Byla 2A-3311-653/2012
Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės,

2sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. S.,

4atsakovo H. ABBE PHARMA GmbH atstovams L. W. M., advokatei V. R.,

5vertėjaujant V. A.,

6viešame teismo posėdyje žodine apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. bei atsakovo H. ABBE PHARMA GmbH apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1985-864/2012 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui H. ABBE PHARMA GmbH dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo,

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8

  1. Ginčo esmė

9ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 17.511,90 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už dirbtas dienas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d., 191.335,01 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d., 52.785,86 Lt išeitinę išmoką, 61.291,65 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, 986,29 Lt palūkanų iki ieškinio padavimo dienos, 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

10Nurodė, kad ieškovas 2003 m. gruodžio 1 d. su atsakovo atstovybe sudarė darbo sutartį Nr. 3, kuria ieškovas įsidarbino atstovybės vadovo pareigose. 2011 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvą atvykęs H. ABBE PHARMA GmbH vadovas L. M. pranešė ieškovui, kad jis atleidžiamas iš užimamų pareigų. 2011 m. rugsėjo 20 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas „Dėl atleidimo iš vadovo pareigų ir darbo sutarties nutraukimo“. Drausminės nuobaudos skyrimo procedūros ieškovo atžvilgiu nebuvo taikytos, kaltų veiksmų ieškovas nepadarė. Per visą darbo laikotarpį atsakovas teigiamai vertino ieškovo veiklą, patvirtindavo siūlomus veiklos planus, sutikdavo su ieškovo ir jo siūlomais paskatinimais kitiems atsakovo darbuotojams, nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo atliekamo darbo. Ieškovas dirbo atstovybės labui, todėl nuo 2003-12-01 iki 2011-09-20 neatostogavo. Atsakovo nurodomas atleidimo faktinis pagrindas yra neteisėtas ir nepagrįstas

11(I t.,b.l. 48-55). Paaiškino, jog atleidimo priežastys išgalvotos. Darbuotojai buvo visuomet skatinami: į keliones į užsienį leista vykti su šeimos nariais atostogauti. Daugelyje kelionių ieškovas atstovavo įmonę ir vyko į jas vienas. Su sutuoktine vykdavo į keliones (viena iš jų – vaistažolių paroda), nes ji buvo atstovybės darbuotoja, atsakinga už plėtrą. Kelionė į Romą buvo organizuojama darbo tikslais, nes buvo daug gamintojų su kuriais suorganizuoti susitikimai. Ataskaitos apie tarnybines komandiruotes įmonėje nebuvo rašomos, tik specifiniu atveju. Tokios pareigos ieškovas neturėjo. Darbuotojai buvo apdrausti ir gyvybės draudimu, siekiant išlaikyti darbuotojus, tai – skatinimo dalis. Įmonėje darbuotojams anglų kalbos kursai būdavo organizuojami esant darbuotojų poreikiams. Poreikis iškilo tik ieškovui, jo sutuoktinei, o vaikų rėmimas buvo skatinimo programos dalis. Įmonėje praktika susiklostė tokia, kad sprendimus priimdavo ieškovas su W. M. telefonu. Atstovybė išeidavo liepos mėn. atostogų. Būdamas atstovybės vadovu ieškovas jų neturėjo, kompanijos darbas nenutrūkdavo, ieškovas buvo pasiekiamas telefonu, faksu. Ieškovas atostogų metu vykdė veiklą nuotoliniu būdu, niekas jo nepavaduodavo.

12Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2003-12-01 su ieškovu sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas, iš vienos pusės, veikdamas kaip darbdavio atstovas - vadovas, ir iš kitos pusės, kaip priimamas į darbą darbuotojas, pasirašė pats su savimi darbo sutartį atstovybės vadovo pareigoms užimti ir nustatė sau 21.872 Lt per mėnesį darbo užmokestį. 2011-09-19 atlikus atstovybės veiklos patikrinimą nustatyta, kad ieškovas per visą vadovavimo atstovybei laikotarpį piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir nepagrįstais, neteisėtais savo veiksmais padarė atsakovui žalos, t.y. ieškovas nuo 2007-01-02 pats sau keitė darbo užmokestį, pasididindamas jį iki 27.650 Lt, o nuo 2009-08-01 šį atlyginimą sumažindamas iki 26.268 Lt bei pasiskyrė ir išsimokėjo premijas, kurios už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2011 m. sudaro 270.723,18 Lt sumą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, asmenines keliones su sutuoktine Ž. J. bei vaikais įformino kaip „tarnybines komandiruotes“. Apskaitos dokumentais, kelionės išlaidas padengė atstovybė, taigi ieškovas pasisavino atsakovo turtą. Atstovybėje atlikus patikrinimus už 2004-2011 m. nustatyti 24 atvejai, kai atstovybėje pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, t.y. tarnybinės komandiruotės nebuvo organizuotos, o ieškovas į užsienį vyko išimtinai savo interesais, atsakovo sąskaita ne vienerius metus dengė savo vaikų anglų kalbos mokymosi stovyklos išlaidas Anglijoje. Ieškovas su sutuoktine bei sūnumis buvo Forum Palace sproto klubo VIP nariai, tačiau sąskaitos už šias paslaugas apmokėtos atstovybės lėšomis kaip už suteiktas reklamos paslaugas, atsakovo sąskaita buvo vykdomi mokėjimai UAB SEB Gyvybės draudimas. Dėl šių priežasčių atsakovas prarado ieškovo pasitikėjimą, buvo priimtas sprendimas R. J. atšaukti iš atstovybės vadovo pareigų. Ieškovas apie tai informuotas tą pačią dieną žodžiu, o 2011-09-20 jam įteiktas pranešimas dėl atleidimo iš vadovo pareigų ir darbo sutarties nutraukimo. 2011-09-21 apie 14 val. atstovybės patalpose buvo įvykdyta vagystė: pavogtas kompiuterio kietasis diskas, ištrinta visa atstovybės kompiuteriuose buvusi informacija bei duomenys. Įtarimai dėl vagystės pateikti ieškovui. Atsakovo teigimu, ieškovo argumentai, jog jam nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, neatitinka tikrovės, prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovas kaip atstovybės vadovas priimdavo sprendimus dėl atstovybės darbuotojų atostogų. Visi darbuotojai atstovybėje atostogauti eidavo vienu metu, ką patvirtina ieškovo kaip atstovybės vadovo išleisti įsakymai bei susirašinėjimas su atsakovo atstovais. Ieškovas buvo pats atsakingas už atostogų jam suteikimą ir, netinkamai vykdęs savo kaip atstovybės vadovo pareigas, privalo atlyginti tokiais savo veiksmais atsakovui padarytą žalą. Ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes pagal DK 298 str. darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Ieškovas atšauktas iš atstovybės vadovo pareigų, nes kaltais savo veiksmais prarado darbdavio pasitikėjimą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką nepagrįstas. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi DK 141 str. 3 d. norma ir prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nes ieškovui priklausantis darbo užmokestis neišmokėtas jo atleidimo dieną dėl jo kaltės (t.I, b.l. 84-96). Darbo užmokestis negalėjo būti išmokėtas laiku, nes nebuvo galimybės prieiti prie banko duomenų, ieškovui atsisakius perduoti banko dokumentaciją, PIN kodų generatorių, kuriuo galėjo būti atlikti pavedimai, įskaitant darbo užmokestį ieškovui. Giminaičių, šeimos narių vykimas į keliones, vaikų vykimas į užsienio mokyklas, darbuotojų gyvybės draudimas - nebuvo sudėtinė motyvacinės sistemos dalis. Atstovybės vadovas vykdavo į keliones be įmonės vadovo pritarimo, tai nebuvo įmonės skatinimo priemonė. Atstovybės vadovas atsiųsdavo sąskaitas, kur deklaruodavo tik rinkodaros išlaidas. Aplinkybė, kokiam darbuotojui, koks darbo užmokestis buvo paskiriamas ir išmokamas, atsakovui nebuvo žinoma - tai buvo ieškovo kompetencija.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 127.758,07 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 348,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 3.905,94 Lt žyminio mokesčio ir 15 Lt pašto išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 18 Lt pašto išlaidų.

15Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atleidimo iš darbo esant vadovo kaltei teisėtumo, nustatė, jog pagal CK 2.56 str., juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo, tačiau atstovybėms ir jų veiklai taikomos CK II dalies normos, kiek jos neprieštarauja atstovybės esmei, ir atsižvelgiant į CK 2.58 str. numatytus ypatumus. Teismas nustatė, jog ieškovas buvo atstovybės vadovu nuo 1999-08-31 iki 2011-09-19, o atstovybės steigėjas yra atsakovas H. A. Pharma GmbH. Tai patvirtina JAR išplėstinis išrašas, todėl ieškovas veikdamas juridinio asmens pavedimu, privalėjo vadovautis CK 2.87 str. nuostatomis dėl juridinio asmens valdymo organo narių pareigų.

16Teismas pažymėjo, jog bendrovės administracijos vadovą, atsakingą už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Teismas nustatė, kad atstovybėje atlikus patikrinimą už 2004 m. – 2011 m. nustatyti 24 atvejai, kai atstovybėje pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, t.y. tarnybinės komandiruotės nebuvo organizuotos, o ieškovas vyko išimtinai savo interesais, ieškovas atsakovo sąskaita ne vienerius metus dengė savo vaikų anglų kalbos mokymosi stovyklos išlaidas Anglijoje, įsigijo atstovybės sąskaita šeimos narystę Forum sporto klube. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: pažymos apie R. J. komandiruočių išlaidas už 2004-2011 metus, elektroniniai susirašinėjimai dėl anglų kalbos stovyklų ieškovo sūnums, 2012 m. sausio 3 d. Buhalterinė pažyma apie užsienio kalbos kursų išlaidas, laikotarpiu už 2010 m. gegužės 31 – 2011 m. gegužės 4 d. VšĮ „American English School“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros H. ABBE PHARMA GmbH atstovybei. Iš byloje esančio susirašinėjimo su Forum sporto klubu nustatyta, jog ieškovas derėjosi ir pirko VIP šeimos narystę, o ne reklamos paslaugas. Ieškovas nurodė, jog komandiruotės į užsienį, giminaičių, šeimos narių vykimas į keliones, vaikų vykimas į užsienio mokyklas, darbuotojų gyvybės draudimai bendrovėje buvo dalis motyvacinės sistemos, tačiau šių aplinkybių neįrodė, o liudytojai J. P., V. Z. jų nepatvirtino. Teismas konstatavo, jog motyvacinę sistemą reglamentuojančių nuostatų, ieškovas priėmęs nebuvo. Teismas nustatė, jog atsakovo atstovybėje apskaita buvo vedama visiškai nesilaikant nustatytų verslo standartų bei buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, darbdavys premijas prie darbo užmokesčio skyrėsi pats sau, nors tam teisės neturėjo. Byloje duomenų, patvirtinančių steigėjo įgaliojimų šiems veiksmams atlikti, nėra. Atsižvelgęs į specifinę administracijos vadovo teisinę padėtį, lemiančią aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, teismas sprendė, kad yra ieškovo kaltės dėl jo atleidimo iš atstovybės vadovo pareigų, o darbdavys turėjo pakankamai pagrindo prarasti pasitikėjimą darbuotoju.

17Teismas nustatė, jog atsakovo vardu sprendimus vienasmeniškai priima valdymo organas: direktorius L. W. M., todėl ieškovui atšaukti iš atstovybės vadovo pareigų užteko atstovybės steigėjo H. A. Pharma GmbH sprendimo. Teismas sprendė, kad byloje faktas, jog ieškovas pažeidė pareigą veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, neišvengė privačių ir bendrovės interesų konflikto, yra įrodytas (CPK 176 str. 1 d.).

18Teismas pažymėjo, jog darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta darbdavio iniciatyva, vadovaujantis specialiuoju Akcinių bendrovių įstatymu, atsižvelgiant į DK 124 str. 1 p. DK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį ne pagal DK 129 str., o kitais DK (išskyrus DK 125 ir 126 str. bei 127 str. 1 d. nustatytus atvejus) arba kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pareiga teisme įrodyti atleidžiamo darbuotojo kaltę tenka darbdaviui.

19Teismui konstatavus, kad, atsižvelgiant į specifinę įmonės vadovo teisinę padėtį, lemiančią aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, šioje byloje esančių įrodymų pagrindu faktas, kad ieškovas pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, yra įrodytas, nėra teisinio pagrindo taikyti DK 140 str. 2 d. nuostatas dėl išeitinės išmokos priteisimo, todėl reikalavimą priteisti 52.785,86 Lt išeitinę išmoką atmetė.

20Iš į bylą pateiktos atsakovo parengtos buhalterinės apskaitos apie R. J. mokėtiną atlyginimą atleidimo dienai pažymos, 2012 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 12.704,16 Lt darbo užmokesčio. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad už minėtą laikotarpį darbo užmokestis jam sumokėtas tinkamai, todėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 17.511,90 Lt (be mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. rugsėjo mėnesio 1-20 dienas teismas netenkino.

