bausmės

24Kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų dėl A. P. paskirtos bausmės, ją sušvelninant. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistajai A. P. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą vieneriems metams ir įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nėra aiškiai per griežta ir įstatymo nuostatų dėl bausmės skyrimo nepažeidžia.

25Teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurių reikalaujama pagal baudžiamąjį įstatymą, kai skiriama bausmė. Vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat taisyklėmis apie bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, į kaltinamosios asmenybę – kad ji turi šeimą, augina mažametę dukterį, dirba, nusikalto pirmą kartą, taip pat įvertino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad A. P. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas paskyrė neilgalaikę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri gerokai mažesnė nei BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kartu, esant BK 75 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams, nustatydamas vieną įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

26Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas, paskiriant A. P. bausmę, nebuvo pažeistas. Kita vertus, ir pati kasatorė savo kasaciniame skunde konkrečių motyvų dėl neteisingo bausmės paskyrimo nenurodo.

27Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Atmesti nuteistosios A. P. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant D. Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,... 4. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A.... 6. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, ir prokurorės,... 8. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį A. P. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 5... 9. Kasaciniu skundu nuteistoji A. P. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 10. Skunde kasatorė teigia, kad, paskirdami bausmę, nustatydami nukentėjusiajam... 11. Nuteistosios A. P. kasacinis skundas netenkintinas.... 12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 13. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 14. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų.... 15. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje... 16. Bylos duomenys patvirtina, kad avarijos metu nukentėjusiajam A. Ž. buvo... 17. Dėl sunkaus sveikatos sužalojimo nukentėjusiojo gydimas tęsėsi ilgai, po... 18. Akivaizdu, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bei kitų patirtų... 19. Visas šias aplinkybes teismai įvertino, taip pat atsižvelgė į tai, kad... 20. Kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad teismai dar turėjo... 21. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija daro... 22. Nukentėjusysis A. Ž. pateikė teismui ieškinį prašydamas priteisti 148 277... 23. Dėl paskirtos bausmės ... 24. Kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų dėl A. P. paskirtos... 25. Teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į visas... 26. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis... 27. Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 29. Atmesti nuteistosios A. P. kasacinį skundą....