21Teismas nustatė, kad ieškovui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos pilnai daugiau nei už vienerius metus, t.y. nuo 2003-12-01 iki 2011-09-20. Tai patvirtina darbo apskaitos žiniaraščiai, atsakovo pažyma. Atsakovas ginčijo šią aplinkybę, motyvuodamas tuo, kad ieškovas vietoje kasmetinių atostogų vykdavo su šeima į komandiruotes atstovybės sąskaita, todėl tokios komandiruotės laikytinos ieškovo atostogomis. Ieškovo atstovybės darbuotojai eidavo atostogų vienu metu (liepos mėnesį), tą patvirtina įsakymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo, liudytojų parodymai. Teismas sprendė, kad ieškovas, būdamas atstovybės vadovu ir turėdamas ne tik teisę, bet ir pareigą laikytis įstatymų ir elgtis sąžiningai ir protingai, netinkami vykdė pareigas savo kompetencijos ribose, tačiau konstatavo, kad padarytos atsakovui žalos fakto ir dydžio nustatymas nėra šios bylos dalykas, todėl teismas minėtų aplinkybių nevertina. Nėra pateikta įrodymų apie ieškovui suteiktas kasmetines atostogas nuo 2003-12-01 iki 2011-09-20, apie tai, kad jam per nurodytą laikotarpį būtų išmokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas DK 167 str. nustatyta tvarka (CPK 178 str.), įrodymų, kad nutraukiant darbo sutartį kompensacija buvo išmokėta, todėl vadovaujantis DK 177 str., ieškovui priteisė kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas. Kompensacijos dydis nustatė pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių (145,91 d.d. *0,7*1250,85 Lt). Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog nagrinėjamu atveju taikytinas DK 298 str., nustatantis, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Ieškovo iš darbo atleidimo metu galiojusio DK 177 str. 2 d. nustatė, kad darbuotojui kasmetinių atostogų nesuteikus daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. DK 298 str. norma yra bendroji DK 177 str. kaip specialiosios normos atžvilgiu, todėl šiuo atveju netaikytina. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškovui teisė į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsirado nuo darbo santykių nutraukimo momento (2011-09-20).

22Teismas nustatė, kad darbdavys netinkamai vykdė įsipareigojimus, numatytus DK 141 str., t.y. laiku, ieškovo atleidimo dieną (2011-09-20) jam nesumokėjo apskaičiuoto 12.704,16 Lt darbo užmokesčio, tai atliko praėjus daugiau nei trims mėnesiams – 2012 m. sausio 5 d. Atsakovas tvirtino, kad su atleidžiamu ieškovu neatsiskaityta dėl jo paties kaltės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo bei L. W. M. paaiškinimų, liudytojos V. N. parodymų teismas darė išvadą, kad atstovybėje įsakymus bei buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašydavo išskirtinai tik ieškovas, jis duodavo nurodymus įmonės buhalterei kurias sąskaitas apmokėti. Nors V. N. parodė, kad didžioji buhalterinės informacijos dalis yra jos asmeniniame kompiuteryje ir nesunkiai surandama, tačiau teismas sprendė, kad ieškovas neužtikrino buhalterinių dokumentų tinkamo tvarkymo, archyvavimo ir pan., tai apsunkino jam priklausančio darbo užmokesčio apskaičiavimą. Teismas pripažino, kad ieškovas, būdamas atstovybės vadovu, atsakingas už visos buhalterinės apskaitos vedimą ir tvarkymą, vienintelis turėdamas prieigą prie atstovybės atsiskaitomosios sąskaitos ir jos tinkamai nepardavęs naujam atstovybės vadovui, pats sukūrė kliūtis su juo tinkamai atsiskaityti atleidimo dieną, todėl šiuo atveju DK 141 str. 3 d. nuostata netaikytina.

23Reikalavimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas atmetė, nes ieškovas, būdamas atstovybės vadovu dėl savo kaltės nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise į kasmetines atostogas, t.y. veikė nerūpestingai, nekvalifikuotai, netinkamai tvarkė įmonės dokumentaciją, nesilaikė teisės į poilsį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje duomenų, jog ieškovas vyko į komandiruotes išimtinai tik darbo tikslais, nėra. Komandiruočių išlaidų apskaita atstovybėje nebuvo vedama. Turėdamas teisę paskirti kitą atsakingą asmenį jo funkcijų vykdymui atostogų metu, ieškovas to nepadarė, todėl veikė ne atstovybės interesais, nevengė privačių ir bendrovės interesų konflikto, todėl šiuo atveju DK 141 str. 3 d. nuostata netaikytina.

24Ieškovo reikalavimą dėl 5 % metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ir palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo teismas atmetė dėl to, kad tokių palūkanų priteisimą reglamentuoja CK 6.37 str. 2 d., reglamentuojanti šalių prievolinius santykius. Darbo ar juos atitinkančius santykius reglamentuojantis DK už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju numato sankciją ar galimybę skatinti kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, taikant DK 141 str. 3 d. ar 300 str. nuostatas. DK 141 str. 3 d. teismas netaikė, todėl netaikė ir CK 6.37 str.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (IV t., b.l.81-85), kuriuo prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 127.758,07 Lt kompensacijos panaikinti ir priimti sprendimą ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal DK 165 str. kasmetinių atostogų paskirtis – laikotarpis darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Dėl to už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos tais pačiais darbo metais (DK 169 str. 1 d.). Tiek darbdavys privalo, tiek darbuotojas turi panaudoti šias atostogas, jas draudžiama pakeisti pinigine kompensacija (DK 177 str. 1 d.). Priešingu atveju būtų iškreipta kasmetinių atostogų prasmė. Galimybė išmokėti piniginę kompensaciją numatyta tik tuo atveju, kai yra nutraukiami darbo santykiai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 7 str. 2 d., numatančioje, jog minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar ieškovas faktiškai galėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir jeigu ne, tai dėl kokių nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių jis negalėjo šia teise pasinaudoti iki nutraukiant darbo santykius. Ieškovas neginčijo to fakto, jog jo pateiktų elektroninių laiškų kiekis liepos mėnesiais buvo ženkliai mažesnis, negu įprastu darbo laikotarpiu, ir kad atostogų atveju jis į elektroninius laiškus taip pat atsako. Pateiktas į bylą susirašinėjimas nepatvirtina Ieškovo teiginių dėl jo nepertraukiamo darbo funkcijų vykdymo. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuolat kartu su šeimos nariais vykdavo į užsienio keliones atsakovo sąskaita, jas įforminant komandiruotėmis. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų dėl savo kelionės tikslų į Bankoką, per Velykas į Romą, gėlių parodą Čelsyje ir kitas. Ieškovas neįrodė, kad bendrovėje egzistavo motyvacinė darbuotojų skatinimo programa, suteikianti galimybę naudotis įvairiomis paslaugomis darbdavio sąskaita. Liudytojų parodymais patvirtinta, kad praktikos vykti į keliones su šeimos nariais bendrovėje nebuvo, darbuotojų skatinimo sistemos bendrovėje nebuvo patvirtintos. Ieškovas nepateikė argumentų, kodėl nėra komandiruočių įsakymų, nepridėti išlaidas patvirtinantys dokumentai; neįrodė, kad komandiruotės su atsakovu buvo derintos ir jo kaip nors patvirtintos. Ieškovas, kaip atstovybės vadovas, priimdavo sprendimus dėl atstovybės darbuotojų atostogų. Visi darbuotojai atstovybėje atostogauti eidavo vienu metu liepos mėnesį, ką patvirtina ieškovo kaip atstovybės vadovo išleisti įsakymai dėl kasmetinių atostogų bei susirašinėjimas su atsakovo atstovais (susirašinėjimas su J. B. 2009-06-05 ir 2011-06-27 dėl vasaros atostogų). Faktiškai nurodytu laikotarpiu atostogavo ir ieškovas, tai matyti iš elektroninių laiškų. Apeliantas mano, kad dėl specifinio savo, kaip atstovybės vadovo, statuso ieškovas piktnaudžiavo teisėmis ir neįformino sau atostogų, nors jokių objektyvių priežasčių neiti atostogų nebuvo. Vien tik darbinio pobūdžio susirašinėjimas atstovybės darbuotojų atostogų metu savaime nereiškia, kad atstovybės vadovas tuo laikotarpiu neturi galimybės atostogauti – jis yra savarankiškai savo darbo ir poilsio laiką nustatantis asmuo, kuris turi galimybę ir pareigą atitinkamai darbo ir kasmetinio poilsio režimą suderinti pasinaudodamas kitomis DK numatytomis teisėmis – kasmetinių atostogų suteikimu dalimis (DK 172 str.), jų perkėlimu ar pratęsimu (DK 174 str.). Ieškovas faktiškai ilsėjosi, to neįformindamas atostogomis. Dėl šių priežasčių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei pažymoje dėl nepanaudotų atostogų nurodyti duomenys neatitinka tikrovės ir neatspindi realios situacijos, nes faktinės atostogų dienos nebuvo fiksuojamos dėl ieškovo kaltės. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu, nustatant tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktą (LAT 2010-05-17 civilinė byla Nr. 3K-3-215/2010; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Atstovybės vadovo statusas suponavo pareigą ieškovui aktyviai bendradarbiauti ir informuoti atsakovą apie nepasinaudojimą kasmetinėmis atostogomis bei to priežastis. Ieškovui šios pareigos neįvykdžius, atsakovas negalėjo tikėtis ir įvertinti finansinės naštos, kai darbuotojui neatostogaujant, šio darbuotojo išėjimo iš darbo metu darbdaviui tenka išmokėti kompensaciją dėl nepanaudotų atostogų už aštuonis metus.

27Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad kai darbo santykiai nutrūksta, esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, buvusių darbo sutarties šalių santykiams darbo teisė nebetaikoma. Tokiu atveju šalių turtiniams santykiams turi būti taikomos LR CK normos, reglamentuojančios prievolių vykdymą (LAT 2003-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2003 ir kt.). Todėl šalys privalo laikytis CK 1.2 ir 1.5 str., 6.4, 6.38 str. įtvirtintų normų, t.y. elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo,egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. DK 298 str. numato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šis straipsnis riboja teismo galimybę priteisti darbuotojo naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis terminas reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą ir yra imperatyvus (DK 298 str. komentaras). Pažymi, jog piktnaudžiaujant pasinaudoti teise į kasmetines atostogas suponuoja atsisakymą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas arba kompensacijos už nepanaudotas atostogas mažinimą DK 298 str. nustatyto termino ribose (Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-26 nutartis civ. byloje Nr. 2A-71-513/2011).

28Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (IV t., b.l.89-93), kuriuo prašo skundžiamo sprendimo dalį, kurioje atsisakyta priteisti išeitinę išmoką, vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už uždelstą atsiskaityti ir palūkanas (patikslinto ieškinio reikalavimų 5-9 punktai) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo: priteisti iš atsakovo 52.785,86 Lt – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovo 60.040,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2011-09-20 iki 2011-11-28; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, po 1250,85 Lt už kiekvieną uždelstą darbo dieną nuo 2011-11-28 patikslinto ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos; priteisti iš atsakovo 986,29 Lt palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo atleidimo dienos 2011-09-20 iki ieškinio padavimo dienos 2011-10-19 (LR CK 6.210, 6.261 str.); priteisti iš atsakovo 5 % metines procesines palūkanas nuo priteistos neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 str.); priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atleidimo dieną atsakovas pilnai neatsiskaitė su ieškovu ir neatsiskaito iki šiol. Tai pripažino pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu, pateikdamas pažymą apie neatsiskaitymą. Dėl to ginčo nėra. Atsakovas dalį darbo užmokesčio ieškovui sumokėjo tik pareiškus ieškinį, praėjus 3 mėnesiams po atleidimo. Atsakovas atleidimo dieną neišmokėjo ieškovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas (atostoginių). Atsakovas tai pripažino, į bylą pateikė pažymą apie atsakovui priklausančios kompensacijos dydį, įsakymus dėl atostogų, darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Kad nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nustatė ir teismas ir šią kompensaciją ieškovui priteisė. Apklausta vyr. buhalterė nurodė, kad visus reikiamus dokumentus davė. Neatsiskaitymą lėmė išimtinai atsakovo valia. Be to, teismas net nesiaiškino ir nepasisakė, kada ieškovo sudarytos „kliūtys“ buvo pašalintos ir kodėl tada nebuvo atsiskaityta. Pažymi, jog byloje yra įrodymai, kad buhalterinę apskaitą atstovybėje tvarkė ir tvarko bei buhalterinius dokumentus pasirašė ir pasirašo vyr. buhalterė V. N., tą patvirtino ji pati, nurodžiusi, kad beveik visa buhalterinė apskaita buvo ne biuro, o jos kompiuteryje. Teismo išvada, jog ieškovas buvo pats atstovybės vadovu, atsakingas už visos buhalterinės apskaitos vedimą ir tvarkymą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nuostatoms, kad ūkio subjekto buhalterinę apskaitą tvarko vyr. buhalteris. L. M. pripažino, kad prieigą prie atstovybės atsiskaitomosios sąskaitos turėjo, nurodęs, kad gavo reikiamus prisijungimus prie banko sąskaitos „po savaitės“. Tačiau ir tada nebuvo atsiskaityta su ieškovu. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-267/2008; nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-305/2009, ir 2007-06-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2007). Teismas nevertino įrodymų, kad ieškovas ne vienerius metus vykdydamas darbines funkcijas vykdavo į dešimtis darbinių komandiruočių, ir atsakovas šias komandiruotes pripažįsta ir jų neginčija, jos niekuo nesiskiria nuo 24 atvejų, nurodytų atsakovo. Teismas nenurodė į kokias komandiruotes ieškovas neva vyko „išimtinai savo interesais“. Tai nebuvo ir bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas į visas komandiruotes vyko išimtinai darbdavio interesais ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Teigia, jog liudytojų J. P. ir V. Z. parodymai dėl darbuotojų motyvacinės sistemos priešingi, nei nurodė teismas. Be to liudytojai D. D., D. B. parodė, kad dalis motyvacinės sistemos buvo premijos ir darbuotojų investicinis draudimas. Įrodymai patvirtina, jog Forum sporto klube buvo užsakoma atstovybės steigėjo platinamų produktų reklama. Mokėjimų už narystę sporto klube nebuvo atliekama. Dėl apskaitos vedimo teismas rėmėsi tik UAB „ETL-Baltic Group“ atsakovui surašytu raštu, pasirašytu direktoriaus D. R., tai nėra audito ataskaita, inventorizacijos aktas ar kitas oficialus, patikimas dokumentas. Pažymi, kad įsakymų, sprendimų, nutarimų ar tvarkų dėl komandiruočių, premijavimo, atostogų, ir pan. atsakovas niekada per 15 metų nėra patvirtinusi. Vienintelis raštiškas atsakovo sprendimas – dėl ieškovo atšaukimo. Bendrovės vadovas L. M. niekada per 15 atstovybės darbo metų nepatvirtino jokių tvarkų: komandiruočių, premijavimo ir t.t. Vadovaujantis DK 140 str. 2 d., darbdavys privalo išmokėti darbuotojui 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tačiau atsakovas to nepadarė.

29Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (IV t.,b.l. 99-104) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad UAB „ETL-Baltic Group“ patikrinimo išvada nepagrįsta ir neatitinka tikrovės, tačiau nepateikta argumentų bei įrodymų dėl to, kurie konkrečiai toje išvadoje nurodyti duomenys yra neteisingi ar išgalvoti. Teigia, jog siuntimas į tarnybinę komandiruotę įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu) (LRV 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 str.). Todėl grįžę iš komandiruotės ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas bei atsiskaityti dėl komandiruotės užduoties įvykdymo. Tokių įrodymų byloje nėra. Pagrindo pripažinti, kad tokia bylą nagrinėjusio teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nėra. Vadovaujasi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-1492-09, kurioje pasisakyta dėl komandiruočių sąnaudų. Atsakovas dar kartą pažymi, jog liudytojai, kaip ir pats ieškovas, nenurodė jokio panašaus atvejo, kuomet ir kitų atstovybės darbuotojų vaikai būtų mokomi kalbų užsienyje atstovybės sąskaita ir tam būtų priimti atitinkami atsakovo sprendimai. Yra pateikti įrodymai, kad anglų kalbos kursą išklausė ne ieškovas, bet jo sūnus G. J., tai liudija akivaizdų ieškovo nesąžiningumą bei siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Be to ieškovas nepateikė sutarčių su UAB Forum fitnes sporto klubu dėl atstovybės platinamų produktų reklamos. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad atsakovas nebuvo patvirtinęs premijavimo tvarkos nesudarė pagrindo ieškovui pačiam sau skirtis premijas. Atsižvelgiant į nustatytus neteisėtus ieškovo veiksmus, kurie sąlygojo atsakovo pasitikėjimo juo praradimą, ieškovo kaltė dėl jo atleidimo iš darbo yra akivaizdi. Pagrindo taikyti DK 140 str. 3 d. nuostatas ir priteisti 2 mėnesių išeitinę išmoką nėra pagrindo. Pažymi, jog ieškovui priklausantis darbo užmokestis neišmokėtas jo atleidimo dieną dėl jo kaltės.

30Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (IV t., b.l. 106-108) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog DK 177 str. 2 d. nustato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Ši teisinė reglamentacija pakeitė iki 2005 m. gegužės mėn. 28 d. LR DK pakeitimų buvusią nuostatą, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas priteisiama tik už trejus metus (Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2004, Nr.103-3756). DK 298 str. nustato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Vadovaujantis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis ir teismų praktika, DK 298 str. yra bendroji norma, o DK 177 str. 2 d. – specialioji norma, teisės į kompensaciją už nepanaudotas atostogas senatis (3 metai) prasideda darbuotojo atleidimo dieną, o darbuotojui išmokama kompensaciją už visą laikotarpį (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-2386-656/2011 dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo, ir kt.). Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas prieštaringas – atsakovas nurodo, kad, jo manymu, pagal įstatymų nuostatas ir teismų praktiką turėtų būti priteisiama kompensacija tik už trejus metus, tačiau kartu prašo apskritai jos nepriteisti. Pažymi, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovas neva kažkuriuo metu atostogavo yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kurių atsakovas neginčijo (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pažyma apie priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, įsakymai dėl kasmetinių atostogų). Kad atstovybės vadovas neatostogavo, patvirtino ir liudytojai. Ieškovas į bylą pateikė, tame tarpe, liepos mėnesių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovas liepos mėnesiais aktyviai dirbo. Pažymi, jog atsakovas, kai jam palanku, nurodo, kad ieškovas neturėjo savarankiškumo priimant sprendimus (komandiruočių atveju), o, kai atsakovui nepalanku (kasmetinių atostogų atveju), atsakovas teigia, kad ieškovas privalėjo priimti sprendimus pats, tapatina jį su įmonės vadovu.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

33Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta. Šalių apeliaciniuose skunduose nurodomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai iš esmės yra susiję su įrodymų įvertinimu.

34Šioje byloje esminę reikšmę turi tai, kad ieškovas buvo atstovybės vadovu. Tokia teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Ieškovą, atsakingą už visos atstovybės kasdienės veiklos organizavimą, ir atsakovą siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad ieškovas, kaip vadovas, privalėjo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo teisinis statusas buvo iš esmės analogiškas, kaip ir juridinio asmens valdymo organo statusas.

35Byloje esantys rašytiniai įrodymai - atsakovo pateiktos pažymos apie ieškovo komandiruotes nuo 2004-2011 m. – patvirtina, jog atsakovas atliko komandiruočių analizę pagal jam ieškovo perduotus dokumentus ir sprendė, jog pažymose nurodytos komandiruotės buvo organizuotos ne atsakovo, o ieškovo asmeniniais interesais (1 t. b.l. 115-120). Iš pažymų matyti, kad kelionės, įformintos kaip tarnybinės komandiruotės, nebuvo susiję su bendrovės interesais, ieškovas į komandiruotes vyko su šeimos nariais, kad įsakymuose nurodytų mokymų, susitikimų realiai nebuvo, taip pat nėra įsakymų dėl komandiruočių, už kurias ieškovui buvo apmokėta atsakovo lėšomis ir kurių metu ieškovas vyko su sutuoktine (2 t. b.l. 38-47), pažymose nurodyta, kad komandiruotės į Paryžių vieta nesutapo su tikrąja kelionės vieta, komandiruočių metu šeima keliavo per kelias šalis ir pan. Be to, abejones dėl tikrųjų kelionių tikslų pagrindžia ir aplinkybes, jog komandiruočių metu, kurių tikslas buvo anglų kalbos kursai, realiai jais naudojosi ieškovo vaikas (1 t. b.l. 121-142) ir ieškovas atsakovo sąskaita dengė savo vaiko mokymosi anglų kalbos išlaidas Anglijoje, taip pat atsižvelgtina ir į ieškovo susirašinėjimą dėl kelionės į Italiją, kai ieškovas išreiškė pageidavimą nuvykti su šeima į Romą per Velykas, o kelionės išlaidos ir dienpinigiai buvo sumokėti atsakovo lėšomis (2 t. b. l.9, 38-39). Ieškovas pažymose nurodytų ir teismo nustatytų faktų nepaneigė – nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog komandiruočių metu dalyvavo konferencijose, seminaruose ir pan. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog vykimas į komandiruotes buvo suderintas su atsakovu, kad į komandiruotes buvo vykstama atsakovo pavedimu ir jo interesais. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog avansinėse apyskaitose nurodytos išlaidos ( transporto, viešbučių, maitinimo ir pan.) neįrodo įsakymuose nurodyto komandiruočių tikslo, tarnybinių užduočių atlikimo, renginių, susijusių su atstovybės veikla, buvimo fakto. Kadangi nebuvo pateiktos ataskaitos apie pažymose nurodytas komandiruotes arba kiti komandiruočių tikslo realizavimą patvirtinantys įrodymai, taip pat dokumentai apie komandiruotėse patirtas faktines išlaidas, tai vien paties ieškovo priimti įsakymai dėl komandiruočių jų faktinio buvimo nepatvirtina, t.y. jog į šias keliones ieškovas vyko atsakovo interesais ir jo pavedimu. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja V. N. paaiškino, jog apie ieškovo komandiruotes sužinodavo jau po komandiruočių ir įsakymas dėl komandiruotės atsirasdavo vėliau (4 t. b.l. 27). Dėl išdėstyto, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog aplinkybės apie minėtus 24 atvejus, kai tarnybinės komandiruotės nebuvo organizuotos, o ieškovas vyko išimtinai savo interesais, yra įrodytos. Teismo nustatyti faktai buvo pakankami padaryti išvadą, jog atsakovas turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotojui. Tai, kad atsakovas neginčija kitų komandiruočių, nenurodytų minėtose pažymose, nepaneigia nustatyto fakto dėl atsakovo piktnaudžiavimo, vykstant į keliones, kaip tarnybines komandiruotes, asmeniniais tikslais.

36Ieškovas neįrodė, jog apmokėjimas už jo vaikų anglų kalbos mokymąsi užsienio mokyklose, yra atstovybėje buvusios darbuotojų motyvacinės sistemos dalis. Pirmiausiai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tokia sistema, pagal kurią buvo apmokamos asmeninės ieškovo išlaidos, nesusijusios su bendrovės veikla, buvo suderinta su atsakovu bei kad ji atitiko atsakovo interesus. Taip pat byloje nustatyta, jog atstovybės motyvacinę sistemą reglamentuojančių nuostatų nebuvo priimta. Nei liudytoja J. P., nei V. Z. nenurodė, jog buvo apmokamos kitų darbuotojų vaikų analogiškos išlaidos. Be to, ne atsakovas, o ieškovas skyrė paskatinimus atstovybės darbuotojams, todėl kitų ieškovo vadovaujamos atstovybės darbuotojų paaiškinimai apie jų keliones ir anglų kalbos kursus neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju esmines bylos aplinkybes sudaro tai, kad ieškovas, kuris, skirtingai nuo kitų darbuotojų, turėjo specifinį statusą, įpareigojantį būti ypatingai rūpestingam, tvarkant įmonės veiklą ir disponuojant atsakovo lėšomis, vengiant įmonės ir asmeninių interesų konflikto, pats sau skyrė premijas, apmokėdavo asmenines išlaidas, neturėdamas tam teisės. Kitų darbuotojų skatinimas nesudaro šios bylos dalyko. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas pažeidė pareigą veikti atsakovo interesais, neišvengė interesų konfliktų.

37Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog su Forum sporto klubu buvo sudaryta sutartis dėl reklamos paslaugų teikimo, kad šios paslaugos buvo suteiktos ir priimtos. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas derėjosi dėl narystės sporto klube mokesčio, prašė išsiųsti sąskaitą kaip visada už reklamą (1 t. b.l. 143-149). Įvertinęs šiuos įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas realiai pirko ne reklamos paslaugas, o VIP šeimos narystę sporto klube.

38Ieškovas nesutiko su UAB „ETL-Baltic Group“ išvadomis dėl netinkamo apskaitos vedimo atstovybėje, tačiau įrodymų, paneigiančių užfiksuotų faktų ir padarytų išvadų, nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo nesiremti šiuo rašytiniu įrodymu ar pagrįstai abejoti šio įrodymo objektyvumu.

39Šalių paaiškinimai ir byloje esantis įgaliojimas (2 t. b.l. 140-142) patvirtina, jog ieškovas veikė 1999-08-31 įgaliojimo pagrindu, kuriame ieškovui suteiktos teisės veikti atsakovo vardu, visuose reikaluose ir teisiniuose veiksmuose, susijusiuose su atstovybės steigimu, registravimu ir palaikymu. Taigi, šis įgaliojimas nesuteikė teisės ieškovui savo nuožiūra disponuoti atsakovo lėšomis su tiesiogine atstovybės veikla nesusijusiais tikslais. Ieškovas pripažino, kad atsakovas nebuvo patvirtinęs premijavimo, komandiruočių, atostogų suteikimo tvarkos, todėl, būdamas atstovybės vadovu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, prieš priimant atitinkamus sprendimus, turėjo juos suderinti su atsakovu. Tokio fakto ieškovas neįrodė, todėl veikė savo rizika. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo pateikta išsami informacija apie atstovybei skirtų lėšų panaudojimo paskirtį (apmokėjimas už vaiko mokymąsi, už ieškovo komandiruotes, premijas ir pan.) ir atsakovas savo veiksmais jas patvirtino.

40Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingas išvadas apie ieškovo atleidimą dėl jo kaltės, todėl neturėjo pagrindo taikyti DK 140 str. 2 d. dėl išeitinės išmokos priteisimo.

41Iš procesinių dokumentų ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, jog jam nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos: atsakovas teigė, kad ieškovas neįformino savo atostogų, nors faktiškai atostogavo. Akivaizdu, kad atsakovas pateikė pažymą apie ieškovui priklausančias atostogas pagal atstovybėje esančius ieškovo priimtus įsakymus ir kitus dokumentus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus dėl prašomų priteisti sumų dydžio, bet ne sutikdamas su aplinkybe, jog ieškovas atostogomis nepasinaudojo.

42Kadangi byloje buvo nustatyta, kad ieškovas vyko į komandiruotes asmeniniais tikslais ir ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentu, jog tokiu atveju ieškovas iš esmės ilsėjosi, o ne vykdė darbo funkcijas. Byloje esančios pažymos patvirtina, kad tokiose kelionėse ieškovas praleido 162 kalendorines dienas (1 t. b.l. 115-120, 2 t. b.l. 68).

43Be to, ieškovo įsakymai dėl kasmetinių atostogų (2 t. b.l. 2-8) bei liudytojų parodymai (4 t. b.l. 25-27, 2 t. b.l.219) patvirtina, kad kiekvienais metais liepos mėnesį visi atstovybės darbuotojai atostogavo. Elektroninis susirašinėjimas su atsakovu taip pat patvirtina, kad liepos mėnesį atstovybė veiklos nevykdė, taip pat atvejus, kai ieškovas liepos mėnesį pranešdavo atsakovui, kad atostogauja (2 t. b.l.81-84). Ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad liepos mėnesį jis nuolat reguliariai nebuvo atstovybėje, nes tam nebuvo reikalo (2 t. b.l. 202). Tai, kad ieškovas liepos mėnesį elektroninėmis priemonėmis bendravo su verslo partneriais, atsakovu ir kitais asmenimis (3 t.) neįrodo, kad ieškovas tuo metu faktiškai nepasinaudojo teise į atostogas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis turėjo būti pasiekiamas telefonu, faksu yra susijusi su atstovybės vadovo pareigų specifika, bet neįrodo faktinių aplinkybių, kad ieškovas dirbo. Iš to seka, kad ieškovas kiekvienais metais liepos mėnesį nevykdė esminių nuolatinių darbo funkcijų, susijusiu su atstovybės valdymu ir jos veiklos organizavimu, nežiūrint į tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo fiksuojamas visas darbo laikas. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad atsakovo atstovybės kiekvienais metais vasarą užsidarydavo, atostogavo, liudytoja J. R. paaiškino, kad ji atostogų metu visada buvo pasiekiama (2 t. b.l. 213-220). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad atstovybės vidaus dokumentus tvarkė pats ieškovas, nėra pagrindo remtis byloje esančiais įsakymais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais bei atsakovo pateikta pažyma, nustatant faktą ar ieškovas realiai išnaudojo atostogas. Ieškovo vadovaujamos atstovybės darbuotojų parodymai neįrodo aplinkybės, kad atsakovas dirbo, nes jie nežinojo kokias konkrečiai funkcijas atlikdavo ieškovas liepos mėnesį, o įsakymai dėl atostogų buvo priimami ieškovo nurodymu. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, kaip ir kiti atstovybės darbuotojai, naudojosi teise į kasmetinį poilsį kiekvienais metais liepos mėnesį, todėl sutiktina su apelianto (atsakovo) argumentais, jog ieškovas faktiškai išnaudojo jam priklausančias atostogas, bet atostogų nustatyta tvarka neįformino.

44Kaip buvo minėta, už įsakymus dėl atostogų suteikimo įforminimą buvo atsakingas ieškovas. Ieškovo priimti įsakymai (2 t. b.l. 5, 8) patvirtina, kad atostogos ieškovui taip pat buvo forminamos paties ieškovo įsakymais, taip pat byloje nustatyta aplinkybė, kad atlyginimai buvo mokami pagal ieškovo įsakymus. Esant duomenims apie faktinį atstovybės veiklos nevykdymą kiekvienais metais liepos mėn., aplinkybė, kad nėra pateikta rašytinių įrodymų apie ieškovui suteiktas kasmetines atostogas nuo 2003-12-01 iki 2011-09-20, rodo ieškovo nesąžiningumą, o ne faktą, kad ieškovas neišnaudojo atostogų, todėl nesudaro pagrindo priteisti jam kompensacijos.

45Dėl to pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl sprendimas dalyje, kurioje ieškovui buvo priteista 127.758,07 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, naikintinas ir šioje dalyje ieškinys atmestinas. Tokiu atveju atsakovo argumentai apie LR DK 177 str. 2 d. ir 298 str. taikymą yra teisiškai nereikšmingi.

46Byloje nustatyta, kad atsakovas, atleidžiant ieškovą iš darbo 2011-09-19, neišmokėjo jam atlyginimo už 2011 m. rugsėjo 1-20 dienas. Šis atlyginimas ( 12704,16 Lt darbo užmokesčio) buvo išmokėtas ieškovui 2012-01-05. Pagal ABĮ 37 straipsnį bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą. Vadovas privalo veikti rūpestingai ir sąžiningai.

47DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės.

48Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad su atsakovu nebuvo atsiskaityta (nesumokėtas minėtas atlyginimas) atleidimo iš darbo dieną. Sprendžiant dėl ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju dėl atsiskaitymo uždelsimo yra kaltas pats ieškovas. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. bei LR Akcinių bendrovių įstatymą už įmonės tinkamą veiklos, tame tarpe buhalterinės apskaitos organizavimą, atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. ieškovas. Kaip buvo nustatyta aukščiau, ieškovas nepaneigė fakto, jog atstovybėje buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, dokumentai nebuvo tinkamai archyvuoti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, atleidžiant jį iš darbo, tinkamai įvykdė pareigą perduoti visus pirminius apskaitos dokumentus, prieigą prie atstovybės atsiskaitomosios sąskaitos, dėl ko atsakovas neturėjo galimybės netrukdomai prisijungti prie atstovybės elektroninės bankininkystės. Pažymėtina, kad būtent ieškovas turėjo pareigą perduoti atsakovui visus su įmonės veikla ir finansais, kuriuos tvarkė išimtinai ieškovas, susijusius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nedėjo jokių pastangų, kad būtų pašalintos minėtos kliūtys. Kadangi ieškovas netinkamai vykdė šias pareigas, atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku apskaičiuoti mokėtino darbo užmokesčio dydžio, įsitikinti šios prievolės dydžiu. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje, net ir vėliau atsakovui atstačius elektroninę prieigą prie įmonės sąskaitos, reikėjo papildomo laiko nustatyti ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydį. Be to, papildomai pažymėtina, kad pagal LR DK 224 str. išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tam, kad grąžinti avansą, atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei ir pan. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad apskaitos registruose patekta informacija yra iškreipta, neatskleidžia būtinos informacijos, daugumoje atvejų nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nėra dokumentų, atsileidžiančių paslaugų turinį, prekes, jų kiekį ir pan., todėl negalima nustatyti ar tokios išlaidos pagrįstos ir susijusios su įmonės veikla

49(2 t. b.l. 52). Taigi, atsižvelgus į tai, kad ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydis neviršijo jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sutiktina su atsakovu, kad jis dėl ieškovo kaltės negalėjo laiku nustatyti ar ieškovas atsiskaitė su įmone už jam avansu sumokėtas lėšas, nustatyti įmonei padarytos žalos dydį ir tokiu būdu nustatyti ieškovui mokėtiną darbo užmokesčio dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas priėmė sprendimą sumokėti ieškovui atlyginimą nedelsiant po to, kai buvo atliktas įmonės finansinės veiklos patikrinimas, bei įvertinus tai, kad žalos dydžio nustatymas gali užsitęsti. Taigi, įvertinus uždelsimo aplinkybes ir terminą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti sankcijos už darbo užmokesčio sumokėjimo uždelsimą, be to tokia sankcija būtų neadekvati, vertinant aukščiau nustatytus ieškovo, kaip vadovo, nesąžiningus veiksmus ir nebūtų suderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyta teismų praktika šiuo atveju netaikytina, nes nurodytose bylose buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl išskaitų iš išeitinės išmokos ir kompensacinių išmokų. Kaip buvo nustatyta aukščiau, šios išmokos ieškovui neturėjo būti mokamos. Dėl tų pačių motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.37 str., atmesdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė.

50Atmetus ieškinį, nėra pagrindo tenkinti ieškovo šalutinius reikalavimus, t.y. dėl vidutinio darbo užmokesčio, palūkanų priteisimo iki teismo sprendimo visiško įvykimo.

51Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais ieškinys buvo atmestas, todėl jų nepakartoja.

52Patenkinus atsakovo H. ABBE PHARMA GmbH apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo maksimaliai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 6581,06 Lt sumą. Nei viena iš šalių šios teismo išvados neginčijo. Atsakovas pateikė įrodymus apie 6317 Eur dydžio patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, atsižvelgus į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovo prašomos priteisti išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 2000 Lt. Taigi, iš viso, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 8581 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Taip pat iš ieškovo priteisiamos 39,17 Lt pašto išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (b.l. 112).

53Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Nutarė

54Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti:

55panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovui buvo priteista 127.758,07 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

56Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovo H. ABBE PHARMA GmbH naudai 8581 Lt bylinėjimosi išlaidas.

57Priteisti iš ieškovo R. J. 39,17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

58Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. S.,... 4. atsakovo H. ABBE PHARMA GmbH atstovams L. W. M., advokatei V. R.,... 5. vertėjaujant V. A.,... 6. viešame teismo posėdyje žodine apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8.
  1. Ginčo esmė
...
9. ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 17.511,90... 10. Nurodė, kad ieškovas 2003 m. gruodžio 1 d. su atsakovo atstovybe sudarė... 11. (I t.,b.l. 48-55). Paaiškino, jog atleidimo priežastys išgalvotos.... 12. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį... 15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atleidimo iš darbo esant... 16. Teismas pažymėjo, jog bendrovės administracijos vadovą, atsakingą už... 17. Teismas nustatė, jog atsakovo vardu sprendimus vienasmeniškai priima valdymo... 18. Teismas pažymėjo, jog darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta darbdavio... 19. Teismui konstatavus, kad, atsižvelgiant į specifinę įmonės vadovo teisinę... 20. Iš į bylą pateiktos atsakovo parengtos buhalterinės apskaitos apie R. J.... 21. Teismas nustatė, kad ieškovui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos pilnai... 22. Teismas nustatė, kad darbdavys netinkamai vykdė įsipareigojimus, numatytus... 23. Reikalavimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už... 24. Ieškovo reikalavimą dėl 5 % metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (IV t., b.l.81-85), kuriuo prašo... 27. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad kai... 28. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (IV t., b.l.89-93), kuriuo prašo... 29. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (IV t.,b.l. 99-104)... 30. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (IV t., b.l. 106-108)... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 33. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 34. Šioje byloje esminę reikšmę turi tai, kad ieškovas buvo atstovybės... 35. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - atsakovo pateiktos pažymos apie... 36. Ieškovas neįrodė, jog apmokėjimas už jo vaikų anglų kalbos mokymąsi... 37. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog su Forum sporto klubu... 38. Ieškovas nesutiko su UAB „ETL-Baltic Group“ išvadomis dėl netinkamo... 39. Šalių paaiškinimai ir byloje esantis įgaliojimas (2 t. b.l. 140-142)... 40. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos... 41. Iš procesinių dokumentų ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas... 42. Kadangi byloje buvo nustatyta, kad ieškovas vyko į komandiruotes asmeniniais... 43. Be to, ieškovo įsakymai dėl kasmetinių atostogų (2 t. b.l. 2-8) bei... 44. Kaip buvo minėta, už įsakymus dėl atostogų suteikimo įforminimą buvo... 45. Dėl to pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje... 46. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atleidžiant ieškovą iš darbo 2011-09-19,... 47. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl... 48. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad su atsakovu nebuvo atsiskaityta... 49. (2 t. b.l. 52). Taigi, atsižvelgus į tai, kad ieškovui mokėtino darbo... 50. Atmetus ieškinį, nėra pagrindo tenkinti ieškovo šalutinius reikalavimus,... 51. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 52. Patenkinus atsakovo H. ABBE PHARMA GmbH apeliacinį skundą ir apeliacinės... 53. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija... 54. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti:... 55. panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovui buvo priteista 127.758,07... 56. Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovo H. ABBE PHARMA GmbH naudai 8581 Lt... 57. Priteisti iš ieškovo R. J. 39,17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių... 58. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....